Gimtoji žemė
Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Laida transliuojama darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.
Epizodai
Fuzariozės liga šį sezoną labiau paveikė vėlyvesnes javų veisles
Realizuojant derlių ūkininkams problemų kelia ir javų ligos. Viena jų yra fuzariozė, kuri itin paveikia augalus. Kaip sako VDU Žemės ūkio akademijos mokslų daktarė Sonata Kazlauskaitė, fusarium kilmės grybai gamina ir mikotoksinus, kurie pavojingi ir žmogui. Anot Ukmergės rajono ūkininko, agronomo Aivaro Diliūno, šį sezoną fuzariozė labiau paveikė vėlyvesnes javų veisles.Pasaulio galiūnų jaunimo č
Javapjūtė – ir nuovargis, ir džiaugsmas nukūlus derlių
Nemaža dalis šalies ūkininkų javapjūtės darbus jau baigė, pradedami sėjos darbai. Pakalbinti Vilkaviškio rajono ūkininkai džiaugiasi, kad javapjūtė nebuvo sudėtinga. Ūkininkai Marius Kavaliauskas, Andrius Dirmeikis ir Tomas Baracevičius sako, kad javapjūtė beveik baigta, prasideda sėja. Darbymečiu ūkininkams talkina išmani moderni technika, be jos darbai užtruktų kur kas ilgiau.Giedrė Adomaitytė y
EP pritarė ekologinės gamybos reglamento pakeitimams: daugiau aiškumo vartotojams
Europos Parlamentas patvirtino naujus ekologinio reglamento pakeitimus. Vienas svarbiausių – griežtesni reikalavimai ekologiškų produktų importui iš trečiųjų šalių. Anot VšĮ „Ekoagros“ direktorės Virginijos Andrulės, pakeitimus labiausiai pajus vartotai. Pasitikėti ekologišku ženklinimu bus galima vis labiau.Lietuvoje intensyviai renkamas šaltalankių derlius. Kaip sako Lietuvos šaltalankių auginto
Susikurti darbo vietą įkvėpė levandų žiedai
Iš Norvegijos į Lietuvą grįžti nusprendę Lina ir Mindaugas Vingiai parsivežė ir gražią idėją - Levandų sodą Šilutės rajone, kurio varteliai atviri smalsaujantiems, levandas ir levandinus pažinti norintiems.Turtinga Joniškėlio istorija pasitinka net iš toli atvykstančius. „Tik ne visas istorijas galima pasakoti tarmiškai“, - sako Joniškėlio bendruomenės pirmininkas Viktoras Stanislovaitis.Ekstremal
Gyvūnai sodyboje – pigiau nei terapija
Čekanauskų šeimos sodybos vartai šią vasarą atsivėrė lankytojams. Savoms reikmėms auginami ožiukai, alpakos, avinėliai, vištos ir ponis domina tiek norinčiuosius nusifotografuoti, tiek norinčiuosius pabūti su gyvūnais – kaimynus ir mieste gyvenančius pažįstamus. Apie norą dalytis su kitais ir į savo kiemą įsileisti smalsuolius pasakoja sodybos šeimininkė Laura.Ūkių skaičius Lietuvoje mažėja, tačia
Uogų skynimas ūkiuose padeda sutaupyti ir ūkininkams, ir pirkėjams
Populiarėja praktika, kai augintojai kviečia pirkėjus patiems prisiskinti uogų. Ūkininkai sako, kad tokį sprendimą paskatino darbo jėgos trūkumas – sezoniniam darbui vis sunkiau rasti skynėjų. Sutaupyti pavyksta ir pirkėjams. Apie tai pasakoja ūkininkai Saulius Buda iš Panevėžio rajono ir Augustinas Pocevičius iš Širvintų rajono.Jautmalkės gamtos mokykloje nuo rugsėjo pamokų lauks ir mokytojai. Na
Ūkininkams - beveik 20 mln. eurų parama
Žemės ūkio ministerija rengia tvarką, pagal kurią kompensacijos dėl išaugusių degalų ir trąšų kainų bus pervedamos remiantis jau turimais duomenimis. Didžiausia finansinė pagalba numatyta smulkiems ir vidutiniams ūkiams, o vidutinė išmoka gali siekti apie 3,5 tūkst. eurų. Tikimasi, kad pirmosios paramos lėšos žemdirbius pasieks dar šiemet.Rosita Liubomirskienė taip susižavėjo bazilikais, kad dabar
Įsibėgėja javapjūtė: derlius vidutiniškas, kokybė – taip pat
Ūkininkai sako, kad šiemet žieminių kultūrų derlius - kiek geresnis už vidutinį. Orai tokie permainingi, kad darbas bei uždarbis prilyginami ir pokerio žaidimui. Reportažas parengtas kalbinant Radviliškio, Panevėžio, Kelmės ir Mažeikių rajono ūkininkus.Senas kėdes paįstrietis Vytautas Gutauskas laisvalaikiu atnaujina ne tik atkurdamas senas, sulūžusias dalis, bet ir puošdamas jas arkliais. Apie ne
