Vienkartinė planeta
LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.
Epizodai
Seimas grįžta prie miškų įstatymo: kas naujo?
Rudens sesijoje Seimas grįžta svarstyti naujojo Miškų įstatymo projekto. Jį rengusi Aplinkos ministerija akcentuoja kirtimų reguliavimą, gamtai artimesnę miškininkystę ir miškų atkūrimą. Pasak jų, priėmus siūlomus pakeitimus, labiausiai saugomų miškų plotai išaugtų daugiau kaip dvigubai – iki 2,6 proc.Visuomenininkai pažymi, kad projektas yra taisytinas iš esmės, nes tęsia ydingą, į medienos gavyb
Kaip valstybei sekasi išpirkti gamtiniu požiūriu vertingus miškus?
Valstybė biudžeto ir europinėmis lėšomis per pastaruosius 4 metus išpirko 619 ha gamtiniu požiūriu vertingų miškų. Taip pat planuoja pirkti pievas ir pelkes. Kokie tai plotai ir ką su jais planuojama daryti?Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Neris atgimsta. Kodėl sostinės vizijoje pasigendama dėmesio upei?
2024 m. pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo analizuoti, kokią įtaką miesto plėtrai turi Neries upė. Taip atsirado vizija „Neris atgimsta“. Ši vizija, kaip teigia jos kūrėjai, ne tik sieks pritaikyti upę ir jos pakrantes patogesniam žmonių naudojimui, bet ir saugos bei puoselės jos natūralumą.Vis tik dalis gyventojų nesutinka su kai kuriais miesto plėtros planais Neryje ir jos pakrantėse.
Tvari mada pagal Stilingą silkę
„Aš nesijaučiu [besanti] tvarumo ministrė, bet stengiuosi susikurti savo spalvotą spintos kapsulę iš to, kas yra išmesta“,– prisipažįsta Kaune gyvenanti verslininkė, tvarios mados entuziastė, Europos klimato pakto ambasadorė Augustė Barbora Budrienė.Dėvėtų drabužių parduotuvę pavadinimu „Dressed Herring“, arba „Stilinga silkė“ ji įkūrė prieš penkerius metus. Šiandien socialiniuose tinkluose August
Romo Šležo aplinkosauginiai filmai
Romas Šležas (1938-2019) – Bostono lietuvis, kino kūrėjas. 7-ajame dešimtmetyje, t.y. pačioje aplinkosauginio judėjimo JAV pradžioje, jis sukūrė tris pripažinimo sulaukusius aplinkosauginius filmus. „Progress, pork-barrel, and pheasant feathers“ (liet. „Progresas, kiaulienos statinė ir fazano plunksnos“) atskleidė korupciją baržų kanalo projekte, humoristinis trumpametražis „Pssht!“ pasakojo apie
Miškas, kuris sulauks senatvės
Strėvininkai – mišrus lapuotynas Kaišiadorių r., kur upelio slėnyje stūkso medžiai senoliai. Pro tankią liepų ir guobų lapiją skverbiasi ryški rugpjūčio vidudienio saulė. Pavėsyje svaigina gaivūs, jau rudenį pranašaujantys, žolynų aromatai. Margu kamienu dėmesį atkreipia vienas kitas skroblas. Bet labiausiai akį traukia įspūdingi, net dviese rankomis neapglėbiami ąžuolai.„Ant vieno tokio medžio ga
NATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centro vadovas: „Svarbu sukurti bendrą kalbą“
Kanados mieste Monrealyje įsikūręs NATO Klimato kaitos ir saugumo kompetencijos centras siekia tapti tam tikru žinių šaltiniu karininkams ir civiliams, dirbantiems klimato kaitos ir saugumo srityje: remia tyrimus, rengia seminarus, mokymus ir netgi kuria tinklalaidę „Resilience Brief“.„Tai mums visiškai nauja sritis, todėl buvo labai svarbu pabandyti iš tikrųjų suprasti, apie ką mes čia kalbame. N
Lietuvės atradimai, prisidedantys prie Baltijos pilkųjų ruonių apsaugos
„Vienas iš mūsų atradimų yra tai, kad pilkieji ruoniai į krantą išlipa naktį. Iki šiol buvo pasvarstymų ir pastebėjimų, bet tai nebuvo publikuota“, – sako Lietuvos jūrų muziejaus vyr. biologė Laura Lupeikaitė-Kuncienė, kuri tyrinėja šią prie Lietuvos krantų atklystančią saugomą rūšį. Ji tikisi, kad nauji faktų apie šią rūšį, padės ją dar geriau pažinti ir apsaugoti.Šiemet ji tapo pirmąja lietuve,
Kiek žmonių Lietuvoje patiria ekologinį nerimą ir kaip jį atliepti?
Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkių atliktas tyrimas vertina ekologinio nerimo paplitimą Lietuvoje. „Tai yra žmogaus psichologinė reakcija, stresas, kylantys sunkumai dėl ekologinės krizės ir su ja susijusių veiksnių. Tam tikras spektras, į kurį įeina ir normali reakcija, kaip ir į bet kokį stresą. Tačiau labai stipriai išreikšti simptomai gali rodyti ir t
Kiek miestų žaliosios erdvės pritaikytos vyresnio amžiaus žmonėms?
