Aukso amžius
Laida „Aukso amžius“ nagrinėja, kaip valstybės mokesčių politika veikia verslą, kaip politikų sprendimai keičia gyventojų finansinius reikalus ir kodėl svarbu stebėti kitų šalių ekonomikos pokyčius. Transliuojama antradieniais 16.30 val. per LRT RADIJĄ. Vedėja – žurnalistė Irma Janauskaitė.
Epizodai
Degalinių atstovas politikams: Lietuvoje – 2 mln. automobilių, visi yra galimi rinkėjai
Lietuva mažesnius degalų akcizus žada kitąmet, jeigu leis Briuselis. Prezidentūra siūlo apmokestinti „Orlen Lietuvos“ viršpelnį. Nors tiesiogiai degalų kainų tai nesumažintų, būtų pinigų kainų poveikiui švelninti. Valdžia rodo į degalines, kodėl jose toks didelis kainų skirtumas. Degalinių atstovai spaudžia mažinti degalų mokesčius. Tai ko galima imtis šiuo brangių degalų laikmečiu?Diskutuoja Liet
Dundulis pasisakė apie maisto kainas: turiu nuliūdinti
Brangūs degalai. Brangus šildymas. Apklausa rodo, kad gyventojai – 6 iš 10 – nusiteikę riboti išlaidas. Kaip tam ruošiasi verslas? Ar tikrai ateina toks sunkus metas? Diskutuoja prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Irma Janauskaitė
VMI apie savo sukurtą mokesčių skaičiuoklę: dauguma žmonių – patenkinti
Kiek kitąmet reikės susimokėti mokesčių? Dalis žmonių apie tai gal dar negalvoja, bet dalis patys bando skaičiuoti ir sako, kad tai – labai sudėtinga. Mokesčių inspekcija parengė skaičiuoklę, bet internete iškart pasipylė kritika. Profesionalai skaičiuoklę ir giria, ir peikia. Bet, sako, kai kam ji tikrai bus tiksli ir tikrai labai pravers. Diskutuoja Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė
Pensijų sistemos kūrėjai apie II pakopą: palikti paskatą, vėl privalomai įtraukti jaunimą
Rytoj – paskutinė diena teikti prašymą nutraukti kaupimą privačiuose pensijų fonduose, jeigu lėšų norima iki spalio 15 d. Ir baigsis trečiasis metų ketvirtis. Per du ketvirčius kaupimą nutraukė 665 tūkst. žmonių. Jiems išmokėti 3,5 mlrd. eurų. Tuoj paaiškės, kiek žmonių iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė per visus 9 mėnesius. Taigi į pabaigą eina pirmi metai iš dvejų, per kuriuos žmonės gali
Nauja pinigų kaina euro zonoje: „Tai nėra maloni žinia“
Europos Centriniam Bankui pabranginus skolinimąsi, kilo natūralus klausimas, ar tai – bazinių palūkanų didėjimo pabaiga? Ar bus tęsinys?Rinkos nusiteikusios, kad palūkanos šiemet dar kartą tikrai didės. Jų lūkestis, kad į bazines palūkanas reaguojantis EURIBOR kitąmet bus 3,5 proc., o vasarą – 3,6 proc. Tai kaip nauja pinigų kaina euro zonoje paveiks NT rinką ir žmonių galimybes gauti paskolą bei
Infliacija ir artėjanti žiema: „Metas jaukintis ne itin palankius scenarijus“
Metinė infliacija Lietuvoje – dvigubai didesnė nei euro zonoje. O naftos, dujų, elektros kainos kyla toliau. Prognozuojamas brangus šildymo sezonas. Negana to, dar ir Europos Centrinis Bankas padidino bazines palūkanų normas. Į ką visa tai pavirs? Kaip reaguos verslai, gyventojai? Kaip žmonėms apsaugoti santaupas? Diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus un
Ar išliks „pagaminta ES“? Kinija įsitvirtina Europoje
Kinijos eksportas į ES per porą metų tapo tokio dydžio, kad Europos lyderiai net išsakė susirūpinimą, ar kinų produkcija nenužudys vietinės pramonės. Pagal Eurostatą, metinė Kinijos eksportuojamų prekių vertė į Bendriją artėja prie 600 milijardų eurų. Pati Europa į Kiniją eksportuoja perpus mažiau. Bet ekonomistai sako, kad problema ne tiek eksportas, kiek kitokia Kinijos invazija į ES – kinai čia
Europoje auga grynųjų pinigų kiekis: ką tai keičia?
