Modus
Atviras žvilgsnis į šiuolaikinės muzikos tikrovę. Šarūno Nako ir Mindaugo Urbaičio laida šeštadieniais 22.07 val. per LRT KLASIKĄ.
Epizodai
Fortepijonas dabar
Jaunosios kompozitorių kartos požiūris į fortepijoną skiriasi nuo ankstesnių kartų praktikos: dažniausiai rašomi kompaktiški ir atlikėjams parankūs kūriniai. Akivaizdi pagarba tradicijoms – pačioms įvairiausioms, nuo romantinių iki avangardinių. Vis dėlto, dabar kuriamą muziką vienija savotiškas santūrumas, susilaikymas nuo kraštutinumų.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
Betsy Jolas – 100!
Prancūzų ir amerikiečių kompozitorė Betsy Jolas (g. 1926) kūrybos kelias nepaprastai ilgas, naujausios kompozicijos atsiranda iki dabar. Studijavusi pas Olivier Messiaeną, vėliau dirbusi jo asistente ir net vėliau užėmusi jo vietą Paryžiaus konservatorijoje, Betsy Jolas niekad nepakluso pokario avangardistų madoms ir diktatui. Ją visad domino praeitis ir tradicija, tapusi neišsemiamu įkvėpimo ir i
Feldman 100: Orkestrai
Ketvirtojoje ciklo, skirto amerikiečių kompozitoriaus Mortono Feldmano 100-mečiui, laidoje, aptariama jo orkestrinė muzika. „Mus domino pats garsas. O garsas nežino savo istorijos“, kalbėjo Feldmanas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.
Feldman 100: Fortepijonai
Trečiojoje ciklo, skirto amerikiečių kompozitoriaus Mortono Feldmano 100-mečiui, laidoje, aptariama jo fortepijoninė muzika. „Mano kompozicijos iš tikrųjų visai nėra „kompozicijos“. Jas būtų galima pavadinti laiko drobėmis, kurias kažkaip suderinu su bendru muzikos tonu“, rašė Feldmanas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.
Feldman 100: Balsai
Antrojoje ciklo, skirto amerikiečių kompozitoriaus Mortono Feldmano 100-mečiui, laidoje, aptariama jo vokalinė muzika. „Atrodo, kad muziką geriausiai suprantame dėl jos panašumo į kitą, labiau pažįstamą muziką. Mes negirdime to, ką girdime... tik tai, ką prisimename“, svarstė Feldmanas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.
Feldman 100: Instrumentai
Pirmojoje ciklo, skirto amerikiečių kompozitoriaus Mortono Feldmano 100-mečiui, laidoje, aptariama jo muzika įvairiems kameriniams ansambliams. „Menas, gyvenimo atžvilgiu, tėra išvirkščia pirštinė. Menas nieko nesako apie gyvenimą, lygiai kaip gyvenimas nieko nesako apie meną“, teigė Feldmanas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.
Hans Werner Henze – 100
„Jei muzika būtų žmogaus kasdienio gyvenimo dalis, kaip ir turėtų būti, Žemėje tikrai būtų mažiau agresijos ir daug daugiau lygybės bei meilės; nes muzika yra bendravimo ir supratimo, susitaikymo priemonė”, – sakė vokiečių kompozitorius Hansas Werneris Henze (1926-2012). Henze'o muzikoje buvo neoklasicizmo, džiazo, dodekafonijos, serializmo ir šiek tiek roko bei populiariosios muzikos elementų. Ji
Dangaus vandenyse: Camille Pépin
Prancūzė Camille Pépin (g. 1990) laikoma svarbia jaunosios kartos autore. Jos orkestrinė kalba, paremta spalvomis, judesiu ir stipriu sensoriniu aspektu, pelnė tarptautinį pripažinimą ir sulaukė daugybės užsakymų. Kompozitorė apjungia prancūzų impresionizmo ir amerikiečių repetityvinės muzikos estetikas, įkvėpimo semdamasi iš gamtos ir tapybos.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
Kliedinčio demono sparnai: İlhan Mimaroğlu
Turkas İlhan Mimaroğlu (1926-2012) jaunystėje nuvyko studijuoti į JAV ir greit tapo ryškia elektroninės muzikos figūra, muzikos juostai pionieriumi. Bendradarbiavo su Edgardu Varèse‘u ir Fredericu Rzewskiu, produsiavo žymiausių džiazo žvaigdžių – tokių, kaip Charles Mingus ir Freddie Hubbard – albumus. Kūryboje dažnai deklaravo radikalias kairiąsias politines pažiūras ir pacifistines nuostatas, gr
Ankstyvoji radiofonija
Radijo menas – radiofonija – užgimė kone iškart su radijo atsiradimu prieš daugiau nei 100 metų. Vieni pirmųjų to ėmėsi vokiečiai: kompozitorius Kurtas Weilis (1900-1950) ir dramaturgas Bertoltas Brechtas (1898-1956) kartu su moderniosios muzikos legenda Pauliu Hindemithu (1895-1963). Jų radijo opera „Lindbergo skrydis“ (1929) apjungė daugybę tuomet madingų stilių ir išraiškos būdų, pateiktų glaus
Okultistas Eldritch Priest
