Už Vilniaus
Laidos tikslas - pasakoti apie mažesnius Lietuvos regionus (savivaldybes): jų politines aktualijas, geruosius ir bloguosius regionų politikos pavyzdžius; rinkti ir skelbti išskirtines už Vilniaus gyvenančių žmonių istorijas. Ved. Edvardas Kubilius.
Epizodai
Vyro netekusi Vilija namie kaime viską pasidaro pati: jei jaučiatės vieniši, eikit dirbt
„Visiems sakau – jeigu jaučiatės vieniši, eikit dirbt. Darbas viską išgydo“, – sako 62-ejų Vilija Kaškelytė-Narvydienė, nedidukė verslininkė, rašytoja, savo Ūdekų kaime Pakruojo rajone viena gyvenanti jau 7-erius metus.„Po vyro netekties, kadangi slaugiau, norėjau, kad jis išeitų ant mano rankų, atsirado labai daug laiko. Galvojau, ką veiksiu. Na, ir gyvenu čia, tvarkausi“, – pasakoja.O tvarkosi t
75-erių žinoma dainininkė Irena Ulvydaitė: dabar jaunimui būti žvaigždėmis yra labai gera
„Dabar jaunimui gyventi ir būti žvaigždėmis yra labai gera“, – sako Irena Ulvydaitė-Snabaitienė, 75-erių dainininkė, kurią myli daugybė Lietuvos žmonių.Sovietmečiu Irena buvo pagrindinė itin populiarios muzikos grupės „Vaivorykštė“ atlikėja. Irena nėra mokiusis jokioje muzikos mokykloje, daug metų dainuoja su grupe „Vaivoras“.„Sakyčiau, tai – Dievo dovana. Mano visas gyvenimas gavosi tik iš muziko
105-erių rokiškietė įvertino padėtį Lietuvoje: palaida bala, linkiu nepykti ir nepavydėti
„Aplankė ir meras, ir kunigas, ir visi giminės. Esu labai laiminga ir pagerbta“, – džiaugiasi rokiškietė Janina Sakalauskienė, švenčianti 105-erių metų jubiliejų.Tremtį ir lagerį išgyvenusi Janina džiaugiasi gera pensija, kad ja kruopščiai rūpinasi abi dukros Dalia ir Irena, bet priekaištų dabartinei valdžiai negaili.„Lietuvoj dabar kaip palaida bala. Valdžia ne tokia, derasi kaip turguje. Norėčia
640-metį atšventusių Nemakščių žmonės: jokio dugno nematome, mes kaip Bavarija Vokietijoje
„Jokio dugno mes čia nematome. Žmonės labai geri, vienas kitam padeda“, – sako Nemakščių seniūnas Remigijus Laugalis, miesteliui ir jo apylinkėms vadovaujantis jau 26-erius metus.Nemakščiai, kuriuose gyvena apie 600 žmonių, ką tik atšventė 640-ąjį gimtadienį.„Baisūs buvo Nemakščiai. Galvojau, kad po metų dingsiu“, – prisimena Nemakščių gyventoja, mokytoja Živilė Lembutienė, dar sovietmečiu pagal p
5 parduotuves turintis Romas ragina žmoną sustoti: čia ir numirsim prie tų prekystalių?
„Kaip tik reikia parodyti tą neišpūstą žmonių gyvenimą, tą žmonių paprastumą ir eiti į tuos paprastus žmones. Jie ne mažiau pasiekę už tuos, kuriuos mes ir išliaupsinam dėl kokio įvykio ar vieno darbelio“, – sako rašytoja Vilija Kaškelytė-Narvydienė, ką tik parašiusi dar vieną – jau 6-ąją – knygą apie dar vieną šeimą.Ta šeima – tai Genovaitė ir Romaldas Jaškuliai, Linkuvos gyventojai, užauginę du
Būrį mezgimo entuziasčių Kaune subūrusi Inga: mezga ir vyrai, bet jie slepiasi
Megzti mėgstantys žmonės buriasi į klubus, rengia vėlyvuosius pusryčius, gilinasi į mezgimo subtilybes. Mezgėjų klubo Kaune istorija.Ved. Edvardas Kubilius
Brakonierius gaudanti pareigūnė Erika: aš miške normalesnė užaugau negu jūs tarp žmonių
„Žinot, kartais net juokauju, kad aš miške normalesnė užaugau negu jūs tarp žmonių“, – sako pakruojietė Erika Tribulaitė-Junevičienė, aplinkosaugos pareigūnė, kurios darbas – saugoti laukinius gyvūnus ir bausti tuos, kurie juos skriaudžia.Gamta Erikai – labai rūpi, todėl kartais gaudyti pažeidėjų skuba ir nedarbo metu.„Ko gero, daug aplinkosaugininkų yra fanatai. Įdėjau pyragą kepti ir gavau prane
Po 7-erių metų Bridai vėl turi mėgėjų teatrą: tokio sugrįžimo nesitikėjome
„Jie tiesiog labai norėjo“, – sako Audronė Ratkutė, Šiaulių rajone, Briduose, vėl subūrusi mėgėjų teatrą.Nors formaliai šis teatras ir naujas, didžioji dalis jo aktorių ilgiau ar trumpiau mėgėjų teatre yra vaidinę, mat apskritai Briduose teatro tradicija – labai gili.Vos prieš metus įsikūręs teatras gerai pasirodo konkursuose, vaidinti jį kviečia bendruomenės iš visos Lietuvos, o visi 9 teatro art
Prie puodų stovinti 2 kavinių savininkė: su galva turi būti negerai, kad eitum į maitinimą
„Žmogui su galva turi būti negerai, kad jis nueitų į maitinimą. Sako, maitinime tu niekada nepaskaičiuosi, kiek tu ten kepsnių susideginsi. Maitinimas – tai nėra verslas. Tai yra gyvenimo būdas“, – sako 36-erių Ernesta Albrektė, verslininkė, turinti dvi kavines. Vieną – prie Kauno, kitą – prie Kėdainių.„Jeigu tau vyras nupirko restoraną ir tu čia dabar nori padaryt verslą, jau iš karto nepaėjo. Či
30 km į mokyklą važiuojanti 10-okė: esu laiminga, nes mokykla nėra visas mano gyvenimas
„Aš manau, kad esu ne tik laiminga moksleivė, bet ir laimingas žmogus. Bent jau mano aplinkoje tų laimingų moksleivių yra dauguma, nes mokykla vis dėlto nėra mūsų visas gyvenimas“, – sako Justina Jakaitytė, 16-metė moksleivė, 10-okė, kuri kasdien į mokyklą Kėdainiuose iš nediduko Užvermenės kaimo važiuoja 30 kilometrų.„Aš irgi buvau toks vaikas – bijodavau per pamoką pakelti ranką, mokytojai nuneš
Vaiką priglaudusi buvusi Balsių mokyklos direktorė Jadvyga: man jis buvo gelbėjimosi ratas
„Darai tai, kas smagu, ir todėl senatvė yra žavi“, – sako 69-erių Jadvyga Bračiulienė, buvusi ilgametė Pakruojo rajono Balsių pagrindinės mokyklos direktorė.Jadvyga su jau anapilin iškeliavusiu vyru yra užauginusi berniuką iš globos namų, šiek tiek glaudė ir jo vyresnę seserį.„Manau, kad vis tiek tokį gerą darbą padariau. Vaikai turėjo vaikystę. Ir dabar turi namus, į kuriuos gali bet kada grįžti.
