Pas Nemirą
Šitos laidos mikrofonai neskirti tiems, kurie manosi esą garsūs ar išmintingi, nes vien geros nuomonės apie save nepakanka, tačiau jie tikrai turi ką papasakoti.
Episodes
Bajarūnas apie diplomatinę tarnybą Maskvoje: turi galvoti, kuriom gatvėm vaikščioti
Eitvydas Bajarūnas vadovavo ambasadoms Stokholme, Maskvoje ir Londone. Iš dviejų paskutinių buvo atšaukas: iš Maskvos – dėl karo Ukrainoje, iš Londono – dėl į teatrą lydėto prezidento Nausėdos ir jo sutuoktinės. VTEK pripažino, kad ir prezidentas, ir ambasadorius pažeidė viešuosius ir privačius interesus. Iš diplomatinės tarnybos jis pasitraukė pernai, bet turi 5-erius metus, kai gali sugrįžti. Ta
Silvestras Dikčius: laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas
Laikas – didžiausias kovos su klimato kaita priešas, nes žmonėms sunku suvokti, kas bus po 50 ar daugiau metų, todėl žodžiai „klimato kaita“, nors tariami, tačiau kovai su jo pasekmėmis žmonės nelinkę skirti daug dėmesio. Jau įrodyta, kad būtent žmogaus veikla labiausiai ir veikia klimato kaitą, o dėl jos kyla temperatūra, tirpsta ledynai, dega miškai, kyla potvyniai ir audros. Daug prisidėti galė
Griežtą auklėjimą prisiminusi Jokubauskaitė: į nosį gaudavau už menkiausius nusižengimus
Visi atpažįsta LRT „Sveikinimų koncerto“ vedėją Reginą Jokubauskaitę, kuri tą daro jau 15 metų, bet turbūt mažai kas prisimena arba žino, kad savo karjerą ji pradėjo radijuje. Kartu su Bernadeta Lukošiūte po konkurso buvo priimtos diktorėmis. Tik ji nelabai ilgai užsibuvo radijuje, kai pripažintos televizijos diktorės Dana Rutkutė ir Leonarda Jakentaitė, viena dėl balso problemų, o kita dėl spren
Bradūno dukra apie savo vaikystę JAV: gumos nekramtėm ir komiksų neskaitėm
Ji kalba tokia aiškia lietuvių kalba, kad niekada nepagalvotum, jog gimė Miunchene, augo ir gyveno JAV ir tik dabar sugrįžo į tėvų namus – į Lietuvą. „Kartą brolis tris dienas mamos prašė žiuvies“, bet gavo tik tada, kai pagaliau paprašė žuvies“, juokiasi p. Elena. Taip Bradūnų namuose Amerikoje vaikai buvo mokomi kalbėti lietuviškai. Į Lietuvą ji parvažiavo iš Havajų, o paklausta, kodėl neliko te
Skačkauskas apie priklausomybes: mama turėjo svajonių, bet jai teko padengti mano skolas
Socialiniuose tinkluose Audrius Skačkauskas labai populiarus, tūkstančiai klausosi jo sekamų pasakų Lapytei – iš prieglaudos paimtai šunytei. Tik ką pasirodė jo knyga „Neleisk angelui nukristi nuo peties“, kurią išleido savo ir žmonių, iš anksto knygą užsisakiusių, lėšomis. „Kai tokių radosi 600, tiesiog negalėjau tos knygos neparašyti“, – sako Audrius. Knygoje – jo paties gyvenimo istorijos. O ta
Sovietmečiu konsulatą Niujorke išsaugojusio Simučio anūkė Sruoginis: jis mokėjo įkvėpti žmones
Laima Vincė Sruoginis, iškilaus diplomato Aniceto Simučio anūkė, yra išleidusi dvi dešimtis knygų, Vilniuje pristatinėjo dvi naujausias. Romanas „That Unspoken Word“ skirtas žydų poetei Matildai Olkinaitei, nužudytai per Holokaustą savo gimtajame Panemunėlio miestelyje 1941 m. vasarą. Kita - „Heritage, Connection, Writing“, pokalbiai su lietuvių ir litvakų išeivijos rašytojais, kurių dauguma yra k
Kunigas Mozė Mitkevičius apie pedofilijos šešėlį: net bažnyčioje įvyksta nužmogėjimas
Moze jis tapo skautų stovykloje, nes reikėjo pasirinkti šventojo vardą. „Jėzus pasirodė per daug įžūlu“, – šypsosi kunigas Mozė. Taip ir liko Moze, net tikrąjį vardą dokumentuose pasikeitė. Močiutė, kuri buvo labai pamaldi, visada tikėjo, kad šitas anūkas taps kunigu, o jis nuėjo mokytis teisės. Ir baigė, ir VMI dirbo, kolektyvas, sako, kad buvo puikus. „Bet močiutė išmeldė“, – neabejoja Mozė. Ats
Istorikas Černiauskas: tarpukario žmogus nustebtų, kad Lietuvai nebereikia vytis kitų
Vasario 16-osios Lietuva prasidėjo ir baigėsi Vilniuje Pilies gatvėje – Lietuva buvo be batų, be kelnių, be nieko. Kovo 11-osios Lietuvos sąlygos kitokios. 1918-ųjų Lietuva kūrėsi ant karo griuvėsių, reikėjo viską pastatyti, kurti struktūras. 1990 metais nereikėjo nieko statyti, bet didysis darbas buvo iš galvų išguiti ideologizaciją. Nežinia, kas tada buvo sunkiau, bet 1990 metais Lietuva nebuvo
Pirmoji Lietuvos ambasadorė prie NATO Gintė Damušytė: tai buvo sunkiausia misija
JAV gimusi, augusi, išsimokslinimą ten gavusi, Gintė Damušytė vis dėlto tapo Lietuvos, o ne Amerikos diplomate. Pradėjo ji ne nuo diplomatinio darbo, o nuo žurnalistikos – tapo Lietuvių informacijos centro vadove, kaip pati sako, metams, bet pradirbo 12-a. Centras rinko informaciją apie okupuotą Lietuvą, žmogaus teisių pažeidimus ir siuntė pranešimus į svarbiausius pasaulio laikraščius, prasidėjus
Po 50 metų į Lietuvą grįžęs Simo Kudirkos sūnus: čia pradėjau gyvenimą, čia ir pabaigsiu