Kanadietis Eldritchas Priestas (g. 1974) yra kompozitorius ir muzikantas, rašantis apie šiuolaikinę kultūrą ir eksperimentinį meną. Jis apsigynė filosofijos daktaro disertaciją apie nesėkmės estetiką, o šiuo metu tyrinėja išsiblaškymo ir okultizmo temas. "Man improvizacijoje svarbiausia žaisti su muzikos emociniais simuliakrais, siekiant sukurti gyvų jausmų įspūdžius."Laidos autoriai Šarūnas Nakas
Ką kuria kompozitorių vaikai
Kompozitorių dinastijos nėra dažnas reiškinys, tačiau tokių atvejų pasitaiko. Laidoje aptariami keleto jaunesnės kartos autorių atvejai, bandant apčiuopti kylančias problemas, bet taip pat ir kai kuriuos privalumus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
Nykstantys ledynai: Roberto Fabbriciani
Italų fleitos virtuozas Roberto Fabbriciani (g. 1949) padarė nemažą įtaką šiuolaikinės muzikos pasauliui, sugrojęs kone viską, ką kompozitoriai pastaraisiais laikais sukuria. Fabbriciani lengvai keičia instrumentus – nuo hiperbosinės iki piccolo fleitos, taip pat noriai pasitelkia elektroniką. Savo paties kompozicijose Fabbriciani panyra į ilgas kontempliacijas, apmąstydamas opias šiandienos pasau
Solo altas, solo violončelė
Altininkas Christophe‘as Desjardins‘as (1962-2020) griežia Francesco Goffriller 1720 m. pagamintu altu, o violončelininkas Mattas Haimowitzas (g. 1970) Matteo Goffriller 1710 m. pagaminta violončele. Nors instrumentai labai seni, abu virtuozai imasi ir sudėtingo šiuolaikinio repertuaro.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
Šnabždesys klostė teptukas: Sofie Birch
Danė Sofie Birch (g. 1989) yra garso menininkė, kurianti elektroninę ir elektroakustinę muziką, dažnai panaudodama lauko įrašų medžiagą. Birch domisi gydomuoju garso ir vibracijų pobūdžiu ir dirba su įvairių disciplinų menininkais, tyrinėdama, kaip menas plečia mūsų suvokimą apie protą ir kūną. „Tai muzika svajotojams, – teigia autorė, – tiems, kurie nakties sapnuose atidžiai įsiklauso į detales,
Tarp Rytų ir klasikų šešėlių: Anne-Sophie Mutter
Vokiečių smuikininkė Anne-Sophie Mutter (g. 1963) jau pačioje jaunystėje iškilo į virtuozų Olimpą, bendradarbiaudama su garsiausiais to meto dirigentais ir atlikdama tradicinį repertuarą. Tačiau jos akiratis visad siekė kur kas toliau, ir Mutter noriai griežė specialiai jai sukurtus ir neretai jos iniciatyva parašytus šiuolaikinių kompozitorių opusus. 2026 m. smuikininkė išleido albumą „East meets
Olandų pianistas Ralph van Raat
Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis. Pokalbiai apie naująją muziką.
Pernelyg ryškioje tamsoje: Missy Mazzoli
Amerikietė Missy Mazzoli (g. 1980) žinoma kaip kompozitorė ir pianistė, kurianti kamerinę, orkestrinę ir operinę muziką. Jos estetika paveikta lengvosios muzikos harmonijų ir pulsacijų, gana tradicinių postminimalistinių sprendimų, tačiau kritikai ją laiko viena įdomiausių šiuolaikinės klasikos autorių, taikliai perteikiančią dabartinės epochos dvasią. Populiarioji žurnalistika negaili epitetų, Ma
Nepastebėtas minimalistas Daniel Lentz
Amerikiečių kompozitorius, muzikas ir menininkas Danielius Lentzas (1942-2025) 9-ojo dešimtmečio pradžioje gretintas su bendraamžiu Johnu Adamsu, bet vėliau jau retai minimas tarp reikšmingų minimalistų, nors sukūrė unikalų ir įtaigų stilių. Hipnotiška ir eufoniška Lentzo muzika apjungia Renesanso ir Indijos ragų, postminimalizmo ir Naujojo amžiaus muzikines ir estetines idėjas. „Stengiuosi kurti
Neramiuose vandenynuose: Anna Clyne
Britų kompozitorė Anna Clyne (g. 1980) persikėlė ir įsitvirtino Amerikoje, tapdama viena geidžiamiausių oficiozinių renginių autorių. Būdama nuolatine didžiųjų simfoninių orkestrų rezidente, ji rašo energingus, imperine pompastika persunktus neilgos trukmės kūrinius, savaip atkartojančius šimtmečio senumo angliškos muzikos stilistines klišes, dabar puikiai atitinkančias šiuolaikinės Amerikos socia
Sintaksės patologija: Ming Tsao
Amerikoje gimęs kompozitorius Ming Tsao (g. 1961) gyvena Berlyne. Jo kūriniai yra kritiško Vakarų klasikinės tradicijos tyrimo, taip pat domėjimosi kinų tradicine muzika, rezultatas. Ming Tsao kuria „materialistinę muziką“, ypatingą dėmesį skirdamas garso „materialumui“ ir radikaliam struktūrų griežtumui, pasitelkdamas, kaip jis sako, „viruso, infekcijos, užterštumo ir teksto destabilizavimo“ idėj
Modus. Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Modus. Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis Pokalbiai apie naująją muziką.
