Istorijos perimetrai
Laida skirta papasakoti įdomiems, bet dažnai primirštiems ar tiesiog nepastebėtiems istoriniams reiškiniams ar įvykiams, kurie visuomenėje ilgainiui virto tarsi savaime suprantami ir todėl pranyko kasdienybės aktualijose. Ved. Rimas Bružas.
Episodes
Šnipų istorijos
Legendomis apipintos slaptųjų agentų istorijos virsta grožine literatūra ar meniniais kino filmais. Tačiau kiek juose yra realių įvykių ir istorinių asmenybių atspindžių? Tarpukario Kaune knibždėte knibždėjo šnipai, veikė skirtingų šalių agentai ir lietuviškos tarnybos, kovojančios prieš juos visus.Laidoje dalyvauja istorikas Bernardas Gailius.Ved. Rimas Bružas.
Gailienė apie tremties aidą visuomenėje: dėl Ukrainos visi suprato, kad tai vėl realu
Istorijos įvykiai dažniausiai yra ne apie džiaugsmą ar sėkmę. Praeityje yra nutikę daug kruvinų, sudėtingų, nemalonių ir traumuojančių įvykių, kurių rezultate turime gyventi šiandien. Ar tikrai esame istorijos pasekmių produktas, kaip praeitis veikia dabartį ir kaip derėtų naviguoti kolektyvinių istorinių traumų farvateryje? Laidoje – prof. Danutė Gailienė.Ved. Rimas Bružas.
Konklava
Vatikane išrinktas naujasis Katalikų Bažnyčios popiežius. Kaip veikia vienas slapčiausių pasaulyje susirinkimų? Kaip atsirado ir kaip vystėsi konklava? Kokios istorinės aplinkybės nulėmė, jog aukščiausias bažnyčios hierarchas iki šiol renkamas tokiu būdu?Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša.Ved. Rimas Bružas.
Lietuvos romų istorija
Tauta, visais laikais buvusi ne vien visuomenės paraštėse, bet ir arti įstatymo užribio. Apaugusi stereotipais ir mitais, turėjo tenkintis atstumtosios statuso.Laidoje dalyvauja Gopalas Michailovskis - tyrėjas, menininkas, Lietuvos romų istorijos ir atminties archyvo ir bibliotekos vadovas, Agnieška Avin - Lietuvos sociainių mokslų centro Sociologijos instituto antropologė, vaikų ir jaunimo centro
Antanas Gustaitis
Kartais pasiskundžiame herojų savo istorijoje stoka. Bet ar iš tiesų yra taip? Asmenybių deficitas realus, gal ne itin akylai ieškome, o aptikę nebūtinai deramai įvertiname? „Istorijos perimetrai“ skirti aviakonstruktoriui Antanui Gustaičiui. Laidoje dalyvauja Kauno istorijos muziejaus istorikas Simonas Jazavita.Ved. Rimas Bružas.
Trėmimai
1941 m. ir pokario trėmimai nusitaikė į tautos žiedą. Okupanto tikslas - eliminuoti geriausius, pakertant tautos potencialą. Kas anuomet tapo represijų aukomis ir ar sovietų planas sėti baimę suveikė? Ar šiandien dar jaučiame tremčių pasekmes ir kaip tai veikia dabartinę Lietuvos visuomenę? Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikai Jolita Jasinskienė ir Benas Navakauskas.Ved. Rimas Bružas
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė: muziejai dabar išgyvena aukso amžių
Iš apdulkėjusių, nuobodžių ir mažai kam įdomių ekspozicijų šuolis į modernias sales, interaktyvias parodas ir patrauklias erdves. Tai yra pastarųjų dešimtmečių kokybinis pokytis, atvedęs į muziejų Lietuvoje aukso amžių.Laidoje dalyvauja Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė dr. Rūta Kačkutė.Ved. Rimas Bružas
Tarpukario ir dabarties elito skirtumus įvardijusi istorikė: vien pinigų neužtekdavo
Tarpukario Lietuvos elitas. Kas galėjo save vadinti aukščiausio visuomenės sluoksnio atstovais ir koks buvo eilinių piliečių požiūris į juos? Elito vaidmuo, funkcija ir pareigos tuometinėje visuomenėje.Laidoje dalyvauja Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune istorikė Ingrida Jakubavičienė.Ved. Rimas Bružas
Trumpo biografiją apžvelgęs Kojala: jam svarbu būti ant žurnalų viršelių
„Kuomet klounas ateina į rūmus, jis netampa karaliumi, bet rūmai vista cirku“, – šis aforizmas pastaruoju metu prisimenamas ir vartojamas dažniau nei kada nors. Tiek klounas, tiek rūmai šiuo atveju nėra abstraktūs. Donaldui Trumpui dar nespėjus poste apšilti kojų, jis apvertė nusistovėjusią pasaulio tvarką ir chaoso tampa vis daugiau. Kas toks yra Donaldas Trumpas? Koks buvo jo kelias į Baltuosius
Dakaras
