Homo cultus. Paribio pokalbiai
„Homo cultus. Paribio pokalbiai“ – laida, kurioje bandoma suprasti ir paaiškinti labai skirtingas pozicijas svarbiausiais valstybės ir visuomenės klausimais. Kodėl kultūrinius, politinius, socialinius reiškinius kartais aiškiname taip skirtingai? Kodėl kai kurie klausimai mus taip supriešina ir nustumia į skirtingas stovyklas? Ar įmanoma ne tik brėžti mus skiriančias ribas, bet ir atsidurti paribiuose mokantis suprasti, pažinti, patirti kitoniškumą? Laidą veda Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys, antradieniais 15.05 per LRT KLASIKĄ.
Epizodai
Etnografinis hipis Ignas Kavaliauskas: svarbiausia yra šaknys
Jungtinės Tautos skelbia, kad peržengėme ribą, kai pavojingiausi klimato kaitos reiškiniai nebegali būti visiškai sustabdyti. Tuo pat metu klimato kaitos problemos yra labiausiai naująją kartą vienijanti politinė tema. Ar galime pakeisti požiūrį ir pradėti labiau mylėti savo planetą? Kaip prie to gali prisidėti regio muzika ir pagarba savo kraštui?Diskutuojamer su regio muzikos atlikėjų, gamtosaug
Tikybos mokytojas E. Česonis: rasti prasmę svarbiau nei tapti sėkmingam
„Kartais gali atrodyti, kad lengviausia tiesiog nusispjauti, tačiau toks kelias ne man“, – apie patirtį mokykloje kalba tikybos mokytojas Edvardas Česonis. Edvardas taip pat darbuojasi ir Vilniaus katechetikos centre. Su juo kalbamės apie tai, koks yra tikybos uždavinys mokykloje, su kokiais klausimai į pamokas ateina jaunuoliai ir ar šiame dalyke atsiranda proga atviroms diskusijoms bei refleksij
Futbolo stoikas Andrius Lipskis: turi padėti žaidėjui suprasti, koks jis žmogus
Paskutinis „Paribio pokalbių“ susitikimas Telšiuose įvyko miesto centriniame stadione. Telšių Džiugas savo rezultatais stebina Lietuvos futbolo pasaulį, o jo treneris Andrius Lipskis yra ne tik komandos sudėties ir taktikos formavimo smegenys, bet ir klubo variklis. Stoicizmo filosofija besidomintis treneris sako pasigendantis gilesnio požiūrio į futbolą ir didesnės meilės ne tik pergalėms, bet ir
Mokytojas Stasys Katauskas: vaikai yra tokie, kokie esame mes patys
Stasys Katauskas yra ne tik laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ korespondentas, Telšių Džiugo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas, tačiau ir to paties pavadinimo Žemaitijos sostinės futbolo komandos aktyvus fanas, nepraleidžiantis ne tik namų, bet ir išvykos rungtynių. Su juo kalbamės apie tai, ką šiandien reiškia būti žemaičiu, kaip per laiką kito Telšiai, kas motyvuoja mokyti jaunąj
Skulptorius iš Telšių Marius Norkus: miestelių „trinkelizacija“ yra didžiausia nesąmonė
Telšiuose neseniai baigėsi jau 42-oji Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto organizuojama medalių ir mažosios skulptūros stovykla – seniausia be pertraukos veikianti Europoje. Su jos kuratoriumi, fakulteto docentu, skulptoriumi Mariumi Norkumi kalbamės apie tai, ką tokia miestui kaip Telšiai duoda aukštoji mokykla ir ne bet kokia, o meno krypties. Diskutuojame, kokia yra skulptūrų funkcija v
Režisierius Eligijus Daugnora: man įdomesni ne dokumentiniai, o išgalvoti pasauliai
Režisierius Eligijus Daugnora Pandėlio teatre neseniai pristatė naują premjerą – Eugene’o O’Neillo vieno veiksmo dramą „Virvė”. Su juo kalbamės apie darbą su mėgėjiško teatro trupėmis, teatrą kaip socialinės kritikos instrumentą, nacionalinės dramaturgijos, už kurios puoselėjimą jis buvo įvertintas Kazimieros Kymantaitės vardo premija, svarbą ir publicistinį žvilgsnį į šiandienos iššūkius.Ved. Pau
Mokslo klubo Rokiškyje įkūrėjai Sagaičiai: „Tai – mūsų žaidimų aikštelė“
„Paribio pokalbių“ vedėjai Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys lankosi Rokiškyje. Čia jau ilgiau nei penkerius metus vietos vaikus ir jaunimą traukia Loretos ir Gedimino Sagaičių įkurtas Mokslo klubas. Projektas suteikia galimybę ne tik susipažinti su technologijomis ir intelektiniais žaidimais, bet ir kurti filmus. Klubo įkūrėjai nuolat siūlo naujovių, praturtinančių ugdymo procesą ir viso Rokiški
Publicistas Sadauskas: Galios centras yra manyje, o ne kažkur prezidentūroje
Žurnalisto, apžvalgininko Romo Sadausko pavyzdys rodo, kad norint akylai stebėti politinį ir visuomeninį gyvenimą, nebūtina nuolatos suktis įvykių epicentre. Galima vyksmą reflektuoti ir gyvenant kaime prie Druskininkų. Viešnagę kurorte baigiame su R. Sadausku diskutuodami, kaip kito Druskininkų miesto veidas po Kovo 11-osios, kokie iššūkiai demokratijai kyla vietos savivaldoje, kokius pokyčius at
Lina Simutytė ir Justina Laukaitytė: tikime, kad prisidėjome prie Druskininkų įvairovės
