Beyond Economics And Back
„Beyond Economics and Back“ – Elenos Leontjevos pokalbiai apie žmogaus laisvę, atsakomybę, pasirinkimus ir gyvenimą už ekonomikos vadovėlių ribų. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė kalbina verslo, kultūros, psichologijos, filosofijos, politikos ir visuomenės lyderius. Čia ekonomika susitinka su žmogaus prigimtimi, kūryba, darbu, santykiais ir prasmingo gyvenimo paieškomis. Nauji pokalbiai – du kartus per mėnesį.
Epizodai
E52 Psichologas Viktoras Keturakis: per santykių labirintą šeimoje ir versle
„Mus žaloja santykis ir gydo santykis“, – sako psichologas, geštalto psichoterapeutas Viktoras Keturakis.Žmogus geba prisitaikyti net prie labai sunkių aplinkybių, tačiau šiandien šį gebėjimą neretai nuvertiname, sunkumus pirmiausia paversdami žaizdomis. „Poreikių patenkinimas yra saugumo bazė, o augimas yra frustracija“, – sako V. Keturakis.Ar kiekviena skaudi patirtis yra trauma? Kodėl augame ne
E51 „Vyrų kalvės“ įkūrėjas Edvinas Rupšys: prieš tampant liūtu pabūki kupranugariu
Šimtas dvidešimt kilometrų per keturias lietingas dienas, nakvynės miške, nutrintos pėdos ir kai kuriems – pirmą kartą gyvenime patirtas tikras alkis. „Kur mano sofa?“ – tokiu momentu klausia „Vyrų kalvės“ akademijos vaikinai. Tačiau būtent ten, kur baigiasi patogumas, jie pradeda atrasti, kad gali daugiau, negu manė.Vienas iš „Vyrų kalvės“ steigėjų ir atsargos karininkas Edvinas Rupšys sako, kad
E50 Kaip pasaulį regi „Neregėtos Lietuvos“ autorius
Kodėl vieni žmonės gyvenimą tempia kaip naštą, o kiti išsaugo smalsumą, žaismingumą ir norą nuolat mokytis?Fotografas, verslininkas, edukatorius ir „Neregėtos Lietuvos“ autorius Marius Jovaiša atvirai pasakoja, kaip gimė žinomiausias jo kūrybos projektas, kas jį skatina mokytis kalbų, sportuoti, kurti ir savo patirtimi dalytis su kitais.„Mes esame toks instrumentas, kuriuo galima tiek daug gražių
E49 Makalius apie tai, kas lieka neatrasta apkeliavus pasaulį
Kodėl kartais skubame į kitą pasaulio kraštą ieškoti to, ko iš tiesų mums trūksta visai šalia?Kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas-Makalius leidžiasi į atvirą pokalbį apie tai, ko žmogus ieško keliaudamas ir ką iš tiesų suranda. Kodėl net įspūdingiausi pasaulio vaizdai ne visada suteikia tai, ko labiausiai ieškome? „Žmonės mums patiki ne pinigus. Jie mums patiki savo svajone
E48 Gediminas Vagnorius: ne tik vagnorkių, bet ir Lietuvos ekonomikos krikštatėvis
Kiek žinome apie karalių Mindaugą, kurio karūnavimo dieną švenčiame? Ir kiek žinome apie žmones, kurių dėka šiandien galime ją švęsti laisvoje ir klestinčioje valstybėje?Šis pokalbis – proga iš arčiau susipažinti su Dr. Gediminu Vagnoriumi: Nepriklausomybės Akto signataru, du kartus Lietuvos Respublikos premjeru ir žmogumi, kuris lemiamu metu atsidūrė savo vietoje.1991 m. sausio 13-osios naktį tap
E47 Dr. Alisa Miniotaitė: lyderystė – žmonijos būdas išlikti
