Homo cultus. Iš balkono
Podcast „Homo cultus. Iš balkono“ – LRT Klasikos laida, kurią veda Laima Kreivytė. Joje nagrinėjama balkono kaip viešosios ir privačios erdvės ribos simbolika, kalbama apie manifestus, deklaracijas, meną, politiką ir feminizmą. Klausiama, kieno balsas girdimas iš balkono ir ar įmanomas daugiabalsis pasakojimas. Laida transliuojama kas antrą ketvirtadienį.
Epizodai
Ką transliuoja Aurelijos Maknytės „Kanalai“ tarp meno ir gamtos?
Tokios parodos Nacionalinėje dailės galerijoje dar nebuvo. Aurelijos Maknytės solo paroda „Kanalai“ NDG didžiojoje salėje – pirmoji čia vykstanti tebekuriančios menininkės paroda. Tai istorinis įvykis. Menininkių parodų būta, bet autorės jau negalėjo jų pamatyti. Ir tai ne vienintelis svarbus dalykas. Aurelijos Maknytės kūryba apibendrina nepriklausomybės metų kūrybines tendencijas ir vyksmus, med
Iš Bogotos į Vilnių atkeliavo ne tik Nijolės Šivickas kūriniai, bet ir erdvės pojūtis
Retai atsitinka, kad menininkė sugrįžta į Lietuvą kino filme, o paskui atkeliauja jos darbai. Būtent taip pas mus atkeliavo Nijolė Šivickas de Mockus (1925–2018) – lietuvių kilmės Kolumbijos menininkė, stebinanti modernia formos pajauta ir kūrybos užmoju. Dar 2019 metais pasirodė režisieriaus Sandro Bozzolo fimas „Nijolė“ (prodiuseriai Dagnė Vildžiūnaitė, Max Chicco ir režisierius). Pamatėme ne ti
Eglės Ridikaitės daugiakultūrinis Vilnius: atmintis ir sakralinės erdvės
Kas sieja Vilniaus Didžiosios sinagogos bimos ir mikvos grindų ornamentus ir Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Vilniuje? Būtent šioje sakralioje erdvėje eksponuojama nacionalinės premijos laureatės Eglės Ridikaitės paroda „Nuėmimai“, kurioje ir matome sinagogos grindų fragmentus, pakylėtus kone iki skliautų. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Būtent čia sovietmečiu įkurdintas Knygų rūmų sandėlis, kuri
Tremties patirtis ir atminties atspindžiai Rožanskaitės ir Černiauskų „Rešotuose“
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje iki rugsėjo 12 d. veikia tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“. 1989 m. tapytoja ir fotomenininkai dalyvavo vienoje pirmųjų ekspedicijų į tremties vietas Sibire. Ten tvarkė tremtinių kapus, fiksavo buvusių lagerių ir šalia esančių gyvenviečių kasdienybę. Apie parodą, menininkų prisiminimus ir j
Geriausi pradėti eilėraščiai ir finišo kreivoji: pokalbis su poetu Dainiumi Dirgėla
Poeto Dainiaus Dirgėlos knyga „Finišo kreivoji“ (Baziliskas, 2026) likimą ir skaitytojus vedžioja po labirintą, užuot patogiai paklojusi raudoną kilimą. Kur ta kreivė atves – nežinia, bet kelionėje laukia geros poezijos tarpiniai finišai. Kaip rašo knygos redaktorius poetas Antanas A. Jonynas, „Dainius Dirgėla gražiai naudojasi patirtimi, daug metų šlifuota rašant haiku: jo kalbėjimas tikslus ir l
Lietuvos baleto šimtmečio šuoliai su Helmutu Šabasevičiumi
Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkas ir baleto istorikas prof. dr. Helmutas Šabasevičius pasakoja apie jo kuruotą parodą „Šokimai, rodymai, nudavimai...“ Lietuvos baletui – 100“ atveriančią netikėtus Lietuvos baleto kūrybinius šuolius. Pasak parodos kuratoriaus, tai „kelionė po Lietuvos baleto istoriją, prasidedančią dar XVII a. operų pastatymuose Vilniaus žemutinėje pilyje, besitęsiančią XVIII a.