Korėjietė Berlyne Unsuk Chin
Unsuk Chin (g. 1961) gimė Korėjoje, ten pradėjo mokslus, o po to juos tęsė Berlyne, kuri ir liko gyventi. Dabar ji laikoma viena svarbiausių Vokietijos kompozitorių, apdovanota prestižinėmis Europos ir Amerikos premijomis. Unsuk Chin sintezuoja vakarietišką avangardą su Tolimųjų Rytų budistinėmis kultūromis, žavisi modernizmo klasikais ir Indonezijos gamelanu, įkvėpimo semiasi iš poezijos ir elekt
Keturi koncertai smuikui
21 amžiaus kompozitoriai, regis, nekuria savos koncertinio žanro filosofijos, bet remiasi sena, 19 amžiuje suklestėjusia ir 20 amžiuje kiek renovuota prašmatnaus virtuozinio koncerto samprata. Laidoje apžvelgiami keturi naujai sukurti koncertai smuikui, kurių autoriai – škotė Helen Grime, olandas Michel van der Aa, amerikiečiai Michael Torke ir Nico Muhly.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarū
Japonė Čikagoje Haruhi Kobayashi
Kompozitorė ir garso menininkė Haruhi Kobayashi (g. 1999) kilo iš Tokijo, tačiau apsigyveno Čikagoje. Debiutavusi kaip pop dainininkė ir dainų kūrėja, rašė televizijai ir filmams. Ėmusi eksperimentuoti su balsu ir elektronika, greit atrado originalų kūrybos būdą. 2025 metais išleido eksperimentinio trio, kuriame grojama ir etniniais instrumentais bei dainuojama, albumą, o 2026 metais debiutavo sol
György Kurtág – 100!
Vengrų kompozitorius György Kurtágas (g. 1926) švenčia 100-mečio jubiliejų. Dar jaunystėje originaliai sintezavęs kai kuriuos Bartoko ir Weberno muzikos elementus, Kurtágas sugebėjo išlikti originaliu balsu Vakarų muzikos pasaulyje, o jo autoritetas tolydžio augo. Lakoniška raiška ir kondensuota ekspresija būdinga visam jo rekordiškai ilgam kūrybos keliui. Beje, György Kurtágas komponuoja ir sulau
60 metų be Edgard’o Varèse’o
Edgard‘as Varèse‘as (1883-1965), prancūzų ir amerikiečių kompozitorius, laikomas didžiuoju revoliucionieriumi ir novatoriumi, nors buvo kūrybos vienišius, sukūręs visai nedaug kūrinių, o beveik visus jaunystės opusus sunaikinęs. Jo muzika asketiška ir lakoniška, rūsti ir brutali, persmelkta keistos archaikos ir urbanistinės dvasios. Varèse‘as darė didelę įtaką ne tik savo tiesioginiams mokiniams,
George Benjamin. „Įsivaizduokite tokią dieną“
Vienas garsiausių anglų šiuolaikinės muzikos kūrėjų George‘as Benjaminas (g. 1960) reguliariai kuria operas. Jo naujausias veikalas „Įsivaizduokite tokią dieną“ (2021-2023), kaip ir ankstesnės operos, parašytas pagal Martino Crimpo libretą. Tai kamerinis vienaveiksmis kūrinys, atliekamas penkių dainininkų ir kamerinio orkestro. Operoje septynios scenos („Įsimylėjėliai“, „Kompozitorius“, „Arija“, „
Kanadietė Cassandra Miller
Eksperimentinės muzikos kūrėja Cassandra Miller (g. 1976) gyvena Londone. Ją labiausia domina anksčiau egzistavusios muzikos transkripcijos – nuo Kurto Cobaino dainos, Mozambiko mbiros pjesių iki Puccinio arijos, atliekamos Marijos Callas. Kartais atlikėjams pasiūlomi seni įrašai, iš kurių savo partijų jie turi mokytis atmintinai, o transkribuojamą medžiagą kompozitorė „įsuka“ į begalines kilpas,
Brian Current. „Dingimas“
Kanadiečių kompozitoriaus Briano Currento (g. 1972) kamerinė opera „Dingimas“ (2017) pasakoja apie Kanados Šiaurėje gyvenančių gitksanų tautelės pastarųjų laikų istorijas. Siužetas atsirado iš realių įvykių sekos, kuriuose dalyvavo ir kuriuos perteikė patys jų dalyviai – gitksanai. Kalbama apie dramatiškus ir tragiškus dalykus: jaunų merginų grobimą, dingimą ir žudymą. Tos istorijos sujungiamos su
Pučiamųjų kvintetai
Laidoje kalbama apie naująją muziką tradiciniam medinių pučiamųjų kvintetui. Šeši įvairių šalių kompozitoriai siekia modernizuoti ansamblio skambesį, atsispirdami nuo graikų mitų, džiazo, Mileso Daviso elektroninių eksperimentų, Igorio Stravinskio, Luciano Berio ir Larso von Triero kūrybos idėjų.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
Helmutui Lachemannui – 90
Vokiečių kompozitorius Helmutas Lachenmannas (g. 1935) yra viena įtakingiausių muzikos avangardo pasaulio figūrų. „Mano tikslas nėra nauji garsai, bet naujas klausymasis“, sako Lachenmannas, savo ir klausytojų žvilgsnį nukreipdamas ne į tradicines sferas (kaip kad melodijos sekimas), bet į pačią „klausymosi energiją“. Laidoje aptariami vėlyviausi Lachenmanno kūriniai, atsiradę 21 amžiuje.Laidos au
