Šviesi ateitis
„Šviesi ateitis“ – LRT laida apie naujausius mokslo atradimus ir išradimus, keičiančius mūsų dabartį ir kuriančius ateitį. Joje Lietuvos ir užsienio ekspertai padeda suprasti karščiausias technologijų tendencijas. Laida skirta tiek aktyviai besidomintiems naujųjų technologijų pasauliu, tiek smalsaujantiems, kas laukia horizonte. Vedėja – žurnalistė Karolina Panto.
Epizodai
Mokslo pasaulio naujovės: nuo dirbtinio intelekto iki kosmoso pasiekimų
Paskutinėje „Šviesios ateities“ laidoje – įdomiausių pastarojo meto mokslo naujovių ir tendencijų apžvalga. Kas naujo įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kaip pasaulio įvykiai keičia mokslo lauką? Kokių naujienų įvyko Lietuvos mokslo bendruomenėje bei kas dar jaudina tyrėjus? Apie viską – su LRT.lt mokslo ir IT žurnaliste Elizabet Beržanskyte.Ved. Karolina Panto
DI inovacijos neregiams ir kaip kelionės padeda pasiekti ilgaamžiškumą
Neseniai Vokietijoje, Frankfurte vykusioje „SightCity“ parodoje pristatytos naujausios technologijos, keičiančios neregių ir silpnaregių gyvenimus. Šioje parodoje dalyvavo ir LRT garso režisierė, regos negalią turinti Eglė Jarmolavičiūtė. Kokios inovacijos jai paliko didžiausią įspūdį?Ilgaamžiškumą lemia daugybė veiksnių – nuo genetinio paveldo iki kasdienių sprendimų. Šioje srityje dirbanti žurna
Iš salotos apie mėsainį nesužinosi arba ką padeda suprasti multiomika?
Pirmąkart išgirdus terminą multiomika, jį suprasti ne taip jau ir lengva. Iš esmės, tai būdas pažinti mūsų organizmus analizuojant ne tik pavienius fragmentus, bet ir skirtingų lygių informaciją. Multiomikos mokslininkė dr. Ingrida Olendraitė pateikia pavyzdį: nors salotą mėsainyje rasti galima, iš jos spręsti apie patiekalą būtų sunku, nes trūktų daug svarbios informacijos. Su laidos pašnekove ka
Ką atskleidžia mūsų veidai?
Veidas – ne tik mūsų identiteto dalis, bet ir svarbus informacijos šaltinis. Šalies mokslininkai teigia, kad, net ir analizuojant buitines nuotraukas, šiandien galima gana tiksliai prognozuoti veido vystymąsi, o šie atradimai turi svarbią reikšmę ne tik vaikų veidų identifikacijos, paieškos srityje, bet ir ateityje gali padėti nustatyti geresnes gydymo strategijas. Išsamiau šia tema laidoje kalbam
Vaizdo žaidimai ir metavisata: kultūros dalis ar skelbimų lenta?
Vaizdo žaidimai per pastaruosius metus keičia įvaizdį – vis daugiau žmonių juos mato ne tik kaip pramogą, bet ir kaip reikšmingą kultūros bei meno dalį. Žaidimai taip pat vis dažniau naudojami edukacijoje, terapijoje ar net verslo mokymuose. Juos įmonės ar garsenybės išnaudoja siekdamos didinti savo vardo žinomumą – pavyzdžiui, tam pasitelkia populiarių internetinių žaidimų „Fortnite“ ar „Roblox“
„Hubble“ teleskopo 35-metis kosmose ir nauja vakcina nuo tuberkuliozės
Prieš 35-erius metus pakilęs į orbitą virš Žemės, „Hubble“ kosminis teleskopas atliko apie pusantro milijono stebėjimų. Išskirtinius vaizdus ir duomenis užfiksavęs teleskopas, manoma, dar gali veikti iki 2030 ar 2040 metų. Apie šio teleskopo svarbiausius darbus – pokalbis su astrofiziku Vidu Dobrovolsku.Vienas žymiausių pasaulyje imunologų Stefanas H. E. Kaufmannas kuria vakciną nuo tuberkuliozės,
Baisiųjų vilkų „atkūrimas“ ir kaip apgauti smegenis mokantis užsienio kalbų
Amerikiečių bendrovė „Colossal Biosciences“ teigia sugrąžinusi išnykusią baisiųjų vilkų rūšį. Manoma, kad šie vilkai egzistavo prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Tačiau mokslininkai naujieną vertina nevienareikšmiškai – veikiausiai išveisti ne senovinės rūšies atstovai, o mišrūnai.Meluoti sau norint išmokti kažką naujo gali būti naudinga. Kodėl? Apie tai kalbamės antroje laidos dalyje su neuroeduko
Populiacinis biobankas: kaip anksčiau ir tiksliau diagnozuoti ligas?
