Parodų rūmai
Laida „Parodų rūmai“ kviečia pasivaikščioti po svarbias, kontroversiškas ir tendencijas diktuojančias parodas su menotyrininkais, meno istorikais ir kritikais. Jų įžvalgos, vertinimai ir klausimai išryškina parodų svarbą, kontekstą ir problematiką. Laidos vedėja Jogintė Bučinskaitė. Klausykite kas antrą šeštadienį 10.05 val. per LRT KLASIKĄ.
Episodes
Paroda po agroplėvele: „Sodininkų mugėje“ – apynys, dilgėlė ir menas, užaugęs sode
Sodo vaizdiniai gali driektis nuo Edeno sodo iki šiandieninės unikalios saviraiškos nuosavame žemės plotelyje. Tai – vaizduotės, disciplinos ir rūpesčio vieta. Menininkams sodas yra kūrybos aikštelė, kurioje vyksta ne tik čia įprasti ritualai, bet ir akylas gamtos stebėjimas, tyrimai, eksperimentai bei meniniai gestai. Taip į Pamėnkalnio galerijoje surengtą „Sodininkų mugę“ (kuratorė Aistė Kisarau
Su „Gen Z“ viskas „ok“, su MO paroda apie ją – ¯\(ツ)/¯
MO muziejuje veikianti paroda „Gen Z. Viskas vienu metu“ (kuratorius Michalas Novotný, ko-kuratorius Marius Armonas) pateikia Z kartos panoramą, į kurią erdvėje galima dairytis lyg nuo „Windows“ darbalaukio fono atplėštos dirbtinės pievelės. Labirintiškoje parodos architektūroje, mažuose kambarėliuose, įkurdinta dvidešimties meninink(i)ų kūryba. 1993–2001 metais gimusių, Rytų ir Vidurio Europos ša
Kūrybos sūpynės ar intymumo slėpynes? Kritiškai apie ilgai lauktą Šontos retrospektyvą
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje surengta ilgai laukta Virgilijaus Šontos (1952–1992) retrospektyva „Atsakymas, mano drauge, plaikstosi vėjyje“ (kuratoriai dr. Margarita Matulytė ir Gintaras Česonis). Supantis ant parodos erdvėje įrengtų sūpynių lankytojai kviečiami įsižiūrėti į bene 200 atrinktų originalių menininko sidabro atspaudų, dokumentų, objektų. Paroda išryškina menininko egzistencini
Kūryba kaip gyvenimo pigmentas. Apie akmenis, spalvas, abstrakciją ir lėtą laiką parodose
Abstrakti kūryba, o ypač tapyba, dažnai palieka nežinomybės pojūtį – panašiai kaip dabartinis neapibrėžtumo laikotarpis. Paviršiaus, spalvos, medžiagų, mastelio ir šviesos klausimai skatina mus iš naujo permąstyti tokio meno interpretavimą ir artikuliavimą. Kaip kalbėti apie parodas, kuriose formos išnyra iš atminties gelmių, o rezultatas atsparus konkrečioms reikšmėms? O jei viena paroda galėtų p
Paroda apie Kernagį – nostalgiška kelionė po artisto kambarius ar neiššovęs konfeti?
Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta ekspozicija „Estrada. Svajonės kaina“ kviečia susipažinti su lietuviška estrados muzika. Apgaulingai mažoje erdvėje telpa pasakojimas apie tai, kaip žanras vystėsi sovietų okupuotoje Lietuvoje, kokios taisyklės apibrėžė scenos žvaigždės statusą, kiek daug butaforijos ir naivaus nuoširdumo radosi tame laike. Vytautas Kernagis, specifi
„Suaugę sapnai“: smaragdiškai žali, gaivališki, erotiški. Paroda apie gamtą ir išeivystę
Šiuolaikinė išeivystė – komplikuotas ir sunkiai apibrėžiamas reiškinys, kai gali išvykti ir sugrįžti, keisti gyvenamąją vietą dėl meilės, darbo ar studijų. Trumpa išeivyste tikriausiai jau galima laikyti ir pabėgimą į gamtą arba sapnus, kuriuose gimsta netikėti, tarpusavyje susipynę motyvai ar siužetai su raide „S“. O gal menininkai sapnuoja ant drobių ir piešiniuose? Ar kuriantys svetur kūryboje
Varšuvoje – paroda, kurioje gimdymas ir karas, kūryba ir protestai turi moterų veidus
Ši paroda gali įtraukti ir „praryti“, pakeisti nuomonę apie feminizmą, po jos galite gimti iš naujo. Solidi, jautri ir aistringa, penkis šimtmečius nuo Renesanso iki šiandienos aprėpianti paroda „Moterų klausimas 1550–2025“ eksponuojama vos prieš daugiau nei metus duris atvėrusiame Varšuvos Modernaus meno muziejuje. Čia pristatomas turtingas kuratorės Alison M. Gingeras atliktas tyrimas. Parodoje
Videomeno pievos ir kantrios akys: kaip audžiami judantys vaizdai ir parodos su jais?
