
Įdomūs faktai
Trumpai, bet įdomiai, netikėtu kampu papasakoti apie tą dieną prieš n metų nutikusį svarbų įvykį, reikšmingą atradimą, kurį verta paminėti, atsižvelgiant į šių dienų kontekstą.
Epizodai

Kodėl Šiaurės Europoje niekas nesako „prašau“?
Nežinau kaip jūs, bet aš dažniausiai vykdamas į užsienį stengiuosi išmokti bent kelis pagrindinius žodžius, padėsiančius mandagiai susikalbėti paprasčiausiose situacijose. Laba diena, prašau, ačiū, viso gero. Bet atvykus, pavyzdžiui, į Kopenhagą, susidurčiau su problema. Danų kalboje nėra vieno žodžio, kuris išreikštų prašymą. Ir ne tik danų. Tokio universalaus „prašau“ vertimo neturi ir švedai, n

Kaip Motiejus Valančius prisidėjo prie Mikės Pūkuotuko atsiradimo Lietuvoje?
Mikė Pūkuotukas šiandien švenčia šimtąjį gimtadienį. Visgi jo atsiradimo istorijoje – nemažai netikėtumų. Kaip Kanados kareivio auginta meška virto visame pasaulyje mylimu personažu ir kodėl Lietuvoje jis gavo vardą, pasiskolintą iš Motiejaus Valančiaus kūrybos? Apie visa tai pasakoja Justas Buivydas.

Kodėl Turkijos sostinė yra Ankara, o ne Stambulas?
Spalio 13-ą dieną prieš 103 metus Turkija priėmė sprendimą, nustebinusį užsienio diplomatus. Naująja šalies sostine tapo miestas, kuriame trūko net viešbučių, o ambasadoriai taip nenorėjo į jį kraustytis, kad valdžiai teko griebtis gudrybių. Kodėl Turkija atsisakė šimtmečius ją garsinusio Stambulo ir pasirinko gerokai kuklesnę Ankarą, pasakoja Justas Buivydas.

Įspėjimą apie bebrų daromą žalą nugraužė... patys bebrai
Spalio pradžioje Lenkijoje nutiko incidentas, dėl kurio girininkams turbūt buvo sunku išlaikyti rimtą veidą. Prie tvenkinio jie pastatė įspėjamąjį ženklą: „Dėmesio! Bebrų daroma žala.“ Netrukus ženklas gulėjo ant žemės – ąžuolinis stulpas buvo tvarkingai nugraužtas. Taip, įspėjimą apie bebrų daromą žalą sunaikino patys bebrai. Išsmiau – Justas Buivydas.

50 metų slėptos Hitlerio ir Stalino Nobelio taikos premijos nominacijos
Nobelio taikos premijos istorijoje netrūksta paradoksų – tarp siūlytų kandidatų buvo ir Hitleris, ir Stalinas, o kai kurie garsiausi pasaulio taikos simboliai premijos taip ir negavo. Dar keisčiau, kad apie daugelį nominacijų visuomenė sužino tik po pusės amžiaus. Kodėl Nobelio komitetas taip saugo savo paslaptis ir kokių netikėtumų slepia senieji archyvai? Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Mikrobangių mitai ir legendos – ar tikrai nesaugu žiūrėti į šylantį maistą?
Šią dieną prieš 81-erius metus registruotas patentas maisto šildymo mikrobangomis metodui. Technologija veikia nematomomis bangomis, yra kilusi iš radarų technologijos, o žodis „spinduliuotė“ daugeliui skambėjo taip, lyg vakarienę šildytume mažame branduoliniame reaktoriuje. Bet ar tikrai mikrobangėje pašildytas maistas tampa blogesnis? Tuo domisi Justas Buivydas.

Kodėl 1582-ais metais nebuvo spalio 7 dienos?
1582 metais dalyje Europos spalio 7-os dienos tiesiog neliko kalendoriuje. Keičiantis laiko matavimo sistemai buvo išbraukta dešimt dienų. Kodėl jų reikėjo atsisakyti, kas nutiko skoloms, gimtadieniams ir kodėl dėl naujo kalendoriaus kai kur net kilo riaušės? O svarbiausia – kaip šį keistą laiko šuolį priėmė Lietuva? Apie visa tai pasakoja Justas Buivydas.

Europos krepšinio karas, per kurį „Rytas“ vos nebuvo išmestas iš LKL
Europos klubinis krepšinis jau daugiau nei du dešimtmečius gyvena padalytas tarp FIBA ir Eurolygos sistemos. 2016-aisiais šis konfliktas pasiekė tokį lygį, kad dėl Vilniaus „Ryto“ sprendimo žaisti Europos taurėje buvo svarstoma klubą pašalinti iš Lietuvos krepšinio lygos. Tačiau šiandien sostinės komanda pradeda titulo gynybą naujajame europiniame sezone, o šiame turnyre dalyvaus ir dar viena Liet

Žaislų diplomatija: Egipto ministrą pradžiugino LEGO piramidė
Diplomatijos istorijoje būta pačių keisčiausių dovanų – nuo Laisvės statulos iki kupranugario, kurio diplomatinė karjera baigėsi troškinio puode. Pastarosiomis savaitėmis internete žaibiškai išplito Egipto užsienio reikalų ministro reakcija, kai oficialaus susitikimo metu Danija jam padovanojo LEGO piramidę. Apie dovanas, kuriomis valstybės bando nustebinti viena kitą plačiau pasakoja Justas Buivy

Ar reikėtų koncertuose ir restoranuose uždrausti telefonus?
Mažai kas prieštaraus, kad telefonai tapo milžinišką mūsų gyvenime dalimi. Kai kurie galvoja, kad netgi labai per didele. Todėl atsiranda muzikantų, kurie į koncertus gerbėjams neleidžia įsinešti telefonų bei restoranų, kur palikęs telefoną prie įėjimo gali gauti nemokamą gėrimą. Šiandien Įdomių faktų rubrikoje Justas Buivydas pasakoja apie savotišką judėjimą prieš telefonus.

