Laikas kultūrai
Nauja laida, kurioje aptariami aktualūs įvykiai. Paskutinę savaitės dieną atsigręžiama į besibaigiančią savaitę, akcentuojant ne įvykių kroniką, o ieškant gilesnio požiūrio, kalbant apie įvykius ir naujus reiškinius, atskleidžiant asmenybes, kurioms prabėgusi savaitė yra svarbi. Kalbama tiek apie meno įvykius (ir ne tik didžiuosiuose miestuose), tiek apie platesnes kultūros temas: ar nuolat reformuojama švietimo sistema turi viziją, ko yra siekiama; ar suvokiame pavojus demokratijai besikeičioje visuomenėje; kodėl taip mažai apmąstome ir analizuojame sovietmečio kultūros palikimą; kas yra radikalizmas ir kada jis aštrėja; bendravimo – kultūros – asmenybės paviršutiniškumas ir kt. Laidą veda Jolanta Kryževičienė.
Epizodai
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: režisierius Gytis Lukšas
Mohikanai. Pirmoji ciklo laida.Gytis Lukšas - vienas žymiausių, unikaliausių Lietuvos kino režisierių, kurio filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Duburys“ tapo mūsų kino aukso fondu. Režisieriaus filmuose net aktoriai-žvaigždės norėdavo suvaidinti kad ir epizodinius vaidmenis, nes Gytis Lukšas visada mokėjo išklausyti, pamatyti ir atskleisti dar nematytus tale
1926-ųjų Kaunas: miestas, kurio istorijos kalba ir šiandien
Koks buvo Kaunas 1926-aisiais? Laikinosios sostinės kasdienybė, miestelėnų gyvenimai, spaudoje ir eteryje nuskambėję įvykiai bei pasakojimai atveria ano meto miesto pulsą. Šios istorijos leidžia ne tik pažinti praeitį, bet ir atpažinti jos sąšaukas su dabartimi – pamatyti, kaip tuometiniai žmonės įsivaizdavo save, miestą ir ateitį. Pašnekovės VDU profesorė Auksė Balčytienė ir istorikė VDU profesor
Radijo amžius. Dešimt stotelių. „Literatūros akiračiai“ II dalis
„Be autocenzūros nebūtų jokios kultūros. Kuo baigėsi varžtų atleidimas mes galime stebėti socialiniuose tinkluose“,- sako buvęs laidos „Literatūros akiračiai“ vedėjas Virginijus Gasiliūnas.Penkerius metus, nuo 2001-ųjų, literatūros istorikas, redaktorius, svarbių istorinių tekstų ir raštų rengėjas bei sudarytojas Virginijus Gasiliūnas kūrė svarbiausią to meto literatūrinę laidą ir suteikė jai ypat
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. „Literatūros akiračiai“ I dalis
Literatūra į radiją atėjo nuo pat pirmųjų transliacijų: buvo skaitomi originalūs kūriniai, į studiją ateidavo patys rašytojai arba žymiausi to meto aktoriai. Viena iš ilgiausiai radijo eteryje gyvavusių laidų - legendiniai „Literatūros akiračiai“. Daugiau kaip penkis dešimtmečius, iki 2020 metų, ją kūrė Erika Drungytė, Valdas Gedgaudas, Virginijus Gasiliūnas, Rimantas Kmita, Mindaugas Nastaravičiu
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. „Homo cultus“
2003-ių metų rugsėjį kartu su naująja Klasikos programa savo eterio kelionę pradėjo tiesioginių autorinių laidų juosta "Homo cultus" - kultūros žmogus. Penkis kartus per savaitę į radijo studiją ateidavo vis kitas garsus ir žinomas kultūros žmogus pasikalbėti su pašnekovais įvairiomis meno, politikos, istorijos temomis. Garsusis kino kritikas Saulius Macaitis vedė laidą „Judantys paveikslėliai“. „
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Audra Girijotė „Žmonės ir idėjos“
„Žurnalistai dažnai negali padėti žmonėms, tačiau gali suteikti galimybę jiems kalbėti. Mes turime išlaikyti galios pusiausvyrą“,- sako žurnalistė Audra Girijotė, kūrusi radijo laidas „Be sienų“, „Vėjas vakarų krypties“, „Naujas laikraštis“, „Žmonės ir idėjos“, viena pirmųjų pradėjusi radijo dokumentikos pasakojimus. Audros laidos, kurias ji rengdavo ilgai, nepaisydama savo asmeninio laiko ribų, v
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Laida „Kultūros savaitė“
1998 metų rugpjūčio 1-ą dieną radijo eteryje įvyko pirmoji kultūros žurnalo „Kultūros savaitė“ transliacija. Jau pirmoje laidoje išryškėjo svarbiausi struktūros ir kūrimo principai: įvairūs žurnalistikos žanrai, svarbiausi savaitės įvykiai, visos Lietuvos kultūros akcentai, ilgasis pokalbis rubrikoje „Sėskim ir pakalbėkim“.Kaip gimė iki šiol transliuojama laida, kokie buvo pagrindiniai darbo krite
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Radijo diktorės