Videomeno ir judančių vaizdų kūriniai neretai tampa iššūkiu nekantriam parodų lankytojui. Tačiau tik skyrus jiems laiko pasimato suaustos prasmės ir kadrų raštai. Kaip nuausti videomeno parodas? O kaip judančių vaizdų metmenys ekspozicijose susikryžiuoja su kitų menų ataudais? Apie tekstilnį mąstymą kuriant ir kuruojant, apie ilgos vasaros dienos saulės reikalaujančią švytinčią Kazimieros Zimblytė
Skulptūrų parodose – masažas medžio gumbui, skambantys vamzdžiai, medžiagos meistrystė
Tai – paroda, į kurią telpa pati „Krantinės arka“… tiksliau, jos maketas ir dar keliasdešimt skulptūrų iš privačios, du dešimtmečius kauptos Rolando Valiūno kolekcijos. Užupio rajone įsikūrusio Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“ paroda „Išmanymo šešėlyje“ (kuratorė Jurgita Ludavičienė) siūlo skulptūros žanrą pažinti per įsižiūrėjimo pratimą – į šoną patraukus išmanymą ir pasitelkus subjektyvų
Padirbti parodą ir pinigus: Mykolas Valantinas, jo „Tėvas“ ir 3,5 mln. litų ant ŠMC grindų
Išmintis byloja, kad ne piniguose laimė, tačiau būtent jie eksponuojami Šiuolaikinio meno centro parodoje „Tėvas“ ir augina savo kaip meno kūrinių vertę. Tai – jaunosios kartos menininko Mykolo Valantino debiutinė paroda (kuratorius Povilas Gumbis), kurioje jis atsispiria nuo tėčio Ryčio Valantino grafikos archyvo ir Nepriklausomybės pradžioje jo suprojektuotų pirmųjų litų ir talonų. Šiuolaikinė i
2025-ųjų piruetas: svaigūs nuo įvykių meno metai, bandant išlaikyti vertybinę pusiausvyrą
2025-aisiais garsiai skambėjo Čiurlionis ir visuomenės balsas. Metai lyg piruetu apsisuko greitai ir intensyviai. Nuo ko atsispyrė menas ir kultūra, ir ar pavyko išlaikyti vertybinę bei kokybinę pusiausvyrą? Apie svarbiausius metų meno įvykius – kultūros protestą, vandalizmą prieš meną viešojoje erdvėje, naujas kultūros erdves, formuojamo kanono paradoksus, įsimintinas parodas, vyravusias temas, b
NDG paroda apie Šiaurę: samė ant batuto, Baltoskandijos idėja, tremties skauduliai
Kas iškyla atmintyje ir koks vaizdinys piešiasi vaizduotėje, kai galvojame apie Šiaurę? Šalta, tolima ir didinga? O gal kaip Kalėdos? Vieniems Šiaurė visada kels skaudžių tremties patirčių asociacijas, kitiems liks dar neišnaudotų gamtos išteklių svajone. Treti seks paskui gerovės valstybių ir new nordics mitologijas. Apie Šiaurę kaip platų atminties ir vaizduotės peizažą pasakoja naujoji LNDM Nac
VDA meno doktorantų paroda. Kaip Lietuvoje „kompostuojasi“ meninis tyrimas?