Erdvėje ir sapnuose
Laidoje aptariami trys bendros kūrybos Beatie Wolfe ir Briano Eno kūrybos ambientiniai albumai, išleisti 2025 metais: „Luminal“, „Lateral“, „Liminal“.Beatie Wolfe (g. 1988) yra anglų ir amerikiečių kilmės konceptuali menininkė ir kompozitorė, apibūdinama kaip „muzikos keistuolė ir vizionierė“, pagarsėjusi naujų formatų muzikos bei meno kūryba. Brianas Eno (g. 1948) – britų kompozitorius, prodiuser
Londono jaunieji
Benas Nobuto (g. 1996) – britų ir japonų kilmės kompozitorius, pianistas ir prodiuseris. Apibūdinamas kaip „visiškai šiuolaikiškas“ ir „garsiškai akinantis“, Nobuto tikras interneto ir visur skambančios muzikos laikų kūrėjas, jungiantis elektroniką su akustika, „žmogišką“ medžiagą su „nežmogiška“.Sascha Scott (g. 2002) – kompozitorė, smuikininkė ir prodiuserė. Jos kūryba svyruoja tarp akustikos ir
Berio 100: Restauracija ir aranžuotės
Devintoje, baigiamojoje ciklo laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie avangardui gan neįprastą kūrybos rūšį: senųjų kompozitorių muzikos restauravimą ir aranžuotes. Berio atviras naujiems reiškiniams ir nevengia jų interpretavimų, tačiau imdamasis romantikų partitūrų ir eskizų, tarsi pasitraukia į šešėlį ir laikinai tampa „beveik Schubertu“, „bevei
Berio 100: Orkestras
Aštuntoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie kompozitoriaus požiūrį į kūrybą orkestrui. Berio laikytinas tikru šiuolaikinės orkestrinės muzikos genijumi, orkestrą pasitelkiantis dažnai ir įvairiai. Jo kūriniai nelyg orkestrinės filosofijos ir galimybių laboratorija, stebinanti netikėtais sprendimais ir itin brandžiu skambėjimu. Dažnai tai sudė
Berio 100: Nuo žodžių prie muzikos
Septintoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, kalbama apie jo vokalinę kūrybą. Berio labai atidus tekstui ir kalbai, jam itin rūpi organiška jungtis su garsu ir kompozicija. Tarp jo mėgiamiausių, o ir didžiausią poveikį dariusių literatų – Jamesas Joyce‘as, Umberto Eco, E. E. Cummingsas ir Edoardo Sanguineti. Visad į teatrališką raišką linkstantis Berio ne
Berio 100: Sinfonia
Šeštojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas žymiausias kūrinys – Sinfonia (1968) aštuoniems balsams ir orkestrui. Ši manifestinė ir postmodernizmo muzikoje pradžią skelbianti kompozicija sugeria daugybę tradicijų: trečiojoje dalyje skamba net 23 demonstratyvios citatos iš įvairiausių klasikinės, romantinės, impresionistinės, moderniosios ir ava
Berio 100: Komentarų metodai
Penktojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo specifiška kūrybos savybė. Berio mėgsta kurti naujas savo kūrinių versijas, plėsdamas atlikėjų sudėtis ir ankstesnes kompozicijas patalpindamas į naujas garsines aplinkas. Taip jis komentuoja savo kūrybą, tyrinėdamas ir analizuodamas originalus, atrasdamas naujų turimos medžiagos savybių ir išmėgin
Berio 100: Fortepijonas
Ketvirtojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo muzika fortepijonui, ko gero, viena populiariausių tarp pianistų, kurie imasi avangardo kompozitorių kūrybos. Berio pianistika nepaprastai išraiškinga ir individuali, joje ryškios sąsajos didžiąja romantine tradicija ir įvairiomis improvizacinės muzikos rūšimis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mi
Berio 100: Juosta
Trečiojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo elektroninė muzika, tais laikais fiksuota vienintelėje įmanomoje laikmenoje – magnetofono juostoje. Berio mokosi iš prancūzų konkrečiosios muzikos meistrų, tačiau greit išsilaisvina iš jų įtakos ir ima kurti ekspresyvią abstrakčią elektroninę muziką, labai dažnai pasitelkdamas ir gyvus balsus. Beri
Berio 100: Requiemai
Antrojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariamas jo „Susitaikymo requiem“ dideliam chorui ir orkestrui (1995), skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui: jį kūrė 14 kompozitorių, o Berio parašė pirmąją dalį. Kartu šis darbas lyginamas su kitu, anksčiau parašytu opusu „Requies“ (1983-1985), dedikuotu Berio ilgametės kūrybinės partnerės Cathy Ber
Berio 100: Pameistrystė