Radijo žmonės juokaudavo: dėl ko žmonės klauso radijo? Dėl žinių ir orų! Kas visa tai skaitydavo? Ilgus dešimtmečius populiariausi radijo balsai – diktoriai!Dažniausiai pirmuoju radijo diktoriumi minimas Petras Babickas. Tačiau pirmąja diktore tapo Lietuvos universiteto Teisių fakulteto ketvirto kurso studentė Irena Garmiūtė. kurią laidoje prisimins jos sūnus Andrius Eitutis. Jau po karo į radiją
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Vyriausias garso režisierius Jonas Mašanauskas
„Koncertus montuodavome žirklėmis, net trisdešimt antrines natas sumontuodavom. Su ta technika, kurią turėjome, mes darėme stebuklus. Net ir seniai įrašyti koncertai šiandien skamba visai neblogai“,- sako keturis dešimtmečius Lietuvos radijo garso režisieriumi, Fondinių įrašų studijos vadovu dirbęs Jonas Mašanauskas.Apie populiariųjų dainų istorijas, apie tai, kaip buvo įrašoma muzika ir kas patek
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. „Lietuvių godos“
„Įsivaizduokite radijo laidų autorius - dirbančius, kuriančius, kad socialistinio darbo planai būtų geriau vykdomi. Gyventi toje prievartos atmosferoje radijo žmonėms buvo dar sunkiau, nes dažnas viena galvodavo, o kita sakydavo“, - prisimena ilgametis radijo laidų „Netikėti susitikimai“, „Lietuvių godos“ autorius, solistas Balys Urbonas.Iš Dzūkijos, iš partizanų lopšio kilęs Balys Urbonas paaugly
Radijo amžius. Dešimt kultūros stotelių. Radijo teatras
Pradedame dešimties laidų ciklą, skirtą radijo 100-mečiui.1926 metais radijo istorija prasidėjo beveik drauge su tiesioginėmis radijo teatro transliacijomis. Kaip keitėsi šis unikalus radijo žanras? Kokią cenzūrą teko patirti sovietmečiu dirbusiems redaktoriams ir režisieriams? Kokį radijo teatrą kuria šiuolaikiniai menininkai?Laidoje skamba archyviniai įrašai ir spektaklių ištraukos, Ramintos Jon
Aleksandra Kasuba. Net viską praradęs žmogus gali pasiekti kūrybos aukštumas
„Šiandien, kai mums trūksta tikėjimo tradicinėmis, religinėmis, humanistinėmis vertybėmis, kai trūksta ateities vizijos, kūrybinė laisvė gali išgelbėti pasaulį“,- taip apie Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos gyvenimą kalba jos kūrybos tyrinėtoja, parodų kuratorė ir knygų sudarytoja, VDA profesorė, dr. Elona Lubytė. Šiuo metu vy
Lina Dirmotė: šiandien trūksta kritinio mąstymo - laisvo žmogaus mąstymo
Kodėl šiandien yra svarbu mąstyti kritiškai, pasitelkti smalsumą, įžvalgumą? Kokios drąsos reikia, kad galėtum atmesti visuotinai priimtas tiesas ir išsakyti kitokią nuomonę? Kaip atskirti faktus nuo nuomonių ir manipuliuojantį žmogų nuo nuoširdžiai draugiško? Kritinio mąstymo galima išmokti atliekant specialias užduotis ir atvirai atsakant į esminius klausimus, kuriuos rasite naujoje psichologės,
Sunzi: jeigu nori pergalės - pažink save, priešą, dangaus ir žemės dėsnius
Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų Kinijoje buvo sukurtas Sunzi traktatas „Karybos dėsniai“. Nors iš pirmo žvilgsnio tai knyga apie karo strategiją, karybos dėsnius ir karvedybos taisykles, kūrinys yra tarsi Kinijos kultūros, mąstymo šaknys, jis tapo aktualus pasaulio mąstytojams, ekonomistams, politikams, nes čia kalbama apie strateginį mąstymą, konfliktų valdymą, sprendimų priėmimą. Apibendr
Virginijus Gasiliūnas ir Rimantas Kmita apie legendinius „Literatūros akiračius“
Šiais metais minime Lietuvos radijo 100-metį. Pusę amžiaus pagrindinė radijo laida apie literatūrą buvo „Literatūros akiračiai“. Sovietmečiu būdavo įrašomos surepetuotos laidos, atėjus Nepriklausomybei laida tapo pilietiškumo ir laisvės tribūna. Kaip laidą keitė, kokią literatūrą norėjo pristatyti, kokių pokalbių taip ir nepavyko įrašyti prisimena du laidos vedėjai: redaktorius, literatūros istori
Spektaklio „Laukinė antis“ kūrėjai klausia - ar tiesa padarys mus laisvus?
Režisieriaus Oskaro Koršunovo Jaunimo teatre pastatyta Henriko Ibseno pjesė „Laukinė antis“ grąžina mus į klasikinio teatro atmosferą ir kelia amžinuosius klausimus - ar tiesa išlaisvina, ar panardina veidu į purvą? Kodėl idealus beatodairiškai ginančiais žmonėmis taip lengvai gali manipuliuoti kiti, taip pat ir imperialistinė valdžia? Kas yra svarbiausia žmogiškuose santykiuose?Padiskutuoti apie
Knygų redaktoriai - kalbos Cerberiai, rankraščių gelbėtojai ar teksto korektoriai?
