Mažoji studija. Kultūra ir religija.
Laidos autoriai ieško brandaus kultūros ir religijos sąlyčio pavyzdžių šiandienos pasaulyje, aptaria aktualias Lietuvos bei tarptautinio gyvenimo problemas, supažindina su intriguojančiomis biografijomis. Laida transliuojama sekmadieniais 17.03 val. per LRT RADIJĄ ir pirmadieniais 17.30 val. per LRT KLASIKĄ.
Epizodai
Title.Mažoji studija. Kultūra ir religija Pavadinimas (LRT.LT)Piligrimystė šv. Pranciškaus keliais
Piligrimystę neretai įsivaizduojame kaip ištvermės, fizinių jėgų reikalaujančią dvasinę kelionę, kuriai reikia atsakingai pasiruošti: reikalinga tinkama kuprinė, ypatinga avalynė ir drabužiai, vaistai, maistas, o ir pinigai, ypač jei susiruošta į užsienį. Tačiau Živilė Peluritienė popiežiaus Leono XIV paskelbtais šv. Pranciškaus metais kviečia leistis į lėtą žygį Asyžiaus Neturtėlio keliais nevarg
Apie pornografijos iššūkį su Simonu Schwarzu
Simonas Schwarzas – lietuvę vedęs vokietis, jau penkiolika metų gyvenantis Lietuvoje. Pagal išsilavinimą socialinis darbuotojas, Lietuvoje ilgai dirbęs su nuteistaisiais, kuriems reikia pagalbos grįžtant į visuomenę. Neseniai jis ėmėsi naujos veiklos – pabaigė tam reikalingus kursus ir ėmėsi konsultuoti žmones, kuriems pornografijos žiūrėjimas tampa rimta kasdienybės problema ar net priklausomybe.
Tetyana Stawnychy: per pirmuosius karo metus Ukraina ir visas pasaulis buvo „Caritas“
„Karas – tai ne tik politinė ar karinė, tai – ir dvasinė krizė. Vyksta dvasinė kova, todėl yra taip svarbu laikytis žmogiškumo inkaro, kuris primena, kad Dievas mus sukūrė bendrystei, tam, kas mus ir išlaiko žmonėmis. Gebėjimas išlikti žmonėmis mums yra lyg gelbėjimo plaustas vandenyne, už kurio laikomės“. Laidos viešnia – Ukrainos „Carito“ generalinė sekretorė Tetyana Stawnychy.Redaktorė Rūta Tum
Dingęs šiferis, arba Ką mums davė kolektyvizacija (2 dalis)
Apie kolektyvizacijos raidą Lietuvoje ir kolūkinio gyvenimo įdomybes pasakoja istorikas Antanas Terleckas, kolchozų temai skyręs išsamią mokslinę monografiją „Šiferio byla“. Visos mūsų pokario istorijos, trėmimų ir kalinimų, ginkluoto pasipriešinimo, taip pat ir specifinės sovietinio kaimo mąstysenos bei elgesio normų neįmanoma iki galo suprasti ir paaiškinti, nesusipažinus su kolektyvizacijos pro
Statome Gailestingumo miestą
Apie Pasaulinio apaštalinio Gailestingumo kongreso tikslus, programą ir prasmingumą pasakoja renginio režisierė Kristina Trinkūnaitė.
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Trondheimo vyskupas Erikas Vardenas: „Linkiu tik džiaugsmo“
Dabartinis Norvegijos, Trondheimo vyskupas, trapistų ordino vienuolis Erikas Vardenas yra vienas originaliausių ir patraukliausių nūdienos mąstytojų. Savo knygose, išverstose į daugybę pasaulio kalbų, Vardenas, pasižymintis puikiu akademiniu ir kultūriniu išprusimu, žvelgia į didžiuosius žmonijos klausimus iš perspektyvos, tvirtai suaustos su žmogiškosios istorijos ir dvasios žmogaus saitais. „Maž
Apie šeimą ir gyvybės kultūrą su Jurgita Saliniene ir Vyčiu Turoniu
Demografinė krizė yra viena iš šiandien aktualių temų, tačiau ji neatsiejama nuo platesnių iššūkių, susijusių su gyvybės kultūra: ar Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susilaukia reikalingo priėmimo ir palaikymo? Ar sugebame perduoti savo vaikams įsitikinimą, kad susilaukti vaikų yra dovana, o ne našta? Apie tai Augminas Petronis kalbasi su Lietuvos šeimos centro vadove Jurgita Saliniene ir Nac
Paskutinio šanso stotelė
Politinėse tribūnose ir socialiniuose tinkluose ginčydamiesi apie šeimos sampratą, tradicines šeimos vertybes, retai pagalvojame apie gilumines priežastis, kodėl apskritai radosi tokios diskusijos, kodėl tradiciniais laikyti šeiminiai ryšiai taip stipriai trūkinėja ir kodėl, pavyzdžiui, šiandien turime Motinos ir vaiko namus, bet nėra Tėvo ir vaiko arba Senelių ir vaiko namų. Apie galimas priežast
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Prie Naujojo Židinio: Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolija
„Kas nori prisipildyti asmeninės paguodos ir naujo užsidegimo pažadinti Švč. Vardui, tegul skaito Saldžiausiojo Marijos vardo brolijos knygą Vilniaus katedroje, ten priskaičiuojama daug vyskupų ir prelatų, senatorių, ministrų, dignitorių, vaivadijų ir pavietų pareigūnų, žymių pasauliečių, taip pat ir skirtingų vienuolijų atstovų, kunigų, vienuolių [vyrų ir moterų], didžių ponių ir rimtų kilmingų m
Kas sieja Lenino mauzoliejų, Venecijos bienalę ir Merkinės cerkvę?