Europoje auga grynųjų pinigų kiekis. Ekspertų teigimu, pastaraisiais metais jų poreikį didina gaisrai, liūtys, karai, kibernetinės atakos ir apskritai nerimas dėl ateities. Tačiau priežasčių yra ir daugiau. Apie jas Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė ir Kauno technologijos universiteto docentas Evaldas Stankevičius. Taip pat laidoje apie tai, kaip
Dujų kaina: geros ir blogos naujienos
Dujos pasaulyje brangsta. Lietuvoje dujas gyventojai daugiausia naudoja maistui gaminti, dalis namų šildomi dujomis. Miestų katilinės daugiausia degina ne dujas, o biokurą. Bet dujų kaina Lietuvai vis tiek labai svarbi, nes jų reikia pramonei – maisto ir kitiems gamintojams. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) dujų importuotojams leido pirkti dujas pagal amerikietiškąjį „Henry Hub“ in
Iš darbo išėjai savo noru – nėra išmokos? „Tai būtų bausmė“
Nuo liepos 1 d. įsigalioja nauja nedarbo išmokų tvarka. Keičiasi sąlygos išmokai gauti, apskaičiavimo tvarka, minimalus ir maksimalus išmokos dydis. Bet Seimo komitete jau diskutuojama, ar nereikėtų žmonėms, kurie iš darbo išeina patys savo noru, kurį laiką nemokėti vadinamosios bedarbio pašalpos. Skirtingų partijų parlamentarai naujovei pritartų, bet yra sąlygų – kad būtų saugiklių ar išimčių, pv
VMI nusitaikė į kriptovaliutų pirkėjus: teks susimokėti mokesčius
Mokesčių inspekcija 1,3 tūkst. žmonių paragino deklaruoti pajamas, gautas iš operacijų kriptovaliutomis. Pajamų suma, kurią užfiksavo VMI, daugiau kaip 15 mln. eurų. Žmonių, kurie vykdo veiklą su kriptoturtu, iš viso Lietuvoje apie 50 tūkst.ECB duomenimis, kriptovaliutų nuosavybės dalis išaugo beveik visose euro zonos šalyse, bet didžiausias šuolis – Lietuvoje. Apie kriptovaliutų turtuolius ir jų
Nelengvas sprendimas, kuris pakeis tūkstančių darbuotojų algas
Trišalė taryba, kaip ir kasmet vasarą, sprendžia minimalios mėnesio algos dilemą. Lietuvos bankas pasiūlė, kad MMA nuo kitų metų būtų didesnė 6,4 proc. arba 12 proc. Kokį dydį leidžia šalies ekonominė padėtis, o kokį – žmonių skaičius regionuose? Kodėl dalis dirbančių žmonių didesnės MMA visai nelaukia? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė Eglė Stonkutė ir VU socialinės politikos profesorius Roma
Ar investicijai perkamo būsto apmokestinimas atpigintų NT?
Lietuvos bankas, kaip pats sako, iškėlė idėją Lietuvai – apmokestinti tuos, kurie būstą perka ne sau gyventi, o kaip investiciją. Taip viliasi suvaldyti būsto kainas, nes dabar jos, sako, jau kelia nerimą. Bet ar investicinių būsto sandorių mokestis tikrai apramintų rinką? Diskutuoja „Eika Development“ generalinis direktorius Martynas Žibūda ir „Profitus“ verslo plėtros vadovas Arnoldas Antanaviči
Izgorodinas: matau rizikų, kad liepos mėnuo bus karštas visomis prasmėmis
Prasidėjo ketvirtas mėnuo, kai uždarytas itin svarbus pasaulinis naftos prekybos kelias – Hormuzo sąsiauris. Dėl to vairuotojai Lietuvoje brangiai moka už degalus. Buitiniams vartotojams nuo liepos pabrangs dujos.Nežinia, kiek kainuos maistas vasarą ir kokių tikėtis šilumos kainų žiemą. Ir tai dar ne viskas. Omenyje jau reikia turėti ir galimą dronų įtaką ekonomikai. Tai kokia bus ši vasara ir kas
Dirbtinis intelektas keičia gyvenimą: greičiau, taupiau, bet ką veiks jauni darbuotojai?
Dirbtinis intelektas keičia kasdienybę. Lietuva pretenduoja tapti ne tik DI naudotoja, bet ir kūrėja ir taip išauginti šalies ekonomikos vertę bent 10 mlrd. eurų. Dokumente minima būsima nauda verslui, mokslui, visuomenei. Bet ar dirbtinės smegenys gali pakeisti žmogų? Kokią įtaką DI turės darbo rinkai? Kokie didžiausi jo pavojai? Diskutuoja VDU partnerystės profesorė, ekonomistė Eglė Stonkutė ir
Elektra socialiai pažeidžiamiems – pigesnė, bet kieno sąskaita?
Iš pradžių atsirado abonementinis mokestis. Dabar vienas tiekėjas jau įveda minimalų sąskaitos mokestį. Už ką dar gali tekti papildomai susimokėti elektros tiekėjams? Ypač po to, kai jie gali prarasti dalį klientų, nes pažeidžiamų vartotojų statusą turinčius gyventojus valdžia ragina grįžti į visuomeninį tiekimą. Apie konkurenciją rinkoje ir naujas kainas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
Finansinių ataskaitų teikimo bumas: kodėl tai turi rūpėti ir įmonių darbuotojams?
Kasmet tokiu laiku turėtų būti įmonių finansinių ataskaitų teikimo Registrų centrui bumas. Tik kad daugelis verslų to nepaiso.Kodėl? Ar sankcijos, nepateikus duomenų, nėra skaudžios? O gal nutylėti finansinius reikalus apsimoka labiau?Kokia finansinių ataskaitų nauda valstybei, įmonių konkurentams, partneriams, kreditoriams ir akcininkams? Ir kodėl šios ataskaitos turėtų rūpėti darbuotojams? Apie
Viešasis sektorius privatųjį aplenkė atlyginimų dydžiu: ką tai sako apie ekonomiką?
Ramiai, saugiai dirbti valdiškame darbe ar ieškoti vakansijos versle? Bet verslas jau moka mažesnes algas – tokia statistika. O valdiškame darbe – mažiau kūrybos. Tai kuris sektorius – privatus ar viešasis – dabar yra svajonių vieta dirbti? Ir ką tai sako apie ekonomiką bei protestus dėl algų? Diskutuoja „Artea“ grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, vidaus reikalų ministras Vladisla
Apie meilę indėliams: santaupų – įspūdingai daug, ar yra alternatyvų?
Indėliai daliai žmonių visada buvo arčiausiai širdies santaupų forma. O dabar, atsiėmus II pakopos pensijų pinigus, – proga dar padidinti bendrą indėlių sumą bankuose. Tik ar tikrai apsimoka? Europos Centrinis Bankas dėl palūkanų spręs kitą savaitę. Bet ne faktas, kad jas didins, kas būtų gera žinia indėlininkams. Kai kurie bankai jau skelbia, kad už indėlius mokės gerokai daugiau nei iki šiol. Be
„Sugrupuos kaip avių bandą“: darbdaviai siekia nutolinti naujus reikalavimus dėl algų
Vieni tai vadina europiniu populizmu. Kiti – pagaliau atsirasiančia lygiava. Treti sako, kad tai – tyla prieš audrą, nes pokyčiai paveiks ir darbdavius, ir darbuotojus. Visi jie kalba apie skaidraus atlygio direktyvą, kurią Lietuva turi pradėti taikyti nuo birželio 7 d. Darbuotojai galės sužinoti, kaip apmokamas jų darbas, palyginti su kolega. „Vienodas darbas – vienodas atlygis“ turėtų būti ne fo
„II pakopa – bankų, o čia būtų žmonių“: prie pensijos prisidės ir darbdaviai?