Kaip Bethovenas galėjo nulemti kompaktinio disko dydį?
Prieš 44 metus šią dieną pasaulį išvydo daugelio žmonių gyvenimus itin palietusi technologija, kuri dabar kone baigia išnykti. Tai – kompaktiniai diskai. Juose buvo leidžiama muzika, filmų garso takeliai, vėliau – ir patys filmai bei video žaidimai. Tačiau šių dienų skaitmeninėje eroje fiziniai diskai išgyvena saulėlydį. Kaip muzika geba sklisti iš apvalaus plastiko gabalo ir kodėl jis būtent toki

Ar galima išgyventi valgant tik bulves?
Įsibėgėjant rudeniui, pasibaigus šaltibarščių ir prasidedant cepelinų sezonui Justas Buivydas nusprendė pasidomėti, ar įmanoma išgyventi valgant vien tik bulves. Pasirodo, toks klausimas kilo ne tik jam, bet ir vienam australų mokytojui, mokslininkams ir Holivudo prodiuseriams. Apie visą tai – rubrikoje „Įdomūs faktai“.

Kelto „Estonia“ paslaptys, į kurias iki šiol nėra atsakymų
Prieš daugiau nei 30 metų „MS Estonijos“ kelto katastrofa Baltijos jūroje nusinešė 852 žmonių gyvybes ir iki šiol kelia nemažai klausimų. Nors oficiali tragedijos priežastis nustatyta, vėlesni tyrimai atskleidė laivo korpuso pažeidimus. Naujausi pranešimai skelbia, kad laivą šnipinėjimui Baltijos jūroje gali išnaudoti Rusija. Apie visą tai išsamiau – Justo Buivydo pasakojime.

Odontologijos ateitis: dantis ne taisysime, o užauginsime?
Ateityje odontologai gali atsisakyti įprastų plombų bei implantų, mat mokslininkai ieško būtų, kaip užauginti dantis. Nors iki praktinio taikymo žmonėms dar laukia ilgas kelias, ši technologija žada iš esmės pakeisti dantų gydymą. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Kodėl tūkstantmetėms milžiniškoms sekvojoms gresia pavojus?
Kalifornijos kalnuose jau tūkstančius metų auga medžiai, kurių vieno kamienas sveria tiek, kiek penkiolika suaugusių banginių. Tai - sekvojos. Justas Buivydas pasakoja, kodėl joms gyvybiškai reikalinga ugnis, kaip jos tapo vienais didžiausių gyvų organizmų Žemėje – ir kodėl būtent dabar šiems medžiams gresia pavojus, kokio jie nepatyrė per visą savo egzistavimą.

Ekstremali evoliucija: kaip miestai staiga pakeičia gyvūnus?
Miestai tapo naujausia planetos ekosistema, verčiančia laukinius gyvūnus keistis greičiau nei bet kada anksčiau – nuo stiklu laipiojančių driežų iki trumpesniais sparnais skraidančių paukščių. Justas Buivydas pasakoja, kaip žmonių sukurtas pasaulis priverčia gamtą evoliucionuoti mūsų akyse.

Planeta, kurią atrasti padėjo ne teleskopai, o matematika
Šią dieną prieš 180-mt metų vienas prancūzų matematikas nusiuntė laišką į Berlyną su tiksliomis koordinatėmis danguje – ir tą pačią naktį toje vietoje buvo atrasta planeta, kurios anksčiau niekas nebuvo pastebėjęs. O jei grįžtume dar du šimtmečius atgal - ją savo teleskopu jau buvo matęs ir Galilėjus – tik jis nesuprato, ką mato. Pasakojimą apie Neptūno atradimą parengė Justas Buivydas.

Svajonių darbas? Vairuoti autobusą, kuriuo važinėja tik šunys
Po 25 metų, praleistų už vaikų žaidimų autobuso vairo, Sharon priėmė neįprastą iššūkį – dabar ji kasdien vežioja šunis į specialų parką pramogauti ir mėgautis skanėstais. Tokie autobusai pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo ir susilaukė daug dėmesio socialiniuose tinkluose. Kaip visa tai atrodo - pasakoja Justas Buivydas.