Vilniaus universitete atidarytas pirmasis šalyje Lietuvos populiacijos ir retųjų ligų biobankas. Jis padės sužinoti daugiau apie žmonių genetinius polinkius į tam tikras ligas. Kaip – pasakoja biobanko vadovė dr. Giedrė Kvedaravičienė.Prieš 50 metų Bilas Geitsas ir Polas Alenas įkūrė bendrovę „Microsoft“. Dabar tai – viena vertingiausių kompanijų pasaulyje, ne tik gaminanti programinę įrangą, bet
Kaip Žemėje atsirado gyvybė ir jos paieškos kosmose
Vaikystėje mokslininkas Victor Ambros domėjosi astronomija, netgi pats sukonstravo teleskopą. Tačiau vėliau netikėtai pasuko į mikropasaulį. Atradęs genus reguliuojančias molekules mikroRNR, pernai mokslininkas pelnė Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje. Su konferencijoje „The COINS“ viešėjusiu mokslininku pasikalbėjo Elizabet Beržanskytė.Dar vienas „The COINS“ konferencijoje apsilank
Kaip nugaišusi antis atnešė „Šnobelio“ premiją ir kitos alternatyvos „Starlink“
Prieš 30 metų biologas Kees Moeliker išgirdo stiprų trenksmą – į stiklinį pastatą, kuriame dirbo, atsitrenkė antis. Kas nutiko toliau, pakeitė jo gyvenimą. Ir pelnė vadinamąją „Šnobelio“ premiją, skirtą, kad būtų atkreiptas dėmesys į neįprastai ir šmaikščiai mąstančius mokslininkus.Dar laidoje apie alternatyvas „Starlink“ – ES kuria naują didelę programą „IRIS²“, kurios išskirtinumas – privataus s
Kišenėje telpančios inovacijos: kaip išmaniaisiais telefonais naudosimės ateityje?
Telefonai šiais laikais yra ne tik susisiekimo priemonė – tai ir fotoaparatas, ir užrašinė, ir kompiuteris, ir pramoga. Išmaniųjų prietaisų gamintojai kasmet stengiasi nustebinti vis įdomesniais pasiūlymais – nuo sulankstomų ar permatomų ekranų iki galimybės įkrauti telefoną saulės energija. O kur dar dirbtinio intelekto galimybės! Kokias inovacijas kuria didieji gamintojai, kaip ieškoma, ko nori
Kodėl Marsas raudonas ir kodėl nereikėtų gerti vandens iš plastikinių buteliukų
Marsas neretai yra vadinamas „Raudonąja planeta“. Tačiau kas tiksliaii lemia, kad šis dangaus kūnas – rusvos spalvos? Regis, mokslininkai žino atsakymą, o pagrindinis tyrimo autorius - lietuvis, Brauno universiteto mokslininkas Adomas Valantinas.Mikroplastiko neišvengsime, tačiau galime mažinti jo kiekį kasdienybėje – mažinti plastikinių pakuočių, negerti vandens iš plastikinių buteliukų. Daugiau
Holodomorą tyrinėjanti istorikė: karas pakeitė Ukrainos mokslininkų kasdienybę
VU Istorijos fakultete šiandien dirbanti dr. Tetiana Boriak į Vilnių iš Kyjivo atvyko 2022 m., praėjus mėnesiui nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Kyjivo nacionalinio Taraso Ševčenkos universiteto istorikė tyrinėja Holodomorą – siaubingus įvykius, apie kuriuos pati jaunystėje žinojo mažai, mokslininkė lygina su šiandieniniais Rusijos veiksmais siekiant pažaboti ukrainiečių tautą. Apie
Laikas prie ekranų: grėsmės ir galimybės
Vilniaus universiteto tyrimas rodo, kad didžioji dauguma vaikų prie ekranų praleidžia daugiau laiko nei rekomenduojama. Nors daugiau nei pusė apklaustųjų sako, kad vaikai naudoja ekranus ne tik pramogoms, bet ir mokymuisi, tai nebūtinai skatina kokybišką pažinimą. Lietuvoje svarstant drausti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose, išsamiau pasikalbėjome su VU Vaikų universiteto projektų vadove Akv
Kaip veikia DI pokalbių robotai ir įdomūs radiniai Bennu asteroide
Pastaraisiais metais daug girdime apie dirbtinio intelekto pokalbių robotus, tokius kaip „ChatGPT“ ar „Gemini“. Dažnas jais naudojamės patys. Tačiau ar žinome, kaip veikia tokie pokalbių robotai? Paprastai paaiškina ekspertai – dirbtinio intelekto asociacijos prezidentas doc. dr. Linas Petkevičius, Roterdamo Erasmus universiteto dirbtinio intelekto ekspertė Goda Mockutė, KTU tyrėjas, dirbtinio int
„DeepSeek“ fenomenas ir mados technologijos: ne tik lemputės ir ananasai
Kinų dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ praėjusią savaitę sukėlė šoką dirbtinio intelekto pasaulyje ir finansų rinkoje – atvirojo kodo modelis veikia ne ką prasčiau nei „ChatGPT“, tačiau su mažiau pažangiais ir pigesniais lustais. Kas lėmė kinų kalbos roboto sėkmę ir kokių grėsmių jis kelia?Laidoje taip pat pokalbis su naujos kartos technologijų stratege Odeta Jace. Kaip su mados technologi
Apie superkompiuterius ir bandymus aptikti Alzheimerio ligą anksčiau
Kalifornijoje, Lorenso Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, pradėjo veikti sparčiausias pasaulyje superkompiuteris. 600 milijonų dolerių kainavęs įrankis atliks itin pažangias užduotis, įskaitant JAV branduolinių ginklų atsargų apsaugą ir stebėseną. Kas yra superkompiuteris, kaip jis atrodo ir veikia? Ko reikia jam išlaikyti? Pasakoja VU MIF informacinių technologijų prodekanas prof. Povilas Tr
Kodėl alkoholis didina vėžio riziką?