Iš sostinės į Ventę: vėjo ir vandens išvilioti
Sostinėje gyvenusi pora Rūta ir Robertas Starkowskiai nusprendė ateitį kurti viename atokiausių Lietuvos kampelių – prie Kuršių marių, Ventės kaime. Čia jie pasistatė namą, čia gimė ir auga jų vaikai. Aistrą vandens sportui jie pavertė šeimos verslu ir įkūrė Ventės vandens sporto centrą „2R“, kuriame žmonės mokosi pagauti vėją, buriuoti ir aktyviai leisti laiką ant vandens.Ved. Kristina Toleikienė
Pasaulinių įvykių ir gamtos spąstuose: ūkininkai vengia naujų įsipareigojimų
Gintarė ir Povilas Kaušpėdai iš Širvintų rajono prieš dešimtmetį pienininkystę iškeitė į veislinę galvijininkystę ir šiandien augina simentalių veislės galvijų bandą. Dėl nenuspėjamų gamtos sąlygų ir pasaulinių įvykių ūkininkai nesiryžta dalyvauti paramos projektuose. Pasak jų, pasikeitus aplinkybėms įsipareigojimai niekur nedingsta, o visą riziką tenka prisiimti pačiam ūkininkui.Kėdainių rajone,
Abramavičienė: noriu kurti ledus, dėl kurių žmonės atvažiuotų į Zarasus
Jei gali būti lėtas turizmas, kodėl negalėtų būti ir lėtas verslas? Vietos autentiškumą formuoja ne tik gamta ar kultūros paveldas, bet ir išskirtiniai skoniai, galintys tapti svarbia kelionės tikslo dalimi. Tuo įsitikinusi Zarasų rajono, Salako seniūnijos gyventoja Loreta Abramavičienė, šeimos ledų manufaktūros „Skonūs“ įkūrėja. Nors „Skonūs“ yra žemaitiškas žodis, jo reikšmę nesunku suprasti ir
Gyvūnų žūtis pievose: patogiai ignoruojama problema
„Nėra duomenų – nėra problemos“, – taip situaciją apibūdina mokslininkai, kalbėdami apie laukų ir pievų gyvūnų žūtį per šienapjūtę bei javapjūtę. Kol kitose Europos šalyse ieškoma būdų, kaip išgelbėti stirniukus, kiškius ir kitus laukinius gyvūnus nuo žemės ūkio technikos, Lietuvoje jų žūtis oficialiai beveik nefiksuojama. Todėl nežinoma nei problemos apimtis, nei galimi sprendimai. Kalba gamtosau
Ūkyje eksperimentams vietos yra, rinkoje – ne visada
Mindaugas ir Lina Balčiauskiai iš Šilutės rajono Gardamo seniūnijos augina limuzinų veislės galvijus ir džiaugiasi veislininkystės rezultatais. Žvelgdami į ūkyje augančius veršelius, ūkininkai jau mato perspektyvius būsimus veislinius bulius ir telyčaites. Reproduktoriai buliai sulaukia gerų įvertinimų ir greitai randa pirkėjus. Ūkininkai nevengia ir eksperimentų. Jie buvo išbandę pasaulyje itin v
Žuvų augintojų iššūkis – suderinti kokybę ir kainą
UAB „Šamų ūkis“ (Molėtų r.) vadovas Darius Stankevičius teigia, kad žuvų auginimas Lietuvoje yra itin sudėtinga žemės ūkio ir verslo sritis. Viena pagrindinių kliūčių išlieka visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog ūkiuose užauginta žuvis yra menkesnės maistinės vertės. Kitas svarbus iššūkis – pasiūlyti tokius žuvies gaminius, kurie būtų patogūs vartoti, skanūs, aukštos kokybės ir kartu įperkami vart
Pieno sektoriaus realybė: kainos 30 proc. mažesnės nei prieš metus
„Keturi mėnesiai dugne“ – taip pieno kainų situaciją apibūdina ūkininkas Tomas Kazlauskas, ūkininkaujantis Laučių kaime, Šilutės rajone. Naujoje melžimo aikštelėje šiuo metu melžiama jau 350 karvių, o ateities planuose numatyta bandą padidinti dvigubai. Tačiau tam reikalingas naujas tvartas galvijams laikyti. „Tvartą pastatytume greičiau, nei gauname leidimą“, – sako ūkininkas, pabrėždamas, kad ma
Dėl skaidrumo grūdų rinkoje kreiptasi į Konkurencijos tarybą
Vasara ūkininkams yra nuolatinių sprendimų priėmimo metas: kada geriausia kulti, kaip paruošti produkciją, kam parduoti ir kita. Tiesa, jau kelintus metus kyla ūkininkų pasipiktinimas dėl per aukštų grūdų džiovinimo įkainių. Argumentus dėsto Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas. Dėl šio klausimo žemdirbiai kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, o ši situaciją perdavė Konkur
Išregistruota savadarbė technika: akibrokštas ar aplaidumas?