Gerda Bukauskaitė-Žiūkienė yra slaugytoja, geriatrinės slaugos dėstytoja, ir ekologijos ir aplinkotyros doktorantė. Ji siekia išsiaiškinti, kiek aplinkos veiksniai veikia vyresnių žmonių sveikatą, o taip pat, kas svarbu pritaikant miesto žaliąsias erdves taip, kad jose būtų saugu, patogu ir gera lankytis.Su ja vaikščiojame po Alytų ir vertiname miesto centre ir gamtos apsuptyje esančias erdves.Aut
Gamtosaugos premijos laureatė Lina Paškevičiūtė: tarp duomenų, žmonių ir gamtos
„Miškas ir analitika yra dvi erdvės, kur aš jaučiuosi kaip namuose“, – sako visuomenininkė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode jai įteikta Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija.Pasak premijos komiteto, laureatė jau daug metų sav
Kariuomenė ir klimato kaita: kapitonė Dapkuvienė mano, kad švietimo šia tema per mažai
Koks kariuomenių indėlis į klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą? Kas daroma Lietuvoje ir NATO ir ko trūksta? Kalbamės su Lietuvos karo akademijos dėstytoju ir tyrėju Gintaru Labučiu, NATO Energetinio saugumo kompetencijų centro eksperte Kristina Rimkūnaite ir kapitone Gintare Dapkuviene iš Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento.Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Lietuvos nacionaliniams parkams – 35: nuo ko viskas prasidėjo?
Šiemet Lietuvos nacionaliniams parkams sukanka 35 metai. 1991 m. balandį įsteigti Dzūkijos, Kuršių nerijos ir Žemaitijos nacionaliniai bei Trakų istorinis nacionalinis parkai, o pirmasis toks parkas gavo Aukštaitijos nacionalinio parko vardą. Kartu įsteigtas ir Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas.„Svarbiausia buvo gamta, kultūros paveldas ir tinkamumas poilsiui“, – apie kriterijus, kuriais v
Ką rodo didžiųjų apuokų stebėjimai Šiaulių Pietiniame ir Latvijoje?
Šiaulių Pietinio didžiųjų apuokų pora persikėlė perėti į kitą daugiabutį namą, o trys jų jaunikliai su žmonių pagalba miesto aplinkoje gyvena ir jau išmoko skraidyti. Vis tik gyventojai nerimauja, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus, kuomet du iš trijų paukščių žuvo dėl elektros iškrovos ir buvo rasti po elektros oro linijomis laukuose už Šiaulių.Asociacijos „Ekosistemų apsaugos centras“ p
Davidas Attenboroughas: 100 metų Žemėje
„Visus tuos metus aš praleidau tiesiog mėgaudamasis, nes man nėra didesnio malonumo nei stebėti gamtą ir bandyti ją suprasti“, – savo memuaruose „Gyvenimas eteryje“ sako britų gamtosaugos legenda seras Davidas Attenboroughas, kuriam šiemet sukanka 100 metų.Prieš daugiau kaip 70 metų pradėjęs karjerą BBC, Didžiojoje Britanijoje jis laikomas kultūros ikona ir „nacionaline vertybe“. Ramus ir įtaigus
Klaipėdiečiai vietoj naujos automobilių krovos aikštelės nori parko
„Galima norėti, kad čia kažko nebūtų: kad nebūtų asfalto, krovos, uosto. Bet kažkas vis tiek bus. Mes siekiame, kad čia būtų parkas,“ – sako Laura ir Audrius Domarkai, gyvenantys Klaipėdoje, šalia triukšmingų uosto krovos įmonių ir geležinkelio. Mikrorajone, kuriame parkų nėra.Parko galimybę jie pamatė maždaug 5,5 ha plote, apaugusiame žole ir medžiais. Šis plotas priklauso uostui, jame planuota į
Lietuvos botanikai: esame mūsų šalies gamtos patriotai
„Esame Lietuvos gamtos ir šalies patriotai“, – sako dr. Radvilė Rimgailė-Voicik, neseniai atsikūrusios Lietuvos botanikų draugijos pirmininkė, pirmoji šios draugijos pirmininkė moteris šalies istorijoje.„Lietuva yra tarp borealinių miškų ir Europos ąžuolo arealo – čia susitinka spygliuočių ir plačialapių miškai. Taip pat daug rūšių yra pasiekę savo paplitimo arealo ribą, kuri dėl klimato kaitos da
Rachel Carson – rašytoja, davusi pradžią aplinkosaugos judėjimui Jungtinėse Valsijose
Gamtininkas Mindaugas Lapelė sako, kad jam mieliau švęsti Motinos Žemės dieną balandžio 22-ąją negu Žemės dieną kovo 20-ąją. Būtent tą dieną prieš 56 metus 20 milijonų žmonių išėjo į gatves reikalaudami spręsti aplinkos taršos problemas Jungtinėse Valstijose.Kalbant apie šiuos protestus, dažnai minima 1962 metais išleista Rachel Carson knyga „Tylusis pavasaris“ (angl. „Silent Spring“). Sakoma, kad
Kai filmo personažais tampa mikrogrybai
Šiemet kino festivalyje „Kino pavasaris“ geriausia lietuviška premjera išriktas kino režisierės Aistės Žegulytės dokumentinis filmas „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, kurio personažais tapo mikroskopiniai grybai, dar vadinami biodestruktoriais.„Aš tikiu stebuklais ir man tie grybai yra stebuklas, – pasakoja režisierė. – Filmo pradžioje tie grybai valgo mūsų archyvus, tarsi mūsų prisiminimus. Ir jie n
Laimos Dzigaitės žolynų grafika
Ukmergiškė menininkė Laima Dzigaitė kuria paveikslus iš žolynų. Juose naudoja įvairius augalus ir jų dalis: nuo kukurūzo lapo iki dagio pūko. „Reikėtų aprašo prie kiekvieno paveikslo, kokie augalai panaudoti, tada žmonės nustebtų“, - sako ji.Svečiuojamės Laimos namų antrame aukšte įkurtoje galerijoje, žvalgomės turtingame sode, kuriame ji surenka didelę dalį augalų savo paveikslams ir kalbamės api
Kodėl svarbu oro erdvę irgi matyti kaip ekosistemą?