Poezija – triukšmaujantis niekas? Pokalbis su poete Sara Poisson
Poetė Sara Pisson neseniai išleido knygą „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (Baziliskas, 2025). Ar tikrai poezija gimsta iš nieko? O gal kaip tik eilėraštis kasdienybės dulkėms suteikia švytėjimo? Ar reikia bijoti jausmų ir gražių vaizdų ir taikyti bjaurumo priešnuodžius? Kaip rimuojasi knygos viršelis ir šaltibarščių festivalis? Apie tai ir daug kitų temų pokalbis su poete.Ved. menotyrininkė Laim
Moterys kosmose ir gyvybės paieškos tarp žvaigždžių: pokalbis su Goda Raibyte-Aleksa
Ar kosmosas vis dar priklauso vyrams? Kodėl pirmoji moteris iki šiol nėra išsilaipinusi Mėnulyje? Ir kokį pėdsaką kosmoso istorijoje paliko Lietuvos mokslininkės? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa apie smalsumą, vedantį nuo Lietuvos kaimo iki NASA, CERN ir Europos kosmoso agentūros. Kartu leidžiamės į moterų kosmose istoriją – nuo pirmų skrydžių ir Šaltojo karo
Mes ėjome! Gyvoji pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių istorija
Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirm
Pirmyn į sodininkų mugę! Kaip užauginti meno kūrinį.
Žemiškasis sodas yra tik dangiškojo atspindys – taip byloja šventi raštai. O menininkės ir menininkai neatsilieka – jie kasa lysves, augina apynius, konstruoja kosminius šiltnamius. Visa tai virsta įspūdingomis instaliacijomis, fotografijomis, tapyba. Kodėl tai yra menas? O kodėl ne? Kuo skiriasi (ar nesiskiria) menininkas ir sodininkas? Apie tai kalbamės su parodos „Sodininkų mugė“ Pamėnkalnio ga
Ar mums užteks drąsos? Pokalbis su režisieriumi Romu Zabarausku
Romas Zabarauskas – režisierius, scenaristas, prodiuseris i aktyvistas, vienas iš Lietuvos queer kino pradininkų. Jo komentarai dažnai sukelia diskusijas, o aktyvi pilietinė pozicija keičia požiūrį į visuomenės normas, LGBTQ+ teises ir feminizmą. Pokalbis apie filmų kūrimo ir vertinimo iššūkius, drąsą reikšti nuomonę ir kodėl svarbu girdėti kinui muziką kuriančias moteris.Ved. menotyrininkė Laima
Mirtis Venecijoje: protestai, performansai ir kūnų agonija
Ar galime meną atskirti nuo politikos? Kaip Thomo Manno romano „Mirtis Venecijoje“ pavadinimas tapo skanduote prieš okupantės Rusijos dalyvavimą Venecijos bienalėje? Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su menotyrininke, kuratore, Vilniaus dailės akademijos menotyros doktorantūros skyriaus vadove dr. Julija Fomina apie šiųmetę Venecijos bienalę, jos protestų ir performansų vyksmus bei jų istorinį konteks
Kazimiera Zimblytė kino šviesioje: kaip keičiasi modernizmo klasikos vertinimas
Kaip šiandien skaitome Kazimierą Zimblytę? Kas sieja lietuvių menininkę ir avangardinio kino kūrėją Rose Lowder? Kodėl 1990-ųjų pradžioje Zimblytės kūryboje svarbiausia buvo tapybinė abstrakcija, o šiuolaikinės kuratorės ieško tekstilės pėdsakų? Apie pasikeitusią žiūrą ir netikėtas idėjų sampynas kalbamės su parodos „Pievos ir akys“ MO muziejuje kuratorėmis Migle Survilaite ir Inesa Brašiške.Ved.
Kaip žaisti su literatūros klasikais?
Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ vadove Rūta Eijošaityte-Kaikare ir komunikacijos vadove Emilija Blockute apie šeštadienį vyksiantį vienos dienos literatūros festivalį „Literalis. Žaidžiame klasiką“. Jo metu vyks poezijos skaitymai, limerikų ir eksibrisų dirbtuvės, šachmatų turnyras su rašytojais, diskusijos ir literatūrinės ekskursijos.Ved. menotyrininkė Lai
Šontos legenda, neįmintos mįslės ir vėjo nešami atsakymai: pokalbis su kuratoriais
„Per fotografiją įvyksta susijungimas su pasauliu. Kad tas susijungimas būtų tikras, o ne tariamas, į pasaulį reikia sugebėti pažvelgti keistuolio akimis“, – yra teigęs fotografas Virgilijus Šonta (1952–1992).Jo fotografijose atsiskleidžia savitas žvilgsnis į pažeidžiamą kūną, žmogaus būties trapumą ir gamtos formų erotiškumą. Fotografas sugebėjo perteikti plačią ribinių žmogaus būsenų skalę – nuo