Kodėl Tolkienui teko taisyti jau išleistą „Hobitą“?
1937-aisiais J. R. R. Tolkienas išleido knygą „Hobitas“, tačiau po keliolikos metų vieną svarbiausių kūrinio vietų teko perrašyti. Mat istorija apie Bilbą ir paslaptingąjį žiedą buvo pradėjusi nebesutapti su nauju Tolkieno sumanymu apie „Žiedų valdovą“. O visa ši istorija prasidėjo nuo vieno sakinio ant tuščio popieriaus lapo ir galiausiai virto viena garsiausių bei pelningiausių fantastinių istor

Kiek valandų yra Mėnulyje?
Žmonės ruošiasi sugrįžti į Mėnulį, tačiau prieš tai teks išspręsti net ir, atrodytų, paprastą klausimą – kiek Mėnulyje yra valandų? Pasirodo, dėl kitokios gravitacijos laikas ten teka kitaip, o dėl to, kaip jį skaičiuoti, jau varžosi Jungtinės Valstijos ir Kinija. Kodėl tikslus Mėnulio laikas gali tapti gyvybiškai svarbus būsimoms kosmoso misijoms – pasakoja Justas Buivydas.

Ar pirštų traškinimas tikrai sukelia artritą?
Ar tikrai pirštų traškinimas gali sukelti artritą, ar tai tik nuo vaikystės girdimas mitas? Justas Buivydas parengė pasakojimą apie 50-ies metų eksperimentą, kuriuo bandyta išsiaiškinti, kaip pirštų traškinimas keičia mūsų rankas.

Kodėl populiariausia pica yra pavadinta karalienės garbei?
Kaip ir daugelio ikoniškiausių pasaulio patiekalų, taip ir picos Margaritos sukūrimo istorija yra apipinta mitais ir legendomis. Pasakojama, kad patiekalas pavadintas karalienės Margaritos garbei, kuriai labai patiko pica su ingredientais iš Italijos vėliavos spalvų. Tačiau į picas panašūs patiekalai buvo kepami dar tūkstančius metų prieš Margaritos sukūrimą. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Kiek aktorei Grace Kelly kainavo Monako princesės titulas?
Grace Kelly būdama 25-erių jau buvo Holivudo žvaigždė, „Oskaro“ laureatė, Alfredo Hitchcocko numylėtinė. Tačiau visas jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojom nusprendus tapti Monako princese. Ši santuoka kainavo gana brangiai. Maždaug du milijonus dolerių. Ir ne, ne Monako princui, o pačiai Grace Kelly ir jos šeimai. Pasakoja Justas Buivydas.

Labradorė, per Rugsėjo 11-ąją išvedusi grupę žmonių iš Pasaulio prekybos centro
Tarp tūkstančių Rugsėjo 11-osios tragedijos istorijų yra ir tokių, kuriose svarbiausi vaidmenys teko keturkojams, neturėjusiems galimybės suprasti, kas vyksta, bet mokėjusiems veikti. Viena jų – labradorės Roselle, kuri savo aklą šeimininką išvedė iš Pasaulio prekybos centro ir pakeliui padėjo ne tik jam, bet ir dar dešimtims žmonių. Pasakoja Justas Buivydas.

Ar dėjimas krepšinyje turėtų būti vertas 3 taškų?
Australijos profesionali vyrų krepšinio lyga pasiūlė išbandyti kelis netradicinius žaidimo taisyklių pakeitimus. Tarp jų – už dėjimą skirti 3 taškus vietoj 2, o už pataikytą metimą iš aikštės vidurio zonos – 4 taškus. Plačiau pasakoja Justas Buivydas.

Kodėl sugedus kompiuteriui kaltiname... vabzdį?
Kiekvienas, dirbantis su kompiuteriu, bent kartą girdėjo žodį „bug“, kuris reiškia programos klaidą. Bet kodėl IT trikdžius vadiname vabzdžiais? Šį terminą išgarsino praėjusio amžiaus vidurio istorija apie kandį, įstrigusią Harvardo kompiuteryje, nors ir anksčiau garsiausi inžinieriai gedimus vadindavo bug'ais. Išsamiau pasakoja Justas Buivydas.

Kodėl niekas nenorėjo pirkti Elvio Preslio neplautų trumpikių?
Aukcione Anglijoje bandyta parduoti rokenrolo karaliaus Elvio Preslio neplautas scenines trumpikes. Visgi numatytos kainos pasiūlymai nepasiekė ir niekas šios prekės neįsigijo. Nors kitų žvaigždžių bei monarchų apatiniai tais pačiais metais pirkėjus viliojo tūkstantinėmis sumomis. Išsamiau pasakoja Justas Buivydas.

Kas nutinka, kai du broliai trumpam nustoja vienas kitą mušti?
„Oasis“ broliai Liamas ir Noelis Gallagheriai garsėjo ne tik roko hitais, bet ir tokiais konfliktais, kurie ne kartą yra nuvedę iki muštynių. Dabar, praėjus 17-ai metų po grupės iširimo, jie vėl kartu – o ši sugrįžimo istorija pasakojama dokumentiniame filme, po kurio Venecijos filmų festivalyje ovacijos nesiliovė 8-ias minutes. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Katės buvo jo vaikai? Neįprasta Fredžio Merkurio šeima
Rytoj savo 80-ąjį gimtadienį būtų minėjęs legendinis muzikantas Fredis Merkuris. Ta proga rytoj 22-ą valandą, 40-mt minučių LRT Televizija rodys vieną įspūdingiausių grupės „Queen“ koncertų, nufilmuotą Monrealyje. O „Įdomių faktų“ rubrikoje Justas Buivydas pasakoja apie vieną svarbesnių Fredžio gyvenimo meilių – jo kates. Joms jis skyrė savo albumą ir kūrė dainas.