Ar yra vilties kada nors sutraukyti rusijos kultūros voratinklį, kurį ji numezgė iš įvairiausių bendradarbiavimo su Vakarais formų: festivalių, dailės parodų, dalyvaudama tarptautinėse kultūros asociacijose, pasitelkdama krikščionybę, Vakarų demokratijos postulatus, ar taip ir liksime kaip tos pelės iš sovietmečiu populiaraus animacinio serialo vaikams - neva tai kovojame su katinu Leopoldu, bet n
Kokia literatūros ateitis dirbtinio intelekto epochoje?
Rašytojai Sandra Bernotaitė ir Augminas Petronis kalbasi apie kūrybinio rašymo ir dirbtinio intelekto santykį. Ar ir kaip naudoti dirbtinį intelektą? Kokiam santykiui su literatūra kviečia dirbtinio intelekto įsigalėjimas?
Thomas Mertonas ir Karlas Barthas: Mozarto muzikos ir Šventosios Dvasios apsiausti
Laidoje pagerbiami du krikščionių mąstytojai ir vieni iškiliausių ir įtakingiausių praėjusio šimtmečio dvasios mokytojų: vienuolis trapistas Thomas Mertonas ir protestantų teologas Karlas Barthas. Jie niekada nebuvo susitikę, bet abu juos vienijo tam tikras jų krikščioniško tikėjimo lengvumas ir laisvumas, o galiausiai suvienijo pati mirtis:1968 m. gruodžio 10 d. pasaulį apskriejo žinia apie tragi
Nenutrūkstantys „Karmeličių dialogai“
Laidoje, pritaikytoje prie paradoksiško Verbų sekmadienio scenarijaus, atgyja šešiolikos Kompjeno miesto seserų vienuolių kankinystė XVIII a. pabaigoje per prancūzų revoliucijos vykdytą terorą. Ši istorija 1948 m. įkvėpė rašytojo Georges’o Bernanos’o pjesę „Karmeličių dialogai“, kuri neseniai išleista ir lietuvių kalba. Knygos vertėja profesorė Genovaitė Dručkutė kūrinį priskiria prancūzų „dvasini
Ką Bažnyčia gali pasiūlyti pervargimo kartai? Pokalbis su kun. Arūnu Peškaičiu
Galbūt kartais taip įprantame skubėti, kad pavargus sustoti atrodo baisiau, nei bėgti toliau. Pervargimas ir perdegimas – temos apie kurias daug rašoma naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. Į kokią sritį bepažvelgsi – greičio ir skubos vis daugiau. Ar krikščioniškas dvasingumas turi ką pasiūlyti skubėjimo kartai? Augminas Petronis kalbina kunigą Arūną Peškaitį.
Danguolė Gervytė: „Adutės“ įvertinimas rodo – „cancel kultūros“ religijos atžvilgiu nėra
Per šių metų Vilniaus knygų mugę, skelbiant knygas, atrinktas į Metų knygos rinkimus, negrožinės literatūros vertingiausių kaididatų kategorijoje atsidūrė ir albumas „Adutė“, vaizdu ir žodžiu pasakojantis apie mokytojos, gulagų kankinės, garsiosios Sibiro maldaknygės autorės Adelės Dirsytės gyvenimo istoriją. Šio įvertinimo netikėtumą sustiprina faktas, kad šiuo metu Vatikane yra tiriama Adelės Di
Rūta Prusevičienė: kultūros vaidmuo geopolitinių ir ideologinių konfliktų akivaizdoje
Kiek kainuoja pasirinkimas būti laisvės ir tiesos pusėje? Kokia laikysena ideologinių konfliktų persmelktoje, susipriešinusioje ir skaldomoje visuomenėje yra tinkama valstybės finansuojamai kultūros įstaigai ir jos vadovui: besąlygiškai vykdyti valdžiai palankius sprendimus, rizikuojant prarasti raiškos laisvę, o gal net tapti propagandos įrankiu ar rinktis atvirumo ir kūrybinės laisvės kelią, pri
Mažoj gatvelėj tarp foliantų
Laidos svečias – rašytojas ir bukinistas Jonas Valonis, vadovaujantis Vilniaus senamiestyje, Šv. Ignoto gatvėje, įsikūrusiam knygynui „Mint Vinetu“, kur prekiaujama knygomis iš antrų rankų. Pasakojimas apie tai, kaip knygos gyvena antrą ir trečią, ir ketvirtą gyvenimą. Dar daugiau – kaip tariamo neskaitymo amžiuje knygos suburia bendruomenę ir įkvepia naujas miesto tradicijas.Laidos redaktorius Ju
Apie rimtą, bet žaismingą C. S. Lewisą su filosofu Nagliu Kardeliu
Nors C. S. Lewisas lietuviams visų pirma žinomas kaip „Narnijos kronikų“ autorius, tai toli gražu nėra vienintelis vaidmuo, kurį teko vaidinti šiam talentingam žmogui. Jis buvo ir Oksfordo bei Kembridžo universistetų dėstytojas, ir krikščionybę proto argumentais bandančių apginti knygų bei kosminės fantastikos romanų autorius, ir kruopštus Viduramžių kultūrinio palykimo tyrinėtojas. Šioje laidoje
Sovietmečio knygnešiai