JAV kilo naujos diskusijos dėl įspėjimų apie alkoholio riziką – vyriausiasis šalies gydytojas siūlo ant alkoholio etikečių skelbti pespėjimus dėl vėžio. Kodėl alkoholis didina vėžio riziką, kalbėjausi su toksikologe Gabija Laubner-Sakalauskiene.Dar laidoje ir apie žmogaus metapneumoviruso protrūkį Kinijoje, bei kodėl virusų tyrinėtojas Gytis Dudas sako, kad dėl to nerimauti nevertėtų.Pasižvalgysim
Kodėl moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos?
„Moterys gyvena ilgiau, bet prastesnės sveikatos – galbūt dėl hormonų praradimo“, - sako gydytoja, ilgaamžiškumo ir sveikatinimo klinikos įkūrėja Violeta Jurgaitienė. Jos teigimu, 40-aisiais gyvenimo metais moterys turėtų dar kruopščiau rūpintis sveikata. Šis perimenopauzės laikotarpis, kai kinta hormonai, gali pasireikšti nemaloniais simptomais, kuriems gydyti dabar atsiranda vis daugiau būdų, ne
Įdomiausi „Time“ 2024-ųjų išradimai: nuo dirbtinio intelekto tualeto iki kalbančių augalų
Kasmet žurnalas „TIME“ skelbia geriausių ir naudingiausių išradimų sąrašą. Šiemet inovacijų – net 200, tarp jų – dirbtinio intelekto įrankiai, testai vėžiui ar Alzheimerio ligai nustatyti, tvaraus ūkininkavimo idėjos. Kas sudomino pasaulį šiemet?Ved. Karolina Panto
Baltojo banginio „šnipo“ istorija: tarsi Pinokis, jis norėjo būti žmogumi
Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo būti žmogumi ir patikti žmonėms“, - sako 8 mėnesius belugą tyrinėjęs filmo režisierius, jūrų biologas Fabrice Schnoller. Laidoje – pokalbis su juo.VU
Kaip automobiliai tampa dideliais kompiuteriais ant ratų
„Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik ne dabar ir ne artimiausią dešimtmetį. Laidoje kalbamės apie šiandieninius ir ateities automobilius – kaip keičiasi jų kokybė, kur pritaikomos inovaci
Kaip socialiniai tinklai pūdo mūsų smegenis?
Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas naršant socialiniuose tinkluose ir žiūrint menkaverčius vaizdo įrašus. Kodėl nelabai vertingo turinio dabar tiek daug ir kaip neribojamas laikas pri
RNR – nuo virusų iki tobulų genų
Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir senėjimą? Kaip iRNR vakcinos padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip ligos bus gydomos ateityje? Šie ir kiti klausimai aptariami ne tik knygoje,
Kaip mus veikia naujienos apie karą ir hominido Lucy pamokos apie žmogaus evoliuciją
Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius – žiniasklaidos straipsnius, jų antraštes, komentarus internete. Apie projektą pasakoja jo vadovė, KTU profesorė Ramunė K
Elonas Muskas: vizionierius, kuriantis ar griaunantis ateitį?
Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu.Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksianti
Mirusiųjų „Facebook“ ir rimtas iššūkis „Google“
Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų.„OpenAI“ žengia dar vieną
Dirbtinė mėsa – realioms problemoms spręsti
Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovaci
Kaip apsaugoti astronautų sveikatą ir mūsų miegą
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ atrinkta į NASA kosmoso sveikatos priežiūros programą. Įmonė prisidės prie novatoriškų sprendimų kosmoso sveikatos priežiūros srityje, padedančių pasirengti artėjančiam žmonijos civilizacijos šuoliui – misijoms į gilųjį kosmosą. Kokią naudą šie tyrimai turės ir čia, Žemėje? Pokalbis su „Delta Biosciences“ įkūrėju Dominyku Milašiumi ir Inovacijų age
Ateities medicina: nuo organoidų iki skaitmeninių įrankių kovai su vėžiu
Spalį Vilniuje duris atvėrė VU Medicinos mokslo centras. Čia bus plėtojama skaitmeninė medicina - pasitelkus dirbtinį intelektą, stiprinama kova su vėžiu. Taip pat auginami organoidai, arba mažos žmogaus organų versijos iš kamieninių ląstelių, kurie jau dabar vadinami vienu inovatyviausiu ir pažangiausių ligų tyrimų modeliu.O dar apžvelgsime pastarosios savaitės mokslo naujienas, tarp jų - Jupiter
Nobelis dirbtiniam intelektui ir (ne) piniguose laimė
Laidoje – 2024 m. Nobelio premijų apžvalga. Net dvi premijos – fizikos ir chemijos – šiemet skirtos mokslininkų darbams, vienaip ar kitaip susijusiems su dirbtinio intelekto vystymusi. Kokius pamatus karščiausiai šio meto technologijai prieš kelis dešimtmečius paklojo mokslininkai?Ne piniguose laimė, žinoma, bet... mokslas (ir protas) sako kitaip. Šia tema kalbamės su laiko paskirstymo ir laimės s
Didžiausiai laboratorijai CERN – 70: kaip prie tyrimų prisideda Lietuva?