Lietuvoje jau 15 metų plėtojama meno doktorantūros studijų programa. Šia proga surengta Vilniaus dailės akademijos meno doktorantų darbų paroda „Kompo(s)tas ir detritas“. Kaip ir kompostavimo procese, taip ir meniniame tyrime patirtys, idėjos, atradimai sluoksniuojasi ir jungiasi naujais būdais. Tačiau ar per šiuos metus meno doktorantūra prigijo Lietuvos meno ir mokslo sistemoje? Kiek derlinga ši
Grėsmės ir viltys ŠMC parodose: „Varpai ir patrankos“ ir „NATO sienos“ prieš 25 metus
Prieš 25-erius metus Šiuolaikinio meno centre surengta paroda „NATO sienos“ kvietė menininkus galvoti apie saugumo struktūras, kai dar nepriklausėme nei NATO, nei ES. Šiandien, kai į Lietuvą perkeliama Vokietijos kariuomenės brigada, ŠMC pristato parodą „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje“ (kuratoriai Valentinas Klimašauskas ir Virginija Januškevičiūtė). Koks menin
Jei nerandate laiko šiai laidai, ji – apie jus ir apie parodą „Praleistas susitikimas“
Laiko trūkumas tapo tokia įprasta būsena, kad dažnas nebeturime laiko ne tik seniai planuojamiems susitikimams, buities darbams ar svajonėms. Laiko ima stigti net baziniams poreikiams ar negalavimams. Psichikos sveikatos menų festivalis „Ryšiai“ šiemet kelia aktualius klausimus apie laiko ir psichikos sveikatos sąsajas. Kokį laiko potyrį formuoja vidiniai ir išoriniai išgyvenimai? Kas nutinka, kai
Paroda „Amžinai laikina“: kas sieja Kristaus atvaizdą drobulėje ir „bobutas skarałas“?
MO muziejaus parodoje „Amžinai laikina“ pasakojama apie amžinus klausimus, jausmus ir dilemas. Laikas, baimė, kūnas, meilė, darbas ir bendrystė juda per amžius ir daro mus panašius į gyvenusius prieš mus ir gyvensiančius po mūsų. Profesorės Giedrės Mickūnaitės ir Dovilės Barcytės kuruota ekspozicija apima laikotarpį nuo vėlyvųjų Viduramžių iki šiuolaikinio meno, o čia gimsta intriguojančių ar net
15-oji Kauno bienalė: paroda kaip muzikinis albumas apie svaigų dabartizmą
15-ąją Kauno bienalę pakviestas kuruoti Adomas Narkevičius užčiuopė tai, kas neapčiuopiama – nepaklusnią, komplikuotą ir trapią dabartį su jos problemomis, lūkesčiais, susierzinimu, baime ir meilės troškimu. Paroda „Gyvenimas po gyvenimo“ veikia kaip muzikinis albumas, o jos viršelis – skirtingos Kauno erdvės, kuriose eksponuojamos parodos dalys įgyja skirtingą skambesį. Ar visos didelės parodos i
1-oji Klaipėdos bienalė – kompaktiška, melancholiška, bet viltinga?