Visi prisimename garsiąją frazę „Bausti negalima pasigailėti“, kurios prasmė priklauso nuo kablelio vietos. Kas gali išspręsti šią lemtingą kablelio dramą? Pasirodo, geras redaktorius!Kas yra geras redaktorius ir kiek jis gali padėti autoriui ar vertėjui? Kokios kovos vyksta su autoriais, kuriems brangus kiekvienas žodis? Kodėl „už ausų“ ištempę tekstą redaktoriai vis dar lieka nematomi? Kokių nuo
Timothy Snyderis: pozityvi laisvė reiškia būti laisvam ne nuo ko, o dėl ko
Į lietuvių kalbą išversta naujausia amerikiečių istoriko, intelektualo Timohy Snyderio knyga „Apie laisvę“. Kaip rašo autorius, tai knyga tiems, kas nori būti laisvi.Kaip šiandien, karų ir krizių akivaizdoje, mes suvokiame laisvę? Kodėl kai kurios šalys ir jų valdovai įsitikinę, kad yra laisvi žudyti ir vogti? Ką mums liudija ir ko moko herojiška ukrainiečių narsa ginti savo laisvę? Kodėl mums šia
„Dievų miško“ rankraštis – žiauraus Balio Sruogos mūšio su cenzūra atvaizdas
Praėjo 80 metų nuo vieno garsiausių Lietuvos literatūros kūrinių - Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ sukūrimo. Ir tik dabar pamatysime, kokį kūrinį iš tiesų buvo sukūręs rašytojas, koks buvo jo pirmasis rankraštis ir kokias kančias reikėjo patirti kovojant už kiekvieną sakinį su cenzūra. Apie kraupią „Dievų miško“ redagavimo ir leidybos istoriją, apie tai, kokį romano originalą mes netrukus pama
Apie neblėstančią Agathos Christie šlovę: skaitytojai žino, kaip baigsis, bet perka knygas
Garsiausia detektyvų rašytoja Agatha Christie yra sakiusi, kad geriausios knygų idėjos jai kildavo plaunant indus. Kokia buvo detektyvų karalienės virtuvė, kur gimdavo mirtini receptai? Kuo skaitytojas traukia keistos išvaizdos, pedantiškas belgas Erkiulis Puaro? Kiek prie jos romanų šlovės prisidėjo kinas?Kodėl praėjus 50 metų nuo detektyvų karaliene vadinamos rašytojos mirties mes vis dar skaito
Vytautas V. Landsbergis: istorinės traumos nesibaigia, stribiškas naratyvas atgimsta
Metų pabaigoje pasirodė naujas rašytojo, kino režisieriaus Vytauto V. Landsbergio romanas „Bevardžio sagos“, 20 metų rašyta knyga. Tai aštuonis dešimtmečius apimanti Lietuvos istorijos saga, kurioje skaudžiausios tėvų ir senelių patirtys per nematomas gijas perduodamos vaikams ir anūkams. Pokaris, partizaninio karo prasmė ir tragizmas, sovietmečio degradacija - visos patirtos netektys, traumos ate
Kostas Strielkūnas: knygoje norėjau sukurti paslaptingą, net mistišką atmosferą
Kas atsitinka, kai mažo kaimelio žmonės staiga pradeda gauti laiškus, pasirašytus Kalniškio velnio? Kodėl prieš septynerius metus paskendusio jauno vyro mirtį vis dar gaubia paslaptis? Ką slepia juoda ežero gelmė ir kaip visa tai susiję su staigiomis žmonių mirtimis?Visi šie klausimai meistriškai pinami naujame detektyve „Mieste nebetiki velniais". Pokalbis su debiutinės knygos autoriumi Kostu Str
Oraus ir laisvo žmogaus tekstai. Kad suprastum save ir pasaulį
Kas mus moko sąmoningumo, kuris būtinas, norint suvokti pasaulio procesus ir pasirinkti, kokiu būti žmogumi? Kas skatina ginti vertybes, kai galios pozicijoje esančios jėgos pavojingai keičia pusiausvyrą?Kiekviena gera knyga stiprina vertybinį pamatą, imunitetą manipuliacijoms ir kritinį mąstymą.Kultūros asamblėja pateikė literatūrines rekomendacijas „Oraus ir laisvo žmogaus tekstai“, dvidešimt vi
Gražiausi Kauno namai saugo tragiškiausias žmonių istorijas
Naujausios architektūros tendencijos užtvindė nepriklausomybę atkūrusios tarpukario Lietuvos sostinę Kauną. Žinomiausi valstybės veikėjai, menininkai ir net paprasti tarnautojai statė namus, gražiausiose miesto vietose kilo elegantiški, skoningi statiniai. Per du dešimtmečius išduota 12 tūkstančių statybos leidimų.Tačiau sovietų okupacija viską pakeitė. Daugybė gražiųjų pastatų šiandien saugo beve
„Paviljono knygų savaitgalyje“ - mažųjų leidyklų didelės knygos
Prasidėjo 10-asis mažųjų leidyklų organizuojamas „Paviljono knygų savaitgalyje“. Kaip mažosios leidyklos kuria savo unikalumą? Kas motyvuoja sunkiai dirbti, bet visomis išgalėmis siekti kokybės? Kaip sudėtingoje knygų rinkoje išgyventi? Apie jubiliejinį renginį ir kasdienį gyvenimą - leidyklos Baziliskas projektų vadovas, poetas, vertėjas Simonas Bernotas, leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūk
Adomas Juška: kodėl išjungiame žmogiškumą, kai kalbame apie žūstančius Palestinos vaikus
„Jeigu pasakyčiau, kad raketa Kijeve pataikė į mokyklą ir žuvo 15 vaikų, tai iššauktų žmogišką reakciją - taip negali būti. Bet jei pasakyčiau, kad ta mokykla buvo Gazoje? Negaliu suprasti, kodėl tada išjungiame žmogiškumą?"- klausia režisierius Adomas Juška Jaunimo teatre statantis spektaklį pagal palestinietės rašytojos Adania Shibli knygą „Menka detalė“ (leidykla Rara).Pokalbis su režisieriumi
Neringa Bliūdžiūtė apie Terry Szuplat knygą: gerai kalbai svarbiausia vertybinis stuburas
„Jeigu politiko kalboje atpažinsime, kur jis nori mus nuvesti, ar jis nori mus suskaldyti, tada suprasime, kodėl jis taip daro. Retorika yra nuostabus įrankis kritiniam mąstymui“,- sako retorikos specialistė Neringa Bliūdžiūtė, analizuodama Terry Szuplat knygą „Menas kalbėti“.Aštuonerius metus Terry Szuplat dirbo JAV prezidento Baracko Obamos kalbų rašytoju. Naujoje savo knygoje jis pasakoja apie
Giedrė ir Algis Bitautai linksmai ir skaudžiai apie prestižinę mokytojo profesiją
„Mokytojo išpažintis“( Alma littera) taip vadinasi ironiška, linksma ir kartu skaudi, trikdanti knyga apie mokytojo kasdienybę. Pasakojimas apie mokytoją Alfą ir jo žmoną Birutę skaitytoją atveda į mokyklą, kur bet koks mokinys gali pasiųsti savo mokytoją ir įteikti granatą, sugrąžina į namus, kur žmona prasitaria, kad žmogumi vyras tampa tik tada, kai nereikia į mokyklą. Kur yra prestižine turėju
Artūras Svarauskas: norėjau suprasti, kodėl sovietų okupacija buvo tokia lengva, paprasta
Kodėl 1940 metais Lietuvos okupacija įvyko taip lengvai ir paprastai? Kodėl nebuvo nė vieno šūvio ar diplomatinio protesto? Ar buvo įmanoma išvengti bent laikino nepriklausomybės praradimo, ar tai buvo neišvengiamas įvykis? Kuo pasireiškė lėto skverbimosi strategija į Lietuvą?Atsakymus į visus šiuos klausimus rasite Lietuvos istorijos instituto neseniai išleistoje knygoje „Lietuvos visuomenė 1939
Marius Ėmužis: valdant Sniečkui galėjo būti ir blogiau, bet nebuvo ir gerai
„Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“. Taip vadinasi neseniai išleista knyga, daugiau kaip 400 puslapių tyrimas, kurio autorius - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas, humanitarinių mokslų daktaras, tinklalaidės „Ko tyli istorikai?“ bendraautorius istorikas Marius Ėmužis. Kodėl šiandien yra svarbu tyrinėti sovietmečio politinės nomenklatūros gyv
Kaip išgyventi knygynams? Ar tai tik knygų ir daiktų parduotuvė, ar kultūros vieta?