Spalio 1-ąją 70 metų atšventė didžiausia pasaulyje dalelių laboratorija CERN. O štai rugsėjį pasirodė džiugi žinia, kad Vilniaus universitetas tapo oficialiu vieno iš pagrindinių CERN eksperimentų – LHCb – institutu. Apie CERN istoriją ir Lietuvos įsitraukimą – pokalbis su fiziku, LHCb Vilniaus grupės vadovu dr. Mindaugu Šarpiu.Šią savaitę paaiškės Nobelio premijų laureatai – kam jos prognozuojamo
Dvyliktasis Kūčių patiekalas – vabzdžiai?
Prieš kelerius metus atrodė, kad jau tuoj tuoj įprastus užkandžius pakeisime kepintais svirpliais. Tačiau laikas bėga, o vabzdžiai taip ir neįsiterpia į mūsų įprastą mitybą - ar taip kada nors bus? Gamtos tyrimų centro doktorantė Gabrielė Bumbulytė-Žukevičienė nemano, kad tai bus priimtina visiems, tačiau tobulėjant technologijoms gali būti, kad per keletą dešimtmečių vabzdžius jau matysime ant Kū
Tolimųjų planetų tyrinėjimai ir bandymai suvaldyti informacijos perteklių
Prieš beveik 200 m. mokslininkai aptiko Neptūną, aštuntąją ir tolimiausią Saulės sistemos planetą. Ką apie šią ir kitas labiausiai nuo mūsų nutolusias planetas žinome dabar ir kas yra ta hipotetinė Devintoji planeta arba Planeta X? Pokalbis su astrofiziku dr. Vidu Dobrovolsku.Informacijos srautas šiandien yra didžiulis – kaip jį suvaldyti ketina dirbtiniu intelektu paremta naujienų asistentė ANA?
Ne tik žarnyno mikrobiota ir istorinis pasivaikščiojimas kosmose
Istorinis įvykis – bendrovė „SpaceX“ surengė pirmąjį privatų pasivaikščiojimą kosmose. Iki šiol tai buvo atlikusios tik valstybės. Bendrovės steigėjas Elonas Muskas savo ruožtu paskelbė, kad 2026 m. planuoja pirmąjį nepilotuojamą skrydį į Marsą.Šią savaitę minint Tarptautinę mikroorganizmų dieną, biochemikas, VU Gyvybės mokslų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Arnas Kunevičius sako, kad nors t
Ilgą gyvenimą lemianti sėkmė ir bulvės vietoj medvilnės
„Sėkmės faktorių tikrai reikia turėti omeny, kai kalbame apie ilgaamžiškumą“, - sako senėjimą tiriantis epigenetikas prof. Gil Atzmon. Lietuvoje viešėjęs JAV ir Izraelyje dirbantis mokslininkas pabrėžia, kad konkrečių patarimų, kaip gyventi ilgai, nėra, tačiau svarbu surasti tinkamiausią aplinką savo genomui. Anot profesoriaus, dabartinėmis prognozėmis, šiandien gimę žmonės gali gyventi ir iki 150
Karščiausios mokslo tendencijos: dirbtinis intelektas, ilgaamžiškumas ir mikrobiota
Paskutinėje sezono laidoje – pastarojo meto karščiausių mokslo tendencijų apžvalga. Kas naujausio įvyko sparčiai tobulėjančių dirbtinio intelekto technologijų pasaulyje? Kodėl dabar tiek daug kalbame apie ilgo gyvenimo taisykles ir kokią įtaką tam turi žarnyno mikrobiota? Kas dar jaudina mokslininkus ir ko galime tikėtis artimiausiu metu? Apžvalgą papildo laidose kalbėjusių ekspertų įžvalgos.Ved.
Kaip biobankai padės tirti rečiausias ligas?
Pasaulio biobankuose kaupiama biologinė medžiaga ir kita moksliniams tyrimams reikalinga sveikatos informacija: nuo antibiotikams atsparių bakterijų ir virusų iki mėginių, susijusių su cukriniu diabetu ar vėžiu. Vystantis technologijoms, tokie biologinių išteklių centrai atveria plačias galimybes moksliniams tyrimams. Kaip biobankų veikla atrodo šiandien Lietuvoje? Kuo galime prisidėti prie žmonių
Ką siūlo naujieji „OpenAI“, „Google“ ir „Meta“ dirbtinio intelekto įrankiai?
Pastarąjį mėnesį didžiosios technologijų įmonės pristatė intriguojančias dirbtinio intelekto naujoves: „OpenAI“ paskelbė patobulintą kalbos roboto „ChatGPT“ versiją „GPT-4o“, kuris išsiskiria savo greičiu ir gebėjimu balsu reaguoti į vartotojo užklausas, vaizdu realiu laiku vertinti žmogaus emocijas, humorą, kūno kalbą.Beveik tuo pačiu metu technologijų milžinė „Google“ kasmetiniame renginyje pris
Ksenotransplantacija: ar kiaulės širdis gali išgelbėti žmogaus gyvybę?
