Gamta – visų namai
Klausytojų ir specialistų įvertinta, jau šešiasdešimtmetį atšventusi laida atveria klausytojų širdims ir protams vartelius į Lietuvos gamtą, supažindina su įdomiausiais gamtininkais, jų darbais. Šeštadieniais 06.30 val. per LRT RADIJĄ.
Episodes
Ornitologai: per 20 metų Lietuvoje beveik išnyko griežlės, pempės, varnėnai
Skambiname pavojaus varpais dėl nykstančių mūsų krašto paukščių rūšių, nes vasarą potencialios jų buveinės beatodairiškai malamos į biokurą. Su Lietuvos ornitologų draugijos direktoriumi Liutauru Raudonikiu aptarsime tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad Lietuvoje išnyko iki 90 proc. kai kurių paukščių rūšių.Ar žinojote, kad Lietuvoje turime tikrų, skambiai giedoti mokančių cikadų, kurios daugeliui a
„Lapės slėnis“: kur gamta diktuoja gyvenimo ritmą
Netoli Dusetų esantis „Lapės slėnis“ – tai vieta, kurioje jo įkūrėja Aurelija Pašvenskaitė su dukra Vilte Kazlauskaite kuria oazę, skirtą ne tik žirgų auginimui, bet ir giliam ryšiui su aplinka. Slėnio pavadinimas atspindi ir laukinę gyvūniją, ir šeimininkių pasirinktą kelią gyventi taikiai su miško kaimynais. Aurelija ne tik treniruoja žirgus, bet ir randa laiko paukščių stebėjimui ir naktinėms š
Akcija „Neleisk sušienauti stirniuko"
Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis jau ketvirtą kartą dirbamuose laukuose dronu ieškos stirnų jauniklių ir kviečia prie akcijos prisijungti ne tik ūkininkus, bet ir gamtos žygių organizatorius, gamtos fotografus ar žinomus žmonės. Gal šienavimo pasekmėmis susidomės ir atsakingi pareigūnai, svarsto Petras Adeikis.Sartų regioninis parkas - vienas unikaliausių Lietuvos kraštovaizdžių, kurio ašis yra
Nuo pasaulio klajoklio iki Antazavės
Po dešimtmečio pasaulio klajonių Marius Lucka tikrąją ramybę atrado senelių gimtinėje – Antazavėje. Triukšmingą sostinės gyvenimą jis iškeitė į Zarasų krašto gamtą. Išgirskite, kaip miško tyla padėjo rasti tai, ko Marius veltui ieškojo svetimose šalyse.O biologas Deividas Makavičius atskleis, kodėl šiems paukščiams darosi vis sunkiau rasti vietą lizdams renovuojamuose miestų pastatuose. Aptarsime,
Niūriaspalvis auksavabalis ir Lietuvos zoologijos sodas
Ar žinojote, kad Lietuvos zoologijos sodas tampa ne tik lankytojų pramoga, bet ir svarbiausiomis genofondo saugyklomis. Direktorė Gintarė Stankevičė atskleis, kaip laboratorijose gimsta viltis išlikti retosioms rūšims ir tai, kad Lietuvos zoologijos sodas tapo pilnateisiu Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos nariu.Senieji Lietuvos ąžuolai slepia paslaptingą, niūriaspalvį gyventoją, kur
Gamtos ir istorijos paslaptys: nuo Trakų mūrų iki Musteikos miškų
Tęsdami nacionalinių parkų 35-mečio ciklą, šiandien keliamės į vienintelį Trakų istorinį nacionalinį parką, kurį geriau pažinti padės jo vadovas Darius Kvedarvčius. Žemaitijos girių tankmėje užfiksuotas sensacingas radinys – čia vėl pastebėta europinė medvarlė, laikoma vienu rečiausių ir labiausiai saugomų Lietuvos varliagyvių. Tuo tarpu Dzūkijos širdyje, Musteikos kaime, laiko ratai sukasi kitaip
Nacionaliniams parkams – 35-eri: nuo ištakų iki pasaulinio pripažinimo
Leidžiamės į kelionę po vertingiausias mūsų šalies kerteles. Saugomų teritorijų tarnybos vyriausia patarėja Rūta Baškytė primins parkų steigimo pradžią, kai buvo klojami pamatai tam, ką branginame šiandien. Tuo tarpu dabartinė tarnybos vadovė Agnė Jasinavičiūtė-Trakimienė atskleis, kokiais rūpesčiais ir pasiekimais nacionaliniai parkai kvėpuoja šiuo metu. Laidoje skambės ir pergalingos nuotaikos i
Nemuno delta pasitinka tikru pavasario sambrūzdžiu
Šiomis dienomis virš Rusnės dangų temdo tūkstančiai kormoranų, o į savo lizdus sugrįžę baltieji gandrai čia sudaro didžiulę koncentraciją. Kol paukščiai garsiai skelbia apie migracijos įkarštį, pakrantėse rikiuojasi šimtai žvejų automobilių, o pievose ramiai ilsisi žvėrys. Kartu su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi nersime į šį unikalų Nemuno deltos virsmą - kaip šis pavasaris keičia mūsų gamtos
Kasmet silpniems ruoniukams padedame grįžti jūron
Baltijos pajūryje vėl prasidėjo ruoniukų gelbėjimo sezonas, todėl apie jų būklę pasakos Jūrų muziejaus reabilitacijos centro darbuotojas Pavelas Kulikovas. Specialistas atskleis, kaip silpni jaunikliai patenka į žmonių rankas ir kokių pastangų reikia norint juos sėkmingai sugrąžinti į laisvę. Tuo tarpu, Dzūkijos šiluose vis dažniau aptinkami stumbrų pėdsakai, tad kartu su stumbrininku Vytautu Jere
Paukščių kiaušinius gamta margina nuostabiais raštais ir spalvomis
Artėjančių Velykų proga kviečiame sužinoti, kaip gamta paukščių kiaušinius margina unikaliais raštais ir spalvomis. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ekspertas Saulius Rumbutis atskleis, kaip gamta paukšičių kiaušinius margina. Tuo tarpu Žemaitijos nacionalinio parko kultūrologė Aldona Kuprelytė papasakos, kaip žemaičiai ruošia namus šventei ir kokius raštus rėžia savo margučiuose, primins