Prienų rajono ūkininkas Ričardas Milišauskas, užsiimantis ir technikos remontu, pasidalijo jį ir kelis kitus rajono ūkininkus ištikusia problema. Birželį jis sužinojo, kad jo savadarbė priekaba – išregistruota. Prieš akis darbymetis, o derliaus vežti nebus su kuo. Lietuvos ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkė Asta Gluoksnienė sako, kad apie tokias rizikas Žemės ūkio skyrius ūkininkus infor
Vokiškos karamelės veislės vištos gali dėti kiaušinius, bet tinka ir mėsai
Vizitas Vokietijoje ekologinio ūkio šeimininkei Kristinai Kazlauskaitei iš Kupiškio rajono buvo lemtingas. Po kelionės moteris nusprendė pabandyti auginti išskirtines karamelės veislės vištas. Jų ypatumas – ne tik deda kiaušinius, bet ir tinka mėsai. Palaikymą jaučianti ūkininkė Kristina sako, kad žmonės jau teiraujasi, kada galės paragauti naujos veislės vištų kiaušinių.Valstybinė maisto ir veter
„Mėlynų uogų ūkyje“ hektaras gausiai derančių šilauogių
Nuo 2017 metų „Mėlynų uogų ūkį“ plėtoja Jakeliūnų šeima. Ūkio plotas 2 hektarai: vienas jų paskirtas sausmedžio uogoms, kitas šilauogėms. Nors didelei daliai augintojų šį sezoną šilauogių derlius labai kuklus, Dainius Jakeliūnas sako, kad jo ūkyje uogų gausu. Vyras pripažįsta, kad tai ir tinkamo genėjimo, ir ligų prevencijos rezultatas.Stasė Goštautienė iš Zarasų rajono ilgus dešimtmečius ne tik p
Jaunos šeimos pavyzdys, kai problemas sprendi, o ne nuo jų bėgi: rezultatas džiugina
Visi prisimename dar 2023 metais vykusią ūkininkų protesto akciją, kuomet dėl itin mažų pieno supirkimo kainų pieno gamintojai buvo nusprendę nebeparduoti pieno supirkėjams. Buvo du keliai, pilti pieną veltui arba atiduoti jį nemokamai žmonėms. Būtent pastarąjį kelią pasirinko jaunasis Prienų rajono ūkininkas Aivaras Jonutis. Užmezgęs ryšį su vartotojais ir įvertinęs natūralių pieno produktų porei
Į laukus palengva grįžta pupos
Vis dažniau ūkininkai renkasi auginti pupas ne tik dėl pasėlių įvairovės, mat jos gerina dirvožemį, praturtina jį azotu, bet ir dėl pelningumo. Nors auginti jas Lietuvoje - dar iššūkis, neatsisakyti šių augalų ragina ir mokslo darbuotojai. Pokalbis su Mažeikių rajono ūkininku Eligijumi Pocevičiumi ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Žemdirbystės instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr.
Jauniausias Lietuvos balandininkas: „Iš pradžių netikėjo net tėvai“
Elektrėnų savivaldybėje, Vievio pašonėje ūkininkauja jauniausias balandininkas Lietuvoje – Taironas Bliujus. Jam – 14 metų, bet jis jau perpratęs karvelių auginimo bei treniravimo subtilybes. Paragintas senelio augina ir dekoratyvines vištas.Pasėliai tik pradedami kulti, o į draudimo įmones dėl stichijų padarytų žalų jau kreipėsi dešimtys ūkininkų. Žala fiksuojama 43 kaimiškuose rajonuose iš 51 Li
Šilauogių augintojai sezoną pasitinka be šypsenos
Šiemet kuklesnis bus ne tik kriaušių bei obulių derlius. Žiema pasiglemžė ir šilauoges, riešutmedžius. Nors metas imti derlių, Širvintų rajono ūkininkai nesiryžta prognozuoti ar įdirbis atsipirks.Kėdainių rajone veikianti Pelėdnagių bendruomenė kiekvieną trečiadienį atgyja: bendruomenės namuose repetuodamos sukasi šokėjų poros, mokytis naujų kūrinių renkasi folkloro ansamblis. Šios įstaigos durys
Į pagalbą Lietuvos ūkiams - darbuotojai iš užsienio
Gausėja į Lietuvos ūkius pasidarbuoti atvykstančių užsieniečių. Vieni tai daro savanorystės principu, kiti - ieškodami geresnio gyvenimo.Šalia kelio Šiauliai–Panevėžys, visai prie pat Burbiškio dvaro įsikūrusi sodyba „Molinė saulėgrąža“ tapo kone visos šeimos svajonių išsipildymu. Visus metus čia laukia edukacijos, senovinių daiktų ekspozicijos, o rugpjūtį viskas paskęs saulėgrąžų žieduose. Sodybo
Nauji naujo Žemės ūkio ministro užmojai
Naujasis Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika užsimojo naikinti Maisto tarybą: „Nereikia saugoti to, kas ir taip neveikia“. Idėjai pritaria ir žemdirbiai.Reportažas iš Kėdainių rajono apie agurkų auginimą: tai daržininkų vis dar mėgstama daržovė, prisidedanti ir prie vietos identiteto kūrimo. Pokalbis su ūkininku Rolandu Andruliu ir pagardų kūrėja Justina Kočetova.Ved. Arneta Spaičė
Braškių derlius buvo geras, o šilauogių bus tik trečdalis
Braškių derlius šiemet geras, bet dėl karštų orų baigtas doroti dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Šilauogių skynimas tik prasideda, tačiau dera tik trečdalis krūmų, nes likusius paveikė dideli šalčiai. Tokia padėtis ūkininko Vido Juodsnukio uogyne Kazlų -Rūdos savivaldybėje. Patyręs uogų augintojas aptaria ir kitus braškių ir šilauogių auginimo ypatumus šios vasaros permainingų orų sąlygomis.V
Vėluojanti javapjūtė ūkininkus gali nuvilti ir derliumi
Liepos viduryje javapjūtė įprastai jau būdavo įsibėgėjusi. Tačiau šiemet ji net neprasidėjo, o Marijampolės rajono Širvydų kaimo ūkininkai Antanas Bendaravičius, broliai Giedrius ir Saulius Kereišos, didįjį metų darbymetį pradės tik rugpjūčio pirmonis dienomis. Nors darbams pasirengta, bet labiausia ūkininkus gasdina padažnėjusios smarkios liūtys, kruša, kurios, dabar gerai atrodantį derlių gali l
Dažna ministrų kaita kenkia ūkininkams
Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pasikeitė septyni žemės ūkio ministrai. Antradienį Seime patvirtinus naujos sudėties vyriausybės programą, priesaiką priėmė aštuntasis ministras. Jis žemės ūkio ministerijai vadovaus ne ilgiau kaip porą metų, iki naujų rinkimų. Kaip dažną minstrų kaitą vertina kaime gyvenantys? Į klausimą atsako ūkininkai ir bendruomenės pirmininkas iš Vilkaviškio, Marijampolės r
Ekoūkių plėtra – manipuliacijos skaičiais
Žemės ūkio ministerija informuoja, kad remiantis šių metų pasėlių deklaracijomis, ekologinių ūkių padidėjo 18 procentų. O pereinančių prie ekologinio ūkininkavimo plotai per metus padidėjo pusantro karto. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos atstovo, žinomo šalyje ekologinio ūkio šeimininko iš Ukmergės rajono Sauliaus Daniulio manymu, tai ne plėtra, o manipuliacijos skaičiais. Anot ūkinino, labai
Jaunimą kaime sulaiko giminės tradicijų tęstinumas
Kelmės rajone Kiaunorių kaime ūkininkaujančių Puidokų giminėje žemdirbiškos tradicijos gyvos jau šimtmetį. Vytautas Puidokas su sūnumis Martynu ir Maridijumi dabar tvarkosi šeimos valdose tūkstantyje hektarų, nors pradėta vos nuo 29 hektarų, susigrąžinus tėvų ir senelių žemes. O sulaikyti kaime jaunimą be modernios technikos ir įrangos labai padeda prosenelių įkurtos sodybos, sodinti medžiai, atsa
Turizmo ateitis kaime: autentiškos patirtys ir gamtos nuotykiai
Kas nutinka, kai turistinis maršrutas veda ne taku ar keliu, o pačia upe? Ignalinos rajone, Kančioginos kaime, vis daugiau smalsuolių išbando „River Hiking“ – žygius brendant miško upe ir pažįstant gamtą iš visiškai kitos perspektyvos.Laidoje „Gimtoji žemė“ kalbamės su šios idėjos autore Violeta Shenk apie augantį autentiškų patirčių poreikį ir tai, kuo Lietuvos regionai gali nustebinti.Dirbtinis
Gyvūnų kančios nesibaigia: žiauraus elgesio atvejų Lietuvoje nemažėja
Lietuvoje ir toliau fiksuojami gyvūnų nepriežiūros bei žiauraus elgesio atvejai. Vienas naujausių – iš ūkininko konfiskuota nualinta ir serganti kumelė, kuriai nebuvo suteikta būtina veterinarinė pagalba. Siekdama užkirsti kelią gyvūnų kančioms, VMVT ragina žmones nelikti abejingus pastebėjus galimus pažeidimus. Svarbu nepraleisti progos padėti laiku – pranešti reikia ne tada, kai situacija tampa
Be perpardavinėtojų: ūkininkų ir pirkėjų pasirinkimas
Naugarduko gatvės turgus Vilniuje šiandien laikomas sėkmingu bendruomeniniu projektu. Pirkėjai čia produkciją įsigyja tiesiai iš ūkininkų, todėl gali sužinoti jos kilmę ir susipažinti su žmonėmis, kurie ją augina bei gamina. Ūkininkams svarbu, kad prekiauti kviečiami tik augintojai ir gamintojai, todėl netenka konkuruoti su perpardavinėtojais. Tiesioginis ryšys tarp ūkininko ir pirkėjo tapo viena
Kai svarbiausia ne bažnyčios fasadas, o žmogus
Kaišiadorių rajono Pašulių kaime gyvenanti fotografė Vaiva Narušienė savo objektyvą nukreipė į žmones, kuriuos buria bažnyčia.„Kai fotografuojamos bažnyčios, dažnai matome daug fasadinio grožio – pačią bažnyčią, orius kunigus, iškilmingą aplinką. O aš, fotografuodama atlaidus ir bažnytines šventes, pirmiausia stengiuosi pamatyti žmogų, kuris ateina į bažnyčią“, – sako fotografė Vaiva Narušienė.Ved
Ūkininko svajonė – 3 milijonai jautienos ekspertų Lietuvoje
Nuo jautienos mėgėjų trūkumo – iki 3 milijonų ekspertų. Tokį tikslą kelia mėsinių galvijų augintojas Mindaugas Kinderis iš Utenos rajono. Jo nuomone, sektoriaus ateitį lems ne tik išmaniosios technologijos ūkiuose, bet ir vartotojų žinios bei skonis. Ūkininkas rengia edukacijas, organizuoja jautienos valgymo festivalį ir siekia, kad lietuviai ne tik dažniau rinktųsi jautieną, bet ir išmoktų atpaži
Ūkininkų atkaklumas sektorių išaugino, tačiau vien jo nebeužtenka
Ūkininkų atkaklumas Lietuvoje sukūrė mėsinės galvijininkystės sektorių, tačiau jo plėtrai ir konkurencingumui būtini nauji valstybės sprendimai.Paradoksas Lietuvos mėsos ūkyje – daugiausia užsiauginame galvijienos, tačiau dažniausiai ant gyventojų stalo atsiduria kiauliena.Liepos 6-oji – Valstybės diena. Laidoje išgirsite, kaip ją mini Lietuvos ūkininkai ir kuo jiems svarbios Mindauginės.Ved. Kris
Ūkininkų mokymus nuo šiol tikrins viena institucija
Po kilusio skandalo dėl galbūt fiktyvių ūkininkų mokymų Žemės ūkio ministerija peržiūrėjo tvarką ir atliko svarbių pakeitimų. Įprastai ūkininkų mokymus tikrindavo dvi institucijos: Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio agentūra. Optimizuojant procesus, nuspręsta, kad Žemės ūkio agentūra tikrins mokymų kokybę ir ar jie faktiškai vykdomi.Lietuva pirmą kartą perima Europos maisto saugos agentūr
Funkcinio maisto ateitis: nuo emocijų iki vertės organizmui
Be maisto išgyventi galėtume neilgai. Net ir neskirdami mitybai papildomo dėmesio galime gyvuoti, tačiau, kaip sako Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Chemijos ir maisto katedros lektorė Elena Grinė, to nepakanka. Maistas neturėtų būti vertinamas per emocinę liniją, jis turi būti vertingas organizmui. Su kokiais iššūkiais tenka susidurti maisto technologams kuriant visavertį maistą?Kaun
Numatoma paprastesnė ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarka
Nuo liepos 1 dienos įsigalioja nauja ūkinių gyvūnų kergimo deklaravimo tvarka. Duomenų rinkimas pasiteisina ne tik pačiam ūkininkui, bet ir leidžia įvertinti gyvulininkystės situaciją šalies mastu. Ką svarbu žinoti apie naują ūkinių gyvūnų deklaravimo tvarką, pakomentuos ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckai
Karščio poveikis galvijams: pasekmės, išliekančios savaites ar mėnesius
Ekstremalūs karščiai alina ne tik žmones, bet ir ūkiuose laikomus galvijus. Kaip jiems pagelbėti ištverti kaitrą ir vėliau greičiau atsigauti pataria LSMU Veterinatrijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos specialistai.Pieno ūkį Biržų rajone įkūrusi ūkininkė Aušra Ratkevičienė pasakoja, kad pieno priduoti supirkimui neapsimoka, ji su šeima gamina sūrius, varškę, sviestą, taip pat apie tai veda ed
Beprecedentė žiema pasiglemžė vaismedžius – sodams atsigauti prireiks ne vienų metų
Tokių metų sodininkai nesitikėjo - iki derliaus nuėmimo pradžios dar geras mėnuo, o vaisių augintojai jau skaičiuoja nuostolius. Precedento neturinčios žiemos neišgyveno tūkstančiai obelų bei kriaušių. Ūkininkė Lina Šlėvienė iš Radviliškio rajono atvirauja, kad teko pjauti keliolika metų augusius vaismedžius, Pasvalio rajono Aukštikalnių sodų vadovas Arvydas Paškevičius dar nežino su kiek medžių t
Pelningesnių augalų paieškos ne visada sėkmingos
Panevėžio rajono ūkininkas Donatas Tumas 360 ha ūkyje paprastai augina tradicines augalininkystės ūkiams kultūras, bet pastaraisiais metais eksperimentuoja. Pernai augino sojos keletą hektarų, bet patyrė nuostolių, todėl šiemet sojos nesėjo. Tačiau ėmėsi kito eksperimento ir pasėjo linų sėmenims. Kas skatina ūkininką ieškoti pelningesnių augalų ir, nepaisant nesėkmių, toliau eksperimentuoti?Vyriau
Žemdirbių kooperatyvas gamina aukštos pridėtinės vertės produktus
Žemės ūkio kooperatyvas „Panevėžio aruodas“, vienijantis 30 ūkininkų dirbančių 10 000 ha, ėmėsi ir pluoštinių kanapių perdirbimo. Inovatyvi įranga, moderni laboratorija leidžia gaminti ne tik pluoštinių kanapių, bet ir kitų augalų ekstraktus, kitokią produkciją, kurios 95% eksportuojama į Vakarų Europos šalis. Anot kooperatyvo direktoriaus Ričardo Barakūno, galimybių eksportui dabar bus daugiau, n
Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos
Lomių bendruomenėje gyvos senosios Joninių tradicijos. Nuo seno per Jonines pagerbiami varduvininkai, pinami vainikai, ieškomas paparčio žiedas, kūrenami laužai, plukdomi vainikai. Tauragės rajono Lomių kaimo bendruomenėje tokios senos tradicijos gyvos ir jų laikomasi kasmet. Apie Joninių šventę ir kultūrinį gyvenimą Lomiuose pasakoja bendruomenės atstovai: kultūros renginių organizatorė Dalia Ram
Vaikystės pasakomis tapo senelio istorijos apie žirgus
Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja sako, kad kiekvienas gali atrasti savo versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais. Didžiulį dėmesį Rima skiria ryšiui su žirgu. Įsiklausymas yr
Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų
Giminės šaknys tvirtos ir po pusantro šimto metų. Vaidas Juška ūkininkauja savo prosenelio 1860 m. įsigytose žemėse. Vaidas – skulptorius, fotografas, studijavęs žemės ūkio mokslus, dirbęs ūkiuose Norvegijoje ir Danijoje su sūnumis muzikantais 100 ha. kuria harmoniją tarp žemės, augalų ir žmogaus. Raseinių rajone šalia Butkiškės kaimo Dubysos slėnyje laiko gyvulių, turi sodą, augina daržoves, priž
Pasėlių deklaravimo ypatumai ir staigmena vėluojantiems
Birželio 22 d. – šiemet paskutinė, norintiems deklaruoti pasėlius ir gauti tiesiogines išmokas. Vėliau paraiškos nebus priimamos, nors ankstesniais metais jas teikti buvo galima iki liepos pradžios. Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos žemės ūkio specialistė Vilma Žernienė ir seniūnas Valdas Ivanauskas sako, kad deklaravimas jau nusistovėjęs, vėluojančių mažai, bet yra pamirštančių deklaruo
Strateginio plano pakeitimai – akivaizdi nauda ūkininkams ir gamtai
Europos Komisija patvirtino Strateginio plano pakeitimus. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Strateginio plano pakeitimai leis dar tiksliau reaguoti į žemės ūkio sektoriaus poreikius. Pagaliau rastas sprendimas ir dėl daugiamečių pievų. Nuo šiol be ūkininko sutikimo net ir penkis metus neartos kultūrinės pievos netaps daugiametėmis. Plačiau pakeitimus vertins ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis ir
Robotizuotoje pieno fermoje šeimininkauja architektas
Ilgus metus puoselėtą Saulenos Pranės Krūvelienės ūkį Prienų rajone ir darbus jame perima anūkas Martynas Krūvelis. Nors pats yra architektas, bet sako susidomėjęs galimybe tęsti šeimos tradicijas. Vienintelė sąlyga, leidžianti dirbti pieno ūkyje, yra robotizuoti procesai. Nors pienininkystės šaka ir patiria sunkumų, stipriau jaustis leidžia kooperacija.Kraštovaizdžio dizaino studijos domina žmone
Baigėsi ginčai dėl mėšlo tvarkymo: ministrai pasirašė bendrą susitarimą
Baigėsi ginčai dėl mėšlo tvarkymo: ministrai pasirašė bendrą susitarimąPo ilgų ieškojimų Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai –suderinti. Atnaujintas aprašas patvirtintas bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu. ŽŪM duomenimis, tręšiant mėšlu ir neviršijant numatytos normos 170 kilogramų azoto vienam hektarui – tręšimo planų nereikės. LŪS vicepirmininkė Zita D
Pavėlavusiems deklaruoti pasėlius – jokių sankcijų!