„Renovacija“ kaip kartos portretas. Pokalbis su režisiere Gabriele Urbonaite
Kas rūpi jaunajai režisierių kartai? Kaip jie mato miestą, jame vykstančius pokyčius, geopolitinę situaciją? Gabrielės Urbonaitės filmas „Renovacija“ kelia aktualius trisdešimtmečių kartos klausimus: kaip „susitvarkyti gyvenimą” – turėti namus, sėkmingą karjerą, šeimą? Filmo premjera įvyko tarptautiniame Karlovi Varų kino festivalyje, o Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje Gabrielė Urbonaitė ap
Popskulptūra, avatarai ir metalinės meno istorijos: interviu su Liudviku Kesminu
Kaip šiandien keičiasi skulptūros suvokimas? Nuo senų laikų skulptūra buvo siejama su monumentu – atminties ženklu, žyminčiu istorinę vietą, asmenį ar įvykį. Moderniaisiais laikais „skulptūra išplėstame lauke“ (Rosalind Krauss terminas) tapo vis sunkiau apibrėžiama. Pasak JAV abstrakcionisto Barnett Newman, „skulptūra yra tai, į ką atsitrenki, atsitraukdamas pamatyti paveikslą“.Kas šiandien rūpi j
Dulkės, kaulai ir stebuklinga kino kamera. Pokalbis su režisiere Aiste Žegulyte
Režisierė Aistė Žegulytė kuria ne tik gamtoje, bet ir su gamta. Pelėsiai tampa veikėjais – kaip ir restauratoriai, saugantys nuo jų relikvijas. Apie poetišką gyvenimo, mirties ir naujos gyvybės ciklą, stebimą pro mikroskopo ir kameros akutę kalbamės su filmo „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ autore Aiste Žegulyte. 2025 m. ji pripažinta geriausia režisiere Amsterdamo dokumentinių filmų festivalyje IDFA
Kam gieda gegutės? Apie meninį tyrimą su Vytautu Michelkevičiumi ir Aldžiu Gedučiu
Kas yra meninis tyrimas ir kodėl du į mokslo filosofiją ir tarpdisciplinines meno praktikas besigilinantys autoriai pavadino savo knygą „Gegutės giesmės“? Kaip galime klasifikuoti tas meninio tyrimo giesmes ir giesmininkus? Kokie meno ir mokslo iššūkiai kyla, kai menininkai tyrinėja ne tik kūrybą, kultūrą, bet ir gamtinius, socialinius ir politinius procesus? Pokalbis su knygos autoriais – meninin
Ko nematome plika akimi? (As)menininiai Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Neįprastai daug šakelių. Lidos Meškaitytės ir Igorio Piekuro peizažai“ (kuratorės Eglė Juocevičiūtė ir Rugilė Rožėnė). Kaip peizažas tapo ne tik gamtos, socialinių pokyčių bet ir kultūrinės tapatybės raiškos vieta? Kaip šiandien žiūrime į Lidos Meškaitytės miniatiūras ir kaip jos namų aplinka siejasi su saugia moterų bendrystės erdve? Kodėl Igori
Dokumentinis Giedrės Žickytės žvilgsnis ir kinematografiniai žemėlapiai
Režisierė Giedrė Žickytė rašo istoriją kaip iškilių asmenybių gyvenimus. Bet tai nėra paprastos biografijos. Kartais tai dvigubas portretas, kaip filme apie fotografą Vitą Luckų „Meistras ir Tatjana“. Arba beveik trileris, istorijos rekonstrukcija, kaip filme „Šuolis“ apie Simą Kudirką. Naujausias režisierės filmas „Irena“ taip pat nėra tik Irenos Veisaitės gyvenimo drama. Veikiau tai jos sąžining
Moters balsas poezijoje: ar mes jau išgirdome Birutę Pūkelevičiūtę?
Leidykla „Baziliskas“ šiemet pristato poetės ir aktorės Birutės Pūkelevičiūtės knygą „Metūgės“. Ar jau esame išgirdę vieną įdomiausių lietuvių literatūros poečių? Diskutuoja menotyrininkė doc. dr. Laima Kreivytė, literatūrologės dr. Žydronė Kolevinskienė ir dr. Loreta Mačianskaitė bei poetė, leidėja ir redaktorė Greta Ambrazaitė.Ved. Laima Kreivytė
Juozas Laivys – meno kūrinių kapinių sargas ir savo likimo kalvis
Juozas Laivys – turbūt paslaptingiausias šiuolaikinis Lietuvos menininkas, sukūręs kilnojamą atominę elektrinę, apgynęs menų daktaro disertaciją ir paskelbęs moratoriumą kūrybai, – jis nekurs naujų darbų iki 2028 m. Tačiau jis vis dar atlieka savo įkurtų meno kūrinių kapinių sargo funkciją ir neseniai išleido knygą „Meno kūrinių kapinės 2015–2025“. Jis pats yra savo likimo kalvis ir valtininkas, k