Maisto karui sukaupę Stebulių žmonės grąžina talkas – suneš senjorų malkas, nukas bulves
„Norime rinktis. Kodėl mums rinktis tik dainuoti ir pavalgyti, kai galime dar ir darbą padaryti?“ – klausia viena Lazdijų rajono Stebulių bendruomenės lyderių, buvusi policininkė Rita Sabestinienė, sugalvojusi, kad kaime reikia grąžinti talkas – sunešti vyresnių žmonių malkas, nukasti bulves.„Žinokit, mūsų senjorai saugūs. Jie žino, kad jei kokia bėda, tuoj bendruomenė atlėks ir padės”, – džiaugia
Alantos dvaro, kuriame vaidenasi, muziejininkės Jolanta ir Liuda sako: mums čia labai gera
„Mums čia labai gera. Tai – svajonių darbas“, – sako Alantos dvaro muziejininkės Jolanta Bimbirienė ir Liuda Pusvaškienė. Jolanta dvare dirba 10 metų, Liuda – beveik 5 metus. Alantos dvaras ypatingas tuo, kad jame tikrai vaidenasi.„Rūsy, įjungiant šviesą, atrodo, kad su sijono kloste kažkas praeitų. Yra žmogus vienas išbėgęs visas baltas iš rūsio, nes jam kažkas pasivaideno. Viena moteris sakė, ka
Demencija sergančią mamą labai mylinti Rasa: pokalbiai praranda svorį, bet ne prasmę
„Aš viską priimu sveikai – kaip yra. Aš atmintį kažkur palikau po pagalve ir negalvojau, kad reikės“, – pokštauja 91-erių Aldona Ona Mikalonienė, kuri 7-erius metus serga demencija ir jau beveik metus gyvena Šiaulių miesto savivaldybės Globos namuose.Aldoną nuolat lanko ir daug bendrauja jos dukra Rasa Puzinienė, kuri savo mamą labai myli, yra išleidusi mamos 3 poezijos knygas ir 3 knygeles vaikam
Almutė 4 metus mezga kojines Ukrainos kariams ir aukoja pinigų: kažkas turi tikėti gerumu
„Kažkas turi tikėti gerumu. Aš manau, kad gerumas, nuoširdumas, atjauta kitam žmogui išgelbės pasaulį“, – sako 64-erių Almutė Birutė Kiselienė, šiaulietė, kuri visaip, kaip tik išgali, padeda ukrainiečiams.Per ketverius metus yra numezgusi ir Ukrainos kariams perdavusi apie 100 porų vilnonių kojinių.„Kai karas baigsis, megsiu su raštais – gražias. Dabar neišeina, nes reikia kuo daugiau ir kuo grei
Lauko virtuvę patys sukūrę Pramedžiavos vyrai šventėse gali pamaitinti ir 1 tūkst. žmonių
„Vienas ar dviese nepakepsi. Gerai, kad yra bendruomenės moteriškės“, – sako broliai Audrius ir Dalius Rūkšteliai, vyrai iš Pramedžiavos kaimo, garsėjantys tuo, kad per šventes lauke gali labai skaniai pamaitinti beveik 1 tūkst. žmonių. O maistą gamina praktiškai savo pačių sukonstruotoje mobiliojoje virtuvėje po atviru dangumi.„Keptuvę pirkome, pečių užsakėme, padarė pagal mūsų brėžinius, pagal m
Paramą į Ukrainą vežantis 20-metis Ignas iš Kelmės: su kiekviena kelione bijau vis labiau
„Bijau. Kiekvienas protingas žmogus žino, kur važiuoja. Kai grįžau iš pirmosios kelionės, tik po kokios savaitės supratau, kur aš buvau. O dabar su kiekviena kelione aš vis labiau bijau. Bet tai yra natūralus jausmas“, – sako 20-metis Ignas Vaičiulis iš Kelmės, kuris jau beveik metus renka paramą ir ją pats veža į Ukrainą.„Kol karas nesibaigs, tol važiuosiu, nes tikrai jaučiu didelę pilietinę pare
Senelių namų darbuotoja: dalis nustemba pamatę tualetą, kad keliskart gaus šilto maisto
„Ne, visiškai nebijau senatvės. Darbas su senais žmonėmis žavus tuo, kad suvoki, jog ta senatvė tiesiog yra gyvenimo tarpsnis popieriuje“, – sako 39-erių socialinė darbuotoja Simona Milunienė, kuri su Šiaulių miesto savivaldybės Globos namuose gyvenančiais senjorais dirba jau beveik 10 metų.„Yra toks labai geras senas posakis – kur yra moteris, ten visada bus intrigų. Mūsų bendruomenėje mažoji dal
Senjorės iš Šiaulių globos namų: čia gera gyventi, darbuotojai – kaip giminės
„Netikėjome, kad taip bus. Čia gera gyventi, darbuotojai – kaip giminės“, – sako trys Šiaulių miesto savivaldybės Globos namų gyventojos – 71-erių Janina Adomavičienė, 88-erių Stefa Juškevičienė ir 91-erių Marijona Alasauskaitė.„Visa laimė, kad yra tokie namai. Būtų labai blogai, jei jų nebūtų“, – pasakoja moterys.Janina ir Stefa globos namuose atsidūrė po insulto, o 91-erių Marijona – dėl senatvė
Lietuvą perėjęs, pervažiavęs ir perplaukęs Rolandas iš Kaišiadorių: esu normalus žmogus
„Dirbu darbą nuo 8 iki 17 val. Esu normalus žmogus“, – sako 42-ejų Rolandas Kriugžda iš Kaišiadorių.Rolando gyvenimas smarkiai ėmė keistis prieš 6-erius metus, Lietuvai panirus į pirmąjį Covid-19 karantiną. Tuomet jis pėstute perėjo Lietuvą, netrukus ją perplaukė baidare, tada darkart perėjo pėstute ir dar pervažiavo dviračiu.„Turi būti visur harmonija. Nesu aš nei ten koks nors žaliavalgis… Aš va
Prieš 20 metų netoli Vilniaus pastatyto ir aptverto Verkšionių kaimo gyventojai: tobula