Paribio pokalbiai lankosi Druskininkų kultūros „Lelijoje“ ir kalbasi su šios meno bendruomenės atstovėmis - rašytoja Lina Simutyte ir daiktų dizainere, meninių instaliacijų kūrėja Justina Laukaityte. Apie „Lelijos“ atsiradimą, jos veiklą ir jų santykį su Druskininkų miestu. Ar pasaulį pažinusi naujoji karta grįžta keisti mažesnius miestus?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Poetas Balbierius: nepasitikiu tais, kurie teigia visus atsakymus randantys Biblijoje
Neseniai pasirodė nauja poeto, fotomenininko, biologo Alio Balbieriaus eilėraščių knyga „Lietaus hegzametras“. Ta proga su poetu Biržuose kalbamės apie tai, kaip gimsta eilės, kodėl studijose jis pasuko ne į filologiją, o į biologiją, kūrybą gyvenant toli nuo didmiesčio šurmulio, bohemiškų laikų prisiminimus ir bohemos nunykimą šiandienoje. Taip pat svarstome, kaip kinta žmogaus santykis su gamta
Gidė iš Biržų Reda Kučinskaitė: kai kam tai dar Juliukas, o jaunajai kartai – tik Betmenas
„Paribio pokalbiai“ lankosi Biržuose ir su vietine gide Reda Kučinskaite miesto audinyje ieško ženklų, kurie leistų prakalbinti turtingą miesto istoriją nuo didikų Radvilų indėlio, reformacijos ir kontrreformacijos palikimo, iki viešųjų erdvių, kurias savais ženklais paženklino okupantai ir kurios šiandien vis dar kelia ginčų, o kartu ir padeda užčiupti ir kartų skirtumus. Kaip liudija Reda, miest
Andra Kavaliauskaitė: džiuljetos teatre būna visokios – ir nejaukios, ir savaip gražios
Su Alytaus miesto teatro režisiere, aktore, „Auksinio scenos kryžiaus“ jaunajam kūrėjui laureate Andra Kavaliauskaite „Paribio pokalbiuose“ kalbamės apie socialinę teatro misiją, emocinį intensyvumą ir žiūrovų reakcijas teatre. Taip pat apie jos Ukrainoje kuriamus spektaklius, teatro nuplėšiamas kaukes ir atveriamus skausmus.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Nerijus Šepetys: Kazys Grinius 1926 metais buvo įjungęs Gitaną Nausėdą
Kas 1926 metais rūpėjo intelektualams dar prieš politinį perversmą? Kokios idėjos, įtampos ir visuomenės skirties linijos ryškėjo kultūros bei viešojo gyvenimo diskusijose? Specialioje laidoje „Paribio pokalbiai“ Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys su prof. Nerijumi Šepečiu atsivers senuosius žurnalo „Židinys“ numerius ir svarstys, kokios temos anuomet buvo svarbiausios Lietuvos intelektualams. Ką
Alytiškė muzikos terapeutė Aldona Vilkelienė: iš vaikų išmokau kantrybės
„Paribio pokalbiai“ lankosi Alytuje ir kalbasi su šio miesto garbės piliete, mokslininke, pedagoge, muzikos terapijos plėtotoja prof. dr. Aldona Vilkeliene. Kalbamės apie dar 1997-aisiais sukurtą pirmąją specialiųjų poreikių turinčius vaikus integruojančią klasę, muzikos poveikį, pedagogikos filosofiją ir siekį ugdyti ne tik talentus, bet ir padėti augti geriems žmonėms.Ved. Paulius Gritėnas ir Do
Sezono apibendrinimas: per dialogą mokomės tolerancijos
Baigėsi jau antrasis „Paribio pokalbių“ sezonas, kurio metu kalbėjomės apie geopolitines įtampas ir tektoninius pokyčius tarptautinių santykių lauke, apie mūsų kasdienybę formuojančias filosofines idėjas ir švietimo sistemos iššūkius bei vizijas, apie kasdienybės prozą ir poeziją. Kokie buvo šie metai ir ko išmokė dialogai su žmonėmis, kurių kiekvieną galime laikyti savo srities autoritetu?Ved. Do
Filosofas Dalius Jonkus: kol jūs neperskaitėte teksto, jis neegzistuoja
Kultūros protestai sugrąžino visuomenę prie diskusijų, kas yra kultūra, kokia jos įtaka ir kokios galios. Ar galime pasakyti, kas yra kultūra, o kas ja nėra? Kaip apmąstome kultūra ir kaip ji plėtojasi? Kokioje kultūroje gyvename nuolat tekančiame dabarties pasaulyje?Apie tai diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto filosofu, humanitarinių mokslų daktaru Daliumi Jonkumi.Ved. Paulius Gritėnas
Antanas Gailius: kvailybė yra nuolatinė mūsų palydovė
Aukštoji kultūra įmanoma ir nesukūrus technikos stebuklų. Tačiau ji neįsivaizduojama be tokių dorybių kaip gailestingumas, teigė Nyderlandų istorikas Johanas Huizinga. Ar aukštosios kultūros sąvoka dar turi prasmę šiandien? Kokį vaidmenį kultūroje vaidina kvailybė? Šiuos klausimus narpliojame su J. Huizingos vertėjų, poetu Antanu Gailiumi.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Apie autoritetus su Pauliumi Subačiumi: arba tave gerbia, arba bando paleisti akmenį
Gilėjanti mūsų visuomenės poliarizacija tapo viena aktualiausių pastarojo meto temų. Ar iš tiesų vis labiau nesusikalbame ir tampame mažiau pakantūs vieni kitiems? Kaip augančio susipriešinimo akivaizdoje elgiasi tie, kuriuos pagrįstai galėtume laikyti autoritetais? Apie visa tai kalbamės su VU profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku Pauliumi Subačiumi.Ved. Paulius Gritėnas ir
Vaitkevičiūtė: žinai, kad veiki prasmingai, kai tavęs nekenċia tie, kurie turėtų nekęsti