Tapybos magija ir katino žvilgsnis: pokalbis su Monika Plentauskaite
Šiuolaikinė tapyba nėra tik gražus vaizdas ir nepriekaištinga technika. Net jei paveikslai tikrai kelia estetinį pasigėrėjimą, o tapybos technika puikiai įvaldyta, to neužtenka. Dar reikia mažo stebuklo, magijos, netikėtumo, keistos perspektyvos. Žmonių ir gyvūnų išsinėrimo iš savo kailio. Gal net apsikeitimo jais. Monika Plentauskaitė turi savo tapybos burtų knygą. Pokalbis su autore apie tai, ką
Šiaurės šešėlių pėdsakai. Pokalbis su Gabriele Radzevičiūte ir Kotryna Markevičiūte
Nacionalinėje dailės galerijoje veikia paroda „Šešėliai palieka pėdsakus“ (kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Gabrielė Radzevičiūtė), skirta Šiaurės kraštovaizdžiui, jo etninio ir politinio identiteto įtampoms, istorijos ir atminties ženklams. Kaip rašo parodos rengėjos, „keliautojai, gamtininkai ir mąstytojai keliavo užpoliarės kryptimi vedami smalsumo ir tapatybės paieškų. O šimtmečius trunkanti
Eilėraščiai, įsirašę į atmintį. Pokalbis su Violeta Palčinskaite
Poetę Violetą Palčinskaitę sužinome dar mokykloje, gal net darželyje. Iki šiol ne vienas padeklamuotų „Vėjas pusto purų sniegą, / Po ledu upelis miega. /Šaltis kraipo ūsą baltą: -Upeliuk, ar tau nešalta?” O kur dar vaizdingi, šmaikštūs eilėraščiai apie kopūstą, bulvę, buroką, iš dienyno pažirusius pažymius? Poetė, dramaturgė, prozininkė ir vertėja ir vaikams, ir suaugusiems dovanoja žodžio lengvum
Iš Londono į Vilnių persikraustęs menininkas Lukoszeviezė tyrinėja pamestas miesto erdves
Kaip matome ir girdime miestą, kuriame gyvename? Ar pastebime išmestus baldus, apšiurusias ugniasienes, lėtą troleibuso slinkimą? Galerijoje „Artifex“ veikia Antono Lukoszeviezės paroda „District“ („Rajonas“), kuri atrodo kaip miesto partitūra, užrašyta fotografijomis, piešiniais, objektais ir rastais daiktais. Pasak parodos kuratorės Paulinos Pukytės, „vaizdai ir daiktai čia keičiasi vietomis ir
Poetės Indrės Valantinaitės šeimos kraujyje – muzika, bet ji pasirinko literatūrą
Kaip tampama poete? Apie savo kūrybos kelią nuo žurnalistikos, roko operų iki eilėraščių rašymo pasakoja Indrė Valantinaitė. Jos kūryboje subtiliai dera garsas ir vaizdas, stebuklo laukimas ir fizikos dėsniai. Pirmieji vaikiški eilėraščiai priminė užrašytas strofas be žodžių. Debiutinis rinkinys „Žuvim ir lelijom“ (2006) nustebino savitu moters žvilgsniu ir žodynu.Naujausioje (jau penktojoje) poez
Martos Vosyliūtės autoportretai ir dailės istorija paveikslėliuose
Marta Vosyliūtė – išskirtinio temperamento ir talento Lietuvos kultūros metraštininkė. Pagal jos kūrinius galima pasakoti dailės, architektūros ir šiuolaikinio meno istorijas. Neseniai „Pamėnkalnio“ galerijoje veikė menininkės paroda „(Ne)galvojant apie autoportretą“, kur menininkė ne tik kritiškai apmąstė autoportreto žanrą, bet ir atvėrė netikėtus urbanistinio peizažo sluoksnius bei miesto žaizd
Naujų metų scenarijai ir prognozės: Laima Kreivytė diskutuoja su Skaidra Trilupaityte
Pirmą kartą žurnalas „Time“ 2025 metų žmogumi išrinko dirbtinį intelektą – tiksliau, svarbius jo kūrėjus ir vystytojus, pavadintus „architektais“. Ant viršelio vietoje portreto puikuojasi „AI“ – visiems puikiai pažįstamos raidės. Pirmoje 2026-ųjų laidoje su menotyrininke dr. Skaidra Trilupaityte per praeities įvykius žvelgiame į galimus ateities scenarijus – rimtai ir linksmai, pasikliaudamos knyg
2025-ųjų dailės ir kultūros žemėlapis su Agne Narušyte
Kalėdinėje laidoje su menotyrininke dr. Agne Narušyte aptariame svarbiausius 2025-ųjų dailės ir kultūros reiškinius, įvykius, parodas ir asmenybes. Kuo išsiskyrė šie metai platesniame kultūros žemėlapyje? Kokios naujos tendencijos išryškėjo? Turbūt svarbiausias bruožas – kultūros protestų ir pilietinės visuomenės aktyvumo bangos kilimas, skirtingų sričių (ne tik meno, bet ir sporto, švietimo etc.)