Apie žmones, kurių dėka aštunto devinto dešimtmečio studentų karta turėjo galimybę sužinoti nesumeluotą Lietuvos istoriją, suprasti sovietų režimo veikimo būdus ir represijas. Nelegalios spaudos dauginimą ir platinimą, vadinamo samizdato atsiradimo priežastis, poreikį ir reikšmę aptaria istorikas Arūnas Streikus, o kaip ir kur visa tai vyko, prisiminimais dalijasi Loreta ir Alfonsas Vinclovai.Reda
Pokalbis su baltarusių disidentu, Nobelio taikos premijos leaureatu Alesiu Beliackiu
Visiškas skaidrumas ir, apaštalo Pauliaus žodžiais, viltis, kai regis nėra jokios vilties. Tokį įspūdį palieka pokalbis su Alesiu Beliackiu. Nūdienos pasauliui labai reikia tokio liudijimo. 2025 m. gruodžio viduryje tarpininkaujant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, iš kalėjimo buvo paleistas ir į Vilnių atgabentas Baltarusijos disidentas, dukart politinis kalinys, rašytojas ir 2022 m. Nobelio Taikos
Džiaugsmas pažinti Lietuvos Konstituciją. Pokalbis su Vaidotu Vaičaičiu
Laidoje „Kultūra ir religija“ Augminas Petronis kalbina Vaidotą Vaičaitį. V. Vaičaitis yra Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, konstitucinės teisės dėstytojas ir tyrėjas, taip pat viešojoje erdvėje žinomas katalikas visuomenininkas, buvęs ateitininkų katalikiškos jaunimo organizacijos pirmininkas. Pokalbis su V. Vaičaičiu – ir apie naujausią jo knygą „Šiuolaikinio konstitucionalizmo s
Lietuviškoji Ana Frank
Laida skirta Tarptautinei Holokausto aukų pagerbimo dienai, kuri minima sausio 27- ąją. Vilniaus universiteto magistrantė Agnė Kereišiūtė iš užmaršties prikėlė vieną lietuvišką Holokausto istoriją. Kalbama apie Kaune garsaus gydytojo psichiatro namuose gimusią Tamarą Lazerson. Dvylikos metų kartu su kitais šeimos nariais ji atsidūrė Kauno gete.Mergaitė lietuvių kalba slapčiomis, „savo sielos atgai
Statyti Gailestingumo miestą
Pradėdamas naujus liturginius metus, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas tikintiesiems adresuotame laiške pranešė apie šiemet rengiamą ypatingą šventę. Birželio mėnesį Vilniuje vyks Pasaulinis apaštalinis gailestingumo kongresas, visus skatinsiantis tapti gailestingumo liudytojais. Liudyti Dievo gailestingumą taip, kad jis taptų mūsų miesto, šalies ir mūsų pačių veidu, kitaip tarian
Fondo DONUM direktorius Tomas Reventas: disidentų laisvės pamokos
Laisvė yra dovana, nuo Adomo ir Ievos laikų mums Dievo duota už dyką, tačiau podraug ji yra ir nuolatinis rūpestis pasirinkti pusę. „Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto“,- sakė Jėzus, išgelbėjęs nebylį iš demono gniaužtų. Tikėjimas, viltis ir dalies Lietuvos visuomenės drąsa pasirinkti Dievo, t. y. gėrio pusę, lėmė tai, kad buvome išvaduoti iš sovietų okupacijos,
Ką Bažnyčia gali pasiūlyti nerimo kartai? Pokalbis su teologe Milda Vitkute
Apie šiuolaikinių žmonių išgyvenamą nerimą, įvairius psichologinius sunkumus šiandien girdime daug. Ar iš Bažnyčios dvasingumo tradicijos lobyno yra ką pasiūlyti šiuolaikiniam nerimaujančiam žmogui? Pokalbis su teologe, vertėja, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja Milda Vitkute.
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Turkija ir Libanas: pirmasis Leono XIV užsienio vizitas į karščiausią geopolitinį tašką
Popiežius Leonas XIV savo pirmajam užsienio vizitui į Turkiją ir Libaną, kuris įvyko lapkričio 27-gruodžio 2 d., pasirinko tikrai bene karščiausią šiuo metu pasaulio geopolitinio žemėlapio vietą. Ne veltui stebėtojai komentavo, kad regionas, pasižymintis kultūrų ir religijų įvairove ir esantis Artimųjų Rytų konflikto kaimynystėje, pareikalaus iš naujojo Katalikų Bažnyčios vadovo diplomatinių gebėj
Kaip statyti namų bažnyčią?
Iš ciklo „Namų bažnyčia“. Popiežius Benediktas XVI pavadino Marijos, Juozapo ir Kūdikėlio Jėzaus šeimą namų Bažnyčia, iš kurios galime mokytis Dievo pajautos. Mažąją bažnyčią randame ir savo aplinkoje, tik neretai Juozapą joje atstoja močiutė ir senelis, o ir ėdžios šiais laikais dėl įvairių priežasčių vis dažniau būna tuščios. Tik ne Andriaus ir Neringos Jūrelių šeimoje. Ant kokių pamatų ir iš ko
Kultūros protesto politinių skaitinių sąrašas: ką įdomaus rado teologė ir filosofas?