Baltieji gandrai - kasmet vis labiau nyksta
Kol pavasario padangę raižo pirmieji sugrįžę sparnuočiai, Gamtos tyrimų centro mokslininkas Mindaugas Dagys atskleidžia, kur žiemojo mūsų baltieji gandrai ir kodėl ne visiems jų pavyko sugrįžti į gimtuosius lizdus. Tačiau ar tikrai visi gandrai Lietuvoje klesti? Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis apžvelgs naujausius apskaitos duomenis, kurie kelia nerimą keliančių klausimų
Manoma, kad Lietuvoje peri vos 4 - 5 didžiųjų apuokų poros
Kartu su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu keliaujame ieškoti gamtos naujienų: stebime unikalią didžiųjų apuokų šeimą Šiauliuose, kurios jaunikliai sėkmingai auga ir svarstome, kodėl ši paukščių populiacija neįsikuria kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vėliau su pašnekovu neriame giliau į miškus pasižvalgyti, kaip pavasarį pasitinka vilkai bei iš po žiemos miego jau pabudusios meškos. Grįžę
Šokiruojantis leidimas: ardyti lizdus per jauniklių auginimą
Neriame į pavasarinį miško budimą kartu su patyrusiu miškininku Jonu Barzdėnu: kodėl klevų sula tokia saldi, aiškinsimės ar giriose jau bunda meškos, kviečiame stebėti pirmuosius drugius bei skruzdėles.Aštri tema – su ornitologu Liutauru Raudonikiu aptarsime skandalingus leidimus ardyti paukščių lizdus: ar kregždžių ir gandrų namai žmonėms tapo trukdžiu? Nepraleiskite šio pokalbio apie gamtos steb
Sužieduotų juodųjų strazdų rekordai Ventės rage
Pro žiemos likučius veržiasi pirmieji sparnuočiai, o ore jau tvyro tas nepakartojamas atitirpusios žemės aromatas. Kartu su Arūnu Pranaičiu žvalgysimės po Žuvinto apylinkes, kur paukščių trimitai jau skelbia ledų tirpsmą, o Vytautas Jusys iš Ventės rago atskleis, kokie neįtikėtini migrantų srautai pasiekė pamarį.Nepraleiskite progos pajusti gamtos virsmą, nes, pasak pašnekovų, geriausia pavasarį p
Miškuose aidi šakalų balsai
Vieversio diena jau praėjo, paukščiai į Lietuvą grįžta atsargiai, o kovo 4-ąją minsime juoduosius kovus, kurių išlikimas žiemą stipriai priklauso nuo žmogaus kaimynystės. Dar kviesime pasiklausyti paslaptingų miško garsų: nuo tetervinų burbuliavimo iki naktinio lapių kiauksėjimo bei Lietuvoje plintančių šakalų balsų. Biologas Eugenijus Tijušas apžvelgs lapių rujos ypatumus ir paaiškins, kodėl piet
Matuojam Kuršių marių ledą, viliojame stintas, su vieversiais laukiame pavasario!
Nors Užgavėnių blynai jau suvalgyti, o žiemą iš kiemo varėme dainomis, gamtininkai aiškinasi, kiek dar tęsis žiema, dar, kartu su ichtiologu Linu Ložiu nersime po storą ledą pažiūrėti, kaip laikosi žuvys ir ar joms jau trūksta deguonies. Tuo tarpu juodkrantiškis Karolis Tamulis išduos visas paslaptis apie Kuršių marių ledą ir tą magišką agurkų kvapą, pranešantį apie stintmetį. Nepamiršime ir artėj
Apie gyvūnų elgesį, pavasario ženklus ir žmogaus ryšį su aplinka
Nuostabi žiema kviečia pajusti sniego takų iššūkius, pamatuoti savo gerumą ir atsigręžti į gamtą. Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis pasakoja, kaip žvėrys ir paukščiai išgyvena speigą, ar šiemet juntamas „baltasis badas“ ir kas gamtoje jau švenčia rują.Laidoje – atsakymai į smalsaus berniuko klausimą apie keistą ančių elgesį žiemiškame vandenyje bei paslaptingus gyvūnų žaidimus. Tai pasakojimas ap
Gamta siunčia pavasario ženklus – ilgesnes dienas, garsesnius balsus ir vos juntamą judesį
Ši žiema gamtai nėra nepaprasta ir gamta nešąla taip, kaip mes įsivaizduojame, nes žvėrys, paukščiai ir miškai turi savo ritmą : užšalus upėms, antys pasitraukia ten, kur vanduo dar kvėpuoja, juodoji meleta maisto randa senuose medžiuose, kurtinys žiemą minta pušų spygliais, o pelėdos medžioja net ir ilgoje tamsoje.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Lesinti ar ne paukščius
Lietuvoje kartais žiemoja iki 100 paukščių rūšių, dalis jų puikiai gyvuoja be žmogaus pagalbos, tačiau yra tokių, kuriems pagalbos labai reikia.Speigas ir ledo pluta užrakino natūralų lesalą, todėl dabar vis daugiau gyvybių priklauso nuo žmonių gerumo. Apie žiemojančius paukščius ir atsakingą globą kalba Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras RaudonikisVed. Selemonas Paltanavičius ir Alvy
Viduržiemio pamokos: lesiname antis, bandome bebrus suprasti
Žiemiškame pasivaikščiojime prie Neries trumpam sustojame padėti antims – kodėl žiemą jas reikia lesinti, ir kuo. Stebėdami paukščius, sužinome, kodėl patinai tokie spalvingi, o patelės – kuklios, ir kaip tai susiję su išlikimu gamtoje.Didžioji pasakojimo dalis skiriama bebrams – apie jų gyvenimą, šeimas, nepaprastą gebėjimą keisti kraštovaizdį. Gamtos filmų režisierius Vytas Jankevičius atskleidž
Sniego poveikis gamtai: ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė
Apie žiemą gamtoje ir jos poveikį gyvūnams bei vandeniui: apie stumbrų gyvenimą žiemą pasakoja stumbrų specialistas Rytas Papšys.Po žiemišką Labanoro girią veda gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius.Jis kalba apie sniego poveikį miškams, žvėrims ir ar jau kyla „baltojo bado“ grėsmė.Apie sniegą, ledą ir vandens naudą gamtai aiškina dr. Julius Taminskas.Laidoje aptariama, kokios žiemos gamtai šiandien
Kurapka, išgyvenusi atšiaurias žiemas, neatsigauna net palankiomis sąlygomis
Nykstant paukščiams, pilkosios kurapkos būklė Europoje tapo kritinė – liko vos 5 procentai buvusios populiacijos. Kodėl paukštis, išgyvendavęs atšiaurias žiemas, nebeatsigauna net palankiomis sąlygomis? Apie tai kalbamės su Vilniaus medžiotojų draugijos pirmininku Vytu Mazuroniu. Laidoje ieškome atsakymų, ką galime pakeisti laukuose, kraštovaizdyje ir požiūryje, kad kurapkos vėl turėtų namus.Po Tr
Eugenijus Drobelis: dėl žmogaus godumo mažėja paukščių rūšių
Gamtos mokslų daktaras Eugenijus Drobelis vertina, ar paukščių rūšių mažėjimas yra natūralus procesas ar žmogaus veiklos pasekmė. Jis papasakoja apie pasikeitusius stebėjimus, Grybaulių tvenkinių poveikį paukščiams ir galimus sprendimus jų apsaugai.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys dalinasi žieduotojų metinėmis įžvalgomis, kaip kinta paukščių populiacija per pastaruosius 30
Išsiderinusi gamtos fenologija keičia žvėrių bei paukščių elgseną
Apie dabar pat vykstančias šernų vestuves ir dėl klimato kaitos pakitusį jų gyvenimo ritmą pasakoja Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša. Kaip išsiderinusi gamtos fenologija keičia gerai pažįstamų Lietuvos žvėrių bei paukščių elgseną viduržiemį.Neįprastas gamtos reiškinys – dėl šiltos žiemos naminės pelėdos kiaušinius dėti pradėjo per Kalėdas. Kauno Tado Ivanausko zoo
Kalėdų eglutę puošiame natūraliais augalais
Kaip Kalėdoms papuošti namus augalais, aiškinsimės Vilniaus universiteto Botanikos sode. Čia mus pasitiks sodo specialistės Aida Dobkevičiūtė ir Sandra Gataveckienė. Kalbėsime, kada iš tiesų tinkamiausias metas puošti namus ir kaip nekenkti augalams. Atsigręšime į senąsias tradicijas, kai namai buvo puošiami gamtinėmis medžiagomis, o ne pirktinėmis dekoracijomis. Sužinosime, kaip kuriami Advento i
Žiema botanikams - ne rimtis, o nuolatinis darbas saugant augalus
Vilniaus universiteto Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila pasakoja, kad įvairius medelius galima sodinti net dabar, aiškina, kaip elgtis su gyvomis eglutėmis po švenčių ir kokių klaidų vengti planuojant žiemos darbus sode. Toliau dr. Darius Ryliškis pasakoja apie rūšis, kurios balansuoja ant išgyvenimo ribos, ir kaip jas saugoti, kai žiema gali užklupti bet kurią akimirką. Jis dalijasi pa
Kada į gamtos mokslą ateis jauni žmonės, pasirengę tyrinėti Lietuvos gamtą
Floristas ir botanikas Zigmantas Gudžinskas sako, kad floristikos tyrimai Lietuvoje tebėra sudėtingi dėl specialistų stokos ir primena, kad augalų tyrimai apima ir rūšių nykimą, ir invazinių rūšių plitimą, tačiau šiems darbams trūksta žmonių. Jis pažymi, kad naujos Lietuvos floros knygos dar teks palaukti, nes lauko mokslininkų – per mažai. Beje, ir mikologus galima suskaičiuoti ant vienos rankos
Apie grybų ir uodų draugystę
Šiltuose rūsiuose, sandėliukuose ar net butuose uodai ir musės gali išlikti aktyvūs visą sezoną. Gamtos tyrimų centro mokslininkė Rasa Bernotienė sako, kad ir klimato kaita leidžia uodams pratęsti gyvavimo ciklą.Tuo tarpu, Gamtos tyrimų centro mokslininkė Reda Iršėnaitė aiškina, kodėl musmirė nuodinga musėms, bet ne visada uodams. Dar primena, kad išleista "Didžioji Lietuvos grybų knyga“ – didžiau
Mamuto radinys kelia susidomėjimą: jo dantį tiria odontologai
1957 m. vasarą Vilniuje, Antakalnyje, Smėlio g., aptiktos mamuto liekanos – vienas įspūdingiausių ir išsamiausių radinių Baltijos regione. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Jonas Satkūnas, Vilniaus mamutas unikalus: rasta apatinio žandikaulio dalis, iltys, kojos kaulai ir kiti vieno individo griaučių fragmentai, išlikę pirminėje padėtyje Neries upės nuogulose. Šis ra
Lūksto ežero gintaro paslaptys
Lūksto ežeras – unikali vieta Žemaitijoje, kur gamta pati išmeta gintarą į krantą. Po stipresnių vėjų ar audrų ežeras dovanoja gintaro gabalėlius tiems, kurie moka stebėti ir ieškoti. Tai vieta, kur gamtos grožis ir pasakojimai apie praeitį gyvena greta, sako Varnių regioninio parko patarėjas Andrius Bajorūnas.Šiaulių pietinėje dalyje esančios elektros linijose įrengiama izoliacija paukščių apsaug
Kur Debesnų pelkė slepia savo stebuklus
Debesnų pelkė ir botaninis takas – gamtinė teritorija šalia Varnių, kurioje auga retos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys, taip pat čia galima sutikti didijį baublį ir pievinę lingę, pilkąsias gerves. Šiuo taku ėjome kartu su Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos biologijos mokytoja Giedre Bajorūniene.Ruduo šiemet kelia diskusijų – ar jis tradicinis, aiškinamės kartu su VDU Botaniko
Kiek kainuoja atkurti ežerą?