Kas yra tikrasis lyderis ir kodėl charizmatiški šių dienų politikai – ne atsakymas, o iššūkis brandžiai visuomenei?Lyderystės ekspertė dr. Alisa Miniotaitė, ISM docentė ir „Alisa Management Laboratory“ įkūrėja, kalba apie tai, kodėl lyderystė prasideda nuo drąsos rinktis, kodėl stoka ir netobulumas yra kvietimas veikti, o ne nusivilti, ir kaip ugdyti valią – savyje, vaikuose, organizacijose.Apie p
E46 Robertas Dargis: verslas nėra vakarėlis
Ką iš tikrųjų reiškia kurti verslą, kai už sėkmės istorijų slypi rizika, krizės, atsakomybė ir sprendimai, kurių negali atidėti?EIKA įkūrėjas Robertas Dargis kalba apie verslo realybę be pagražinimų: kodėl svarbu atrasti savo kryptį, išdrįsti veikti, pasiruošti nesėkmėms ir nepamiršti, kad žmogaus vertė nėra lygi jo verslo sėkmei.Apie verslą, šeimą, Lietuvos demografinę ateitį, migraciją, pilietin
E45 Albertas Skurvydas: kaip mūsų smegenys mokosi per judėjimą ir klaidas
Profesorius Albertas Skurvydas atskleidžia, kad šiandien vienas svarbiausių gebėjimų yra koncentruoti dėmesį ir atsispirti pagundoms, nugalėti savo tingėjimą disciplina. Būtent tai lemia, ar žmogus gebės mokytis ir siekti tikslų. Pasak A. Skurvydo, „klaidas turi pats taisyti; jeigu kiti ištaiso klaidas, greitai tos klaidos ir atauga. Geriausias mokytojas esi pats, pats, pats“. Šie įgūdžiai turi bū
E44 Prof. Eugenijus Laurinaitis: meilė, pinigai ir „mes“ jausmas poroje
Kodėl net mylintys žmonės ima konfliktuoti dėl finansų ir kas slypi už klausimo, kas šeimoje turi uždirbti daugiau?Gydytojas psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis kviečia pažvelgti giliau, kaip mūsų požiūrį į pinigus formuoja vaikystė, kodėl partneriai dažnai turi skirtingus finansinius lūkesčius ir kaip tai tampa įtampų šaltiniu.Apie finansus šeimoje, kaip išmokti diskutuoti, o ne ginčytis, kodė
E43 Saulius Matulevičius: kaip pasakojimai kuria mūsų tapatybę
Naujausioje tinklalaidėje antropologas, mokslų daktaras ir verslininkas Saulius Matulevičius kalba apie tai, kad visuomenes pirmiausia formuoja ne institucijos, o žmonių kuriami pasakojimai apie save. Šie naratyvai per istoriją keitėsi kartu su tapatumu – nuo religijos ir luomo iki kalbos ir valstybės – ir iki šiol lemia, kaip suvokiame save, kitus ir savo vietą pasaulyje. Pasak S. Matulevičiaus,
E42 Konkurencija kaip etika: Ignas Dilys apie verslą ir kultūrą
Kas įkvėpė Igną Dilį imtis verslo ir kokie atradimai žymėjo jo turiningą kelionę? Kodėl konkurencija nėra kova prieš kitą, bet būdas geriau tarnauti vartotojui? Šiame tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode LLRI prezidentė Elena Leontjeva kalbasi su verslininku, kultūros tyrinėtoju Ignu Diliu apie gyvenimo kelionę nuo medicinos studijų bei verslo iki posūkio į kultūrą. I. Dilys pasakoja,
E41 Atsargos karininkė psichologė Rosita Kanapeckaitė apie tai, kaip išsiugdyti atsparumą neapibrėžtume