Atėjus pavasariui, į Lietuvą sugrįžta migruojantys paukščiai. Nors dažnas apie jų migraciją galvoja kaip apie savaime vykstantį gamtos reiškinį, mokslininkai atkreipia dėmesį, kad paukščių judėjimą ore vis labiau veikia žmogaus veikla – nuo šviesos taršos ir oro transporto iki klimato kaitos.Aeroekologija yra mokslas, tiriantis viską, kas vyksta ore: skraidančius gyvūnus, jų elgseną ir tai, kaip j
Naujasis miškų įstatymas: ko siekia skirtingos interesų grupės?
Seimas pavasario sesijoje pradeda svarstyti atnaujintą Miškų įstatymo projektą. Pasak jį rengusios Aplinkos ministerijos, ketinama tobulinti miško kirtimų reguliavimą, skatinti gamtai artimesnę miškininkystę, peržiūrėti miškų grupes ir gerinti miškų atkūrimą, sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti už veiklos ribojimus.Medienos pramonės atstovai teigia, kad prieš keičiant įstatymą būtina
Kodėl Grenlandijos ateitis – ir mūsų ateitis?
„Mėgstu sakyti, kad Grenlandija tarsi apkabina pasaulį, nes tame lede glūdi apie 7 metrai jūros lygio. Gal bus keistas palyginimas, bet įsivaizduokite Grenlandiją kaip milžinišką ledo kubą, padėtą ant uolos, kyšančios iš vandenyno. Ir tam ledo kubui tirpstant, vanduo suteka į vandenyną. Tai panašu į bandymą prisileisti vonią, tik toje vonioje kylantis vandens lygis yra mūsų jūros lygis“, – sako dr
Gytis Valaika apie netikėtai į Lietuvą grįžusią šaltą žiemą ir kovą su sąmokslo teorijomis
Meteorologas Gytis Valaika paskyroje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ rašo apie orų aktualijas visiems suprantama kalba ir reaguoja į tai, kuo dalinasi įvairūs sąmokslo teorijų skleidėjai, taip kartais siekdamas užbėgti jiems už akių. Jis seka šiuo turiniu besidalijančias anketas ir sako, kad jų skaičius iš lėto auga, o orų ir klimato dezinformacija tampriai susijusi su prorusiškais naratyvais.Autorė
Kas daro įtaką Lietuvos miškų politikai?
Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido už miškų politiką atsakingą viceministrą Edmundą Mačiežą, apkaltinęs jį bandymu stabdyti Miškų įstatymo procesą ir ryšiais su tuo suinteresuotais lobistais. Dėl to jis žada kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), o Seimo Antikorupcijos komisija dėl ministro pareiškimų pirmadienį šaukia neeilinį posėdį.Pats buvęs vice
Kaip sukurti sveikatai ir aplinkai palankius namus?
Patalpose praleidžiame nuo 80 iki 90 procentų savo laiko. Todėl jų oro kokybė itin svarbi mūsų sveikatai. Specialistai pataria įrengiant ar atnaujinant namus vengti pavojingų medžiagų, tokių kaip lakieji organiniai junginiai ir ftalatai, rinktis kuo natūralesnius, specialiais ekologiniais ženklais pažymėtus gaminius.Tokie produktai, kaip molio ar kalkių tinkai ir dažai, medinės grindys irgi populi
Aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko prioritetai
Pernai rugsėjo pabaigoje po valdančiosios koalicijos rokiruotės pasikeitus Vyriausybei, aplinkos ministras Povilas Poderskis pareigas perleido savo viceministrui Kastyčiui Žuromskui. Diplomuotas aplinkos inžinierius anksčiau dirbo statybų ir finansų sektoriuje, o dabar kaip vieną iš savo veiklos prioritetų įvardija miškų politiką.„Kalbant apie ateitį, taip, noras yra kuo daugiau miškų saugoti ir a
Kaip suderinti žmogaus ir gamtos interesus steigiant Kapčiamiesčio poligoną?
Siekiant stiprinti krašto gynybą, Kapčiamiesčio girioje planuojamas naujas karinis poligonas. Tačiau vietos bendruomenė jo nenori. Gyventojai nerimauja ir dėl aplinkos pokyčių – nuo miškų kirtimų iki triukšmo, priežasčių yra ir daugiau. Ką apie tai sako Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenės atstovai?Tuo metu gamtininkai su kariuomene tariasi, kaip išsaugoti čia perinčią nykstančią rūšį – vaka
Lėtasis kinas ir dosnių grybų pėdsakai juostoje
„Galėčiau pasakyti, kad išradome būdą sukurti analoginę grybų animaciją. Arba galėčiau patentuoti „Mikio grybų kino techniką“ ir prieš 20 metų tai būtų visiškai normalu“, – sako Vilniuje gyvenantis kino kūrėjas Miki Ambrozy, kuris savo darbe panaudotus mikroorganizmus vengia vadinti savo „bendradarbiais“.Filme „Telieka tik pėdsakas“, kartu su garso menininke Gaile Griciūte jis užfiksavo tai, kaip
2025 metų apžvalga: švaraus proto akimirkos gamtoje ir maži laimėjimai
Šiemet jums parengėme daugiau kaip 40 pasakojimų, kurių temos įvairavo nuo viešojo transporto vizijų iki baltųjų lokių tyrimų, plėšriųjų paukščių apsaugos mieste, greitosios mados iki valdomų gaisrų ir negirdėtų dirvožemio garsų.Aplinkosaugos laukas toks įvairus ir dinamiškas, kad „Vienkartinei planetai“ idėjų turime daugiau nei metuose savaičių joms sutalpinti.Tradiciškai, baigiantis metams, trys
Kodėl Nemunui padaryta žala įvertinta 8 milijonais ir kas toliau?