20 metų Lietuvoje egzistuoja įstatymas, leidžiantis atsirasti profesiniams pensijų fondams. Darbdaviai galėtų tam tikrą sumą mokėti už savo darbuotoją, kuris profesiniame fonde kauptų senatvei.Bet tokių fondų nėra.Profesinės sąjungos pernai iškėlė idėją, kad profesiniai fondai galėtų pakeisti II pakopos pensijų fondus – reikia tik juos pertvarkyti. Diskutuoja Investicinių ir pensijų fondų asociaci
„Nori sutaupyti degalams – važiuok lėčiau“: ar mažinti greitį keliuose?
Kai tik pabrangsta degalai, atgimsta siūlymai mažinti greitį keliuose. Nelakstydami su vėjeliu, vairuotojai esą sunaudotų mažiau degalų, mažiau išleistų ir pinigų jiems. Ir valdžiai galbūt nereikėtų jokių kitų priemonių degalų kainoms pristabdyti. Bet tokių siūlymų kritikai nesutinka, kad greitis – ekonomikos klausimas, o ne tik saugumo kelyje. Sako norintys laisvės patys spręsti, kada važiuoti lė
Didysis bėgimas iš pensijų fondų: atgaus sumažėjusias sumas?
Kovo 31-oji – paskutinė diena, kai galima teikti prašymą nutraukti pensijos kaupimą ir pinigus atsiimti kartu su pirma atsiimančiųjų banga. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų dabar jau užsimanė ir tie, kas anksčiau neplanavo. Dalį žmonių išgąsdino, kad sukaupta suma dėl karo Irane ir rinkų smukimo, anot jų, tirpsta akyse. Tai koks sprendimas – pasitraukti ar likti – naud
Mažėjantis gimstamumas ir būsto rinka: teks griauti dalį namų?
NT paslaugų bendrovės „Newsec“ vadovas neseniai pareiškė, kad dėl mažo gimstamumo ir aukštų būsto kainų gali tekti griauti pastatus Švedijoje. Kaip bus Lietuvoje? Pernai šalyje gimė 17 tūkst. kūdikių, bet mirė – dvigubai daugiau žmonių. Ir mažėjantis gimstamumas – tendencija, o ne pavienis atvejis. Kokį poveikį tai turės būstui ir visai NT rinkai? Diskutuoja „Hanner“ savininkas ir valdybos pirmini
Kokių dujų tarifų laukti nuo liepos?
Karas Irane pabrangino energetinius išteklius, tarp kurių – ir dujos. Nors Lietuva daugiausia perka ne per Hormūzo sąsiaurį transportuojamas dujas, sumažėjusi pasaulinė dujų pasiūla pabrangino jas visur. Ar dujų nepritrūks? Ar jų brangimo tendencija įsitvirtino ilgam? Kiek už dujas nuo liepos mokės buitiniai vartotojai Lietuvoje?Studijoje – „Ignitis grupės“ reguliuojamų veiklų projektų vadovas Arū
Apsipirkimas be grynųjų X dieną: bankai daugumą kortelių jau parengę
Grynųjų pinigų tema – ant bangos. Tarnybos ragina turėti išsiimtų pinigų tiek, kad užtektų bent savaitei. Lietuvos bankas pareiškė, kad šalyje reikia daugiau bankomatų – būtų daugiau galimybių išsigryninti. O Seime – du siūlymai, iki kokios sumos reikėtų leisti atsiskaityti grynaisiais. Kas bus su tais, kurie grynųjų neturės, atėjus X dienai? Kaip valstybė jai ruošiasi?Diskutuoja Bankų asociacijos
„Turime turėti atsakymus“: ar Lietuvai verta vėl tapti branduolinės energetikos šalimi?
Lietuva vertins technines ir ekonomines galimybes, ar šaliai reikia mažųjų branduolinių reaktorių. Atominės energetikos atstovai sako, pasistačiusi kelis tokius reaktorius, Lietuva visada turėtų nebrangios elektros. Be to, šios elektros, skirtingai nei pagaminamos iš vėjo ir saulės, būtų visada. Bet nevyriausybininkai idėją kritikuoja. Anot jų, kol Vakarų šalyse nėra nė vieno veikiančio mažojo rea
Valdžios žvilgsnis krypsta į gyventojų santaupas: ar apsimokės skolinti valstybei?
Prezidentas Gitanas Nausėda atgaivino prieš metus keltą savo siūlymą įdarbinti gyventojų pinigus. Tik tada sakė – gynybai, dabar sako – ekonomikai. Mintis tokia: bankų sąskaitose laikomi pinigai galėtų būti paskolinti Nacionaliniam plėtros bankui ILTE ir jis juos investuotų į kurias nors ūkio sritis. Gyventojams už tai, žinoma, būtų mokamos palūkanos. Daugiau nei iki šiol skolintis iš gyventojų ir
Ekonominė realybė: Vilnius gyvena kaip elitas, visa kita Lietuva – perpus blogiau
Dalis Lietuvos – sostinės, arba kitaip Vilniaus, regionas – tarp turtingiausių ir pažangiausių Europos regionų. Bet visa kita Lietuva atrodo perpus prasčiau. Tokią realybę atskleidė „Eurostato“ paskelbti bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai. Ką iš tiesų jie mums sako? Diskutuoja: Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto socialinės politikos profesorė Daiva Skučienė ir Pramoninin
ILTE virsta banku: skolins tiems, kam neskolina niekas kitas
Nacionalinis plėtros bankas ILTE, buvusi INVEGA, praėjusią savaitę paskelbė ambicingus planus. Galutinai pavirs banku ir kaip bankas gegužę jau pradės skolinti verslui. Per 4 metus planuojama išskolinti suma – 6 mlrd. eurų. Ar pavyks? Kam skolins, kam tikrai ne? Ką tokie pinigai reikštų ekonomikai ir, galiausiai, visuomenei, gyventojams? Apie tai – Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanov
Šildymo sąskaitų šokas: ar teks sugrąžinti PVM lengvatą?