Pirmojoje laidoje, skirtoje italų kompozitoriaus Luciano Berio (1925-2003) 100-mečiui, aptariama jo ankstyvoji kūryba ir tamprūs ryšiai su jo didžiausiu tuometiniu autoritetu – italų dodekafonijos klasiku Luigi Dallapiccola (1905-1975). Jau pirmieji ir netikėtai brandūs opusai jaunąjį Berio iškelia į Europos pokarinio avangardo lyderių tarpą.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
Senoji Indijos elektronika
Britų garso menininkas Paulas Purgasas, 2017 metais nuvykęs į Nacionalinį dizaino institutą Ahmadabade, Indijoje, aptiko seniai pamirštų įrašų, kurie nebuvo liesti beveik penkis dešimtmečius, slėptuvę. Tai buvo pirmieji indiški elektroninės avangardinės muzikos pavyzdžiai, sukurti MOOG sintezatoriumi tarp 1969 ir 1972 metų, kuriuos restauravus, neseniai išleistas specialus rinkinys.Laidos autoriai
La Monte Young– 90
Vienas keisčiausių kompozitorių – amerikietis La Monte Youngas (g. 1935) – sukūrė labai nedaug, o jo muziką gan dažnai netgi keblu laikyti kompozicijomis tradicine prasme: galbūt tai jo kontaktų su avangardistais ir fliuksininkais pasekmė. Tačiau kaip tik jis yra minimalizmo ir dronų muzikos pradininkas. Jo modeliuojamame garsiniame vyksme tarsi niekas nevyksta, tačiau visuma veikia magiškai ir hi
Du prancūzų spektralistai
Kai kalbama apie spektralizmą, dažniausiai minimos Gerard‘o Grisey, Tristano Murail‘aus ir Hugues‘o Dufourt‘o pavardės: jos jau pažįstamos „Modus“ klausytojams. Tačiau prie spektralizmo plėtros nemažiau prisidėjo ir dar du kompozitoriai: Michaëlis Levinas (g. 1949) ir Roger Tessier (g. 1939). Jų kūryba nusipelno ne mažesnio dėmesio, o štai Michaëlis Levinas yra Kaune gimusio pasaulinio garso filos
Britai kuria orkestrui
Senos ir turtingos britų simfoninės muzikos tradicijos lemia ir šiandieninę kūrybą. Regis, ryžtingesnės naujovės ir aktyvesnės sąšaukos su dabartimi nejaudina filharmoninės britų publikos, todėl ir naujausioji kompozitorių kūryba nuosaiki ir konservatyvi, orientuota į kone pusantro šimto metų puoselėjamus „imperijos, kurioje niekada nenusileidžia saulė“ standartus. Laidoje aptariama pastarojo deši
Serbė Milica Đorđević
Milica Đorđević (g. 1984) patyrė visus karo byrančioje Jugoslavijoje baisumus, ir tai paliko gilų įspaudą jos muzikoje. „Jos muzikoje klausytojas niekada negali būti apsaugotas nuo netikėtumų“, rašo kritika, apipilusi kompozitorę kone visomis Vokietijos premijomis. Đorđević simfoninė ir kamerinė muzika labai nervinga ir dramatiška, pasižyminti dideliais energijos antplūdžiais ir ekstravagantiška s
Nežinomas Arvo Pärtas
Žymusis estas Arvo Pärtas (g. 1935) visai ne iš karto atrado stilių, išgarsinusį jį kaip išskirtinį kompozitorių. Pradėjęs nuo standartinio neoklasicizmo, jis nuėjo netrumpą ieškojimų kelią, išbandydamas įvairias, modernias ir konservatyvias technikas, jas gretindamas ir net supriešindamas. Ankstyvoji Pärto kūryba dramatiška ir neretai brutali, visai nepanaši į vėliau jo kūryboje įsitvirtinusius r
Antono Weberno žūtis
Bėgdamas nuo prie Vienos artėjančios rusų armijos, Antonas Webernas (1883-1945) tikisi išsigelbėti, apsistodamas Alpėse. Tačiau net pasibaigus Antrajam pasauliniam karui Europoje, amerikiečių okupuotoje Austrijos dalyje jam nėra saugu. Didysis kompozitorius skaudžiai išgyvena sūnaus netektį fronte, bet ir jį patį pasiveja amerikiečių kario kulkos. Vienas įtakingiausių 20 amžiaus kompozitorių žūsta
Dvi dainuojančios kompozitorės
Berlyne apsigyvenusi amerikietė Lyra Pramuk (g. 1990) yra kompozitorė, vokalistė, multidisciplininė menininkė ir astrologė. Ji derina žmogaus balsą su „sparčiai besivystančių technologijų magija“. Tyrinėdama sakralinius ritualus, ji semiasi įkvėpimo iš folkloro, house, techno, gospelo ir įgyto klasikinio išsilavinimo.Kanadoje gyvenanti kolumbietė Lido Pimienta (g. 1986) yra kompozitorė, vokalistė
Avangardinis Włodzimierz Kotoński
Kompozitorius Włodzimierzas Kotońskis (1925-2014) laikomas lenkų elektroninės muzikos tėvu, ryžtingai diegusiu naujas technologijas ir požiūrius ir dariusiu didelę įtaką jaunesnės kartos kūrėjams. Pradžioje mėginęs apjungti prancūzų konkrečiosios muzikos ir vokiečių elektronikos mokyklas, vėliau jis atrado individualų balsą ir ilgainiui išsiskyrė vis labiau konsonansų kryptimi migruojančia muzika.