Gyvūnų teisės Lietuvoje vis dar laikomos antraeiliu politiniu klausimu. Neskubama spręsti ne tik su gyvūnų rūpyba, bet ir su smurtu ar verslo interesu masiškai gaminti ir naikinti susijusių skausmingų problemų. Ar sulauksime tuščių narvų Lietuvoje? Ar įmanoma pakeisti požiūrį į gyvūnų gerovę žmogaus dominuojamame pasaulyje?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Prezidento patarėja Litvinaitė: galime būti lyderiais, bet įsikalbame bejėgystę
Kokių esminių pokyčių reikia švietimo sistemai Lietuvoje, kad mokyklos ugdytų šiandieninio pasaulio iššūkius įveikti pajėgius jaunuolius? O gal kaip tik dera saugoti švietimą nuo dažnų pokyčių, kurie kelia sumaištį abitūros link artėjančių mokinių galvose? Apie tai kalbamės su Prezidento patarėja Jūrate Litvinaite.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Poetas Balakauskas: Ukraina išgyvena savo naująjį mitologijos etapą, o tam reikia poezijos
Poezija dažnai vis dar tapatinama su pakylėtu tonu, romantizuotais kančios ar aukos vaizdiniais, iš poeto kai kurie dar tikisi pranašo ar net tautos šauklio laikysenos. Kokia yra dabarties poetinė kalba? Ar poezija turi ką pasakyti apie socialinę ir politinę tikrovę? Pokalbis su poetu Mantu Balakausku.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Apie orbanizmo šmėklą su Szczyglowskiu: norėjome demokratijos, atsibudome kapitalizme
Nesiliaujant džiaugsmui dėl Vengrijos parlamento rinkimų rezultatų, po kurių – po 16 metų valdžioje – krito Kremliui palankus Viktoro Orbáno režimas, laikomas vadovėliniu demokratijos erozijos pavyzdžiu, kartu su publicistu, vertėju Nikodemu Szczyglowskiu analizuojame, ko galime pasimokyti iš Vengrijos atvejo siekdami apsaugoti savo demokratiją. Kodėl kai kuriose Vidurio Europos valstybėse įsišakn
Deimantas Jastramskis: pavojų žiniasklaidai vertinčiau 8 iš 10
Valdančiųjų bandymas keisti LRT valdymo ir priežiūros tvarką tapo iššūkiu, vienijančiu visą žiniasklaidos lauką. Protestai sutraukia žmones, kurie baiminasi dėl žodžio laisvės padėties valstybėje. Ar Lietuvos žurnalistika turi tradiciją, pajėgią atlaikyti tokias intervencijas? Kas laimės politikų ir žurnalistų konflikte? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Vilniaus universiteto žurnalisti
„Buvo galvojančių, kad trolinu“: apie tikėjimą su Rimu Šapausku
Peliukas Mauzeris, nepraustaburnis chuliganas Budulis, eilė personažų, sukurtų legendinėje juodojo humoro laidoje „Radioshow“. Už visų šių kaukių stovi Rimas Šapauskas, kuris daliai klausytojų dabar gali būti pažįstamas ir iš savo vedamos pokalbių laidos „Rimas piligrimas“, nagrinėjančios tikėjimo klausimus. Artėjant Šv. Velykoms, su Rimu kalbamės apie tai, kaip kasdienybę keičia gyvenimas ne tik
Sergejus Kanovičius: gyvensime šviesesniame pasaulyje, kai nustosime remtis istoriniu melu
Lietuvos žydų istorija vis dar priversta kautis dėl savo vietos Lietuvos istorijoje. Ar pakankamai įvertiname Lietuvos žydų kultūrinį indėlį į mūsų valstybę? Ar Lietuva – tik lietuviams? Ar atmintis gali padėti pakeisti dabartį? Kodėl reikia rūpintis mirusiaisiais, jei norime pasirūpinti gyvaisiais?Pokalbis su Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus vadovu, eseistu Sergejumi Kanovičiumi..Ved. Paul
Gintarė Masteikaitė: kultūros lauko laukia sudėtingi laikai
Šiuolaikinis šokis gimė kaip pasipriešinimas griežtiems baleto kanonams. Didžiajai visuomenės daliai tai vis dar paslaptinga ir sunkiai perkandama meno forma. Kuo ypatinga ši šokio rūšis? Ar šiuolaikinis šokis gali papasakoti apie socialines ir politines dabarties įtampas? Apie tai kalbėsimės „Paribio pokalbiuose“ su Šokio informacijos centro vadove, viena Kultūros asamblėjos lyderių Gintare Maste
Aidas Giniotis: Keistuoliai atsirado su laisvės eksperimentais
36 Lietuvos nepriklausomybės metai beveik sutampa su Keistuolių teatro gyvavimo laikotarpiu. Išskirtiniu požiūriu į teatrą ir pasaulį pasižymintis reiškinys išaugino jau ne vieną keistuolių kartą. Kartu užaugo ir auditorija, galinti mintinai cituoti Keistuolių spektaklius ir dainas. Ar Keistuolių teatras sukūrė laisvės visuomenę? „Paribio pokalbis“ su režisieriumi, aktoriumi, dainų kūrėju ir atlik
Mažena Mackoit-Sinkevičienė: nebūtina viską suprasti fizikoje, kad galėtum ja žavėtis
Dažnai kalbame apie visuomenės politinį, ekonominį raštingumą, rūpinamės dėl skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžių, bet ar turime pakankamai žinių, kad suvoktume mus supančią fizikinę tikrovę? Ką žinome apie fizikos mokslą ir ko mūsų neišmoko mokykla? Kodėl fizikinis pasaulio supratimas vis dažniau sulaukia sąmokslo teorijų iššūkių? Diskusija VU Fizikos fakulteto mokslininke dr. Mažena Mackoit-Sinke
Kodėl mums dar rūpi dingęs kolchozų šiferis?
