Pradžia Tinklalaidės Homo cultus. Istoriko teritorija
Homo cultus. Istoriko teritorija

Homo cultus. Istoriko teritorija

LRT 275 Epizodai spa 21, 2026

Laidoje „Istoriko teritorija“ susitinkama su išskirtinėmis asmenybėmis, kurios rašo, piešia, groja, filmuoja, kuruoja parodas ir kartu įdomiai mąsto apie XXI amžiaus žmogaus santykį su praeitimi, istorija ir atmintimi. Tai erdvė, kurioje kalbasi ne vien mokslininkai, bet patys įvairiausi žmonės, kuriems rūpi esminiai klausimai: kokia buvimo laiko upėje prasmė, kaip ir kodėl mes prisimename, kaip individualios ir kolektyvinės patirtys padeda gyventi šiandien. Laidą veda Aurimas Švedas, transliuojama trečiadieniais 15.05 val.

Epizodai

Jerzy Giedroyc – žmogus, pakeitęs Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą
Jerzy Giedroyc – žmogus, pakeitęs Lenkijos visuomenės požiūrį į Lietuvą spa 21, 2026 3206 Pokalbis apie išskirtinę asmenybę – lenkų publicistą ir redaktorių Jerzy Giedroyc. Šis žmogus daugybę dešimtmečių gyvendamas šalia Paryžiaus esančiame Maisons-Laffite vadovavo Literatūros institutui (lenk. „Instytut Literacki“) ir redagavo emigracijoje leistą žurnalą „Kultūra“ (lenk. „Kultura“), tapusį viena svarbiausių diskusijų apie Lenkijos ir Vidurio Rytų Europos ateitį erdvių.Kaip J. Giedroyc
Kaip atgavusi Nepriklausomybę Lietuvos visuomenė vėl atrado šapokinį pasakojimą?
Kaip atgavusi Nepriklausomybę Lietuvos visuomenė vėl atrado šapokinį pasakojimą? spa 14, 2026 3171 Lietuvos visuomenė, keliaujanti iš sovietinio į posovietinį būvį, jautė gyvą poreikį susivokti savojoje istorijoje, ieškojo naujų, originalių požiūrių į praeitį. Kaip paaiškinti anomalų Adolfo Šapokos ir jo kolegų 1936 metais Kaune publikuotos „Lietuvos istorijos“ populiarumą XX a. 10-ajame dešimtmetyje? Ką atkūrus Nepriklausomybę buvo galima perimti iš pasaulio lietuvių, kurie sovietinės okupacij
Gyvenimo prasmės dizaineriai: Naujoji komunikacijos mokykla
Gyvenimo prasmės dizaineriai: Naujoji komunikacijos mokykla spa 7, 2026 3161 Kaip gimė Naujosios komunikacijos mokykla (NKM) – išgalvota institucija, kurios vienu iš svarbiausių tikslų buvo žaismingas, lengvas bendravimas, akcijos, mistifikacijos ir konceptualus pokštavimas? Kokios asmenybės sudarė NKM branduolį, kur buvo šios mokyklos būstinė? Kaip visuomenė priėmė NKM akcijas – parodas „Vampyrai“ (1991), „Pornografija“ (1992), „Grupė 48“ (1993), neegzistuojančios grupės
Knygų leidyba XX a. pabaigoje: misija, intelektualinis nuotykis, o gal avantiūra?
Knygų leidyba XX a. pabaigoje: misija, intelektualinis nuotykis, o gal avantiūra? rgs 30, 2026 3152 XX a. 10 dešimtmetyje leidybos pasaulyje ir lietuvių literatūros lauke vyko procesai pakeitę ką tik atgavusios Nepriklausomybę Lietuvos visuomenės požiūrį į knygas ir į skaitymą. Kaip pirmąsias privačias leidyklas įkūrę žmonės siekė naujos kokybės, kurios reikėjo tiek leidėjams, tiek ir skaitytojams? Kaip leidykla „Tyto alba“ 1993-aisiais pasiryžo rizikingam žingsniui - pirkti tuo metu visame pasa
Tvinpyksiška Klaipėda epochų sandūroje
Tvinpyksiška Klaipėda epochų sandūroje rgs 23, 2026 3156 Kaip tyrimas apie Klaipėdos meninius reiškinius 1985 - 2000 metais virto romanu „Potvynis Bohemoje“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025)? Kiek šiame romane brėžiama paralelė tarp XX a. 10 deš. Klaipėdos ir kino režisieriaus Davido Lyncho vaizduotėje egzistavusio „Twin Peaks’o“ padeda atskleisti uostamiesčio tapatybę? Kas tokio tvinpyksiško buvo tuometinėje Klaipėdoje? Kokių aplinkybių sąvei
Prieštaringas ir unikalus laikas istorijų pasakojimui kine