Džiazas beldžiasi į duris
Džiazas įsiveržia į ligtol gana uždarą Vakarų akademinės muzikos pasaulį iškart po Pirmojo pasaulinio karo. Jis domina kompozitorius kaip gana radikali ir kartais net anarchiška idėja, išlaisvinanti nepaprastą energiją ir fantaziją. Laida sufokusuota apie George‘o Antheilo (1900-1959) asmenybę ir jo amžininkus – Igorį Stravinskį, Paulį Hindemithą, George‘ą Gershwiną, įvairiais aspektais džiazą lai
Gija Kančeli – 90
Gija Kančeli (1935-2019) yra neabejotinai ryškiausias Sakartvelo kompozitorius, kurio biografija skyla į dvi dalis: gyvenimą tėvynėje, kur jis garsėjo kaip simfonistas, kone šimto filmų muzikos autorius, taip pat garsiojo režisieriaus Roberto Sturua nuolatinis spektaklių bendradarbis, ir pasitraukimą emigracijon, kai gyvendamas Berlyne ir Belgijoje, kompozitorius išsilaisvino nuo jį kiek kausčiusi
Kai filmams kuria ne kino kompozitoriai
Šiuolaikinėje kino industrijoje dažniausiai dirba jai atsidavę kompozitoriai, tačiau retsykiais muziką kinui rašo ir tie, kas į tą sritį užklysta tik epizodiškai. Tokie autoriai atsineša kitonišką požiūrį ir priemonių arsenalą, pasiūlydami kiek mažiau standartinius muzikos takelių sprendimus.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.
Silvestrovo peizažai
Žymiausias Ukrainos kompozitorius Valentynas Silvestrovas (g. 1937) dar 1982-aisiais sukūrė Penktąją simfoniją – ne tik nacionalinės, bet ir europinės muzikos etapinį kūrinį. Tai neįprastas opusas, tarsi begalinis lūkuriavimas ir užsimiršimas, pradedamas nuo santūrios kulminacijos ir toliau aidintis nelyg svajingų skambesių jūra.Po 41-rių metų šią idėją naujai apmąsto ukrainiečių kompozitorė Alla
Ką dainuoja perėja
Bostone įsikūręs 24 solistų choras „The Crossing” dainuoja tik šiuolaikinę muziką. Tai įvairių kartų amerikiečių kompozitorių kūriniai, pasižymintys sudėtinga harmonija ir ritmika, įdomia retorika ir virtuozinių balso galimybių reikalaujančiais sumanymais. Daugelyje iš beveik 200 užsakytų „The Crossing“ kompozicijų nagrinėjamos socialinės, aplinkosauginės ir politinės problemos. Choras išleido 37
Terry Riley – 90
Amerikiečių kompozitorius Terry Riley (g. 1935) dar jaunystėje išgarsėjo konceptualiais minimalistiniais kūriniais, iškart tapęs klasiku. Jo muzika deklaruoja ištikimybę Šiaurės Indijos ragoms, jų dermėms ir ritmams, indų kultūrai ir filosofijai. Riley itin patyręs ir išradingas improvizuotojas, nemažą dalį kūrinių atliekantis pats įvairiais klavišiniais instrumentais ir dainuojantis. Vėlyvoji jo
Apollo saksofonų kvartetas
Britų saksofonų kvartetas iš Mančesterio susikūrė 1985 metais, ir dabar laikomas svarbiu šiuolaikinės muzikos scenos dalyviu. Ansamblio repertuaras vinguriuoja savotišku viduriu, vengiant radikalių eksperimentų ir laikantis nuosaikiai modernių, dažnai su populiariąja muzika – džiazu, pop ir folkloru – susijusios kūrybos standartų. Apollo artistai puikūs ansamblistai, kokybiško garso ir puikios rea
Vėjas ir violončelė: Alan Lamb ir Lucy Railton
Australų biomedikas ir garso menininkas Alanas Lambas (1944-2025) įrašinėjo ir komponavo kūrinius iš telegrafo stulpų ir laidų zvimbesio: kartą tai buvo net 10 mylių ilgio objektas, o pagrindinis „atlikėjas“ – tiesiog vėjas.Komponuojanti ir improvizuojanti violončelistė Lucy Railton, dabar gyvenanti Berlyne, dažniausiai kuria drauge su bendraautoriais, ieškodama tinkamos aplinkos ir akustikos erdv
Vokiečių pianistas Volker Banfield
Volkeris Banfieldas (g. 1944) yra labai plataus amplua atlikėjas, skambinantis klasikus, romantikus, o ypač dažnai ir efektingai – naujausius šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Kaip tik su Banfieldu György Ligeti komponavo ir jam dedikavo Pirmąją etiudų knygą (1985). Banfieldas neretai imasi ir užmirštų ar retai atliekamų šiuolaikinių opusų, taip grąžindamas juos į aktyvų pianistinį repertuarą.La
Prisotinta muzika II: Raphaël Cendo
