Kultūros rentgenas
Laida „Kultūros rentgenas“ gilinasi į kultūros politiką ir procesus, analizuodama pasiūlymus kultūros laukui bei identifikuodama kultūros „ligas“ ir jų gydymo būdus. Vedėjas Marius Eidukonis kviečia į ilgesnes diskusijas apie tai, kas slypi už įvairių kultūrinių iniciatyvų. Laida transliuojama per LRT KLASIKA.
Epizodai
Senojo teatro vadovas po galimybių studijos: auditorija nori skirtingų dalykų
Neseniai pristatyta Vilniaus senojo teatro galimybių studija. Naujasis kultūros ministras Lukas Alsys vienu svarbiausių savo kadencijos darbų taip pat įvardija siekį aiškiau apibrėžti teatro veiklą ir jo vietą Lietuvos scenos meno įstaigų sistemoje. Koks turėtų būti Vilniaus senasis teatras ir kieno interesams jis turėtų atstovauti?Diskusijoje dalyvauja kultūros ministras L. Alsys, Vilniaus senojo
Ar nešvilpaus vėjai naujose koncertų salėse Vilniuje ir Kaune?
Po kelerių metų šalies koncertinių erdvių žemėlapį papildys Nacionalinė koncertų salė „Tautos namai“ Vilniuje ir M. K. Čiurlionio koncertų centras Kaune. Vilniuje jau veikia ir LVSO koncertų salė. Kaip dviejų naujų koncertinių erdvių atsiradimas pakeis kitų šalies koncertinių įstaigų veiklą? Kokias veiklos strategijas jos renkasi?Diskusijoje dalyvauja kultūros viceministras Tomas Juočys, Kauno vic
Kultūros rentgenas. Ved. Marius Eidukonis
Kultūros rentgenas. Ved. Marius Eidukonis
Ar teisus Gitanas Nausėda, sakydamas, kad pasikeitė visuomenės požiūris į kultūrą?
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime pareiškė, kad nuo pat Sąjūdžio laikų Lietuvos kultūra nebuvo sulaukusi tiek daug dėmesio – „ne politikų, ne valstybės tarnautojų, bet būtent visuomenės dėmesio“.Pasak šalies vadovo, „daugybė žmonių suprato, kad kultūra yra svarbi, kad kultūra – tai pagrindas, ant kurio stovi mūsų visuomenė ir valstybė, kad ji negali būti nei monopolizuojama,
Kvieskienė: nenorėčiau, kad kanonas būtų konstitucija, kurios nebūtų galima pažeisti
Prieš metus vykusioje Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio konferencijoje buvo iškelta mintis apie būtinybę Lietuvai turėti kultūros kanoną. Idėją palaikė ir tuometis socialdemokratų kultūros ministras Šarūnas Birutis.Kultūros kanono šalininkai tuomet sakė, kad turime įtvirtinti svarbiausias Lietuvos kultūros asmenybes ir kūrinius, o kritikai įžvelgė kultūros politizavimo grėsmę. Ar, praėjus metam
Šaltibarščius minėjo net Donelaitis: kaip šalta sriuba užvaldė Lietuvos popkultūrą
Deleguoti nauji LRT tarybos nariai: kas šie žmonės?
Šiandien Seime svarstomas naujos redakcijos LRT įstatymas. Antradienį į posėdį rinkosi LRT taryba. Daliai šios tarybos narių tai buvo paskutinis posėdis. Darbą LRT taryboje baigė Mokslo tarybos deleguotas Darijus Beinoravičius, Lietuvos vyskupų konferencijos deleguota Irena Vaišvilaitė, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos deleguotas Jonas Staselis, taip pat baigėsi Lietuvos švietimo tarybos deleguoto
Nauji ilgaamžiškumo tyrimai stebina: kultūra yra daug svarbesnė nei manėme
Naujausias Londono universiteto koledžo mokslininkų tyrimas rodo, kad lankymasis muziejuose ir meno galerijose, dainavimas, piešimas bei kitas įsitraukimas į kultūrines veiklas gali sulėtinti senėjimo procesus. Ar vartodami daugiau kultūros galime atitolinti senėjimą ir gyventi ilgiau?Apie tai kalbamės su choreografe Erika Vizbaraite, dirbančia su judėjimo sutrikimų turinčiais žmonėmis ir serganči
Simbolinė ar reali nauda: kokia meno kūrėjų asociacijų Lietuvoje prasmė?