Kur dingo Molėtų rajono Čivylių kolchozo šiferis? Ar tikrai dėl to galime įtarti jauną tuometį Lietuvos valstybinės konservatorijos ir Vilniaus pedagoginio instituto dėstytoją? Šį detektyvo vertą klausimą savo pirmojoje knygoje „Šiferio byla“ nagrinėja Vilniaus universiteto istorikas Antanas Terleckas. Su juo diskutuojame, kaip kolchozai pakeitė okupuotos Lietuvos kaimo veidą ir kodėl iki pat šian
Gražina Bielousova: moterys vis dar yra socialinių standartų įkaitės
Pastarųjų metų demokratijos krizė Vakarų pasaulyje kelia klausimų ir dėl žmogaus teisių ateities. Pasipriešinimas socialiniam progresui paliečia tas grupes, kurios siekia istorinio išsilaisvinimo ir potencialaus lygiateisiškumo. Kas ginasi ir kas puola tradicinių vertybių naratyvu? Ar moterų teisės patiria regresą?Diskutuosime „Paribio pokalbiuose“ su politikos ir religijos antropologe, VU TSPMI i
Karolis Kaupinis: pavergtas protas Lietuvoje vis dar sugrįžta
Pastarąjį pusmetį viešumoje vyksta diskusijos apie kultūros vaidmenį Lietuvos valstybingumui. Bandome nubrėžti ribas tarp kultūrinės kritikos ir politinio aktyvizmo. Apmąstomi ne tik praėję valstybės dešimtmečiai, bet ir potencialūs jos ateities scenarijai, ne tik individų gyvenimai, bet ir visuomeninės tendencijos. Kokios šio proceso išvados? Ar kultūra atsakinga už valstybės likimą?Diskutuosime
Arturas Markiewicz: Nuovargio visuomenėje laisvė yra prakeikimas
Lietuvos švietimo sistema išgyvena nuolatinius pokyčius ir bandymus reformuoti. Tačiau problemų atrodo nemąžta. Ir toliau vyksta ginčai dėl mokymo programų, egzaminų, mokinių akademinio paruošimo ir jų psichinės sveikatos, mokytojų pritraukimo, parengimo ir darbo sąlygų. Ar visų švietimo iššūkių akivaizdoje yra lengva į mokyklas prisivilioti jaunus, perspektyvius specialistus? Apie visa tai kalbam
Kada pesimizmas tampa nuodingas?
Šiandieninės geopolitinės prognozės dažnai neįkvepia, o dalis jų skamba net apokaliptiškai. Tačiau ar pesimizmas gali būti naudingas ir paskatinti veikti, siekiant užkirsti kelią blogiausiems scenarijams? Kada pesimizmas tampa nuodingas ir atima valią kurti bei priešintis? Koks mokslininkų vaidmuo atskiriant tikėtinus raidos scenarijus nuo lakios vaizduotės fantazijų? Apie visa tai – pokalbis su V
Dr. Dalia Sabaliauskienė: iš iraniečių galėtume pasimokyti susitelkimo
Apie Iraną dažniausiai girdime politinių ir socialinių neramumų kontekste. Turime susidarę islamiškos ir ajatolų valdomos, itin konservatyvios ir uždaros visuomenės vaizdinį. Sukilimai ir žiaurios represijos primena, kad ši visuomenė nėra vienalytė ir joje gyva individo laisvės idėja. Ar revoliucija pakeistų Iraną? Pokalbis su VU Filosofijos fakulteto antropologe, dr. Dalia Sabaliauskiene.Ved. Pau
Ar pasaulio policininkas virto tvarkos laužytoju?
Koks tarptautinės teisės likimas, kai vienintelė didžioji galia, galėjusi užtikrinti jos veikimą, pati nusprendžia jos nesilaikyti, o jos prezidentas teigia, kad jo neriboja niekas išskyrus jo sąžinę? Ar grįžtame į pasaulio pasidaliją įtakos zonomis ir ką tai reiškia Europai, kuri ilgą laiką kratėsi galios politikos? Apie tai, ką signalizuoja JAV operacija Venesueloje, kur sulaikytas šios šalies n
Istorikas Klumbys: demokratija turės prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės
Daugelis viešosios erdvės komentatorių konstatuoja augantį susipriešinimą ir poliarizaciją. Bet išsiskiria interpretacijos, kodėl vis sunkiau susikalbame. Ar tai lemia nevienodas grėsmių suvokimo lygis? O gal tapome savo pačių propagandinio mąstymo ir patriotizmo unisono įkaitais? Ar Lietuvoje įsigalėjo propagandinis mąstymas? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju, dr. Valdema
Kokie buvo Kultūros protestu vainikuoti 2025-ieji?
Kas svarbiausio nutiko Lietuvoje ir pasaulyje 2025-aisiais metais? Kokie įvykiai keitė mus ir mūsų mąstymą? Ko galime tikėtis iš ateities kultūroje ir politikoje? Šventinėje „Paribio pokalbių“ laidoje – Donato Puslio ir Pauliaus Gritėno diskusija.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Ar Grinčui dar bėra ką vogti? Pokalbis su Milda Vitkute
Kokia šv. Kalėdų prasmė šiandienos vartotojiškumo apimtoje, nuolat skubančioje ir dėl to perdegimu rizikuojančioje visuomenėje? Ar jaunimas perima ankstesnių kartų tradicijas? O gal tos ankstesnės kartos nebelabai ir turi ką perduoti? Ar Grinčui vis dar yra ką vogti? Šiuos provokuojančius klausimus svarstome su ateitininke, Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto dėstytoja Mild
Teresė Pučinskaitė: žmonės atsigręžia į dalykus, kai jie pradeda nykti
Advento laikotarpis ir Kalėdų laukimas atgaivina prisiminimus apie tradicijas. Pradedame jausti nostalgiją vaikystės patirtims, galvoti apie laiką su artimaisiais ir švenčių dienų prasmę. Kiek mūsų šventiškume dar liko vietos kaime užgimusiems papročiams? Koks etnokultūros vaidmuo šiuolaikybėje? Ar išliks tarmiška kalba? Ar esame paskutinė karta, kuri dar prisimins Kalėdas kaime? „Paribio pokalbiu
Politologas Kalpokas neutralumo sąvoką vadina iškreipta: reikia turėti ir dantis
Lietuva ir visa Europa patirta rimtus geopolitinius iššūkius. Byranti transatlantinė partnerystė ir augantis provokacijų iš Baltarusijos ir Rusijos skaičius, nestabilumas ir kompetencijos stoka vidaus politikoje. Ar turime išeitį iš šios situacijos? Ar politologija dar pajėgi paaiškinti šiandienos politikos procesus? „Paribio pokalbiuose“ kalbamės su VDU politologu, doc. dr. Ignu Kalpoku.Ved. Paul
Ar pramanai reikalingi tikrovei atrakinti?