Kadaise atrodęs kone nepasiekiama svajone, šiandien Dakaro ralis daugeliui tapo įprastomis lentynėmis. Legendomis apipintame, sudėtingiausiomis pasaulio varžybomis vadinamame ralyje lietuviai dalyvauja kasmet ir spaudimas pergalių vis stiprėja. Nuo ko prasidėjo legendinis Dakaras ir kokia jo istorija?Laidoje dalyvauja lenktynininkas Karolis Raišys.Ved. Rimas Bružas
1930-ieji
Lietuvos aukso amžiumi vadintas XX a. 4-asis dešimtmetis. Idealizuotas metas, kuris dar ilgus metus buvo prisimenamas su didžiule nostalgija. Ar tai iš tiesų buvo geriausias tarpukario respublikos laikotarpis? Kokie visuomeniniai, valstybiniai ir tarptautiniai procesai vyko tuo metu ir kaip jie veikė valstybės ir žmonių kasdienybę?Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto istorikė doc. dr. Dalia Bu
Sukilimas
1863-1864-ųjų sukilimas Lietuvoje. Kaip ir kuo prie sukilėlių prisidėjo moterys ir koks buvo jų vaidmuo šioje nelygioje, bet teisingoje kovoje? „Juodųjų našlių“ juodi rūbai tapo tyliu pasipriešinimo imperijai simboliu, siutinusiu jos pakalikus.Laidoje dalyvauja istorikė Jolanta Karpavičienė.Ved. Rimas Bružas
Sovietinė psichiatrija
Psichiatrija sovietmečiu buvo paversta režimo įrankiu. Prasta higiena, nepakankamas maitinimas, po du ligonius vienoje lovoje, smurtas, patyčios, medicininiai eksperimentai ir koncentracijos stovyklą primenančios sąlygos. Pacientai – nuo dvasios negalią turinčių iki sistemai neįtikusių ir tokiu būdu nutildytų asmenų.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Tomas Vaiseta
Holokaustas
Holokausto Lietuvoje žaizda pati neužgis, kol nebūsime atviri sau. Kol neatsistosime prieš veidrodį ir nepažiūrėsime sau į akis.Laidoje dalyvauja LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys.Ved. Rimas Bružas
Lobis
Metų pradžioje Katedroje buvo atrastos Lietuvos valdovų karūnos. Atradimas, kurio neįmanoma pervertinti, bet ar gebame pasinaudoti nematerialiąja tokių lobių puse? Ar gali radiniai pasitarnauti patriotizmo skatinimui ir istorijos populiarinimui?Laidoje dalyvauja archeologas Saulius Poderis.Ved. Rimas Bružas
Vėliavos diena
Sausio 1-oji ne tik metų pradžia, bet ir Lietuvos vėliavos diena. Kokiomis aplinkybėmis ji buvo pirmą kartą iškelta Gedimino kalne ir kaip nutiko, kad turime ne dvispalvę, o trispavę valstybinę vėliavą?Laidoje dalyvauja istorikas Arvydas Anušauskas.Ved. Rimas Bružas
Niekieno vaikai
Nutylėta ir ignoruota sovietmečio pusė – apleisti, atskirti ir už šeimos ribų atsidūrę vaikai. Kokių motyvų vedami tėvai priimdavo sprendimą atsisakyti savo vaikų, o kada okupacinė valdžia nuspręsdavo juos atskirti nuo šeimos? Panaikinant vaikus buvo sprendžiamos ne tik asmeninės ar visuomeninės, bet net ir valstybinės problemos. Apie atsikratymą vaikais sovietmečio Lietuvoje.Laidoje dalyvauja Lie
Vilko vaikai
Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare Rytų Prūsijos vaikams atnešė siaubą. Jie matė gimtuosius namus niokojančius sovietų karius, matė tankų traiškomas pabėgelių kolonas. Netekę ar atskirti nuo tėvų, jie gavo „vilko vaikų“ pavadinimą. Ieškodami maisto ir išsigelbėjimo, jie traukė į Lietuvą. Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto doktarantė Rūta Matimaitytė.Ved. Rimas Bružas
Kauno zoologijos sodas
Kauno zoologijos sodas žinomas visiems, tačiau jo istoriją papasakoti gali nedaugelis. „Istorijos perimetrai“ keliauja į XX a. pradžią, kuomet gamtininkui Tadui Ivanauskui kilo idėja vaizdingame slėnyje įkurti zoologijos sodą, tačiau šiai minčiai lengvai įsikūnyti nebuvo lemta. Kaip kūrėsi iki šiol veikiantis zoologijos sodas, kokius pakilimus ir nuosmukius jam buvo paruošusi istorija?Laidoje daly
VLIK’as
Priversti palikti Lietuvą tapo svarbiausiais jos išlaisvinimo misijos veikėjais. Sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas iš krašto išvijo tūkstančius lietuvių, palikusių namus ir tapusių pabėgėliais. Tačiau laisvajame pasaulyje sukūrusiais stebuklą. Svarbiausios žinios apie Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą, jo veiklą ir nuopelnus mūsų laisvės byloje. Laidoje dalyvauja istorikas