Lietuvoje veikia 12 meno kūrėjų asociacijų, įprasčiau vadinamų sąjungomis, jungiančių menininkus. Kokią įtaką jos turi kultūros lauke ir ko iš jų tikisi patys kūrėjai?Kalbame su Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininku Mantautu Krukausku, Nacionalinės Kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos vadove Edita Sabalionyte, Ateities visuomenės instituto įkūrėja dr. Erika Godlevska, kultūros vadybi
Kultūros rentgenas. Ved. Marius Eidukonis
Seimo Kultūros komitetas dabar yra viena karščiausių politinių diskusijų vietų.Jau pusmetį dėmesį kausto LRT įstatymas pakeitimo klausimas. O iki praėjusių metų gruodžio kultūros bendruomenė nerimavo dėl kultūros ministro pozicijos, nes prezidentui Gitanui Nausėdai išsakius kritiką buvo atstatydintas socialdemokratas Šarūnas Birutis. Vietoje jo Kultūros ministerija buvo patikėta „Nemuno aušrai“, k
Kraujuojanti žaizda sostinės centre: ar pagaliau susitarsime dėl Sporto rūmų?
Šią savaitę Prezidentūra surengė susitikimą apie Vilniaus koncertų ir sporto rūmus. Po pasitarimo prezidento patarėjas Deividas Matulionis pareiškė, kad rūmai turėtų būti atnaujinti, juose išsaugant istorinę atmintį, o pastate galėtų vykti tik kultūros renginiai.Ką turėtume daryti su Sporto rūmais ir kodėl taip ilgai užtrunka sprendimo priėmimas?Apie tai šiandien diskutuojame su Lietuvos nacionali
Ko valdantiesiems užkliuvo nacionalinė UNESCO komisija?
Kultūros ministerija inicijuoja Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos įstatų keitimą. Jei tokius įstatus Vyriausybė patvirtins, aštuonis Lietuvos UNESCO komisijos narius siūlys nebe Lietuvos nacionalinio UNESCO sekretoriato atstovai, o keturių ministerijų vadovai. Iki šiol aštuonis narius atrinkdavo pats Lietuvos UNESCO sekretoriatas. Kodėl reikalingi tokie pokyčiai nacionalinėje UNESCO komisijoj
Agnija Šeiko apie amžėjančius šokėjus: „Ant scenos pasigendu brandžių kūnų“
Kalbėdami apie kūrėjų darbo rinką, sakome, kad kasmet jų patirtis auga, o kompetencijos didėja su kiekvienu įgyvendintu projektu. Tačiau, pavyzdžiui, profesionalūs šokėjai savo karjerą dažniausiai baigia sulaukę maždaug 40-ies. Kaip integruoti vyresnio amžiaus šokėjus, kad jų aktyvus buvimas scenoje suteiktų neįkainojamos patirties visiems?Laidoje „Kultūros rentgenas“ diskutuoja Šeiko šokio teatro
Lietuvos metai Vokietijoje: ar sprogs politinių ambicijų burbulas?
Šią savaitę pristatyti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programos sudarymo principai. Programoje išskirtos trys teminės kryptys: laikas, erdvės ir žmonės. Projektui įgyvendinti numatyta 2,2 mln. eurų. Kokią Lietuvos kultūrą siekiame parodyti Vokietijai ir kaip tai galėsime padaryti?Apie tai kalbamės su Lietuvos metų Vokietijoje programos vadove Rita Valiukonyte, kultūros prodiusere, buvusia Liet
Kodėl Nacionalinio saugumo strategijoje kultūra ir vėl lieka nuošalyje?
Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriuo siūloma atnaujinti Nacionalinio saugumo strategiją. Nepaisant dažnai kartojamo horizontalumo principo ir praėjusių metų rugpjūtį pasirašyto Krašto apsaugos ir Kultūros ministerijų bendradarbiavimo susitarimo, kultūrai šioje strategijoje skiriama labai mažai dėmesio. Kodėl Nacionalinio saugumo strategijoje kultūra ir vėl lieka nuošalyje?Apie tai ši
Gimstamumas Lietuvoje mažėja, bet kaip išsaugoti vietinę kultūrą?
Demografų prognozės rodo, kad 2026–2100 m. laikotarpiu nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažės. Skaičiuojama, kad 2025 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 2,89 mln. žmonių. Prognozuojama, jog 2050 m. pradžioje gyventojų bus 210 tūkst. mažiau, o 2100 m. pradžioje – net 738 tūkst. mažiau. Kaip šie demografiniai pokyčiai keis ne tik socialinį, bet ir kultūrinį gyvenimą Lietuvoje?Pokal
Ar Lietuva turi literatūros politiką ir strategiją ar apsiriboja tik skaitymo skatinimu?
Ar Lietuva turi literatūros politiką? Kokios strategijos, kuriomis siekiama stiprinti lietuvių literatūrą Lietuvoje ir už jos ribų? Ar veikiame kryptingai, ar vis dar pasikliaujame tik skaitymo skatinimo iniciatyvomis? Ar Lietuva pasirengusi nuosekliai literatūros politikai – ar tai vis dar tik ambicija?Laidoje dalyvauja Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūro
Ar kultūra visuomenę šiandien skaldo ar vienija?
Kultūros istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys laidoje „Delfi savaitė“ teigė, kad Lietuva pamažu tampa išsivaikščiojančia tauta, o jos požymis yra tai, kad kultūra visuomenę ne vienija, o skaldo. Iš dalies tai buvo reakcija į Jolantos Zabarskaitės kritiką Lietuvos atlikėjai Jessicai Shy, kad jos kūrinyje skamba slaviški motyvai. Jis taip pat skeptiškai vertina iniciatyvas atsis
Žadėtas kultūrininkų atlyginimų augimas: papildomus keliasdešimt eurų suvalgys infliacija
Kultūros ministerijos atstovai, kalbėdami apie finansus kultūrai, neretai pabrėžia kultūros darbuotojų atlyginimų didėjimui skirtus 12 mln. eurų. Tarp kultūros ministerijos ir savivaldybių galioja susitarimas, kad prie kultūros darbuotojų atlyginimo prisidėtų ir savivaldybės – tiek pat, kiek ir kultūros ministerija. Svarstoma, kad atlyginimai kultūros srities darbuotojams gali stybtelti 5 proc. Ta
Iššūkiai Lietuvos švelniajai galiai: mažas žinomumas ir teigiamų asociacijų stoka
Septintą kartą pristatytas „Švelniosios galios indeksas“ rodo, kad Kinija šiame indekse kopia į vis aukštesnes pozicijas ir pradeda konkuruoti su Vakarų demokratijų šalimis. Rusija sulaukia vis daugiau palankių vertinimų ir didina savo „švelniąją galią“ Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Europos šalys, esančios pirmajame dešimtuke savo taškus praranda. Keičiasi ir Lietuvos pozicijos. Geriausiai
Dundulis apie mecenatų įvertinimą: paminklų statyti nereikia, bet įmonės turi matytis
„Kultūros rengene“ ne kartą vyko diskusijos apie kultūros srities biudžeto mažėjimą bei to pasekmes. Kyla klausimas, kokie realūs veiksmai galėtų spręsti problemą. Štai Kultūros asamblėja paragino vienytis ir bendradarbiaujant su verslu steigti fondus, kurie būtų skirti šalies kultūros organizacijų finansavimui. Ar tai galėtų veikti?Diskutuoja Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės atstovė, prod
Valstybinės reikšmės simboliai šių dienų protestuose: už ar prieš?
