Tuzinas
Dvylika. Šis skaičius siejamas su erdvės ir laiko idėja, apskritimu bei ratu: dvylika Zodiako ženklų, mėnesių, valandų. Tai kosminės tvarkos, tobulumo ir sėkmės simbolis. Dvylika Graikijos panteono dievų, dvylika Biblijos mokinių ir apaštalų, dvylika Jokūbo sūnų, dvylika žvaigždžių Apokalipsės karūnoje, dvylikos pentagramų ratas Europos Sąjungos vėliavoje. Į kokius 12 miestų būtina nuvažiuoti prieš numirštant, kokias 12 knygų į negyvenamą salą rekomenduotų pasiimti įdomus svečias, kokius 12 mitų paneigs gydytojas, 12 priežasčių neišvažiuoti iš Lietuvos?
Epizodai
Astrofizikas Arnas Drazdauskas: nereikia „žudyti“ Dievo, kad pažintum Visatą
Visatos istorija trunka beveik 14 milijardų metų, tačiau kaip ji atrodytų, jei galėtume ją papasakoti per mažiau nei valandą? Kaip iš pirmųjų atomų atsirado žvaigždės, planetos ir galiausiai mes patys?Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su astrofiziku, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto doc. Arnu Drazdausku apie Visatos istoriją – nuo Didžiojo sprogimo ir pirmųjų žvaigždžių ir cheminių elementų, iš ku
Fizikė Mažena Mackoit-Sinkevičienė: nėra taisyklės, kad kelionės laiku neįmanomos
Laikas mums atrodo savaime suprantamas. Jis teka, bėga, kartais slenka per lėtai, o kartais jo trūksta. Tačiau kas iš tikrųjų yra laikas? Ar praeitis, dabartis ir ateitis iš tiesų taip aiškiai atskirtos, kaip esame įpratę manyti? Ir ar fizika palieka galimybę keliauti laiku?„Tuzine“ pokalbis su Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto mokslininke, fizikos mokslų daktare ir mokslo populiarintoja Maž
Prof. Janina Tutkuvienė: vaikų augimo tempas kaip veidrodis atspindi ir mūsų politiką
Nors mūsų kūnas šiandien gyvena XXI amžiuje, didelė dalis jo veikimo principų susiformavo pasaulyje, kuris buvo visiškai kitoks. Pasaulyje, kuriame maisto ne visada buvo pakankamai, daug daugiau judėjome, o gyvenimo trukmė buvo gerokai trumpesnė. Kiek mūsų kūnas gali prisiminti protėvių praeitį? Ar tai, ką patyrė mūsų seneliai, gali turėti įtakos dabartinei mūsų sveikatai? Kada prasideda tikroji ž
Grybų pasaulį tyrinėjanti Plūkė: neturėdami smegenų, jie daro daug sudėtingų dalykų
Grybai neturi smegenų, tačiau geba atlikti daugybę sudėtingų dalykų. Jie susiję su viskuo aplinkui ir net mumis pačiais. O jų pasaulyje dar tiek daug nepažinta, kad, kaip sako Aurelija Plūkė, „kur dursi pirštu, ten gali būti atradimas“. Šiame „Tuzino“ epizode keliaujame į keistą ir mažai pažįstamą grybų pasaulį, nuo Lietuvos miškuose sutinkamų grybų iki tų, kurie savo išvaizda ar elgesiu gerokai s
Istorikas Teodoras Žukas: Pirmasis pasaulinis karas aidi ir dabartinėje politikoje
Kaip iš pirmo žvilgsnio racionalūs sprendimai nuveda prie katastrofos? Teodoras Žukas 2025 metais apsigynė disertaciją, keldamas klausimą, kaip XXI amžiaus istorikai suvokia Pirmojo pasaulinio karo kaltę ir atsakomybę. Pokalbis su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, Europietiškos dešinės instituto vadovu, istorijos mokslų daktaru Teodoru Žuku apie sprendimus, kuriuos priima politi
Prof. Petrauskas: santykis su DI turi būti permąstytas siekiant apginti žmogiškumą
„Autoriteto svarba šiandien yra padidėjusi“, - sako Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kasdien informacija mus pasitinka kiekviename ekrane, tik ne visada aišku, kuo iš tiesų galime pasitikėti. Universitetas, kuris šimtmečius buvo viena svarbiausių vietų, kur gimsta ir perduodamos žinios, šiandien pats turi atsakyti, kokia jo prasmė ir kokį žmogų jis turėtų ugdyti. Kokios
Astrofizikė: neradus atsakymų kosmose, teks ruoštis atšiaurioms sąlygoms Žemėje
Jei sėstume į erdvėlaivį ir skrietume 100 000 km/val. greičiu, iki planetos AT2021ueyL b keliautume maždaug 36 milijonus metų. Šią planetą 2025 metais atrado Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų komanda – tai antras kartas Lietuvos mokslo istorijoje, kai lietuvių mokslininkai prisidėjo prie naujos planetos atradimo. Viena iš šio tyrimo dalyvių – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikė do
25 metus vėžį gydanti gydytoja įspėja skeptikus: dar nesu sutikusi išgijusio savaime