Šią savaitę gyventojai pradės gauti sausio sąskaitas už šildymą. O jos, rinkos reguliuotojo teigimu, bus netgi didesnės, nei skelbė šilumininkai: kai kas gaus ir 110 proc. didesnes. Jau nuvilnijo aiškinimųsi banga. Kodėl ne visi šilumininkai degina vien biokurą, kad apšildytų miestus? Kodėl mazutas su dujomis jiems geriau? Kokios bus sąskaitos, kai atsiras taršos mokestis biokurui? Ir ar nebus tai
Aukso fenomenas: ar verta jam išleisti II pakopos pensijų pinigus?
Auksas – brangiausias istorijoje. Už unciją – daugiau nei 5 tūkst. dolerių. Kas atsitiko? Kodėl dabar visi nori aukso? Ar tai jau reiškia, kad nėra nei geopolitinio stabilumo, nei patikimų kitų turto klasių, į kurias galima investuoti? Ar neprofesionalui verta prisipirkti aukso, pvz., už atsiimtus II pensijų pakopos pinigus? Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšy
Palies daugelį darbuotojų: apmokėjimo, atleidimo ir atostogų naujovės
Šiemet galimos keliolika naujovių darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo taisyti Darbo kodeksą. Pokyčiai susiję ir su bandomuoju laikotarpiu, ir su atleidimu iš darbo, su nuotoliniu darbu, su atostogų praradimu ir dar su daug kuo. Šiemet taip pat turėtų įsigalioti pakeitimai, susiję su atlyginimų skaidrumu.Bet ką jie iš tikrųjų reikš? Kas keisis į gerą, o kas – į blogą pusę?
Alternatyvos antrosios pakopos pensijų fondams: kas apsimoka labiau?
Jau pora savaičių, kai galima prašyti nutraukti kaupimą antrosios pakopos pensijų fonduose.Vieni sako, kad tai – metų sprendimas žmonėms. Kiti – kad finansinio raštingumo testas. Treti galimybę nutraukti ryšius su privačiais fondais vadina pagaliau atgauta laisve. Kaip ir prognozuota, suaktyvėjo verslai, siūlantys atsiimtus pinigus išleisti, perkant jų prekes ir paslaugas. Pvz., viena erotinių pre
Įsigaliojo naujovės: dalis žmonių jau mokės didesnius mokesčius
Sausio 1 d. įsigaliojo pernai vasarą Seimo patvirtintos mokesčių reformos pakeitimai. Vienas jų – gyventojų pajamų apmokestinimas. Keičiasi pats principas, didėja progresyvumas – atsirado naujas tarifas. Pokyčiai galimi ir dirbantiems pagal darbo sutartį, ir individualiai, ir gausiantiems atsitiktinių pajamų. Daliai gyventojų teks sumokėti daugiau mokesčių. Kam, kodėl ir kokiais atvejais? Kiek GPM
Darbo ir poilsio dėlionė: kada kitąmet apsimokės atostogauti, kas atostogas praras?
Kiek dirbsime ir kiek ilsėsimės kitąmet? Vien ilgųjų savaitgalių 2026 m. bus dvigubai daugiau nei šiemet – šeši.Kada labiausia apsimokės eiti atostogų, ypač jei nusimato algos pokytis? Kas kitąmet jau praras sukauptas atostogas?Tarpušvenčiu apie darbo ir poilsio dėlionę – Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir Darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja Ieva Piličiaus
Pensijų kaupimo skaičiuoklė: sumą arčiausiai tiesos rodo ne visiems
Šios Kalėdos, kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, bus proga pasikalbėti ir apie kaupimą privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose. Prieš savaitę ministerija ir „Sodra“ pristatė skaičiuoklę, kuri rodys, kiek pinigų galite atsiimti ir kokia bus Jūsų pensija, tą padarius arba nepadarius. Ką rodo ir ką nutyli ta skaičiuoklė?Skubėti žmogui priimti sprendimą ar ne ir, svarbiausia, kokį
Pinigai iš pensijų fondų – šansas gyvenimą pradėti nuo švaraus lapo?