Aplinkos apsaugos departamentas lapkričio pabaigoje paskelbė, kad Nemune ties Alytumi ir Druskininkais atlikti ne upės valymo, o gilinimo darbai, ir nustatė, jog šie darbai padarė beveik 8 milijonų eurų vertės žalą aplinkai. Dėl to Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą.Kalbamės su Vilniaus universiteto mokslininkais zoologu Algirdu Kaupiniu ir geografu L
Bioįvairovės būklė Lietuvoje: naujausi duomenys
Naujausiais duomenimis, Lietuvos gamtos būklė sparčiai blogėja. Palankioje būklėje iš anksčiau buvusių 12 europinės svarbos buveinių tipų liko tik 4, o blogoje būklėje esančių padaugėjo nuo 21 iki 32.Nei viena iš tirtų augalų, vabzdžių, gyvūnų apsaugai svarbių pievų, pelkių ir smėlynų buveinių nėra palankios būklės. Tik vienas miškų buveinių tipas yra geros būklės – griovų ir šlaitų miškai, nes ji
Cli-fi: tarp faktų ir pramanų
Literatūrologė Radvilė Musteikytė tyrinėja klimato kaitos grožinę literatūrą arba cli-fi. Šiame lauke gausu distopijų, tačiau pastaruoju metu šią tendenciją siekiama atsverti. Nauji literatūriniai judėjimai skatina ieškoti šviesos ir kurti minties eksperimentus apie geresnį pasaulį. Vis tik, pastebi R. Musteikytė, distopijas rašyti gali būti lengviau.Kokius siužetus siūlo ir klausimus kelia klimat
Kaip tvarumą šiandien supranta ir kaip jo siekia Lietuvos mokyklos
„Aviliai ant stogo, vabzdžių viešbutis, švediškas stalas ar kita iniciatyva – kiekvienas mokykloje įgyvendintas tvarumo projektas gali tapti įkvepiančiu pavyzdžiu visai Lietuvos švietimo bendruomenei,“ – sako Almantas Kulbis, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Tvarumo plėtros skyriaus vadovas.Lapkričio 20 d. Vilniuje pristatyti konkurso „Tvarios mokykla“ finalininkai ir paskelbti nu
Ar jūrinių erelių gali būti per daug?
Ornitologas Eugenijus Drobelis ir jį palaikantys ornitologų draugijos nariai kreipsis į Aplinkos ministeriją, kad ši sumažintų jūrinio erelio apsaugą. Pasak jo, nuo išaugusios populiacijos kenčia kiti retI paukščiai.Tuo metu ministerija ir paukščių ekologijos tyrėjas Rimgaudas Treinys sako, jog tam pagrįsti reikia mokslinių tyrimų – kelių stebėjimų neužtenka.Autorė Inga Janiulytė-TemporinAplinkos
Požeminis pasaulis gamtininkės Dovilės Railaitės akimis
Visame pasaulyje vis garsiau kalbama apie dirvožemio užterštumą ir dykumėjimą – derlingo sluoksnio nykimą. Skaičiuojama, kad dirvoje gyvena apie 60 proc. planetos rūšių, bet apie 70 proc. dirvožemio yra paveikta erozijos. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje dirvožemio būklė irgi nuolat prastėja, o Europos Sąjunga deklaruoja siekia dirvožemį saugoti taip pat kaip vandenį, orą ir jūras.„Kadangi tai yra nema
Apie ugnį ir vandenį perėjusias retas knygas
Spalio pradžioje žinomo gamtininko Almanto Kulbio daugiabutyje kilęs gaisras pražudė nemažą dalį unikalios gamtos knygų kolekcijos. Ją sudaro apie 7 tūkst. kelis dešimtmečius kruopščiai rinkti įvairūs specializuoti leidiniai, tarp kurių – ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje retos knygos apie gamtą. „Šių knygų tiesiog neįmanoma įsigyti antrą kartą arba rinkoje jos pasirodo kartą per dešimtmetį“, – s
Po gaisrų atliekų tvarkymo įmonėse. Ką keisti siūlo atsakingos institucijos ir ekspertai?
Dažnėjant gaisrams atliekų tvarkymo įmonėse, gyventojai jų pasekmių bemaž nepajuto. Vilniuje, nors išdegė kiek mažiau nei pusė atliekų rūšiavimo gamyklos ploto, atliekų surinkimas nebuvo sutrikdytas.Dėl dalies gaisrų pradėti ikiteisminiai tyrimai, tyrimus vykdo ir specialistai iš Priešgaisinės apsaugos ir gelbėjimo departamento. Jie sako, kad gaisrai kyla dėl įvairių priežasčių, tačiau iki šiol ne
„Vilties ambasadorė“: prisimenant dr. Jane Goodall
„Dažnai sakoma – nesutik savo herojų, nes gali nusivilti. Tačiau su Jane Goodall taip nenutiko“, - pirmą susitikimą su garsiausia pasaulio šimpanzių eksperte, aplinkosaugos aktyviste prisimena aplinkos ekonomikos tyrinėtoja Asia Guerreschi.Spalio 1-ąją pasaulį apskriejo žinia, kad, eidama 92-uosius, žymi britų mokslininkė mirė. Daugiau nei 6 dešimtmečius ji tyrinėjo šimpanzes: stebėjo jų asmenybes
Klimato mokslininkai pas psichologą
Psichikos sveikatos srityje dirbantys mokslininkai vis dažniau susiduria su vadinamomis „ekologinėms“ emocijomis. Tyrimai rodo, kad įvairiose pasaulio šalyse žmonės jaučia nerimą, liūdesį, baimę, sielvartą, pyktį ir kaltę būtent dėl neigiamų mūsų veiklos sukeltų pokyčių aplinkoje. Psichologai taip pat pastebi, kad tam tikros žmonių grupės šias emocijas gali išgyventi stipriau. Tarp jų – aplinkosau
Pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą
„Tai pasakojimas apie nenukirsto medžio naudą, kuri skatina atrasti originalius architektūros sprendimus“, - apie šių metų Lietuvos paviljoną Venecijos architektūros bienalėje sako projekto kuratorius, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis.Šioje bienalėje jis su komanda pristato architektūrinius projektus, kuriuose medžiai integruoti į pastatus - per angas stoguose stiebiasi į
Kaip naujoji Vyriausybė ketina rūpintis šalies miškais?