„Atėjau, nes tikėjau, kad sulauksime, kada galėsime vėžį visiškai išgydyti“, – sako 25 metus vėžį gydanti gydytoja onkologė-chemoterapeutė, Vilniaus universiteto doc. dr. Birutė Brasiūnienė. Per šį laiką onkologija pasikeitė iš esmės, nors gydytoja pripažįsta, jog ilgus metus neturėjo kuo gydyti vėžį, tačiau šiandien vis dažniau kalbame ne tik apie išgyvenimą, bet ir apie gyvenimo kokybę. Apie vėž
Psichoterapeutė atsakė, ar galima įsimylėti DI: žmogus pasiduoda savo trūkumų išpildymams
Ar įmanoma įsimylėti dirbtinį intelektą? Psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė pasakoja, kad žmonės jau kreipiasi į DI ne tik patarimo dėl nerimo ar santykių, bet ir ieško jame draugo, partnerio, terapeuto. Reiškinys toks naujas, kad net viena garsiausių pasaulio porų terapeutų Esther Perel šiemet pirmą kartą surengė porų terapijos sesiją, kurioje dalyvavo žmogus ir jo DI partnerė.Ką žmogus iš tiesų
Psichoterapeutė Minelgaitė-Beinorienė: perdėtai racionalus protas žmogui keršija nerimu
„Su savo racionalumu nuėjome per toli“, – sako gydytoja psichoterapeutė Eglė Minelgaitė-Beinorienė, kalbėdama apie mūsų santykį su mitais, pasąmone ir tuo, ką ne visada galime paaiškinti protu. Gyvename pasaulyje, kuriame racionalumas tapo beveik aukščiausia vertybe, daugelį kasdienių procesų siekiame paaiškinti mechanizmais, o savo jausmus kartais vadiname hormonų pavadinimais („dopaminu“), tačia
Pievų tyrėja Gudynienė apie nykstančias rūšis: kai išnyks bitės, galbūt bus imtasi pokyčių
„Manau, kad to nesustabdysime“, - apie biologinės įvairovės nykimą sako gamtininkė Vilma Gudynienė, savo gyvenimą paskyrusi ne tik pievų tyrinėjimui, bet ir jų kūrimui miestuose. Pievos yra viena turtingiausių ekosistemų, tačiau kartu ir viena sparčiausiai nykstančių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Apie senpieves, miestus, rūšių ralį ir ateitį – pokalbyje su gamtininke, botanike, gamtinio apželdin
Sporto gydytojas: jei turi pasiremti atsistodamas iš kėdės – tai kritinis momentas
„Skausmo negali ignoruoti, skausmą turi analizuoti“, - sako sporto medicinos gydytojas Juozas Jankauskas.Prieš šimtą metų bėgimas buvo skirtas darbui, karui arba tam, kad nuo kažko pabėgtum, o Vilniaus gatvėmis bėgiojantis žmogus to meto gyventojams būtų atrodęs visiškas absurdas. Šiandien už bėgimo batelius mokame šimtus eurų, skaičiuojame žingsnius, širdies ritmą ir ieškome sporto, kuris padėtų
Kosmoso kolonizavimą nagrinėjantis fizikas: tai labai brangus ir skausmingas būdas numirti
„Nėra klausimo, kurio neverta tyrinėti“ - įsitikinęs fizikas Augustas Vaitkevičius. Be savo mokslinio darbo, Augustas yra pasinėręs į mokslinės fantastikos kūrinius, kurie pasak jo įkvepia įvairių sričių tyrinėtojus peržengti žinojimo ribas. Pokalbis su Vilniaus universiteto, Fizikos fakulteto mokslininku, fiziku, mokslinės fantastikos entuziastu dr. Augustu Vaitkevičiumi apie vaizduotę ir jos rib
Apie valgymo sutrikimą atvirai kalbanti Kotryna Nausėdė: tai savęs naikinimo forma
Savo pirmoje knygoje – autobiografiniame romane „Ačiū už nieką / Ačiū už viską“ – Kotryna Nausėdė atvirai pasakoja apie patirtis sergant valgymo sutrikimu. Jos romanas buvo nominuotas Jurgos Ivanauskaitės premijai, o pirmasis tiražas išparduotas per pusę metų. Šiuo metu ji yra gyvensenos medicinos specialistė, Geštalto psichoterapijos studentė ir padeda kitiems, turintiems iššūkių santykyje su mai
Londone paramedike dirbusi Ieva: yra patirčių, kurios sekioja dar iki dabar
„Net ir mažas kalnas turi savo pavojus“, – sako kalnų ir ekspedicijų medikė, paramedikė, laipiojimo instruktorė Ieva Kieraitė Aleksandrova. Šešerius metus ji dirbo Londono greitosios medicinos pagalboje, o šiandien moko kitus, kaip suteikti pagalbą ten, kur greitoji niekada neatvažiuos – kalnuose, džiunglėse, urvuose ar atokiose ekspedicijose. Kaip teisingai vertinti riziką? Ką ekstremalios situac
Kardiologas, remontuojantis kraujagysles iš vidaus: daugumą pacientų sieja vienas įprotis
Medikų šeimoje augęs kardiologas Andrius Berūkštis teigia niekad nejautęs spaudimo pasirinkti šį kelią. Pradėjęs nuo sportininkų širdžių, šiandien jis daugiausia laiko praleidžia rentgeno operacinėje, kur pro mažą pjūvį, keliaudamas kraujagyslėmis, gali pasiekti svarbiausias mūsų kūno vietas ir jas pagydyti. Gydytojas įsitikinęs, jog apie širdies ligas šiais laikais turime pradėti kalbėti anksti,