Kas iš tiesų daro žmogų atsparų – įgimtas tvirtumas ar kasdieniai pasirinkimai? Psichologė ir atsargos karininkė Rosita Kanapeckaite tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode apie tai kalbasi su LLRI prezidentė Elena Leontjeva. R. Kanapeckaitė, ką tik išleidusi knygą apie psichologinį atsparumą, griauna mitą, kad jis – tik karių privilegija. Jis stiprėja tada, kai mokomės priimti sprendimus
E40 Daiktų filosofė Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė, iš kurios trykšta kūrybiškumas ir džiaugsmas
Apie stokos filosofiją, loftus su siela ir pozityvumą tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ kalbasi daiktų filosofė, loftų kūrėja Dalia Mauricaitė-Kalinauskienė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva. D. Mauricaitė-Kalinauskienė sako tiesiai: alkis, kurį jaučiame, iš tiesų kviečia į aukštesnius dalykus – kūrybą, ryšį, prasmingą veikimą. Kai šio alkio neatpažįstame,
E39 Robertas Dargis: jūra išmoko atsakomybės, be kurios neįmanoma sukurti valstybės
Ar jūra ir buriavimas išmoko gyventi? „Eikos“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Robertas Dargis sako – taip. Vis dažniau jis pastebi, kad čia kaip ir gyvenime – svarbiausia yra tikslas, pasitikėjimas ir atsakomybė. Reikia žinoti, kur plauki, pasitikėti įgula, mokėti priimti sprendimus, numatyti atsarginius uostus. Nuo šios patirties R. Dargis brėžia tiesią liniją į tai, kaip veikia žmogus, bendruom
E38 Česlovas Juršėnas: politika be pykčio, su Konstitucija kišenėje
Kai socialdemokratai valdžioje, pats laikas prisiminti apie politinę kultūrą, pagarbą žmogui ir dialogo prasmę – pokalbyje su vienu iš partijos kūrėju ir ilgamečiu jos nariu. Tinkalaidėje „Už ekonomikos ribų ir atgal“ – triskart Seimo pirmininkas ir buvęs „Panoramos“ vyriausias redaktorius Česlovas Juršėnas. Nepriklausomybės Akto signataras puikiai prisimena ir pakylėtas, ir skaudesnes savo gyveni
E37 Algirdas Kaušpėdas: kaip autentiškumas ir skausmingi atradimai gali atnaujinti mūsų laisvę
– Ar tikrai esame laisvi, ar tik pakeitėme grandines, kurios mus laiko? Architektas, rašytojas ir grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ su Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidente Elena Leontjeva tęsia pokalbį apie žmogaus egzistencijos prasmę ir dievoiešką.A. Kaušpėdas meta nepatogų klausimą: ar išdrįstame būti savimi, ar tik kartojame tai, kas
E36 Algirdas Kaušpėdas: kad pastatytum koplyčią, turi atrasti save
Kodėl žmogus, nugyvenęs sovietmečio baimėje ir veidmainystėje, vieną dieną ima statyti koplyčią? Architektas, muzikantas ir dabar jau rašytojas Algirdas Kaušpėdas kalba apie romaną „Koplyčia“ – „baisią pasaką su laiminga pabaiga“, parašytą iš asmeninės pareigos ir ilgesio prasmei. Sovietmetis, sako jis, buvo dehumanizacijos mokykla: baimė, melas, prisitaikymas, pabėgimas į užmarštį dūmuose ar stik
E35 Toksikologas apie priklausomybes: žmogus gali nekęsti – bet vis tiek norėti
Kodėl taip nutinka, kad net žinodami, jog patirtis bus nuvilianti, kartojame tą patį veiksmą? Apie priklausomybės paradoksus jau antras pokalbis su prof. Robertu Badaru tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“.Jis primena, kad psichoaktyvios medžiagos nieko naujo nesukuria – jos tik pasinaudoja tuo, kas jau yra organizme, ir greitai iššvaisto mūsų neuronešiklių ir džiaugsmo atsargas. O sveikas gy