„Rašymas yra pramanų kūrimas, tačiau tai neturi būti vien pramanai. Istorijas kuriame tam, kad geriau suprastume tikrovę“, – teigia rašytojas Marco Balzano. Ar romanai šiandien vis dar pajėgia pastatyti mus akistaton su tikrove, iš spintos ištrauktais skeletais, atsakyti į užgniaužtus klausimus? Kiek verstinė literatūra praplečia mūsų akiratį ir ar vertėjas turi prabangą rinktis, ką versti? Apie v
Ką filosofas gali pasakyti daugiau nei ekonomistas?
Kodėl filosofui gali būti įdomios atliekos ir jų mums keliamas šleikštulys? Ar šiandien filosofai aktyviai dalyvauja žmogui opiausių klausimų svarstyme, o gal yra negirdimi už viską garsiau kalbant ekonomistams, sociologams, politologams? Kaip sekasi išgyventi filosofinių knygų leidyklai ir kaip galima tikėtis užsiauginti platesnę skaitytojų auditoriją, besidominčią filosofiniais klausimais? Apie
Paulius Skruibis: psichologas turi ne patvirtinti visuomenės lūkestį, o kritikuoti
Susirūpinimas psichine sveikata tampa ne tik psichologijos mokslo reikalu, bet ir globalia politine problema. Jaunoji karta vis drąsiau kalba apie savo emocijas, patirtis ir iššūkius. Tuo pat metu psichologinių metodų ir įtakos mūsų psichikai vis daugiau ekonomikoje, politikoje ir technologijų plėtroje. Kaip susidoroti su nerimu, baime ar neviltimi? Ar psichinė sveikata tapo rimčiausia mūsų laikų
Ar knygynai pasmerkti tapti kvapnių žvakių parduotuvėmis?
Šiandien užsukus į dalį knygynų tinklų kyla klausimas, kas ten yra svarbiau – knygos ar kava su kruasanais, o galbūt pardavinėjami namų apyvokos niekučiai? Ką šiandien reiškia išlaikyti nepriklausomą knygyną? Kokia jo misija? Kokia knygynų svarba miesto kultūrai? Kokios knygų leidybos tendencijos pastebimos Lietuvoje žvelgiant iš knygų pardavėjo perspektyvos? Galiausiai, kaip knygų festivaliai pad
„Lietuviams siaubas yra kasdienybė“: pokalbis su filosofu Buiko
Populiariojoje kultūroje vis daugiau nerimo ir siaubo apraiškų. Nuo susidomėjimo serijiniais žudikais ir įvairiomis perversijomis iki apokaliptinių pasaulio pabaigos scenarijų. Įvairūs baimės ir grėsmių įvaizdžiai varo į priekį politinį populizmą. Kuo gąsdinamės ir kas išties kelia mums baimę? Ar gyvename siaubo kultūroje?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Kokie išėję autoritetai formavo dabarties Lietuvą?
Kritinėse situacijose dažnai atsigręžiame autoritetų pagalbos. Norime pasisemti jų stiprybės priimti sudėtingus moralinius sprendimus. Kokie autoritetai formavo mus ir už ką jiems esame dėkingi? Kas užima išėjusių vietą? Ar autoriteto statusas apskritai įmanomas dabarties viešojoje erdvėje?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Krepšinio treneris Adomaitis: iš japonų galėtume pasimokyti kalbėtis ir jausti pagarbą
Bandydami pažinti save, dažnai dairomės aplinkui – stebime mums artimas kultūras ir papročius. Tačiau gal kur kas prasmingiau pažvelgti į tas tautas, kurių gyvenimas atrodo neįprastas? Gal kultūriniai skirtumai veikia tarsi veidrodis, geriausiai atspindintis mus pačius? Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš japonų?„Paribio pokalbiuose“ kalbėsime su Japonijoje dirbančiu krepšinio treneriu Dainiumi Adom
Ar kinas gali keisti požiūrį į žmogaus teises?
Kaip kinas gali tapti ne tik kokybiška pramoga, leidžiančia atitrūkti nuo kasdienybės, tačiau ir paskata susimąstyti apie laikmečio iššūkius - nuo patyčių mokykloje iki migrantų teisių? Ar kinas gali keisti požiūrį į žmogaus teises, ar veikiau tampa kultūrinių karų instrumentu, įtvirtinančiu egzistuojančias barikadas? Atsakymo ieškome su Nepatogaus kino klasės programos vadove Sandra Gaučiūte.Ved.
Ar kultūros kritika pakeis mūsų politiką?