Civilizacijos ateitį įvertinusi paleontologė: paliksime kapines, sąvartynus ir radiaciją
„Gyvybė - tai mažas sluoksnis tarp Žemės magmos ir beribės visatos vakuumo“, – apie gyvybės trapumą pasakoja paleontologė Simona Bekeraitė. Dvi skirtingų sričių mokslininkės – paleontologė Simona Bekeraitė ir edukologė Sandra Kairė – leidosi į Borneo atogrąžų miškus ieškoti atsakymo, kaip žmogus kuria savo santykį su aplinka ir gamta. Kodėl apie klimato kaitą žinodami daugiau nei kada nors anksčia
8 vaikų tėtis filosofas Gediminas Karoblis: norą turėti vaikų sugriovė konkurencija
„Jau dabar turėtume sugriauti visą švietimą iš pagrindų“, – sako 8 vaikų tėtis, 6 anūkų tėtušis, antropologas ir filosofas prof. dr. Gediminas Karoblis, savo knygoje „Kam gimdyti?“ filosofiškai apmąstęs demografines problemas. Tai klausimas, kuris paliečia mūsų santykį su laisve, vienatve, prasme, kūnu, meile, mirtimi ir ateitimi. Kam gimdyti pasaulyje, kuris atrodo pavargęs, neramus, perkaitęs nu
Skaitmeninius antrininkus Silicio slėnyje kūręs Paulius Jurčys: tai nauja gyvybės forma
„Privatumas gali išnykti“, – sako dirbinio intelekto tyrėjas ir teisininkas dr. Paulius Jurčys. Baigęs universitetus Vilniuje, Harvarde ir Japonijoje, Paulius 10 metų gyvena Silicio slėnyje, ten su kolegomis kūrė skaitmeninių žmogaus antrininkų technologiją. Kam priklauso žmogaus duomenys? Kur naudosime savo skaitmeninius antrininkus, kuris kalba ir mąsto kaip mes? Ir kokie mokslinę fantastiką pri
Kaulų čiulpų transplantologas Žučenka: kartais tarp milijonų donorų nėra nė vieno tinkamo
„Kartais tarp milijonų donorų nerandame nė vieno tinkamo“, – sako kaulų čiulpų transplantacijas atliekantis gydytojas dr. Andrius Žučenka. Per gyvenimą žmogaus organizmas pagamina tonas kraujo ląstelių, nors dauguma mūsų apie tai niekada nesusimąstome. Kiekvieną sekundę mūsų kaulų čiulpai pagamina kelis milijonus naujų kraujo ląstelių, per kitą sekundę didelė dalis kitų pasenusių žūsta. Tai nuolat
Smegenų plastiškumą tyrinėjanti mokslininkė: smegenims yra labai naudinga abejoti
Dar visai neseniai manėme, kad žmogaus smegenys beveik nesikeičia. Tačiau XX amžiaus pabaigoje šį požiūrį sudrebino neuroplastiškumo tyrimai. Paaiškėjo, kad žmogaus smegenys nuolat persitvarko: mokosi, prisitaiko, kuria naujus neuroninius ryšius ir net po sunkių traumų kartais gali iš dalies atstatyti prarastą funkciją. Kitaip tariant, mūsų gyvenimo būdas ir aplinka tiesiogine prasme formuoja smeg
Erotiką animacijoje tyrinėjęs Tomas: piešta moteris gali daug labiau traukti nei gyva
Nesvarbu, kiek jums metų, tikėtina, vaikystėje daugelis mūsų gyveno pieštuose pasauliuose. Vieni rytais žiūrėdavo animacinius serialus, kiti pasinerdavo į pieštų personažų gyvenimus komiksuose. Bet kodėl žmones taip traukia piešti pasauliai? Kodėl komiksai ir animacija tapo ne tik pramoga, bet ir viena stipriausių šiuolaikinės kultūros kalbų? Mokslininkas Tomas Mitkus, tyrinėjęs ne tik propagandą,
Filosofas Adas Diržys: kaip negalime paaiškinti Dievo, taip negalime paaiškinti sąmonės
„Nežinomybę visada bandome kažkuo užpildyti“, – sako filosofas, religijų tyrėjas dr. Adas Diržys. 2023 metais neuromokslininkas Christof Koch pripažino pralaimėjęs lažybas filosofui David Chalmers – per du dešimtmečius taip ir nepaaiškinta, kas yra sąmonė. O dalelių fizikas dr. Gediminas Šarpis šioje laidoje yra teigęs, jog „sąmonė yra įkyrus dalykas“, nes jos vis dar negalime paaiškinti.Mes galim
Marijam pravėrė videožaidimų kūrimo užkulisius: ši industrija dažnai žmones išnaudoja
„Kovoju prieš žmones, kurie panorėję mano gyvenimą gali sugadinti“, – sako aktyvi videožaidimų dalyvė ir kritikė Marijam Didžgalvytė. Ji aktyviai tyrinėja videožaidimų ir politikos sankirtas, atskleidžia negailestingus videožaidimų industrijos užkulisius ir kaip ši milijardų žmonių kasdienė pramoga keičia elgesį, politines pažiūras ar net estetiką. Visa tai ji atskleidžia savo debiutinėje knygoje
Priešmenstruacinį sindromą tirianti mokslininkė: į apie tai kalbančias moteris žiūri kreivai