Naujai formuojamai Vyriausybei paviešinus savo programą, diskusijas sukėlė joje atsiradusi nuostata valstybinių miškų valdymą perduoti Žemės ūkio ministerijai.„Kol nėra peržiūrėta valstybės politika miškų klausimais, atsakomybių stumdymas tarp ministerijų kelia strateginę grėsmę,“ – sako Kęstutis Navickas, ankstesnėse vyriausybėse dirbęs ir aplinkos, ir žemės ūkio ministru.Aplinkosaugos koalicijos
Užsispyrę optimistai. Kaip teisės studentai iškovojo pergalę aukščiausiame pasaulio teisme
Liepos gale paskelbta Tarptautinio teisingumo teismo patariamoji nuomonė dėl valstybių įsipareigojimų saugoti klimatą klimato teisingumo aktyvistų laikoma lūžio tašku. Dedama daug vilčių į tai, kad ateityje ji padės vietos teismuose stabdyti naujus iškastinio kurio projektus, ir kad labiausiai nukentėjusioms šalims iš teršėjų bus lengviau išsireikalauti klimato reparacijų.Cynthia Houniuhi yra vien
Baltųjų lokių tyrimai Arktyje
Šiemet Norvegijos Svalbardo salyne mokslininkai atliko naujoviškus tyrimus – pirmą kartą paėmė baltųjų lokių riebalinio audinio biopsijas, kad galėtų ištirti teršalų poveikį jų sveikatai.Visgi, nepaisant ilgalaikio teršalų poveikio, baltieji lokiai neparodė prastos sveikatos požymių. Tačiau sparčiai tirpstantys ledynai jų įpročius keičia – nuo buveinių iki mitybos. „Jie gana dažnai medžioja elnius
Veganizmo reiškinys Lietuvoje
„Tai be galo įdomi ir mažai tyrinėta tema pasaulyje, itin svarbi kilmato kaitos kontekste“, - sako disertaciją apie veganizmo fenomeną Lietuvoje rašanti sociologijos doktorantė Rūta Pelikšienė. Anot jos, dažniausiai ne siekis pakeisti mitybą žmones skatina tapti veganais, o etinės ir moralinės priežastys.Tačiau žiniasklaidoje veganizmas dažnai vis dar pristatomas paviršutiniškai, gajūs neigiami st
Kiek plėšriųjų paukščių žūtis lemia neizoliuoti elektros laidai?
Prieš daugiau nei savaitę asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“ paskelbė, kad nutūpęs ant elektros stulpo žuvo jau antrasis Šiaulių Pietiniame išperėtas didysis apuokas. Asociacija sukūrė peticiją, kuria reikalauja Aplinkos ministeriją ir ESO imtis veiksmų, kad apsaugotų paukščius.Kiek plėšriųjų paukščių žūtis lemia neizoliuoti elektros laidai? Tai klausimas, į kurį, pasirodo, ne taip lengva at
Gaisras kaip gamtos atsinaujinimas ir rūšių išlikimo sąlyga
Dzūkijos nacionaliniame parke siekdami atverti žemynines kopas gamtininkai šiemet pirmą kartą pasitelkia ugnį. Vadinamasis kontroliuojamas miško paklotės deginimas pavasarį vyko trijuose atrinktuose plotuose, į kuriuos jau sugrįžta retų vabzdžių rūšys – smėliabitės ir tarkšliai.Rudenį planuojamas dar vienas šių gamtotvarkos darbų etapas. Šį kartą – miške.Kodėl gamtoje gaisras gali būti ne tik praž
Kaip kalbėti su vaikais apie klimato kaitą jų negąsdinant?
Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje vyksta paroda „JOKIO JOKIO TVANO“. Ji remiasi pernai išleista, rašytojos Audros Baranauskaitės ir dailininkės Eglės Lekevičiūtės sukurta knyga su nuorodomis į klimato krizės keliamas grėsmes, atsakingą vartojimą ir pagalbą vienas kitam ištikus nelaimei.Eglė Lekevičiūtė – taip pat ir interaktyvių instaliacijų kūrėja. Parodoje ji sako norėjusi knygos iliustr
Avys ir ožkos – saugomų teritorijų prižiūrėtojos
Šiemet įsteigimo 25-metį mininčio Kuršių nerijos nacionalinio parko pievose vėl vasaroja ožkos ir avys. Jau ne pirmus metus iš Žemaitijos atvežta nedidelė banda nuo gegužės iki rugsėjo įkurdinama ten, kur stengiamasi palaikyti šiam kraštui būdingą bioįvairovę.Pasak gamtosaugininkų, jau išnykusi tradicinė ganiava padeda stabdyti krūmų, medžių ir invazinių augalų rūšių plitimą. Dabar tai – gamtotvar
Kodėl daugėja rudųjų lokių ir kaip išvengti konfliktų su jais?