Žuvinto ežeras, ilgus metus buvęs paukščių karalyste, šiandien susiduria su nykimo grėsme – dėl klimato kaitos ir žmogaus ūkinės veiklos čia mažėja vandens, sparnuočių ir gyvybės. Ekologas Arūnas Pranaitis sako, kad Žuvintui reikėtų leisti atsigauti natūraliai, gamta turi galią atsistatyti pati. Tuo metu Biržulio ežeras Varnių regioniniame parke tapo pavyzdžiu, kaip žmogaus veikla gali viską pakei
Varnėnų Lietuvoje sumažėjo dvigubai
Rudenį, kai varnėnai pamažu nutyla ir traukiasi iš mūsų sodų, kyla klausimas – ar jų giesmes išgirsime pavasarį? Ornitologas, televizijos laidų kūrėjas ir „Ornitostogų“ vadovas Marius Karlonas sako, kad šių paukščių populiacija Lietuvoje mažėja, o priežasčių – ne viena. Varnėnams kenkia nykstančios perėjimo vietos, laukuose besibastančios katės ir intensyvi žemdirbystė.Plačiažnyplių vėžių ateitis
Varnių regioninio parko Gamtos mokykloje - pažintis su vilkais
Varnių regioninio parko Gamtos mokykla kviečia mokytis kitaip – gamtoje. Čia vaikai ne sėdi su vadovėliais, o eina į mišką, stebi gyvūnų pėdsakus. Ypatinga patirtis – naktinis žygis, kai tyloje klausomasi miško garsų ir aiškinamasi, kaip gyvena vilkai. Patirtimi dalijasi parko specialistas Andrius Bajorūnas.Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys – žmogus, kuris gamtą pažįsta ne t
Šimtai paukščių - žūsta atsitrenkę į stiklo pastatus
Daugiau nei trys šimtai žuvusių paukščių po vienu pastatu per vieną dieną – tokia, pasak ornitologės Jūratės Zarankaitės, tapo skaudi pajūrio ir pamario kasdienybė. Šimtai sparnuočių, dažniausiai nykštukai, žūsta atsitrenkdami į stiklines pastatų sienas, kuriose mato ne kliūtį, o dangaus ir medžių atspindžius.Gaudupio pelkė, įsikūrusi Žemaitijos nacionaliniame parke, kadaise buvo Platelių ežero įl
Iš vieno lizdo rudenį gali rastis net 100 naujų vapsvų motinų
Šįkart laidoje – dvi rudeniškos temos, kurias pristato gamtos ir aplinkosaugos specialistai. Gamtos tyrimų centro vyriausias mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakoja apie vapsvas, širšes ir širšuolus – kur jos slepiasi prieš žiemą, kaip iš vieno lizdo gali rastis net iki šimto žiemai pasiruošusių motinų. Jis pabrėžia gamtos gyvybės jėgą – pavasarį šios motinos pabus ir pradės kurti naujas šeima
Kaip sodų augalai virsta pavojingais miškų užkariautojais
Lietuvos miškai ir pievos jau seniai priima ne tik vietines, bet ir įvežtines augalų rūšis, pabėgusias iš sodų ar daržų. Tokie „pabėgėliai“ dažnai tampa invaziniais augalais, kurie keičia ekosistemų struktūrą.Užpelkių telmologinis draustinis – vieta, kur po praeities durpių gavybos šiandien vyksta įspūdingas pelkės atgimimas, atkuriant natūralų vandens lygį ir grąžinant nykstančias rūšis.Ved. Sele
Kiek briedžių gyvena Lietuvoje
Briedžių gausa Lietuvoje kelia vis daugiau diskusijų. Ar tikrai žinome, kiek šių stambiųjų žvėrių gyvena mūsų miškuose ir kokios populiacijos mums iš tiesų reikia, kalbame su Gamtos tyrimų centro žinduoli ekologijos laboratorijos vadovu dr. Linu Balčiausku.Pastarųjų metų sausros kelia nerimą dėl jų poveikio dirvožemiui, žemės ūkiui ir ypač pelkėms. Regioniniai skirtumai rodo, kad Lietuvoj netolygi
Rudeniai augalai kviečia stebėti gamtos virsmą
Į rudens ir vasaros sandūrą pažvelgsime su botanikos žinovu Kęstučiu Obelevičiumi, klausysimės gervių balsų bei jų istorijų iš Žuvinto rezervato, o apie briedžių rują ir medžioklę pasakos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Ar Lietuvai reikia sumedžioti 4300 briedžių, jei kaimynai lenkai jų visai nemedžioja
Lenkijos nacionaliniuose parkuose briedžiai nėra medžiojami, ir kaip pasakoja gamtininkas Žymantas Morkvėnas, tokia praktika davė puikių rezultatų – žvėrių populiacija ten stabili, o žmonės gali juos stebėti gamtoje. Tuo metu, Lietuvos aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė pristatė naują sezoninį limitą – 4300 briedžių. Kas svarbiau – gamtos interesai ar medžiotojų lūkesčiai?O kol ginčijamės dėl
Elnių rujos metu miškas virsta „meilės arena“
Rugpjūčio pabaigoje prasidedanti tauriųjų elnių ruja – reiškinys, apipintas paslaptimis, nes tai, ką matome mes, tėra tik maža dalis sudėtingo gamtos spektaklio. Kaip viskas prasideda ir kokius garsus slepia miško tankmė, atskleis biologas Eugenijus Tijušas.VSTT specialistė Diana Rakauskaitė pasidalins mintimis apie gamtos vertinimą, saugomas teritorijas ir unikalius festivalius, skirtus pažinti m
Viržynai tokie ryškūs, tarsi gamta pasitiesė purpurinį kilimą
Šįkart keliaujame į Dzūkijos šilus ir Čepkelių raistą, kur vasaros pabaigoje sužydi viržynai – apie tai pasakos botanikė dr. Onutė Grigaitė, šį kraštą pažįstanti kaip savo delną. Ji primins, kodėl verta sustoti ir pažvelgti į pelkę kitaip – ne kaip į baugią, bet kaip ypatingą gyvybės vietą. Kalbėsime ir apie tai, kiek sunku yra sunaikinti pelkę, bet dar sunkiau – ją atkurti, kai vienąsyk prarandam
Žuvinte – gervių ir žąsų paradas!