Tyrimai rodo, kad kultūra Klaipėdoje konkuruoja su jūra ir pasivaikščiojimais gamtoje. O kaip šiose varžytuvėse seksis pirmą kartą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) organizuojamai tarptautinei Klaipėdos bienalei „Saulėlydis kas dvejus metus“? Kiek šiai parodai pavyksta apmąstyti vietos specifiškumą, neuždarant Klaipėdos stereotipiniame laikino „turisto“ žvilgsnyje ir vertinime? Ar nesup
Siekis mylėti ir mylėtis, nepaisant negalios. Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“
Kalbėti apie negalią ir seksualumą vis dar dažnai nepatogu, gėda, nedrąsu, bet gali ir turi būti malonu. LNDM Radvilų rūmų dailės muziejuje veikianti fotografės Janinos Sabaliauskaitės paroda „Malonumas“ ardo įsisenėjusias eiblistines stigmas, kas gali ir negali patirti aistrą, kaip disfunkciniuose ir specialių poreikių kūnuose gyvena erotika. Jautriomis ir gyvenimą mylinčiomis akimis menininkės u
Vėjai, skersvėjai ir permakrizė „Stasys Museum“ parodoje „Ir vėjas mus nuneš“
2022-aisias Collinso anglų kalbos žodynas metų žodžiu paskelbė terminą „permakrizė“ (permacrisis). Tai būklė, kai daugybė vienu metu ir iš eilės vykstančių krizių sukelia bendrą ilgalaikio nestabilumo, nerimo ir iššūkių jausmę. Apie karą, migraciją, teritorinį saugumą, ekologiją, istorinę bei kultūrinę atmintį, traumas ir aibę kitų visuomeninių, politinių ir asmeninių krizių pasakoja Stasio Eidrig
Šuneliai – visada įdomu! Parodos „Istorija vizgina uodegą“ ir T. Daukšos „Šunys ir gėlės“
Kol Lietuvos nacionalinio muziejaus Parodų erdvėje Istorijų namai pasakojama apie prieš 15 tūkstančių metų prisijaukintus šunis ir jų istorinį santykį su žmogumi, menininkas Tomas Daukša iš atminties tapo per savo gyvenimą laikytą, priglaustą, globotą 21 šunį: Toris, Pika, Reksas, Tušė… Kas skatina menininkus, filosofus, istorikus aktyviau galvoti apie ištikimiausius žmogaus kompanionus šunis? Kai
Paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių“: M. K. Čiurlionio aktualizavimas ar romantizavimas?
Minint žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąjį jubiliejų, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje surengta paroda „Nuo gintarų iki žvaigždžių: M. K. Čiurlionis, amžininkai ir bendraminčiai“. Čia susitinka iš garsiausių Europos muziejų pasiskolinti vienu metu su Čiurlioniu kūrusių menininkų darbai bei šiuolaikinis menas, įkvėptas Čiurlionio
„Visa tai, ko negalima daryti“ – paroda parodoje, paveikslų rokiruotė, švelni intervencija
Kai 1969 m. Rod Ailando dizaino mokyklos muziejus pakvietė Andy Warholą sukuruoti parodą iš kolekcijos kūrinių, menininkas iš saugyklų ištraukė daugybę reikšmingų ir visai menkaverčių objektų. Ši muziejinė intervencija tapo precedentu kelti sudėtingus ir aštrius klausimus apie institucijos kuriamą istorinę kūrinių vertę, autorystės ir meninės raiškos hierarchijas. LNDM padalinyje, Radvilų rūmų dai
Pagaliau mes jas matom? XX a. pr. Baltijos šalių fotografių paroda „Sidabro merginos“ NDG
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikianti paroda „Sidabro merginos. Retušuota Baltijos šalių fotografijos istorija“ pristato dvidešimt vienos fotografės, kurios XX a. pr. dirbo Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, kūrinių rinkinį. Šeldos Puķītes, Agnės Narušytės ir Indreko Grigoro kuruotojoje ekspozicijoje tyrinėjamas fotografijos ir meno istorijoje pražiūrėtas moterų fotografių palikimas. Pasak
Tarptautinė parodų dinamika: nuo „Interviu su monstru“ iki dialogo su pasauliniu menu
Atsispirdamos nuo kelių užsienio menininkių parodų – čekų menininkės Evos Kot'átkovos parodos „Interviu su monstru“ ir galerijoje „Drifts“ Vilniuje veikusios tarp Vilniaus ir Štutgarto gyvenančios vokiečių menininkės Saskios Fischer parodos „Sutemos“, apie tarptautinę parodų dinamiką Lietuvoje ir Baltijos regione kalbamės su internetinio žurnalo apie šiuolaikinį meną Baltijos šalyse „Echo Gone Wro
Serapino ir Sosunovos parodos ŠMC: „pasidaryk pats“ kūne – skaitmeninė siela. II dalis
Antrame dviejų laidų ciklo epizode toliau aptariame dvi Šiuolaikinio meno centre Vilniuje veikiančias parodas – Augusto Serapino parodą „Kūno kultūra“ ir Anastasios Sosunovos parodą „Fandomas“. Lyg pagal seną posakį nuo sveiko kūno pokalbyje judame sveikos sielos link, tačiau vis labiau aiškėja, kad dabartinis pasaulis šias posakio sąlygas keičia ir transformuoja. Kaip šias dvi parodas jungia kapi
A. Serapino ir A. Sosunovos parodos ŠMC: obsesyvios meno ir tikėjimo treniruotės. I dalis
Po įvairiapusiško atsinaujinimo Šiuolaikinio meno centras startuoja su stipriomis, drąsiai kuriančių ir aktyviai tarptautiniame meno lauke veikiančių Nepriklausomybės kartos menininkų solo parodomis. Augustas Serapinas didžiąją ŠMC salę pavertė tūkstančio kvadratinių metrų treniruoklių sale. Jų svarmenis čia atstoja gipsinių skulptūrų kopijos, kurias menininkas nuima nuo Nacionalinės M. K. Čiurlio
„Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“ – paroda, kuriai pritrūko savicenzūros?