Diena, kai Švedija persėdo į kitą kelio pusę
Rugsėjo 3-ioji Švedijoje vadinama H diena. Šią dieną prieš 59 metus šalis pakeitė kryptį, kuria automobiliai važiuoja šalies gatvėse. Visa tai įgyvendinta nepaisant referendumo rezultatų, kurie rodė, kad tik 1 iš 7 šalies gyventojų pritaria tokiam pokyčiui. Kodėl švedams prireikė keisti vairavimo kryptį ir kaip pavyko įgyvendinti tokio masto operaciją pasakoja Justas Buivydas.

Viena kibirkštis ir lemtinga mero klaida: kodėl 1666 m. sudegė Londonas?
Rugsėjo 2 dieną prieš 360-mt metų dėl vienos neužgesintos krosnies kibirkšties Londoną apėmė katastrofiškas gaisras, per keturias dienas pavertęs pelenais didžiąją miesto dalį. Ugnis sunaikino tūkstančius namų ir dešimtis bažnyčių, tačiau netikėtai prisidėjo ir prie maro epidemijos pabaigos. Po nelaimės miestas buvo perstatytas iš akmens ir plytų – taip viena didžiausių tragedijų tapo moderniojo L

Kiek laiko išbūtumėte vandenyje, kurio temperatūra žemesnė už nulį?
Kiek laiko sugebėtumėte išbūti vandenyje, kurio temperatūra yra žemiau nulio? Kaip apskritai vanduo gali egzistuoti tokioje temperatūroje nepavirsdamas ledu? Minint dieną, kai prieš 41-erius metus buvo atrastos Titaniko nuolaužos, atsakymų į šiuos klausimus ieško Justas Buivydas.

Kiaulytė-terapeutė, padedanti žmonėms išbristi iš gyvenimo duobių
Vasaros pabaigoje – Justo Buivydo parengta istorija apie mini kiaulytę Vašingtone, kuri dirba kaip terapeutė. Ji padeda žmonėms, atsidūrusiems sudėtingose gyvenimo situacijose. Už tai kiaulytė, vardu Synergy, gauna vaisių, uogų, daržovių ir paglostukų.

Banko apiplėšimas, po kurio pasaulis išgirdo apie Stokholmo sindromą
Tai istorija apie banko apiplėšimą Švedijoje, po kurio atsirado Stokholmo sindromo terminas. Juo apibūdinama situacija, kai žmogus, patiriantis pagrobimą, smurtą ar stiprią prievartą, ima jausti prisirišimą, lojalumą ar empatiją skriaudėjui. Tačiau oficialiai Stokholmo sindromas nėra laikomas psichikos sutrikimu. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Robotų apokalipsė artėja? Humanoidas jau bėga greičiau už Usainą Boltą
„Įdomių faktų“ rubrikoje šiandien pasakojimas apie robotų humanoidų žaidynes Kinijoje. Jose robotas pirmą kartą nubėgo šimtą metrų greičiau nei greičiausias žmogus pasaulyje. Ten vyko ir daugiau įvairių rungčių. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Kaip Dolly Parton dalyvavo savo antrininkų konkurse ir... pralaimėjo
Įdomių faktų rubrikoje šiandien kviečiame prisiminti tikrą muzikos pasaulio legenda, kurios balso ir stiliaus nesumaišysi su niekuo kitu. Tai – Dolly Parton. Apie jos mirtį paskelbta vakar vakare. Kokių rekordų yra pasiekusi ši atlikėja ir istoriją, kaip ji pati dalyvavo savo antrininkų konkurse pasakoja Justas Buivydas.

Sensacija: mokslininkai Mėnulyje aptiko vienaragius ir sparnuotus žmones
Prieš beveik 200 metų Niujorko laikraštis paskelbė sensacingą žinią: Mėnulyje esą aptikta miškų, ežerų, vienaragių ir net sparnuotų humanoidų civilizacija. Šiandien ši istorija vadinama Didžiuoju Mėnulio melu. Ji primena, kad sensacingos naujienos ir tariamai moksliniai faktai žmones gali suklaidinti ne tik interneto, bet ir spausdinto žodžio laikais. Istoriją parengė Justas Buivydas.

„Plutono pažeminimas“: kodėl jis nebėra Saulės sistemos planeta?
Lygiai prieš 20-mt metų Plutonas iš devintosios Saulės sistemos planetos tapo tapo viena iš nykštukinių planetų. Tada paskelbta, kad jis neatitinka didiesiems dangaus kūnams keliamų sąlygų. Kokios yra tos sąlygos, kodėl buvo priimtas sprendimas pažeminti Plutoną ir plačiau apie planetos atradimą pasakoja Justas Buivydas.

Žąsis, kuri nuo gaisro išgelbėjo visą ūkį
Senovės Romoje žąsys, pasak legendos, kartą išgelbėjo miestą nuo užpuolimo. Praėjus daugiau nei dviem tūkstančiams metų, Teksase žąsis vardu Goosey vėl tapo netikėta heroje – jos keltas triukšmas pažadino ūkininką ir padėjo laiku pastebėti tvarte kilusį gaisrą. Apie šią istoriją pasakoja Justas Buivydas.