Lietuvoje rudųjų lokių apskaita nevykdoma, tačiau šiemet jų fiksuojama daugiau nei kitais metais. Latvijoje lokiai moksliniais metodais tiriami 15 metų. Per tą laiką individų skaičius išaugo nuo kelių iki 150-ies.Žinduolių tyrėjai sako, kad augant lokių populiacijai, nebūtinai turi daugėti ir konfliktų su žmonėmis. Įprastai žinios ir priemonės, atgrasančios lokius nuo žmonių maisto šaltinių geroka
Žmogus, gamta ir mašina muziejuje „Mokslo sala“
Nemuno saloje Kaune, po žeme, tūno muziejus „Mokslo sala“. Ekspozicijos centre – tai melsva, tai violetine spalva nušvinta milžinišką kristalą primenanti skulptūra.„Salos širdis“ – tai eksponatas, kuris keičiasi priklausomai nuo to, kaip savo gyvenimą planetoje įsivaizduoja muziejaus lankytojai, kai ekrane pasirenka aplinkai naudingą arba priešingai – žalingą sprendimą.„Nėra vieno sprendimo, kuris
Kaitra Europoje
„Kiekvienais metais būna tokios karščio bangos, bet jos niekada nesitęsia taip ilgai“, - sako Paryžiuje gyvenanti lietuvė Goda Klimavičiūtė. Šis birželis Prancūzijoje tapo antru karščiausiu nuo stebėjimų pradžios 1900-aisiais. Ispanijoje ir Anglijoje pirmasis vasaros mėnesis pripažintas karščiausiu istorijoje.Alinanti kaitra pastarosiomis savaitėmis apėmė ir Italiją, Portugaliją, Balkanų šalis. Gr
Kodėl nuspręsta steigti Germanto regioninį parką?
Telšių rajone planuojama steigti naują saugomą teritoriją – Germanto regioninį parką. Tai būtų pirma tokia nauja teritorija per pastaruosius 30 metų. Gamtininkai ir Telšių rajono savivaldybės atstovai sako, kad tai padės apsaugoti unikalias Žemaitijos gamtos ir kultūros vertybes bei geriau pritaikyti vertingas teritorijas lankymui.Vyriausybė planams pritarė dar pernai. Šiuo metu vyksta planavimo p
Galimybė atrasti, svajoti ir reikštis. Gyvenimas prie Aukštumalos pelkės
Du trečdaliai Aukštumalos pelkės paversti durpių telkiniu, išlikusi mažiau paliesta pekės dalis itin lankoma ir mėgstama žmonių. Ką tai reiškia vietos gyventojams? Kokių svajonių ir planų jie turi?Autorė Inga Janiulytė-Temporin
Tvarus keliavimas Lietuvoje
Psichologė, psichoterapeutė, gamtos terapijos gidė Giedrė Žalytė pernai su drauge ėjo piligrimų keliu „Camino Lituano“. Papasakojo mums apie tai baigiantis metams, kai paprašėme savo pašnekovų pasidalinti maloniausiomis akimirkomis gamtoje. Giedrė ne tik pasidalino maloniausiais kelionės momentais, bet ir pasiūlė apie keliavimą pėsčiomis papasakoti daugiau laidoje.Tad kalbamės su kitais piligrimai
Miško sklypą „Sengirės fondui“ padovanojusi Ona: „Neparduodu, noriu, kad Lietuva žaliuotų“
„Jurgio pėda“ – taip vilnietė Ona Vita Nivinskienė pavadino iš giminės paveldėtą pusantro hektaro miško plotą Ignalinos rajone, kurį neseniai padovanojo „Sengirės fondui”. Šio fondo vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė sako, kad tai ketvirtas atvejis, kai privataus miško savininkas perleidžia sklypo globą fondui. Kokius miško plotus jau saugo šeštus metus veikiantis fondas? Ko trūksta, kad Lietu
Žinduolių stebėjimo laboratorija
Romualdas Barauskas - gamtos fotografas, leidyklos „Lututė“ įkūrėjas ir vadovas, naujos knygos „Lietuvos žinduoliai“ vienas iš sudarytojų. Su juo kalbamės apie stambiųjų žinduolių ir ypač elnių elgsenos stebėjimą Pašilių miške, santykį su medžiotojais, o taip pat leidybą informacijos pertekliaus laikais.Autorė Inga Janiulytė-TemporinRomualdo Barausko nuotrauka
Bandymai išbristi iš greitosios mados šiukšlyno
Vidutiniškai per metus ES žmogus įsigyja apie 19 kg tekstilės, maždaug tiek išmeta – šis kiekis pripildytų didelį lagaminą. Siekiant suvaldyti milžiniškas gamybos ir vartojimo apimtis, šiemet Bendrijoje įsigaliojo reikalavimas tekstilę rūšiuoti atskirai. Tačiau kiekvieno žmogaus išmetamą pilną lagaminą valstybėms išrūšiuoti sudėtinga – pavyzdžiui, atliekų kalne skęstanti Švedija dalį tekstilės eks
Triukšmas ir gamtos garsai mieste
Gyvenant mieste, triukšmas atrodo įprastas dalykas. Vis dėlto, gyvenimas prie triukšmingų gatvių ir kitų didelio triukšmo šaltinių siejamas ne tik su prasta gyvenimo kokybe, bet ir su žala sveikatai.Kaip triukšmo tarša matuojama ir reguliuojama? Ir kaip padėti sau, pastebėjus, kad triukšmo aplink yra per daug?Autorė Inga Janiulytė-TemporinGarsai iš Lino Staliūno ir Ingos Janiulytės-Temporin archyv
Mokslininkai siūlo išbraukti Nerį ir Nemuną žemiau Alytaus iš vandens kelių sąrašo
Lietuvos mokslo bendruomenė siūlo peržiūrėti valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą, sukurtą dar 1995 metais, ir iš jo išbraukti Nerį bei dar laivybai nepritaikytą Nemuno dalį. Mokslininkai sako, jog įrengiant laivaikelius, upėms būtų padaryta didžiulė žala, o kokia būtų ekonominė nauda - nėra aišku.Atsakingos institucijos neskuba imtis sąrašo ir užverti durų laivybai jai dar nepritaikyt
Studentai gamtininkai: turėtume daugiau mokytis gamtoje ir iš gamtos
„Tikrai buvo tas klausimas, ar aš noriu uždirbti, ar noriu rinktis kažką, kas širdžiai miela“, – apie svarstymus prieš pasirenkant biologijos studijas pasakoja Vilniaus universiteto trečiakursė Fausta Molotokaitė.Panašių dvejonių turėjo ir antrakursis Ignas Šaltis, kuris prisistato kaip profesionalus laipiotojas po medžius: „Tada stabtelėjau ir pagalvojau, ką daugiausia veikiau vasarą? Ir atsakyma
Iš gyvūno – žmogui: zoonotinių virusų grėsmė ir pasiruošimas ateities pandemijoms
Mičigano universiteto pernai publikuotas tyrimas skelbia, kad maždaug trys ketvirtadaliai ligų, kuriomis serga žmonės, gali būti sukeltos zoonotinių virusų, kitaip tariant, žmonės užsikrėtė nuo gyvūnų.Nykstanti biologinė įvairovė, mažėjančios buveinės, intensyvi ūkinė veikla – vienos pagrindinių priežasčių, kodėl kyla infekcinių ligų protrūkiai. Keičiantis klimatui, vis daugiau šikšnosparnių ar vi
Ką apie derybas dėl šalies gamtinių išteklių galvoja ukrainiečiai?