Prancūzų radikalas Raphaëlis Cendo (g. 1975) linkęs į tokią ekstremistinę ir brutalią raišką, kad jo muzika lyginama su situacionistų judėjimo idėjomis, Lietuvoje žinomomis iš Guy Debord’o tekstų. „Nežinau nė vieno meno kūrinio, kuriame nebūtų pertekliaus”, teigia Cendo, drastiškai režisuodamas kone teatrine materija virstančias kompozicijas, laužančias įprastines normas, atlikėjams verčiantis per
Prisotinta muzika I: Frank Bedrossian
Paryžietis Frankas Bedrossianas (g. 1971) kuria nepaprastai dramatišką muziką, kupiną kontrastų, tankių kontrapunktų ir be galo įvairių tembrų. Jo estetika paveikta laisvojo džiazo agresyvumo, spektralistinio komplikuotumo ir ekspansyvaus avangardo retorikos. Pertekliniai informacijos srautai, kunkuliuojanti energija ir sudėtinga dinaminė plėtra tarsi sintezuoja 21 amžiaus pradžioje vėl grįžtantį
Dvi britės: Charlotte Bray ir Grace-Evangeline Mason
Kompozitorė Charlotte Bray (g. 1982) nardina į subtilias garsines vizijas, neretai driekiančias keistus laiko tiltus su rafinuota 20 amžiaus pradžios muzika. Jaunesnioji kolegė Grace-Evangeline Mason (g. 1994) laikoma viena labiausiai laiko dvasią perteikiančių kūrėjų, kurios eteriniai garsų pasauliai paveikti meno, poezijos ir literatūros.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Fonemos ir alfabetai: Puce Mary ir David Tudor
Danų kompozitorė Puce Mary (g. 1989) ir amerikiečių pianistas Davidas Tudoras (1926-1996) labai skirtingi artistai, tačiau juos sieja elektroninė muzika. Itin įtakingas avangardinio repertuaro atlikėjas Tudoras vienas pirmųjų ėmėsi elektroninės kūrybos namų sąlygomis, pasitelkdamas kuklias anuometines priemones. Garso meno propaguotoja Puce Mary tai daro šiuolaikiškai, miksuodama gyvai ir siekdama
Boulezui 100: Po Boulezo
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) karaliavo keletą dešimtmečių, o jo įtakai paklūsdavo įvairių šalių kompozitoriai. Vis dėlto, paraleliai gyvavo ir niekaip su juo nesusijusios alternatyvos, kitoks požiūris į kūrybą ir muziką. Natūralu, kad Boulezo įtaka tolydžio silpnėjo, nors ir dabar Vakarų avangardinėje muzikoje neretai išnyra Boulezo skelbtos idėjos ir raiškos būdai.Laidos autoriai Mindaugas Urba
Boulezui 100: Ritualas
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) dirigavo daug romantinės muzikos veikalų, todėl ir jo paties muzikoje galima įžvelgti didingų savybių, atkeliaujančių iš ankstesniųjų laikų. „Kartais pasitelkiu jau pabaigto kūrinio fragmentą, dėl kažkurių priežasčių likusį nepanaudotą arba tik labai trumpai panaudotą. Ir tada jį skiepiju, kad atsirastų kitas augalas. Tai tarsi akimirkos, paimtos iš vienokio kontekst
Boulezui 100: Sonata, ko tu nori iš manęs?
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) rašė nemažai tekstų apie savo kompozicijas. 1959 m. jis paskelbė esė „Sonata, ko tu nori iš manęs“, jos pavadinimui panaudojęs 18 a. prancūzų filosofo Bernard‘o Le Bovier de Fontenelle‘io sparnuotą frazę, populiarią įvairiais istoriniais laikotarpiais. Toje esė Boulezas komentavo savo Trečiąją sonatą fortepijonui (1957) – atviros formos novatorišką ir niekad nepabaig
Boulezui 100: Dvigubų šešėlių dialogai
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje domėjosi konkrečiąja muzika, bet po to kone visas tos rūšies kompozicijas išbraukė iš savo kūrinių sąrašo. Vis dėlto, ta praktika jam padarė įtaką, kurios poveikis aptinkamas ir vėlesnėje kūryboje. Boulezas parašė instrumentinių opusų su magnetofono juosta ir gyva elektronika, kur ji panaudota itin subtiliai, virsdama vos girdimais virtualių aidų ir akusti
Boulezui 100: Plaktukas be šeimininko
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo 30-ies, kai sukūrė patį žinomiausią savo veikalą – kamerinę kantatą „Plaktukas be šeimininko“, iškart iškėlusią jį į aukščiausią avangardinių kompozitorių rangą. Tai devynių dalių ciklas kontraltui ir šešiems instrumentams, panaudojus tris siurrealisto René Char‘o (1907-1988)eilėraščius iš to paties pavadinimo knygos, išleistos 1934 metais.Laidos autoriai Šarūna
Boulezui 100: Atsakymai