Kauno IX fortas
Kauno IX fortas – šiurpiomis legendomis apaugusi vieta, iki šiol traukianti lankytojus ir smalsuolius. Kokia buvo šio objekto pirminė paskirtis, kokią funkciją atliko tarpukariu ir kaip nutiko, kad jam buvo lemta tapti vienu holokausto Lietuvoje simbolių. Laidoje dalyvauja Kauno IX forto istorikas Vytautas Petrikėnas.Ved. Rimas Bružas
Lietuvos šaulių sąjunga
Prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Koks buvo šios šiandien svarbų vaidmenį krašto gynybos schemose atliekančios organizacijos kelias ir raida? Pokalbis su Šaulių sąjungos vadu plk. ltn. Linu Idzeliu.Ved. Rimas Bružas
Istorijos inžinerija. Antrasis pasaulinis karas
Istorijos inžinerija, falsifikacija ir kitokie mėginimai Antrojo pasaulinio karo metais savo naudai interpretuoti įvykius. Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto bakalauro studijų ketvirtakursis, istorikas Dominykas Rudokas.Istorijos inžinerija. Antrasis pasaulinis karas.Ved. Rimas Bružas
Vincas Grybas
Vincas Grybas - Vienas žymiausių XX a. lietuvių monumentaliosios skulptūros kūrėjų. 1927–1928 m. keliavo po Italiją, Vokietiją, Austriją, Čekoslovakiją. 1928 m. sugrįžo į Lietuvą ir nuo 1929 m. apsigyveno Jurbarke, kur sukūrė žymiausius paminklus: Simono Daukanto, Vytauto Didžiojo, Žemaičio, Vinco Kudirkos, Petro Vileišio ir kitas iki šiol išlikusias skulptūras. Tačiau pirmomis Antrojo pasaulinio
Teisiniai valstybės pamatai
Valstybingumo atkūrimo dokumentai tarsi šalies gimimo liudijimai. Nepervertinamai svarbūs ir reikšmingi kiekvienos valstybės pamatai. Bet ne vieninteliai. Realizuota tautos valia – tik ilgo ir labai nelengvo kelio pradžia. Visa tai puikiai žinome iš mūsų nuosavos istorijos. Kiek mechanizmų turėjo būti užkurti ir pradėti deramai funkcionuoti, jog galėtume kontstatutuoti - taip, valstybė veikia. Vie
Karas žmonijos istorijoje
Kiekviena žmonijos karta svajoja apie taiką. Noras kurti pasaulio istoriją be karo ugnies šešėlių baimės dažnai sudūžta atsitrenkęs į realybę dar kartą supratus, jog labai gali būti, kad nesame sukurti taikai ir užuot pakeitę kito nuomonę, įtikinę savųjų argumentų teisumu, renkamės paprastesnį būdą – jėgą. Taip, kaip esame įpratę. Ar taikus sugyvenimas žmonijoje tėra utopija? Ką apie tai moko isto
Kvapų istorija
Kvapas – tai vienas svarbiausių žmogaus pojūčių, o kvepalų funkcija buvo suprantama kiek kitaip nei šiandien. Kvepalai Renesanso epochoje, visų pirma, buvo skirti gydymui. Manyta, kad kvepalai padeda išvengti ligų ar palengvina negalavimus. Kuo kvepėjo Lietuvos valdovai, didikai bei jų rezidencijos?Laidoje dalyvauja parfumerijos kultūros ir istorijos tyrinėtoja Eglė Bertašienė.Ved. Rimas Bružas
Vilniaus istorijos verpetuose
Paslaptingos Vilniaus vietos ir deficitinės prekės. Istorinę sostinę ištikusių okupacijų randai ir sporto varžybų aistrų aidai. Restoranų meniu, kietojo kuro deficitas mieste ir medumi gausūs bičių aviliai. Miestelėnų papročiai ir įpročiai bei juos griaunančios gamtos stichijos ir visą niokojantys karai.„Bet koks Vilniaus savinimasis yra pasmerktas“, - apie Vilnių rašė Česlavas Milošas.Laidoje dal
1941 m. Tremtis
Jiems sakė, kad veža dirbti, tačiau vežė tiesiai į mirtį. 1941 m. birželis tapo viena tamsiausių Lietuvos istorijos datų. Sovietų taikiklyje - naujosios Lietuvos kūrėjai. Išsilavinę ir darbščiausi lietuviai atsidūrė į Rytus žudančiai lėtai slenkančiuose gyvuliniuose vagonuose.Laidoje dalyvauja VU istorikas Algirdas Jakubčionis.Ved. Rimas Bružas
Karčemos
Kur prekybos kelių eita, ten ir karčemų būta – anuomet tai ir viešbučiai, ir valgyklos, ir susibūrimų vietos vienu metu. Karčemose buvo galima ir išgirsti naujienų iš viso pasaulio, ir sutikti įdomių žmonių. Čia gyvavo kitos taisyklės, kiti papročiai ir kita moralė. Kaip karčemos miesteliams padėjo tapti miestais?Laidoje dalyvauja istorikas prof. Rimvydas Laužikas ir Lietuvos viešbučių ir restoran
Romas Kalanta