E34 Rūta Vainienė apie emocijas ir konspiracijų teorijas ekonomikoje
Kaip rinką mato ne ekonomistai, o joje kasdien veikiantys žmonės? Apie tai kalbamės su Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadove Rūta Vainiene. Nuo 90-ųjų euforijos, kai „atsirado visko“ ir gimė verslumo dvasia, iki šiandienos kainų nerimo – pokalbis su R. Vainiene kviečia iš naujo pažvelgti į rinką – taip, kad joje būtų lengviau jaustis ir daugiau pasitikėti savimi. Ji tai aiškina ne per formul
E33 Piligrimė Lina Mieliauskienė: pokytis organizacijoje – irgi kelionė
Šimtus kilometrų piligriminių žygių – nuo Lietuvos iki Santjago – įveikusi pokyčių valdymo konsultantė ir laidų vedėja Lina Mieliauskienė sako, kad ir pokyčiai organizacijoje visuomet yra kelionė. Išeini su gera intencija ir entuziazmu, bet greitai supranti – senieji „sportbačiai“, įpročiai ir metodai, kurie anksčiau visiems tiko, dabar tik trukdo. Tenka juos nusimesti ir žengti toliau, kartais ne
E32 Kaip tampama valstybės vyru: Prezidento Valdo Adamkaus istorija
Valstybės vyrai neužauga per naktį. Jie užauga iš mažų, bet lemtingų apsisprendimų. Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus – ryškiausias to pavyzdys. „1943 m., vokiečių okupacijos metu įvyko mano gyvenimo lūžis,“ – prisimena jis. Kauno gimnazijoje su draugais jis pradėjo leisti leidinį „Jaunime, budėk“. „Mūsų tikslas buvo pasiekti jaunąją kartą. Ir mums pavyko.“ Per pirmą sovietų okupaciją gim
E31 Prof. Ragauskas apie mūsų smegenis: ramybės ilgesys perpildytoje galvoje?
„Kai žmogus nurimsta, smegenų veikla skamba kaip Bachas –harmoninga, gili, erdvėje sklindanti muzika. O kai protas išsiderina – tai nebe muzika, o triukšmas“, – provokuoja KTU prof. neuromokslininkas Arminas Ragauskas, daugelį metų tyrinėjantis, kaip mąsto, jaučia ir veikia žmogaus smegenys.Anot jo, šiuolaikinį žmogų vis dažniau išbalansuoja nestoka, o perteklius – informacijos, lūkesčių, nuolat
E30 Maestra Mūza Rubackytė: „Herojiškos situacijos nutinka tik herojui“
Tikroji pergalė yra gebėjimas atsikelti ir eiti toliau, sako pianistė Mūza Rubackytė, dar jaunystėje patyrusi, ką reiškia, kai meistriškumą nugali intrigos. Savo kaip muzikės kelią ji vadina „akmenuotu“: anksti pastebėtas talentas, pirmasis koncertas vos dvejų – Palangoje. Mama, kuri paaukojo savo svajones, kad dukra galėtų gyventi muzika. Tėvo ilgesys, tapęs kūrybos alkio šaltiniu. Ir visagalis m
E29 Phil Magness: Why Failed Ideas Keep Coming Back
“When Karl Marx died, twelve people came to his funeral. Not even the police were interested,” says economist and historian Phil Magness, Senior Fellow at the Independent Institute in California, who recently visited Lithuania and LFMI.In conversation with Elena Leontieva, they explore how Marx went from an obscure thinker to an ideological icon—not because his ideas proved right, but because the