Pinigų iš antrosios pakopos pensijų fondų laukia ne tik juos kaupę ir dabar atsiimti norintys žmonės, bet ir antstoliai.Tada jie pagaliau galės išieškoti kartais ir metų metus skolininkų ignoruotas skolas. Su skurdu kovojantys nevyriausybininkai sako, gaila žmonių, kurie tikėjosi pinigų senatvei, o dabar liks be jų. Bet pritaria antstoliams, kad privataus kaupimo reformos langas – šansas skolų tur
Vargas dėl žemės mokesčio: vieni užmiršo, kitiems priskaičiavo per daug
Nulis pajamų, daug išlaidų: kas padengs elektros tiekėjų nuostolius dėl saulės elektrinių
Elektrą patys sau pasigaminantys vartotojai tampa rakštimi elektros tiekėjams. Šiems vietoje pelno iš saulės ir vėjo – nuostolis. Energetikos ministerija parengusi koncepciją, pagal kurią nuostolius tiekėjams padengtų ne tik elektrą sau pasigaminantys vartotojai, bet ir visi kiti elektros vartotojai. Rinkos reguliuotojas sako, kad toks modelis – labiausiai subalansuotas visų pusių atžvilgiu. Laido
Pasitraukimas iš pensijų kaupimo: daugiausia bus galima atsiimti 60 proc. lėšų
2026–2027 m. bet kuris žmogus, kaupiantis privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose, kaupimą galės nutraukti, pinigus atsiimti ir daugiau jokių reikalų su tuo neturėti. Kaip tą bus galima padaryti ir ar verta, žmonės klausinėja vieni kitų ir „Sodros“. Ne visi žino, kad atsiimti visus pinigus iš tikrųjų reiškia ne visus. Kartais atsiimant pinigus gali tekti susimokėti. Išsamiau – „Sodros“ Pens
Idėja pensininkams, kaip gyvenant būste už jį gauti nuolatinių pajamų
Dalyje šalių senatvės sulaukę žmonės įdarbina savo namus. Tai vadinamoji atvirkštinė hipoteka. Būstas ar kitas NT lieka žmogaus nuosavybė, jis jame gyvena iki mirties ir dar kas mėnesį gauna reguliarias išmokas iš banko. Kas čia per schema? Ar Lietuvoje gali prigyti tai, kas gan populiaru Jungtinėse Valstijose? Diskutuoja investuotojas Mindaugas Busila, paskolų tarpininkas Giedrius Skėrys ir NT ri
Pinigai turi turėti kainą: horizonte – palūkanų didėjimas
Europos centrinis bankas jau triskart iš eilės nepakeitė bazinių palūkanų normų. Paskolų turėtojams aktualiausia norma liko ties 2 proc. riba. Paskutinį kartą šiemet ECB rinksis gruodžio viduryje. Bet Lietuvos banko vadovas daug vilčių, kad palūkanos bus sumažintos, neteikia.Ką reiškia 2 proc. palūkanos gyventojams, verslams, ekonomikai? Ir kodėl jau kalbama apie artėjantį jų didėjimo ciklą? Disku
Badaujančių Lietuvoje nėra, bet, kylant kainoms, žmonės jaučia nepasitenkinimą
Infliacija Europoje stabilizuojasi, bet maistas – sparčiai brangsta. Tokią prognozę pateikęs Europos centrinis bankas sako, kad vienas iš trijų europiečių nerimauja, ar galės įpirkti maistą. Lietuvoje maisto jau neįperka, anot nevyriausybininkų apklausų, beveik dešimtadalis gyventojų. Dalis maisto produktų čia jau kainuoja brangiau nei ES vidurkis. Kas vyksta su maisto kainomis? Ar Maisto taryba g
Nulinė tolerancija sukčiams: daugiau neištuštins jokios sąskaitos?
Milijonus eurų iš gyventojų ir įmonių kasmet išviliojantys sukčiai, Lietuvos banko vadovo teigimu, yra kita finansinės pažangos pusė. Duomenų viliojimas, skatinimas investuoti, romantinių sukčių vilionės – visa tai jau kasdienybė. Gediminas Šimkus kviečia sukčiams skelbti nulinę toleranciją. Bet ką realiai čia galima padaryti?Kokie pokyčiai ruošiami? Apie tai Lietuvos banko valdybos pirmininko pav
Smulkiojo verslininko sąskaita: atidaryti jau galima, bet ar verta?
Naujovė individualiai dirbantiems žmonėms – pagaliau atsirado seniai žadėta galimybė atidaryti specialią smulkiojo verslininko banko sąskaitą. Mokesčių inspekcija žada, kad per ją bus patogu tvarkyti ir pajamas, ir mokesčius. Bet smulkiųjų verslininkų atstovė sako jokio palengvinimo ar biurokratinės naštos sumažinimo čia neįžvelgianti, o kai kam net uždraustų ja naudotis. Diskutuoja Mokesčių inspe
Realybe virstantis skaitmeninis euras: mes visi už tai sumokėsime
Skaitmeninio euro idėją iškėlęs Europos Centrinis Bankas tada sakė, kad nauja pinigų forma leis saugiai laikyti pinigus ne tik komerciniuose, bet ir centriniame banke. Lietuvos banko teigimu, skaitmenis euras iš tiesų bus ne tik atsiskaitymo priemonė, bet daug daugiau. Jis suteiktų prieigą prie pinigų nesant interneto ryšio. Tai svarbu ir geopolitiškai. Bet kada idėja virs realybe? Kiek kainuos ir
NT verčių padidėjimas: kiek keisis būsto įperkamumas ir nuomos kainos?