Nuo nepriklausomybės pradžios Lietuvoje liko keturis kartus mažiau knygynų. Pasikeitęs gyvenimo būdas, skaitymo įpročiai, atsiradusi internetinė prekyba savininkus privertė spręsti daugybę iššūkių. Kaip išgyventi ir netapti tik daiktų parduotuve? Ką padaryti, kad knyga paprasčiau pasiektų skaitytoją? Kaip mažinti knygų kainas? Diskusijoje dalyvauja „Pegaso“ knygynų tinklo direktorė Jurga Sakalausk
Knygoje „Karas“ - politikos užkulisiai, slapti susitikimai, pastangos stabdyti karus
Nors dar ir šiandien vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, Izraelio karo veiksmai, amerikiečių žurnalistas Bobas Woodwardas parašė knygą, kurioje analizuoja ne tik šiuos du karus, bet ir politinius karus JAV valdžioje. Per vieną savo kadenciją Prezidentas Joe Bidenas turėjo išspęsti daugybę gyvybiškai svarbių globalių problemų. Pasinaudodamas slaptais dokumentais, interviu su įvykių liudininkais aut
Kaip prisimename Leonidą Donskį? Įvairiai. Nes „Donskis yra Donskis“
Kitąmet sukaks jau dešimt metų, kai nebeliko filosofo, pedagogo, eseisto, viešojo intelektualo Leonido Donskio. Naujoje knygoje „Donskis yra Donskis“ beveik penkios dešimtys žmonių dalinasi prisiminimais apie šią neeilinę asmenybę ir daugelis tekstą baigia žodžiais: man jo labai trūksta. Šiuos visus Liuką (taip jį vadino draugai) pažinojusius žmones kalbino Jolanta Donskienė, Leonido draugė, žmona
Knygų reklamos iššūkiai: kaip veiksmingai kalbėti apie literatūrą?
Nedidelė Lietuvos knygų rinka yra tiesiog prisotinta knygų - įvairiausių žanrų, skirtų skirtingiems skoniams ir skaitytojams. Tačiau dažnai ir labai geras literatūros kūrinys lieka nepastebėtas, neatrastas skaitytojų.Kokia komunikacija, rinkodara, reklama šiandien veikia? Daug žmonių nebetiki daug žadančiomis reklamomis, daug „like“ socialiniuose tinkluose sulaukusios knygos nebūtinai bus skaitomo
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Irena Veisaitė
„Mes negalime pakeisti pasaulio, tą aš žinau. Bet mes galime išgelbėti savo sielas ir neprisidėti prie blogio“,- viename interviu sakė Irena Veisaitė.Irena Veisaitė – Humanitarinių mokslų daktarė ir Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė, literatūrologė ir teatrologė. Tačiau ne pareigybės ar laipsniai apibūdina Irenos Veisaitės reikšmę mūsų kultūrai. Tai buvo viešoji intelektualė, plataus išs
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Petras Repšys
Petras Repšys – Nacionalinės premijos laureatas, vienas ryškiausių Lietuvos menininkų, įvaldęs daugybę dailės technikų: nuo piešinio ir oforto, iki freskos ir mozaikos, iki skulptūros, reljefų ir medalių.„Nueinu į leidyklą, prašau darbo. Man duoda su pionieriais. Aš jų paišyti nemoku, sakau. Tai, sako, kai išmoksi, tada ir ateik. Bet aš turėjau ką veikti. Jeigu nori užsitikrinti laisvę, tu gali ją
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Eimuntas Nekrošius
Eimuntas Nekrošius – legendinis Lietuvos teatro režisierius, teatro „Meno fortas“ steigėjas ir vadovas, kūrėjas, kurio spektakliai niekada neišblės iš atminties tų žiūrovų, kurie naktimis stovėdavo bilietų prie Jaunimo teatro ir tylėdami išeidavo po vaidinimo, sukrėsti jo meno kalbos apie esminius būties šioje žemėje dalykus.„Dabar kompromisas labai vertinamas, madingas. Bet aš nesu kompromiso žmo
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Virgilijus Noreika
Maestro Virgilijus Kęstutis Noreika – Lietuvos operos žvaigždė, nepralenkiamas tenoras, sudainavęs turbūt visas svarbiausias tenoro partijas nacionalinėje scenoje, talentingas pedagogas, ilgametis LNOBT vadovas. Per gyvenimą solistas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų, surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų. „Solistui svarbiausia balsas,- sakė Virgilijus Noreika, rodydamas į kaktą,- kaip galvoji,
Dvylika istorijų apie meno ir žmones: Ričardas Gavelis
Fizikas, prozininkas, publicistas, vieno iš skandalingiausių Lietuvos romanų „Vilniaus pokeris“ autorius.Šių metų rudenį Ričardui Gaveliui būtų sukakę 75-eri, tačiau jis staiga mirė eidamas 52-uosius metus. Per tą neilgą laiką parašė dvylika knygų, beveik visose veiksmas vyksta Vilniuje - jo mylimame mieste, kurį jis pavadino visatos subine. „Vilniaus pokeris“ buvo rašomas į stalčių ir tik pasirod
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Dalia Tamulevičiūtė