Žuvinto ekologas Arūnas Pranaitis pasakoja apie upių ir pelkių vandens lygį, paukščių rudens nuotaikas ir gervių bei žąsų stebėjimo sezoną. Šiauliuose didžiųjų apuokų jauniklių netektys sujaudino daugybę žmonių, o jų globėjas Petras Adeikis primena, kokie pavojingi paukščiams yra elektros stulpai. ESO atstovė Rasa Juodkienė aiškina, kaip siekiama mažinti tokių nelaimių mastą ir kokie darbai atliek
Ar vis dar būtina saugoti jūrinius erelius
Gamtos garsai ir paukščių sugrįžimas – šios temos susipina laidoje: jūrinių erelių populiacija Lietuvoje tokia gausi ir stipri, kad kelia grėsmės. Ar tikrai šiuos paukščius dar reikia saugoti? Juk jie minta ir retaisiais paukščiais – juodaisiais gandrais, gervėmis, net kurtiniais. Apie tai, kaip viskas prasidėjo ir kur link einame, kalbamės su visą gyvenimą plėšriesiems paukščiams paskyrusiu ornit
Kai kurių piktžolių sėklos gyvybingos net 100 metų
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto specialistas dr. Zigmantas Gudžinskas pasakoja, kad kai kurias pikžoles galime ragauti, kodėl kai kurios jų įrašytos į Raudonąją knygą, kokios jų savybės padeda išlikti.O po to – keliaujame į Zarasų kraštą, kur gamtos mokslų daktaras Stanislovas Sinkevičius kviečia pasinerti į Antalieptės marias. Tai viena didžiausių dirbtinių vandens saugyklų Lietuvoje, be
Zarasų pažintiniais takais - į gyvą gamtos pasaulį
Zarasų pažintiniai takai – tai ne tik keliai per miškus ar pievas. Kiekvienas vingis veda pro tylų ežero krantą, o gal per šlapią samanų taką. Kaip pamatyti gamtą, kaip ją išgirsti, pajusti, net užuosti, pasakoja Gražutės reginionio parko darbuotojas, gidas Leonas Sadauskas.Šiandien - Šv.Ona! Smagu, kad vasaros šventės sutampa ir su daugeliu gamtai svarbių dalykų.Apie gamtinius vietovardžius.Ved.S
Paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų
Didžiojo apuoko jauniklės žūtis Šiauliuose atskleidžia skaudžią realybę – paukščiai masiškai žūsta ant elektros stulpų. Gamtos tyrėjas, Ekosistemų apsaugos centro atstovas Petras Adeikis primena, kad apie šią problemą įspėta jau seniai. Pokalbyje ieškome atsakymų, ką galima padaryti, kad gamta netylėtų.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Gražutės regioninio parko lankytojų centre - gyvas ryšys su gamta
Gražutės regioninio parko lankytojų centro ekspozicijas gyvai pristato gidas Leonas Sadauskas. Tai vieta, kur susipina gamtos įvairovė ir Salako krašto kultūrinė atmintis. Centre galima atrasti ir unikalią Vidos Žilinskienės surinktą „Jūrų muziejaus“ kolekciją bei senų knygų lobyną.Kauno zoologijos sodas neseniai paminėjo pirmąjį veiklos po didžiosios rekonstrukcijos gimtadienį. Kaip pasakoja sodo
Stelmužės ąžuolas – gyvas Lietuvos istorijos liudininkas
Stelmužės ąžuolas – seniausias Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje augančių ąžuolų, skaičiuojantis apie 2000 metų. Praeityje regėjęs baltų apeigas, Livonijos ordino didikų žygius , vietos istorijos lūžius, šiandien medis sunykęs – apniktas infekcijų ir silpnėjančios medienos. Nuo 2005 m. ąžuolo būklę stebi ir prižiūri arboristai, pasiūlęs kompleksinį priežiūros planą, apimantį šaknų apsaugą, la
Kai baidarė buvo retenybė, o asmenukė - fantastika
Su biologu Pranu Zubricku, kuris dešimtmečius lydi keliautojus Aukštaitijos ežerais ir upėmis, aiškinamės, kaip plaukimai atrodė prieš kelis dešimtmečius ir kuo skiriasi nuo šiandieninių žygių. Prisiminime įsimintiniausius nutikimus ir lyginame, ar anksčiau gamta buvo vertinama labiau dėl ramybės, o ne dėl socialinių tinklų įrašų. Analizuojame, kaip kinta šiuolaikinio žmogaus santykis su vandens k
Kelionė po sengires
Kelionė po Ažvinčių girią su biologu Broniumi Šablevičiumi, kuris atskleidžia šios paslaptingos girios paslaptis, unikalius augalus ir gyvūnus."Šiliniškių gūbrys" gali skambėti kaip tiesiog eilinis Lietuvos kalnelis, bet iš tiesų tai nepaprasta kelionė per Aukštaitijos nacionalinio parko širdį. O mus veda Linas Stanaitis iš Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro.Ved. Selemonas Paltanavič
Meškos grįžta į Lietuvos miškus
Lietuvoje stebimos meškos – ar tai reiškia, kad šie žvėrys grįžta visam laikui? Biologas Pranas Zubrickas svarsto, ar keičiasi meškų elgsena, ką daryti, jei mešką sutinkate netikėtai, ar meškos Lietuvoje ne tik vaikščios, bet ir augins jauniklius?Juodoji žiurkė – ne pasakų pabaisa, bet labai reta ir nykstanti rūšis, apie kurią daug kas girdėję. Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus teriologas