Prasidėjęs Kultūrinis sąjūdis įtraukia vis daugiau visuomenės grupių. Aktyvios piliečių dalies pasipriešinimas tampa vis akivaizdesniu iššūkiu jų balso nenorintiems girdėti politikams. Kultūra tampa demokratijos apsaugos bastionu. Ar šis pilietinis judėjimas sustiprins kultūros vaidmenį valstybėje? Ar kultūrinė kritika stipresnė už politinę? Kalbamės su menotyrininke, dailės ir fotografijos kritik
Kultūra dar gali išsaugoti valstybės veidą?
Atidavus Kultūros ministeriją „Nemuno aušrai“ ir ministru paskyrus kompetencijos ar patirties šioje srityje neturintį asmenį kultūros bendruomenė paskelbė kovą. Protestus seka įspėjamasis streikas ir atsisakymai valdžios institucijų globos, bendradarbiavimo ar dalyvavimo. Koks kultūros vaidmuo valstybės likimo klausime? Ar kultūra pajėgi įveikti politinę galią? Kalbėsimės Paribio pokalbiuose su Na
Kauno tarpukaris – miesto tapatybės šerdis ar negyvas istorijos puslapis?
Tarpukario Kaunas liudija, kaip bjaurusis ančiukas, kuriame apsilankę Vakarų žurnalistai negalėjo patikėti, kad toks neišvaizdus, menkas ir dvokiantis bažnytkaimis tapo Europos šalies sostine, dėl didžiulių pastangų gali tapti nuostabia gulbe. Kartu Kauno pasakojimas skatina susimąstyti, kaip būtų susiklosčiusi Lietuvos istorija, jei ne okupacijos. Kartu su gide, knygos „Namai ir likimai. 10 tarpu
Aleksandras Špilevojus: ar teatras sprendžia šiuolaikybės konfliktus?
Teatras – viena seniausių meninės išraiškos formų. Ji reikalauja žmogaus gebėjimo pasiduoti pasiūlytoms laiko ir erdvės sąlygoms. Ką šiuolaikinis teatras gali pasakyti apie dabarties žmogų? Ar teatrinė raiška gali spėti paskui greitėjantį pasaulį? O galbūt – jį sulėtinti? Apie visa tai kalbamės su režisieriumi, dramaturgu, aktoriumi Aleksandru Špilevojumi.Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Kas lemia (ne)pasitikėjimą žiniasklaida?
Lietuvoje žiniasklaida pasitiki 31,5 proc. gyventojų, o nepasitiki – 29 proc., rodo agentūros „Vilmorus“ duomenys. Ką apskritai reiškia pasitikėjimas ir kodėl žiniasklaida pasitikėjimu negali prilygti bent jau bankams ar bažnyčiai? Ar šie tyrimai atskleidžia realią žiniasklaidos situaciją, ar veikiau yra mūsų visuomenės poliarizacijos ir socialiniuose tinkluose įsivyravusios post-tiesos epochos iš
Kokios švietimo sistemos bėdos aktualiausios moksleiviams?
Apie švietimo sistemos problemas dažnai kalbama iš ministerijos, universitetų, dėstytojų ar mokytojų perspektyvos. O kaip mokyklos dabartis atrodo iš pačių moksleivių perspektyvos? Kokius naujus iššūkius patiria jaunas žmogus ir kurie iš jų atpažįstami visoms kartoms? Ar dažnai nutylimos psichinės sveikatos, įtampos ir streso problemos, narkotikų vartojimas ir programų atotrūkis nuo tikrovės yra r
Ko mus moko mažieji pasaulio centrai?
„Paribio pokalbiai“ vasarą išnaudojo keliaudami po Lietuvą ir kalbindami žmones, kurie yra ryškūs savo bendruomenių lyderiai, įnešantys svarų indėlį į miesto ar miestelio istorijos puoselėjimą, kultūrinio gyvenimo plėtojimą, akademinius vietos savasties tyrimus. Šioje laidoje, grįžę į studiją Vilniuje, diskutuojame apie tai, ko mus išmokė šios kelionės. Kokius naujus paribius šie pokalbiai leido u
Ko mus gali išmokyti menas?
Jolita Puleikytė – jauna, perspektyvi menininkė, Panevėžio Pragiedrulių kūrybiškumo centro dailės studijos kuratorė, savo karjerą pradėjusi Šiauliuose. Su ja pasikalbėjome apie menininko įsitvirtinimą mažuosiuose centruose, meno edukacijos svarbą ir būtinybę nepasiduoti biurokratiniam ar projektiniam mąstymui. Ko mus gali išmokyti menas?Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Miestas su gausybe kaukių. Koks tikrasis Panevėžio veidas?
Istorikas Arūnas Astramskas jau daugelį metų vadovauja Panevėžio kraštotyros muziejui. Su juo kalbamės apie tai, koks vaidmuo šiandien tenka muziejui siekiant atskleisti istorijos vaidmenį formuojantis miestietiškajai tapatybei, analizuojant istorines traumas ir jų palikimą šiandienai? Koks šiandien yra Panevėžio miestas, kuris vieniems neatsiejamas nuo turtingo kultūrinio gyvenimo – nuo šlovę tea
Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Kaip gimsta išdaigos ir noras kurti bei keliauti?
Vaikystės išdaigos ir nuotykiai dažnai vaizduojami kaip kažkas, kas lieka suaugusio žmogaus praeityje. O gal vaikiškas išdykavimas ir vaizduotė tampa pamatu sėkmei? Kas atsiranda iš kaimiškos vasaros nuobodulio? Kokia riba tarp pokšto ir patyčios? Kaip gimsta išdaigos ir noras kurti bei keliauti? Apie tai LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ – iš Anykščių su populiariausiu Lietuvo
Kas yra miesto garsovaizdis ir ką jis mums byloja apie miesto gyvenimą?