Romas Kalanta sovietmečiu tapo uždraustu laisvės simboliu. Auka, virtusi eilėmis, protesto balsais ir nepriklausomybės vilties kuždesiu. Nenutildytas, neapšmeižtas ir neištrintas. Kiek Romo Kalantos atmintis gyva šiandien?Laidoje dalyvauja VDU istorikas prof. Kastytis Antanaitis ir VDU Lietuvių išeivijos instituto vadovas, istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius.Ved. Rimas Bružas
Spaudos draudimas
Prieš 120 metų rusijos imperija, keršydama už lietuvių ir lenkų sukilimą, uždraudė spaudą lotyniškais rašmenimis ir Lietuvoje sukėlė spausdinto žodžio revoliuciją. Iš už Nemuno per dažną lietuvio trobą, bažnyčią, su ūkininko ar miestelėno pagalba, pergudraujant žandarų paspęstas pinkles, šalį apraizgė slapti knygnešių keliai. Mėginę sunakinti, maskvėnai lietuvių kalbai ir raštui įteikė netikėtą do
Fotografijos istorija
Gandai apie fotografijos mirtį XXI a. buvo gerokai perdėti. Išlaikęs dviejų šimtų metų išbandymus ir transformacijas „piešimas šviesa“, arba fotografija, išgyvena jau nežinia kelintą pakilimo laikotarpį. Vertingas istorikų darbo įrankis, artefaktas, liudijantis išnykusius pasaulius ar išlikusias detales, amžininkų žvilgsnis, unikalus istorinių įvykių ir išblukiusios kasdienybės liudininkas.Laidoje
Karaliaučius
Rytų Prūsijos šiaurinė dalis – Kionigsbergo sritis, arba lietuviškai Karaliaučiaus kraštas – sovietmečiu virto Kaliningradu ir vadinta „nepaskandinamu sovietų lėktuvnešiu“. Karaliaučiaus krašto istorija, tragiškas jo gyventojų likimas, ideologijos sutryptas istorinis palikimas ir mitais apipinta sovietinis laikotarpis.Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI istorikas, humanitarinių mokslų d
Istorijos perimetrai. Karai ir taikos
Perprasti karo mechanizmą nėra lengva, bet pasitelkus istoriją – įmanoma. Neįtikėtina, bet visi karai tam tikru atžvilgiu panašūs: pradžia, kruvinos kovos, iliuzijų žlugimas, jėgų išsekimas ir pabaiga. Skiriasi kovos priemonės ir karo formos.Laidoje dalyvauja karo istorikas prof. Valdas Rakutis.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Archeologija
Jie tiesiogine prasme pirmieji paliečia istoriją. Atlieka didžiulį nematomą darbą toli nuo mokslo šventovių auditorijų tylos ir atminties įstaigų kabinetų susikaupimo. Jų darbo įrankiai toli gražu ne sterilūs, tačiau nuo jų kruopštumo ir precizinės tvarkos priklauso iki šiol nesklaidytų istorijos puslapių turinys. Laidoje dalyvauja archeologas Gintautas Vėlius.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Pasaulio tautų teisuoliai
Holokaustas Lietuvoje – vienas sunkiausių, gal net sudėtingiausias šalies istorijos puslapis. Kaip nutiko, jog vieni žmonės liko stebėtojai, o kiti, gelbėdami žydus, rizikavo savo ir savo artimųjų gyvybėmis?Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Išdavystės anatomija
Lietuvos partizaninio karo metu išdavystė, deja, nebuvo retas reiškinys. Ženkli dalis pokario kovotojų žuvo ar buvo suimti po to, kai artimos aplinkos asmenys atsigręžė prieš buvusius bendražygius ar ginklo brolius. Išdavystės anatomija ir nauji duomenys apie Kosto Kubilinsko veiklą.Laidoje dalyvauja LGGRTC istorikas Darius Juodis.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Neįvykusi istorija
Įsivaizduokime, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota sovietų ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Alternatyvus istorijos raidos scenarijus atskleidžia, kokia galėjo tapti visuomenė ir valstybė įvykių ratui pasukus kita kryptimi. Nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, reformų, sporto varžybų ir... rokenrolo. Neįvykusios istorij
Istorijos perimetrai. Istorijos dėsniai
XIX a. pabaigoje Europa naudojosi pramonės revoliucijos pasiekimais ir džiaugėsi ekonominės gerovės teikiamais privalumais. Paskui netikėtai ištiko Pirmasis pasaulinis karas. Pirmaisiais XXI a. dešimtmečiais senasis žemynas vėlgi mėgavosi sočiu ir nerūpestingu gyvenimu, tačiau ir vėl pražiopsojo karą. Laidoje svarstysime, ar tai tiesiog sutapimas, o galbūt istorijos įvykiuose galime įžvelgti tam t
Istorijos perimetrai. Tautos kodas