Kas nepamena Simo Kudirkos, lietuvio jūreivio, peršokusio iš sovietinio laivo į Amerikos ir paprašiusio politinio prieglobsčio, kurio negavo. Tik po kančių ir kalėjimų 1974 metais šeima išvažiavo į JAV. Nors, kaip sako, Evaldas Kudirka – Simo sūnus, juos tiesiog išmetė iš Sovietų Sąjungos. Tačiau 2007 metais Simas Kudirka su žmona Genute sugrįžo į Lietuvą, sūnus Evaldas liko anapus. Sako, tiesiog
Valdas Puteikis – apie gyvenimo būdą, interviu su įžymybėmis ir prancūzų meilę Kaunui
Prancūziją dar tik būsimasis žurnalistas Valdas Puteikis įsimylėjo būdamas 10-ies, nes jam labai patiko prancūzų kalba, kuri tuo metu buvo visiškai nepopuliari, ją vadino „varliamušių“. Dabar Prancūzija jam – gyvenimo būdas: čia daug kartų pabuvota, parengta daugybė reportažų ir interviu, keliauta su turistų grupėmis. V. Puteikis pasakoja apie savo interviu su prancūzų įžymybėmis, įvykusius ir dar
Vagnorius apie premjero darbą kuriant Lietuvą: diplomatijos trūko, bet agresyvumo pakako
„Diplomatijos man trūko, agresyvumo pakako“, – pripažįsta dukart premjeru buvęs Gediminas Vagnorius, prisiminęs savo santykius su prezidentais Algirdu Brazausku ir Valdu Adamkumi, kai vienas jį nuolat kritikavo dėl veikimo būdo, o kitas net viešai pareiškė nepasitikėjimą. Net tuometis jo partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis nustojo ginti prieš prezidentą V. Admkų. Tačiau apie abu prezidentus
Kaušpėdas apie protestus: ne politikai laisvę lemia, o žmonės
„Anties“ solistas Algirdas Kaušpėdas ne visiškai užtikrintai vardija, kas jį pakvietė prisijungti prie Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, tačiau pasiūlymą jis priėmė. O štai į Aukščiausios Tarybos rinkimus jau nepriklausomoje Lietuvoje nepanoro eiti, tačiau, paklaustas, ar dabar elgtųsi kitaip, sako, visko gali būti, galbūt suktų į politiką, galbūt neiti buvo klaida, tačiau tada atėjo į LRT – tapo TV
Nausėdos komandoje dirbęs Zabarauskas: „gerovės valstybė“ nebuvo mano svajonė
Nežinia, ar šiandien Aistis Zabarauskas būtų taip neblogai žinomas, jei ne prieš nepilnus 6-erius metus nebūtų atsiradęs prie vieno iš kandidatų į prezidentus. Kai Gitanas Nausėda nusprendė siekti prezidento posto, jis tapo jo svarbiausiu ryšiu su visuomene – rinkimų štabo komunikacijos vadovu. Tuo metu grįžęs iš pusmetį trukusios kelionės po Aziją, jis sulaukė Gitano Nausėdos rinkimų štabo vadovė
Tetą Betą įkūnijusi Lukošiūtė: kai radijuje atsisakė diktorių, išėjau pardavinėti žaislų
Bernadeta Lukošiūtė LRT išdirbo daugiau nei 50 metų, tiksliau, 51-erius. Visiems geriau žinoma kaip Teta Beta dėl savo vestų televizijos laidų vaikams „Labanakt, vaikučiai“ ir „Labanaktukas“, iš tikrųjų ji visada dirbo radijuje. Pradžia buvo konkursas, kai radijas rinko diktorius, tada pateko trise – ji, Loreta Jankauskaitė ir Aleksas Anikinas. Tuomet konkurse reikėjo tiesiog paskaityti tekstą, o
Atsisakyti mirties bausmės nenorėjęs Paulauskas: akies už akį principas galioja seniai
Pakviestas pas Vytautą Landsbergį, Artūras Paulauskas ne tik išgirdo pasiūlymą tapti pirmuoju nepriklausomos Lietuvos prokuroru, tada jis dar nesivadino generaliniu, bet ir gavo kelias valandas apsispręsti, nes vakariniame posėdyje Seimas jau norėjo jį patvirtinti. Skubos priežastis – kitą dieną turėjo atvykti sovietų prokurorų delegacija, reikėjo jiems išdėstyti Lietuvos poziciją. Vienintelis žmo
Į Ukrainą dirbti vis sugrįžtantis žurnalistas Butrimas: kartais nesusilaikau ir verkiu
Žurnalistas Eldoradas Butrimas nedaug dirbo Lietuvoje, siuntė reportažus iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, karui prasidėjus iškart išvyko į Ukrainą, nors tuometinis darbdavys „Lietuvos ryto“ vyr. redaktorius Gedvydas Vainauskas neišleido vykti, o kai sužinojo, kad vis vien išvažiavo, sumažino honorarą per pusę. Eldoradas dėl to į Lietuvą negrįžo, prisidurdavo rašydamas į dešimt regioninių laikraščių
Scenografas Adomas Jacovskis apie draugo išduotą Tuminą: tada jis tapo priešu ir Rusijoje
Scenografijos patriarchu vadinamas Adomas Jacovskis skaičiuoja, kad per 30 metų kartu su Rimu Tuminu pastatė 38 spektaklius. Viskas prasidėjo nuo „Nusišypsok mums, Viešpatie“, kurį pradėjo statyti su Almantu Grikevičiumi, bet jis suprato, kad nepavyks, ir spektakio ėmėsi Rimas Tuminas. Taip ir žygiavo jie kartu nuo spektaklio prie spektaklio trise: Rimas Tuminas, kompozitorius Faustas Latėnas ir j
Kovo 11-osios Aktą į Maskvą vežęs signataras Bičkauskas: buvo baimės, kad kažkas atims
„Lietuvos užsienio politikoje pirmiausia turi dominuoti pačios Lietuvos interesai, dažnai vertybėmis prisidengiama, kai tai patogu, kai ne – vykdoma pragmatiška politika“, – sako signataras Egidijus Bičkauskas. Jis neslepia, kad nepalaiko Lietuvos užsienio politikos, turi savo požiūrį.Tai jam teko užduotis 1990 metais nuvežti į Maskvą ir įteikti tuometiniam SSRS vadovui Michailui Gorbačiovui Lietu