Kultūros protesto organizatoriai gruodį paskelbė savišvietos mėnesiu ir pakvietė skaityti politinės filosofijos skaitinių sąrašas, kuriame – ir Platonas bei Aristotelis, ir Stasys Šalkauskis bei Antanas Maceina, ir Hannah Arendt, ir Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. Kuo įdomus šis sąrašas? Kam reikalingos politinės filosofijos knygos? Ir ką skaityti, jei laiko gruodį yra tik vienai knygai? Apie kult
Adventas ir Kalėdos – vientisa melodija
„Pasaulietinė kultūra nesilaiko bažnytinio kalendoriaus arba jį savaip supranta ir panaudoja. Ar reikia su tuo nesutikti, šaipytis, kovoti, ar steigti alternatyvas? Dievas įsikūnijo ir dėl tų, kurie blaškosi prekybos centruose. Kristus ateina ne į specialiai paruoštą nusileidimo aikštelę. Ateina bet kur. Ta aplinkybė mus moko religinės vaizduotės“, - sako laidos dalyvis kun. Mozė Mitkevičius.Redak
Prie Naujojo Židinio: mįslės ir mitai Salomėjos Nėries gyvenime
Pastaruoju metu visuomenėje kilusios diskusijos dėl to, ar Salomėja Nėris, sutikusi tapti okupacinio režimo marionete, buvo tėvynės išdavikė, ar nelemtai susiklosčiusių aplinkybių auka, rodo, kad jos biografija vis dar tebėra mįslė, kuriai iki galo įminti trūksta patikimų, šaltiniais pagrįstų įrodymų, o jos lemtingą posūkį į kairę gaubia nemaža mitų ir legendų. Šiandieninės laidos dalyvė - istorik
Apie imigraciją: ką daryti, kad svetimi taptų savais?
„Laimės paieška - ir perspektyva ją rasti kitur - yra viena iš pagrindinių šiuolaikinio žmogaus mobilumo priežasčių“,- teigia popiežius Leonas XIV. Šiandien galime sėsti į lėktuvą ir per kelias valandas atsidurti Ispanijoje, Norvegijoje ar Nyderlanduose, Dubajuje, bet kur, kur tikimės geresnių darbo, pragyvenimo sąlygų nei Lietuvoje. Tai daugelis mūsų tautiečių daro iki šiol, tikėdamiesi jei ne sv
Kaip išgydyti suskilusią visuomenę? Pokalbis su filosofu Nagliu Kardeliu
Susiskaldymas ir poliarizacija – jau tapo nuolat viešojoje erdvėje minimomis temomis. Galima sakyti - madingomis temomis. Yra madinga ir patogu sakyti, kad mums trūksta vienybės – kas gi nenorėtų, kad būtume vieningesni? Bet apie šią temą galima užduoti ir klausimų, taip sakant, iš esmės: ar poliarizacija ir susiskaldymas nėra tiesiog neišvengiama pasekmė to, kad žmonės gali turėti skirtingas nuom
Vėlinės - mirusiųjų pasaulio peizažai
Vėlinių minėjimą, su mirusiųjų pasauliu surištas mūsų tradicijas ir besikeičiantį mūsų kapinių kraštovaizdį „Mažojoje studijoje“ aptaria ir komentuoja poetė ir redaktorė Giedrė Kazlauskaitė, atėjusį į laidą tiesiai iš ekskursijos po Bernardinų kapines, kur su būriu vilniečių, vadovaujant patyrusiam gidui, vaikščiojo nuo paminklo prie paminklo, nuo vienos istorijos prie kitos. Kelios valandos mirus
Ar Lenkijos katalikų bažnyčia vis dar tebėra sektinas pavyzdys Lietuvai?
Dar visai neseniai Katalikų Bažnyčia Lenkijoje daugeliu požiūrių atrodė sektinas pavyzdys Lietuvai: tautos vienybės ir tapatybės sergėtoja, ypač tais lemtingais laikotarpiais, kai šalis patekdavo po svetimšalių jungu, tarpininkė ir socialinių pokyčių spartintoja permainų laikais, krikščioniškų vertybių puoselėtoja, surenkanti pilnus maldos namus ir turinti aiškiai girdimą balsą visuomenėje bei pol
Choras „Langas“: Dievo garbei ir žmonių džiaugsmui
Lietuva savo chorais pradėjo garsėti ko gero nuo pirmosios Dainų šventės, kai bažnyčiose susibūrusiems choreliams dainas kūrė žymiausi to meto mūsų kompozitoriai. Sovietmetis nutraukė bažnyčios chorų profesionalumo galimybes, tačiau atkurtos nepriklausomybės pirmaisiais metais ne tik katedrų, bet ir kai kurių parapijų kunigų dėka, chorų kryptis pasikeitė – iš pasaulio į bažnyčią, o iš jos, kaip ta
Nikėjai – 1700: ką apie vieną svarbiausių Bažnyčios įvykių galime pasakyti šiandien?
325 m. vykęs Nikėjos-Konstantinopolio susirinkimas buvo vienas iš svarbiausių įvykių Bažnyčios istorijoje. Imperatorius Konstantinas sušaukė visos Romos imperijos vyskupus kartu svarstyti svarbių to meto Bažnyčiai klausimų – nuo visiems bendros tikėjimo išpažinimo formulės, naudojamos iki šiol, iki Velykų šventimo datų suvienodinimo ir konfliktų, kilusių tarp svarbių to meto dvasininkų, sprendimo.