Bičių pasaulis ir tradicijos atgyja Stripeikiuose
Stripeikių bitininkystės muziejus – tai vieta, kur susitinka gamta, istorija ir žmogaus meilė bitėms. Lankytojai kviečiami ne tik žiūrėti, bet ir ragauti, liesti, stebėti. Edukacijos, išskirtiniai eksponatai ir pasakojimai apie bičių pasaulio paslaptis traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Apie visa tai – pokalbis su muziejaus vadove Danute IndrašieneKodėl laukiniai gyvūnai ateina į žmonių apl
Audronė Galvonaitė: gamta keičiasi greičiau, nei spėjame prisitaikyti
Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, jei įkaito iki 30 laipsnių, tai nereiškia, kad Lietuva tapo tropikų šalimi. Šalna gegužę nusiaubė ūkininkų laukus ir sodus, pakando mėlynes. Sodininkai guodžiasi: derliaus šiemet gali ir nebūti. Bet ar tikrai gamta tokia negailestinga? O gal ji tiesiog gyvena pagal savo taisykles?Ar Lietuvoje įmanoma sėkmingai auginti riešutmedžius, kai pavasaris vis dažniau pr
Varnėnų ir čiurlių nuotykiai daugiabučio balkone
Kino operatorius Vytas Jankauskas daugiaukščio balkone įkurdino inkilą, kurį pavasarį pirmieji užima varnėnai – smalsūs, pratę prie žmogaus draugijos paukščiai, kurie čiulba, stebi aplinką ir net leisdžiasi lesinami. Pasibaigus jų sezonui, į inkilą greitai įsisuka čiurliai – skrajūnai, kuriuos sunku net nufotografuoti, nes vos priartėjus jie jau lekia danguje.Kaip lankytojai mato Aukštaitijos naci
Gaisrai gamtoje ne tik naikina, bet ir gelbsti
Kaip valdomi gaisrai padeda išsaugoti nykstančias rūšis ir atkurti ekosistemas, pasakoja mokslininkai. Ką iš tikrųjų reiškia „valdomi deginimai“ ir kam jie naudingi? Profesorius Gediminas Brazaitis atsako į aktualius klausimus apie ugnį ir gamtos atkūrimą.Kaip tvarkytis su valymo įrenginių dumblu Lietuvoje? Apie sprendimus, kuriuos siūlo aplinkosaugos projektai, kalbamės su Akvile Jagučanskyte, Na
Kaip išmokyti suaugusį žmogų neteršti gamtos – griežtinti įstatymus ar keisti požiūrį
Baudos ar sąmoningumas? Apie vis gilėjančią problemą – šiukšles miškuose – kalbamės su ekologu Andriejumi Gaidamavičiumi. Jis sako tiesiai: žmonės nutolo nuo gamtos. Kodėl net atokiose vietose randame senų padangų, plastiko kalnų ir buitinių atliekų? Ar griežtesnės baudos padėtų, o gal viskas prasideda nuo mūsų pačių sąmoningumo? Ir ar dar galime tikėtis, kad kada nors į mišką eisime tik gėrėtis,
Pavasaris Žuvinte – pasirodė pirmosios volungės, kukuoja gegutės
Žuvinto biosferos rezervate bunda gamta – pelkėse skamba paukščių giesmės, o laukymėse pasirodo pirmieji briedžiai. Jau girdime kukuojančią gegutę, o tarp medžių sušvinta ir pirmosios volungės – tikras pavasario ženklas. Laidoje kalbėsime apie pelkių reikšmę visai ekosistemai. Žuvinto biosferos rezervato ekologas Arūnas Pranaitis, kuris pasidalins savo pastebėjimais iš gamtos prieglobsčioVed. Sele
Eugenijus Tijušas: žvėrių gyvenime dabar pats įkarštis, netrukdykime jiems
Biologas Eugenijus Tijušas aiškina, ką reiškia švelni žiema gyvūnų populiacijoms ir kuo baigiasi mūsų noras „padėti“ rastiems žvėrių jaunikliams. Taip pat pažvelgsime į bebrų gyvenimą – kaip keičiasi jų elgsena, kai gimsta mažieji bebriukai.Veisiejų regioninio parko ekologas Žydrūnas Sinkevičius aiškina, kaip bunda Dzūkijos varliagyviai ir ropliai, bei kas laukia jų balose ir pakrantėse. Sužinosit
Bobausiai jau šnara po samanomis
Pavasario ritmas – ne tik kalendoriuje, bet ir augalų gyvenime. Dzūkų šiluose jau dygsta bobausiai, o ką gamta siūlo Velykų stalui? Apie švenčių papročius, grybavimo pradžią ir dzūkišką gamtos kalbą kalbamės su Onute Drobeliene.O kada iš tikrųjų prasideda augalų pavasaris, papasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius. Dar - apie tulpių laukimą,
Nakties skrajūnai, apie kuriuos žinome mažiau nei manome
Kai vakare prigęsta šviesa, pabunda tie, kurių nepamatysi dieną – šikšnosparniai jau grįžta į pavasario dangų. Anot, gamtininko Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos atstovo Deivydo Makavičiaus, šikšnosparnis jaukus ir prieraišus gyvūnas, pažįstantis savo šeimininką.Ir dar apei tuos, kurie ištiesia pagalbos ranką varliagyviams jų pavojingoje pavasario kelionėje. Gamtos mylėtoja ir fotografė V
Varlių pavasaris: jų vestuvėms gresia žlugimas, tad, kaip saugoti jas nuo priešų?