Dalis žmonių jau pasitikrino savo buto, gyvenamojo namo, kitų statinių mokestinę vertę ir jau žino, ar kitąmet jiems reikės mokėti NT mokestį nuo vienintelio arba pagrindinio savo būsto. Registrų centras prieš savaitę pateikė naują viso NT Lietuvoje įvertinimą. Butų, namų vertės padidėjo maždaug dvigubai. Kodėl toks šuolis? Kaip jis keis būsto įperkamumą ir būsto nuomos kainas? Ar netaps per brang
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: negaliu garantuoti, kad po 2 m. investuotojai gaus elektrą
Lietuvos bankas skelbia: pernai investicijos šalyje buvo sustojusios, bet šiemet vėl turėtų augti. „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad šiemet tiesioginių užsienio investicijų 16 kartų mažiau nei pernai. Investuotojų forumo valdybos pirmininkas į tai sureagavo pasakymu „pramušėme dugną“. Kas toliau? Ar investuotojai grįš pasibaigus karui Ukrainoje? Diskutuoja Investuotojų forumo valdybos pirminin
Palies kiekvieną: nauja bankinių pavedimų ir mokėjimų realybė: „Teks priprasti“
Bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos spalio 9 d. pradės privalomai tikrinti, ar mokėjimo pavedime nurodytas gavėjas ir sąskaitos savininkas sutampa. Jeigu ne, mokėtojas gaus įspėjimą, pinigai nebus pervesti. Jei viskas sutaps, žmogus vis tiek gaus pranešimą, tik jo turinys bus kitoks. Ši naujovė, tikimasi, sumažins pinigų klaidžiojimo ir sukčiavimo atvejų. Diskutuoja Ba
Startuoliai brandžiomis įmonėmis netampa: „Ne visos raketos pasiekia kosmosą“
Lietuvoje aktyviai veikia daugiau nei tūkstantis startuolių. Šios įmonės – tarp geidžiamų jaunimo darbdavių. Vidutinis atlyginimas jose – per 4 tūkst. eurų, dirba šioje ekosistemoje 19 tūkst. žmonių. Bet kodėl iš visų besisteigiančių startuolių brandžiomis įmonėmis tampa palyginti nedaug jų? Diskutuoja „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė Daiva Rakauskaitė, Inovacijų agentūros „Startup L
Išmanieji kasos aparatai: smulkieji dar tikisi, kad reikalavimas bus atidėtas
Pusė smulkiųjų verslininkų dar nenaudoja išmaniųjų kasos aparatų, kuriuos visas verslas jau privalėjo turėti nuo gegužės. Mokesčių inspekcija baudų neskaičiuoja, jeigu verslas turi preliminarų susitarimą su įrangos tiekėju, bet laiko smulkieji turi iki šių metų pabaigos. Kas stabdo diegti išmaniuosius kasos aparatus? Kokie jų privalumai, kokie trūkumai? Ką VMI duoda gaunama informacija? Ir kas iš
Draudžiami verslo susitarimai dėl kainų: pranešusiam – šansas gauti atlygį
Konkurencijos taryba kasmet nustato bent kelis įmonių susitarimus dėl kainų. Tokie susitarimai – tiesioginė žala vartotojams, todėl taryba viliasi jų pagalbos. Jei bent dalis žmonių, pvz., nusižengimą darančių įmonių darbuotojų, apie tai praneštų, nustatomų kartelinių susitarimų, anot Tarybos vadovės, reikšmingai padaugėtų.Bet gal nutiktų atvirkščiai – skundai tik pridarytų nereikalingo darbo Konk
Trumpesnė darbo savaitė: valandų – mažiau, pinigų – tiek pat. Bet kodėl to nori ne visi?
Kaip realybėje atrodytų 4 dienų darbo savaitė, pirmoji 2015 m. išbandė Islandija. Bet pirmoji tai įgyvendinusi šalis – Belgija. Ji 4 dienų darbo savaitę įteisino 2022 m.Kai buvusi Lietuvos profesinių sąjungų vadovė Inga Ruginienė tapo ministre, pakartojo, kad trumpesnė darbo savaitė – ateities modelis ir žadėjo tarpininkauti darbdavių ir profesinių sąjungų susitarime dėl jo. Gal jau tikrai laikas
Būsima darbdavių karta: svarbu rūšiuoti šiukšles, o ne alga
Inovacijų agentūros tyrimas rodo, kad apie verslo kūrimą pasvarsto beveik pusė jaunų žmonių. Bet tuo viskas ir baigiasi. Kodėl jauni žmonės taip ir nesiryžta imtis ko nors savo? Ir kokie darbdaviai yra tie, kurie vis dėlto ėmėsi susigalvotos veiklos, išsilaiko patys ir suteikia darbo kitiems? Kas jiems svarbu, kaip jie vertina vyresnius darbuotojus? Apie tai, kokia darbdavių karta auga, diskutuoja
Elektromobiliai Lietuvoje: svarbiausia – kaina, kas šeštas nuperkamas naujas
Liepą Lietuvoje įregistruotas 1 651 elektromobilis. Energetikos agentūros teigimu, tai – didžiausias mėnesio registracijų skaičius per visą istoriją. Ar tai rodo, kad elektromobiliai Lietuvoje jau įperkami daugeliui? Diskutuoja Energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė, saugaus eismo ekspertas Saulius Šuminas ir „Autoplius.lt“ atstovas Gintenis Dauparas.Ved. Irma Janauskaitė
Apsauga gyventojams – apynasris investicinio draudimo platintojams
430 tūkst. žmonių Lietuvoje turi investicinį gyvybės draudimą. Populiarumu šis draudimas nusileidžia tik antrajai pensijų pakopai. Bet į ją žmonės įtraukiami privalomai, o investicinis draudimas savanoriškas.Lietuvos bankas dar prieš porą metų paskelbė, kad dažnas nesupranta, kas yra tas investicinis draudimas, ką jis perka. Beveik pusei žmonių draudimo sutartys tiesiog įpirštos, o tie, kas taip p
Poreikis gryniesiems pinigams auga net tarp finansinių technologijų klientų
Pusmetis, kai dalis gyventojų per mėnesį gali nemokamai išsigryninti didesnę sumą nei pernai – 800 eurų. Jeigu tik savo banke pasirinkę vadinamąjį bazinį paslaugų krepšelį. Išsigryninimo limitus rudenį didins ir vienas didžiausių bankų šalyje „Swedbank“ – ne tik bazinio krepšelio turėtojams. O finansinių technologijų bendrovė „Paysera“ pradėjo plėtoti bankomatų tinklą – pinigų bus galima ir atsiim
Verslas ruošiasi mokesčių naujovėms, ekspertai skaičiuoja, kas apmokės sąskaitas
Prieš mėnesį Seimas priėmė mokesčių reformą. Verslas paketą pavadino jovalu.Pakeitimai įsigalios nuo kitų metų. Ir ne tik gyventojams. Nemaža dalis – įmonėms ir smulkiesiems verslininkams, tai yra individualiai dirbantiems žmonėms. Kas jiems keisis? Kam verslas turi ruoštis ir ką tai reikš paslaugų ir prekių pirkėjams? Diskutuoja Mokesčių konsultantų asociacijos vadovė Tatjana Erdman, advokatų kon
Europa ilsisi, o mes? Grupinių atostogų įstatymai nei draudžia, nei leidžia
Vakarų Europos įmonėms vasarą masiškai atostogaujant, darbo grafikus koreguoja ir dalis Lietuvos įmonių. Sako, poilsis visiems vienu metu rodo, kad Lietuvos verslas – tarptautinės rinkos žaidėjas. Bet vis tiek grupinės atostogos pas mus – nepalyginti retesnis reiškinys nei svetur. Kodėl? Ar lietuviai – darboholikai? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, advokat
Per prievartą mielas nebūsi: bus masinis bėgimas iš antrosios pensijų pakopos?