„Žmonės vis dar galvoja, kad tai tiesiog blogas charakterio bruožas“, – sako priešmenstruacinį sindromą tyrinėjanti neuromokslininkė dr. Ramunė Grikšienė. Nors PMS vis dar tapatinamas su stereotipiniais juokeliais, tyrimai rodo, kad didžioji dalis moterų iš tiesų jaučia šio sindromo simptomus kiekvieną mėnesį, o daliai jų šie pokyčiai sutrikdo kasdienius darbus ir santykius. Kas vyksta smegenyse k
Astrofizikė Minkevičiūtė: Mėnulio tyrimai galėtų atsakyti, kaip atsirado gyvybė Žemėje
„NASA vengia kalbėti, kad tai naujos kosmoso lenktynės“, – apie žmonių misijas į Mėnulį sako astrofizikė dr. Renata Minkevičiūtė. Artemis II įgula, tapę toliausiai nuo Žemės į kosmosą nuskriejusiais žmonėmis, sėkmingai grįžo į Žemę. Tačiau kokius siekius mums atskleidžia noras įsikurti Mėnulyje? Kuo jis įdomus mokslininkams? Ar jis galėtų tapti dar viena konfliktų vieta? Pokalbis su Vilniaus unive
Grybų mikropasaulį atradusi režisierė Aistė Žegulytė: pradėjau ramiau priimti mirtį
„Man tai atnešė prasmės ir vilties būti šioje Žemėje“, – sako kino režisierė, dokumentikos kūrėja Aistė Žegulytė, atradusi grybų pasaulį. Naujausiame savo filme „Dulkės, kaulai ir stebuklai“ kino kūrėja pasakoja apie tai, kaip mikroskopiniai grybai keičia, transformuoja, ardo visa tai, kas aplink mus. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad neišvengiamai nyksta mūsų sukurti daiktai, o vėliau – ir me
Skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas: pradžioje buvo daug pykčio ir noro auklėti
„Kiekvieną dieną pamatau kažką naujo“, – sako skubios medicinos gydytojas Andrius Černauskas. Prieš dešimtmetį parašęs knygą „Pragaro ambulatorija“, tapusia bestseleriu, gydytojas teigia, jog per šį laiką pasikeitė požiūris į žmogų, prasmę ir mirtį. Su kuo kasdien susiduria gyvybes gelbstintys skubios medicinos gydytojai ir kaip pavyksta valdyti savo ir kitų žmonių emocijas? Pokalbis su skubios me
20 metų vaikų vėžį gydanti gydytoja: darbas su vaikais išmokė optimizmo
„Kai kartais dejuojama dėl smulkmenų, norisi pasikviesti žmones pas mus į skyrių“, – sako vaikų onkohematologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto doc. Sonata Šaulytė-Trakymienė. 20 metų gydanti vaikų vėžį ir kraujo ligas, gydytoja teigia, jog požiūris į šias ligas net medicinos moksle yra pasikeitęs - vaikus siekiame išgyti kiek įmanoma mažiausia sveikatos kaina, minimalizuojant chemoterap
Akimi nematomą grybų ir augalų tinklą tyrusi biologė: esame visiškai nuo to priklausomi
„Kartais nėra aiškių ribų, kur prasideda ir baigiasi vienas organizmas“, – sako biologė, rašytoja Ieva Marija Sokolovaitė, Kopenhagos universitete tyrinėjusi grybų ir augalų ryšius, sujungtus per plika akimi nematomą tinklą. Daugiau kaip 90 % augalų turi ryšių su grybais, o Ieva teigia, jog mes, žmonės, esame nuo to priklausomi. Nors Ieva savo tyrėjos kelią pradėjo kaip biologė, šiuo metu ji studi
Vienumo fenomeną tyrinėjanti sociologė: įgūdis būti su savimi yra išmokstamas
„Silpna karta žmonių, kuri negali būti vieni su savo mintimis“, - sako sociologė dr. Milda Pivoriūtė. Naujausi tyrimai rodo, kad ilgalaikis vienišumas gali būti toks pat žalingas sveikatai kaip rūkymas ar nutukimas. Tačiau kartu psichologai ir sociologai vis dažniau kalba apie kitą pusę - sąmoningai pasirinktą vienumą. Kodėl apie šį fenomeną vis dar kalbame kaip apie įtartiną pasirinkimą? Apie vie
Kremliaus informacinį karą nagrinėjantis ekspertas: Rusija laimės, jei tik ja patikėsime
„Vienintelis kelias Rusijai laimėti karą prieš Vakarus – įtikinti mus, kad mes negalime laimėti“, - sako komunikacijos ekspertas Vytautas Matulevičius. Savo knygoje „Baimės frontas“ Vytautas analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus naratyvai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės. Ne vienus metus dirbantis komunikacijos srityje, Vytautas Ma
Pilkuosius ruonius tyrinėjanti Vaida Survilienė: stebint juos, požiūris į mirtį pasikeitė
„Pavydžiu žmonėms ramybės, kuriems gyvenime nereikia iššūkių“, - sako pilkuosius ruonius tyrinėjanti mokslininkė ir šių gyvūnų tyrimų pradininkė Lietuvoje Vaida Survilienė. Pradėjusi nuo ruonių elgsenos stebėjimų, šiandien Vaida tiria Baltijos jūros teršalų poveikį pilkiesiams ruoniams. „Poveikis ruoniams atspindi ir aplinką, kurioje gyvena ir patys žmonės“, – sako Vaida Survilienė. Mokslininkė pr