Mokslų akademijos prezidentas Nekrošius: kaltinam Seimą, bet pirmiau pažiūrėkim į veidrodį
Ketverių metų kadencijai Mokslų akademijos prezidentu išrinktas akademikas Vytautas Nekrošius pasakoja, kad rinkimuose turėjo du varžovus, svarbiausia – jis nori pasiekti, kad MA viešai dažniau pareikštų savo nuomonę aktualiais visuomenei klausimais, nesvarbu, ar ta nuomonė patiks politikams, ar ne, bet ji turi būti. Paklaustas, kodėl visuomenė vis dar nepasitiki teisine sistema, sako, kad didele
Kultūrinėje atskirtyje augusi Masteikaitė: daug negavau, nes gimiau tam tikroje vietoje
Dar visai neseniai apie Gintarę Masteikaitę žinojo gerokai mažesnis ratas žmonių – daugiau tų, kurie susiję su šiuolaikiniu šokiu. Tačiau šiandien jos veidas atpažįstamas gerokai plačiau, nes ji – viena iš kultūros bendruomenės iniciatyvinės grupės narių. Tai ji aktyviai kvietė ginti Kultūros ministeriją nuo „Nemuno aušros“, burtis į protesto mitingus, vėliau prisijungti prie laisvo žodžio protest
Gabrielius Landsbergis: agresyvėjanti Rusija gali bandyti išmėginti 5-ąjį NATO straipsnį
Vienas iš ryškiausių pastarojo meto Lietuvos politikų, šiandien iš politikos pasitraukęs ir neturintis planų į ją grįžti Gabrielius Landsbergis pasakoja, kodėl jis, diplomatas, nusprendė imtis politinės veiklos, sako, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo ne tik dėl paramos Taivanui, bet ir dėl to, kad Lietuva būtų išgirsta pasaulyje: kai tave mato, tave gina, nes būdami tokie mažučiai nesam
Jaraminaitė apie Kernagį: jis man buvo ne garsenybė, o tiesiog artimas šeimos narys
Aktorė Gabija Jarminaitė užaugo menininkų ir muzikantų šeimoje: Gražina Blynaitė ir Aleksandras Kernagis – jos seneliai – aktoriai, Vytautas Kernagis – dėdė – žinomas dainuojamosios poezijos autorius ir atlikėjas, renginių ir televizijos laidų vedėjas. Povilas Jaraminas – tėtis – žinomas pianistas, o mama - choro artistė. Gabija pasakoja, kad ilgai nešiojosi įžymių klano „kuprą“, net galvojo, kad
LRT valdymo principą kritikuojantis Kūris: nemanau, kad tai visuomeninis transliuotojas
Teisės maestro pavadintas Egidijus Kūris purtosi skambių terminų: „Aš viso labo VU profesorius“. Pradėjęs nuo fizikos studijų ir tapęs pripažintu teisės autoritetu, Egidijus Kūris pasakoja, kas yra Konstitucijos dvasia, ir prisimena, ką reiškė prieš ketverius metus pasakyti jo žodžiai, kad praėjus laikui, galvoja, jog kai kurie KT sprendimai galėjo būti kitokie. Jis įžvelgia labai didelių problemų
Ukrainoje kovojęs išminuotojas Armaitis: išvažiavęs į karą turi suprasti, kad gali negrįžti
Kovoti į Ukrainą jis išvažiavo vienas pirmųjų – 2022-ųjų kovą. Buvo Kosto Kalinausko pulko instruktorius-išminuotojas, tačiau teko grįžti, kai amžius ir sveikata pradėjo trukdyti. „Kai tu nespėji, juk kariai tavęs nepaliks, vadinasi, statai juos į pavojų“, – kodėl negalėjo ilgiau pasilikti, pasakoja Rimas Armaitis.23-ejus metus ištarnavęs „Aro“ išminuotoju, puikiai pamena tuos laikus, kai Lietuvoj
Pistoletą darbo metu nešiojęsis buvęs prekybos ministras Sinevičius: toks buvo gyvenimas
„Mes Kubai parduodavome lajų, kurio Lietuvoje niekam nereikėjo, per Rygą į Lietuvą iš Kubos atkeliaudavo žuvys, kurias parduodavau suomiams, o jie mums siųsdavo maistelį vaikams, kuris buvo reikalingas kūdikiams, kai mamos neturėdavo savo pieno“. Kai klausaisi pirmojo po atkurtos nepriklausomybės prekybos ministro Alberto Sinevičiaus, supranti, kaip toli mes nuėjome ir kaip sunku buvo pirmiesiems
Arlickaitė apie sprendimą „Scanoramai“ atsisakyti prezidento globos: nieko nesigailime
Kalbėtis su Gražina Arlickaite ir neklausti apie „Scanoramą“ tiesiog neįmanoma. Paklausta, ar svarstė kada nors perduoti festivalio rengimą kitam žmogui ir pačiai likti tik viešnia, „Scanoramos“ įkūrėja, jau 23-ejus metus vadovaujanti festivaliui, sako, kad tokia mintis jai niekada nekilo.Apie tai, kaip gimė „Scanorama“, kodėl ji paliko iki tol rengtas „Kino pavasario“ komandos gretas, apie kino s
Valdžią beviltiška vadinantis Barysas: seniai nemačiau tokio atsainaus požiūrio į valstybę
Rolandas Barysas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius, šiame leidinyje dirba nuo pat jo įkūrimo – tiksliau, nuo bandomojo numerio 1994-aisiais. Nuo 1995 metų, kai VŽ leidžiami be pertraukos, iki šiol jis eina vyriausiojo redaktoriaus pareigas, o kurį laiką buvo ir direktorius.Be šio leidinio, R. Barysas yra dirbęs vos keliuose kituose – ELTOS vyriausiuoju redaktoriumi ir žurnale „Forumas“. Žur
Vaitiekūnas įsitikinęs: nauja Rusijos federacinė sutartis – neišvengiama