Ingridos Korsakaitės grafikos ir gyvenimo linijos
Lietuvos dailės istorikų draugija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas neseniai išleido knygą „Ingrida Korsakaitė (1938–2024): „Įdomiausia man yra grafika“ (sudarytojos prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė ir dr. Laima Laučkaitė-Surgailienė).Laidoje „Iš balkono“ apie šią knygą ir išskirtinę Ingridos Korsakaitės asmenybę, jos meilę grafikai, mokslinius tyrimus ir turiningą gyvenimą pasakoja jos dukra, e
Poetas kaip seismografas. Pokalbis su Mariumi Buroku
Laidoje „Iš balkono“ su poetu ir vertėju Mariumi Buroku kalbamės apie jo poezijos knygą „Seismografas“ (Leidykla „Lapas“, 2025), asmenines ir politines refleksijas, Naujininkų žemėlapius, vertimų pokalbius ir kodėl šiuolaikinė poezija dabar kaip niekad aktuali.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Tapybos virsmai ir vaizduotė: pokalbis su Gineityte, Kuckaite, Melnikova ir Danusevičiumi
Laidoje „Iš balkono“ parodos „Saugę sapnai“ menininkai Eglė Gineitytė, Adomas Danusevičius, Alina Melnikova ir Eglė Kuckaitė kalba apie tapybos virsmus ir noktiurnišką sapnų pasaulį, gyvenimą ir kūrybą skirtingose šalyse, kūno ir gamtos vaizdavimo pokyčius ir kodėl estetinis malonumas vėl tampa svarbus šiuolaikinio meno lauke. Paroda „Suaugę sapnai“ veikia Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (L
Paroda kaip laiko mašina. Pokalbis su Giedre Mickūnaite ir Dovile Barcyte
Laidoje iš balkono parodos „Amžinai laikina“ kuratorės prof. dr. Giedrė Mickūnaitė ir Dovilė Barcytė pasakoja apie intriguojančią kelionę laiku nuo viduramžių iki šiuolaikinio meno.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Abipus horizonto. Pokalbis apie fotografinį laiką su Remigijumi Treigiu
Treigio fotografijos yra horizonto linijos tęsimas abipus šviesos atvaizdo. Jos ne fiksuoja, o ištęsia, sklinda, sklaidosi – atrodo, kad tai ne sustingęs, bet stingstantis, tvyrantis laikas. Vaizdas tyvuliuoja prieš akis, sugeria žvilgsnį. Panardina į rūką ir laiko tol, kol akys išmoksta kvėpuoti. Treigys kuria kasdienybes inkliuzus, užlietus tąsios šviesos, bet dar nesustingusius. Subraižytas pav
Slegianti sovietinės armijos patirtis mene. Pokalbis su kuratore Monika Krikštopaityte
Šiandien mus pasiekia kraupūs okupacinės kariuomenės nusikaltimų vaizdai iš kariaujančios Ukrainos. Sisteminės institucionalizuotos prievartos šaknys glūdi Rusijos imperijoje, o masiniai žeminimai ir nusikaltimai ypač išbujojo sovietinėje armijoje. Jos traumos ir deformacijos atskleidžiamos Monikos Krikštopaitytės kuruojamoje parodoje „Ne savo noru“ galerijoje „Kairė-dešinė“. Čia galima pamatyti i
Paroda kaip pozicija ir gyvas ginklas: pokalbis su kuratoriumi Klimašausku
Kaip paroda tampa šiuolaikinių įtampų tyrimo platforma ir Pandoros skrynia? Ar vietos dvasia svarbi steigiant naują bienalę? Kokie iššūkiai kyla kuruojant politiškai įkrautas parodas ir kokia yra regioninio žvilgsnio reikšmė? Su kuratoriumi ir ŠMC direktoriumi dr. Valentinu Klimašausku kalbamės apie jo kuruotas parodas: pirmąją Klaipėdos bienalę „Saulėlydis kas dvejus metus“ ir tarptautinę parodą
Legendinėje laiko kapsulėje su Donatu Stankevičiumi ir Agne Narušyte
Laidoje „Iš balkono“ fotografas Donatas Stankevičius ir menotyrininkė Agnė Narušytė žvalgosi po „Legendinę praeitį“ – parodą „Prospekto“ galerijoje, kurioje atgimė XX a. pab. vaizdai, pirmosios riedlentės ir audiokasetės. Kokią laiko slėptuvę atveria fotografinė atmintis ir kaip ji veikia šiandienos žiūrovą?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Tapatybės be ribų: Laima Kreivytė kalbina italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini
Laidoje „Iš balkono“ kalbiname italų kuratorę Benedetta Carpi De Resmini, kuri atidarė parodą „Tapatybės be ribų“ Italijos kultūros institute. Parodoje apžvelgiamas žmogaus ir gamtos dialogas „Farnesina“ kolekcijos kūriniuose. Šioje kolekcijoje surinkti svarbiausi italų meno kūriniai nuo 50-ųjų iki šių dienų. Parodos architektūrą sukūrė architektė Sigita Simona Paplauskaitė. Su parodos kuratore ka
Turėklu per „Titaniką“: pokalbis su skulptoriumi Tomu Martišauskiu