„Tobula. Čia gyventi gera. Puikūs kaimynai. Jei pasibaigia pienas, niekas nelekia į parduotuvę – lekiam pas kaimynus. Vienas iš reikalavimų buvo – kad nebūtų tvorų tarp sklypų. Tai mes pasirinkome geriau apsitverti visą gyvenvietę, negu nuo kaimyno pasistatyti kažkokią tai dvimetrinę tvorą“, – sako Verkšionių kaimo gyventojai.Verkšionys – tai prieš 20 metų laukuose nuo nulio pastatytas kaimas, kur
Vilniuje ir Molėtuose dirbantis mokytojas: spec. poreikių vaikams muzikos reikia labiau
„Kadangi čia ilgą laiką gyvenęs ir dirbęs, tas ryšys… kažkaip aš jo nepaleidžiu. Man miela su tais žmonėmis susitikti“, – sako 59-erių muzikos mokytojas ir muzikantas Gediminas Ožalinskas.Gediminas jau 25-erius metus gyvena ir dirba Vilniuje, bet labai dažnai važiuoja į Molėtus, nes šio miesto kultūros centre dirba meno vadovu, organizuoja renginius, groja viename kolektyve.„Nesu tas planuotojas,
Vidutė ir Jonas džiaugiasi mokytojo darbu, bet šiandien į mokyklą negrįžtų: palaida bala
„Kaip gali mokytoją mušti per pamoką? Jokiu būdu neičiau dabar dirbti į mokyklą – palaida bala kažkokia yra“, – sako Vidutė ir Jonas Vaičaičiai, Raseinių rajono gyventojai iš Pramedžiavos kaimo. Vidutė daugybę metų dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, o Jonas – kūno kultūros ir istorijos mokytoju.„Labai apkrauti yra mokytojai nereikalingais darbais. O čia, vaikeli, įsivertink save. Nu ka
Kalėdinį traukinuką po Lietuvą vežiojantis Deividas: kai kurie vaikai tokio nėra matę
Deividas Panovas jau 4 metus Kalėdų laikotarpiu aktyviai važinėja po Lietuvą ir traukinuku vežioja žmones. Deividas turi 4 mažus traukinukus ir vieną didesnį traukinuką, kuriame gali tilpti apie 50 žmonių. Deivido traukinukai – išskirtiniai. Juos galima surinkti ir išrinkti per 20 minučių.Ved. Edvardas Kubilius
Prie autostrados ūkininkaujantis Audronis: kol nebuvo tvoros, karvės išbėgdavo į kelią
„Kiti sustoja nusipaveiksluoti su karvėmis. Taip, sustoja autostradoje, įjungia avarinį. Čia tokias turėjau labai gražias dideles baltas karves“, – sako 63-ejų Audronis Prialgauskas, Raseinių rajono ūkininkas, daug metų gyvenantis prie pat automagistralės.Audronis džiaugiasi, kad visai neseniai kelininkai pastatė tvorą, kuri jo karvėms neleidžia išbėgti į pagrindinį mūsų šalies kelią.„Kol nebuvo t
Į kaimo šokius Pramedžiavoje važiuoja ir 100 km: nėra normalu, bet čia nuostabūs žmonės
„Tikrai netikėjome. Galvojome, kad būsime 6 muzikantai ir kokie 4 žmogučiai“, – juokiasi Rimutė Bakutienė, Raseinių rajono Pramedžiavos kaimų bendruomenės pirmininkė.Rimutė prieš gerą mėnesį su bendraminčiais savo kaime pradėjo organizuoti suaugusiųjų šokių vakarus. Šokiai vyksta kiekvieną šeštadienį, žmonės vos telpa į bendruomenės namus. Yra tokių, kurie tam, kad pašoktų, važiuoja iš kitų rajonų
LSMU vaistininkai dalį vaistų pakuoja rankomis: nėra aparato, kuris pats dozuotų miltelius
„Vaistų pasaulis žavus tuo, kad tikrai gali padėti žmogui. Kad ir pabūti su tuo žmogumi tas kelias minutes. Tai tikrai būna pagalba“, – sako Džena Melkūnienė, vaistininkė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vaistinėje dirbanti praktiškai nuo pat jos įkūrimo – jau daugiau kaip 30 metų.Ši – viena iš nedaugelio Lietuvos vaistinių, kuri ne tik parduoda, bet ir gamina gydytojų specialiai konkrečiam
Buvęs Kaišiadorių meras stebisi politikais, kurie nesilaiko savo žodžio: man nesuprantama
„Kai buvau meras, sakydavau, kad aš ne politikas. Man jau sakydavo – ką tu čia darai? Sakom tą, tą, tą, o paskui rasime priežasčių pasakyti, dėl ko nepadarėme. O dabar tai iš viso… Ką reiškia duoti žodį? Gali duoti, gali atsiimti. Man nesuprantama. Negalėčiau aš nė vienos dienos būt tenai“, – apie politiko žodžio reikšmę šiandien svarsto 74-erių Romualdas Urmilevičius, tris kadencijas – nuo 2003 i
Ugniagesys iš Pakruojo: mėgaujuosi, laukiu iškvietimų, nors kai mes dirbame, žmonės verkia
Pakruojietis, 41-erių ugniagesys gelbėtojas Egidijus Krivickas, iš Pasaulio pajėgiausių ugniagesių čempionato JAV parvežęs 3 medalius.Ved. Edvardas Kubilius
Prie autostrados gyvenantį kleboną vis lanko buvę parapijiečiai: susitinkame ir degalinėje
„Kartais susitinkame kažkur degalinėje, o kartais žmonės atvažiuoja ir į kleboniją, išgeriame kavos ir toliau važiuoja. Malonu, kai buvę parapijiečiai aplanko“, – sako naujasis Nemakščių klebonas Kazys Žutautas, kuris džiaugiasi, kad šioje parapijoje daug žmonių eina į bažnyčią ir nesipyksta.„Kai atkėlė, sakau, o kiek čia to pamaldumo yra? Sako, pamatysi – nėra žmonių, kurie neateitų į bažnyčią“,
Šakočio edukacijos Lekėčiuose domina japonus ir brazilus: pasaulis pas mus atvažiuoja
„Pasaulis pas mus atvažiuoja. Kas gali pasigirti, kad kalbėjo su žmonėmis iš Namibijos? Jiems tikrai labai patiko kepti šakotį, o patys žmonės – kitoniški“, – su džiaugsmu pasakoja Šakių rajono Lekėčių moterys.Lekėtiškės sako, kad Moterų klubo įkurtuose Kulinarinio paveldo namuose jų vykdomos edukacijos labai įdomios žmonėms iš viso pasaulio – amerikiečiams, brazilams, australams, japonams.„Japonų