„Jeigu aš nesusišneku su aktoriumi, kaltinu save, vadinasi neįtikinau. Nes man scenoje yra svarbus kūrėjas. Negaliu dirbti, jeigu netikiu ir netiki manimi“,- taip yra sakiusi legendinė Lietuvos teatro pedagogė, Jaunimo dramos teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė.Laidoje skamba archyvinis 2004 metų įrašas. Apie teatro mokyklą, apie kūrybą režisierę kalbino laidos „Kviečia teatras“ autor
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Irena Milkevičiūtė
Irena Milkevičiūtė. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos operos primadona, solistė, pelniusi pasaulinį pripažinimą.Kas šiandien suskaičiuos, kokiose pasaulio scenose savo tragedijas išgyveno Irenos Milkevičiūtės galingo ir subtilaus soprano išdainuotos Aidos, ir Violetos, Čio Čio San ir Dezdemonos - šimtai operų ir koncertų. Vis
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Jurga Ivanauskaitė
„Tibetiečiai turi tokį posakį, kad net juodžiausias debesis turi sidabro pakraštį. Iš tikrųjų, laimingas gali būti net ir sunkiausiose situacijose “,- yra sakiusi viena įdomiausių Lietuvos kūrėjų Jurga Ivanauskaitė. Dailininkė, prozininkė, dramaturgė, eseistė ir poetė, per savo neilgą 45-erių metų gyvenimą paliko ryškų pėdsaką mūsų kultūros istorijoje. Jos romanai „Ragana ir lietus“, „Placebas“, „
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Gintaras Beresnevičius
„Dievo paieškos yra neišvengiama žmogaus gyvenimo dalis, nesvarbu, kokiu keliu žmogus eitų“ – sakė Gintaras Beresnevičius. Religijotyrininkas, etnologas, publicistas, eseistas, žmogus sulydęs savyje įžvalgaus, drąsaus tyrėjo ir unikalaus menininko talentą. Talentingas mokslininkas ir tragiško likimo asmenybė. Skamba 2005 metų pokalbio įrašas.„Jam gyvenime rūpėjo vienas dalykas - Lietuvos likimas“.
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Algimantas Masiulis
„Nepalieka viltis, kad kada nors padarysiu tinkamą darbą - rimtą, gilų. Beveik niekada nebūna pasitenkinimo, visą laiką jauti, kad esi netobulas, kad trūksta žinių ir talento. Šis prieštaravimas plėšo iš vidaus“,- sakė legendinis teatro ir kino aktorius Algimantas Masiulis 2001 metais įrašytame pokalbyje.„Algimanto preciziškumas buvo nesuvokiamas. Toks teatras, kai spektakliai statomi labai greita
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Romualdas Rakauskas
Romualdas Rakauskas - vienas žymiausių Lietuvos fotografų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, kūręs klasikinės Lietuvos fotografijos mokyklos pagrindus, sovietmečiu formavęs novatoriško ir unikalaus žurnalo „Nemunas“ vizualųjį pavidalą. „Pažiūrėkite, kokie mano ciklų pavadinimai „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Pavasario mergaitės“. Labai poetiški. Tiesiog tragedija. Bet kitaip aš nemoku.
Dvylika istorijų apie meną ir žmones: Gražina Arlickaitė
„Tarp draudimų ir galimybių visada buvo pasirinkimas. Ir tuo sunkiu laiku buvo kai kas sukurta“,- sako legendinė Lietuvos kino asmenybė dr. Gražina Arlickaitė, šiais metais apdovanota Auksinės gervės prizu už viso gyvenimo nuopelnus. Kinotyrininkė daugybę metų dirba kino pasaulyje, bendravo su aukso fondą kūrusiais kino režisieriais senojoje Kino studijoje ir puikiai prisimena, kaip reikėjo laviru
Gintautas Mažeikis: korporacijos prekiauja mūsų ateitimi, nes mes norime būti sekami
Mes esame stebimi kiaurą parą, net nežinodami, nei kas renka duomenis apie mus, nei kam juos naudoja. Žmogus tapo ištekliu, kuris sukuria milžinišką kapitalą galingoms technologijų korporacijoms.Apie tai savo knygoje „Sekimo kapitalizmo amžius. Kova už žmonijos ateitį naujose galios fronto linijose“ rašo amerikiečių filosofė, Harvardo universiteto profesorė emeritė Shoshana Zuboff (iš anglų kalbos
Ramunė Bleizgienė: Žemaitė formavo kalbą, kuria šiandien mąstome apie save
Moteris su skarele, kurios portretą valstybės vyrai sugebėjo uždėti ant mažiausio – vieno lito. Tik sulaukusi penkiasdešimties pradėjo rašyti, jos kūriniai įtraukti į mokyklinę programą, o personažas Vingių Jonas buvo tapęs bendriniu tinginių pavadinimu. O ką dar, be šių stereotipų žinome apie mūsų literatūros klasikę Juliją Beniuševičiūtę-Žymantienę Žemaitę, kurios 180-ąsias metines minėjome birž
Nerija Putinaitė: kodėl Lietuvoje nesuveikė sovietinė mirties politika
„Sovietams nepavyko perlaužti religinio santykio su laidotuvėmis, nes santykis su mirtimi yra sunkiausiai keičiamas“,- sako dr. Nerija Putinaitė, kalbėdama apie naują savo knygą „Mirties politika sovietinėje Lietuvoje. Prasmės, ritualai, simboliai, jausmai“. Kaip sovietiniu laikotarpiu valdžia stengėsi išstumti religines tradicijas? Kodėl net finansiniai svertai neturėjo tokio poveikio, kokio tikė