E28 Retorikos meistras moko: pirmiausia būk savimi
„Jeigu vaidini – tai pajuntam iš karto. Ir tada nebesvarbu, ką pasakei – svarbu, kad tai nebuvai tu“, – savo mokiniams sako retorikos mokytojas, geštalto terapeutas Donaldas Duškinas. Jo žodžiais, kalbėjimas nėra įgūdis, kurį galima išmokti – tai gyvenimo būdas. D. Duškinas kviečia pradėti ne nuo oratorinių pratimų, o nuo santykio su savimi. Tikras pokytis prasideda tada, kai pasakai sau: „Esu tok
E27 Aleksandras Abišala: ministras be portfelio, bet su ateities vizija
„Šona šyla, šona šąla – Abišala“, – taip žmonės juokavo 1992-ųjų žiemą, kai Rusijai nutraukus naftos tiekimą į Lietuvą, šalyje teko išjungti šildymą. Tuo metu premjeru dirbęs Aleksandras Abišala žinojo: reikia veikti. Pasitikėti jam teko žmogumi, o ne instrukcija. Verslo dėka žmones pavyko aprūpinti šildymu. „Jeigu būtume viską reguliavę – būtume sustoję.“ „Laisvos kainos buvo pagrindinis įrankis,
E26 We Lack, so We Act – Francisco Capella on the Nature of Economics
“We are not passive. We act, we imagine, we choose—and all of that is economics,” says Francisco Capella. Drawing on his background in biology, physics and economics, Capella paints a layered portrait of the human condition – revealing people as autonomous, energy-seeking agents.In this episode of Beyond Economics and Back, Capella joins Elena Leontjeva, President of the Lithuanian Free Market Ins
E25 Toksikologas R. Badaras: kaip ugdyti valią ir išlikti greito atlygio pasaulyje?
„Geriau jau virtualus pasitenkinimas čia ir dabar, negu realus po kažkurio laiko, kurio gal net nebus. Nesvarbu, kad paskui už tai reikės mokėti sveikata ar net savo esybe“, – gydytojas toksikologas prof. dr. Robertas Badaras pasakoja, kaip nutinka, kad žmonės stokodami kantrybės sąmoningai renkasi iliuziją. Dirbdamas greitosios pagalbos skyriuje, jis kasdien mato ne tik žmonių kūnus, bet ir jų si
E24 From Faith to Free Markets – What Lord Kamall Has Learned Along the Way
Every day there are willing buyers and willing sellers, engaging in transactions for mutual benefit — and when you aggregate those, that is the market,” says Professor of Political Economy and UK House of Lords member Syed Kamall, in this episode of Beyond Economics and Back, recorded during his visit to Vilnius for an LFMI seminar.Kamall has spent his life exploring how ideas, policies and instit
E23 Aušra Kurienė apie ribas, kurios augina ir vaikus, ir suaugusius
Ribos, kurios augina, yra tos, kurios ne sulaiko, o veda pirmyn. „Jeigu viskas padaroma už vaiką – jis nejuda. Bet jei viskas per sunku – jis irgi nesiims. Tarp šių dviejų kraštutinumų vyksta tikrasis augimas. Ne tobulas, bet gyvas“, – sako psichologė Aušra Kurienė. Tai galioja visiems – nesvarbu, kiek mums metų.Šiame pokalbyje – ne auklėjimo taisyklės, o žvilgsnis į tėvystę kaip į bendrą augimo k
E22 Julius Neverauskas apie gyvenimo traumas – priimti, gydyti – kaip?