Vilniaus dailės akademijos parodų erdvėje „Titanikas“ atidaryta skulptoriaus Tomo Martišauskio paroda „Iš visos širdies“. Joje susiduria levituojančios skulptūros ir gatvės salos, širdies atliejos ir kiaurai skrodžiantys spindulių pro debesis atspindžiai. O per visą salę nuo grindų iki lubų banguoja medinis turėklas – tikrai titaniško mastelio riboženklis. Kaip atsiranda inžinieriškos ir kartu ste
Protesto kultūra ir kultūros protestas: pokalbis su Trilupaityte ir Michelkeviče
Kaip formuojasi protestų kultūra, kokios jos ištakos Lietuvoje ir pasaulyje? Ko galime pasimokyti iš protestų judėjimų istorijos? Kokios kultūrininkų akcijos buvo sėkmingos Lietuvoje ir kokie nauji iššūkiai kyla? Ko reikia, kad būtų išgirstas kultūros bendruomenės balsas? Laidoje „Iš balkono“ meno ir protesto tyrėjomis dr. Skaidra Trilupaityte ir dr. Lina Michelkeviče kalbamės apie kultūros aktyvi
Grafika kaip gyvai atspaustas troleibusas ir nauja kalba
Laidoje „Iš balkono“ su menininkėmis ir kuratorėmis Marija Marcelionyte ir Elena Grudzinskaite kalbamės apie Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros 220 metų raidą ir iššūkius. Kaip pasikeitė grafikos raiška per pastaruosius 20 metų? Kaip tikras troleibusas virto didžiausiu grafikos darbu ir kur jį galima pamatyti? Kokie grafikos studentų, dėstytojų ir absolventų meno pasauliai atsiskleidžia
Dabartis po šimto metų: kokia yra muziejų kolekcionavimo politika?
Laidoje „Iš balkono“ su Lietuvos nacionalinio muziejaus generaline direktore dr. Rūta Kačkute ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnukalbamės apie muziejų formuojamą dabarties, praeities ir ateities viziją. Kaip kūriniai patenka į nacionalinių atminties institucijų kolekcijas? Kas juos atrenka? Kaip kuriamas kultūrinės atminties kanonas, kokios ir kieno
Rugėjo 11-oji ir antipaminklo idėja: kaip išsaugoti gyvą atmintį?
Rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulio istoriją ir amžiams įsirašė į kolektyvinę atmintį. Iki šiol jaudina fotografijos ir vaizdo įrašai su į Pasaulio prekybos centro dangoraižius Niujorke įsiręžiančiais teroristų užgrobtais lėktuvais, sukrečia keleivių ir komandos skambučių įrašai, degančiuose bokštuose įkalintų žmonių balso žinutės. Kaip prisimenama ir minima ši diena, kokie iššūkiai kilo rengiant Rugs
Meliuzinos, bestijos ir meno nuodai. Pokalbis su Laisvyde Šalčiūte
Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos stebiu, pastebiu, nustembu, interpretuoju, užduodu klausimus, bet nepateikiu galutinių atsakymų, nes „tiesa“ man nėra istorija ar faktai, jos neįmanoma tob
Sparnuotas Stasio Ušinsko modernizmas. Pokalbis su Ramute Rachlevičiūte
Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip sukonstruoti iš spiralių, zigzagų ir cilindrų. Apie tai ir spalvingą Ušinsko kūrybos kelią bei jo vitražus, stiklo vazas, marionetes, scenografijos ir
Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė
Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė
Giedrės Kazlauskaitės poetiniai peizažai ir (auto)portretai
Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Aspazijos etnomodernizmas. Pokalbis su Laima Laučkaite
Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Atviri Agnės Jokšės laiškai meno bendruomenei
Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke ir LTMKS pirmininke Agne Jokše apie as-meninį, bendruomeninį ir profesinį solidarumą, menininkų ir kuratorių laiškų knygą ir kodėl svarbu ne tik mokytis meno, bet ir išlaukti.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Kaip rašyti nebijant? Pokalbis su Viktorija Daujotyte
Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo kalbos ir žemės jausmo. Šioje knygoje kraštovaizdis, garsovaizdis ir sielovaizdis susipina į lietuvių ir žemaičių kalbų audinį. Autorė knygą apibūdi
Stiklinis Remigijaus Kriuko gyvenimas
„Dirbti su karštu lydomu stiklu tai lyg žaisti su gyvu smaugliu“, – sako stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Jis pasakoja apie savo kelią į stiklo pasaulį ir parodą „Prabangos sinonimai“ Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, kurioje stiklo skulptūros, objektai, instaliacijos dera su tapyba ir fotografija.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.