Čiurlionio „Jūros“ suvienytiems
Red. Julius Sasnauskas.
Lietuvos Caritas vadovė Milita Žičkutė-Lindžienė
Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Pokalbį su Milita Žičkute -Lindžiene įrašėme Lietuvoje renkant naują vyriausybę, kitaip tariant, žmones, kurie bus atsakingi už svarbiausias mūsų valstybės sritis. Visuomenė pagrįstai viliasi, jog paskirti ministrai puikiai išmano būsimą darbo lauką, jei ryžtasi prisiimti tokią didelę atsakomybę, kaip ir juos tvirtinantis prezidentas. Bažnyčios gyvenime tai
Arkivyskupas Visvaldas Kulbokas: liudijimas ir pamokos, sukauptos karo apimtoje Ukrainoje
Laidos svečias – apaštalinis nuncijus Ukrainoje, arkivyskupas Visvaldas Kulbokas. Liudijimai ir pamokos, sukauptos karo apimtoje Ukrainoje.Redaktorius Julius Sasnauskas.
Ar Lietuva – vis dar posovietinė šalis? Pokalbis su prof. Aine Ramonaite
Pastaroji savaitė buvo gausi nuskambėjusių politinių įvykių. Lietuvoje tęsėsi vyriausybės skyrimo drama, JAV buvo nušautas prezidentą D. Trumpą palaikęs aktyvistas Charlie‘is Kirkas, į Lenkijos teritoriją įskrido dronų būrys. Ši laida – kvietimas į Lietuvos politinį gyvenimą pažiūrėti iš ilgalaikės perspektyvos. Po penkiasdešimt metų trukusio okupacijos laikotarpio jau trisdešimt penkerius metus g
„Diemedžio“ dekalogas. Apie vaikų ugdymą ir švietimą
„Mums patinka lėtas švietimas, tad pirmiausia ugdome pagarbą vieni kitiems, o paskui – per meną ir kultūrą - keliaujame į akademinius tikslus“, - pasakoja vaikų meninės studijos „Diemedis“ vadovai: edukologas Virgilijus Pupeikis ir kompozitorė Rasa Dikčienė. Šios Vilniaus ugdymo įstaigos istoriją norisi pristatyti ne tik dėl unikalumo, bet ir dėl aktualumo, nes per 35-erius Lietuvos nepriklausomyb
Fotomenininkas Gediminas Pranckūnas: „Fiksuoju nykstančius objektus...“
„Fotografija iš esmės yra stebėjimas“, - sako „Mažosios studijos“svečias Gediminas Pranckūnas - tapytojas, pasukęs į fotografiją. Laidą parengė ir veda Živilė Stonytė.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.
Iš ciklo „Namų bažnyčia“: kaip priklausomybė atvėrė duris tikėjimui ir gyvenimui
Pavydas, alkoholis iš vienos pusės ir kontrolė, sprendimų vienasmenis priėmimas iš kitos – klasikinis derinys, vedantis į pragarą šeimoje ir galiausiai į jos griūtį.Tačiau ne visada: jei vis dar rusena meilės žarijos gęstančiame židinyje, jei bent vienas turi tikėjimą, jog viskas įmanoma ir pradeda ieškoti kelių išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir vis dar brangu. Jūsų dėmesiui – Vilniaus šv. Jonų b
Už ką kritikuoti kritinį mąstymą? Pokalbis su Gintu Karaliumi
Augminas Petronis kalbina politologą Gintą Karalių apie jo straipsnį „Demokratijoje kalbama apie kritinį mąstymą, bet viešpatauja konformizmas?“ (straipsnis paskelbtas portale LRT.lt.). Tekste teigiama, kad esame linkę techninį efektyvumą paversti tikslu sau pačiam, lyg tai būtų stabas. Ir priduriama, kad viešojoje erdvėje tokie dažni raginimai pačiam kritiškai mąstyti ir kitus to pamokyti kartais
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Atsakymas į blogio triumfą
Įvykiai Ukrainoje, taip pat Lietuvos istorijos pamokos, valstybės žlugimas 1940 metų vasarą ir mintis, kad viskas gali pasikartoti, kino režisierių Karolį Kaupinį nuvedė į sukarintos Šaulių sąjungos savanorių gretas. Režisierius stebisi brolybės dvasia, atsirandančia tarp savanorių. Jis sako: „Tokių žmonių daug, tik jie nematomi ir negirdimi.”Pokalbio su K. Kaupiniu pirmoji dalis.Redaktorius Juliu
Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“: psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė
Matematika plius biologija lygu psichologija – taip paskutinėse mokyklos klasėse prasidėjo Aušros Kurienės pašaukimo padėti nelaimingiems vaikams kelias, Lietuvai davęs vieną žinomiausių pagalbos vaikams ir šeimai įrankių – Paramos vaikams centrą. 30 metų jam vadovavusios psichologės-psichoterapeutės lediniai apie darbą su smurtą patyrusiais vaikais, knygos „Kaip užauginti žmogų, „Ką kiekvienas va
Paskutinis gyvas Lietuvos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda: nebuvo net kalbos neit į mišką
Šios laidos pašnekovui – devyniasdešimt septyneri. Tai – Jonas Kadžionis, slapyvardžiu Bėda, paskutinis gyvas Lietuvos partizanas, taip pat – politinis kalinys, Sibire praleidęs dvidešimt penkerius metus. Vėliau sovietinė valdžia trukdė jam grįžti, statė biurokratines kliūtis Lietuvoje įsikurti. Į tėvynę Jonas Kadžionis galutinai grįžo tik 1989 m. Šiame pokalbyje – jo prisiminimai ir apie tarpukar
Kuo Sekminės išsiskiria iš kitų krikščioniškų švenčių?