Prieštaringas ir unikalus laikas istorijų pasakojimui kine rgs 16, 2026 3240 Kodėl atkūrus Nepriklausomybę nutilo tuo metu savo kūrybinę brandą pasiekę kino režisieriai Arūnas Žebriūnas, Almantas Grikevičius, Marijonas Giedrys, Raimondas Vabalas?Kaip byrėjo visą sovietmetį funkcionavusi administracinė ir kūrybinė struktūra – Lietuvos kino studija – ir kaip kūrėsi pirmosios nepriklausomos, privačios kino studijos?Kokios patirtys ir idėjos formavo „lūžio kartai“ priskiriamų
Istorijos teatras
Istorijos teatras rgs 9, 2026 3077 Kodėl daugelį taip traukia iš esmės tamsus, kupinas įtampos, tragedijų, netekčių laikas – XX a. dešimtasis dešimtmetis?Kodėl įvairūs menininkai prisimindami save ir savuosius darbus Nepriklausomybės pradžioje imasi perrašyti istoriją?Kokie įdomūs ir išskirtiniai dalykai gimė to meto teatrų scenose bei menininkų formuotose naujose kūrybinėse oazėse?Kodėl 1993-aisiais įvykusį pirmąjį tarptautinį tea
Lenktynės su laiku: išsaugoti Nepriklausomybės istoriją ateičiai
Lenktynės su laiku: išsaugoti Nepriklausomybės istoriją ateičiai rgs 2, 2026 3176 Ką ir kaip renka bei saugo atminties institucijos siekdamos užfiksuoti Nepriklausomybės istorijos įvykius, procesus, ryškiausias asmenybes? Kaip ir kiek į istorijos ir atminties išsaugojimo, naujų pasakojimų apie mūsų visų bendrą patirtį kūrimo darbą, gali įsitraukti Lietuvos muziejininkai?Šiuo metu sparčiai kuriama platforma e-kultūra, kurios naujienų skiltyje galima rasti žinutę, kad šios platfo
Ar viskas 1926-aisiais galėjo būti kitaip?
Ar viskas 1926-aisiais galėjo būti kitaip? bir 12, 2026 2401 Specialioje „Istoriko teritorijoje“ dr. Aurimas Švedas ir dr. Artūras Svarauskas kalbėsis apie 1926 metų politinės sistemos lūžį: kodėl jis įvyko, kaip šiuos procesus suvokė visuomenė ir kokią ateities viziją turėjo politiniai veikėjai, parėmę karininkų avantiūrą.Laidoje taip pat bus klausiama, ar tuo metu būta alternatyvių valstybės valdymo kelių, ar perversmo padarinių recepcijos kontekste galim
Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“
Kaip charkiviečiai kūrė pasaulinę fotografiją, įkvėptą Luckaus ir „Pink Floyd“ geg 13, 2026 3111 Charkivo fotografijos mokyklos ištakos – grupė „Vremia“ (liet. „Laikas“), susiformavusi šiame mieste 1971 m. Vienintelė šios menininkų grupės paroda sovietmečiu surengta Charkivo mokslininkų namuose 1983 m. Per vos keletą valandų trukusią parodą paskelbtas manifestas ir pristatyta vadinamoji smūgio teorija.Kas yra smūgio teorija ir kuo išskirtinė Charkivo fotografijos mokykla, sutelkusi keturias m
Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai
Lūžio kartos režisierius Stonys: filmavau avytę, kai aplink vyko didžiuliai dalykai geg 6, 2026 3075 Pokalbis apie kino režisieriaus Audriaus Stonio kūrybos principus, ankstyvuosius jo filmus „Atverti duris ateinančiam“ (1989), „Baltijos kelias“ (1990), „Neregių žemė“ (1992), „Griuvėsių apaštalas“ (1993), „lūžio kartą“ lietuviškajame kine, žmogaus su kino kamera galimybę užfiksuoti laiko tėkmę ir mūsų gyvenimų virsmą istorija.Pokalbis su kino režisieriumi, pedagogu, profesoriumi Audriumi Stoniu.V
Pirmosios Lietuvos Respublikos tarptautinio įvaizdžio kūrėja Magdalena Avietėnaitė
Pirmosios Lietuvos Respublikos tarptautinio įvaizdžio kūrėja Magdalena Avietėnaitė bal 22, 2026 3026 Pokalbis apie Magdaleną Avietėnaitę (1892-1984) – spaudos darbuotoją, diplomatę, įtakingiausią Pirmosios Lietuvos Respublikos politinio gyvenimo dalyvę moterį, besirūpinusią Lietuvos tarptautiniu įvaizdžiu.Kodėl M.Avietėnaitės profesinį augimą ir galimybes dirbti Lietuvai apribojo virš jos egzistavusios „stiklo lubos“?Koks žvilgsnis į M. Avietėnaitės asmenybę padėtų išvesti ją iš Lietuvos istorijo

Rekomenduojama