Saugumo garantija, pagrindas Ukrainos atstatymui ir atgaivinimui, karštligė, rizika aplinkai? Apie derybas dėl Ukrainos gamtos išteklių ir norą išplėsti kasybos veiklas kalbamės su ekonomistu Volodymyru Landa, geologijos mokslų daktare Hanna Liventsova, organizacjos, stebinčios karo poveikį gamtai „Conflict and Enviroment Observatory“ analitikais Iryna Babanina ir Robu Watsonu (vieninteliu ne ukra
Šalia esančio grožio paieškos
Renata Kilinskaitė dirba žygių koordinatore Lietuvos neformalaus švietimo agentūroje, yra sukūrusi ne vieną maršrutą žygiams pėščiomis, o laisvalaikiu keliauja po Lietuvą ir fotografuoja gamtą.Per saugomas teritorijas keliauja jos fotografijų paroda „Klajonės po pelkes“. Joje įamžintos Baltijos šalių pelkės įvairiais metų laikais ir skirtingu paros metu. Iki daugumos pelkių fotografė keliavo dvira
Ukrainos invazijos metinės. Kaip atrodo gamta po 2023 m. Kachovkos užtvankos griūties?
2023 m. birželio 6-ąją rusams susprogdinus jų kontroliuojamą Kachovkos užtvanką Ukrainoje, kilęs potvynis Dniepro žemupyje sukėlė didžiulę humanitarinę ir ekologinę katastrofą. Šimtai tūkstančių žmonių liko be geriamo vandens. Potvynio vandenys ne tik pražudė šimtus žmonių, bet ir daugybę gyvūnų bei augalų.Tuomet ekspertai prognozavo katastrofiškas pasekmes jau ir taip karo nualintai gamtai pietin
Kokio viešojo transporto norime?
Sausio pabaigoje Vilniaus miesto taryba pritarė siūlymui didinti viešojo transporto bilietų kainas. Į tai reaguojant prie savivaldybės rengiami protestai, siūloma viešąjį transportą padaryti nemokamą. Vis dėlto diskusijose apie bilietų kainas daugiausia dėmesio tenka ne viešojo transporto kainai, o jo kokybei.Tuo metu regionų gyventojai susiduria su opia problema – blogėjančiu susisiekimu tarpmies
Ką Donaldo Trumpo sugrįžimas reiškia klimato politikai?
Vėl tapęs Jungtinių Valstijų prezidentu, Donaldas Trumpas vienu pirmųjų savo įsakų pasirašė pasitraukimą iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir – antrą kartą – Paryžiaus klimato kaitos susitarimo. Trumpas atšaukia buvusio šalies vadovo Joe Bideno žaliosios energetikos iniciatyvas, elektromobilių gamybos skatinimą, ir skelbia energetikos nepaprastąją padėtį, kurios tikslas – spartinti naftos ir duj
„Nebebus galima naudoti žalios?“ Naujas reguliavimas siekiant suvaldyti tvarumo imitavimą
Tvarumo imitavimas - sąvoka, kurią Europos Sąjunga naudoja kalbėdama žaliąjį smegenų plovimą. Šį reiškinį siekiama pažaboti naujomis direktyvomis, kurios pamažu bus perkeliamos į Lietuvos teisės aktus. Ką tai reiškia verslui ir ar visuomenė reaguoja jau dabar?Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apie žaliuosius teiginius yra sulaukusi vieno skundo, jo baigtis paaiškėja kuriant šią laidą.Au
Visuomenininkų lūkesčiai ir naujojo aplinkos ministro Povilo Poderskio prioritetai
Naujai darbą pradėjęs Aplinkos ministras Povilas Poderskis – kaunietis, pagal išsilavinimą programinės įrangos inžinierius, buvęs Vilniaus miesto administracijos direktorius ir statybų lobistas. Jis pripažįsta, kad aplinkosaugos srityje žinių jam trūksta, bet tikina, kad dėl to remsis į vis dar tebeformuojamą komandą.Du iš jau dirbančių viceministrų – už miškus atsakingas Ramūnas Krugelis ir staty
Dėl ko potvyniai Vakarų Lietuvoje darosi dažnesni?