Kodėl krikščionio gyvenime reikia ne vien taisyklių, bet ir šiek tiek polėkio, intrigos, nuotykio, nežinomybės - kitaip tariant, tų dalykų, kurie priskiriami Dvasios veikimui. Laidoje panaudotas archyvinis pokalbis su kunigu Antanu Saulaičiu SJ.Redaktorius Julius Sasnauskas.
„Prie Naujojo Židinio“: apie supaukštėjusią sielą ir karo grėsmes
„Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina“. Paukščiai šiame Jėzaus palyginime iš Evangelijos pagal Matą simbolizuoja besąlygišką pasitikėjimą Dievo Apvaizda, kuri pasirūpins viskuo, kas ne mūsų valioje, tad „supaukštėjimas“ šia prasme pateikiamas kaip siektinas idealas. Apie supaukštėjimą kalbėsimės ir šios dienos la
Kaip vaikams perduoti tikėjimą? Praktinės įžvalgos su dr. Vincentu Vobolevičiumi
Dr. Vincentas Vobolevičius yra Vilniaus ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentas, specializuojasi politinės ekonomikos, pokomunistinių transformacijų, politinių sprendimų proceso ir statistinių duomenų analizės srityse. Šiandien laidoje „Kultūra ir religija“ jis pasakoja apie su kolegomis vykdytą sociologinį tyrimą apie vertybinių nuostatų perdavimą šeimoje; tyrime buvo nagrinėjama ir tai,
Kristina Žaldokaitė – apie gospelą, „Euroviziją“ ir vartus į Bažnyčią
Kristiną Žaldokaitę dėl jos unikalaus balso ir profesionalumo puikiai žino populiariosios muzikos žvaigždės, norinčios ją, kaip pritariantį balsą, turėti savo koncertinėse programos; ji dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose, du dešimtmečius vyksta į „Eurovizijos“ muzikos festivalį, yra ir gospelo choro „Vilnius voices“ vadovė. Laidoje sužinosite ne apie jos darbus, bet apie savanorystę arba
„Bažnyčia? Karo lauko ligoninė...“
Popiežiui Pranciškui atminti (2 dalis). Ištraukos iš vieno pirmųjų popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį 2013 m. rugsėjį parengė tuometinis autoritetingo jėzuitų leidinio La Civiltà Cattolica vyriausiasis redaktorius Antonio Spadaro SJ. Pokalbį perteikia Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.Redaktorius Julius Sasnauskas.
Prisikėlimo žmonės: disidentė, politinė kalinė Jadvyga Bieliauskienė
Nors kiekvienas krikščionis yra pašauktas būti Prisikėlimo žmogumi, kai kuriems Apvaizdos valia tenka paliudyti tą Prisikėlimą ypatingu būdu: išgyventi pavergėjų bandymus fiziškai sunaikinti tavo tautą ir valstybę, liudyti jos užvaldymą, vėliau - patirti brutalias pastangas prieš nesitaikstančius su melo ir prievartos viešpatavimu, ir kai atrodo, jog tamsa niekada neišsisklaidys, galiausiai savo a
„Esu nusidėjėlis, į kurį pažvelgė Viešpats...“
Ištraukos iš vieno pirmųjų popiežiaus Pranciškaus interviu, kurį 2013 m. rugsėjį parengė tuometinis autoritetingo jėzuitų leidinio La Civiltà Cattolica vyriausiasis redaktorius Antonio Spadaro SJ. Pokalbį perteikia Violeta Osteikienė ir Virgilijus Kubilius.Redaktorius Julius Sasnauskas.
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Mažoji studija. Kultūra ir religija
Verbų sekmadienis ir jaunimo diena – ką jaunas žmogus gali rasti Bažnyčios lobyne?