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veikia aktuali, išsami ir ambicinga paroda „Stebimi: cenzūra Lietuvos mene XX–XXI amžiuje“. Parodos kuratoriai – skirtingų sričių profesionalai ir tyrėjai dr. Arūnas Streikus, dr. Rūta Stanevičiūtė, dr. Lina Kaminskaitė, dr. Goda Dapšytė-Šlektavičienė ir šviesaus atminimo dr. Ieva Pleikienė (1971–2024) – ekspozicijoje pristato, kokie kūriniai pastarąjį ši
Verkėm, valgėm ledus, tikėjom pasakom. Paroda apie vaikystę vėlyvuoju sovietmečiu
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Kauno paveikslų galerijoje veikia paroda „Pasaka“. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Viena iš ekspozicinių salių skendi gelsvoje sapno šviesoje, o joje išrikiuotos lovelės primena apie neretai darželyje patirtą šiurkščią prievartą miegoti saldaus pietų miegelio. Vaikystė sovietmečiu – keistų paradoksų pilnas laikas, kai valgai le
Jei vilką legendoje nustelbtų medžiaga. Kaip nukalta paroda „Geležinis Vilnius“?
O jei legendoje apie geležinį vilką dėmesį nuo vilko nukreiptume į geležį? Tokios optikos imasi kuratorė Jurgita Ludavičienė, konstruodama LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veikiančią parodą „Geležinis Vilnius“. Geležis čia pristatoma kaip miestą ir meną kurti, o kartais griauti padedanti materija. Tačiau ar nėra taip, kad kitos dvi tame pačiame muziejuje veikiančios parodos – VII-oji t
Donato Jankausko-Duonio „Metų laikuose“ – trapus ir komiškas gyvenimo bei meno cikliškumas
Donato Jankausko-Duonio paroda „Metų laikai“ įrengta XVI amžių menančiuose požemiuose. Čia, nelyg klaidžiuose paleolito laikų urvuose, eksponuojami keisti, kažkur galbūt matyti objektai, masyvūs, savo prigimtinės medžiagos neišduodantys bareljefai, o ant jų – kone pirmykščiai piešinukai, stilizuoti šiandieninės kultūros motyvai ir menininko kūryboje pasikartojantis beždžionės atvaizdas. Vadinti ta
Žvilgsnis per 2024-ųjų petį: svarbūs vizualaus meno lauko įvykiai, procesai, parodos
Paskutinėje 2024-ųjų laidoje žvilgsnį metame per petį ir aptariame ne tik įsimintiniausias parodas, bet ir procesus bei įvykius, kurių fone šios parodos gimsta. Pastaruosius metus galima drąsiai vadinti Marijos Teresės Rožanskaitės metais, mat šiemet menininkės kūryba pristatyta ne tik keliose didelėse parodose Lietuvoje, bet ir šalies paviljone Venecijos bienalėje. Ko reikia tokiems reaktualizavi
JCDecaux premija ir Jaunojo tapytojo prizas: meno konkursų sėkmės ir pasekmės
Meno konkursai dažnai laikomi įėjimo į meno lauką durimis. Šaltais savo terminais jie disciplinuoja menininkus pabaigti projektus arba kurti naujus, nustato vertės riboženklius ir palaiko konkurencinę „meno sporto“ įtampą. Tačiau net ir sėkmės atveju pro šias duris įžengus, nesuteikiama garantija, kad ir toliau pavyks būti matomu, aktyviu, taip pat originaliai kuriančiu. Kaip jaunųjų kūrėjų apdova
Kol siaubiam planetą, parodose veisiasi fantastiški bestiariumai, tvenkiasi gamtos ilgesys
Kol pasaulio mokslininkai nesutaria, ar žmogaus veiklos poveikis gamtai yra pakankamas, kad naujoji geologinė epocha būtų pavadinta antropocenu, menininkai ir menotyrininkai, filosofai ir antropologai šį terminą jau kelis dešimtmečius pasitelkia apmąstydami komplikuotus gamtos ir žmogaus santykius. Peržengdami šią modernistinę skirtį, mąstytojai kuria naujas rūšių sugyvenimo teorijas, o menininkai
Psichologija ir menas MO muziejuje: kas įvyksta parodos „Iš vidaus“ viduje, o kas išorėje?
