Homo cultus. Ten ir atgal
Laida, kviečianti platesnę, nespecialistų auditoriją susipažinti su antropologijos disciplina, jos tyrimais ir istorijomis. Pokalbiuose su įvairiais antropologais gilinamasi į jų atliekamus tyrimus ir stengiamasi juos aktualizuoti šiuolaikinio pasaulio kontekste. Kalbinami lietuvių antropologai, dirbantys tiek tolimiausiuose pasaulio kampeliuose, tiek ir Lietuvoje. Taip siekiama priartinti „kitą“ ir atskleisti, ko mes vis dar nesuprantame apie „savą“. Laidą veda Kristina Jonutytė, transliuojama kiekvieną pirmadienį 15.05 per LRT KLASIKĄ.
Epizodai
„Tyrumas ir pavojus“, arba kodėl purvas purvinas
Kodėl žemė darže yra tik žemė, o namuose ji tampa purvu? Pasak žymios britų antropologės Mary Douglas, purvas tėra „daiktas ne savo vietoje“. 1966 m. išleistas jos veikalas „Tyrumas ir pavojus: Taršos ir tabu idėjų analizė“ tapo humanitarinių ir socialinių mokslų klasika, įtraukta į įtakingiausių XX a. negrožinių knygų sąrašus. Neseniai ši studija pasirodė ir lietuvių kalba.Šioje laidoje gilinamės
Žemės grąžinimas ir etniškumas su Karoliu Dambrausku
Iš pirmo žvilgsnio posovietinis žemės grąžinimas atrodo kaip seniai pasibaigęs, sausas biurokratinis procesas – linijų braižymas žemėlapyje ir formalūs nuosavybės dokumentai. Tačiau ką iš tiesų reiškia „atgauti“ žemę? Kaip šis procesas formavo kasdienį gyvenimą, kaimynystės santykius ir vietos bendruomenių savimonę? Kokias asmenines ir bendruomenines reikšmes Lietuvoje ir ypač Lietuvos lenkų tarpe
Kinas, šokis ir politika: kaip keičiasi Indijos kultūros veidas
Šioje laidoje kalbama apie Indiją – šalį, kurioje gilios tradicijos persipina su sparčia modernizacija, o kultūra tampa ne tik saviraiškos forma, bet ir intensyvių politinių bei socialinių kovų lauku. Aptariama, kuo Indijos kultūrinis laukas išsiskiria nuo „vakarietiškojo“ ir kaip jis kinta laiko tėkmėje. Šios temos narpliojamos per du meno žanrus: kiną ir šokį.Ką apie Indijos visuomenę pasakoja i
Postkolonijinis žvilgsnis į Lietuvos lenkų tapatybę su Anna Pilarczyk-Palaitis
Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su Lietuvos lenkais, laidoje svarstoma, ką reiškia būti Lietuvos lenku šiandien, kaip tai reiškiasi kasdienybėje bei politinėje plotmėje, kaip identitetą transformuoja migracija bei geopolitiniai lūžiai. Aptariama, kodėl ši bendruomenė dažnai atsiduria tarp dviejų ribotų vertinimų – nepakankamo „lietuviškumo“ Lietuvoje ir nepakankamo „lenkiškumo“ Lenk
Nematomas mokesčių veidas: vertybės ir tapatybė Baltijos šalyse su Marija Norkūnaite
Mokesčiai dažniausiai priimami kaip sausa biurokratinė prievolė ar finansinis faktas, tačiau antropologinis žvilgsnis atskleidžia kur kas gilesnį jų matmenį, ypač asmenines ir socialines reikšmes. Šioje laidoje mokesčiai nagrinėjami kaip visuomenės „klijai“ ir tam tikras pilietybės ritualas, per kurį žmonės kuria, patiria ir įprasmina savo santykį su valstybe bei bendrapiliečiais. Kalbama apie tai
Kodėl gijimas nuo priklausomybės nėra tik valios klausimas – su Juozapa Živile Mieliauskaite
Priklausomybė – medicininė diagnozė, bet taip pat ir socialinė bei kultūrinė kategorija giliai veikianti žmogaus tapatybę, santykius ir pasaulį aplink jį. Remiantis ilgalaikiais etnografiniais tyrimais su gyjančiaisiais nuo priklausomybės Lietuvoje, laidoje analizuojama, kiek gijimo kelias yra specifiškas skirtingoms kultūroms, kokį vaidmenį čia atlieka bendruomenės bei institucijos ir kaip galima
Pietryčių Rusijos ir Mongolijos klajokliai su Donatu Brandišausku
Klajoklių tautų gyvenimas mums gali atrodyti keistas, bauginantis ar net romantiškas. Jų ryšys su gamta, gyvūnais ir valstybėmis, kurių ribose šie klajokliai atsiduria, yra daugialypė ir sudėtinga, plačiai antropologų tyrinėjama tema. Kaip tarp klajoklių suprantama sėkmė? Ką reiškia žodis „autochtonas“? Ir kokį ryšį pietryčių Azijos klajokliai kuria su greta jų gyvenančiais plėšriaisiais gyvūnais?