Artūras Morozovas: žvelgdamas į savo archyvus matau, kaip keičiasi mūsų šalies žmonės
„Mane domina žmonės, kurie dėl pernelyg įprasto gyvenimo neįeina į istoriją“, - sako dokumentinės fotografijos kūrėjas Artūras Morozovas, išleidžiantis fotoesė knygą „Sutikau žmogų“, pasakojančią apie socialinę atskirtį, vienišumą ir karinių konfliktų paveiktus gyvenimus, tačiau čia esmine ašimi išlieka įprasta žmogaus kasdienybė. Nuo 2006 m. pradėjęs dirbti fotožurnalistu, Artūras savo darbais nu
Architektas Gintaras Balčytis: daug pastatų yra nieko verti, bet žmogaus akis pripranta
„Turim klaidingą įsivaizdavimą, kad viskas, kas geriausia, turi būti didmiestyje“, - sako architektas Gintaras Balčytis. Kauno, Vilkaviškio ir šiuo metu statomos Druskininkų autobusų stočių architektas, kurio darbai buvo aprašyti užsienio architektūros žurnaluose kaip puikūs pavyzdžiai. Už savo darbus architektas buvo įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. Gintaras Balčytis teigia, jog š
Artėjantį žmonių sugrįžimą į Mėnulį aptaręs Dobrovolskas: pavojai yra beveik nepasikeitę
„Mėnulis yra bandymų aikštelė prieš keliones į Marsą“, - sako Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto astrofizikas Vidas Dobrovolskas. Paskutinį kartą žmogaus koja Mėnulyje žengė 1972-aisiais. Praėjo daugiau nei pusė amžiaus ir žmonės į Mėnulį ruošiasi grįžti per artimiausią dešimtmetį. O visai netrukus galėsime išvysti „Artemis II“ misiją - skrydį aplink Žemės palydovą, kuris turėtų įvykti ne ank
Kraujagyslių greitkeliuose dirbantis Afanasjevas: per 2 mm angą atsiveria visas organizmas
Praėjo vos kiek daugiau nei šimtas metų nuo rentgeno atradimo, o šiandien jau mokame ne tik žiūrėti į kaulus. Galime matyti judantį kraują, tirpstančius trombus, aneurizmų ir arterijų sieneles. Galime įvesti mažą kateterį į kraujagyslę, keliauti ja tarsi greitkeliu ir iš vidaus atstatyti kraujotaką.„Ramybė ir neskubėjimas yra geras draugas“, - sako intervencinis radiologas, Respublikinės Vilniaus
Kūrybingumo mokslininkė: mus riboja įsitikinimas, kad klausimai turi tik vieną atsakymą
Kas nutinka kūrybiškumui, kai mūsų mintis užima šimtai valandų, praleistų socialiniuose tinkluose? Šiame „Tuzino“ epizode kūrybingumo mokslininkė ir trenerė Ieva Martinaitytė kalba apie kūrybiškumą, kurį galima ugdyti, treniruoti ir, praradus, vėl atgauti. 15 metų tyrinėjanti kūrybiškumą organizacijose, Ieva dirba su pasaulinėmis įmonėmis, padėdama komandoms kurti drąsiau ir spręsti problemas kita
Nuo visatos iki sielos su dalelių fiziku Gediminu Šarpiu: galimai egzistuoja visko teorija
„Tai pati šalčiausia vieta visatoje“, - apie didžiausią pasaulyje dalelių fizikos laboratoriją CERN sako čia dirbantis fizikas dr. Gediminas Šarpis. Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įsikūrusioje organizacijoje mokslininkai atlieka eksperimentus, siekdami suprasti elementariasias daleles ir sąveikas tarp jų. 100 metrų gylyje po žeme įrengtame 27 km ilgio Didžiajame hadronų greitintuve vykstanty
Sapnus tyrinėjanti psichoanalitikė: jie gali atskleisti tikrąją mūsų asmenybę
„Kartais šie sapnai tampa šeimos turtu“, - sako psichologė-psichoterapeutė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė, besigilinanti į didžiųjų sapnų fenomeną. Nors šiuolaikinis mokslas negali tiksliai atsakyti, kokią prasmę turi mūsų sapnai, psichoanalitikai naktines mūsų kelionės po vidinį pasaulį nagrinėja simbolių kalba. Didieji sapnai tarsi reikšmingos ir ryškios naktinės patirty
Lietuvos 100 metų ekonomiką tyrinėjęs Adomas Klimantas: esame skurdo ir sėkmės istorija
„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kur
Bėgimo fenomeną tyrinėjęs sociologas: buvo įdomu, kodėl žmonės save kankina
Kas žmones veja iš namų? Dėl kokių priežasčių žmonės bėga maratonus? Ir kaip tai kartais tampa neatsiejama gyvenimo dalimi, o kai kuriems net obsesija, be kurios gyventi sunku? Šiuos ir daugiau klausimų savo tyrime bandė atsakyti sociologas, keliautojas, rašytojas ir maratonininkas Karolis Bareckas. Pokalbis su juo laidoje.Ved. Ignas Klėjus.