Junda Vaitkė: kiekvienas afganistanietis pabėgėlis lagamine atsiveža tėvynės vėliavą
Airijoje gyvenančios rašytojos Jundos Vaitkės romane „Jų dievai nesusitarė“ (Rašytojų sąjungos leidykla) - pabėgėlio iš Afganistano Atefo gyvenimo istorija. Sodrus ir detalus pasakojimas nukelia į Afganistano kaimelį, kur šeima gyvena pagal senąsias šalies tradicijas. Mentalinis įspaudas išlieka ir pabėgus į Airiją. Ar įmanomas dviejų skirtingų žmonių, kultūrų, religijų sugyvenimas - kelia klausim
Danguolė Butkienė: žinodami istoriją suvokiame sodo esmę ir jo paslaptis
„Norėjau, kad knyga užkabintų, pagilintų sodų istorijos pažinimą. Istorijos, kurioje pilna aistrų“,- sako biologė, Mo muziejaus steigėja Danguolė Butkienė, parašiusi sodų kūrimo ir puoselėjimo tūkstantmetės istorijos knygą „Sodų aistra. Subjektyvi sodų meno istorija“. Kaip buvo kuriami sodai senovės Egipte ar Mesopotamijoje, kaip radosi sodai Lietuvoje, kokius kultūros, religijos, žmogaus gyvenimo
Karolina Jakaitė apie sovietinio dizaino avangardą ir vakarietiškus eksperimentus
Vokietijoje išleista unikali knyga apie Lietuvos grafinį dizainą „Tara: Then and Now, Here and There“ (Tara: tada ir dabar, čia ir ten). Dizaino istorikė Karolina Jakaitė ir dizainerė Deimantė Jasiulevičiūtė pasakoja apie Eksperimentinio meninio konstravimo biuro, vadinto „Tara“, istoriją 1960-1980 metais. Dailininko Kęstučio Gvaldos išgelbėtas nuo sunaikinimo „Taros“ archyvas tapo tyrimų ir šios
Neoliberalioji psichopolitika – neribota laisvė virsta sekimu, kontrole, savęs išnaudojimu
Korėjiečių kilmės vokiečių filosofas Byung-Chul Han knygoje „Psichopolitika“ teigia, kad šiandieninė politika veikia ne mūsų kūnus, o psichiką, ji ne grasina, o vilioja pozityvumu, žmogus išnaudojamas ne darbdavio, o išnaudoja pats save, neribota laisvė iš tikrųjų virsta nuolatiniu sekimu ir kontrole. Ką reiškia autoriaus siūloma išeitis XXI amžiaus žmogui - virsti idiotu ir viską pradėti iš naujo
Rimvydas Stankevičius: plytų pragarui kiekvienas turim savy, o rojaus neturim iš ko statyt
Didįjį penktadienį, kuris katalikams yra tylos, kančios, mirties diena, pasauliečiams - vienos iš gražiausių pavasario švenčių, Velykų išvakarės, susitinkame su poetu Rimvydu Stankevičiumi pasikalbėti apie tikėjimą, laiką ir poeziją. O tai reiškia ir žmogaus gyvenimo viršukalnes ir prarajas.Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas poetas Rimvydas Stankevičius, išleidęs labai atvirą, asmeni
Kultūros istorikė Pukelytė: karo metu sudėtingiausia elgtis taip, kaip reikalauja sąžinė
Karo metu griūna ne tik žmonių įprastas gyvenimas. Prievartos, grėsmės akivaizdoje yra saugiau prisitaikyti, negu kovoti už savo vertybes ar principus. Kokį vaidmenį karo laiku vaidina kultūra? Kodėl ji gali tapti pavojingu ginklu ir įrankiu? Kodėl visi agresoriai, okupantai tiek daug dėmesio skiria kultūrai?Kultūros istorikė, teatrologė, humanitarinių mokslų daktarė Ina Pukelytė naujoje knygoje „
Ineta Dabašinskienė: universitetas turi duoti fundamentinį išsilavinusio žmogaus pagrindą
Vytauto Didžiojo universiteto Taryba penkerių metų kadencijai išrinko naująją universiteto rektorę, kuria tapo profesorė dr. Ineta Dabašinskienė, pirmoji moteris rektorė.Kokį vaidmenį visuomenėje šiandien vaidina universitetas? Kokį išsilavinimą jis turi suteikti studentui? Kaip VDU ketina didinti studijų kokybę? Kaip išgyventi konkurencinėje kovoje dėl krepšelių ir stiprinti tarptautinį prestižą?
Jaunius Petraitis: tai turėjo būti keršto romanas mano rangovui
Rinkodaros srityje dirbantis Jaunius Petraitis parašė pirmąjį romaną „Tu kažką turi“ (leidykla LAPAS), kuriame pasakojama rinkodarininko Gojaus, humanitaro, namo statybos įstorija, į kurią įsitraukia gausybė personažų - sukčius rangovas Donatas, trinkelistai Klaidas su Rusliku, startuolį norinti kurti Aušra Morta, kurių istorijos susipina į ironišką, juokingą ir skaudų pasakojimą apie gyvenimo pra
Kaip pavyko sovietmečiu išleisti „Kukučio balades“ – laisvo žmogaus istoriją
Poeto Marcelijaus Martinaičio sukurtas Kukutis – tai laisvas žmogus, keliaujantis per Lietuvą, kai nėra įsipareigojimų, ribų tarp gyvenimo ir mirties, kai kvailio lūpomis kalba skaudi išmintis. Kaip aštuntajame dešimtmetyje pavyko išleisti visiškai necenzūruotą „Kukučio baladžių“ knygą? Kas yra užkoduota šiame mitologijos ženklų pilname kūrinyje? Kaip mes šiandien suprantame pasakojimą apie parduo
Kultūros kūrėjai ir protestas. Ar visuomenei svarbus kūrėjų balsas ir kokia jo įtaka?