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) sugebėjo vartoti visiškai naują muzikos kalbą ir kūrybos techniką, tačiau sykiu liko atviras daugybei praeities muzikinės raiškos būdų: galbūt kaip tik tai buvo jo skiriamasis bruožas visą gyvenimą. Laidoje pristatoma viena svarbiausių jo kompozicijų „Répons“ („Atsakymai“) šešiems solistams, ansambliui ir gyvajai elektronikai: kūrinys lyginamas su giminingais amžinin
Boulezui 100: Schönbergas mirė
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) jaunystėje buvo aštrialiežuvis ir beatodairiškas kritikas, drąsiai į miltus sumaldavęs užkliuvusius autoritetus. Jo teorinio įniršio taikiniais tapdavo netgi mokytojai – jam tiesiogiai dėstęs Olivier Messiaenas ir ypatingą technologinę įtaką daręs Arnoldas Schoenbergas, kurio serijinio metodo absoliutumo Boulezas niekad neneigė. Vis dėlto, būta ir visai kitokio atvej
Boulezui 100: Struktūros
Pierre‘as Boulezas (1925-2016) buvo vienas imliausių, atkakliausių ir nuosekliausių serializmo praktikų ir ideologų, išradingai plėtojęs Schoenbergo ir Weberno idėjas. Laidoje aptariamas bene scholastiškiausias Boulezo laikotarpis, pasitelkus ir keleto jo amžininkų – amerikiečio Miltono Babbitto, vokiečio Karlheinzo Stockhauseno ir italo Luigi Nono – atvejus ir perspektyvas.Laidos autoriai Mindaug
Boulezui 100: Klostė po klostės
Pierre'as Boulezas (1925-2016) yra vienas ryškiausių ir ispūdingiausių 20 amžiaus pabaigos artistų. Avangardinės kompozicijos ir interpretacijos lyderis, klasikinių operų ir simfonijų dirigentas, aštrus muzikos ir visuomenės kritikas bei nepaprastos galios organizatorius. Jo 100-mečiui rengiamas specialus „Modus“ laidų ciklas.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis
Ko daugiausia klausytasi interneto platformose
Radikaliai pakitus klausymosi galimybėms ir įsigalėjus srautinėms interneto platformoms, muzikos pasiūla pasiekė ligtol nematytą lygį. Tai plečia klausytojų skonį ir įpročius, kartu atskleidžia anksčiau galbūt nepastebėtas klausymosi puses. Klasikinės muzikos gerbėjai neretai renkasi nepretenzingą produkciją, susijusią su romantinės saloninės muzikos ir šiandienos pop bei ambientinės muzikos stand
Modernusis pianistas Herbert Henk
Vokiečių pianistas Herbertas Henkas (1948-2025) pasišventė vien naujausiai ir avangardinei muzikai. Jo skambinimas labai jautrus ir išraiškingas, pasižymintis rafinuočiausių štrichų įvairove. Herbertas Henkas rašė knygas ir išleido virš 50 albumų su Hauerio, Antheilo, Boulezo, Cage‘o, Stockhauseno, Nancarrow, Iveso ir kitų autorių muzika, kurių dauguma laikomi neabejotina interpretacijos klasika.L
Meksikietė Gabriela Ortiz
Kompozitorė Gabriela Ortiz (g. 1964) yra bene žymiausia dabarties Meksikos autorė, šįmet tiesiog apipilta Grammy apdovanojimais. Studijavusi tėvynėje, vėliau mokslus tęsė Londone ir Darmštate. Ortiz muzika labai gyvastinga, traukianti garsiausius dirigentus, joje daug užuominų į populiariuosius stilius – nuo meksikietiško folkloro ir roko iki afrikietiškų ir afrokaribietiškų skolinių. Ortiz neabej
Marokietis Ahmed Essyad
Kompozitorius Ahmed Essyad (g. 1938) augo ir mokėsi Maroke, o vėliau ilgam išvyko į Paryžių, iš kurio į gimtinę grįžo tik senatvėje. Jis savitų elektroakustinių, orkestrinių ir kamerinių kūrinių autorius, sukūręs ir keletą operų. Muzikoje derina berberišką rafinuotumą su vakarietiškomis estetikomis: „Balsas – tai kūnas, net jei kartais sakoma, kad jis perteikia ir skustuvo aštrumą. Balsą galima ju
Du ansambliai ir dvi kompozitorės
Laidoje pristatomi du originalių sudėčių Niujorko naujosios muzikos ansambliai – Exceptet ir International Contemporary Ensemble (ICE). Jie atlieka niujorkiečių Katerine Balch (g. 1991) ir Kate Gentile (g. 1986) muziką.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas
Meilė ir kerštas: Albanui Bergui 140
Emocinga ir išraiškinga austro Albano Bergo (1885-1935) muzika nepaprastai populiari, nepaisant jos kalbos dažno komplikuotumo. Dalis Bergo kūrinių – opera „Vocekas“, Lyrinė siuita styginių kvartetui, Kamerinis koncertas ir ypač Smuiko koncertas – jau seniai tapę etaloniniais pirmavaizdžiais daugybei kitų kompozitorių. Laidoje skamba dalis pirmųjų šių kompozicijų įrašų, padarytų prieš 90 metų.Laid