Mokytojų perdegimą aptaręs mokytojas: kartais tampi ir šeimos krizių sprendėju
„Nematau sveiko gyvo noro konkuruoti ir turėti tikslą“, – sako istorijos mokytojas, mokslų daktaras ir rašytojas Algis Bitautas. Mokytojas atvirai kalba apie šiuolaikinius mokinius ir jų požiūrio tendencijas, mokytojo profesijos prasmes ir iššūkius, kylantį spaudimą iš tėvų. Kaip dirbtinio intelekto pažanga keičia ne tik mokymąsi, bet ir istoriją? Kodėl istorijos mokymas šiandien reikalingas labia
Gydytoja įspėja apie itin pamėgtus pastelinius žaislus: vaiko raidai reikia ryškių spalvų
„Žmonės dažniausiai bijo, kad jų vaikai susirgs nepagydoma liga“, – sako vaikų ligų gydytoja neonatologė Erika Žėkaitė-Vaišnienė. Gydytoja jau septynerius metus rašo populiarų tinklaraštį „Mamytologija“, kuriame dalinasi dažniausiomis tėvų baimėmis, vaikų sveikatos klausimų sprendimo būdais ir gydytojos kasdienybės akmirkomis. O ko bijo pati gydytoja? Kaip socialinių tinklų mados keičia tėvų požiū
Profesorius Beinorius apie sapnų reikšmę Indijos kultūroje: tai kitoks santykis su tikrove
Kodėl senieji Indijos gydytojai klausdavo savo paciento apie tai, ką jis sapnavo? Kaip sapnus aiškina Rytų Azijos kultūros ir ką apie juos žino modernus šių dienų mokslas? Mokslininkai vis daugiau sužino apie žmogaus miegą, tačiau sapnų klausimas vis dar išlieka paslaptingas, nors į šį kiekvienam pažįstamą reiškinį įvairios kultūros gilinasi tūkstantmečius. Pokalbis su indologu, filosofu, Vilniaus
Meno daktarė Brigita Bublytė, tyrinėjanti žmogaus balsą: mūsų burna tarsi bažnyčia
„Sutartinės yra psichoterapinis ir socialinio sutarimo išradimas“, – sako balsą tyrinėjanti Brigita Bublytė. Balsas atrodo tik garsas, nors iš tikrųjų tai yra ir mūsų kvėpavimas, istorija, kultūra, kartais net mūsų baimės ar slapčiausi troškimai. Meno daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doc. Brigita Bublytė visą gyvenimą klauso ne tik balso, bet ir to, kas slypi tarp jo. Nuo nepaprastos
Gydytojos išgyvenimus knygoje aprašiusi neurologė: jaučiu neteisybę šioje sistemoje
„Kartais sukaustydavo baimė, jog bijau atidaryti palatos duris“, – sako gydytoja neurologė Gintarė Aukselė, prisiminusi rezidentūros patirtis pandemijos metu. Gintarė, įstojusi į neurologijos rezidentūrą COVID-19 pandemijos pradžioje, pradėjo rašyti anonimišką tinklaraštį „LRezidentė“, kurio įrašai apie gydytojos patirtis ir išgyvenimus iki šių dienų sulaukia tūkstančių reakcijų. Penkerius metus b
Laidų vedėjas Maskoliūnas: tapome panašūs į skruzdes, kurios negali sustoti
„Esame superorganizmas, kuris eina link prarajos“, – apie šiuolaikinės visuomenės tendencijas sako mokslinės fantastikos entuziastas, TV laidų vedėjas Rolandas Maskoliūnas. Prieš tris dešimtmečius mokslininko karjerą jis iškeitė į televiziją, pasakojimus apie mokslą ir kultūrą bei fantastikos pasaulius, kuriuose neretai išryškėja mūsų šiandienos dilemos.Kokie mokslinės fantastikos filmai tiksliaus
Delfinų terapijoje magiją pajutusi mokslininkė: tai būdas papildyti vaikų poreikių ąsotėlį
„Romantikos šiame darbe ir po 20 metų vis dar yra daug“, – sako delfinų terapiją tyrinėjanti Brigita Kreivinienė. Mokslininkė gyvenimą paskyrė suprasti kaip gyvūnų asistuojama terapija gali padėti psichikos ir socialinių sunkumų turintiems vaikams bei suaugusiems, o pati pripažįsta, jog delfinai nustebina tada, kada mažiausiai tikiesi. Kuo ypatingas delfinų ir žmogaus santykis? Kas vyksta šios ter
Skeptikų draugijos pirmininkas Kvecys: susilaikau nuo komentavimo socialiniuose tinkluose
„Žmogaus psichologijos mygtukai spaudomi intensyviau nei bet kada anksčiau“, – sako skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys. Pokalbis aie tai, ką reiškia būti skeptiku, kas įkvepia šiuolaikinius skepticizmo šalininkus ir kodėl egzistuoja šiuolaikinės skeptikų draugijos pasaulyje.Ved. Ignas Klėjus.