Minint Sausio 13-osios įvykius languose uždegame žvakutes, puošiamės neužmirštuolės žiedu. Kultūros ir laisvo žodžio protestų organizatoriai pakvietę susirinkti prie laužų, sulaukė kritikos, kad šis simbolis išnaudojamas netinkamai. Kokie simboliai reprezentuoja šiandieninę Lietuvą? Ar vieni simboliai yra sakralūs ir jų negalime naudoti kada panorėję ir kokius naujus simbolius galime kurti?Apie ta
Už didmiesčio ribų: regione kultūra gimsta iš santykio, o ne iš distancijos
Kultūros regionuose stiprinimas yra ne vienos politinės jėgos darbotvarkės punktas. Kultūros prienamumo didinimas, kultūros skatinimas ir panašūs dalykai – frazės nenuilstamai kartojamos politikų lūpomis, tačiau šįkart keliame klausimą, ne kaip į regioną atvežti kultūrą iš didmiesčio, bet kaip užtikrinti, kad kultūra būtų kuriama regione, o kūrėjai įstengtų atsispirti didmiesčių traukai ir kurtų r
Kokio visuomeninio transliuotojo ir jo valdymo norime?
Seimui svarstant pataisas, susijusias su LRT vadovo atleidimo tvarka bei visuomeninio transliuotojo valdymo ir valdymo organų atsakomybės pokyčiais, keliame platesnį klausimą: kokio visuomeninio transliuotojo Lietuva siekia ir koks valdymo modelis būtų tinkamiausias?Studijoje iš Nepriklausomybės aikštės diskutuojame su „Lietuvos ryto“ žurnalistu ir buvusiu LRT Televizijos vadovu Rimvydu Paleckiu,
Žiniasklaidos laisvės akto kūrėja Jouruva: svarbi stipri visuomeninė, ne politikų spauda
Jau pusantrų metų galioja Europos žiniasklaidos laisvės aktas, kuriuo nustatoma bendra žiniasklaidos paslaugų vidaus rinkoje sistema. Šiandieniniame Seimo posėdyje vėl skubos tvarka teikiamos pataisos dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos. Kaip žurnalistus ir žiniasklaidos priemones nuo politikų gina Europos žiniasklaidos laisvės aktas?Apie tai kalbame su buvusia Europos komisijos vicepirmininke Vera J
Teismai su politikais – kasdienybė: kaip gyvena žurnalistai už Vilniaus ribų?
Dėl Seime pasiūlytų, LRT generalinio direktoriaus paskyrimą keičiančių pataisų žurnalistų bendruomenė pradėjo aktyvią kovą už laisvo žodžio išsaugojimą, gruodžio 9 d. rengiamas protestas už laisvą žodį ir siekį apsaugoti žiniasklaidą nuo politikų įtakos. Tačiau regionų žiniasklaidai bei privatiems žiniasklaidos kanalams ši kova nėra nauja. Kokius politikų siunčiamus išbandymus ji patiria?Diskutuoj
Politinė retorika prastėja: informacija tiesiog dauginama, o girdėjimą keičia klausymasis
Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narys Karolis Kaupinis laidoje „Kultūros savaitė“ tvirtina, kad politikai nebesugeba suregzti autentiškos minties, žodžiai keliauja ne iš jų lūpų, bet yra paruošti politinių technologijų, neseniai aptarinėta pirmosios ponios kalba – tipinis pavyzdys. Jie tiesiog nebegali suprasti natūralios kalbos.Ar tikrai taip prastėja viešoji politikų komunikacija ir kok
Pakarklytė: net brandžioms demokratijoms nepavyksta susitarti dėl kultūros finansavimo
Nemažėjant nerimui dėl kultūros biudžeto, kuris kitąmet gali trauktis net 14,4 mln. eurų, iš naujo kyla diskusijos, kaip užtikrinti stabilų kultūros organizacijų finansavimą ir kokia finansavimo schema būtų veiksminga.Apie tokios finansinės schemos paieškas mes šį sykį laidoje „Kultūros rentgenas“ kalbame su Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos
Tomkutė: norime laisvai kvėpuoti ir išsakyti savo žodį
Du mėnesius veikianti Kultūros asamblėja rytoj visus kviečia į mitingą „Kokios valstybės mes norime?“. Reaguodami į Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės raginimus, savo asamblėjas jau įkūrė Kaunas ir Šiauliai. Netrukus į pirmąsias asamblėjas rinksis aktyvūs piliečiai Klaipėdoje, Dzūkijoje, Raseiniuose.Ar besikuriančios asamblėjos regionuose neišskaidys dėmesio ir ar neatsiras pernelyg daug ski
Raminta Popovienė pažadėjo: kultūros ministerijoje „Nemuno Aušros“ nebus
Jau mėnuo kaip nerandamas naujas kultūros ministras, nors premjerė sako, kad turi bent pora kandidatūrų. Kultūros ministro pareigas laikinai einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tvirtina, kad netrukus bus pristatyta kultūros ministerijos viceministrų komanda, o „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis sako, kad ministerijos kontrolę vykdys visa Vyriausybė ir visa koal
Kultūrinių projektų finansavimo ABC: kaip užtikrinti skaidrumą?
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu pasirodo nemažai informacijos apie tai, kad Lietuvos kino centras ir Lietuvos kultūros taryba neskaidriai skirsto finansavimą kūrėjams. Abejojama ekspertų nešališkumu ir kompetencijomis. Kaip užtikrinamas kultūros projektų finansavimo skaidrumas? Apie tai kalbame su Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite ir Lietuvos kino centro direktoriumi Laimo
Švietimo ekspertės: lyderiauti lituanistinėse mokyklose turi pedagogai, ne politikai
Visame pasaulyje veikia daugiau kaip 240 neformalaus ugdymo lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi daugiau kaip 10 tūkstančių vaikų. Kaip užtikriname, kad jas lankantys mokiniai gautų kiek įmanoma geresnį ugdymą ir kaip rūpinamasi tokiose mokyklose dirbančių mokytojų profesine kvalifikacija ir tobulėjimu. Apie tai kalbame su Lietuvos prezidento patarėja švietimo klausimais Jūrate Litvinaite, Pasaul
Ar etnokultūra ir kultūra yra priešės? Ekspertai apie politines manipuliacijas
Visų valdančiosios koalicijos partnerių rinkiminėse programose išskiriamas rūpestis etnokultūra ir jos puoselėjimu. Kaip apskritai suprantama etnokultūra, kokia jos situacija Lietuvoje ir ar tikrai jai reikia tiek daug dėmesio, kaip mums sako politikai?Atsakymo ieškome su Aukštaitijos etninės globos tarybos pirmininko pavaduotoju Jonu Vaiškūnu, UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo kon
Kokius iššūkius Lietuvos diplomatijai kelia sprendimai dėl kultūros ministro?
Vokietijos ambasada nekviečia naujojo ministro į Vienybės dienos renginį. Kokią įtaką naujojo ministro paskyrimas turės Lietuvos reputacijai Europoje? Apie tai kalbasi buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henkė, politikos mokslų daktarė, buvusi diplomatė Emilija Pundziūtė-Gallois, VDU Frankofonijos šalių centro koordinatorė
Sostinėje – protestas prieš Vyriausybės rokiruotę: ko nori pilietinė visuomenė?