Istoriją pasakojantį alaus barą Šilutėje įkūrusi Indrė: negalvojau, kad turėsiu verslą
„Jam apie 30 metų. Jis mane ir kolegę pavadino pagyvenusiomis. Praėjo pora savaičių, atėjo tas pats klientas su ta pačia kompanija ir aš vietoj alaus jam atnešu pieno stiklinaitę. Sakau, va tau, vaikuti, pieniuko išgerti. Pasijuokėme, atsiprašė“. – juokiasi 43-ejų Indrė Zybartaitė-Stakvilevičienė, mažytė verslininkė, su vyru Donatu jau porą metų Šilutės centre turintys alaus barą „Juodasis briedis
Iš krano – mokyti tikybos: vaikai sakė, kad buvau arčiau Dievo, bet pas juos nusileidau
„Išleidau šiemet dvyliktokus – tikrai nuostabi klasė. Ten kokią ranką ar koją susilaužai, tau siunčia video, kad mes jūsų laukiame“. – sako 57-erių Romas Vilkauskas, kuris 30 metų dėsto tikybą. Šiuo metu jis dirba Žiežmarių ir Birštono mokyklose.„Žinokit, yra mokyklų, kuriose visai nėra tikybos ne dėl to, kad vaikai nesirinktų ar nenorėtų, bet dėl to, kad nėra kam“, – priduria.Romas sako, kad su j
Jie 50 metų kartu: nėra taip, kad čia tu čia man ari, o aš eisiu pas drauges „ant kavutės“
Už Vilniaus. Ved. Edvardas Kubilius
64-erių menininkas iš Akmenės pradėjo studijuoti magistrą: dėstytojai visi jaunikliai
„Londono galerija, kur Da Vinčio darbas, mano nuomone, geriausias kabo – „Madona grotoje“, ir Drezdeno galerija. Šitus tikrai norėtųsi pamatyti“, – sako 64-erių menininkas iš Akmenės Stanislovas Adomaitis.Jis šiandien – studentas. Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete dabar studijuoja magistrą, bakalaurą čia pat neseniai baigė.„Tokio amžiaus, kaip aš, mažoka, dėstytojai visi jaunikliai“, – j
18 metų lietuvių mokytoja dirbanti Milda dar nepervargusi: mano laimė, kad gyvenu kaime
„Mano laimė yra tai, kad aš gyvenu kaime. Jeigu aš gyvenčiau ant asfalto, užsidaryčiau tarp keturių sienų ir būtų tik mokykla arba kitas narvelis, tai vargu, ar aš taip švytėčiau“, – sako 41-erių Milda Ratomskienė, lietuvių kalbos mokytoja iš Lekėčių.Milda Kauno progimnazijoje, kurią pati ir baigė, dirbo apie 10 metų, o pastaruosius 8-erius metus mokytojauja arčiau namų esančiame Zapyškyje.„Mano v
Šilutės daugiabučius administruojantis Lukas: žmonės vengia renovacijos dėl karo Ukrainoje
„Aš pats ir administruoju savo daugiabutį namą, tai nedalyvauti neišeina. Tenka tuos susirinkimus pačiam ir vesti. Kiekvienas susirinkimas kaip šventė“, – šypsosi 28-erių Lukas Kuršelis, kuris dirba vienoje didelėje įmonėje ir administruoja didelę dalį Šilutės daugiabučių namų.„Vienas kaimynas nori vėdinti laiptinę – langus atidaro, duris atidaro. Kitas kaimynas nori, kad jos būtų uždarytos. Jie į
Jūroje vos nenuskendęs Žygimantas toliau plaukioja banglente: galvojau, kad viskas
„Tuo metu galvojau, kad viskas… Ką mano mama pasakys, kai sužinos šitą dalyką? O ką daryt? Bus – tai bus“, – savo skendimą Baltijos jūroje prisimena 20-metis Žygimantas Stankus, banglentininkas, pats šį sportą atradęs vos prieš metus.„Kai tik gavau prieigą prie „Instagram“ nuo 14 metų, pamačiau bangas, jūrą, banglentes, ir gimė noras išmokti surfinti“, – pasakoja.Šiandien Žygimantas – vienas iš pe
Šulinius ir pavėsines turguje parduodantis Algis: nuotraukoje ir uošvienė gražiai atrodo
„Turtus gali prarasti, bet tai, ką pamatei, su savimi nusineši. Žiauriai, žiauriai man patinka keliaut. Žiauriai“, – sako 58-erių šilutiškis Algis Taroza, kurio, kaip ir jo žmonos Dalios, aistra – keliauti po pasaulį.„Yra Šilutėje tokia agentūra. Mes pasakome – Linute, mes norime tada ir tada į tokią ir tokią šalį. Viskas, ji viską mums sutvarko, ji žino mūsų prioritetus – kad viešbutis būtų 5 žva
Sulaukusi 43-ejų pašto viršininkė staiga neteko darbo: buvo labai blogai, niekam netinku
„Kai nešioji laikraščius, šuo labiau puola negu šiaip atėjus į svečius. Nežinau, kodėl, bet aš pati tai patyrusi“, – sako 48-erių Jurgita Kaluževičienė, Kaišiadorių rajono Kruonio seniūnijos gyventoja, buvusi laiškininkė, iš kurios bent vieno dalyko tikrai visi galime pasimokyti – kaip nepalūžti, staiga praradus mylimą darbą.„Labai buvo blogai. Tiesiog ištiko krizė. Pradėjau naršyti skelbimus – aš
Vėžį įveikusio Algirdo žmona Laima: sėdėjau namie ir apsimečiau, kad nesijaudinu
„Su amžiumi ir išmintis ateina. Ir išeina, ne tik ateina“, – ginčijasi 73-ejų Laima ir 79-erių Algirdas Jonas Repšiai.Šiandien jie juokiasi, bet gyvenime buvo daug ir nejuokingų akimirkų. Algirdą 15 metų persekiojo vėžys – iš pradžių žarnyno, po to prostatos, vėliau – ir kraujo. Jau ir gydytojai nebežinojo, ko griebtis.„Sakydavau, daktare, mes abu turime ligą suvaldyti. Ir taškas“, – aiškina Algir