Po Naujųjų smarkiai pakilus vandens lygiui Minijos ir Akmenos upėse savivaldybės lygio ekstremali situacija buvo paskelbta Kretingos, Kretingos miesto, Kartenos, Žalgirio ir Salantų seniūnijose. Sausio 9 dieną ekstremali situacija atšaukta.Potvyniai šiame krašte yra įprastas reiškinys, vis dėlto pastaraisiais metais jie prasideda anksčiau, vyksta dažniau. O paskutinysis potvynis išsiskyrė tuo, jog
Gražiausios akimirkos gamtoje ir palinkėjimai ateinantiems metams
Prieš metus sugalvojome tokį metų pabaigos laidos formatą ir jį šįkart pratęsime. Savo maloniausiomis akimirkomis gamtoje, trokštamais pokyčiais aplinkosaugoje, pasiūlymais bei palinkėjimais dalinsis mūsų laidos klausytojai, pašnekovai ir mes, laidų autorės.Laidą veda Inga Janiulytė-Temporin, Vaida Pilibaitytė ir Karolina PantoVaidos Pilibaitytės nuotrauka
Kada parama daiktais gali tapti našta?
Kalėdos – pats intensyviausias laikas nevyriausybinėms organizacijoms. Dalis jų vien per gruodį sulaukia 50-70 proc. visos paramos.Vienas dažniausių paramos būdų – pagalba daiktais. Tačiau ne visuomet ji būna naudinga, kartais – ir apsunkinanti organizacijų veiklą. „Dažnai pasitaiko, kad žmonės neša vargiai bepanaudojamus, senus, suplyšusius drabužius ir daiktus, dėl to organizacijos dažnai atsisa
Apeiti Baltijos jūrą, kad ji išliktų
Visuomeninkas Giedrius Bučas šį pavasarį su bendraminčiais leidosi į 9 mėnesių kelionę pėsčiomis per aštuonias šalis palei Baltijos jūrą. Nuo šių metų kovo iki lapkričio jie įveikė 6 tūkst. kilometrų, sutiko daugybę žmonių ir įveikė ne vieną iššūkį tam, kad paskatintų regiono žmones gelbėti Baltijos jūrą.Ši jo iniciatyva už asmeninio pavyzdžio rodymą ir gamtosaugines pastangas švarinti Baltijos jū
Bitininkai tiria aplinkos taršą
Pernai 315 bitininkų iš 27 Europos šalių įsitraukė į aplinkos taršos tyrimą. Juo siekta įvertinti aplinkos užterštumą pesticidais, lakiaisiais organiniais junginiais, sunkiaisiais metalais ir mikroplastikais. Mat prie po teritoriją skraidančių bičių plaukelių prikimba viskas – ir gera, ir bloga.„Skraidant bitėms, mums nereikia brangios tyrimų įrangos tam, kad daugiau sužinotume apie mus supančią a
Kodėl reikia sumedžioti sveiką stumbrą?
Pernai rudenį Alytaus rajono gyventojų sodybas pradėjo lankyti vienišas stumbras. Pranešimų apie prie galvijų kaimuose besisukiojantį laukinį gyvūną pasirodė ir aplinkiniuose Marijampolės, Lazdijų ir Prienų rajonuose. Vieni džiaugėsi gyvai pamatę įspūdingą Raudonosios knygos žvėrį, kiti sunerimę skambino specialistams, teiraudamiesi, kaip saugiai jį išprašyti iš kiemo.Aplinkos apsaugos departament
Klaipėdiečių kova su pramonės triukšmu
Klaipėdos Vitės kvartalo gyventojai šią vasarą rašė skundus dėl šalia esančios krovinių kompanijos keliamo triukšmo. Juos adresavo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui - būtent ši institucija atsakinga už pramoninio triukšmo kontrolę. Tačiau „pagauti“ triukšmo nepavyko, matavimai dėl įvairių priežasčių neįvyko.Smeltės individualių namų kvartale triukšmo lygis buvo išmatuotas 2019 metais, jis
Kapinių transformacijos: atminties miškas, amžino poilsio miestas, karščio sala
Architektė Eglė Bazaraitė pastebi, kad kapinės Lietuvoje šiandien yra tapusios granito ir betono trinkelių dykromis, kur nesinori užsibūti.Tyrinėdama istorinius laidojimo vietų kraštovaizdžius Europoje, savo darbuose ji aprašo kapines kaip parkus, ar sodus, o taip pat kaip miškingas erdves, kurios buvo būdingos Lietuvai iki pat XIX a. Ji siūlo į kapines žvelgti kaip į kultūrinio kraštovaizdžio dal
Nenoriu vaikų (ir) dėl klimato kaitos
Inga Labutytė-Atkočatienė netrumpą laiką dirbo klimato ir aplinkosaugos srityje kaip komunikacijos specialistė ir žurnalistė. Ji sako, jog nusprendė neturėti vaikų ir dėl klimato krizės. „Planavau persvarstyti šį pasirinkimą tuomet, kai ims mažėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, bet bėgant laikui supratau, kad kryptis nesikeičia“.Šiemet Mykolo Romerio universiteto Aplinkos psichologijo
Kiek lietuviai pažįsta grybus, kaip juos renka ir naudoja?
Užkietėję Lietuvos grybautojai puikiai pažįsta tradiciškai naudojamus grybus – ir valgomus, ir nuodingus, ir tuos, kurie gali sugadinti visą laimikį, pvz. aitriuosius pušynbaravykius ar aitrias ūmėdžių rūšis. Panašu, kad daugiausia grybų pažįsta rytų aukštaičiai, o mažiausiai – žemaičiai, kurių krepšelis išvis nepanašus į kitų šalies regionų grybautojų.Tai rodo 2022-2023 metais Vilniaus universite
Kaip psichikos sveikatai gali padėti miško terapija ir paukščių stebėjimas?
Druskininkuose vykusiame pasauliniame Tarptatinės miško terapijos asociacijos kongrese „Miškai ir jų poveikis sveikatai“ domėjomės miško terapijos ir paukščių stebėjimo poveikiu psichikos sveikatai. Apie tai kalbinome du specialistus iš kaimyninės Lenkijos. Mokslininkas, ornitologas Piotras Tryjanowskis yra vienas iš šalyje išleistos knygos „Terapinė ornitologija“ autorių, o psichiatrė ir miško te