Prieš 35 metus didelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalis buvo būtent kultūros žmonės, apie kuriuos telkėsi visuomenė. Kodėl šiais laikais kūrėjai daugiausia dalyvauja urbanistiniuose judėjimuosi ir vis dar „tarytum ruošiasi“ didesniems veiksmams? Ar menas ir jo kūrėjai gali iš anksto signalizuoti apie konfliktus ir krizes? Kodėl kūrėjų protestų dažnai nepalaiko visuomenė? Naujoje knygoje „Taryt
Svetlana Aleksijevič: mes nepastebėjome, kaip į mūsų šalį atslinko fašizmas
„Mes galvojome, kad komunizmas jau miręs, mes galvojome, kad jo idėjos mirė. Pasirodo, kad dauguma žmonių, bent jau Rusijoje, dar sugeba gyventi tomis idėjomis, mirti dėl tų idėjų. Tai mane labiausiai sukrečia“,- sako baltarusių rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. Viešėdama Vilniaus knygų mugėje rašytoja šias mintis išsakė diskusijoje „Ar menas gali būti diplomati
Tiesiogiai iš Vilniaus knygų mugės: apie autokratiją, kinų literatūrą ir garso knygas
Kodėl pasaulyje stiprėja blogio ašis ir vienijasi autokratai? Ko mums reikia kare prieš autokratinę elgseną? Garsi amerikiečių žurnalistė Anne Applebaum parašė naują knygą „UAB Autokratija. Kas ir kaip siekia valdyti pasaulį“, kurią aptariame su istoriku Aurimu Švedu.Ką reiškia pralošti visą šeimos turtą, palaidoti visus savo artimuosius ir gyventi toliau? Apie vieno žymiausių Kinijos rašytojų Yu
Vilniaus knygų mugė - ne tik knygų pardavimas. Tai mūsų kalbos ir kultūros išsaugojimas
Kitą savaitę prasidės tradicinė, jau 25-oji Vilniaus knygų mugė.„Pirmoje mugėje vyko net leidėjų grožio konkursas, deja, man nepavyko laimėti“, - juokauja nuo pirmųjų dienų mugę organizuojanti Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.Kokia buvo šio svarbiausio knygų pasaulio renginio pradžia, kokios tradicijos susiklostė, kokių renginių buvo atsisakyta? Kodėl knygų mugė tokia p
Tarpukario Lietuvos gyvenimas ir šiuolaikinė literatūra. Ar istorija keliauja į knygas?
Tarpukario Lietuvos gyvenimas buvo gyvas, greitai besikeičiantis, žmonės turėjo daug vilčių ir patyrė daug nusivylimų. Ar šios istorijos domina šiuolaikinius Lietuvos rašytojus? Kodėl sovietmečiu idealizuotas istorinis laikotarpis nesukelia įkvėpimo dabarties kūrėjams, nes apie tą laiką išleistos vos kelios grožinės literatūros knygos?Apie pirmąją Lietuvos respubliką literatūroje kalbamės su teatr
Eglė Jackaitė: patyrusios smurtą aukos slepiasi. Ir aš ne išimtis
„Nieko nebėra, kas man būtų gėda ir negali būti nieko, ką norėčiau nuo jūsų nuslėpti“,- taip Vidmantės Jasukaitytės romane sako Marija Egiptietė - patyrusi baisiausią smurtą, prievartą ir į dykumą išėjusi mirti. Pagal šį romaną teatro ir kino aktorė Eglė Jackaitė kartu su Oskaru Koršunovu pastatė spektaklį „Šventoji“. Tai ne tik istorinis pasakojimas, tai XXI amžiaus Marijos kelionė per skaudžiaus
Ieva Dumbrytė. „Negrįžtantys“: išsitrina gyvųjų ir mirusių pasaulio ribos, laikas ir erdvė
Romanas „Negrįžtantys“ - tik antroji Ievos Dumbrytės knyga, tačiau kaip ir pirmoji „Šaltienos bistro" sulaukia skaitytojų susidomėjimo kviesdama į mitologijos ir religijos, stebuklų ir senųjų prietarų, keistų personažų ir grubios jų kasdienybės pasaulį.„Negrįžtantys“ yra vertikali knyga. Kai nori išties kažką pasakyti (...) nueini į tokias gilumas, kad jau, atrodo, net pats visko nebesupranti“,- y
Jonas Mulokas ir tautiškos architektūros paieškos XX amžiaus Amerikoje
Antrasis pasaulinis karas privertė pasitraukti didelę Lietuvos inteligentijos dalį, kuri susidūrė su dideliais globalaus pasaulio iššūkiais. Platinti lietuvybę, išlaikyti identitetą buvo svarbiausi egzilyje gyvenančių kūrėjų tikslai.Kaip lietuviškumas pasireiškė architektūroje? Kaip lietuvių tautinės idėjos derėjo su modernizmo apraiškomis JAV? Kokiu būdu architektai siuntė politinę žinią plačiaja
Viktorija Daujotytė: prasmė yra virš mums pasiekiamų dalykų
Sausio 6-ą dieną tradiciškai įteikiama Rašytojų sąjungos premija. 34-ąja šios premijos laureate šiais metais tapo literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, VU profesorė emeritė Viktorija Daujotytė-Pakerienė už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.Kartojame 2003 metais įrašytą pokalbį, literatūrologę kalbino Jolanta Kryževičienė.Nuotrauka Regimanto Tamošaičio
Anželika ir Rimvydas Laužikai: dabar mes valgome kaip karaliai
Ar jūs manote, kad gražgarstės arba artišokai į Lietuvą atkeliavo tik mūsų amžiuje? Pasirodo, daugybė įdomiausių ir sveikų valgių Lietuvos virėjai gamindavo XIX amžiuje ir dar anksčiau. Kuo mažiau perdirbtas, natūralaus skonio, iš vietinių produktų - tokius receptus paprastoms gaspadinėms kūrė ir receptų knygas leido žymusis virtuvės šefas Janas Szyttleris, ruošdavęs ir puotas karaliams.Žinomi gas
Rūtos Oginskaitės „kartu“ - knyga apie teatro režisuotą gyvenimą, kūrybos aistrą ir mirtį
Išleista nauja teatro ir kino kritikės Rūtos Oginskaitės knyga „kartu“, pasakojanti vienos ryškiausių Lietuvos teatro dailininkių - scenografės Jūratės Paulėkaitės istoriją. Nuo dailės studijų metų teatras tapo esminiu kūrybos lauku, dailininkė sukūrė ryškiausių Oskaro Koršunovo, Gintaro Varno spektaklių scenografiją. O ką ji rašė apie savo gyvenimą laiškuose draugams? Kodėl jauna menininkė svarst
Kokios buvo įsimintiniausios 2024 metų knygos (2)?
Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja VU filosofijos fakulteto dekanas dr. Jonas Dagys, kelionių vadovė, fotografė Edita Meškonienė ir architektas Audrys Karalius.Ved. Jolanta Kryževičienė
Kokios buvo įsimintiniausios 2024 metų knygos?