27-erių Ignas pusmetį vadovauja Prienų laikraščiui: būna mėnesių, kai sau algos neišsimoku
„Jeigu būtų kažkas prieš 15 metų pasakęs, kad būsiu regioninės žiniasklaidos priemonės redaktorius, būčiau pradėjęs juoktis ir būčiau sakęs, koks beprotis galėtų pasiryžti tokiai avantiūrai“, – juokiasi 27-erių Ignas Novogreckas, jau pusmetį vadovaujantis Prienų rajono ir Birštono laikraščiui „Naujasis Gėlupis“.„Nemeluosiu, būna mėnesių, kai neišsimoku sau algos taip, kaip kitiems darbuotojams. Be
Viskuo patenkinti Ona ir Vytautas: „Žmonės labai faini, politikams patartume mažiau pjautis“
„Paprasti žmonės visi labai faini. Na, o politikams patarčiau mažiau pjautis. Vienas kitą ėda be jokio reikalo. Geriau tegul rūpinasi Lietuva“, – sako Ona ir Vytautas Stankauskai, senjorai, žiemas leidžiantys Druskininkuose, o vasaras – gimtojoje Vytauto sodyboje Milioniškėse, Varėnos rajone.Onos ir Vytauto gyvenimas lengvas nebuvo – abu sunkiai daug metų dirbo, abiem teko įveikti vėžį.„Neverkšlen
Garsiajame Aštuonračio muziejuje Nemakščiuose jau 9 tūkst. eksponatų: esam, žinot, papušę
„Mes esam, žinot, tokie papušę. Čia yra ligos stadija jau kokia trečia pas mane. Nieko nepadarysi“, – juokiasi Leonas Tamulevičius, maždaug prieš 20 metų Nemakščiuose, Raseinių rajone, visai prie pat automagistralės Vilnius-Klaipėda, įkūręs Aštuonračio muziejų.Neseniai Leonas kelis šimtus žmonių pakvietė į šventę, kurioje visuomenei pristatė naują pastatą, nes muziejus – plečiasi. Ir turi plėstis,
Linkuvos jaunimo muzikos grupei vadovaujantis Gajus: miesteliuose jie labai nedrąsūs
„Aš nuo pampersų kultūros namuose laksčiau, mačiau, vaidinau, chebros pilna būdavo. Visas mano gyvenimas tiktai kultūroje“, – sako 25-erių Gajus Garalevičius, kultūros darbuotojas, dirbantis su Linkuvos jaunimu. Dar konkrečiau – vadovauja vietos jaunuolių muzikos grupei.„Pilna tų vaikų. Aišku, jie yra labai nedrąsus. Reikia eiti, sakyti, ei, chebryte, galit grot būgnais, galit bosine, elektrine, a
72-ejų Algirdas Telšių laikraščiui vadovauja 37 metus: tai yra savotiška gyvenimo prasmė
„Man daug smagiau rašyti negu šiaip bimbinėti. Tai yra savotiška gyvenimo prasmė. Man nėra dejonių, kad ai, tai čia mes amželį kaip ir nugyvenome, kiek čia mums beliko… Aš atvirkščiai – kojos neša gerai, galva dirba gerai. Kodėl turėčiau save naikinti palengva?“ – sako 72-ejų Steponas Algirdas Dačkevičius, redaktorius, pusę savo gyvenimo vadovaujantis Telšių laikraščiui „Kalvotoji Žemaitija“.Tai v
Matulo sūnus rūpinasi Pasvalio jaunimu: gyvena su patėviais, kurie kartais lipa į lovą
„Jaučiu, kad paauglystę išgyvenau ne mokykloje, o vėliau. Paauglystėje aš turėjau slėptis. Turėjau rodyti, kad galbūt esu visą laiką pareigingas, atsakingas ir nešti tą atsakomybę už tą pavardę. Jiems artės rinkimai. Bet kas, ką aš padarysiu, gali išlįsti į laikraščius“, – sako 32-ejų pasvalietis Žygimantas Matulas, kurio tėtis žinomas politikas, ilgametis Seimo narys Antanas Matulas.„Kiek žmonių
Deivydas Telšiuose šokti moko tik vaikus: turėjau senjorų, po pirmų metų 2 iškart numirė
„Įsidarbinau banke, pats sverdamas 50 kg. Ir kai man sudėjo visus šautuvus ir visas liemenes, čiut nenukritau. Reikėjo man pusę metų duotis su ne savo pinigais… Tai kam man dirbti tada, galvoju? Viską nutraukiam ir tikrai tikrai reikia kurti šokių studiją. Ir kai atėjo masė žmonių, man Validolio reikėjo“, – juokiasi 46-erių Deivydas Račkauskas, choreografas, Telšiuose prieš 23 metus įkūręs popmuzi
4 verslus Pasvalyje turintis Kostas: verslauti labai įdomu, kiekviena diena yra džiaugsmas
„Labai įdomu. Aš verslų nevadinu darbu. Kiekviena diena yra džiaugsmas“, – sako 27-erių Kostas Butkus, Pasvalyje valdantis 4 verslus ir svarstantis, kada jau galėtų sau leisti dirbti mažiau.Kostas su gyvenimo kolega ir partneriu Renatu turi įmonę, kuri iš ūkininkų superka grūdus. Ūkininkams iškart už juos sumoka, o po to jau žiūri, kur tuos grūdus ar kitą žemės ūkio produkciją parduoti. Tokia vers
Prieglaudos Telšiuose įkūrėja: jei atvažiuoju, aš be gyvūno neišvažiuosiu, esame ir pavogę
„Mes keliamės ir naktį. Pervažiuotus šunis vežame gydyti į Kauną ar į Vilnių. Kokių tik nepaskambina, kokių čia neatvažiuoja. Muštis nori. Pavyzdžiui, 8 val. vakare atvyksta į prieglaudą su taksi, svirduliuodamas, sako, duok man šunį, o jei neduosi, gausi į galvą“, – sako 33-ejų Roberta Šliogerytė, inžinierė, geodezininkė, dirbanti Telšių vandenyse.Roberta prieš 9-erius metus Telšiuose įkūrė prieg
Giedrius Balbieriškyje atgaivino suaugusiųjų šokių vakarus: yra ir 80-mečių, ankšta būna
„Šokėjų amžius yra nuo 50 iki 70 metų. Aišku, yra ir 80-mečių. Pasipuošia, jie sukasi, šoka. Kartais net būna ankšta, tai pradarom langus, duris atsidarome, o tarp šokių ir padainuojame“, – sako Giedrius Griškevičius, muzikantas, renginių vedėjas, šiuo metu vadovaujantis Prienų rajono Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centrui bei atgaivinęs suaugusiųjų šokių vakarus.Giedrius jau trečią vasarą