Petro Vaitiekūno kelias į politiką prasidėjo Sąjūdyje. Vėliau buvo tarp tų, kurie pasirašė ant Kovo 11-osios Akto, buvo užsienio reikalų ministras G. Kirkilo Vyriausybėje, ambasadorius Latvijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Savo akimis matė Maidano įvykius ir Krymo aneksiją. Kryme išbuvo tris savaites nuo pirmųjų dienų, kai ten pasirodė rusų „žalieji žmogeliukai“. Puikiai prisimena, kaip ketvirtą
Pirmasis energetikos ministras Ašmantas: Ignalinos AE buvo visiškai saugi, ji tapo interesų auka
Leonas Ašmantas – pirmasis energetikos ministras po Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais. Iš viso jis dirbo 5-iose vyriausybėse 1990-1993 metais. Jam teko kurti ir Energetikos ministeriją, nes pradėjo dirbti 3 žmonės. „Premjerė K. Prunskienė, sakė, kad už viską atsakingi patys ministrai, tik, kai negalima klausimo išspręsti be vyriausybės, kreiptis į ją“, - pasakoja L. Ašmantas. O štai su premje
Savo paties pokyčius stebintis Valentinas Masalskis: kai sensti, viskas sušvelnėja
Pokalbis prasidėjo nuo TV videofilmo „Raudonmedžio rojus“, pasakojusio apie Smetonos laikų gyvenimą Kaune, o tada persikėlė į teatrą, kodėl žiūrovai išeina iš spektaklių, o jie gauna apdovanojimus. Kodėl žiūrovai ne visada susikalba su kūrėjais? Apie kūrėjų ydas ir švietimo įtaką jaunam žmogui. Bet, svarbiausia, apie kūrybą: kitąmet sukaks 50 metų, kai jis scenoje. Kaip ketina paminėti? Ar iš viso
Iš LRT išėjusi Rita Miliūtė: etatiniai LRT priešai nebesipiktins nuomonę turinčia manimi
Žurnalistė, garsėjanti kietu būdu ir bekompromisiais klausimais. Tai apie Ritą Miliūtę. Šiandien ji užsiėmusi parama Ukrainai, sako, po to, kai prieš mažadaug pusantrų metų įkūrė VšĮ, kad galėtų telkti lėšas, jau surinko apie milijoną eurų, nors dažniausiai aukotojai tie patys žmonės. Prie tokių, kurie reikalauja nuimti Ukrainos vėliavas mūsų parlamente, pavardės, sako, negalinti pridėti „gerbiama
Tėčio pandemijos laikotarpiu netekusi Urbonaitė: liūdniausia, kai negali atsisveikinti
Jeigu pamėgini ieškoti informacijos apie politologę, MRU lektorę Rimą Urbonaitę internete, tai jos ir daug, ir labai mažai. Daugybė politologinių vertinimų, daugybė komentarų apie rinkimus, partijas, politikus, vyriausybes ir koalicijas, tačiau apie ją pačią informacijos labai mažai. Beveik nieko, galima sakyti. Todėl šįkart nė žodžio apie politiką, šįkart apie laiką, tiesą, vaikystę, šeimą ir tra
Apie naują filmą, kultūros bendruomenę ir savo vietą joje – su režisieriumi Kaupiniu
Karolis norėjo tapti režisieriumi, bet tapo politologu. Pradėjo dirbti LRT užsienio naujienų redaktoriumi, tačiau po pirmojo savo trumpametražio filmo išėjo kurti naujo, užsiminęs, jog greičiausiai sugrįš. Tik filmą pastatys. Nesugrįžo, negana to, ėmėsi vaidybinio filmo „Nova Lituania“, kuris buvo apdovanotas ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose. Dabar Karolis pristato naują savo
Apie klaidas dabar ir vaikystėje – su operos dainininku Vaidu Vyšniausku
Rūkyti, sako, pradėjau 5-erių, 8-erių mamai pasakiau, kad mečiau, ji labai juokėsi. Ką rūkyti, problemos nebuvo, iš senelio „Primą“ vogiau, pasakoja operos dainininkas Vaidas Vyšniauskas. Buvo ir didesnių nuodėmių: jaunystėje sumušė žmogų, buvo iškelta byla, o tada jo gyvenime atsirado tikėjimas. Kartu su juo ir gerosios permainos – sužinojo, kad byla nutraukta. Prieš trejus metus, jau vykstant ka
„AJ šokolado“ įkūrėjas Jablonskas: krizių metu save įtikinu, kad žiūrėsiu tik į priekį
Verslą jis pradėjo būdamas labai jaunas, todėl bankrotai, praradimai ir vis nauji mėginimai pradėti iš naujo neprivertė atsižadėti noro turėti savo verslą ir užsidirbti. Pradėjęs nuo bulvių, tulpių ir Jugosalvijos, vėliau perėjo prie zefyrų, šlepečių, taukų, žuvų, kiaulienos, laivų, net banko pastato statybos. Dabar jis šokoladinių savininkas. Ir, kai paklausi, kas sugalvojo būtent tokius šokoladi
Iš viešosios erdvės išnykusi Armonaitė: nuo galinės sėdynės Laisvės partijos nevairuoju
Dar neseniai buvusios ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės viešoje erdvėje buvo daug, tačiau po pralaimėtų rinkimų, kai Laisvės partija nepateko į Seimą, ji pasitraukė ir iš pirmininkės pareigų, ir iš viešosios erdvės. Uždarė savo profilį feisbuke, nesirodė televizijose, nekomentavo portaluose. Šią vasarą pagaliau pasirodė žinia, kad A. Armonaitė įsidarbino sutelktinio finansavimo
Valatka apie laisvę reikšti nuomonę, kuri kainavo butą: buvo toks pasiūlymas
Tremtyje gimęs Rimvydas Valatka pasakoja apie gyvenimą, kai tėvams buvo leista sugrįžti į Lietuvą, ir apribojimus, galiojusius tremtiniams. Baigęs tuometį Vilniaus Pedagoginį institutą, jis niekada nedirbo mokytoju, tačiau dabar dėsto studentams.Didžioji jo žurnalistinio darbo dalis susijusi su spauda, todėl jis gali paaiškinti, kodėl Lietuva liko bene vienintelė Europoje be spausdintų laikraščių.