Šio ketvirtadienio „Kultūros rentgenas“ keliasi į Daukanto aikštę, kurioje kultūros bendruomenė susirinko protestui prieš „nekompetentingo kandidato“ paskyrimą į kultūros ministrus.Ved. Marius Eidukonis
Reakcijos po prezidento sprendimo dėl Adomavičiaus: „Būtų juokinga, jei nebūtų graudu“
Specialioje „Kultūros rentgeno“ laidoje įvairių sričių kultūros bendruomenės nariai, ekspertai lauks prezidento sprendimo, kuris lems, kas taps kultūros ministru.Ved. Marius Eidukonis
Nuveiktus darbus paviešinęs Šarūnas Birutis: vis dar nežinau, kuo neįtikau prezidentui
Laidoje „Kultūros rentgenas“ žurnalistas Marius Eidukonis kalbina laikinąjį kultūros ministrą, socialdemokratą Šarūną Birutį. Kodėl juo suabejojo prezidentas Gitanas Nausėda? Ką jis nuveikė per tuos devynis mėnesius, per kuriuos vadovavo kultūros ministerijai?
Kaip užtikrinti kokybišką kultūrinį turinį Lietuvos rusakalbiams?
Laidoje dalyvauja: Kultūros viceministras Viktor Denisenko, Vilniaus Senojo teatro vadovas Audronis Imbrasas, Visagino vicemerė Aleksandra Grigienė, Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius.Ved. Marius Eidukonis
Viceministrė apie Valstybės kontrolės išvadas dėl muziejų vertybių: nesusikalba exceliai
Valstybės kontrolė skelbia, kad aptiko reikšmingų klaidų vertindama muziejinių vertybių duomenų patikimumą – jos nebuvo tinkamai inventorizuotos, todėl nėra žinoma, ar visos apskaitoje registruotos muziejinės vertybės tikrai egzistuoja. Auditoriams patikrinus trijų muziejų – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos nacionalinio dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų – ataskaitas, kurių duom
Paveldosaugos problemų sprendiniai: reikia tik pinigų ar ir socialinės atsakomybės?
Paveldo klausimai paskutiniu metu sulaukia vis daugiau dėmesio. Valstybinė paveldo komisija kelia klausimus, ar suprantame, kiek paveldas svarbus nacionaliniam saugumui, kiek pasirengę į jį investuoti ir kiek pasirengę investuoti, kad žinotume, kuo mums svarbus paveldas. Rūpestis kultūros paveldu Lietuvoje patikėtas Kultūros ministerijai, tačiau tiek pačios kultūros ministerijos biudžetas yra vien
Plytnikas: tinkamai investuojant, kinas gali tapti nacionalinio pasididžiavimo mokykla
Kaip kinas gali tapti minkštosios galios įrankiu ir ar esame pasirengę į tai investuoti? Ko reikia sukurti nacionalinio pasidižiavimo vertą žiūrovišką kiną? Pokalbis su kino teatrų „Forum cinemas“ vadovu Gintaru Plytniku, kino prodiuseriais Rasa Miškinytė ir Mantvidu Žalėnu.Ved. Marius Eidukonis
Žilinskienė: jeigu nesiimsime pokyčių, kultūros paso krepšelis kitąmet mažės iki 10 eurų
Pernai kultūros paso teikiamomis paslaugomis pasinaudojo 87 proc. moksleivių. Kultūros paso veiklų sąraše yra apie 5600 edukacinių veiklų, tačiau kasmet lieka nemaža nepanaudota kultūros paso edukacijoms skirtų pinigų dalis. Kokios to priežastys ir ar siūlymai įrašyti kultūros pasą kaip privalomą į Švietimo įstatymą spręstų problemą?Apie tai diskutuojame su Seimo kultūros komiteto pirmininko pavad
Buvę kultūros ministrai: per daug žaidžiame demokratiją ir kovojame su šešėliais
2025 m. Kovo 11-ąją minime 35-erius mūsų Nepriklausomybės metus. Kaip atkūrus Lietuvos Nerpiklausomybę buvo kuriama Lietuvos kultūrą ir švietimas, kokie žmonės tuo rūpinosi ir kas jiems buvo svarbu? Kaip dabar jie vertina Lietuvos kultūros raidą? Kuo džiaugiasi ir ko pasigenda. Laidoje pokalbis su pirmuoju Lietuvos kultūros ir švietimo ministru, atkūrus Nepriklausomybę Dariumi Kuoliu ir 1999-2000