Pavasaris – varliagyvių neršto metas, tačiau kaip jiems sekasi šiemet? Biologas Deivydas Makavičius aiškina, kada ir kaip pabunda varlės, kas lemia jų migracijos sėkmę ar žlugimą. Ar šylantis klimatas keičia jų įpročius, ar pavojingesnės tampa sausros ir žmonių veikla?Vytautas Uosis iš Šiaulių savivaldybės pasakoja, kaip jis sukūrė ir saugo varliagyvių nerštavietę, kaip ją prižiūri ir saugo varles
Lydekų galvosūkiai - kada neršti, kaip išvengti klimato pokštų
Šių metų pavasaris – vėl kitoks, o gamtoje kiekvienas pokytis svarbus. Kaip jį pasitinka žuvys, ypač lydekos, pasakos Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Valdas Gečys. Sužinosime, kaip aplinkos temperatūra, pavasario potvyniai lemia ikrų vystymąsi ir lydekų neršto sėkmę.Žemaitijos saugomų teritorijų direktorius Mindaugas Balčiūnas kalba apie gamtos savanorystę. Ar gamtos apsaugai užte
Šiaulių daugiabutyje didžiųjų apuokų pora susilaukė jauniklių
Šiauliuose – ypatinga gamtos sėkmės istorija! Daugiabučio laipinės pastogėje įsikūrusi didžiųjų apuokų pora susilaukė jauniklių. Biologas Petras Adeikis džiaugiasi, kad patinas ir patelė puikiai dalijasi pareigomis, rūpindamiesi mažyliais, nors ir kivirčijasi, kaip kiekvienoje šeimoje.Apie gandrų keliones ir kylančias grėsmes kalbame su ornitologu Vytautu Jusiu, o Gamtos tyrimų centro Paukščių eko
Vabzdžiai jau bunda, alksta ir ieško savo vietos atgimstančioje gamtoje
Pavasaris – ne tik paukščių giesmės ir grįžtančių sparnuočių džiaugsmas, bet ir iššūkiai, kuriuos jiems sukuria žmonės. Ar pakanka tik inkilą iškelti, kad paukščiai galėtų sėkmingai perėti? Kaip keičiasi jų gyvenimas dėl kintančios gamtos ir žmogaus veiklos?O kaip pavasarį išgyvena vabzdžiai – kas juos žadina ir kuo jie minta, kai gamta dar tik bunda? Apie visa tai kalbamės su ornitologu Gediminu
Tetervino balsą ateityje galėsime girdėti tik garso įrašuose
Pavasario rytą miškuose nuaidi tetervino burbuliavimas – šis sėslus paukštis niekur neiškeliauja, tačiau gamtos pokyčius jaučia ne mažiau nei vieversiai ar gervės. Kodėl jo giesmė tampa vis retesnė? Ką galime padaryti, kad tetervinas išliktų Lietuvos miškuose, pasakoja gamtosaugininkas ir ornitologas Eugenijus Drobelis.O tolumoje – vilkų balsai. Jie kalbasi, siunčia signalus, o mes dar tik mokomės
Gamtą pažinkime įvairiai – klausantis paukščių, stebint žvėris ar skaitant gerą knygą
Pažinti gamtą, žinoti kas joje vyksta, priklauso nuo pasiruošimo. O kaip tam ruoštis, kur ieškoti atsakymų? Žinoma, knygose!Su leidėju, gamtos fotografu Romualdu Barausku kalbame apie gamtos knygų leidybą, kuri tikrai nėra paprasta: trūksta autorių, o nedidelei auditorijai leidžiant mažus tiražus, išauga knygų kaina. Tačiau knygos rašomos, leidžiamos - Knygų mugėje bus sutikta originali nauja knyg
Žiema išbandė gyvūnus ir jų maitintojus
Laukinių gyvūnų globos centro veterinarijos gydytoja Morgana Laura Fiorini kalba apie gamtos ir žmogaus ryšį, mat pastaroji žiema, nors ir trumpa, leido pažvelgti į gyvūnų pasaulį iš arčiau – šalčiai išryškino populiacijų silpnąsias vietas, o užšalę vandens telkiniai kėlė iššūkių tiek paukščiams, tiek jų maitintojams.Kuršių nerija – unikalus kultūrinio kraštovaizdžio pavyzdys, kurį formavo ir gamt
Besniegė žiema verčia žvėris prisitaikyti
Gamtoje išlikti padeda ne tik instinktai, bet ir gebėjimas greitai reaguoti į temperatūros svyravimus. Kaip šilta ir besniegė žiema veikia laukinius žvėris – vilkus, lapes, kiškius? Ar jie prisitaiko prie permainingų orų, o gal jų gyvenime kyla netikėtų iššūkių? Apie tai – pokalbis su medžioklėtyrininku Petru Adeikiu. Tyrinėdami jų pėdsakus ir stebėdami gamtą, galime suprasti, kaip kinta jų gyveni
Vidury žiemos paukščiai ruošiasi pavasariui
Gamtoje jau vyksta svarbūs procesai – paukščiai kuria poras, tvarko lizdus ir ruošiasi perėjimui. Ar vasario pradžia tam nėra per anksti? Ornitologas Eugenijus Drobelis dalijasi įžvalgomis apie retų paukščių gyvenimą, - kaip žiemą gyvena ereliai, didieji apuokai ir laplandinės pelėdos, kokios problemos jiems iškyla ir kaip galime padėti. Aptarsime dirbtinių lizdų reikšmę plėšriesiems paukščiams be
Laivybos Neryje vizija – svajonė ar grėsmė?