Tautos kodas. Ar jo kūrimas yra baigtinis procesas ir kuo jis skiriasi, kuomet tauta savo istorinės tapatybės ieško karo lauke ir taikos sąlygomis? Kodėl kritiniais nacijai momentais visada atsigręžiama į istoriją?Laidoje dalyvauja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus vadovė, mokslo darbuotoja hum. m. dr. Asta Skujytė- Razmienė.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Skundų galia
Sovietų nomenklatūra - kaip savi savus skundė Maskvai. Konkurencija, šmeižtas ir ideologinės kovos. Skundų rašymas sovietinės okupacijos metais tapo vienu iš nedaugelio būdų išsakyti skaudulius, atkreipti dėmesį į matomas ir tariamas problemas ir įrankiu suvedinėjant asmenines sąskaitas.Laidoje dalyvauja istorikas, knygos „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“ autorius Saulius Grybkauskas
Istorijos perimetrai. Laisvės bangos
Žmonės, geležinę uždangą įveikę ne kojomis, bet radijo bangomis. Lemtingomis Lietuvai dienomis radijo mėgėjas iš JAV tapo pagrindiniu žinių iš okupuoto Vilniaus šaltiniu. Tankams riedant sostinės gatvėmis, Amerikos lietuviai apie tai sužinojo ne iš žinių. Pokalbis su legendiniu radijo mėgėju Viliumi Rapšiu.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. 1863–1864 sukilimas
„Už jūsų ir mūsų laisvę“ skelbė 1863–1864 m. sukilėlių šūkis, o manifestas įtvirtintas kvietimu į „paskutinį europinės civilizacijos mūšį su laukiniu Azijos barbarariškumu“. Sukilimo tikslai ir dalyviai prieš 160 metų ir šiandien nepasikeitė, agresorius išlieka tas pats.Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto ir VU mokslininkė prof. Tamara Bairašauskaitė.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Rytų Prūsija
Iš geopolitinių žemėlapių dingusių valstybių nėra daug. Viena jų – Rytų Prūsija. Krašto likimas unikalus dar ir tuo, jog buvusias žemes pasidalino net 3 valstybės. Dvi modernios ir Rusija. Kaip klostėsi ištirpusios Rytų Prūsijos gyventojų likimai po skirtingomis vėliavomis ir ar galima tikėtis Rytprūsių atgimimo?Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto BRIAI mokslininkai doc. Silva Pocytė ir doc.
Istorijos perimetrai. Antanas Smetona
Sukanka 80 metų nuo Antano Smetonos mirties. Pirmojo Lietuvos Prezidento vaidmuo kolektyvinėje atmintyje sovietmečiu ir moderniais laikais. Koks buvo Antanas Smetona Prezidentas pirmoje kadencijoje ir kokiu tapo po perversmo? Žūties aplinkybės ir kodėl sostinėje nesiryžtama jam pastatyti paminklo?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas, doc. Algimantas Kasparavičius
Istorijos perimetrai. „Eurovizijos“ istorija
Vargu ar 1956 metais pradėto muzikinio konkurso organizatoriai tikėjosi, kad XXI a. jis taps „dainų olimpiada“. Per 68-erius metus konkurse dalyvavo 52 šalys, jos sudainavo 1721 dainą.Laidoje dalyvauja muzikologas Ramūnas Zilnys. Laidą veda Rimas Bružas.
Istorijos perimetrai. Bažnyčios vaidmuo istorijoje
Bažnyčios pozicija lūžiniais istorijos momentais, jos laikysena ir pasirinkimai pasaulyje vykusių geopolitinių kataklizmų, karų ir tektoninių pokyčių visuomenėse akistatoje.Laidoje dalyvauja VU Istorijos fakulteto profesorius dr. Arūnas Streikus.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Trečiasis Lietuvos Statutas
Trečiasis Lietuvos Statutas darė įtaką Prūsijos, Rusijos ir Ukrainos teisynų kūrimui, drauge ir daugelio kartų senojo žemyno žmonių likimams. Statute pirmą kartą užfiksuoti tolerancijos, teisės viršenybės ir lygybės prieš įstatymą principai šiandien yra Vakarų civilizacijos pamatiniai akmenys.Laidoje dalyvauja LDK instituto direktorius, VDU istorikas doc. Rūstis Kamuntavičius ir VDU istorikas, TLS
Istorijos perimetrai. Izraelis vs Palestina
Artimuosiuose Rytuose pratrūko smurtas. Tačiau žydų ir arabų konfliktus regione net suskaičiuoti sunku. Regis, karas čia niekada nesibaigė, buvo vien ilgesnių ar trumpesnių paliaubų periodai, kuriuos anksčiau ar vėliau nutraukdavo kruvini išpuoliai.Izraelio ir Palestinos konflikto genezė: kur istorijoje buvo padaryta klaida, užkodavusi Artimųjų Rytų problemas?Laidoje dalyvauja VDU Regionistikos ka