Retas vaikų ligas gydanti neurologė: verkti kartu su šeimomis yra visiškai normalu
„Dažnai šios šeimos jaučiasi vienišos“, – apie retomis ligomis sergančius vaikus auginančias šeimas pasakoja vaikų neurologė Milda Dambrauskienė. Gydytojos karjeros kelias vingiavo nuo vienos didžiausių Lietuvos ligoninių komunikacijos vadovės kėdės iki sudėtingų ir kartais nepagydomų neurologinių ligų gydytojos kasdienybės. Kaip atrodo retas ligas gydančios Mildos Dambrauskienės darbas iš arti? K
Istorinių Vilniaus receptų įkvėpta Asta Petrus: viskas, kas nostalgiška, yra skaniau
„Nesu verkiantis žmogus, bet tada verkiau“, – pasakoja Asta Petrus apie prisiminimus, bandant atkurti istorinį, kone išnykusį desertą – „Vilniaus bobą“. Asta rinkodaros ekspertės profesiją iškeitė į desertų kūrėjos kasdienybę, atidariusi kepyklą, joje kviečia patirti ne tik visame pasaulyje puikiai pažįstamus desertus, bet ir atrasti lietuviškos gastronominės kultūros akcentus. Apie Astos kepyklą
Dulkys: po pandemijos žmonės pyko už išleistus pinigus vakcinoms, o dabar pyks dėl dronų?
„Mus valgo politika ir interesai, bet ne biurokratija“, – sako Arūnas Dulkys. Kaip besikartojančios krizės politiniame lauke keičia visuomenes? Ar biurokratija gali būti jautri žmogui? Ir kokiomis mintimis šiuo metu gyvena ekonomistas, buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstybės kontrolierius, šiuo metu partnerystės profesorius Vilniaus universitete dr. Arūnas Dulkys.Ved. Ignas Klėjus.
Sprendimų sąmoningumą tiriantis Paulius Rimkevičius: įmanoma būti rasistu, bet to nežinoti
Kas vyksta mūsų smegenyse ir mintyse, kai priimame sprendimą, galbūt kažkas lieka už mūsų suvokimo ribų? Gyvename pasaulyje, kuriame nuolat vyksta ne tik mūsų kasdienio gyvenimo įvykiai, kuriems iš pirmo žvilgsnio įtakos padaryti negalime. Taip skriedami per savo gyvenimą retai susimąstome, kaip vienas ar kitas mūsų dienos sprendimas buvo priimtas – ar tai darome savo laisva valia, o gal tikime, j
20 metų nevaisingumą gydanti Žiobakienė: yra dalykų, kurių negaliu paaiškinti vien mokslu
Beveik du dešimtmečius nevaisingumo gydymo srityje kartu su vyru Rolandu dirbanti Reda Žiobakienė į šį pasaulį atkeliauti padėjo tūkstančiams naujų gyvybių. Gydytoja pripažįsta, jog net ir turint ilgametę patirtį, kartais būna psichologiškai sunku, kai padėti susilaukti vaiko nepavyksta. Kaip nevaisingumo gydymo patirtys augino gydytojos Redos Žiobakienės pasaulį?Ved. Ignas Klėjus.