Popiežius Jonas Paulius II verbų sekmadienį paskelbė jaunimo diena. Laidos „Kultūra ir religija“ pašnekovai – studentai Lukrecija ir Simonas. Jiedu lanko šv. Tomo Akviniečio, angeliškojo daktaro, Viduramžiais gyvenusio dominikonų teologo ir filosofo studijų grupę, vedamą VDU dėstytojos dr. Linos Šulcienės. Kam jiems to reikia ir kuo Tomas Akvinietis juos patraukė? Kaip šiandien atrodo jaunų žmonių
Piligriminių kelionių dovanos ir lauktuvės
Religinio gyvenimo Lietuvoje aktyvūs dalyviai ir stebėtojai, vertindami nepriklausomybę atkūrusios valstybės tikinčiųjų požiūrį į Bažnyčios siūlomas įvairias sielovados formas, programas, renginius, neretai išskiria tris populiariausias kryptis: rekolekcijas, Alfa kursus ir piligrimystę. Pastaroji ypatingai praturtėjo savo geografija – nuo tradicinių atlaidų gimtinėje, Žemaičių Kalvarijos, Aušros
Kardinolas Bačkis: „Dažnai Bažnyčia susideda iš bedievių, laikančių save katalikais...“
Šio posakio autorystė priklauso tuometiniam kardinolui Josephui Ratzingeriui, vėliau tapusiam popiežiumi Benediktu XVI-uoju. Šiandienėje laidoje šį posakį cituoja Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepęs į „Naujojo Židinio-Aidų“ redakcijos prašymą susitikti ilgesnio pokalbio ir pasidalinti mintimis apie Bažnyčios ir valstybės santykių raidą Lietuvoje po Nepriklau
Psichoterapeutas Algirdas Petronis: Bažnyčios receptai sugyventiniams
Psichoterapeutas Algirdas Petronis kartu su Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro komanda parengė video kursą poroms, kurios gyvena nesudariusios civilinės arba bažnytinės santuokos, tačiau siekia puoselėti meilės ryšį, įsipareigoti gerbti ir mylėti, galbūt auginti vaikus kartu visą gyvenimą.Turint galvoje Bažnyčios požiūrį į nesantuokinius ryšius gali stebinti toks bažnytinės institucijos žingsni
Lietuvos jėzuitų likimai XVIII ir XIX amžių sandūroje
VU istorijos fakulteto docentas ir humanitarinių mokslų daktaras Liudas Jovaiša pristato trejus metus vykdytą tyrimo projektą „Buvę jėzuitai Lietuvoje po 1773 metų: kolektyvinė biografija“. Pasakojama apie lūžį jėzuitų ordino istorijoje. 1773 m, popiežiui paskelbus šios vienuolijos panaikinimą, tas sprendimas nebuvo pripažintas dalyje LDK teritorijos, atitekusios Rusijos imperijai po pirmojo Abiej
Technologijų naudos ir grėsmės: apie progreso kainą – filosofas Naglis Kardelis
Tiek popiežius Pranciškus, tiek popiežius Benediktas XVI yra ne kartą kalbėję apie tai, kaip mūsų gyvenimą keičia technologinė pažanga. Jie ir pripažino technologijų naudą, ir įspėjo dėl gamtos ir žmogaus išnaudojimo grėsmės. Laidoje apie technologijų sėkmę ir jų kuriamas problemas filosofą, Vilniaus universiteto profesorių Naglį Kardelį kalbina Augminas Petronis.
Renata Dubinskaitė: sakralinė muzika nuo Romos iki Vilniaus
Istorijos tyrėjų dėka galime vis daugiau sužinoti apie savo valstybės gimimą, jos raidą ir vietą pasaulio žemėlapyje amžių tėkmėje. Sovietmečio spragas apie religinį visuomenės gyvenimą, sakralinę dailę ir muziką, aktyviai pildo ne tik Bažnyčios į Vakarų universitetus išsiųsti specialistai, bet ir menininkai. Viena jų – menotyros mokslų daktarė, senosios muzikos ansamblio „Canto Fiorito“ daininink
Kaip nepalūžti grėsmės akivaizdoje ir ką reiškia patriotizmas? Su disidentu Petru Plumpa
Petras Plumpa – neeilinis žmogus, sovietmečiu ne tik saugojęs savo vidinę laisvę, bet ir kovojęs už lietuvių tautos išsilaisvinimą nuo okupantų. Matęs pokarį, partizanų kovas, dalyvavęs pogrindinėje veikloje, du kartus kalintas ir pats patyręs, ką reiškia Sibiro lageriai, dalyvavęs Katalikų Bažnyčios kronikos leidyboje, už visa tai 2023 m. apdovanotas Laisvės premija, pats sako, kad ištverti išmėg
Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje ir – Taivane
Paskelbęs jubiliejinių metų pradžią, popiežius Pranciškus visus pakvietė tapti vilties piligrimais. Nors tradiciškai piligrimų tikslas yra nukeliauti į Romą ir aplankyti keturias didžiąsias popiežiškąsias bazilikas ir įžengti pro jų šventąsias duris, tačiau negalintieji išvykti į tolimas keliones gali atlikti net ir simbolinę piligrimystę iki savo miesto katedros. Kita vertus, jubiliejiniai metai
Vilniaus benediktinės
Vienos seniausių Lietuvoje moterų vienuolijų - benediktinių istorija siekia VI amžių, kai šv. Benediktas Nursietis parašė vienuolinio gyvenimo vadovą, tapusį pagrindu Europos vyrų ir moterų vienuolijų bendruomenėms, kurios kūrėsi ir skleidėsi viduramžiais. Į Lietuvą benediktinus pakvietė Vytautas Didysis, 1405 m. Senųjų Trakų piliavietėje įkūręs vyrų vienuolyną. Istorikas Liudas Jovaiša pastebi, k
Kun. Sungaila – apie Lietuvos stačiatikių vienybės skaldytoją ir kelius vienybės link
Tikėtina, jog tik laiko klausimas, kada Lietuvos stačiatikiai, supriešinti dėl maskvos įtakos daliai bendruomenės, o gal ir dėl įsisenėjusios sampratos apie stačiatikybę kaip „rusų religiją“ Lietuvoje, vėl švęs liturgiją įprastose bažnyčiose visi kartu. Tačiau kol kas maskvos patriarchatui priklausančiuose maldos namuose Konstantinopolio patriarchato stačiatikių kunigai liturgijos aukoti neturi te
Pokalbis apie seksualumą mene su rašytoja Sandra Bernotaite
Rašytoja, romanų „Akys chimeros“, „Dionizo barzda“ ir „Katė, kurios reikėjo“ autorė Sandra Bernotaitė ir laidos „Kultūra ir religija“ vedėjas Augminas Petronis kalbasi apie seksualumo naudojimą mene. Kokia erotikos vieta mene? Ar šiuolaikiniam menui būdingos atviros miegamojo durys išlaisvina? Ar nepersistengia menininkai siekdami sudirginti savo auditoriją?