Klaipėda dažnai tapatinama su jūra. Visas Klaipėdos mąstymas miesto svečių galvose prasideda ir baigiasi jūrinėmis patirtimis. Bet kokia yra tikroji Klaipėdos miesto judėjimo kryptis ir su kokiomis vietomis tapatinasi jos miestiečiai? Ką apie miesto dabartį ir ateitį gali pasakyti humanitarinių mokslų atstovai ir kokia humanitarikos padėtis Lietuvoje apskritai? Kas yra miesto garsovaizdis ir ką ji
Kaip aktualizuojame daugiasluoksnę Klaipėdos istoriją?
Ar prieš porą metų minėtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetis davė paskatą vaisingai apmąstyti tai, kokia šio regiono svarba buvo tarpukario nepriklausomai Lietuvai, neturėjusiai Vilniaus? Kas būtų laukę Lietuvos, jei Klaipėdos krašto prisijungimo planas būtų nepavykęs? Kaip šiandien aktualizuojame istoriją miesto, kuriame po Antrojo pasaulinio karo nebeliko vietinių gyventojų? „P
Ar persikelti į provinciją tolygu paaukoti kultūrinio gyvenimo kokybę?
Dažnai įsivaizduojama, kad persikėlimas gyventi į provinciją, siekiant pabėgti nuo didmiesčio šurmulio, šalia tokių privalumų kaip lengvesnis susisiekimas, arčiau esanti gamta, lėtesnis gyvenimo tempas, atneša ir nemenkų minusų. Pavyzdžiui, prastesnės kokybės kultūrinį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apsilankę Švenčionėliuose su ten įsikūrusios architektūros ir interjero dizaino studijos „Š
Ar kultūrinis gyvenimas gali pajudėti iš Vilniaus į Ignaliną?
Esame įpratę matyti skirtį tarp didžiųjų miestų, centrų ir provincijų, paribių kultūrinio gyvenimo. Bet gal ši skirtis yra tik mūsų pačių sukurta iliuzija? Galbūt kultūrinis impulsas nėra nulemtas konkrečios vietos ir gali būti toks pats stiprus už Vilniaus ar Kauno ribų? Apie rašytojo gyvenimą Ignalinoje, rašymą epochoje, kai raštą keičia kitos medijos ir vaikų literatūrą pasaulyje, kuriame vis m
Ar daugiakultūrė praeitis skatina tolerantiškesnę šiandieną?
Kėdainiai – miestas, kuriame ilgą laiką sugyveno skirtingos tautos ir religijos. Kaip Kėdainiai tapo miestu, kurį lietuviai dalinosi su žydais, škotais, rusėnais, o katalikai savo tiesas įrodinėjo konkuruodami su liuteronais, kalvinistais ir arijonais? Kaip pavykdavo spręsti kylančias įtampas? Kokias istorines pamokas privalome išmokti, kad socialinės poliarizacijos laikais gebėtume susikalbėti ir
Ar Kėdainiai gali tapti pavyzdžiu sprendžiant sudėtingus istorinės atminties klausimus?
Vasaros sezone „Paribio pokalbiai“ keliauja į Lietuvos regionus. Pirmoji stotelė – Kėdainiai, kur šešių tautų, šešių konfesijų ir šešių turgaus aikščių mieste susitinkame su Kėdainių krašto muziejaus direktoriumi Rimantu Žirguliu. Kokia ta kėdainietiška tapatybė? Kaip miestui pavyksta reflektuoti ir spręsti sudėtingus istorinės atminties klausimus? Kaip Kėdainiai įprasmina bene žymiausią iš šio mi
Koks režisieriaus vaidmuo individualybę neigiančiame pasaulyje?
Teatras – viena seniausių ir tradiciškiausių meno formų. Keičiantis erdves, temas, kalbą, bet išlaikantis pamatinį gyvą santykį su žiūrovu. Kaip teatrą keičia šiuolaikybė ir kaip pats teatras prisideda prie jos formavimo? Ar teatras tapo viena paskutinių užuovėjų kalbėti apie tikrovės absurdą? Koks režisieriaus vaidmuo individualybę neigiančiame pasaulyje? Apie tai, apie karjeros kelius bei filoso
Ar gyvename mažiau piktoje ir įsibaiminusioje visuomenėje?
Lietuvos politikai atsilieka nuo Estijos ir Latvijos tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimo procese. Bet tuo pat metu visuomenėje vis daugiau palaikymo ar bent jau neutralių vertinimų kalbant apie LGBT bendruomenės teises. Eitynės už lygybę sutraukia vis daugiau žmonių ir sulaukia vis mažiau pasipriešinimo. Ar Baltic Pride eitynės pasiekia savo tikslų? Kada ateis laikas politiniams pokyčiams
Ar doras politikas įmanomas tarnybinės etikos pasaulyje?
Gegužės 21-ąją pasaulį paliko vienas žymiausių mūsų laikų moralės ir politikos filosofų – Alasdairas MacIntyre'as. Savo filosofijoje jis siekė sugrąžinti aristotelišką kalbėjimą apie dorovę ir asmenines dorybes modernybės sąlygomis. Kokia šio filosofo įtaka? Ar dorovė dar turi reikšmę mūsų moralinėse diskusijose? Ar doras politikas įmanomas tarnybinės etikos pasaulyje? Pokalbis su VU TSPMI politik
Ko turėtume siekti švietime?
Švietimas istoriškai buvo žinių, patirčių ir gebėjimų perdavimo procesas. Naujausios informacijos perdavimo ir save kuriančio dirbtinio mąstymo mašinos kelia vis daugiau klausimų apie švietimo tikslus. Kokia moderniųjų technologijų ir jų progreso įtaka mokymui ir visai viešajai erdvei? Ko turėtume siekti švietime? Apie tai kalbamės su VU Filosofijos fakulteto filosofe Julija Tuleikyte.Ved. Paulius
Kokius filosofinius klausimus siekia perkąsti poezija?