Vieni tai vadina atgauta laisve elgtis su savais pinigais kaip nori. Kiti – sugrąžinimu į socializmą, kai visi gavo vienodai mažas pensijas. Šiaip ar taip, emocijos po Seimo priimtos antrosios pensijų pakopos reformos rimsta, bet, artėjant kitiems metams, klausimų – kas toliau ir ką man daryti – privačiuose fonduose kaupiantiems žmonėms, matyt, kils nemažai.Internete jau pasigirsta svarstymų, kaip
Būsto paskolos: 30 tūkst. žmonių jau susimažino įmokas, ar pavyks ir kitiems?
Beveik pusmetis, kai būsto paskolą turintys žmonės gali lengviau ir pigiau pakeisti tą paskolą išdavusį banką ir taip susimažinti mėnesio įmoką. Gali ir nekeisti banko, o iš naujo susitarti su tuo pačiu.Lietuvos banko vadovas sako, kad refinansavimo nauda – akivaizdi. Geresnes sąlygas išsiderėję žmonės sutaupys iki 160 mln. eurų.Bet paskolų tarpininkai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai už
Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir kainos: degalų, dujų, maisto
Benzinas ir dyzelinas Lietuvoje jau pigo, bet staiga – naujo didelio karo grėsmė. Seni priešininkai Iranas ir Izraelis smūgiuoja vienas kitam ir į ką tai galiausiai pavirs, neaišku. Naftos kainos iškart pašoko. Sureagavo ir dujų kainos.Taigi, kiek galimas plataus masto konfliktas ten gali atsieiti gyventojams čia? Studijoje „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, banko „Artea“ vyriausioji
Verslo atstovas apie dirbančius keliose darbovietėse: žmogus turi sėdėti ant vienos kėdės
Aukščiausiasis teismas pasakė, kad dirbti keliose darbovietėse vienu metu galima ne visada – pas konkurentą nuėjęs žmogus gali būti atleistas ir net be kompensacijos. Ką tai reiškia? Kaip vertinti teismo išaiškinimą, kai Darbo kodeksas nedraudžia kelių darbų? Ar dabar nebus taip, kad bet kuris darbdavys bet kuriam darbuotojui neleis dirbti kitur? Diskutuoja advokatų bendrijos TRINITI JUREX Darbo t
NT mokesčių reformą įvertinusi teisininkė: lengvatų gali prisigalvoti kokių nori
NT mokesčio pakeitimai – daug kalbų, daug skaičiavimų, bet dalis žmonių visiškai susipainiojo, ar jie mokės už būstą, ar nereikės. Koks bus galutinis mokesčio variantas, šią akimirką sunku pasakyti, nes jau yra siūlymų taisyti projektą, kurį Seimui atnešė Vyriausybė. O ji kalba apie skirtingas grindis, skirtingus tarifus. Tai šįkart suprantamai apie tai, kas tos minimos grindys, lubos, tarifai ir
Teisės į remontą direktyva skatins mažiau pirkti naujų daiktų, ilgiau naudoti senus
Kitų metų vasarą Lietuvoje jau turi galioti teisės į remontą direktyva. Jos tikslas – kad kuo daugiau gaminių būtų remontuojami ir kuo ilgiau naudojami, o ne keičiami naujais. Bet ar ilgaamžiški daiktai netaps brangesni nei vienkartiniai? Apskritai, pirkėjams iš direktyvos – daugiau naudos ar žalos? Diskutuoja: Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Justina Sušinskaitė, advok
Netrukus – naujoviškos elektros sąskaitos
Sąskaitos už elektrą nuo birželio bus kitokios nei dabar – visi tiekėjai jose privalės nurodyti ne tik galutinę kainą, kiek žmogui mokėti, bet ir savo tuo metu turimus pigiausius planus. Taip tikimasi, kad neliks permokančių už elektrą, o tokių šiuo metu – pusė milijono. Bet ar tai skatins tiekėjų konkurenciją? Apie praktinę naujovės pusę diskutuoja energetikos viceministrė Edita Gudauskienė, Vart
Paskolų palūkanų dilema – kintamos ar fiksuotos?
Nuo gegužės 1 d. – naujovė būsto paskolos atėjusiam žmogui. Bankai privalo pateikti du suskaičiuotų palūkanų variantus – kintamų ir fiksuotų, kad žmogus matytų skirtumą, kada kiek mokėtų paskolos, ir galėtų pasirinkti.Bankų asociacija dėl naujovės jau anksčiau išsakė skeptišką poziciją. Esą stebuklų tikėtis neverta – dalis bankų ir iki šiol siūlė abi alternatyvas. Tad kur jų pliusai, o kur minusai
Antroji pensijų pakopa: ar šįkart reforma naudinga žmonėms?