Genų redagavimo technologija paspartino gyvūnų organų transplantacijos pažangą, o pastaraisiais metais įvyko ir pirmosios istorinės operacijos su savanoriais – sunkiai sergantiems pacientams persodinti genetiškai modifikuoti kiaulės organai, širdis ir inkstas. Manoma, kad ateityje ksenotransplantacija padėtų išspręsti aktualią problemą – donorų organų trūkumą, tačiau ar pavyks peržengti visuomenės
Ilgaamžiškumas: kaip mokslas aiškina senėjimą ir kodėl nereikia laukti magiškos piliulės, kad gyventume kokybiškiau
Prognozuojama, kad ateityje dauguma žmonių gyvens iki 100 metų, o, tobulėjant technologijoms, ir dar ilgiau – iki 120 ar net 150-ies. „Senėjimą dabar norime valdyti, o ne palikti savieigai“, - sako VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė. Vienas iš ilgaamžiškumo (angl. longevity) raktų slypi genuose, tačiau itin svarbūs ir negenetiniai veiksniai, ypač sveikas gyvenimo būdas. „Mok
Didžiausia laboratorija CERN: nuo klausimų, iš ko sudaryta visata, iki pasaulinio tinklo „www“ atsiradimo
Nuo vaikystės fizika besidomėjęs Mindaugas Šarpis, atrodo, gali atsakyti į bet kokį klausimą apie prieš 70 metų įkurtą didžiausią pasaulyje dalelių laboratoriją CERN. Dar ne taip seniai pats dirbęs Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje esančiame centre, nuo šių metų mokslininkas veiklą tęsia Lietuvoje – jo teigimu, dabar geriausias metas lietuviams prisidėti prie svarbių tyrimų, kuriuos atlieka vis
Gyvūnų elgesį tirianti mokslininkė: augintiniai dažnai mus supranta geriau nei mes patys
Po truputį mokslas padeda mums suvokti, kaip jaučiasi ir mūsų kalbą supranta augintiniai. Naujas Budapešto Lorando Etvešo universiteto tyrimas parodė, kad šunys žino, jog tam tikri žodžiai reiškia tam tikrus objektus. Tyrimo autorė mokslininkė Marianna Boros laidoje pasakoja, kaip pavyko atlikti šį tyrimą, pasitelkiant smegenų bangų stebėjimo būdą. Antroje laidos dalyje su LSMU mokslininke, kanite
Geologas Jonas Šečkus apie ugnikalnių aktyvumą: gyvename labai ramiame laikotarpyje
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie ugnikalnių išsiveržimus, stebime gamtos spektaklį Islandijoje ir kitose pasaulio vietovėse. Tačiau geologas Audrius Čečys ramina – nėra duomenų, kad vulkaninis aktyvumas pasaulyje didėtų. Dar vienas laidos pašnekovas geologas Jonas Šečkus priduria, kad, lyginant su geologine praeitimi, žmonija apskritai gyvena labai ramiame laikotarpyje. Technologijų pagalb
„Nenuostabu, kad nepakankamai išsimiegoję galime jaustis keletą metų vyresni“. Pokalbis su neuromokslininke Laura Bojarskaite
„Daug žmonių galvoja, kad jei trumpiau miegos, turės daugiau laiko nuveikti darbus. Tai yra tokia didelė klaida – jeigu neišsimiegame, mes švaistome laiką“, - pabrėžia Oslo universiteto neuromokslininkė, LRT RADIJO tinklalaidės „Miego DNR“ autorė dr. Laura Bojarskaitė. Ji pastebi, kad miego mokslas dabar itin domina žmones, o mokslininkai atlieka daug įdomių tyrimų, kurie papildo ar atnaujina, reg
Pavojingiausias gyvūnas žmogui: kovai su uodais pasitelkiama ir genų modifikacija
Ar žinote, kas yra pavojingiausias gyvūnas žmogui? Tai ne gyvatės, rykliai ar liūtai – o dažnai vos pastebimi uodai. Tokį grėsmingą titulą šiems gyvūnams suteikė JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras. Uodų pernešamos ligos kasmet pražudo per 700 tūkst. žmonių. Keičiantis klimatui, vis daugiau pavojingų rūšių atsiduria ten, kur įprastai aptinkamos nebuvo. Mokslas siekia pažaboti pavojingas liga
Šviesi ateitis. Ar esame „dopamino tauta“? Arba kaip mokslas aiškina priklausomybes
Esame nuolat prisijungę prie išmaniųjų įrenginių; jei sunku, laikino džiaugsmo ieškome pirkdami naujus daiktus, vienu ypu galime sužiūrėti visą serialo sezoną, pasineriame į maistą, alkoholį, kitas medžiagas ar veiklas. Vis trapesnį dabartinės visuomenės balansą tarp malonumo ir skausmo psichiatrė Anna Lembke aprašė populiarioje knygoje „Dopamino tauta“. Kaip šiuolaikinis mokslas aiškina greito dž
Šviesi ateitis. Prof. Laura Malinauskienė: stresas ir nerimas turi didelės įtakos alerginėms reakcijoms
Šiandien per daug organizmo reakcijų vadiname alerginėmis, o viešojoje erdvėje skambančius pasvarstymus, esą alergiškų žmonių vis daugėja, objektyviai vertinti sudėtinga, mano VU profesorė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Malinauskienė. Jos kartu su kolege prof. Rūta Dubakiene parengtas darbų ciklas „Alergija maistui ir cheminėms medžiagoms: nuo naujagimių kohortų iki epidemiologi
Šviesi ateitis. Vandenyno gelmių tyrinėjimai ir grėsmės Baltijos jūrai
Apie vandenyno dugną šiandien žinome mažiau nei apie Marso paviršių. Giliavandenių rūšių kol kas aprašyta vos 10 procentų. Tyrimus apsunkina didelis slėgis vandenyno gelmėse, tačiau, besivystant technologijoms, pažanga – vis spartesnė. Itin tobulėja autonominiai povandeninių tyrimų robotai, vandens mėginiuose tiksliau nustatoma genetinė medžiaga, gyvūnų komunikaciją tirti padeda dirbtinis intelekt
Šviesi ateitis. NFT kūriniai: trumpalaikis burbulas ar skaitmeninio meno ateitis?