Postindustrinių miestų antropologija su Aušra Teleiše
Miestas yra vieta, kur supanti fizinė, architektūrinė ir infrastruktūrinė erdvė turi ypatingą reikšmę čia gyvenančių visuomenių gyvenimui. Dėl šios priežasties nemažai buvusių industrinių miestų ir jų gyventojų bendruomenių Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais. Ką žmonių gyvenime reiškia miesto erdviškumas? Kaip iš naujo save atranda Lietuvos postindustriniai miestai ir jų visuomenės? Ir kas
„Kitinimas“ ir pabėgėliai mūsų visuomenėje su Raminta Jakucevičiene
Bene pastoviausias dalykas mūsų gyvenime yra nuolatinis susidūrimas su ne tokiais kaip mes, galbūt keistai atrodančiais „kitais“. Šis susidūrimas tampa ne tik išbandymu, bet ir abipusės transformacijos galimybe. Ką reiškia sąvoka „kitinimas“? Kokią poveikį kitiems gali turėti mūsų žvilgsnis? Ir kaip buvimą „kitu“ išgyvena iš musulmoniškų kraštų į Lietuvą pabėgusios moterys? Išsamiau apie tai – pok
Kultūrinės ir gamtinės Islandijos poezija su Vaida Bražiūnaite
Islandija – vieniems lietuviams svajonių, kitiems kasdienybe, o tretiems – namais tapusi šalis. Islandų kultūra ir kalba savo spalvomis, garsais, žodynu ir vaizdais poetiškai ir nepastebimai susilieja su atšiauriu, bet magiško, mistiško ir grėsmingo grožio kupinu kraštovaizdžiu. Kokio tamsumo būna islandiškos naktys? Koks yra kasdienis gyvenimas mažame, į šiaurę nutolusiame Islandijos miestelyje?
Galios režimai ir žmonių patirtys jų akivaizdoje su Neringa Klumbyte
Autoritarinė galia apima ne tik politinį lauką, bet ir šiose galios sistemose gyvenančių žmonių kasdienybę, humorą, net ir jusles. Gyvos ir tikros tarp politinių girnų atsidūrusio žmogaus patirtys šiais iššūkių demokratijai kupinais laikais tampa vis aktualesnės. Kaip gyvenimą kontroliuoti siekė autoritarinis humoras Sovietų sąjungoje? Kokių vertės ir laimės formulių galima išmokti iš garsiosios V
Indų kastų sistema ir diaspora Lietuvoje su Kristina Garalyte
Indija yra paradoksų kraštas, kur sugyvena, persidengia ir sudėtingiausiais būdais siejasi gausybė kalbinių, kultūrinių, religinių ir tautinių grupių. Pastaraisiais dešimtmečiais ir Lietuvoje apsigyvena vis didėjantis kiekis indų diasporos gyventojų. Tad kokia ta Indijos kultūrinė įvairovė? Kaip indų bendruomenė prisitaiko Lietuvoje? Ir ką jie galvoja apie karą Ukrainoje? Išsamiau apie tai – pokal
Paramos Ukrainai rinkimas ir kiti ritualai su Beatriče Juškaite
Rinkti paramą Ukrainai Lietuvoje yra tapę gana įprastu, tam tikrą valstybinį sąmoningumą demonstruojančiu reiškiniu. Tačiau pažiūrėjus į tarptautinį kontekstą paaiškėja, kad tai anaiptol nėra savaime suprantamas elgesys, o ir patį karą skirtinguose kraštuose žmonės mato skirtingai. Kaip Rusijos agresiją prieš Ukrainą mato ir supranta Prancūzijos visuomenė? Kaip atrodo paramos rinkimo užkulisiai Li
Apie tautines mažumas ir tapatybes su Dariumi Daukšu
Tautinių mažumų tema niekada nėra paprasta ar savaime suprantama. Kitoniškumas užklausia, pastato į įtampą, ir transformuoja tiek „savo“, tiek „kito“ tapatybę, tiek daugumos, tiek ir mažumos pasaulį. Tad ką lietuviams reiškia būt tautine mažuma svetur? Kaip jaučiasi ir kokį ryšį su Lietuva išlaiko Norvegijoje gyvenantys lietuviai? Ir kaip gyvenimą Lietuvoje patiria čia gyvenantys lenkai? Išsamiau