Tūkstančiai žmonių kaip tik šiuo metu sprendžia, ar pradėti kaupti privačiuose antrosios pakopos pensijų fonduose.Tūkstančiai kaupia, bet ne visi to nori, – tiesiog buvo automatiškai įtraukti ir nespėjo atsisakyti.Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengusi siūlymus, kaip pertvarkyti šį privatų kaupimą, rytoj šiuos siūlymus turėtų svarstyti Vyriausybė. Verslas – iš viso 11 asociacijų – teig
Elektros kaupikliai – galimybė sutaupyti
Dalis saulės elektrines įsirengusių žmonių noriai investuoja į elektros kaupiklius. Valstybė tokį norą remia. Ar verta tuo pasinaudoti? Kai kurie ekspertai sako, kad tikroji šio kaupiklio nauda paaiškės tik ateityje. Svečiai: „Enefit“ valdybos narė Žana Klusovskienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vrubliauskas ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfeder
PVM direktyva. Pokyčiai – smulkiesiems, bet juos turi žinoti ir stambieji verslai
EK pradėjus pažeidimo procedūrą prieš pavėlavusią Lietuvą, Seimas pagaliau perkėlė europinę PVM direktyvą į nacionalinę teisę. Sako, tai buvo skola smulkiajam verslui ir dabar ji grąžinta. Bet ką tai keičia? Ekspertų teigimu, daug ką – atsiras tikri ir netikri PVM mokėtojai. Tą turi žinoti visas verslas, kitaip gali patirti nuostoliŲ. Diskutuoja VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, Buha
Dešimčių butų savininkai apie NT pirkimo pradžią, nuomos atsipirkimą ir NT mokestį
Registrų centro duomenimis, po daugiau nei 10 butų šiuo metu turi 65 asmenys Lietuvoje. Du iš jų – Dainius Zgrabskis ir Vytautas Ulozas – studijoje. Apie investavimo į NT pradžią, apie tai, kokie butai geriausiai išnuomojami, apie NT užsienyje ir apie galimą NT mokestį.Ved. Irma Janauskaitė
Užsienio kalbos darbe: „Darbdaviai ieško poliglotų“
Kuo daugiau moki, tuo geriau. Taip sakoma apie užsienio kalbas. Specialistų paieškos portalas „CVMarket“ atliko tyrimą, kuriomis kalbomis kalbančių darbuotojų ieško Lietuvos verslininkai. Ir štai – staigmena. Iškart po mokančių anglų kalbą, kuri yra populiariausia, reikia mokančių rusų kalbą, o trečioje vietoje – lenkų. Ką tyrimo rezultatai sako apie įmones, apie jų veiklos pobūdį? Diskutuoja Pram
Ne pinigas, o vargas: nuo gegužės apyvartoje mažės 1 ir 2 centų
Artėja data, kai prasidės vieno ir dviejų centų mažinimas apyvartoje. Nuo gegužės 1 d. už prekes ir paslaugas mokant grynaisiais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad grąžos šių dviejų smulkiausių monetų žmogus negaus. Kaip pirkti, kad apvalinimas būtų tavo, o ne pardavėjo naudai? Ar prekybininkai nepasinaudos proga ir nepakels kainų? Diskutuoja Prekybos įmonių asociacijos va
Rinkose – aukso karštinė: paaiškino, kas lėmė didžiulę paklausą
Šį kartą laidos tema atitinka laidos pavadinimą. Rinkose dabar išties – aukso amžius. Aukso kaina viršija rekordus, jau perkopė psichologiškai svarbią 3 tūkst. dolerių už Trojos unciją ribą. Kodėl? Ką tokie rekordai sako apie pasaulį, kuriame gyvename?Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys, bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius ir „Swedbank“ investav
Laisvadieniai Lietuvoje: jau gana ar reikia dar vieno?
Lietuvoje gali atsirasti dar viena laisva diena. Panašu, kitos laisvos dienos sąskaita. Vyriausybė jau pritarė Seimo Pirmininko S. Skvernelio iniciatyvai į švenčių sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją. Bet kartu rekomendavo atsisakyti kito laisvadienio – Vėlinių dienos lapkričio 2-osios. Gerai tai ar blogai? Kiek išvis reikia nedarbo dienų? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezide
Muitų karų ir infliacijos rezultatas – palūkanų mažėjimo pauzė?
Europos centrinio banko Vykdomosios tarybos narė prakalbo apie tai, kad bankui gali tekti pristabdyti arba visai sustabdyti palūkanų mažinimus. Nes infliacija euro zonoje – ne į mažėjimo, o į didėjimo pusę.Kaip infliaciją paveiks pasaulinis muitų karas? Ar jis atneš ne tik prekybinių nuostolių, bet ir palūkanų karpymo pauzę? Diskutuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, Šiaulių banko
Visuomeninio tiekimo ateitis: elektra pigs, bet gresia naujas mokestis
Du siūlymai elektros vartotojams. Vienas, registruotas Seimo nario A. Dudėno, paliestų visus gyventojus. Kitas, parengtas energetikos ministro Ž. Vaičiūno, – beveik pusę. Abu siūlymai kalba apie galimybę žmonėms būti visuomeniniame tiekime. Rinkos reguliuotojas ir ekspertas realiu vadina ministro projektą. Kodėl? Kaip VERT garantuotų, kad socialiai pažeidžiamiems vartotojams elektra visada būtų pi
Nedarbo spąstai: suskaičiuota, kada labiau apsimoka būti bedarbiu
Trejus metus iš eilės Lietuvoje labiau apsimoka gauti socialines išmokas, nei darbintis į dalį darbų. Tą rodo nedarbo spąstų rodiklis. Naujausią jo analizę skelbia Laisvosios rinkos institutas. Jo skaičiavimu, jei žmogaus alga sudaro iki 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dirbti neapsimoka, nes visos socialinės išmokos – apie 1 400 eurų. Kaip išlįsti iš nedarbo spąstų? Gal tiesiog reikia didesni
Vilniaus burbulas ir kita Lietuva: ne tik algų, bet ir savivertės atotrūkis
Pagrindiniai viešojo gyvenimo centrai, protai, technologijos, darbo vietos – viskas koncentruojasi Vilniuje. Regione darbo paieškos gali trukti ir dvejus metus, o darbo užmokestis – vidutiniškai 300 eurų, bet gali būti ir 1 tūkst. eurų mažesnis nei Vilniuje. Be to, personalo atrankos specialistai sako, egzistuoja ir savivertės atotrūkis. Tai kokia ta Lietuva išlindus iš Vilniaus burbulo? Ar tikrai