Birželio 12 dieną baigėsi pasėlių deklaravimas. Naujausiais duomenimis, deklaruojamų žemės ūkio naudmenų trūksta vos 1 proc. Nedeklaravę laiku gali nusiraminti, nes sankcijos už vėlavimą šiemet taikomos nebus. Pasėlių deklaravimo rezultatai rodo ūkių stambėjimą, nes plotas išlieka panašus – apie 2,9 milijono hektarų, o pareiškėjų skaičius mažėja.Prienų rajone, Skriaudžiuose, esančiame žirgyne „Joj
Sodų saugumo garantas – atsparios lietuviškos veislės
Norint sukurti naują veislę – prireikia dešimtmečių. Selekcininkai ieško, kaip sukurti tokias veisles, kurios būtų atsparios šalčiams, ligoms. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vieno iš skyrių vedėja daktarė Birutė Frerks sako, kad svarbu išsaugoti lietuviškų sodo augalų genofondą. Tai institute daroma net trimis skirtingais būdais. Lietuvos versli
„Radijo dėdė“ Petras Babickas - prieš šimtmetį prasidėjusios istorijos pradininkas
Kiek daug žmonių prisidėjo prie to, kad Lietuvos radijas gyvuotų, augtų, tobulėtų ir šiais metais pasitiktų šimtmetį. Vienas tokių - pirmasis Lietuvos radijo diktorius Petras Babickas, dar vadintas „radijo dėde“. Šimtamečiais medžiais apsupta sodyba Kupiškio rajone, Laukminiškių kaime – jo kelio pradžios liudininkė. Dabar ten įkurtas muziejus, apie kurį pasakoja Kupiškio muziejaus istorikė, muziej
Šiemet ankstyvo medaus derlius – kuklesnis
Šiųmetė žiema nustebino gausiu sniegu ir ilgesniu nei įprasta šalčiu. Pastaraisiais metais bitininkai jau buvo pratę prie švelnesnių orų, pavasariška šiluma neskubėjo ateiti. Dabar bitės dirba išsijuosusios, o bitinkai jau skaičiuoja pirmąjį medaus derlių.Bitės Jungtinėse Valstijose sparčiai nyksta dėl ten sparčiai plintančių erkių. Su jomis iki šiol padėjo kovoti mokslo įstaigos, kurių veiklą JAV
Jaunų ūkininkų įsikūrimas: rūpesčiai pateikus paraišką nesibaigia
Jaunuoliai žinių apie žemdirbystę vasarą semiasi ūkiuose
Panevėžio rajono savivaldybė - bene vienintelė Lietuvoje teikianti galimybę vaikams ir jaunuoliams vasaros atostogų metu ne tik pažinti žemės ūkius ir įmones, bet ir jose pasidarbuoti. Jau penkis metus mokyklos, bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos kviečiamos organizuoti tokio pobūdžio stovyklas.Kad jaunuoliai noriai lanko ūkius ir stengiasi perprasti čia vykstančius procesus patvirtina ir
Perpildyta rinka bulvių augintojų neišgąsdino
Nors pernai bulvių derlius Lietuvoje ir Europoje buvo perteklinis, mūsų šalies augintojai nusprendė nemažinti auginamų bulvių plotų. Vidurio Lietuvoje jau kasamos ir ragaujamos ankstyvosios, o štai kitose vietovėse bulvių dar teks palaukti porą savaičių. Apie tai pasakoja ūkininkai Eglė Gvozdovič iš Vilniaus rajono, Rolandas Andrulis iš Kėdainių rajono ir Darius Matijošaitis iš Vilkaviškio rajono.