„Jeigu jautrumas, paveldėtas iš mamos ir tėčio, yra aukštas, o visi stimulai veikia labai stipriai – pasaulis nuo pat pradžių gali atrodyti skausmingas“, – sako gydytojas neurologas, psichiatras Julius Neverauskas.Tokiam žmogui pasaulis gali būti tarsi tigras – vos jį išvydęs sustingsta – ne bėga ir ne kovoja. Tai sena išlikimo strategija, kuri padeda išvengti grėsmės, bet ilgainiui gali tapti spą
E21 Neuromokslininkė apie žmogaus smegenis ir DI jausmus
„Mes visi norėjome nemirtingumo – ir jį sukūrėme. Tik ne sau, o skaitmeniniam intelektui“, – sako neuromokslininkė Aušra Saudargienė.Dirbtinis intelektas mokosi iš žmogaus. O žmogus vis dažniau pradeda juo pasitikėti – kaip įrankiu, pagalbininku, pašnekovu ar net draugu, kuris visada turi laiko ir kantrybės išklausyti. „Dirbtinės sistemos – netikros, bet žmonės prie jų prisiriša. Nes jos kantrios,
E20 Prof. A. Bumblauskas apie istoriją kaip upę, kuri jungia ir skiria
„Istorija nėra tiesi linija. Ji – kaip upė: kartais atveria kelius, kartais juos uždaro. Vienur tampa riba, kitur – jungtimi. Kaip Neris tarp aukštaičių ir žemaičių“, – pasakoja profesorius Alfredas Bumblauskas.Istorijos tėkmė priklauso nuo mūsų gebėjimo judėti pirmyn. Sustojęs žmogus, kaip sako A. Bumblauskas, pavojingas tiek sau, tiek kitiems: „Jei žmogus sako, kad viską jau nugyveno – jis arba
E19 Kęstutis Skauminas: kas valdo – smegenys mus ar mes smegenis?
Mūsų nervų sistema reaguoja greitai ir instinktyviai, lyg vis dar bėgtume Afrikos savana. Tačiau šiandien žmogus geba iš to pirmykščio būvio išsivaduoti – juk gebame sustoti, reflektuoti ir sąmoningai keisti savo reakcijas. Būdamos neuroplastiškos, smegenys gali mokytis ir keistis viso gyvenimo metu.Kaip sako neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas, neįmanoma atsikratyti įpročio – galima jį tik pa
E18 Iš ko juokėsi, tuo pats tapo – Arūnas Valinskas apie asmeninius virsmus
Žinomo televizijos laidų vedėjo, prodiuserio ir visuomenės veikėjo Arūno Valinsko gyvenime buvo ne vienas dramatiškas posūkis. Bene daugiausia netikėtumo sukėlė transformacija iš šoumeno į politiką. Kai partijos prieš rinkimus puošdavosi įžymybėmis lyg žaisliukais ant eglutės, jis pagalvojo – kodėl žaisliukai negalėtų pasistatyti savo eglutės? Taip gimė jo Tautos prisikėlimo partija su dešimt Diev
E17 Julius Neverauskas: mūsų savivertė lemia sveiką santykį su kitais, ir pinigai – ne išimtis
„Visi mes valdome savo laiko, energijos ir dėmesio resursus, kurie yra riboti, o dėmesio resursas – svarbiausias. Ta prasme visi esame verslininkai“, – sako gydytojas neurologas ir psichiatras dr. Julius Neverauskas.Pasak jo, po saugumo poreikio žmogui svarbiausia – savivertė. Jei ji pažeista, žmonės sukuria disfunkcinius ryšius, kurie sukelia kančią.Ryšiai tarp žmonių niekada neegzistuoja vakuume
E16 Ray Bartkus apie begalybę kūryboje ir rinkos meną
„Atvykęs į Niujorką prieš daugiau nei tris dešimtmečius jaučiausi lyg filme – policijos sirenos, triukšmas, visiška laisvė ir chaosas. Tačiau būtent šiame mieste supratau, ką reiškia būti nepriklausomu menininku“, – pasakoja JAV gyvenantis ir kuriantis lietuvių menininkas Ray Bartkus.Jis stebisi, kad Lietuvoje vis dar tikimasi, jog meną finansuos valstybė. „Amerikoje to nėra – jei tavo kūryba nesu
E15 Prof. Laurinaitis: kaip atrasti laisvę ribose?