Stebuklą sukūrusio Pasvalio rankinio klubo vadovas: subūrėme nereikalingųjų komandą
„Jaučiuosi pavargęs, bet ne šakės. Jaučiuosi nuostabiai“, – sako Pasvalio rankinio klubo „Pieno žvaigždės“ vadovas Giedrius Simonaitis.Giedrius – vienas iš tų žmonių, kuris Pasvalyje šiemet sukūrė stebuklą. Pasvalio rankinio komanda, po ilgos pertraukos sugrįžusi į aukščiausiąją lygą, tapo sensacija – nugalėję beveik visus stipresnius varžovus neseniai iškovojo 2-ąją vietą.Nors rankinio tradicijos
Karys, dėstytojas, ūkininkas Vytautas iš Prienų apie vaikų auklėjimą: tiesiog būnu su jais
„Tiesiog būnu su jais. Auklėk vaiką, kaip nori, jis elgsis, kaip tu. Ir viskas“, – juokiasi 47-erių Vytautas Liesionis.Vytautas – karys, kariuomenėje tarnauja daugiau kaip 20 metų. Karinė tarnyba jam – savaime suprantama pareiga.„Kokia visuomenė – tokia kariuomenė. Mūsų yra tiek mažai, kad kiekvienas turime jau dabar padaryti, kaip 10, o gal ir 100 kitų normaliomis sąlygomis. Netgi su NATO pagalba
Badmintono treneris rūpinasi Balbieriškio vaikais: nuperku jiems ir aprangą, ir batelius
„Pirmiausia tai nedarnių šeimų vaikai – neturi tėvo. Ir mama, dirbanti viena, nespėja prisižiūrėt. Tais vaikais, kuriems sunkiau bendrauti, reikia rūpintis. Nuperku aš jiems ir aprangą, ir batelius“, – sako 75-erių Vitas Rymantas Sidaravičius, kūno kultūros mokytojas, maždaug du dešimtmečius mokantis Balbieriškio vaikus žaisti badmintoną.„Yra mergaitė, kuri per pamokas sunkiai valdoma. Jos svajonė
Jolanta iš Kaišiadorių mylimąjį sutiko būdama 55-erių: neįtikėtina, noriu mėgautis
„Noriu mėgautis. Aš viską visiems padariau, gyvenu tik sau“, – sako 65-erių Jolanta Budreckytė, kuri, prieš 5 metus sulaukusi pensijos, iš Kauno persikraustė į Ginteikiškių kaimą Kaišiadorių rajone.„Turėjau tokią svajonę – norėjau gyventi kaime. Šie 5 metai kaime yra vieni geriausių mano gyvenime“, – džiaugiasi.Nors ir turi dukrą, Jolanta buvo vieniša iki kol sulaukė 55-erių. Jolantos gyvenimas pa
Su žmona atskirai gyvenantis Valdas iš Višakio Rūdos: viskas nuostabu – darau, ką noriu
„Kai sau darai, nieko daug galvoti nereikia. Jeigu darysi kitam, tai jau turi viskas būti nepriekaištinga. Tai sau man daug mieliau daryti“, – pasakoja Valdas Arbašauskas iš Višakio Rūdos, beveik pensininkas, dėl sveikatos problemų šiandien gyvenantis iš žmonėms su negalia skiriamų išmokų.„Žmona dar, Vidutė, prisideda, tai prasimaitinu ir užtenka. Priverstas skaičiuoti, nelabai pasitaškysi“, – juo
64-erių Nadiežda iš Zarasų už kelio sąnarį sumokėjo 3 tūkst. eurų: nebegalėjau laukti
„Pas mus valstybėje yra daug to gražaus fasado, o turinio, deja, tikrai būna labai nedaug. Arba visai nebūna“, – sako Nadiežda Matušova, 64-erių zarasiškė, geografijos mokytoja, su nerimu stebinti, kur link eina mūsų švietimas.„Mama telefone, tėtis telefone, vaikas ten kokių penkerių metų kažkur atsilikęs eina vienas. Man taip liūdna būna – nėra to bendravimo“, – santykius šeimoje aptaria pedagogė
Puikios sveikatos 70-metis Romas iš Kaišiadorių: jei nerūkyčiau, gyvenčiau 150 metų
„Kažkaip filosofiškai reikia žiūrėti į viską – toleruoti kitaminčius. Man teko iš sąvartyno žmonėms pagelbėti – daviau ir gyventi kur. Jeigu gali kam padėti, tai ir padėk, nes duoti yra maloniau negu imti“, – sako 70-metis Romas Janauskas, gyvenantis Kaišiadorių rajono Ginteikiškių kaime. Romo sodyba jam ir jo gyvenimo draugei Jolantai – rojus.„Ąžuolas šimtametis, liepos. Sodybą pirkau dėl gamtos,
Toli nuo Zarasų gyvenančių vaikų mokyti negalintys irklavimo treneriai: visų neprivežiosim
„Aš jau čia, sakiau, dirbsiu tol, kol ateis kažkas, kad tik Zarasuose irklavimo neuždarytų. Man gal jau ir atlyginimo nebemokės, bet aš vis tiek būsiu trenerė“, – juokiasi irklavimo treneriai Vida ir Valerijus Memliukai, kurie Zarasuose vaikus irkluoti moko 37 metus, kurie yra išugdę ne vieną Lietuvos čempioną, ir kurie niekaip neranda, kas juos pakeistų, nes abiem pensija jau visai ant nosies.„Sv
Nuo gimimo nematantis 9-erių Justas į mokyklą važiuoja 50 km: sunkoka, bet iškenčiu
„7:10 val. skambinu į „Lietų“, 7:20 val. skambinu į „M-1“, tada dar pasiklausau radijo, pasikalbu su močiute ir jau būnu Joniškyje“, – devynmetis Justas Sadauskas pasakoja, ką veikia, kol tėvai jį kasdien veža 50 km. į mokyklą.„Keliuosi 6:00 val. Anksti. Kartais ir sunkoka, bet iškenčiu“, – prisipažįsta.Nuo gimimo nematantis Justas gyvena Pakruojyje, o mokosi – Joniškyje, nes tai arčiausias taškas
Aklą vaiką turintys tėvai atsako siūliusiems jį atiduoti mokyklai Vilniuje: jūs juokaujat?