2021 m. NFT (nepakeičiamųjų žetonų) meno kūriniai išgyveno tikrą aukso amžių – žmonės už tik virtualioje erdvėje pasiekiamą kūrinį buvo pasiruošę mokėti tūkstančius. Nors pastarieji metai rinkai buvo nesėkmingi, o artimiausios prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios, dalis ekspertų neatmeta, jog NFT vėl gali pakilti ir atverti platformą įdomiems projektams, ypač žaidimų srityje. Apie NFT atsira
Šviesi ateitis. Kaip palydovinis internetas užtikrins ryšį visame pasaulyje?
Palydovinis internetas nėra naujiena, tačiau į orbitą kylant vis daugiau interneto ryšio palydovų, kalbama apie perversmą šioje srityje: esą nedidelių palydovų spiečiai arba kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, distanciniu būdu valdomi balionai, gali padengti visą žemę ir užtikrinti interneto prieigą net ir pačiose atokiausiose vietovėse. Maža to, ateityje toks internetas gali pasitarnauti ir žmonijai k
Šviesi ateitis. Grybai ir inovacijos: kaip šie unikalūs organizmai gali skaidyti teršalus ir kurti muziką
Nors gyvename ne vieną tūkstantį metų grybų kompanijoje, jų ištirta tik kiek mažiau nei 10 procentų. Visgi, unikalios grybų savybės šiandien leidžia šiuos organizmus pritaikyti ne tik maisto pramonėje, bet ir daugelyje kitų sričių – nuo teršalų skaidymo, alternatyvų plastikui kūrimo, muzikos kūrimo iki statybų bei mados pramonės. Kaip grybai panaudojami kuriant inovacijas? Bei kodėl šių prisitaiky
Šviesi ateitis. Robotai ir jausmai: kaip dirbtinis intelektas keičia santykių suvokimą?
Roboto ir žmogaus santykiai jau seniai jaudino populiariąją kultūrą. Šiuolaikinėje visuomenėje augant vienišumui, tai vis labiau tampa realybe: sparčiai didėja robotų kompanionų, padedančių buityje, ir robotų humanoidų, stebėtinai panašių į žmones, pasiūla. Jie buvo sukurti ir anksčiau, tačiau tobulėjantis dirbtinis intelektas, kalbos modeliai robotus sužmogino. Kai kurios apklausos rodo, kad žmon
Šviesi ateitis. Menstruacijų skausmus malšinantį įrankį kurianti mokslininkė: moterų organizmus apskritai yra sudėtinga tirti
Apie moterų sveikatą šiuolaikinis mokslas dar žino labai nedaug. Nepaisant dešimtmečius trunkančių pažadų, moterims nepakankamai atstovaujama klinikiniuose tyrimuose, net laboratorinės pelės dažniausiai yra patinai. Lietuvė neuromokslininkė Emilė Radytė siekia, kad jos ir kolegų vystoma plačiai nuskambėjusi technologija – smegenis stimuliuojantis lankelis, mažinantis menstruacijų skausmus ir PMS s
Šviesi ateitis. Žaidimais paremtas mokymasis: kaip virtuali realybė ir „Minecraft“ keičia pamokas?
Ekspertai sako, kad naujosios technologijos neatsiejamos nuo švietimo ateities, mat ugdymo turinys tampa vis labiau skaitmenizuotas, o vis daugiau klasių išmėgina pamokas virtualioje erdvėje arba simuliuoja užduotis kompiuteriniuose žaidimuose. Realių pavyzdžių jau yra ne vienas – kai kurios mokyklos apskritai egzistuoja tik virtualioje erdvėje. Tačiau kaip pritaikyti technologijas dabartinei švie
Šviesi ateitis. Psichobiotikai: kaip bakterijos organizme padės kovoti su nerimu ir depresija?
Mokslininkai jau seniai atrado ryšį tarp žarnyno ir smegenų. Mikrobiota netgi vadinama „antrosiomis smegenimis“, nes šie mikroorganizmai turi didelės įtakos mūsų savijautai ir nervų sistemai. Šiandien dėl mitybos ir kitų veiksnių mikrobiotos įvairovė nyksta, tad sveiką žarnyno bakterijų balansą padeda palaikyti gerosios bakterijos – probiotikai. Visgi, daugiau nei prieš dešimtmetį pradėta kalbėti
Šviesi ateitis. Lėktuvais skraido pusė žmonijos – kaip tai darysime ateityje?