Ko negalima daryti muziejuje? Pokalbis apie postkuravimą su Monika Kalinauskaite
Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant
Regimoji šeimos albumų atmintis. Pokalbis su Ramune Vėliuviene
Grafikė ir visuomenininkė Ramunė Vėliuvienė išleido unikalią knygą – šešių kartų istoriją menančią vaizdų skrynią, pavadintą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (leidykla „Tyto alba“, 2025). Apie šios knygos sumanymą ir susipinančias šeimos, asmenines ir skirtingų laikmečių istorijas kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Vatikano radijo bangos. Pokalbis su Jonu Malinausku
Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje i
Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė
Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė
Babilonas – Berlynas – Vilnius. Severijos Janušauskaitės kino maršrutai
Aktorė Severija Janušauskaitė pasakoja apie savo vaidmenis teatre ir kine, muziką kaip įkvėpimą ir kūrybą, kas svarbu dirbant su skirtingais režisieriais ir kaip įlįsti į personažo kailį (ir nepamiršti išlįsti).Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Emilijos Čepulės bevardžiai ežerai ir stichijų knygos
Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Kuo alsuoja išpažintinė lyrika? Pokalbis su poete Lina Buividavičiūte
Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su poete Lina Buividavičiūte apie jos naują poezijos knygą „Kelionių“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), lietuvių poezijos transformacijas ir kaip išpažintinė lyrika tampa ne tik žaizdų atvėrimo, bet ir gydymo praktika.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Geležinis Vilniaus staugsmas. Pokalbis su Jurgita Ludavičiene
Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė pasakoja apie savo kelią į dailės pasaulį ir jos kuruotas parodas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Vienoje jų – parodoje „Geležinis Vilnius“ atsiskleidžia skirtingi miesto kultūriniai sluoksniai ir šiuolaikinių menininkų Vilniaus vizijos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Šiuolaikinė fotografija ir kosminiai peizažai. Pokalbis su Geiste Kinčinaityte
Laidoje „Iš balkono“ fotomenininkė ir fotografijos tyrinėtoja Geistė Kinčinaitytė pasakoja apie susidomėjimą šiuolaikine fotografija, savo studijas ir gyvenimą tarp dviejų šalių, kultūrų ir kalbų. Kaip susiję Marso, Mėnulio ir Islandijos peizažai, kuo panašus žmogaus ir dangaus kūnų vaizdavimas ir kaip skiriasi mūsų ir kameros akis.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Giluminiai tekstai. Pokalbis su poetu Mindaugu Kvietkausku
Laidoje „Iš balkono“ poetas ir literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas kalba apie „Gruntinius vandenis“ (leidykla „Odilė“, 2025) – naują savo poezijos, vertimų ir poetinės prozos knygą. Joje girdime požemines ir mirusiųjų upes, skirtingomis kalbomis rašiusius poetus ir savitą Mindaugo balsą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Šiaurės Atėnai ir atėnės. Pokalbis Giedre Kazlauskaite ir Egle Frank
Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis apie 35 metų sukaktį švenčiantį kultūrinės spaudos flagmaną – savaitraštį „Šiaurės Atėnai“. Apie laikraščio įkūrimą, redaktorius, ryškiausias asmenybes, eseistikos ir menotyros mokyklas, įsiminusius tekstus ir nuotykius kalbamės su buvusia ir esama redaktorėmis – poete Giedre Kazlauskaite ir prozininke Egle Frank.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Tapybos tiesa ir poezija. Pokalbis su Arvydu Šalteniu
Laidoje „Iš balkono“ tapytojas Arvydas Šaltenis pasakoja apie vaikystės išdaigas ir slėpynes Baranausko klėtelėje, menininkų drąsą pirmiems išstoti iš sovietų dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos revoliucijas, dailininkų grupę „24“ ir kodėl joje nebuvo moterų. O taip pat apie tiesos svarbą kūryboje ir poezijos gyvastį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Eilėraščio dramaturgija. Pokalbis su Mindaugu Nastaravičiumi
Laidoje „Iš balkono“ poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalba apie naują savo poezijos knygą „Antra dalis“ – jos scenarijus ir sapnus, eiles ir eilinius, žodžius ir dantis, pasimetusius atminties dėžėse.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
2024-ųjų įsimintiniausi. Pokalbis su Agne Narušyte, Marija Martinaityte ir Monika Pakeryte
Laidoje „Iš balkono“ apie įsimintiniausius 2024-ųjų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, knygas ir viešosios erdvės „minų laukus“ kalbasi menotyrininkės Agnė Narušytė, Marija Martinaitytė ir Monika Pakerytė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Nuo Kauno bienalės iki Lietuvos sezono Prancūzijoje. Pokalbis su Virginija Vitkiene
Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke, tarptautinių parodų ir projektų kuratore dr. Virginija Vitkiene kalbamės apie tai, kokio išsilavinimo ir charakterio savybių reikia kuruojant didelio mastelio meno ir kultūros projektus, sudarytus iš dešimčių ir šimtų mažesnių renginių. Kaip menotyros studijos, darbas Kauno bienalėje (ir jos sėkmingas pertvarkymas), projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė
Tremties kambariai. Pokalbis su Gintare Valevičiūte, Vytene Saunoriūte ir Jurga Graf
Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su interaktyvios parodos apie tremtį ir mūsų kolektyvinę atmintį kūrėjomis Gintare Valevičiūte, Vytene Saunoriūte-Muschick ir Jurga Graf apie tai, kaip Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai prabilo ne tik tekstais, fotografijomis, bet ir judančiais vaizdais, diorama ir net bijūnų krūmu.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Audžiama atmintis. Pokalbis su Laima Oržekauskiene-Ore ir Monika Krikštopaityte
Laidoje „Iš balkono“ menininkė Laima Oržekauskienė-Ore ir dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė kalbasi apie tekstilėje įaustą ir atspaustą atmintį, kultūrų susitikimus ir moirų verpiamas likimo gijas. O taip pat apie Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojamą menininkės parodą „Tekstilės esė“ ir neįtikėtinas kūrinių istorijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Knyga kaip architektūra ir sapnas. Pokalbis su Agne Dautartaite-Krutule
Kaip menininkė ir knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė pradėjo žiūrėti, skaityti, įsivaizduoti ir kurti knygas? Kokie jos įkvėpimo šaltiniai ir kas svarbu, kuriant išskirtinio dizaino knygą? Apie savitą mąstymo ir kūrybos procesą, naujas knygas ir rudenį vykusius svarbius knygos meno renginius pasakoja autorė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Gyvenimas tarp knygų. Pokalbis Eurika Stogevičiene
Pokalbis su knygyno „Eureka!“ įkūrėja Eurika Stogevičiene apie knygų namus, kuriuose susitinka skaitytojai ir rašytojai, „prarastos sielos“ ir seni draugai. Kaip knygynas keliauja į naujas erdves ir kuo įdomus savaitgalį vyksiantis „Paviljono knygų savaitgalis“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Vilniaus veidai. Pokalbis Aleksandra Jacovskyte
Kokį Vilnių mato fotomenininkė, scenografė, kostiumų dailininkė ir grafikė Aleksandra Jacovskytė? Kartu su autore sklaidome jos išleistus albumus „Vilniaus veidai“ ir „Vilniaus veidai+“, kuriame sutinkame daugiataučio miesto šviesuolius, menininkus, Aleksandros drauges ir draugus. Unikalus fotografės žvilgsnis, miesto ir asmeninės istorijos atveria skirtingus Vilniaus kultūrinius klodus.Ved. menot
Ekologinis nerimas ir apokaliptiniai scenarijai. Pokalbis su Skaidra Trilupaityte
Su kultūros politikos tyrėja ir parodų kuratore dr. Skaidra Trilupaityte kalbamės apie tai, kas inspiravo ją surengti parodą „Paskutinis paplūdimys“ LNDM Palangos gintaro muziejuje, ekologinį nerimą, karo grėsmę ir pasaulio pabaigos siužetus kultūrinėje vaizduotėje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Vilniaus konstibacija. Pokalbis su Gintaru Zinkevičiumi ir Agne Narušyte
Kas yra konstibacija? Tai fotografo Gintaro Zinkevičiaus sugalvotas terminas beprasmiškai besikartojantiems ir labai lėtai vykstantiems griovimo ir remonto darbams mieste. Zinkevičius stebi ir dokumentuoja Vilniaus kaitos procesus – griaunamus kino teatrus, remontuojamus stogus, taisomas gatves. Tuose procesuose dažnai dalyvauja ir šuo Pepė. Besikeičiančio Vilniaus kronikas galima pamatyti rotušėj
Debesų partitūros. Pokalbis su kompozitore Juste Janulyte
Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso bangos ir kosminės vibracijos. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašo, kad Justės Janulytės muzika „asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje jud
Atminties formos ir regimoji stoka. Pokalbis su Giedre Mickūnaite
Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Fotografijos magija ir technologijos. Pokalbis su Gintu Kavoliūnu
Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Pokalbis su Aiste Kirvelyte apie tapybines transformacijas
Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė įsiveržia į jos didelių formatų drobes kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė
Šiuolaikinio meno laikmenos ir savidisciplina. Pokalbis su Jurijumi Dobriakovu
Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir architektūros ryšius. 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertacija „Naujųjų medijų meno diskurso raida Lietuvoje XX a. 10-ajame –