Estijoje – karalystė, kurios nėra žemėlapyje: turi net savo karalių
Rugpjūčio 20 dieną Estijoje minima Nepriklausomybės atkūrimo diena. Ta proga „Įdomių faktų“ rubrikoje Justas Buivydas paruošė pasakojimą apie setus. Tai nedidelė bendruomenė pietryčių Estijoje, kuri siekia saugoti savo kultūrą ir kartą per metus švenčia savo karalystės dieną.

Piknikas, per kurį prasivėrė geležinė uždanga
1989-ųjų vasaros pabaigoje surengtas istorinis Paneuropos piknikas. Prie Vengrijos ir Austrijos sienos šimtai Rytų Vokietijos gyventojų pasinaudojo netikėta proga pabėgti į Vakarus, o pasienio pareigūnai nepakėlė ginklų. Šis įvykis tapo vienu iš simbolinių geležinės uždangos griūties momentų. Plačiau pasakoja Justas Buivydas.

Pirmosios ledyno laidotuvės Islandijoje
Islandijoje prieš kelerius metus įvyko neįprasta ceremonija – į paskutinę kelionę išlydėtas ledynas, kurio nebeliko. Vietoje vainikų buvo pastatyta atminimo lenta su žinute ateities kartoms. Istoriją apie tai, kaip klimato krizė veikia ledynus Islandijoje parengė Justas Buivydas.

Legendinis Vudstoko festivalis: kodėl minia išaugo 10 kartų?
Šiomis dienomis prieš kiek daugiau nei pusę amžiaus vyko legendinis Vudstoko festivalis. Nesuvaldžius lankytojų srautų ir pradėjus nebetikrinti bilietų, renginys netikėtai išaugo 10-mt kartų. Jame ne tik žuvo keli žmonės, bet taip pat skelbta ir bent apie 2 pagimdytus kūdikius. Tačiau nebuvo fiksuota rimtesnių neramumų ar muštynių. Apie visą tai Justo Buivydo pasakojime.

Išdavystė ar tik verslas? Kaip MJ nusipirko „The Beatles“ dainų teises
Šią dieną prieš 41-erius metus Michaelas Jacksonas įsigijo teises į grupės „The Beatles“ muzika. Tai laikoma viena sėkmingiausių investicijų muzikos istorijoje. Visgi šis žingsnis kainavo Jacksonui draugystę su ir Paulu McCartniu, kuris pats ir papasakojo pop karaliui apie tokį verslo modelį. Istoriją apie tai, kaip vienas verslo patarimas baigėsi milijoniniu sandoriu ir nutrūkusia draugyste paren

Animacinis serialas, kuris labai erzina Donaldą Trumpą
Šiandien savo gimtadienį mini „Pietų parkas“ – serialas, kuris per beveik tris dešimtmečius spėjo pašiepti ir prezidentus, ir religijas, ir Holivudo žvaigždes. Tačiau šio serialo istorija prasidėjo nuo dviejų studentų sukurto keisto kalėdinio filmuko, o šiandien „Pietų parkas“ pats susiduria su nauja popkultūros jėga – dirbtiniu intelektu. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Prasideda Saulės užtemimas? Išjunkite indaploves!
Per šiandien vyksiantį saulės užtemimą Jungtinėje Karalystėje gyventojų prašoma taupyti elektrą. Užtemus Saulei smarkiai sumažės saulės energijos gamyba, todėl elektros tinklui, ir taip kenčiančiam nuo kaitros ir sausros, teks atlaikyti nemenką išbandymą. Kodėl britų indaplovės ir skalbyklės tampa nacionalinės energetikos sistemos reikalu – pasakoja Justas Buivydas.

Kai Lietuva dar tik atrado jūrą: pirmosios Jūros šventės istorija
Šią dieną prieš 92-ejus metus Klaipėdoje prasidėjo pirmoji Jūros šventė. Tuo metu Lietuva dar tik mokėsi būti jūrine valstybe: kūrėsi uostas, laivynas, o visuomenei buvo svarbu suprasti, kodėl jūra tokia reikšminga jaunai valstybei. Kaip atrodė pirmoji šventė, po kurios ir gimė iki šiol gyva tradicija – pasakoja Justas Buivydas.

Niekada ne vėlu: po 40 metų grąžinta knyga sujaudino knygyno darbuotojus
Viename knygyne Jungtinėse Valstijose darbuotojai neseniai gavo neįprastą siuntinį. Jo viduje – prieš dešimtmečius pavogta knyga, laiškas ir šimto dolerių kupiūra. Socialinius tinklus bei žiniasklaidą apskriejo istorija, kuri įrodo, kad atsiprašymui ir klaidos ištaisymui blogo laiko nėra. Išsamiau pasakoja Justas Buivydas.

Garsiausias traukinio apiplėšimas istorijoje
Ar įmanoma per pusvalandį įvykdyti tokį nusikaltimą, kuris po daugiau nei šešiasdešimties metų vis dar vadinamas garsiausiu pasaulyje? 1963-ųjų rugpjūtį Jungtinėje Karalystėje tai pavyko penkiolikos vyrų gaujai, sustabdžiusiai traukinį ir pagrobusiai milijonus. Apie legendinį Didįjį traukinio apiplėšimą šios dienos rubrikoje „Įdomūs faktai“ pasakoja Justas Buivydas.