Sparčiai augant aviacijos pramonei, kai kurios ateities vizijos skamba kaip iš fantastinio filmo: lėktuvai patys generuos energiją, skraidysime be pilotų, o vaizdus ore matysime pro panoraminius langus. Aviacijos ekspertai tokias idėjas vertina atsargiai ir teigia, kad dabartinių inovacijų turbūt net nepastebime, bet jos keliones padaro efektyvesnes, patogesnes ir greitesnes. Aviacijos pramonės po
Šviesi ateitis. Dronus gaminantis mokslininkas: Ukrainoje lietuvių sukurti bepiločiai orlaiviai yra vertinami
Pirmiausia pradėti naudoti karinėje pramonėje, ir dabar dronai neatsiejami nuo saugumo ir gynybos sistemų. Lietuvoje gaminamus dronus karo lauke naudoja ir ukrainiečiai, tiesa, potencialas gamybai mūsų šalyje yra gerokai didesnis, tik, kaip teigia dr. Linas Gelažanskas, trūksta ryžto imtis konkrečios užduoties.Šiandien pasaulyje dronų panaudojimas itin platus, o netolimoje ateityje bepilotės skrai
Šviesi ateitis. Ką žinome apie koronavirusą ir kitus RNR virusus?
Nors COVID-19 atvejų skaičius vėl auga, visuomenei tai nebekelia tiek baimės, kiek prieš beveik 4 metus. VU Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslininkas dr. Gytis Dudas sako, kad ši pandemija, sukelta koronaviruso SARS-CoV-2, mokslui yra pirmoji – ji paskatino platesnes virusų analizes ir net padėjo Lietuvai sužibėti sekoskaitos tyrimuose, aptikus vadinamąją „Anykščių atmainą“. Pastaroji pandemij
Šviesi ateitis. Kaip kvepia amžinybė?
Vokietijos mokslininkai sako, kad amžinybė kvepia bičių vašku, bitumu ir medžių sakais. Taip jie teigia ištyrę ingredientus, naudotus balzamuojant maždaug prieš 3500 metų mirusią senovės Egipto didikę Senetnay. Net ir praėjus tūkstančiams metų, senovės Egipto mumifikacijos praktikos vis dar lieka nežinomos. Tačiau mokslininkai siekia tai pakeisti pasitelkdami naujausias technologijas. Be to, balza
Šviesi ateitis. Smegenų implantai: nuo proveržių medicinoje iki futuristinių scenarijų
Elono Musko įmonė „Neuralink“, kurianti smegenų implantus, netrukus ruošiasi atlikti bandymus su žmonėmis. Smegenų ir kompiuterių sąsaja, tikimasi, padės atkurti kalbos funkciją, regą, suteiks daugiau galimybių valdyti galūnių protezus. Kalbama ir apie futuristinius scenarijus – galbūt ateityje internete naršysime tik savo smegenimis. Kaip veikia smegenų implantai, kokie iššūkiai kyla juos pritaik
Šviesi ateitis. Riboti fosforo ištekliai ir atradimai, galbūt išgelbėsiantys žmoniją nuo bado
Norvegijoje atradus milžinišką požeminį fosfatų uolienų telkinį, pasaulio mokslininkai nudžiugo: geologai galbūt išgelbėjo žmoniją nuo bado! Juk be esminio trąšų pramonės komponento, gaunamo iš fosfatų uolienų – fosforo – negali egzistuoti beveik jokia gyvybė. Žinomos aukštos kokybės fosfatų uolienų atsargos pamažu senka, o jas valdantys didžiausi tiekėjai – už Europos ribų. Tačiau naujausias radi
Šviesi ateitis. Kaip technologijos padeda prognozuoti orus?
Daugelis orų prognozes tikriname vos atsikėlę arba prieš eidami miegoti, pagal tai dažnai dėliojame savo planus, net jei orai – ypač Lietuvoje – per valandą, rodos, pasikeičia keturis kartus. Nelengvą darbą meteorologams padeda atlikti technologijos – automatizuotos stotys, skaitmeninės galimybės, pastaraisiais metais kai kur ir dirbtinis intelektas. Visgi, nors technologijos užima didelę dalį orų
Šviesi ateitis. Personalizuota medicina: kaip pritaikyti unikalų gydymą, remiantis žmogaus genų seka?
Kiekvieno žmogaus genetinėje informacijoje gali slypėti atsakymai, kokia liga sergame arba kokio vaisto mums reikia. Tuo paremta į konkretų pacientą orientuota personalizuota arba precizinė, tikslioji medicina. Pamažu taikant ją vis plačiau, tai įvardijama kaip svarbi ateities sveikatos sistemos dalis ar net trečioji medicinos revoliucija. Tačiau diskusijos neatsiejamos nuo svarbių klausimų, kaip
Šviesi ateitis. Senovės DNR tyrimai: kad suprastume, kuo būsime, turime žinoti, kas buvome
Genetikai, lygindami šiandieninių ir senovės žmonių genomus, gali papildyti, patikslinti ar net paneigti istoriją, sako VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros mokslininkė dr. Ingrida Domarkienė. Žinoma, tam reikalingas kitų mokslinių sričių suteikiamas kontekstas. Laidoje su mokslininke kalbame apie sudėtingą darbą, siekiant iššifruoti senovė
Šviesi ateitis. Elektrą iš nuotekų gaminti siekiantys mokslininkai: tai padėtų užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę
Kasdien prausiamės, plauname indus, tuštinamės ir sugeneruojame pačių įvairiausių nuotekų. Galbūt sunku patikėti, tačiau šie nešvarumai ateityje gali tapti tvaria elektros energija. Tam Fizinių ir technologijos mokslų centro komanda tobulina biokuro celes arba bioceles – energijos šaltinius, kurių veikimas paremtas mielių išskiriama elektros energija. Pati idėja nėra nauja, tačiau, kaip teigia mok
Šviesi ateitis. Pažinti kosmosą: kodėl gyvenimas Mėnulyje nebūtų žavingas?