Gegužės 18 dieną, Vilniaus Mokytojų namų kiemelyje paskelbta 61-ojo „Poezijos pavasario“ pradžia. Festivalio laureatu už knygą „Antra dalis“ paskelbtas Mindaugas Nastaravičius. Su poetu LRT KLASIKOS laidoje „Homo cultus. Paribio pokalbiai“ kalbamės, ką „Poezijos pavasaris“ reiškia nepriklausomoje Lietuvoje subrendusios kartos žmogui? Kaip poezija padeda mums suvokti kalbos galimybes ir ribotumus?
Ar ateities kartos dar braidys po pievas?
Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje kasmet vidutiniškai sumažėdavo apie 25 tūkstančiai hektarų pievų ir ganyklų. Per 23 metus mūsų šalyje išnyko net 55 procentai kaimo kraštovaizdžio paukščių. Lietuvos kraštovaizdyje pamažu įsivyrauja arimai, pakeičiantys miškus ir žolynus. Kaip išsaugoti gamtą pasaulyje, kuriame įsigali ūkinis santykis su tikrove? Ar ateities kartos dar braidys po pievas? Pokalbis su
Kaip Bažnyčios socialinis mokymas interpretuoja laikmečio iššūkius?
Jau netrukus viso pasaulio katalikų, o ir daugybės kitų žmonių akys nukryps į kaminą Vatikano Šv. Petro aikštėje. Balti dūmai anksčiau ar vėliau paskelbs, kad kardinolų Konklavai pavyko išrinkti naują Šv. Petro įpėdinį. Apie tai, kokių naujovių į Bažnyčios socialinį mokymą įnešė neseniai miręs popiežius Pranciškus ir kokie didžiausi iššūkiai pasitinka jo įpėdinį, LRT Klasikos laidoje „Homo cultus.
Ar vis dar prasminga minėti Gegužės 1-ąją?
Gegužės 1-ąją minime Tarptautinę darbo dieną, skirtą pagerbti darbininkų teises ir jų indėlį į visuomenę. Kaip šios dienos prasmę keičia kintantis darbo pobūdis ir mūsų santykis su darbu? Ar vis dar prasminga ją minėti? Kokios politinės kairės idėjos reikšmingos dabartyje ir ar jos pakankamai suprantamos ir atstovaujamos Lietuvos visuomenėje? Pokalbis su Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmini
Ar kančia gali būti prasminga?
Šv. Velykos mums primena, kad kelias į prisikėlimą, naują gyvenimą gali eiti per kančią. Jos kalba apie tai, kad kančia nebūtinai yra beprasmė, tik kliūtis mūsų gyvenime, tačiau gali mus išmokyti kažko svarbaus, paskatinti dvasiniam augimui. Kaip šiandieninis pasaulis priima kančią? Kaip galime išgyventi savąją kančią ir palydėti artimą jo kančioje? Apie visa tai laidoje „Homo cultus. Paribio poka
Ar miestas patogi vieta gyventi žmogui?
Viešojoje erdvėje vis iškyla diskusijos apie nesustojančią nekilnojamojo turto projektų plėtrą, erdvių žalumą ir patogumą žmogui. Spartus urbanizacijos procesas mūsų pasaulį vis labiau verčia miestų pasauliu, kuriame net puspenkto milijardo žmonių gyvena būtent miestuose. Kaip jie vystosi? Ar plečiasi ir kinta atsižvelgiant į žmogiškąją būtį? Ar miestas patogi vieta gyventi žmogui? Pokalbis su mie
Davidonytė – apie politinio neutralumo auditą, (ne)objektyvumą ir grėsmes žiniasklaidai
Žodžio laisvė - pamatinė demokratijos sąlyga. Valstybėse, kuriose pradedama kurti modernias tironijas, būtent žiniasklaida tampa vienu pirmųjų taikinių. Bet žurnalistams grasina ne tik politikos ar verslo lyderių ambicijos, o ir sparčiai kintanti viešoji erdvė. Kas kelia didžiausią grėsmę žiniasklaidai? Pokalbis su Žurnalistų profesionalų asociacijos vadove, kanalo „Redakcija“ žurnaliste Birute Da
Kaip mokyti jaunuolius prakalbinti praeitį?
Atnaujinta istorijos viduriniojo ugdymo programa vis dar kelia diskusijas švietimo bendruomenėje. Koks uždavinys formuluojamas istorijos dalykui mokykloje? Kaip kinta šio dalyko svarba į Europos žemyną sugrįžus karui? Ar istorija geba ugdyti kritinį mąstymą, įgūdį suvokti ir palyginti skirtingas perspektyvas? Apie visa tai kalbamės su istoriku, Vilniaus Valdorfo ir Pažinimo medžio mokyklų mokytoju
Ką turėtume labiau vertinti ir ko negalime toleruoti?
Tolerancija tampa vis rečiau vartojamu žodžiu pasaulyje, kuriame stebime ardomą aštuoniasdešimt metų kurtą tvarką. Kodėl politikoje įsivyravo kvailystė, chamizmas ir oportunizmas? Ar dar turime jautrumą tam, ką vadiname istorine atmintimi? Ką turėtume labiau vertinti ir ko negalime toleruoti? Pokalbis su Metų tolerancijos žmogumi, Klaipėdos universiteto daktaru, istoriku Zigmu Vitkumi.Ved. Paulius
Ką kalbos filosofija kalba apie mūsų pasaulio tikrumą?
Kalbą esame įpratę naudoti kaip instrumentą, nesureikšmindami jos įtakos mūsų mąstymui ir pasaulio riboms. Filosofija padeda atverti naujas kalbos perspektyvas ir parodo, kaip ji formuoja metafizikos, epistemologijos ir sąmonės filosofijos įtampas. Kartu - pasiūlo šioms įtampoms sprendimo būdus. Ką kalbos filosofija kalba apie mūsų pasaulio tikrumą? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Filosofijos fa
Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
Homo cultus. Paribio pokalbiai. Ved. Paulius Gritėnas ir Donatas Puslys