Kinų kultūra ir Hakka bendruomenė su Baliu Astrausku
Kinijos kultūra mūsų kasdienybę dažniausiai pasiekia pigios produkcijos, masinės gamybos pavidalu. Dėl to neretai esame linkę ją matyti supaprastintai, kaip vienalytį darinį, gąsdinantį savo mastu ir augančia įtaka pasaulyje. Tačiau tiek etninės, tiek kultūrinės, tiek ir religinės įvairovės joje kur kas daugiau nei mums gali atrodyti. Iš kur kyla Kinijos ir Taivano įtampa? Kokiais bruožais pasižym
Vizualinės antropologijos ir etnografinis kinas su Nariumi Kairiu
Vaizdinis etnografinės medžiagos fiksavimas yra tapęs vienasvarbiausių antropologijos darbo technikų. Tačiau papasakoti apie„kito“ gyvenimą nepameluojant ir visapusiškai nėra paprasta net irpasitelkus vaizdo kamerą. O ką jau kalbėti apie iššūkius, kylančiusskaitmeninių technologijų įsigalėjimo akivaizdoje. Kaip antropologijosmokslas naudoja kino priemones lauko tyrimams? Kas yra ikonofobija? Irkas
Antropologijos ir etnologijos tyrimų istorija bei aktualumas šiandien su Vida Savoniakaite
Antropologijos ir etnologijos mokslų pavadinimai dažnai nuskamba kartu. Neretai sąvokos naudojamos pakaičiui, bet tarp jų esti ir reikšmingų istorinių skirtumų. Lietuvos atveju etnografiniai, etnologiniai ir antropologiniai tyrimai yra svarbūs ne tik dėl mokslinės vertės, bet ir kaip valstybingumo, tautos pažinimo ir kūrimo priemonės. Tad kuo etnologija skiriasi nuo antropologijos? Koks šių mokslo
Valstybių sienos ir jų nepaisymas: pokalbis su dr. Ieva Jusionyte
Valstybių sienos egzistuoja tiek fiziškai, kaip konkretūs, saugantys, bet ir ribojantys, o neretai ir žalojantys objektai, tiek ir psichologiškai, kaip skirtingas politines, kultūrines erdves atribojantys objektai. Jų egzistavimas sukuria prielaidą ir kitiems reiškiniams – migracijos, kontrabandos, eksporto ir panašiai. Todėl paribys yra ypatingai įdomi ir turtinga tema, kurią tyrinėja gausybė ant
Ten ir atgal. Kokius ryšius kuria dovanos ir mainai? Pokalbis apie maisto antropologiją ir kultūrinę kaitą su Lina Pranaityte-Wergin
Nors „tradicines“ kultūras įprasta įsivaizduoti kaip nepavaldžias laikui, iš tiesų jos visuomet yra tėkmėje ir sąveikauja su įvairiais politiniais ir ekonominiais režimais bei maišosi su kitomis kultūromis – tiek kaimyninėmis, tiek ir tolimomis. Šioje laidoje gilinamės į tai, kokius socialinius santykius kuria dovanos bei mainai dviejuose skirtinguose kontekstuose: Australijos autochtonų maisto ku
Homo cultus. Ten ir atgal. Kokia romų padėtis Lietuvos visuomenėje? Pokalbis su Gopalu Michailovskiu ir Agnieška Avin
Romai – viena iš labiausiai diskriminuojamų ir marginalizuojamų tautinių mažumų Lietuvoje. Ši grupė yra veikiama struktūrinės diskriminacijos, rasizmo, neigiamo stereotipų visuomenėje. Prie šios padėties prisideda ne tik institucijos bei individai, bet ir mokslas, ilgai egzotizavęs romus. Kaip pasireiškia antičigonizmas Lietuvoje? Kokios Vilniaus taboro nugriovimo pasekmės? Kodėl romai emigruoja i