Karjeros duobę prisiminęs Černiauskas: tai buka klaida, už kurią sumokėjau su kaupu
Šarūnas Černiauskas po šios vasaros gali vadintis žmogumi, kuris išvertė iš posto premjerą ir sugriovė visą vyriausybę. Jo pradėti tyrimai, prie kurių prisijungė ir Andrius Tapinas, privertė trauktis Gintautą Palucką. Pasirodo, premjeras galėjo išlikti poste, tam trūko labai nedaug, pasakoja Š. Černiauskas. Jis, beje, atskleidžia, kodėl apskritai susidomėjo Gintautu Palucku. Bet kol tapo tokiu tyr
Ultratriatlonininkę Lobačiūtę bėgioti pastūmėjo močiutės žodžiai: sakė, kad suapvalėjau
Viskas prasidėjo nuo močiutės priekaišto dėl priaugto svorio. Ji pradėjo bėgioti. Bėgiojo tol, kol ryžosi įveikti pirmąjį savo gyvenime maratoną. Tai buvo Paryžiuje 2011 m. Dabar Ieva Lobačiūtė yra nubėgusi visus garsiausius pasaulio maratonus, iš viso jų buvo apie 30. Tačiau to jau nepakako ir ji ryžosi bėgti ultramaratonus. Pietų Afrikos Respublikoje yra nubėusi 87 ir 92 km. O tada atėjo eilė ul
Klimatologė Galvonaitė: jei kas nutiktų Astravo AE, melskitės, kad pernaša būtų iš Vakarų
Jeigu į Zaporižios AE pataikys, apsaugok Viešpatie, tai pirmiausia pasižiūrėkit, iš kur ateina debesys. Jeigu iš pietų, tai iškart bėkit į vidų, susirinkę vaikus iš gatvės. Netikėkite tais, kurie sako, kad vėjas ne į mūsų pusę pučia. Nes vėjas ir pernaša – visai ne tas pats. O jei Astravo AE kas nutiktų, tai melskitės, jei pernaša bus iš Vakarų, bus mums labai tinkama, tai per kokias tris valandas
Į akcijas tebeinvestuojanti 86-erių buvusi operos solistė Nerija Kasparas: turi būti rami
Iš Lietuvos ji su tėvais pasitraukė 1944 metais, kai buvo vos 4-erių. Keli metai pabėgėlių stovyklose Vokietijoje ir atvykimas į Jungtines Valstijas, kur jau gyveno dėdė, o tada daugiau nei 50 metų Čikagoje ir Vašingtone. Apie sugrįžimą nebuvo minčių, bet „mes buvome susikūrę Lietuvą“ Amerikoje, sako Nerija Linkevičiūtė-Kasparas, „Amerikos balso“ bendradarbio Romo Kasparo našlė.Pirmąkart su vyru į
Giedrė Žickytė: filmo herojės Veisaitės asmenybė padėjo susidoroti sunkiu gyvenimo etapu
Kalbėdama apie didžiulės sėkmės sulaukusį dokumentinį filmą „Šuolis“, režisierė Giedrė Žickytė sako, kad sunku suskaičiuoti tarptautinius festivalius, kur jis buvo parodytas, tačiau ji puikiai atsimena, kad filmas pelnė 8-is apdovanojimus užsienyje ir dar keletą Lietuvoje. Dabar ji kuria naują filmą apie teatrologę, ilgametę Atviros Lietuvos fondo pirmininkę Ireną Veisaitę, kurio premjera Lietuvoj
Pirmasis Lietuvos užsienio reikalų ministras: Europa privalo rusus pastatyti į vietą
Algridas Saudargas – pirmasis 1990-aisiais nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos užsienio reikalų ministras, dirbęs iš viso septyniose vyriausybėse. Jam teko kurti Užsienio reikalų ministeriją, kai dauguma institucijų tiesiog tęsė darbą. O prieš pat sausio 13-ąją vyriausybės sprendimu, suderinus su Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu, jis buvo išsiųstas į užsienį, kur važinėjo iš vieno
Skandalą prisiminusi Navickienė: ir tada, ir dabar sulaukiu daugiau palaikymo nei kritikos
Viena sėkmingiausių TS-LKD politikių, SADM ministrė Monika Navickienė turėjo atsisakyti pareigų, o tada pasitraukė iš politinės veiklos, kai paaiškėjo, kad jos sutuoktinis įsipainiojęs į „Foxpay“ skandalą, o ji pati su to skandalo pagrindiniais veikėjais skrido į Dubajų jų apmokėtu lėktuvu. Nors šiandien ji pripažįsta padariusi klaidą dėl skrydžio, tačiau vis dėlto nemano esanti kalta dėl visko, k
Taifūną išgyvenęs Mockus apie sprendimą kviestis pagalbos: supratau, kad negaliu rizikuoti
Jis visada mėgo ekstremalias keliones – aplankė Šiaurės Korėją, Siriją, Libaną, o tada nusprendė, kad metas įveikti Ramųjį vandenyną. Iš San Diego Amerikoje iki Brisbeno Australijoje. Kelią pastojo taifūnas, apie kurį žinojo, tik nežinojo, kad pateko į patį 4 balų taifūno epicentrą. Nežinojo, nes išsikrovė visos baterijos ir neturėjo jokio ryšio su likusiu pasauliu, todėl komanda krante negalėjo p
Karčią tiesą „Čiurlionkėje“ išgirdęs Pilinkus: kas nesugeba kurti, aptarinėja kitų darbus
Saulius Pilinkus daug veiklų yra ėmęsis per visą savo gyvenimą, ir visur, panašu, jam neblogai sekėsi. Dabar, pavyzdžiui, yra labai giriamas už LRT eteryje kuriamas „Daiktų istorijas“. Tačiau S. Pilinkus gali papasakoti daugybę istorijų, kurios nebūtinai randa vietą laidoje. Pavyzdžiui, kaip tapo tuometinės Sovietų Sąjungos Komunistų partijos – KPSS – nariu ir kaip atsisveikino su komunistine part
Signataras Aleksandras Abišala: lietuviai vis dar tiki, kad valdžia iš Dievo
Signataras Aleksandras Abišala nemėgsta viešumos, pirmiausia, kaip sako, nes nemėgsta kalbėti apie tai, ko neišmano. Iš aktyvios politikos pasitraukęs 1992-aisiais, iškart po pusmečio vadovavimo Vyriausybei, niekada nebuvęs jokios partijos nariu, kovo mėnesį įstojo į TS-LKD partiją. Kaip sako pats, niekieno neprašytas, dar daugiau – konservatoriai niekada nėra jo kvietę, skirtingai nei kitos parti