Ar žiūrėdami į kūrinį parodoje esate savęs klausę, kokius jausmus jis jums kelia? Kokias asmenines patirtis primena? Ar šioje parodoje jums ramu, nuobodu, o gal ji jus erzina? MO muziejuje veikiančioje parodoje „Iš vidaus“ kviečiama kelti tokius ir panašius klausimus, tačiau ir pati ekspozicija palieka nemažai klaustukų. Menotyrą ir psichologiją vienijanti ekspozicija – svarbus ir reikalingas foku
Svetimšaliai Venecijos bienalėje, „Uždegimas“ Lietuvos paviljone ir lankytojų įspūdžiai
„Lietuva prieš keletą metų laimėjo „Auksinį liūtą“, dėl to mes iš jūsų visada tikimės daugiau“, – sako Lietuvos paviljone sutikta lankytoja. Nuo 1895 m. rengiamoje, 60-ojoje Venecijos meno bienalėje Lietuva prisistato tryliktą kartą. Šįkart šalis prisistato su „Uždegimu“ – Marijos Teresės Rožanskaitės (1933–2007) tapybos darbų ir menininkų Neringos Černiauskaitės bei Ugniaus Gelgudos kolektyvo „Pa
(Ne)patogi paroda „Nepatogus Vilnius“ apie mažumas, marginalus, normų neatitinkančius
Vilniaus muziejuje dėmesys atgręžiamas į tuos, nuo kurių pagal apklausas linkstama nusigręžti. Tai – dėl savo tautybės, rasės, lytinės orientacijos, religijos, priklausomybių, skurdo, moralės normų neatitinkančių paslaugų teikimo, psichikos būklių ir fizinių susirgimų į socialines paraštes nustumiami miestiečiai. Tokių gyventojų sostinėje buvo ir yra, tačiau balsas jiems retai suteikiamas. Kiek ši
15-oji Baltijos trienalė Šiuolaikinio meno centre – pretenzinga, poetiška, asketiška?
Nuo tada, kai 1979 m. Vilniaus Dailės parodų rūmuose buvo surengta pirmoji Baltijos jaunųjų menininkų trienalė, šis kas trejus metus rengiamas vizualaus meno renginys prisidėjo prie Lietuvos šiuolaikinio meno lauko mito kūrimo, paskatino tarptautinę trauką ir užaugino ne vieną įdomiai kuriančių menininkų kartą. Šiemet jau 15-oji Baltijos trienalė kviečia į po rekonstrukcijos atsidariusį Šiuolaikin
Japonijos popkultūros paroda: nuo geišų atvaizdų ir „kepsų“ iki erotizuotų provokacijų
Ką pasakoja į Vakarų kultūrą patekę Japonijos popmeno atvaizdai, kurie net pačioje gimtinėje vertinami prieštaringai? Kaip ši po pasaulį pasklidusi tekančios saulės šalies popkultūra formavosi ir kiek ji pažini Lietuvos auditorijai? Apie tai, kaip sunku išvengti kitų kultūrų reprezentacijos paklaidų ir subjektyvumo, kalbame su Vilniaus universiteto Azijos ir transkultūrinių studijų instituto japon