Apie gyvenimą Mėnulyje greičiausiai svarstė dar Leonardas da Vinčis, tokią idėją aprašė ne vienas literatūros klasikas, tarp jų ir Žiulis Vernas. Realūs Žemės palydovo tyrimai prasidėjo 1959 m., o, po 10 metų pirmąkart jame išsilaipinus žmonėms, vizijos apie Mėnulio kolonizavimą, atrodo, įgavo pamatus. Visgi, kaip teigia Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas astrof
Šviesi ateitis. Pažinti kosmosą: kokią visatos istoriją atskleis Džeimso Vebo ir Euklido teleskopai?
Mokslininkai sako, kad dabar išgyvename bene geriausius kosmoso tyrinėjimo laikus. Naujos technologijos ir didesnės finansinės galimybės, tikimasi, leis priartėti prie ramybės neduodančių klausimų – nuo ko viskas prasidėjo ir ar egzistuoja nežemiška gyvybė? Atsakymų į tai kosmose jau kurį laiką ieško ir galingieji Džeimso Vebo ir Euklido teleskopai. Daugiau apie jų galimybes, ypatumus ir astrofizi
Šviesi ateitis. Kokią mados ateitį kuria skaitmeniniai drabužiai?
Naujosios technologijos nuo mados industrijos procesų neatsiejamos jau kurį laiką, tačiau pandemija dar labiau paspartino skaitmeninės mados vystymąsi. Nuo kompiuterinių žaidimų iki socialinių tinklų, šiandien vis daugiau prekės ženklų ir kūrėjų išbando virtualios aprangos galimybes. Ekspertai sako, kad tradicinės mados tai nepakeis, tačiau neabejotinai papildys unikaliomis patirtimis ir padės maž
Šviesi ateitis. Rytojaus meniu – laboratorijoje užaugintas maistas?
Prieš 10 metų, kai Mastrichto universiteto profesorius tiesioginiame televizijos eteryje paragavo pirmojo laboratorijoje sukurtos jautienos paplotėlio, alternatyvos gyvūninės kilmės mėsai atrodė kaip intriguojanti naujiena. Šiandien vadinamoji dirbtinė mėsa, paruošta iš gyvūnų kamieninių ląstelių, nebėra fantastika - jos jau galima paragauti keliuose pasaulio restoranuose. Laboratorijose užgimsta
Šviesi ateitis. Dirbtinis intelektas: meno kūrėjas ar kūrybiškumo slopintojas?
Dirbtinio intelekto sukurtais paveikslais ir nuotraukomis konkursus laimėję kūrėjai teigia norintys sukelti diskusiją apie meno bei fotografijos ateitį. Skeptikai sako, kad dirbtinis intelektas slopina kūrybiškumą, o ateitis kelia nerimą – tik dabar kuriami teisiniai sprendimai, kaip apsaugoti intelektinę nuosavybę ir svarstoma, kaip vertinti jau technologijų paliestus darbus. Apie dirbtinio intel
Šviesi ateitis. „ChatGPT“ – atsakymas į visus klausimus?
Kelionės planas, eilėraštis Šekspyro stiliumi, įdomūs faktai apie Trakus, rašinėlis apie draugą, bakalauro darbo planas – visa tai ir daugiau šiandien vos per kelias akimirkas gali parašyti pokalbių robotas „ChatGPT“. Vienų jau vadinamas panacėja, kitiems šis kalbos modelis kelia nerimą – klausimų kyla dėl duomenų surinkimo etiškumo, tolesnės mokymosi kokybės, naujų kibernetinių incidentų. Daugiau
Šviesi ateitis. Nuo vaistų iki namų: beribis 3D spausdinimo pasaulis
Pastatai, vaistai, mėsa, protezai – visa tai šiandien gali atspausdinti 3D spausdintuvas. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai išpopuliarėjusi technologija jau pritaikoma daugybėje gyvenimo sričių. Beje, ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Laidos pašnekovas, VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ prototipų laboratorijų vedėjas Rokas Bagdonas juokauja, kad trimatis spausdinimas toks populiarus, jog kartais Vilniuje l
Šviesi ateitis. Metavisata: dabar – Sizifo mitas, po 10 metų – kasdienybė
Prieš kelis dešimtmečius gyvenimas virtualioje realybėje buvo tik mokslinė fantastika, tačiau šiandien vis didesnei daliai gyvenimo persikeliant į skaitmeninę erdvę, manoma, kad tai – neišvengiamas kitas interneto evoliucijos etapas. Metavisatą – virtualioje erdvėje atkartojamą realybę – dabar siekia plėtoti daugybė didžiųjų bendrovių, tarp jų ir „Facebook“, neseniai tapęs „Meta“. Vis dėlto, kol k
Šviesi ateitis. Ką padės išsiaiškinti sintetiniai žmogaus embrionai?
Mokslininkai, pasitelkę kamienines ląsteles, laboratorijoje sukūrė žmogaus embriono modelius. Tai sukėlė tikrą proveržį mokslo pasaulyje: manoma, kad tokie tyrimai gali padėti išsiaiškinti ankstyvų persileidimų priežastis ir unikalius žmogaus vystymosi aspektus. Kartu tai neatsiejama nuo daugybės etinių ir moralinių klausimų, be to, neaišku, kaip tokius tyrimus sureguliuoti teisiškai. Apie sinteti