Kultūros gynyba, atėjus dienai „X“: kritinė situacija su savivaldos muziejais ir logistika
Per Rusijos invazijos į Ukrainą metus buvo sunaikinta daugiau kaip 1300 kultūros objektų. Kai kurie iš jų visiškai sunaikinti. Šis skaičius auga kiekvieną dieną. Dabartiniais Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministerijos duomenimis paveiktos beveik 2200 kultūros institucijų. Kaip Lietuvoje būtų saugomos kultūros vertybės ginkluoto konflikto atveju? Ar kultūros vertybių apsaugai yra ruoš
V. Juozapaitis apie Čaikovskio baletą: daugelio protus dar okupavus rusų kultūra
Šiomis dienomis Lietuvoje vyksta baleto trupės „Kyiv Grand Ballet“ pasirodymai, kuriuose žiūrovai gali išvysti Piotro Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“. Prieš vakarykštį trupės pasirodymą Vilniuje vyko ir protesto akcija. Šios trupės koncertai Lietuvoje jau rengiami nebe pirmą kartą. Tokie pasirodymai vėl verčia kelti klausimą, kaip apskritai veikia ir kaip mus paveikia Rusijos propagandos mašina
Etnokultūros finansavimas Kultūros taryboje – ar problemas išspręs didesnis kiekis pinigų?
Po Lietuvos kultūros tarybos paskelbtų kultūros projektų asociacijos Etnoerdvės atstovės, atkreipė dėmesį, kad pastebi ydingas etnokultūros projektų finansavimo tendencijas Lietuvos kultūros tarybos darbe. Tad apie tai, kaip tobulinti etnokultūros projektų finansavimą Lietuvos kultūros taryboje?Ved. Marius Eidukonis
Kultūros ir švietimo integracija – ar tik popierinės deklaracijos, ar realūs darbai?
Prieš beveik metus primtos UNESCO kultūrinio ir meninio ugdymo gairės. Lietuvoje mes kalbame, kad šiais ugdymo principais besivadavaujančios „Juventos“ progimnazijos ugdymo modelis, pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos neatitinka įstatymo raidės. Ar Lietuvoje tinkamai į ugdymo procesus integruojamas kultūrinis ir meninis švietimas?Ved. Marius Eidukonis
Užsieniečių integracija Lietuvoje: kaip kultūrą paversti raktu ir nebijoti pažinti?
Lietuvos migracijos departamentas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 200 tūkstančių užsieniečių. Skaitlingiausia – ukrainiečių diaspora Lietuvoje, jų apie 76 tūkst. Antra pagal dydį baltarusių diaspora – jų apie 60 tūkstančių. Rusų diasporos atstovų skaičius Lietuvoje apie15 tūkstančių. Dar apie 15 tūkstančių gyvenančiųjų Lietuvoje – uzbekai ir tadžikai. Kaip vyksta atvykusių
Birutis: kultūra kaip minkštoji galia, viceministras NVO reikalams ir atviros nac.įstaigos
Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis pradėjo darbus. Kartu su juo žvelgiame į XIX-osios vyriausybės programą, o kultūros bendruomenės atstovai užduoda jiems aktualius klausimus.Ved. Marius Eidukonis
Kairio kadencija: ar po desovietizacijos procesu pasislėpė visos kultūros lauko problemos?
Kultūros ministro Simono Kairio kadencija priartėjo prie pabaigos. Prasidėjusi pandemijos metu su kaukėmis, baigiasi be Petro Cvirkos paminklo Vilniuje, Salomėjos Nėries mokyklos bei Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondo, bet su darbą pradėjusi Medijų rėmimo fondu. Ar per Simono Kairio kadenciją kultūra daugiau gavo ar daugiau neteko?Mintimis dalijasi S. Kairys, menotyrininkė Agnė Narušytė ir