Istorijos perimetrai. Maisto istorija
Ar posakis „Esame tai, ką valgome“ tinka istorijai ir ką istorija žino apie tai, ką valgėme prieš šimtus metų ir dar seniau. Jei mes paragautume jų, o jie mūsų maisto – kas labiau nustebtų? Apie maisto istoriją su VU Komunikacijos fakulteto profesoriumi Rimvydu Laužiku.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Lietuvos kariuomenė
1918 m. lapkričio 23 d. buvo išleistas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 1, suteikęs juridinį pagrindą kariuomenei organizuoti. Lygiai prieš 105-erius metus padėtas kertinis Lietuvos kariuomenės akmuo. Vyko Nepriklausomybės karas ir ginkluotosios pajėgos kūrėsi mūšio lauke. Kokie reikalavimai buvo keliami kariams praėjusiame amžiuje ir ar kario profesija šiandien taip pat reiškia ypatingą
Istorijos perimetrai. Automobilizmo istorija
Šiandieniniame pasaulyje nėra paprasta sugalvoti kasdieniškesnį daiktą už automobilį, o dažnas be jo vargiai išsiverstų. Tai ne vien transporto priemonė, pasitaiko, jog automobilis tampa jo sąvininko įvaizdžio ar statuso dalimi. Koks buvo lietuvių santykis su mašinomis tarpukariu? Kokie automobiliai važinėjo Lietuvos keliais prieš 100 metų ir kodėl kurą skiesdavo spiritu?Laidoje dalyvauja retro au
Istorijos perimetrai. Didysis karas
Prieš 105 metus, 1918 m. lapkričio 11 d. baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Didžiuoju karu vadintas globalus konfliktas nusinešė milijonus gyvybių ir sugriovė senojo žemyno geopolitinį žemėlapį. Tai buvo tautinių valstybių kūrimosi metas. Imperijų griuvėsiuose mažosios Europos tautos gavo šansą realizuoti savo valstybingumą. Tuo tarpu šiandienines turbulencijas kai kas laiko Trečiojo pasaulinio ka
Istorijos perimetrai. Kolchozų visuomenė
Sulig sovietų armijos įžengimu į Lietuvą, šalyje prasidėjo destruktyvūs procesai, kurių metu naikinta tarpukario Lietuvos visuomenės struktūra. Kaimo vietovėse šio proceso ašimi tapo kolektyvinių ūkių, arba kolchozų, kūrimas. Sovietinėje utopijoje kaimo gyventojai užėmė žemiausią vietą visuomenės hierarchijoje – ūkininkai ir valstiečiai sovietizacijos sąlygomis tapo kolchoznikais. Apie kolchozų vi
Istorijos perimetrai. Karo teisė
Karuose ir ginkluotuose konfliktuose iki šiol labiausiai nukenčia civiliai. Konfrontuojančioms pusėms atsidūrus priešo teritorijoje neretai niekuo dėtų žmonių aukų išvengti nepavyksta. Istorija liudija, jog siekiant įbauginimo ar keršto, tyčiniai taikių gyventojų žudymo atvejai nėra reti. Dar dažniau pasitaiko, jog planuojant karinius veiksmus, civilių gyvenamosios zonos tapo taikiniais. Konfliktų
Istorijos perimetrai. Laisvamaniai tarpukario Lietuvoje
Religingas kraštas ir pamaldūs žmonės, tai – vienas stipriausių tarpukario Lietuvos stereotipų. Tačiau už šio oficialaus įvaizdžio slėpėsi daug įvairesnė visuomenė, nesivadovavusi religinėmis dogmomis ir gyvenimą organizavusi laisvamanystės principais. Laidoje apie laisvamanių organizacijas tarpukario Lietuvoje, žymiausius jų narius ir įtaką valstybei – su VDU SMF Sociologijos katedros profesore M
Istorijos perimetrai. Jonas Polovinskas-Budrys
Į Lietuvą amžino poilsio sugrįžta Klaipėdos operacijos vado Jono Polovinsko-Budrio palaikai. Kas buvo šis drąsus žmogus, vienintelis prieš 100 metų išdrįsęs vadovauti lietuvių žygiui į Klaipėdą ir pasiryžęs prisiimti atsakomybę už galimą karinės kampanijos nesėkmę tuomet, kai daugelis kariškių atsisakė tokios rizikos.Laidoje dalyvauja Karo istorikas Karolis Zikaras ir Klaipėdos universiteto BRIAI
Istorijos perimetrai. Generolas Povilas Plechavičius
Pasipriešinimo bolševizmui simbolis, žmogus, išgelbėjęs Lietuvos garbę ir už ją sumokėjęs savąja, kariškis, vadovavęs valstybės perversmui, laviravęs derybose su naciais ir dešimtmečius juodintas sovietų propagandos. Kodėl „bolševikų siaubu“ vadintas legendinis generolas Povilas Plechavičius dar ir šiandien yra ne visiems patogus istorijos veikėjas?Laidoje dalyvauja karo istorikas Gintautas Jakšty
Istorijos perimetrai. Litvinizmas - istorinė fikcija ar hibridinio karo dalis?