Istorija, kodėl Kauno radiofonas kartojo dainą „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka
Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kaun
Už medžius ganyklose – be išmokų ir su „apleistos žemės“ etikete
Ganyklose žydinčios gudobelės ir vaismedžiai – taip atrodo ekologinio Vilmos Živatkauskienės ūkio ganyklos Nevėžio slėnyje, Kėdainių rajone. Tačiau už šią gamtai palankią praktiką ūkininkė moka kainą – kasmet netenka išmokų, nes medžiais apaugusios ganyklos Lietuvoje vis dar laikomos apleistomis.Nors tokia ūkininkavimo forma – agromiškininkystė – pasaulyje vertinama kaip tvari, Lietuvoje ji beveik
Lėtos sraigės – greiti pinigai
„Pinigai po kojomis – pasilenk ir pasiimk“, – taip apie sraigių rinkimą sako Marytė Birkienė iš Aulelių kaimo (Anykščių r.). Ji jau aštuonerius metus jas superka, o anksčiau ir pati rinko sraiges.Šiuo metu už kilogramą sraigių supirkimo punktuose mokama apie 1,2 euro. Įgudę rinkėjai net 20 kilogramų gali surinkti per kelias valandas.Praėjusiais metais į M. Birkienės punktą būdavo pristatoma apie 5
Ūkininkai kritikuoja žemės aukcionus: „gerai veikianti sistema“ – melas
Neįvyksta apie 50 proc. visų aukcionų. Ūkininkai sako, kad pirmoji kliūtis – paprasčiausiai nepavyksta užsiregistruoti. Net ir pavykus, dalis aukcionų neįvyksta, nes nesusirenka būtini du dalyviai. Tie, kurie vis dėlto įvyksta, taip pat kelia klausimų – juose dalyvauja vadinamieji „lovos“ ūkininkai, patys žemės nedirbantys, tačiau dažnai aukcionus laimintys. Dirbantys ūkininkai praranda galimybę į
Iš šiukšlyno – į galeriją: Stimpanko dirbtuvių istorija
Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko dirbtuvės. Čia pat – sulūžę, sugadinti ir net šiukšlyne pabuvoję buitiniai rakandai, iš kurių gimsta meno kūriniai. „Tvarkyk – kurk“, – sako atvirų dirbtuvių
Braškės lentynose visus metus, bet skonis ateina su vasara
Lietuviai per metus suvalgo daugiau nei 100 kilogramų vaisių ir uogų, o tarp jų dažniausiai minimos braškės. Jų sezonas prekybos vietose prasideda gerokai anksčiau nei Lietuvos laukuose – pirmosios uogos pasirodo dar pavasarį, nors dažniausiai būna atvežtinės. Vis dėlto daugeliui laukimas, kol prinoks lietuviškos braškės, išlieka svarbia vasaros pradžios tradicija.Lietuva per pastaruosius 25 metus
Kuris įvertinimas teisingas: „Metų ūkis“ ar „Siaubo ferma“?
Kai dirbi žemę, pripranti prie sunkumų, bet ne prie neteisingų kaltinimų. Alvyra Žilienė iš Aulelių kaimo kartu su vyru jau ketvirtį amžiaus puoselėja pieno ūkį. Jų ūkis du kartus įvertintas konkurse „Metų ūkis“, tačiau netikėtai teko susidurti ir su skaudžia patirtimi – ūkiui buvo priklijuota „siaubo fermos“ etiketė, esą dėl žiauraus elgesio su gyvuliais. Kaltinimai nepasitvirtino, tačiau viešas
100 metų žemdirbių savivaldai – svarbi vertybė Lietuvai
„Užaugome kartu su Lietuva“ – tokią žinutę Lietuvos visuomenei skiria Lietuvos žemės ūkio rūmai, minėdami savo 100 metų jubiliejų.Pirmosios Lietuvoje ūkininkų savivaldos organizacijos dabartinė vadovė A. S. Pabedinskienė išreiškė ypatingą pagarbą visoms organizaciją kūrusioms kartoms – tiems, kurie įkūrė Žemės ūkio rūmus, tiems, kurie saugojo šią idėją sunkiausiais laikais, ir tiems, kurie šiandie
Radijas buvo stebuklas, kainavęs 6 bekonus
Prieš šimtmetį Lietuvoje pradėjęs veikti radijas buvo, tarsi, stebuklas. Transliacijas iš Kauno žmonės fiksavo iš karto, nors 1926 metais Lietuvoje buvo registruota vos 300 imtuvų, o kaime jų buvo vienetai. Ūkininkai, norėdami nusipirkti populiariausią 3 lempų baterinį imtuvą už 290 litų, turėjo atseikėti 3 tonas rugių arba 6 bekonus. Radijo transliacijos ir stebėjo, ir gasdino, reikėjo laiko, kol
Bendrosios žemės ūkio politikos Europos Sąjungoje neliks
Žemės ūkio ministerijos specialistai ir Europos Komisijos atstovai aptarė esminius išūkius, su kuriais gali susidurti Lietuvos žemės ūkio sektorius, naujajame 2028-34 metų finansiniame laikotarpyje. Ministerijos Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė akcentuoja, kad iš esmės keisis žemės ūkio sektoriaus finansavimas ir nors iššūkių nemažės, bet europinė parama
Jaunojo ūkininko tėvadienis per darbymetį
170 hektarų augalininkystės ūkyje pavasariui baigiantis darbų laukuose visada yra. Daugiausia laiko dabar atima įvairūs pasėlių purškimai ir nepaprasta spėti, kai laukai išsibarstę 10 km spinduliu. Bet Raseinių rajono ūkininkas Martynas Garbaliauskas pasiėmė tėvadienį. Su mažuoju Adomu vaikštinėja po kiemą, džiaugiasi neseniai pasistatytu namu ir pasakoja apie gyvenimo kaime privalumus, nelengvą,
Fermoje dirba robotai ir dirbtinis intelektas
Du melžimo robotai, pašarams pristumdyti ir mėšlui tvarkyti robotai, speciali kompiuterinė programa ir dirbtinis intelektas padeda ūkininkui įveikti sunkmetį pieno sektoriuje. Tauragės rajono Ruikių kaime 120 melžiamų karvių turintis Paulius Macas fermą modernizavo prieš penkeris metus ir dabar vėl galvoja apie bandos didinimą. Jaunasis ūkininkas mano, kad būtina žinoti pieno savikainą, todėl reik