Karo pradžią prisiminęs Medalinskas: susirinkusiuosius evakuotis pasitikdavo bombos
Pirmosiomis karo dienomis Alvydas Medalinskas buvo Ukrainoje, nuvyko ten sąmoningai, žinodamas, kad karas gali prasidėti bet kurią dieną. „Kyjive visos ambasados buvo pasirengusios evakuacijai, kai manęs vienas diplomatas paklausė, kada aš išvykstu, atsakiau, kad vykstu į Donbasą“, – pasakoja A. Medalinskas. Pirmiausia buvo Mariupolis, tačiau vasario 23 dieną, palikęs visus daiktus, su nedideliu l
Merkinės istorinius lobius atvėręs Buržinskas: buvo Lietuvos valdovų TOP3 vieta
Kažin, ar visi žino, koks Lietuvos istorijos lobis yra Merkinė. Šiandien tai tik nedidelis, net 1 000 gyventojų neturintis miestelis. Tačiau praeityje čia kryžiavosi LDK keliai, čia vaikščiojo mūsų valdovai, vienas jų – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislova Vaza – čia numirė. Namas, kuriame tai įvyko, tebestovi, kaip ir bažnyčia, kurioje jis greičiausiai buvo pašarvotas. Me
Apie Landsbergio laišką Clintonui ir draugystę su Grybauskaite – su Vygaudu Ušačku
Pristatydamas savo knygą ambasadorius Vygaudas Ušackas pasakoja, kaip kartu su prof. Vytautu Landsbergiu rašė laišką JAV prezidentui Billui Clintonui, kodėl tas laiškas buvo ne nuo prezidento A. Brazausko, draugystę ir bendrą darbą su D. Grybauskaite ir kaip viskas pasibaigė, kai ji tapo prezidente. V. Ušackas vardija, jo manymu, dvi priežastis. Po diplomatinio darbo liko daugybė pažinčių visame p
Nausėdai neįtikęs Dulkys: prezidentūra vėl lipa ant praeities klaidų grėblio
Arūnas Dulkys, būdamas sveikatos apsaugos ministru, buvo be galo daug kritikuojamas. Ir net ne nuo pirmų darbo dienų. Tik paskelbus jo kandidatūrą užimti pareigas, sulaukė prezidento nepasitikėjimo, tačiau, sako, iš visos šitos situacijos reikia mokytis.Pirmiausia, tokiuose postuose esantiems reikia atsisakyti asmeniškumų, ir pasakoja, kaip prezidentas ir jo patarėjai nuolat veikė prieš jį – sukūr
Makrickas apie paskyrimą į kardinolo pareigas: buvo popiežiaus pasitikėjimas
Kaip popiežius argentinietis tapo toks palankus lietuviui kunigui? Kardinolas Rolandas Makrickas sako, turbūt todėl, kad įvykdė visas jam pavestas užduotis: ir tada, kai Vatikano valstybės sekretoriate tvarkė ekonominius ir diplomatinės tarnybos reikalus, ir kai atgaivino popiežiškąją Švč. Mergelės Marijos didžiąją baziliką Romoje. Prieš dvejus metus popiežiaus sprendimu tapęs tituliniu Tolentino
Kovo 11-osios signataras Kumža: buvome laisvę paskelbęs barakas spygliuota tvora apjuostame lageryje
Algirdas Kumža, nors 1990 m. ėjo į rinkimus kaip Sąjūdžio kandidatas, bet Sąjūdis palaikė ne jį, tačiau į Seimą pateko jis. Kad nepriklausomybė bus skelbiama iškart kitą dieną po Aukščiausiosios Tarybos pirmojo posėdžio, sako, mažai kas žinojo. Tiesa, balsavusiųjų prieš nebuvo, nors dauguma klausimų vienybės AT nebuvo, ji atsirasdavo tik tada, kai klausimai būdavo gyvybiškai svarbūs valstybei. Tos
Į Lietuvą sugrąžino „Tosca“. Pokalbis su vienu garsiausių sopranų Vida Miknevičiūte
Į Lietuvą Vida Miknevičiūtė sugrįžo vos kelioms dienoms, kai gavo pasiūlymą dainuoti Toscą LNOBT, nes šis vaidmuo buvo jau kurį laiką mintyse. Kartu su ja Vilniuje buvo dar dvi operos garsenybės, kurių reperturaruose Puccini „Tosca“ jau seniai – Jonathan Tetelman ir Bryn Terfel. Šis pokalbis įrašytas iki koncertinio operos atlikimo, nes ne tik įtemptas grafikas, bet ir mamos operacija darė įtaką V
„Mamutų medžioklę“ prisiminusi Stonytė: ši legenda yra ir mano šeimos asmeninė tragedija
Studijuoti režisūrą ji rengėsi baigusi mokyklą, tačiau tais metais nerinko kurso. Tada ji įstojo į žurnalistiką, kaip sakė pati, trumpam, kad metai nepraeitų tuščiai, bet taip ir liko. Turėjo praeiti daug metų, ji jau turėjo antrą diplomą – ryšių su visuomene magistro, kai įstojo į kino krypties studijas Muzikos ir teatro akademijoje, o dabar jau visai netrukus baigs doktorantūros studijas. Aistė
Dr. Vydas Dolinskas apie insignijų radimo reikšmę: Lietuvoje mes nemokame tuo džiaugtis
Sensacingu Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės įkapių insignijų, taip pat ir laidotuvių karūnų radimą Vilniaus arkikatedros požemiuose pavadino Europos šalių spauda, tačiau Lietuvoje daugiau dėmesio buvo skirta atradimo aplinkybėms. LDK Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas atskleidė, kad nuo 1985 metų buvo, kai buvo atrasta vie
Petniūnas apie rastus dokumentus: ir nustebau, ir nenustebau, kad niekas dėl jų nesikreipė
A. Smetonos išrinkimą prezidentu ir A. Voldemaro vyriausybės darbo pradžią liudijantys dokumentai yra kolekcininko Ramučio Petniūno nuosavybė. Kodėl niekam iš valstybės institucijų jie neparūpo, juk tai tie reti dokumentai, kurie surasti, nes daugybė sunaikintų arba amžiams prarastų, atsakymas lieka atviras. Pats R. Petniūnas juos aptiko ieškodamas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto originalo.