Ten ir atgal. Su kokiais iššūkiais susiduria poindustrinės Europos bendruomenės? Pokalbis apie tvarumą ir ateities vizijas su Asta Vonderau
Šioje laidoje siekiame atskleisti antropologines įžvalgas apie visuomenės ir kultūros kaitą Europoje, ypač poindustriniame kontekste, kai iš naujo permąstomas resursų paskirstymas, skaitmeninių technologijų vaidmuo, identitetas bei vieta valstybės bei pasaulio ekonomikoje.Kokius privalumus ir įtampas atnešė „Facebook“ duomenų centras Švedijos šiaurėje? Kuo problemiškas perėjimas prie „švarios“ ene
Ten ir atgal. Kokias kolonizacijos pasekmes jaučia Kanados ir Suomijos autochtonai? Pokalbis apie kri ir samių bendruomenes su Ieva Paberžyt
Vietinės žmonių grupės lietuviškai vadinamos įvairiai – čiabuviais, autochtonais, vietiniais žmonėmis. Tai – mažos etninės ir kultūrinės grupės, kurios turi kolektyvinį istorinį ryšį su žemėmis, kuriose gyvena, jų ištekliais ir tam tikru gyvenimo būdu. Dauguma atvejų šios žemės buvo kolonizuotos, todėl autochtonai šiandieniniame pasaulyje dažniausiai egzistuoja kaip mažuma, kurios gyvenimo būdas i
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip žmonės, žvėrys ir kraštovaizdis išgyvena klimato krizę Alpėse? Pokalbis su Daina Pupkevičiūte
Šiandien žmonija gyvena klimato krizės sąlygomis. Šį terminą aktyvistai ir mokslininkai naudoja teigdami, kad klimato kaitos bei globalinio atšilimo reiškiniai jau nebėra abstraktūs ir nutolę, o jų pasekmės svariai jaučiamos įvairiose pasaulio vietovėse. Laikui bėgant ši krizė, nesiėmus pakankamų veiksmų, tik gilės. Pokalbyje šias temas nagrinėsime kalbėdami apie Pamario Alpių, Prancūzijos pietryč
Homo cultus. Ten ir atgal. Kodėl neuroįvairovė Lietuvoje nematoma? Pokalbis su Daiva Bartušiene
Neuroįvairovės terminas apibrėžia tai, kad žmonės pasižymi skirtingomis neurologinėmis ypatybėmis – kai kurias jų visuomenėje laikome „norma“, kitos diagnozuojamos kaip autizmo spektro simptomai, disleksija, hiperaktyvumas ar kiti, biomedicininiais terminais kalbant, sutrikimai. Kuo medicinos antropologija prisideda prie žmonijos neuroįvairovės supratimo? Kaip atrodo autizmo socialinių ir kultūrin
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip Sibiro klajokliai sugyvena su vilkais? Pokalbis su Aivaru Jefanovu
Sibire iki šių dienų dalis vietinių tautų atstovų išlaiko klajoklišką gyvenimo būdą, augindami elnius. Arktinėje Jakutijoje jie susiduria su itin atšiauriomis klimato sąlygomis, o taip pat ir dažnai jų kultūrai ir gyvenimo būdui priešiška valstybės politika. Vietinių gyventojų socialiniame pasaulyje egzistuoja ne tik žmonės, bet ir vilkai, meškos, vietinės dievybės ir dvasios, o sugyvenimas su jai
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip gyvena Sibiro klajokliai šiandien? Pokalbis su Donatu Brandišausku
Sibiras asocijuojasi su amžinuoju įšalu, itin atšiauriu klimatu ir laukine, neįžengiama bei pavojinga gamta, kuri, beje, pastaruoju metu sparčiai keičiasi vykstant klimato kaitai. Šoje „Ten ir atgal“ laidoje kalbėsime apie šią gamtą ir jos pokyčius, tačiau taip pat gilinsimės ir į tai, kaip ten gyvena vietiniai žmonės, ypač Sibiro autochtonai bei kaip jie sąveikauja tiek su besikeičiančia aplinka,