Brito svajonė tapti vampyru baigėsi teisme
Teismas Jungtinėje Karalystėje baigė nagrinėti neįprastą bylą – vyras, įsitikinęs, kad kraujo gėrimas padės jam tapti vampyru, pripažintas pavojingu ir uždarytas psichiatrinėje ligoninėje gydymui. Savo veiksmais vyras gąsdino vietos bendruomenę, nuo jo nukentėjo ūkininkai ir žvėrys. Apie šią neeilinę istoriją – Justo Buivydo pasakojime.

Kodėl pasauliui neatsibosta Žmogus-voras?
Naujasis filmas apie Žmogų vorą vos pasirodęs kino teatruose tapo tikra sensacija. Visame pasaulyje filmas per pirmąjį savaitgalį surinko beveik milijardą dolerių, dar kartą įrodydamas, kad net ir kalbant apie superherojų nuovargį, Žmogus-voras vis dar sugeba sutraukti minias į kino sales. Kur slypi šios filmų serijos paslaptis, domisi Justas Buivydas.

Kaip pusę valandos išbūti neįkvėpus oro?
Šiandien „Įdomių faktų“ rubrikoje – istorija apie žmogų, kuris po vandeniu nekvėpavo beveik pusvalandį. Kaip tai įmanoma ir kur iš tiesų baigiasi žmogaus kūno galimybių ribos, pasakoja Justas Buivydas.

Norite gyventi 100 metų? Valgykite pupeles
Šiandien savo 100-ąjį gimtadienį būtų šventęs legendinis amerikiečių dainininkas Tony Benetas. Per 7-is dešimtmečius trukusią muzikinę karjerą jis pardavė daugiau nei 50-mt milijonų įrašų ir pelnė 20-mt Grammy apdovanojimų. Ta proga "Įdomių faktų" rubrikoje Justas Buivydas domisi ilgaamžiškumo paslaptimi ir ieško atsakymo į klausimą, ką valgo žmonės pasaulio regionuose, kur daugiausiai šimtamečių?

Rekordus mušanti Pitbullio plikių armija renkasi Kaune
Šį vakarą Kauno Dariaus ir Girėno stadione koncertuos vienas ryškiausių vakarėlių muzikos vardų – Pitbullis. Atlikėjas per daugiau nei du dešimtmečius sukūrė dešimtis pasaulinių hitų ir subūrė itin ištikimų gerbėjų armiją. Pastarieji jį pagerbia labai neįprastai – į koncertus ateina apsirengę taip, kaip pats Pitbullis, o svarbiausia įvaizdžio detale tampa plikė. Būtent ši tradicija neseniai atvedė

Kur vasarą dingsta švedai?
Liepa Švedijoje – didžiųjų atostogų metas. Daugelis įmonių dirba lėčiau, o kai kurie verslai net iki mėnesio sustabdo veiklą. Darbuotojai vasaros laikotarpiu turi teisę į 4-ių savaičių nepertraukiamas atostogas. Iš kur atsirado tokia tradicija ir kaip savo ilgąsias atostogas leidžia švedai? Apie tai – Justo Buivydo pasakojime.

Kaip dirbtinis intelektas padeda suskaičiuoti pasaulio tigrus?
Nors laukinių tigrų skaičių pasaulyje pastaraisiais metais pavyko padidinti, mokslininkams vis dar tenka atsakyti į sudėtingą klausimą – kaip tiksliai suskaičiuoti gyvūnus, kurių beveik niekas nemato? Pasirodo, šiandien tam padeda ne tik miškuose įrengtos kameros, bet ir dirbtinis intelektas, gebantis atpažinti kiekvieną tigrą pagal unikalų jo dryžių raštą. Išsamiau apie tai pasakoja Justas Buivyd

Kodėl Kinija pasirinko „Wham!“, o ne „Queen“?
1985-aisiais dėl teisės tapti pirmąja Vakarų popgrupe, koncertuosiančia Kinijoje, varžėsi dvi britų grupės – „Wham!“ ir „Queen“. Tačiau istoriją nulėmė ne dainos ar albumų pardavimai, o keli Kinijos pareigūnams parodyti reklaminiai lankstinukai. Apie tai, kaip vienas sumanus vadybininko sprendimas atvėrė duris į iki tol beveik nepasiekiamą pasaulį pasakoja Justas Buivydas.

Muzikantų antrininkų aukso amžius
Pasaulyje sparčiai populiarėja garsiausių muzikantų antrininkų koncertai. Vieni pirmųjų tokių antrininkų pasirodė dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, jie mėgdžiojo rokenrolo karalių Elvį Preslį. Kas lemia tokio žanro iškilimą šiomis dienomis - pasakoja Justas Buivydas.

Šventės atkeliauja anksčiau: kas sugalvojo Kalėdas vasarą?
Šį savaitgalį dalis pasaulio žmonių minės neoficialias vasaros Kalėdas. Tai ypač populiaru pietų pusrutulyje, kur šiuo metu yra šalčiausias metų laikotarpis. Visgi vasaros Kalėdiniai renginiai pastaruoju metu populiarėja ir Europoje – tai tarsi žaisminga pertrauka nuo karščio bangų. Pasakojimą apie tai parengė Justas Buivydas.