Griūvant Sovietų Sąjungai, baltarusiai išvystė nacionalinę istorijos teorija teigiančią, jog LDK – slaviška valstybė, viduramžių lietuviai – baltarusiai, o šiuolaikinė Lietuva – istorijos klastojimo padarinys.Litvinizmas – istorinės inžinerijos fikcija, nacionalistų mitas, siekis atsiriekti dalį istorijos ar informacinio hibridinio karo dalis?Laidoje dalyvauja Lietuvos istorijos instituto istorika
Istorijos perimetrai. Sportas ir politika
Sportas - pamėgtas politikos įrankis. Pagundai savo tikslams pasinaudoti atletų šlove ir milijonus sutraukiančiais reginiais neatsispiria ne tik diktatoriai, bet ir demokratinės valstybės. Aikštės ir stadionai tapo politinių pareiškimų arena, skambūs olimpiniai šūkiai virto infantiliais lozungais, o lygybės ženklas tarp sporto ir taikos išdilo. „Istorijos perimetrai“ apie ant sporto nusileidusią g
Istorijos perimetrai. In memoriam. Alma Adamkienė
Speciali laida, skirta Almai Adamkienei atminti. Buvusi pirmoji šalies ponia daugelio lietuvių akyse peržengė Prezidento žmonos statusą ir savo nuoširdumu bei labdaringa veikla pelnė net tuometiniam šalies vadovui nepalankių žmonių simpatijas.Laidoje dalyvauja „Academia cum laude“ vadovas, istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, VDU Istorijos katedros profesorius, Lietuvių išeivijos
Istorijos perimetrai. Lietuvos humoro istorija
Lietuvių humoro anatomija. Iš ko prieš 100 metų juokėsi tautiečiai, kokius ir apie ką kūrė anekdotus tarpukariu? Ar šiandien jie suprastų mūsų juokus, o mes jų? „Istorijos perimetrai“ apie rimtą reikalą – humorą antradienį po 12 val. žinių per LRT radiją.Laidoje dalyvauja mokslų daktarė Salomėja Bendoriūtė-Leikienė.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Lietuvių kalba sovietmečiu
Sovietmečio randai kalboje. Žodžiai, frazės ir posakiai iki šiol išduodantys kokį gilų įspaudą paliko 50 okupacijos metų. Kasdienėje šnekoje vis dar girdimi rusų kalbos aidai sufleruoja, jog sovietai kalbą naudojo kaip paveikų, sunkiai pastebimą ir todėl grėsmingą ideologijos įrankį. Ar deformuota kalba pajėgi grįžti į natūralų raidos kelią? Apie svetimos kalbos invazijos grėsmes ir liekamuosius j
Istorijos perimetrai. Vilniaus ir Vilniaus krašto istorija
Ginčams ir pašmaikštavimams apie tikrus vilniečius nurimus, metas ramiai ir be pykčio pakalbėti apie Vilniaus ir Vilniaus krašto gyventojus. Kas jie tokie buvo, kokia kalba kalbėjo, kokius darbus dirbo, gyvenimus gyveno, ir pakeliui sužinoti unikalią istorinės Lietuvos sostinės istoriją. Laidoje dalyvauja Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto vadovė, Mykolo Romerio universiteto docentė, istorikė
Istorijos perimetrai. Lietuvių kalbos raida
Vienas svarbiausių tautos išlikimo atributų – kalba. Kaip vystėsi ir kito lietuvių kalba? Kokie procesai vyko tarpukariu, kodėl šiandien kalbame kiek kitaip nei praėjusio amžiaus viduryje ir kaip kalbėsime ateityje? Lietuvių kalbos istorija, raida, dabartis ir ateitis pokalbyje su VU Filologijos fakulteto docentu, kalbininku dr. Antanu Smetona.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Sovietinis teisingumas
Sovietinės teisės ypatumai. Blogio imperija visais įmanomais būdais imitavo teisingumą, tačiau teisė buvo skirta aptarnauti sistemą - žmožgudys sulaukdavo mažesnės bausmės už režimo oponentą arba kaip teisė buvo naudojama siekiant išplauti žmogiškasias vertybes. Kaip fukcionavo SSRS teisinė sistema? Pokalbis su MRU Teisės mokyklos doc. dr. Dovile Sagatiene.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Komunistų partija Lietuvoje. Sovietmetis
Lietuvos komunistų partija darė įtaką visiems, kiekvieno okupuotos šalies piliečio gyvenimui. Kasdiena, buitis ir net privatus žmonių gyvenimas buvo surežisuotas komunistų utopinių vizijų. Ar buvo įmanomas gyvenimas, karjera ir sąlyginė gerovė, nepriklausant komunistų partijai? Pokalbis su VU TSPMI doc. dr. Nerija Putinaite.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Lietuvos komunistų partija
Komunistų partija neatsiejama nuo Lietuvos okupacijos ir todėl pagrįstai kaltinama dėl visų su ja susijusių pasekmių. Bandymai kriminalizuoti šios partijos veiklą kartojasi, bet diskusijose kylančiuose ginčuose vienareikšmiškos nuomonės nėra. Laida apie KP Lietuvoje tarpukariu ir nepriklausomybės atkūrimo procesuose. Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto istoriku doc. Algimantu Kasparavičiumi.V
Istorijos perimetrai. Lietuvos žydų gelbėtojai
Kita Holokausto pusė. Dažnai pasididžiavimą Lietuvos žydų gelbėtojais užgožią gėda už nacių kolaborantus lietuvius, tačiau atsiminti šviesą tamsybėje nešusius – privalome. Už vieno gelbėtojo nugaros buvo jo šeima ar net visa bendruomenė, be kurios paramos nuslėpti didelę ir mirtinai pavojingą paslaptį buvo neįmanoma. Apie Lietuvos žydų gelbėtojus pokalbis su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono
Istorijos perimetrai. Smurto prieš moteris istorija
Smurto prieš moteris fenomenas, deja, egzistuoja visame pasaulyje, visose kultūrose ir visuose socialiniuose sluoksniuose. Ne išimtis ir neretai idealizuojama tarpukario Lietuva. Už istorinėje atmintyje įsitvirtinusio progresyvios visuomenės vaizdinio slepiasi moterų diskriminacija, socialinė nelygybė ir smurtas artimoje aplinkoje. Apie stereotipus ir prievartos prieš moteris Lietuvoje kontūrus.Po
Istorijos perimetrai. Šaltasis karas 2
„Ant Europos žemyno nusileido geležinė uždanga“, – 1946 metais ištarė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. Ši žymioji Vinstono Čerčilio kalba laikoma „šaltojo karo“ pradžia. 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai, senajame žemyne įsivyravo sąlyginė taika, kurią, pradėjusi plataus masto karą Ukrainoje, nutraukė Rusija. Vakarų valstybės susivienijo ukrainiečių kovoje su okupantais. Ar gali būti,
Istorijos perimetrai. KGB agentai
Paslaptimis ir mitais apaugusi KGB veiklos sritis – agentai. Vienas svarbiausių sovietinio saugumo galios elementų, padėjusių užtikrinti visuomenės kontrolę, skleidusių baimę ir tarpusavio nepasitikėjimą, jog visur kyšo KGB ausys ir akys. Apie iki šiol diskusijas keliančią temą – KGB agentus – pokalbis su LGGRTC Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vadove dr. Kristina Burinskaite.Ved. Rim
Istorijos perimetrai. Vasario 16-osios išvakarės
Geopolitiniai procesai pasaulyje ir Nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybės Lietuvoje. Valstybė be sienų, be įstatymus priimačios valdžios, tačiau su sostine Vilniuje. Kaip nepriklausomybės deklaracijos sukuria valstybę?Laidoje dalyvauja LGGRTC direktorius Arūnas Bubnys ir Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyr. muziejininkė dr. Vilma Bukaitė.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Matilda Olkinaitė. Holokausto atmintį atrakinantis dienoraštis
Lietuviškoji Anna Frank. Į lietuvių kultūros istoriją sugrįžta vos devyniolika metų šiuo pasauliu galėjusi pasidžiaugti Lietuvos žydų poetė Matilda Olkinaitė. Holokausto atmintį atrakinantis dienoraštis. Pokalbis su literatūrologu prof.dr. Mindaugu Kvietkausku.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. 1863–1864 metų sukilimas
Šiemet minime 1863–64-ųjų sukilimo 160 metų sukaktį. Kokius istorinius dėsningumus liudija antrasis 19 a. sukilimas prieš Rusijos imperiją ir kokios jo paralelės su nūdienos geopolitinėmis aktualijomis? Istorikai skelbia išvadą – rusijos imperializmas niekur nedingo ir šiandien stebime mutavusias jo apraiškas. Pokalbis su istorike Olga Mastianica.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Klaipėdos krašto prijungimas
Laida skirta Klaipėdos krašto prijungimo 100-mečiui. Stereotipai ir realūs įvykiai. Kodėl ilgus metus tikėjome „sukilimo“ legenda ir kodėl tarpukariu Klaipėdos operacijos detalės buvo kruopščiai slepiamos? Tarptautiniai kontekstai ir kodėl Kauno Lietuvai nepavyko laimėti Klaipėdos krašto žmonių simpatijų. Pokalbis su Klaipėdos universiteto BRIAI istoriku Vasilijumi Safronovu.Ved. Rimas Bružas
Istorijos perimetrai. Kaip subyra autokratinės sistemos?
Praėjusiais metais 70 proc. žmonijos gyveno autokratinio tipo valstybėse ir šis skaičius linkęs augti. Tuo tarpu istoriniai duomenys neįkvepia – vienam režimui žlugus, statistiškai dažniau judama ne demokratijos, bet naujos autoritarinės sistemos sukūrimo link. Labiau adaptuotos, prisitaikiusios ir dar žiauresnės. Kaip subyra autokratinės sistemos? Pokalbis su Rytų Europos studijų centro direktori
Istorijos perimetrai. Sausio 13-oji. Stereotipai ir teisė
Žvilgsnis į sausio 13-ąją iš kriminologinės perspektyvos. Kriminologai teigia, jog ši dimensija ne tik išplečia sausio 13-osios įvykių vaizdą ir padeda juos geriau suvokti, bet suteikia galimybę konkrečias situacijas pamatyti budelių akimis. Viešosios erdvės stereotipai ir teisinis įvykių traktavimas pokalbyje su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto dr. Salomėja Zaksaite.Ved. Rimas B
Istorijos perimetrai. Sovietinės buities grimasos
Šeima, santuoka ir lyčių lygybės grimasos sovietmečiu. Įstatymu reglamentuoti tėvų ir vaikų santykiai, sovietinė meilė bei neformalios buities gerovės klausimų strategijos. Nuo ideologinių skyrybų iki dirbančių tarybinių namų šeimininkių. Apie sovietmečio buities grimasas pokalbis su istorike, knygos „Neplanuotas gyvenimas“ autore Dalia Leinarte.Ved. Rimas Bružas