„Aš netapsiu baleto šokėju, operos dainininku ar Elonu Musku – ir to nė nereikia“, – sako gydytojas psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Pasak jo, laisvė šiandien dažnai suprantama klaidingai: manoma, kad ji reiškia galimybę išbandyti viską, tačiau iš tiesų tai – gebėjimas priimti save tokį, koks esi, ir suprasti savo ribas. Tik tada galima pasiekti vidinę ramybę.Apie tai, ka
E14 Apie Z kartą jų pačių lūpomis
„Silicio slėnyje nesėkmė laikoma vertinga patirtimi, o pas mus – gėda“, – sako Domas Urniežius, vienas iš bendrovės „GrowTech“ steigėjų. Jo teigimu, Lietuvoje vyrauja atsargus požiūris į verslą – dėl to dauguma startuolių taip ir neišauga į globalius žaidėjus. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje nėra tikros startuolių ekosistemos.Pasak D. Urniežiaus, Z kartai svarbiausia ne turėti, o b
E13 Didmeistrė Viktorija Čmilytė-Nielsen nežaidžia gyvenimo
Šachmatai ir politika – du pasauliai, kupini strategijų, iššūkių ir sudėtingų sprendimų. LLRI prezidentė Elena Leontjeva kviečia į atvirą pokalbį su Viktorija Čmilyte-Nielsen, šachmatų didmeistre, ką tik baigusią Seimo pirmininkės kadenciją ir Liberalų sąjūdžio vadove, apie tai, kaip šie, iš pirmo žvilgsnio, skirtingi pasauliai persipina.„Šachmatai ugdo dvi svarbias savybes – gebėjimą garbingai la
E12 Psichologas, kuris verslui svarbesnis negu ministras – Dainius Baltrušaitis
Įtakingiausios verslo konferencijos „EBIT“ ir „HR savaitė“ įkūrėjas Dainius Baltrušaitis tinklalaidėje „Beyond Economics and Back“ atvirai sako, kad ėmėsi šio verslo kaip avantiūros, o ilgainiui pavertė unikaliu kūrybiškumo reiškiniu. Nenuostabu, kad ką tik šie prekės ženklai sėkmingai parduoti „Delfi“. O pats D. Baltrušaitis su komanda eina užkariauti Europos rinką. Akivaizdu, tokio formato Lietu
E11 Su Andriumi Užkalniu – apie naują santykį su laiku ir kaip netapti aplinkybių įkaitu
Nors Andrius Užkalnis dažnai beria aštrią kritiką apie Lietuvos aktualijas, šįkart su LLRI prezidente Elena Leontjeva jis atskleidžia kitą savo asmenybės pusę – atsakingai filosofuojančią, meistriškai pasakojantį spalvingas istorijas – ar kalba eitų apie laiką, atsakomybę ar kūrybingumą. Kodėl Afrikoje neskubama kasti vandens šaltinių ir ar covidas yra geras mokytojas? Kokią prasmę turi darbas ir
E10 What Do Experiments of Handing out Cash Really Teach? I Ben Johnson
Finland, Ontario, Kenya – Universal Basic Income experiments are popping up around the world. It is often claimed that they show marvellous results of improving people’s lives. But is it really so? PhD Ben Johnson has looked deeply at the UBI experiments and in this episode tells exactly why the hype around UBI should be taken with a big grain of salt. As a Christian priest he also discusses carin
E9 Pamestas bendruomeniškumo idealas: kaip jį susigrąžinti? | Dr. Guoda Azguridienė
Buvimas versle – tai kasdienis bandymas patenkinti žmoniųporeikius, taip pat asmeninio augimo kelias, kuriame nuolat stengiamės peržengti savo ribotas žinias ir rasti jėgų judėti pirmyn. Šiame epizode nagrinėjama ir subsidiarumo idėja – tikėjimas, kad kiekvienas žmogus ar bendruomenė gali būti atsakinga pati už save ir iš viršaus – valdžios rankomis – turi būti reguliuojama kiek įmanoma mažiau. Ši
E8 Kas yra laisvė ir kam išvis į ją gilintis? | Laurynas Peluritis
Nors kartais galime to ir nepastebėti, kasdienis gyvenimas yra pilnas abstrakčių idėjų ir koncepcijų. „Laisvė“, „teisė“, „valstybė“ – tai abstrakcijos, kurios nejučia veikia mūsų kasdienybėje. Kaip gilinimasis į šias sąvokas padeda pažinti žmogišką pasaulį ir save jame? Tinklalaidės „Beyond Economics and Back“ epizode Augminas Petronis kalbasi su Vilniaus universiteto filosofijos ir istorijos faku
E7 Would free money to people end poverty and foster business? I Eamonn Butler
Today universal basic income (UBI) is supported not only by the political left but by some libertarians too. They think that UBI would be a more efficient way to elevate people from poverty than current social programs. It also argued that UBI could help people create their businesses by reducing the risk of having to deal with consequences of bad luck. But do any of such arguments have any basis?