„Klubas 27“ – keistas sutapimas ar mistinis prakeiksmas?
Šią dieną prieš 15 metų pasaulis atsisveikino su išskirtinio balso savininke Amy Winehouse. Jai buvo vos 27-eri, todėl jos vardas iki šiol minimas kartu su vadinamuoju 27-erių klubu. Kas slepiasi už šio klubo legendos ir ką apie ją sako mokslininkai – pasakoja Justas Buivydas.

Rykliai, kurie klausosi džiazo
Rykliai dažnai laikomi vienais pavojingiausių jūrų plėšrūnų, tačiau mokslininkai sako, kad jų intelektą mes vis dar smarkiai nuvertiname. Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad rykliai geba mokytis net klausydamiesi muzikos. Apie tai išsamiau įdomių faktų rubrikoje pasakoja Justas Buivydas.

Blogiausias filmas žmonijos istorijoje
Kine dažniausiai kalbame apie rekordus – milijonines pajamas ir pilnas sales. Tačiau ši istorija yra apie visišką priešingybę – filmą, kurio premjeroje apsilankė vos vienas žiūrovas. Ar tokia nesėkmė gali galiausiai atnešti šlovę? Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Kai Messi laikė ant rankų savo būsimą varžovą
Šiąnakt vykusiame Pasaulio futbolo čempionato finale užfiksuota istorinė detalė. Lionelis Messi ir Lamine'as Yamalis tapo pirmaisiais varžovais finalo starte, kuriuos skiria daugiau nei 20 metų amžiaus. Tačiau jų istorija prasidėjo gerokai anksčiau – dar tada, kai Messi buvo kylanti žvaigždė, o Yamalis vos kelių mėnesių kūdikis. Apie tos istorinės fotosesijos aplinkybes pasakoja Justas Buivydas.

Ar Homero „Odisėją“ iš tiesų parašė moteris?
Šiandien kino teatruose pasirodo naujausias Christopherio Nolano filmas „Odisėja“, įkvėptas vieno garsiausių visų laikų literatūros kūrinių. Tačiau ar žinojote, kad jau daugiau nei šimtmetį gyvuoja teorija, jog šį epą galėjo parašyti visai ne Homeras, o jauna moteris iš Sicilijos? Apie vieną didžiausių senovės literatūros paslapčių pasakoja Justas Buivydas.

Baimė, kuri padeda – kodėl žiūrime siaubo filmus?
Siaubo filmai vienus verčia slėpti akis, o kitus – pirkti bilietus į kiekvieną premjerą. Bet kodėl savo noru renkamės patirti baimę? Mokslininkai sako, kad siaubo filmai gali būti ne tik pramoga, bet kai kuriems – ir savotiška emocinė treniruotė. Apie tai – Justo Buivydo pasakojimas.

Po traškučių – netikėtas desertas: kodėl Gibraltaro beždžionės valgo žemę?
Nuo šiandien tarp Ispanijos ir Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijos Gibraltaro nebeliks fizinės sienos kontrolės, todėl žmonės ir prekės galės judėti daug laisviau. Tai vienas svarbiausių „Brexit“ susitarimų, skirtų šiai Jungtinės Karalystės užjūrio teritorijai. Ta progą Justas Buivydas kviečia aplankyti Gibraltare gyvenančias bezdžiones ir sužinoti, kokių vaistų jos ieško po to, kai jas turis

Kodėl užimtoje Bastilijoje buvo tik 7 kaliniai?
Šiandien minima Prancūzijos nacionalinė šventė - Bastilijos paėmimo diena. Vyksta kariniai paradai, fejerverkų šou. Šią istorinę dieną prasidėjo revoliucija, visam laikui pakeitusi Prancūzijos ir Europos istoriją. Apie tai pasakoja Justas Buivydas.

Nuoga ant arklio per miestą: Lady Godivos legenda
Beveik tūkstančio metų senumo ladyi Godivos legenda iki šių dienų įkvepia ne tik menininkus, bet ir protestuotojus visame pasaulyje. Apie šią anglų didikę, kuri dėl miestelėnų gerovės buvo pasiryžusios per miestą joti nuoga ant arklio, pasakoja Justas Buivydas.

Kodėl Anglijoje buvo statomi namai su kuo mažiau langų?
1695-taisiais, paskutinę metų dieną Anglijoje įvestas langų mokestis. Namai, kurie turėjo iki dešimties langų, buvo apmokestinti dviem šilingais. Kiek čia būtų? Turbūt daug, nes mokesčiai gi nebūna maži. Pasakojama, kad šis mokestis labai kirto per neturtingųjų kišenes. Ir ne tik. Nepasiturintys paprastai gyveno dideliuose daugiabučiuose, kurie, kad ir kaip buvo padalyti, pagal mokesčio sąlygas bu

Kodėl ir už ką Dianai Ross buvo nurodyta antrą kartą sėsti kalėjiman dviem paroms?
2002-ų metų gruodžio 30-tąją Amerikos policijos pareigūnai sustabdė keistai keliu kreivojusį automobilį. Prie vairo sėdėjo Diana Ross - garsi pop muzikos atlikėja, jeigu kas nepamenat. Tuo metu 58-erių atlikėją Tuksono mieste Arizonos valstijoje policija sustabdė po to, kai gavo pranešimą iš vieno vairuotojo, kuris sakė, kad dar anksti ryte matė baltą „Honda Accord“, važiuojančią keliu į priešingą