Prie Naujojo Židinio: krikščionybės pabaiga
Iš neseniai pasirodžiusio naujo kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio šiandieniniam pokalbiui pasirinkome straipsnį labai intriguojančia tema – „Krikščionybės pabaiga". Straipsnio autorė – garsi prancūzų filosofė, politikos istorikė ir rašytoja Chantal Delsol, prieš keletą metų Prancūzijoje išleidusi itin daug dėmesio sulaukusią to paties pavadinimo
Namų bažnyčia: Živilė ir Giedrius Tamaševičiai
Laidoje „Kultūra ir religija“ atveriame naują rubriką, kurią pavadinome Namų bažnyčia, o joje kalbinsime šeimas. Dėl šeimos sampratos Lietuvoje kryžiuojamos ietys, Bažnyčia skelbia memorandumus, politikai nevengia krautis iš šios temos kapitalą, o eiliniai žmonės gyvena kartu taip, kaip jiems išeina: pykdamiesi ir vėl susitaikydami, augindami vaikus, kurdami meilės, pasitikėjimo ryšius. Popiežius
Vatikano bazilikos Šventąsias Duris padeda atverti ir lietuvių kurta paroda
Kūčių vakarą popiežius Pranciškus paskelbė 2025-ųjų Jubiliejinių metų pradžią. Kas ketvirtį amžiaus Katalikų Bažnyčioje švenčiamas jubiliejus – reta proga išgyventi ryšį su tais savo tikėjimo broliais ir seserimis, kurie minėjo šią tradiciją nuo pat 1300-ųjų metų, kai, pasak legendos, į Romą atvykęs būrys piligrimų kreipėsi į popiežių Bonifacą VIII-ąjį, prašydami suteikti jiems ypatingą palaiminim
Šv. Kalėdų belaukiant. Su kunigu Moze Mitkevičiumi
Pokalbis su kunigu Moze Mitkevičiumi.Red. Julius Sasnauskas
Iš kur atsirado lietuviškos kalėdinės giesmės? Pokalbis su muzikologu Jonu Vilimu
Iš kur atsirado lietuviškos kalėdinės giesmės? Ką žinome apie seniausias kalėdines giesmes? Iš kur atkeliavo šių giesmių tekstai ir melodijos? Anot muzikologo Jono Vilimo, seniausios lietuviškos kalėdinės giesmės randamos tarp Martyno Mažvydo raštų, o didžiausią įtaką lietuviškam kalėdinių giesmių paveldui padarė Juozas Naujalis.
Kaip apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto Bažnyčioje?
Paaiškėjus faktams apie Lietuvos dvasininkų seksualinį piktnaudžiavimą ir primygtinai paakinta katalikų bendruomenės dalies, Vilniaus arkivyskupijos kurija surengė mokymus, skirtus dvasininkams, vienuoliams, katechetams ir tikybos mokytojams, jaunimo centrų darbuotojams ir įvairių kitų sričių specialistams, dirbantiems su nepilnamečiais, tikslu kurti saugią aplinką nepilnamečiams. Buvo pasitelkti
Apie politinę kultūrą ir įprastas ydas
Šiandien laidoje kalbėsimės apie politinę kultūrą. Ne tik dėl to, kad neseniai išrinktas naujos kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas, dar nepradėjęs darbo, apaugo įvairiausiomis kontroversijomis, dėl kurių peršasi klausimas, ar tai išvis vadintina kultūra, bet ir todėl, kad per daugiau kaip trisdešimt atkurtos nepriklausomybės metų įvyko virsmas pačioje Lietuvos politinėje sistemoje ir ženklino
Prie Naujojo Židinio: nuo 1944-ųjų Kauno žydų geto prie 2024-ųjų Seimo rinkimų rezultatų
Spaudai rengiant netrukus pasirodysiantį naują kultūros ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerį, vienas jo tekstų netikėtai įgijo naujo aktualumo. Istoriko Nerijaus Šepečio publikacija apie Kauno žydų geto policiją ir jos autoritetą – tai dalis kartu su prof. Giedre Jankevičiūte vykdyto tyrimo „Meninė kūryba Kauno gete: tikrovės reprezentacijos klausimai.“ Prie jo galima p
Šimtametė Marija Vasiliauskienė: „Pagavo mane Dievo Motinėlė...“
Klausytojai Mariją Vasiliauskienę turėtų gerai prisiminti: jos liudijimas apie pirmąją Dainų šventę paliko tokį įspūdį, kad dar ir šiandien sulaukia vis naujų perklausų LRT radiotekoje. Ko gero, Dievas šimtą metų perkopusiai Marijai dovanoja ilgą gyvenimą, turėdamas tikslą panaudoti ją ir kaip įrankį, galintį padėti į tikėjimą, į krikščionybę pažvelgti kitomis akimis, taip, kaip Jėzus kviečia evan