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip mongolai supranta karmą, sąmonę ir reinkarnaciją? Pokalbis su Renatu Berniūnu
Galvojant apie Mongoliją, prieš akis iškyla begalinės stepės, Gobio dykumos ir jurtose gyvenančių klajoklių vaizdiniai. Tačiau šios šalies kultūra ir visuomenė įdomios daugeliu aspektų - tiek turtingu, sinkretišku religiniu gyvenimu, tiek gyvybinga politine scena, užimant „demokratinės salelės“ tarp Rusijos ir Kinijos poziciją, tiek itin sparčiais urbanizacijos procesais. Be to, Mongolijos tyrimai
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip keičiasi miestai ir jų gyventojai? Pokalbis su Vaiva Aglinskas ir Mykole Lukošiene
Daugiau nei pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, o šie skirtinguose regionuose ir kultūrose yra itin įvairūs ne tik struktūriniu, bet ir gyventojų patyrimo, gyvenimo kokybės požiūriu. Miesto antropologai gilinasi į šią įvairovę ir bando suprasti žmonių kasdienes patirtis mieste: kokius asmeninius, socialinius ir kultūrinius saitus jie palaiko su juos supančia aplinka, kaip jie įsisavina miest
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip atrodo gyvenimas skurdžiausiuose Indijos miestų rajonuose? Pokalbis su Emilija Zabiliūte
Sunku įsivaizduoti, kaip gyvena žmonės tolimuose kraštuose ir nepatekti į gajų stereotipų spąstus. Šįkart laidoje „Ten ir atgal“ nusikelsime į Indijos sostinės Delio neturtingųjų kvartalus ir pažvelgsime į kasdieninį tenykštį gyvenimą, aptarsime sveikatos sistemos bruožus.Ar teisinga neturtingųjų priemiesčius vadinti „lūšnynais“? Kaip atrodo gyvenimas ten? Kuo ypatinga bendruomeninė sveikata Indij
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip migracija keičia visuomenę? Pokalbis su Vyčiu Čiubrinsku
Žmonės visuomet judėjo ir judės, tačiau migracijos procesai keičiasi bei priklauso nuo vietos, laikotarpio ir kultūros. Emigravusieji dažnai išlaiko ryšius su vieta ir bendruomene, iš kurios išvyko, tačiau jos įgyja naujas, kartais netikėtas reikšmes. Šioje laidoje aptariame migracijos procesus Šiaurės Indijoje, o taip pat išeivių iš Lietuvos identitetą ir gyvenimą JAV ir Rusijoje.Kokie migracijos
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip antropologai tyrinėja karą? Pokalbis su Migle Lapėnaite ir Arvydu Grišinu
Karas neabejotinai keičia individus bei visuomenes, o šiuos procesus suprasti bando skirtingų mokslo šakų tyrėjai. Šįkart gilinamės į tai, kaip atrodo etnografiniai tyrimai karo bei revoliucijos sąlygomis ir kaip antropologai žvelgia į Ukrainą šiandien bei Maidano revoliucijos metu 2014 metais.Kaip atrodo lauko tyrimas karo metu? Kaip karas keičia Ukrainos visuomenę? Kokia moterų padėtis vykstant
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip keičiasi Lietuvos kaimas? Pokalbis su Ida Harboe Knudssen
Lietuvos kaimas išgyveno ženklius pokyčius ne tik posovietiniame laikotarpyje, bet ir Lietuvai įstojus į Europos sąjungą. Pasikeitusi teisinė ir ekonominė aplinka turėjo poveikį tiek smulkiesiems vietos ūkininkams, tiek ir vietiniam politiniam elitui. Šios transformacijos įdomios teisės antropologams, kurie gilinasi į tai, kaip teisė bei jos pokyčiai paveikia žmonių kasdieninį gyvenimą bei sociali