E6 Kaip pirmykštis žmogus tapo verslininkas? I Saulius Matulevičius
Akmens amžiaus žmogus, patekęs į šiandieninį pasaulį, vargu ar suprastų mūsų visuomenės gyvenimo būdą ir vertybes. Pirmykštėse bendruomenėse viskas sukosi apie giminystės ryšius, o šiandien vyrauja individualizmas ir vartotojiška ekonomika. Kaip šiuolaikinė ekonomika atrodytų pirmykščio žmogaus akimis? Ir kokias grėsmes kelia ideologijos, žadančios sugrąžinti prarastą „rojų“?Saulius Matulevičius –
E5 Kokį patarimą šiandienos ekonomistams duotų Platonas? | Naglis Kardelis
Platonas gyveno prieš 2 500 metų, nebuvo matęs fabriko ar kompiuterio, neįsivaizdavo, kaip galėtų veikti akcijų birža ar kriptovaliutos. Nepaisant to, jo idėjos itin svarbios, bandant suvokti šiuolaikinės ekonomikos pasaulį. Kokį patarimą Platonas duotų šiandienos ekonomistams?Remdamasis Platono ir kitų Senovės Graikijos mąstytojų darbais, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius dr
E4 Why Are Economists Skeptical About AI Job Loss Fears?
This episode examines the historical roots of Universal Basic Income (UBI) and its relevance today. It addresses changing labor trends, challenges prevailing views on artificial intelligence and job loss, and highlights the importance of economic security.Historian of economics Robert Wright, a co-author of the book Debating Universal Basic Income: Pros, Cons, and Alternatives, and Augminas Petron
E3 Can Video Games Replace All the Jobs? | Clay Routledge
This episode of the Lithuanian Free Market Institute (LFMI) podcast focuses on an essay by famous author Yuval Noah Harari, in which he claims that in a world run by robots and AI people will no longer work and that video games could give them a sense of meaning.The discussion extends to Universal Basic Income (UBI), which is often praised for its immediate financial support, but true human fulfil
E2 Why Simply Giving Money to Everyone Would Not Make People Happier? I Clay Routledge
Universal Basic Income (UBI) is often praised for its immediate financial support, but true human fulfilment comes from building strong relationships and actively engaging in community life. For instance, while financial security is important, it should not overshadow the need to do meaningful things for yourself, your community, and society. Making pizza is a great example of this. A pizza that w
E1 Utopijos ir distopijos, literatūra ir ekonomika | Paulius V. Subačius
Atrodytų, kad ekonomika ir literatūra – dvi prasilenkiančios tiesės, du skirtingi žmogaus veiklos apmąstymo keliai: vienas tyrinėja gebą kaupti turtą ir juo naudotis, o kitas atveria žmogiškų santykių daugiasluoksniškumą ir gyvenimo prasmės horizontą. Tačiau, pasak Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Pauliaus V. Subačiaus, šios tiesės susikerta, n