„Mano buvo gal savaitė tokia sunki, bet paskui suvokiau – kuo aš greičiau pripažinsiu, kad taip yra, tuo aš greičiau galėsiu padėti savo vaikui“, – sako policininkai iš Pakruojo Donata ir Renoldas Sadauskai, kurie prieš 9-erius metus sužinojo, kad jų antrasis vaikas Justas nemato. Ir turbūt nematys visą gyvenimą.„Vaikus mylim abu vienodai. Tik tiek, kad Justui reikia daugiau dėmesio. Jokūbą gal ši
Policininkai Sadauskai apie Pakruojo smurtautojus: tai mūsų „nuolatiniai klientai“
„Labiau nepatenkinti lieka žmonės, kurie yra nubausti už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jie pastoviai burba. Jų nuomone, mes visus turime paleisti, įspėti tik. O jei baudi, tai esi blogis. Sako, ir žiurkėm apleisim. Dėstytojas mokė – su žmonėmis tarnybos metu elkitės taip, kaip norėtumėte, kad su jumis elgtųsi. Tai aš šia auksine taisykle vadovavausi visus metus“, – sako Donata ir Renoldas Sadau
Kineziterapeutas Gedas: kartais neišeina išsiaiškinti, kodėl žmogui skauda
„Daugiausia dirbu su nugaros, galvos skausmais. Kartais nei mums, nei medikams neišeina išsiaiškinti, kodėl žmogui skauda galvą“, – sako Gedas Sakalauskas, 27-erių panevėžietis, kuris iš visos širdies nori padėti žmonėms, kenčiantiems skausmą.„Galvos skausmus kenčiantys žmonės kartais sako – negaliu net atsikelti, atsimerkti. Arba tas galvos skausmas yra pastovus, varginantis, negali susikaupti di
Europos džiudžicu čempionas Žydrūnas daro vyną: juk negeriu kasdien, yra saikas
„Gyventi labai įdomu. Jeigu para turėtų daugiau valandų, būčiau dar laimingesnė. Man keista, kai žmonės sako, o ką veikti?“ – svarsto Auksė ir Žydrūnas Drazdai, gyvenantys Mažučių kaime Kretingos rajone.Viskas, kas jiems svarbu ir reikalinga, yra sutelkta Auksės ir Žydrūno namuose ant tvenkinio kranto. Čia Auksė gamina natūralios kosmetikos produktus – muilą, šampūną, veido kremą. Visa tai pardavi
Julius Kauną iškeitė į Žemaitiją, kur rūpinasi Baltų mitologijos parku: čia randu ramybę
„Linkiu mėgautis, atrasti, būti smalsiais ir ieškoti savo gyvenimo ugnelės“, – sako Julius Reinikis, jau atradęs savo gyvenimo ugnelę.Jis jau 10 metų gyvena Žemaitijoje ir prižiūri netoli Darbėnų esantį mišką, kuriame įkurtas Baltų mitologijos parkas.„Parku iš pradžių rūpinosi šeima. Paskui atsirado draugų iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Druskininkų. Jie atvažiuodavo būti komandos nariais, tvarkyda
84-erių Mėčius nebegali vairuoti, nes gydytojas įtaria demenciją: man į duobę lipt jau?
„Mano gyvenimas sugriuvo. Nustatė, kad reikia man į duobę lipt jau“, – piktinasi Mėčius Razminas, 84-erių Kelmės rajono gyventojas, kuris nebegali vairuoti, nes gydytojas psichiatras per sveikatos patikrą jam įtarė demenciją.„Aš vienas gyvenu miškuose. Nei paklydau, nei aš durnas esu, nei aš aklas, nei aš koks. Aš vairuoti tą mašiną galiu“, – tęsia.Mėčius nesutinka, kad serga demencija, ir gydytoj
Valdemaras rengia suvalgomų šaškių turnyrą: žaidžia su mišraine, želė ar silke
„O tai ką tada daryt? Nieko nebedaryt? – paklaustas, ar tikrai žmonėms įdomūs renginiai, atkerta kultūros darbuotojas Valdemaras Liudvinavičius iš Panevėžio.Valdemaras be daugybės įvairiausių renginių jau antrus metus iš eilės organizuoja išskirtinį suvalgomų šaškių turnyrą.„Šaškės turėtų būti pagamintos ne anksčiau kaip parą iki žaidimo. Pernai buvo nuo trijų spalvų sluoksniuotos želė indeliuose
30 metų serganti Elena siūlo palikti tik privačią mediciną: žmogaus gyvybė nebevertinama
„Aš eisiu pas daktarą – man tų šundaktarių nerodykit. Kaip dabar išvis nevertina žmogaus gyvybės ir sveikatos… Taip niekada nebuvo. Tikrai niekada nebuvo“, – sako 82-ejų Elena Zulzivaitė-Adomavičienė iš Panevėžio, jau daug metų nuolat besilankanti pas gydytojus.Elena 30 metų serga sunkiomis širdies ligomis, dėl stuburo bėdų po namus juda su vaikštyne ir nebeapsikentusi rėžia tiesiai šviesiai – rei
Artūras prieš 30 metų jūroje išgelbėjo moterį: sakė, kad mirusi, o bendraujame iki šiol
„Kažkas pakėlė koją, papurtė ją. Atėjo gydytojas, pažiūrėjo – mirusi. Sakau, o tai kas dirbtinį kvėpavimą darė? Niekas. Pirštą į burną įkišau, guma buvo. Ištraukiau tą gumą ir pradėjau dirbtini kvėpavimą daryti. Žiūriu, pirštus sujudino“, – pasakoja 63-ejų Artūras Radžiūnas, kuris prieš 30 metų, rizikuodamas savo gyvybe, Baltijos jūroje išgelbėjo moterį – Violetą Pieslikienę.„Vyras nuėjo ir pasakė
Vaistinę savo namuose įkūrusi Genutė: išdrįstu pasakyti, kad pirmiausia reikia mesti svorį
„Pats nuostabiausias variantas, kada namuose yra vaistinė ir vaistininkas gyvena būtent tame pačiame name. Kuo daugiau tokių būtų vaistinių Lietuvoje, tuo žmonės būtų labiau aprūpinti“, – sako Genovaitė Kablienė, vaistininkė, kurios namuose jau daugiau kaip 20 metų veikia vaistinė.„Kai daugelis sužinojo, kad aš pensininkė, dažnai klausia – Genute, tik būkit sveika ir neišeikite! Nes didelė ištikim