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip atrodo gyvenimas JAV ir Meksikos pasienyje? Pokalbis su Ieva Jusionyte
Valstybinės sienos – neatsiejama šiandieninio pasaulio dalis. Sienos atskiria ir riboja, tačiau per jas neišvengiamai vyksta ir didelė apykaita – juda žmonės, daiktai, gamtos reiškiniai, idėjos. Viena vertus, sienos užtikrina valstybinį saugumą ir tvarką. Kita vertus, jos gali tapti pavojumi žmonių sveikatai, geresnio gyvenimo perspektyvoms ir net gyvybei.Kaip atrodo kasdieninis gyvenimas paribyje
Homo cultus. Ten ir atgal. Kuo išskirtinis religinis gyvenimas Ukrainoje? Pokalbis su Eugenijumi Liutkevičiumi
Nuo karo Ukrainoje pradžios pastebimas susidomėjimas Ukrainos visuomene. Tačiau jos religinė įvairovė ir sėkmingas religinis pliuralizmas jau daug metų domina mokslininkus ir yra gausiai tyrinėjami. Taip pat įdomūs ir religinių bendruomenių santykiai su valstybe ir politinėmis jėgomis.Kodėl religinis pliuralizmas Ukrainoje laikomas sėkmingu? Koks santykis tarp religinių bendruomenių ir valstybės U
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip keičiasi Indijos kastų sistema? Pokalbis su Kristina Garalyte
Indija - milžiniška šalis, kurioje gyvena apie šeštadalį pasaulio gyventojų. Iš populiarių reprezentacijų dažniausiai pažįstame tik dominuojančias hinduistinės kultūros dalis, tokias kaip ajurveda, joga ar bolivudas. Tačiau Indija taip pat garsėja ir ypatinga etnine, kalbine, religine bei socialine įvairove. Šioje laidoje gilinamės į Indijos dalitų (buvusių „neliečiamųjų“) gyvenimą šiandieninėje I
Homo cultus. Ten ir atgal. Kaip sugyvena daugiaetnė Lietuva? Pokalbis su Kristina Šliavaite
Ką reiškia etniniai skirtumai kasdieniame gyvenime? Kaip žmonės randa bendrą kalbą daugiakalbėse Lietuvos vietovėse? Kokį įspaudą Visagine paliko atominė elektrinė ir ką šio miesto gyventojams reiškia jos uždarymas? Kodėl Lietuvos piliečiams svarbu gauti išsilavinimą rusų ar lenkų kalba? Kaip mokyklose Vilniuje kuriamas bendrumas?Etninė, kalbinė ir kultūrinė įvairovė Lietuvoje kartais tampa ne tik
Homo cultus. Ten ir atgal. Kas yra „normalumas“? Apie Rožytę ir sovietinį humorą – pokalbis su Neringa Klumbyte
Antropologai dažnai pasiūlo neįprastą perspektyvą į mūsų pačių visuomenę. Šįkart laidoje „Ten ir atgal“ per antropologinius Lietuvos tyrimus žvelgsime į platesnes visuomenės temas: socialinį normatyvumą, politinę raišką kasdieniniame gyvenime, mokslo ir ideologijos santykį.Ką reiškia peržengti „normalumo“ ribas? Ar Rožytė, daugiametė ekscentriška Vilniaus ikona, gali suteikti mums naujų įžvalgų ap
Homo cultus. Ten ir atgal. Sveikatos sistema Lietuvoje: kaip gydo „vokeliai“? Pokalbis su Rima Praspaliauskiene
Sveikatos ir medicinos temos visuomet buvo aktualios, tačiau pastaraisiais metais, COVID-19 pandemijos metu itin išryškėjo, kad sėkmingam gydymui neužtenka veiksmingų techninių sprendimų. Svarbu suprasti ir kultūrinę bei socialinę medicinos specifiką, kuri nulemia ne tik jos prieinamumą, bet ir gydymo sėkmę. Į šias temas gilinasi medicinos antropologai, kurie pastebi, kad artimųjų rūpestis, teisin