Apie šeimą, kurioje vien žurnalistai, ir dieną, kai tapo žinoma, pokalbis su Egle Bučelyte
„Ir tada nebuvo vienybės, bet Lietuvą gynėm, ginsim ir dabar, nors esame labai susiskaldę“, – sako Eglė Bučelytė, sausio 13-ąją susidūrusi su desantininkais. Į klausimą, ar pakeitė ši diena jos gyvenimą, sako, taip, nes nuo tada ji tapo žinoma ir atpažįstama. Tačiau ir iki tos įsmintinos nakties, ir po jos E. Bučelytė dirba žurnalistinį darbą, ir kitąmet bus 40 metų, kai toje pačioje vietoje – LRT
Nuo inžinieriaus per žurnalistiką iki diplomatijos vadovo. Pokalbis su Antanu Valioniu
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, turėdamas inžinieriaus diplomą, darė sėkmingą karjerą kompartijos organuose, tačiau atkūrus nepriklausomybę išvažiavo studijuoti į Varšuvą žurnalistikos, kur apsigynė disertaciją apie Lietuvos politikos virsmus, ir neilgai trukus tapo diplomatu. O dar po šešerių metų – užsienio reikalų ministru. Jaunystėje buvęs muzikantas, iki šių dienų A. Valion
Apie maldą, sugrąžinusią širdžiai ritmą, – su „Teltonikos“ savininku Arvydu Paukščiu
Apie vieną turtingiausių žmonių Lietuvoje, „Teltonikos“ savininką, ypač daug pradėta kalbėti, kai jis pareiškė, jog stabdo 3,5 milijardų investicijas, nes susidūrė su neįveikiama biurokratų valdžia. Vėliau prasitarė, kad situacija itin komplikavosi, kai tapo aišku, kad jis skyrė 18 tūkstančių paramos prezidento G. Nausėdos rinkimų kampanijai, o visiems kitiems nieko neskyrė, net telefoną pasikeitė
Apie duoną ir Kilimandžarą – pokalbis su „Biržų duonos“ savininku Andriumi Kurganovu
„Biržų duona“ - bankrutuojanti kepykla, kadaise nupirkta Viktoro Kurganovo, šiandien klestinti šeimos įmonė, vežanti savo produkciją net už Atlanto. Šeimos – tai reiškia, kad nėra nė vieno akcininko iš šalies ir artimiausiu metu neplanuojama tokių įsileisti. Andrius Kurganovas – vykdantysis direktorius – pasakoja, kad, norint išlikti didelės konkurencijos sąlygomis, tenka taikytis ir prie madų, o
Sugrįžo tik numiręs – pokalbis su RimoTumino dukra Gabriele Tuminaite
Praėjus 9-iems mėnesiams po tėvo, garsaus režisieriaus Rimo Tumino mirties, jo dukra, taip pat teatro režisierė Gabrielė Tuminaitė pasakoja, kaip politikai skambinėjo į teatrą, reikalaudami pašalinti R. Tuminą iš pareigų, kitu atveju grasindami susidorojimu. R. Tuminas buvo išvarytas iš savo paties sukurto Vilniaus Mažojo teatro, nors teatro žmonės rašė kultūros ministrui, prašydami leisti jam lik
Mildažytė: įėjusi į kambarį galiu lengvai pasakyti, kas ko nekenčia ir kas su kuo permiegojo
Tai – pokalbis ne apie darbus, laidas ar projektus, kuriais žurnalistė Edita Mildažytė pelnė žinomumą ir užsitarnavo žmonių simpatijas. Tai – pokalbis apie jos gyvenimą: kodėl gimusi Marijampolėje, tuometiniame Kapsuke, į mokyklą ji pradėjo eiti Kaune, o baigė Vilniuje, kuo ji panaši į savo tėvą, kurį buvo įsimylėjusios daugybė Kauno medikių, kuo jos pačios gimimą pakartojo jos pirmagimės gimimas,
Operos solistas Kostas Smoriginas – apie spektaklį, vos nekainavusį viso gyvenimo karjeros
Rodos, klausimas buvo toks nesudėtingas – kodėl taip dažnai operos žvaigždės atšaukinėja spektaklius? Atsakymas buvo absoliučiai netikėtas. Kostas Smoriginas papasakojo savo paties istoriją, kai vienintelis spektaklis Zalcburgo festivalyje jam galėjo kainuoti viso gyvenimo karjerą, nes po to vakaro jis prarado visus turėtus kontraktus ir tapo niekam neįdomus. Laimei, jam pavyko sugrįžti, nors, pri
Apie Lietuvą, Ameriką ir Almą – pokalbis su prezidentu Valdu Adamkumi
Prezidentas Valdas Adamkus dar ir dabar graudinasi pasakodamas apie Kauno Aušros gimnazistų atkirtį sovietų statytiniui – išgirdus „Internacionalą“ pradėjo giedoti nepriklausomos Lietuvos himną, tačiau jo pasakojimas iki ašarų graudina ir besiklausant. Sunkiai suvaldydamas jaudulį prezidentas prisimena savo sutuoktinę Almą, kuriai Pirmosios ponios pareigos ne visada buvo lengvos, bet tą matė jis v
Lietuvių sopranas, kurio 20 metų nėra Lietuvoje. Pokalbis su Aušrine Stundyte
Baigusi Muzikos akademiją, kur mokėsi pas prof. Ireną Milkevičiūtę, Aušrinė Stundytė išvažiavo į Vokietiją, nes tuo metu daug kas išvažiavo – Lietuvoje nebuvo darbo. Dabar ji dainuoja ne tik Europos, bet ir Amerikos, Japonijos teatruose ir muzikos scenose. Daug kas atsiminė jos visiškai netikėtą bučinį Edgarui Montvidui per koncertą Vilniaus 700-ajam gimtadieniui. Netikėtas buvo ir pačiam Montvidu
Landsbergis anūko pasitraukimo nedramatizuoja: priešiškumo kampanija puikiai įvykdyta
Pokalbio pradžią pasiūlė pats Vytautas Landsbergis – apie tik ką įvykusius rinkimus, TS-LKD nesėkmę juose ir jo anūko Gabrieliaus Landsbergio pasitraukimą iš partijos pirmininko ir Seimo. „Jis buvo labai geras užsienio reikalų ministras“, – sako profesorius ir prisimena, kaip įspėjo Gabrielių („Aš jam sakiau, ar tu žinai, kur tu eini?“), kai tas apsisprendė eiti į politiką. Beje, turėdamas 10 proa
Pokalbis su režisieriumi, LGBT+ teisių gynėju Romu Zabarausku
Paklaustas, ar galutinis LGBT+ bendruomenės tikslas, kuris turėtų būti įteisintas įstatymu, – santuoka ir leidimas įsivaikinti, Romas Zabarauskas atsako neišsisukinėdamas – „taip“. Ir dar priduria, kad nemano, jog tą reikėtų slėpti, kaip bando kai kurie bendruomenės nariai ir politikai. Taip pat neslėpdamas ir neišsisukinėdamas jis pasakoja savo asmeninę istoriją, atsako tiems, kurie mano, kad LGB
Asmik Grigorian „Salomėjos“ Vilniuje nebūtų, jei ne ji. Pokalbis su Dalia Ibelhauptaite