Ar galima suderinti gamtos apsaugą ir laivybą vienoje didžiausių Lietuvos upių – Neryje? Šio klausimo imsimės drauge su Neries regioninio parko atstovu Sauliumi Pupininku ir Gamtos tyrimo centro atstovu Justu Dainiu. Aptarsime, kuo Neris ypatinga gamtai, kokią įtaką upės rėvoms ir gyvūnų migracijai galėtų turėti laivybos projektai. Ekspertai pasidalins mintimis, kaip pokyčiai paliestų ne tik žuvis
Stirninai jau augina ragus. Ar tai normalu šiuo metu?
Kaip netipiška žiema veikia laukinius žvėris? Ar stirninų ragų augimas žiemos metu yra normalu? Ką reiškia tai, kad bebrai griauna neįšalusius medžius, užuot lindėję savo urvuose?Biologas Romualdas Varanauskas dalinsis savo įžvalgomis apie šernų, vilkų, lapių ir kitų žvėrių reakcijas į klimato pokyčius. Taip pat aptarsime pilkųjų kiškių populiacijos būklę bei jų jautrumą šiai permainingai žiemai.V
Kodėl lapkritis tęsiasi penkis mėnesius, o sniegas tampa retenybe?
Ar klimato kaita jau užvaldė mūsų žiemas? Šioje laidoje diskutuosime apie tai, ar mūsų klimatą keičia žmogus, ar gamta tiesiog grįžta į savo normas.Kartu su klimatologe Audrone Galvonaite aptarsime, ar per pastaruosius dešimtmečius matomi pokyčiai tikrai yra negrįžtami, o gal tai – tik mūsų trumpalaikės patirties rezultatas?Neužmiršime ir praktinių patarimų: kur iškelti inkilus pelėdoms bei kodėl
Kodėl pelėdos ūbavimas naktį kelia baimę?
Tado Ivanausko zoologijos muziejuje vyko mokslinė konferencija, skirta 50 metų kryptingiems pelėdų ir plėšriųjų paukščių tyrimams. Pasirodo, pelėdos ir ereliai ne tik kelia baimę, bet ir verčia mokslininkus laipioti į medžius, tikrinant lizdus – ne visada be mėlynių ar subraižytų kelių. Apie tyrimų pradžią, iššūkius ir kodėl pelėdos naktį atrodo protingesnės nei mes – kalbamės su konferencijos dal
Kur ta žiema?
Šioje laidoje nemažai dėmesio skirsime tvarumui ir atsakomybei už gamtą - ar žinote, kur keliauja nupuoštos Kalėdų eglutės? Ar galime jas išsaugoti gyvas ir pavasarį pasodinti? Vilniaus Karoliniškių seniūnas Tomas Lilas dalinsis patarimais, kaip tinkamai pasirūpinti eglutėmis po švenčių. Taip pat sužinosime apie inovatyvią eglučių nuomos paslaugą, kurią pristatys Klaipėdos universiteto Botanikos s
Ar paukščių elgesys išduoda žiemos planus
Vytautas Jusys paaiškins, kodėl sparnuočiai skrenda šimtus kilometrų, ten, kur maistas.Jonas Barzdėnas papasakos, kaip balti kiškiai geba dingti pilkoje gamtoje, o Petras Adeikis pasidalins vilkų naujienomis – kodėl kitais metais jiems žadamos ramesnės dienos.Jurga Motiejūnaitė supažindins su grybų ir kerpių pasaulio stebuklais.Laidos ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė
Dr. Jurga Motiejūnaitė: be kerpių ir grybų nė vienas organizmas negalėtų gyvuoti
Kerpės – tai gamtos stebuklas, jungiantis grybų ir kerpių karalijas, be kurių nė vienas organizmas gamtoje negalėtų gyvuoti. Šioje radijo laidoje kalbėsime apie tai, kaip kerpės ir grybai tampa nepakeičiamais ekosistemos dalyviais, sužinosite, kokias unikalias savybes jos slepia, Aptarsime, kodėl šie organizmai yra tokie svarbūs mokslininkams bei kokią naudą teikia žmogui. Pasinerkite į paslapting
Herbariume slepiasi augalų lobynai
Herbariumai - unikalūs augalų archyvai pasakoja ne tik apie žaliąją įvairovę, bet ir apie krašto botaninę įvairovę. Laidoje pažinsite vieną seniausių herbariumo eksponatų – dar XVIII amžiaus augalo istoriją. Kaip augalai keliauja laiku, keičia kraštovaizdžius ir saugo savo paslaptis, pasakoja Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Valerijus Rašomavičius.Gamtos mylėtojai turi ypatin
Rytas Papšys: turime sugyventi su stumbrais
Ar stumbrai gali gyventi harmonijoje su žmonėmis? Šį kartą gilinsimės į stumbrų daromą žalą žemės ūkiui ir kaip ši problema gali būti sprendžiama. Beje, stumbras – vienas protingiausių gyvūnų. Ieškosime atsakymų kartu su ekspertu stumbrų žinovu Rytu Papšiu.Įspūdžiais iš tarptautinės Klimato kaitos konferencijos Azerbaidžane dalinsis Aplinkos ministerijos Klimato politokos grupės vyresnioji patarėj
Ar stumbrai bus medžiojami?
Stumbrai – Europos gamtos istorijos ir atkūrimo simbolis. Koks stumbrų, šių didingų žvėrių likimas šiandien? Laidoje aptarsime stumbrų populiacijos atkūrimo sėkmės istoriją, sužinosite, ką mokslininkai parvežė iš diskusijų su kolegomis Europoje, kaip gyvuoja Vidurio Lietuvos laisvoji banda.Atrasti paslapties ir grožio kupiną Lašinių konglomeratų atodangą padės geologai Jonas Šečkus ir Vidas Mikulė