Lietuvos ūkininkų sąjungos vairą perima jaunimas
Praėjusį penktadienį Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime išrinktas naujas pirmininkas. Juo tapo keturiasdešimtmetis Gedas Špakauskas, jo pavaduotojai – bendraamžiai, o Sajungos prezidiume taip pat dominuoja jaunimas. Reportaže iš suvažiavo įvardijamos didžiausios šalies žemės ūkio problemos, siūlomi sprendimai, juos aptaria žemės ūkio ministras Andrius Palionis, jaunimo pasirengimą veiklai akce
Ūkininkai: dabar gelbsti lengvatinės paskolos
Geopolitiniai iššūkiai, stichijos sukelia begalę pasekmių ūkininkams. Reaguodamas į šią situaciją, nacionalinis plėtros bankas ILTE siūlo ūkininkams palankias finansines priemones – lengvatines paskolas. Kaip sako žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas, paskolos yra ūkių išgyvenimo sąlyga. ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius pabrėžia ir
Atsižvelgta į jaunųjų ūkininkų pastangas – sulauks daugiau pagalbos
Vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų tapo Europos Parlamento pagrindinių pranešėjų pritarimas siūlymui net 10 proc. būsimo Bendrosios žemės ūkio politikos biudžeto skirti jauniesiems ūkininkams. Kaip sako Jaunųjų ūkininkų tarybos (CEJA) narys, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Vytenis Grigas, tai lauktas sprendimas, dėl kurio teko pakovoti ne vienus metus. Kad jaunųjų ūkininkų veikla bū
Įveisiant miškus populiarėja beržai
Klimato kaita turi įtakos ne tik žemės ūkio procesams, bet ir miškų kokybei. Kaip sako patyręs miškininkas, medelyno Zarasų rajone savininkas Kęstutis Stankevičius, vis daugiau žmonių įveisdami mišką renkasi beržus, nes jie žymiai atsparesni kaitrioms vasaroms nei eglės. Ką svarbu žinoti, norint pasinaudoti parama miško įveisimui, komentuos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovė, vyr. speciali
Kartais ekologams tenka pagrįsti didelį derliaus kiekį
Ekologinės gamybos žurnale ūkininkai turi deklaruoti derlių. Ekologinio ūkio šeimininkas Jonas Chaladauskas iš Jonavos rajono sako, kad pateko į sunkiai suvokiamą situaciją. Prikūlęs daugiau nei keturias tonas kvietrugių, jis rizikuoja būti nubaustas. Kodėl kartais reikia pagrįsti aukštą derlingumą, komentuos VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovas Tomas Demikis.15 hektarų smidrų ūkį Zarasų rajone plėtojan
Ūkininkų mokymai atskleidė spragas institucijose: pasitikėjimą keis griežta kontrolė
Naujienų portalo 15min paviešinta informacija dėl galimai neskaidriai vykdymų mokymų ūkininkams už ES pinigus atskleidė sistemines institucijų spragas. Žemės ūkio ministerijos atstovai kritikuoja Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą. Pastaroji ketina imtis griežtesnių kontrolės procesų. ŽŪM viceministras Ramūnas Krugelis sako, kad ir ministerija persižiūrės savo procesus, bet ragina ir ūkininkus
Patirtys, kurios gimsta Amatų kalnelyje
Inkūnų kaime, Anykščių rajone, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį. Čia žmonės atvyksta ne pramogų, o sustojimo: pasivaikščiojimai tampa pokalbiu su kraštovaizdžiu, o lipdymas – būdu išgirsti save.Ved. Kristina Toleikienė.
Kultūra ant stalo: Šilinės bistro istorijos
Smetonos laikų Šilinės mokykla (Jurbarko r.) Balseriams tapo vieta, kurioje jie pajuto galintys pradėti naują gyvenimo etapą. Ivetai ir Dariui Šilinė – gražiausia vieta Lietuvoje, todėl čia natūraliai gimė ir jų idėja. Iš pradžių jie planavo tik nedidelę kavinukę draugams, tačiau po pandemijos atsidaręs bistro „Keltininkas“ sulaukė netikėto populiarumo.Šiandien „Šilinės keltininkas“ – tai vieta, k
Ministerijos mėšlu apkratytos nebuvo, mat suskubo patenkinti ūkininkų reikalavimą
Netekę kantrybės, ūkininkai išsiruošė į Vilnių – pakratyti mėšlo prie Žemės ūkio ministerijos. Mėšlu pakrautiems traktoriams išsirikiavus prie sostinės, protestuotojus pasiekė žinia – Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos susitarė ir sutinka atšaukti mėšlo tręšimo planų reikalavimus ūkininkams. Protesto organizatorė Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Zita Dargienė sako, kad protestas tik atid
Lietuvoje elninių gyvūnų augintojai išgyvena nuosmukį
Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojami reikalavimai suženklinti danielius ir elnius daugumą augintojų pastūmėjo ryžtis atsisakyti auginti šiuos gyvūnus. Elnių augintojų asociacijos vadovas Alvydas Alunderis sako, kad pavyko su Žemės ūkio ministerija susitarti: nereikės turimų bandų suženklinti, bet derybos tęsiasi. Augintojai siekia, kad būtų atsisakyta ir planuojamo reikalavimo ženklinti pervež
Pirkėjai nusiteikę pieno produktus pirkti tiesiai iš ūkininkų
Pieno ūkiai išgyvena blogų kainų laikotarpį. Ūkiai, kurie patys gamina produkciją, pajuto geresnius laikus. Žemės ūkio duomenų centro surinkti duomenys atskleidžia tendenciją, kad vis daugiau produktų nuperkama iš pačių ūkininkų. Tai rodo didėjantį pirkėjų pasitikėjimą ūkininkais kaip gamintojais. Apie tai pasakoja ūkininkai Lina Stankaitytė ir Tomas Bagdonas, prekiaujantys Šilutės turgavietėje.Dr