Apie įsimintiniausias 2024 metų knygas pasakoja gimnazijos „Pažinimo medis“ dvyliktokai, vertėjas, keliautojas dr. Vytautas Bikulčius ir LRT žurnalistė Liepa ŽelnienėVed. Jolanta Kryževičienė
Dr. Jūratė Sprindytė: kritika turi būti kritiška, ne pasiglostymai ir liaupsės
Ką šiandieniniame įtampos pilname pasaulyje žmogui gali duoti literatūra ir literatūros kritika? Ką matome atsigręžę į mūsų literatūros istoriją ir kaip ją vertiname?Beveik penkis dešimtmečius Lietuvių literatūros ir tautosakos institute dirbanti humanitarinių mokslų habilituota daktarė, literatūrologė ir literatūros kritikė Jūratė Sprindytė tyrinėja sovietinę ir šiuolaikinę lietuvių literatūrą. Š
Kaip kalbėti apie klimato kaitą? Ar simuliuojame rūpestį, ar ieškome sprendimų?
Amerikiečių publicistas Charles Eisenstein knygoje „Klimatas: naujasis pasakojimas“ siūlo iš kitos pusės pažvelgti į klimato krizę ir pagalvoti, kodėl po daugelio dešimtmečių žaliųjų judėjimų kova patiria pralaimėjimą, toliau nyksta biologinės rūšys ir didėja anglies dioksido emisija. O kaip prie klimato pokyčių sprendimų prisideda menininkai? Ar jų rengiamos parodos, akcijos, sunaudojančios daugy
Mykolas Sauka: norėjau parašyti liūdną knygą apie nenorą susikalbėti
Skulptorius Mykolas Sauka parašė ir išlaido antrąją knyga, romaną „Kambarys“. Pagrindinis knygos veikėjas visą dieną drožia skulptūras, dažniausiai antkapius, o vakare ima telefoną ir programėlėse ieško moters praleisti vakarą. Tai jo meninis tyrimas ir būdas patirti gyvenimą. Apie jaunosios kartos gyvenimą - pokalbis su Mykolu Sauka.75-ąjį gimtadienį šventė Nacionalinės kultūros ir meno premijos
Kas ir kodėl atsikratydavo vaikais sovietmečiu? Kokios to reiškinio pasekmės?
Atiduoti savo vaiką į vaikų namus, palikti ligoninėje vos gimusį, leisti jam mirti susirgus ar neprižiūrėti neįgalaus mažylio - šis reiškinys buvo viena iš skaudžiausių elgesio su vaikais apraiškų sovietmečiu. Tokią išvadą galima teigti paskaičius humanitarinių mokslų daktarės, istorikės Ievos Balčiūnės ilgo tyrimo rezultatais paremtą knygą „Augintiniai“ (išleido „Aukso žuvys“). Kokia buvo šio rei
Kokie knygų dizaino burtai veiksmingi šiandien? Ar įmanoma knyga be dizaino?
Prieš dešimt metų buvo surengta pirmoji knygos dizaino konferencija mįslingu pavadinimu [6 pt]. Šiais metais ji vyks jau septintą kartą.Ar įmanoma knyga be dizaino? Ar šiame skubančiame pasaulyje yra svarbus išskirtinis knygos dizainas? Ar beprotiški dizainerių sumanymai yra vertinami skaitytojų? Su kokiais iššūkiais susiduria knygų pavidalus kuriantys menininkai?Apie knygos meną pokalbis su knygo
Karių ir poetų emigracijos kūryba mums gali padėti pasitikti neaiškią ateitį
Sovietinės okupacijos laikas atėmė iš mūsų nemažai kultūros ir mentaliteto savybių, kurias išsaugojo išeivija. Jeigu norime pažinti savo identitetą, mums būtina domėn imti ir išeivijos paveldą. Ypatingai dabar, kai esame ant svarbių pokyčių, galbūt globalios migracijos slenksčio.VDU Lietuvių išeivijos institutas mini 30 metų sukaktį. Institute ne tik kaupiamas ir saugomas pasaulio lietuvių archyva
Trys knygos, trys likimai už Atlanto, kai nutrūksta gyvenimas tėvynėje
Prisiminsime knygas, kurių autoriams teko nelengva dalia, kurie buvo priversti išvykti iš savo tėvynės ir iš naujo kurti gyvenimą svetur. Kalbėsime apie tris knygas, kurios susijusios su egzilyje, JAV gyvenusiais ir daug pasiekusiais kūrėjais. Šiose knygose – ne tik žmonių gyvenimo istorijos, tai visos Lietuvos išgyventa pokario tragedija ir sulaužyti žmonių likimai. Tai Rasos Navickaitės parašyta
Mūsų kalbos problema ne taisyklėse, ji giliau. Tai vertybiniai kriterijai ir etika
Vyksta antrasis kalbos forumas REDA. Šių metų tema - kokio kalbos politikos modelio norime Lietuvai. Kaip teigia laidos dalyvės, prieš dvidešimt metų knygų redaktoriai drąsiai primesdavo savo nuomonę, nes buvo galios pozicijoje, autoriai turėjo nuolat kovoti dėl teksto autentiškumo. Šiandien situacija keičiasi. Kokią kalbos strategija kuriame?Pokalbis su leidyklos LAPAS įkūrėja ir viena iš forumo
Liudviko Jakimavičiaus „Dar pabūsiu“: kai reikia vis mažiau žodžių esmei išsakyti
Poeto, dramaturgo, publicisto Liudviko Jakimavičiaus eilėraščių rinktinė „Dar pabūsiu“ - rašytojo draugų ir kursiokų sumanymas pagerbti išėjusį kūrėją ir pristatyti skaitytojui geriausius eilėraščius iš keturių rinkinių. Tik tiek Liudvikas išleido per visą gyvenimą, nes rašė poeziją tik iš vidinės būtinybės, o ne „iš reikalo“.Savo bičiulį prisimena ir pomirtinę rinktinę „Dar pabūsiu“ pristato jos