„Mama mane į operas pradėjo nešioti, kai man buvo dveji metai, Z. Ibelhauptas ir P. Geniušas mano pusbrolis ir geriausias jo draugas, mokiausi muzikos mokykloje“, – sako Dalia Ibelhauptaitė, paklausta, kodėl apsisprendė statyti operas. Per 15 metų 17 pastatymų su „Vilnius City Opera“, o dabar Dalia pradėjo naują projektą „Pakartojimo nebus“, kurio pradžia buvo „Salomėja“ su Asmik Grigorian, atnešu
Be mokyklos išgyveno tik metus, sugrįžo, nors pokyčių nėra – su mokytoju Aliumi Avčininku
Auka, negalinti gyventi be savo kankintojo? Kai pernai pranešė, kad palieka mokyklą, greitai grįžti nežadėjo, nebent pokyčiai įvyktų, o jų tikėtis buvo tiesiog naivu. Tačiau praėjo vos metai ir Alius Avčininkas sugrįžo į tą pačią Užupio gimnaziją, net pas tuos pačius mokinius, kurie dabar dvyliktokai. Sako, jei ne ta pati mokykla, būtų neskubėjęs. Situacija mokyklose nuo nesibaigiančių reformų nė
Po 1,5 m. teismų pradėjo dirbti – pokalbis su LNOBT generaline direktore Laima Vilimiene
Teistis ne savo valia Laimai Vilimienei teko pusantrų metų, tačiau ji mano, kad priežastis buvo ne ji ir ne konkurso skaidrumas, o buvusio direktoriaus noras likti poste. Teismai baigėsi, Laima Vilimienė nuo rugsėjo pradėjo vadovauti LNOBT. Visi repertuaro planai, kuriuos ji pateikė kandidatuodama į pareigas, per tuos metus paseno, sako ji, šių metų sezonas jau sudėstytas, tad jos įtaka repertuaru
Karas kaip džiazas – nuolatinė improvizacija. Ukrainoje kariaujantis savanoris A. Kumpis
Ukrainoje Arūnas Kumpis kariauja nuo 2022 kovo. Charkivas, Chersonas, Doneckas, Bachmutas, Avdijivka, Pokrovskas – visur buvo. Turi tokią privilegiją, kad gali išvykti į Lietuvą ir sugrįžti atgal kada panorėjęs, tačiau kodėl jam galima, o kitiems kariams – ne, neatskleidžia. Kaip ir neatskleidžia, ar sugrįš šįkart į karą ir kada tai bus. Paklaustas, ar karas pakeitė ir kaip pakeitė jo nuomonę apie
Pornografija tiesoginiam eteryje, nuoga laidų vedėja kazino ir teismai – su Arūnu Valinsku
„Manyje gyvena vaikas, ne, tai ne berniukas iš prezidentūros“, – juokiasi Arūnas Valinskas, paklaustas, ar jis nepavargsta pats nuo savęs, nes tai žmogus – nesibaigiančios istorijos, kurios kartais atveda iki teismų arba bent jau ikiteisminių tyrimų. Taip buvo su pronografijos byla, kai jis savo laidoje parodė vaizdus iš turguje nusipirktos kasetės, su samanės virimu televizijos eteryje arba skamb
Ukraina gyvenanti Milda Matulaitytė-Feldhausen: karas tik išryškino šeimų problemas
Žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen į Ukrainą pirmą kartą nuvažiavo, kai gynėjams reikėjo nuvairuoti pikapą. Dabar, kalbėdama apie Ukrainos Prezidentinės brigados 20-ojo atskirojo specialios paskirties Bogdano Chmelnickio bataliono karius, ji sako – „mano batalionas, mano kariai“. Šią vasarą ji dukart, iš viso 7 savaites, praleido batalione, kai fronto apkasai buvo maždaug už kilometro. Tik ką
Vienos kadencijos ambasadorė: Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto S. Maslauskaitė-Mažylienė
Lietuvos atstovė prie Šv. Sosto ir Maltos ordino Sigita Maslauskaitė-Mažylienė sutinka, kad jos gyvenimą galima sudėlioti į tris skrynias: menininkė, menotyrininkė ir diplomatė. Studijuoti tapybą paskatino mintis, kad menininkai sovietmečiu buvo laisvesni nei dauguma kitų profesijų, tačiau, suvokusi, kad iš tapybos nepragyvens, ieškojo kitų mokslų, kurie tuometinio ambasadoriaus prie Šv. Sosto K.
Konfliktą su giminaičiu Tomkumi prisiminęs Malinauskas: taikiniu jis pasirinko mano senelį
Kelių kartų inteligentų vaikas, studijavęs teisę, vertęs knygas, bet pradėjęs karjerą nuo žurnalistikos ir ilgokai joje užsibuvęs, Skirmantas Malinauskas turi teisininko diplomą, ne žurnalisto. Pradėjęs nuo „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“, iš ten išėjo taip supykdęs savo giminaitį Vitą Tomkų, kad nebendrauja iki šiol. Bet ten dirbo su daugeliu šiandien žinomų žurnalistų, turi savo požiūrį į prezid
Apie pasirinkimą tapti šeimos gydytoju ir sveikatos sistemos ydas – Vytautas Kasiulevičius
Kada apsisprendė tapti gydytoju ir kas nulėmė, kad šeimos gydytoju, profesorius Vytautas Kasiulevičius aiškina labai paprastai. Paklaustas, ar priimtų siūlymą, jei toks būtų, tapti sveikatos apsaugos ministru, irgi nedaugžodžiauja. O apie sveikatos sistemos ydas gali pasakoti be galo, nors visos istorijos, deja, be laimingos pabaigos. Nors sveikatos sistemos finansavimas vis didėja, bet ji – monst
Apie vyro dovaną pasitraukus iš Seimo ir sunkiausią politinės karjeros situaciją – su Irena Degutiene
Nors pasitraukimas po 24-erių metų iš Seimo buvo suplanuotas, pirmus metus net pablogėjo sveikata, pasakoja Irena Degutienė, bet pati būdama medikė greitai nusistatė diagnozę. Gijimui trukdė ir COVID'o suvaržymai, kai negalėjai niekur judėti. Pirmąkart, pasakoja buvusi Seimo Pirmininkė, ministrė ir laikinoji premjerė, pasakysiu, ko niekam nesakiau: tą dieną, kai palikau Seimą, grįžusi namo, radau
Apie vaikų auginimą, begalines švietimo reformas, pasimatymą su vyru Lisabonoje ir santuoką, apaugusią gandais, – su Austėja Landsbergiene
Dar mokykloje pasakiau, kad neturėsiu vaikų, kol neapsiginsiu disertacijos, ir ją apsigyniau, kai visi keturi vaikai jau buvo gimę, todėl labai atsargiai vartoju žodį „niekada“, paklausta, ar tiesa, kad ketina parduoti savo verslą, sako Austėja Landsbergienė ir patikina, kad dabar tokių planų neturi. Į jos įkurtus darželius ir mokyklas patekti nėra paprasta, nors mokslas mokykloje kainuoja 700-800