Kur apsivalgyti per Kalėdas būtų sudėtinga?
Pirmą dieną po kalėdų, 1968 metų gruodžio 27-tąją po istorinės šešių dienų misijos į Žemę saugiai sugrįžo pirmoji pilotuojama misija į Mėnulį „Apollo 8“.Ved. Julius Juchnevičius

Kuo nusidėjo kalakutai, kuriems Amerikos prezidentas suteikia malonę per Padėkos dieną?
1941 metų antrą kalėdų dieną, gruodžio 26-tąją Amerikos prezidentas Franklinas Ruzveltas pasirašo įstatymą, kuriuo ketvirtasis lapkričio ketvirtadienis oficialiai paskelbiamas Padėkos diena.Ved. Julius Juchnevičius

Kodėl Andersui Celsijui nebūtų galima patikėti skelbti orų prognozių?
1741 metų gruodžio 25-tąją švedų mokslininkas Andersas Celsijus savo observatorijoje Upsaloje, taip, observatorijoje, nes jis ir astronomas buvo, pirmą kartą užfiksavo temperatūrą, naudodamas savo sukurtą 100to padalų skalę. Jis nė nenumanė, kad tai taps didžiausiu jo palikimu.Ved. Julius Juchnevičius

Ar telefono adresų knygelė buvo išrasta beveik 100 metų iki išmaniųjų telefonų atsiradimo
1912 metų gruodžio 24-tąją amerikiečių ekonomistui ir išradėjui Irvingui Fišeriui buvo suteiktas novatoriškos archyvavimo sistemos patentas. Ta sistema - tai archyvinės arba indeksuotos kortelės, kurių pagalba praėjus beveik šimtui metų nuo Fišerio patento bibliotekininkės surasdavo reikiamą knygą Martyno Mažvydo ar bet kurioje kitoje bibliotekoje.Ved. Julius Juchnevičius

Kodėl nereikėjo jaudintis dėl šešiamečio, kai atitrūko savadarbis oro balionas iš kiemo?
Prieš penkioliką metų gruodžio 23-iąją Fort Kolinse Kolorado valstijoje Ričardas Hinas ir jo žmona Mayumi buvo nuteisti vadinamoje “oro baliono berniuko” byloje. Tėtis gavo devyniasdešimt dienų belangės, mama - dvidešimt. Viskas dėl to, kas nutiko porą mėnesiu anksčiau, beje, tiesioginiame televizijos eteryje.Ved. Julius Juchnevičius

Karališkos skyrybos - kodėl anyta marčią ir savo sūnų skirtis ragino raštu?
1995 metų gruodžio 20-tąją Bakingamo rūmai pranešė, kad karalienė tą prieššventinę savaitę pasiuntė du laikšus, vieną tuomečiam princui Charlesui, ta prasme, savo sūnui, o kitą - vis dar tebemarčiai, princesei Dianai. Laiškuose ji paragino porą nebetempt gumos ir skirtis.Ved. Julius Juchnevičius

Filmas, kurį matė visi, kam per keturiasdešimt…
1997 metų gruodžio 19-tąją į pasaulio kino teatrus išplaukė Jameso Camerono epinė drama „Titanikas“, pasakojanti tikrą istoriją apie prabangų okeaninį lainerį, kuris 1912 metais jau per pačią pirmąją kelionę susidūrė su ledkalniu ir nuskendo, pražudydamas daugiau kaip 1 500 keleivių ir įgulos narių. Filmas išgarsino jaunąsias kino žvaigždes Leonardo DiCaprio ir Kate Winslet ir pelnė 11 „Oskarų“, į

Apie ką iš tiesų yra Šarlio Pero pasaka „Pelenė“?
Prieš porą metų šią gruodžio 18-tąją Edinburgo universiteto meno istorijos profesorė Genevieve Warwick laikraštyje „Observer“ paskelbė savo mokslinio tyrimo išvadą, kad stiklinis Pelenės batelis iš tiesų yra šmaikštus literatūrinis Charles'io Perrault pokštas, kuriame pašiepiama Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV aistra batams, taip pat ir Versalio veidrodžių salė. Tai turėjo būti „literatūrinis p

Kodėl pernai prieš Kalėdas Seime turėjo būti parodytas „Bembis“?
Prieš šešeris metus šią gruodžio 17-tąją Misūrio valstijoje apygardos teismo teisėjas nurodė, kad 29 metų Davidas Berry jaunesnysis, atlikdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę už brakonieriavimo, mažiausiai kartą per mėnesį turės žiūrėti animacinį filmą „Bambis“. 1942 metais sukurtame Disnėjaus filme „Bembis“ mažas elniukas, lekia raginamas paskui bėgančios motinos per mišką, kai staiga išgir

Kaip Amerikos kolonistai surengė britams maištą už 2 mln. dolerių
1773 metų gruodžio 16-tąją Bostono uoste grupė Masačusetso kolonistų, persirengusių indėnais mohavkais, įlipa į tris arbatos prikrautus laivus ir į uostą išmeta 342 dėžes su arbata. Vidurnaktį surengtas reidas, kuris buvo pramintas „Bostono arbatos vakarėliu“, buvo protestas prieš tais metais britų parlamento priimtą Arbatos įstatymą, kuriuo buvo siekiama išgelbėtižlungančią East India arbatos ben