Senjorių ansambliui vadovaujantis 73-ejų Edvardas: jos dainuoja kiek sveikata leidžia
„Aš kad pensininkas – nejaučiu. Dabar geriau gyvenu negu kai buvau dirbantis“, – sako 73-ejų akordeonistas Edvardas Ratautas, Ukmergės rajono Veprių miestelio gyventojas.Jis šiandien vadovauja tik dviem kolektyvams – 15 metų gyvuojančiam Veprių jaunimo instrumentinei grupei „Intermezzo“. Joje groja Edvardo kaimynų vaikai, viena iš trijų Edvardo dukrų ir keturios Edvardo anūkės iš penkių.„Be tėvų s
90-metė Minolija apie šiuolaikinį jaunimą: gyvenate kaip seniai – nesmagiai, be vakaruškų
„Anksčiau žmonės geresni buvo, tikėjimo dabar nebėra. Man atrodo, kad jūs gyvenate labai nesmagiai – beveik taip pat, kaip mes, seni. Dabar nei vakaruškų, nei šokių, nei suėjimo tokio normalaus nėra“, – šiuolaikinių žmonių gyvenimą įvertina 90-metė Minolija Pelėdienė iš Baisogalos.„Nebeturiu ožkų. Susimušė ožkos, o aš vidury buvau. Abi kojas per kelius sulaužė. Gydytojas sakė – nevaikščiosi“, – pr
Iš plastilino lipdančiam Antanui plyšta širdis: dalį kūrinių išardau, nes nėra plastilino
„Čia – mano gyvenimas. Turėjau netgi padaręs Londono parlamento rūmus su Big Benu, bet jau nebėra, nes reikėjo man plastilino“, – sako rokiškietis Antanas Daščioras, kuris išties be plastilino gyventi negalėtų. Tą patvirtina ir jo žmona Danutė.„Bet koks plastilinas netinka. Jis turi būti labai kietas – toks, kokį gamino sovietmečiu. Va, šitam plastilinui gali būti ir 80 metų“, – aiškina Danutė ir
4 kartus kalėjime sėdėjęs Virginijus dirba autobuso vairuotoju: mane žino visas Rokiškis
„Tėvas nemylėjo manęs. Jis norėjo, kad aš mergytė būčiau. Jis pats neturėjo meilės. Ir mes su tėvu labai nesutarėme, nes aš tėve mačiau save, o jis matė many save“, – sako 60-metis Virginijus Šermukšnis, kuris nuo pat vaikystės vogė, gėrė, rūkė ir iš viso 4 kartus sėdėjo kalėjime.„Kai patekdavau į kalėjimą, aš jausdavausi savas. Ten jausdavausi žmogumi, nes ten visi tokie“, – prisimena.Tačiau Virg
Tautinius kostiumus kurianti 80-metė Alė iš Rokiškio: mezgu ir kai kalbu telefonu
„Laisvo laiko turiu ir turiu užsiėmimą – kuriu riešines. O kas veikt tokio amžiaus bobutei? Telefonu, kai kalbame, mezgu kabliuku. Knygoje dukra va taip ir parašė – negaliu sėdėti be darbo“, – šypsosi Stefanija Čipienė, mezganti riešines, ir sertifikuota tautodailininkė Alė Gegelevičienė, kurianti tautinius kostiumus.Jos prekiauja Rokiškio dvare, kur vyksta Skaistaturgis – tik Šiaurės Lietuvai būd
Moterį atvažiuojant traukiniui nuo bėgių patraukęs Gintaras: rizikavau ir savo gyvybe
„Taip, gal šiek tiek rizikavau savo gyvybe“, – svarsto Gintaras Šeškevičius, kuris spalio 25 d., ryte, išgelbėjo moters gyvybę.Sustojęs prie geležinkelio pervažos Kėdainiuose Gintaras pastebėjo ant bėgių besiblaškančią moterį. Supratęs, kad iki tragedijos – tik vienas žingsnis, Gintaras iššoko iš savo automobilio ir nuvedė moterį nuo bėgių, į saugią vietą.„Važiavau su mama. Ji viską matė. Sakė, ar
Dviejų verslų savininkė Ina ne tik vadovauja, bet ir indus plauna: nejaučiu gėdos
„Mano vaikai sako – mama, tu nuo valytojos iki direktorės. Aš nejaučiu gėdos. Aš galiu pasipuošti ir išeiti kaip ponia, o galiu užsidėti darbinius rūbus ir eiti tuos pačius bliūdus plauti, bulves valyti“, – sako Ina Grivačiauskienė, kaunietė verslininkė, daugiau kaip 10 metų Kaišiadorių rajone, netoli Migonių, turinti kaimo turizmo sodybą.„Vestuvių muzikantai ne visi priimtini. Kai kurie traukia p
Traukiniai pražudė 15 geležinkelio meistro Silvino draugų, tarp jų ir žmoną: ėjo iš daržo
„Oi, daug. Viens, du, trys, keturi, penki, šeši, septyni, aštuoni, devyni… Kokie penkiolika galbūt, kitų neatsimenu“, – 90-metis Silvinas Kazlauskas, patyręs geležinkelio meistras, skaičiuoja, kiek jo pažįstamų yra pražudę traukiniai.Jo žmoną Nataliją taip pat pražudė traukinys – Baisogaloje, visiškai šalia jųdviejų sodybos.„Ėjo iš daržo ir pakliuvo po traukiniu. Čia ji žuvo, stoty. Perone stovėja
Kaimo amatų centrui vadovaujanti Aušra: Panevėžio rajone kultūros darbuotojai gyvena gerai
„Panevėžio rajone kultūros žmonėms nėra blogai gyventi. Jeigu tai yra sensacija, tai aš džiaugiuosi, kad taip yra“, – šypsosi Panevėžio rajono kultūros darbuotoja Aušra Sidorovienė.Aušra šiaip gyvena Panevėžyje, bet jau 10 metų dirbti važiuoja į kaimą – Upytę netoli miesto.Upytėje Aušra vadovauja Tradicinių amatų centrui, kuris jos bei kolegų dėka čia apskritai išdygo ir kuriame verda gyvenimas.„A
Paauglystėje regėjimą praradusi Edita iš Radviliškio: kitiems yra ir dar prasčiau
„Svajonė? Gal atsiras galimybė dar matyti… Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė“, – atsidūsta Radviliškyje gyvenanti Edita Vaitkutė, kuri nemato nuo 11 metų. Šiandien jai – 38-eri.„Sunku buvo susitaikyti, bet, kai pagalvoji, kitiems yra ir dar prasčiau. Pažinojau vieną žmogų, kuris nemato ir dar sunkiai girdi. Tai mano situacija dar nėra tokia bloga“, – aiškina.Edita labai mėgsta keliauti po Lietu