Prof. Saulius Keturakis apie algoritmų pasaulį: neturėkite iliuzijų, kad nesate stebimi
„Gyvenime gali įvykti tik tai, ką esi pajėgus įsivaizduoti“, – sako skaitmeninių ir kultūros transformacijų tyrinėtojas, KTU prof. Saulius Keturakis. Būdamas filologu, mokslininkas dirbtiniu intelektu susidomėjo dar prieš jam tampant plačiai viešai praeinamam. Saulius Keturakis kalba apie pasaulį, kuriame mokslinė fantastika virsta realybe, algoritmų kultūra primena panoptikoną, o DI kuriama kūryb
Karo medikės patirtys nuo Afganistano iki Ukrainos: aš vis dar turiu emocijas
„Aš tam ruošiausi“, – sako karo medikė Vaiva Jankienė apie apsisprendimą vykti savanoriauti į Ukrainą. 17 metų tarnavusi Lietuvos kariuomenėje, buvusi misijoje Afganistane, prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, Vaiva savo slaugytojos kasdienybę taikos sąlygomis iškeitė į savanorystę pafrontės srityje. Kokios mintys, emocijos ir išgyvenimai palietė karo medikę per pastaruosius 30 metų slaugytoj
Neringą tyrinėjantis sociologas: naujakuriai čia vadinami invaziniais
„Neturiu didesnio malonumo kaip sėdėti ant suolelio miesto ir stebėti žmones“, – sako miesto sociologas dr. Tadas Šarūnas, tyrinėjantis būstus ir erdvinę segregaciją. Pasak mokslininko, miestai ir būstai, kuriuose gyvename, labai daug pasako apie tai, kas mes esame ir socialines nelygybes, kurios egzistuoja. Pokalbis apie tai, ką miesto sociologija padeda sužinoti apie mus pačius, – laidoje.Ved. I
Vaistinių augalų tyrinėtoja Ona Ragažinskienė: kai kurie augalai nuodingumą išduoda patys
Legendinis posakis byloja – vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Nepaprastai stiprus augalų poveikis žinomas dar nuo Sokrato laikų, kai garsus filosofas buvo nužudytas dėmėtosios maudos gėrimu. Visą gyvenimą vaistinius augalus tyrinėjusi mokslininkė prof. Ona Ragažinskienė pabrėžia, kad be tinkamų žinių vartojami augalai gali būti žalingi ne tik asmens sveikatai, bet patekę į netinkamas rankas gali t
Senuosius receptus rinkti skubanti Laužikienė: žmonės miršta ir išsineša receptus amžiams
„Grįždavau namo kaip iš ekspedicijų“, - sako senuosius lietuviškus receptus renkanti bei rekonstruojanti istorikė Anželika Laužikienė. Pasak jos, save per daug komunikuojame kaip bulvinę valstybę, nors pažvelgę į istorinę virtuvę galime suprasti, kad ji gerokai turtingesnė. Kodėl lietuviški patiekalai nėra tapę pasaulinėmis žvaigždėmis? Gal nepelnytai kažkas nugrimzdo į istorinę praeitį? Kaip sald
Mindaugas Lapelė: neramina, kad vis nauja karta neatsimena, kaip gamta atrodė anksčiau
Nors gamtininkas, botanikas ir vienas iš Sengirės fondo kūrėjų Mindaugas Lapelė jau daugiau nei 20 metų gyvena Merkinėje, jo gyvenimo vingiai įvairūs - nuo darbo ministerijoje iki nenoro tapti dar vienu perdegusiu biurokratu. Dabar 68-erių Mindaugas aktyviai stengiasi visuomenei priminti apie senųjų miškų svarbą mums patiems. Tačiau, jo įsitikinimu, galvodami apie mišką ir jo gyvenimą, dažnai daro
10 metų psichiatre Vokietijoje dirbanti Rūta: DI jau yra tapęs psichoterapeutu
Prognozuojama, kad jau 2030-aisiais kas ketvirtas europietis gyvens vienas, o pasikalbėti apie savo depresiją su dirbtiniu intelektu daugeliui jau tampa realybe. Vokietijoje jau dešimtmetį gyvenanti ir dirbanti psichiatrė-psichoterapeutė dr. Rūta Karaliūnienė pastebi, kad DI vakarų pasaulyje kai kur jau tapęs psichoterapeutu. Tačiau kartu su skaitmeninėmis naujovėmis Rūtos patirtyse ir kolektyvinė
Amit Goldman apie sveikatos technologijų proveržį: mokslinė fantastika tampa realybe
Galbūt ateityje jums paskambins dirbtinis asistentas su klausimu – ar šiandien mankštinotės? O po mirties savo kūną galėsime užšaldyti, su idėja vėl kažkada prisikelti. Skamba kaip mokslinės fantastikos scenarijus, tačiau jau dabar dalis su mūsų sveikata ir kasdienybę susijusių technologijų tampa realybe. Pokalbis su litvake, sveikatos technologijų startuolių vystytoja Amit Goldman, dirbančia tarp
Mirties tradicijas tiriantis archeologas: yra mįslių, kurių niekad nepavyks išgvildenti
„Tyrinėdami laidojimo papročius, kalbame ne apie mirusiųjų, o apie gyvųjų santykį su mirtimi“, – sako Klaipėdos universiteto archeologas Gediminas Petrauskas ne vienerius metus besidomintis pagoniškos Lietuvos mirties apeigomis. Kaip archeologai narplioja praeities mirties tradicijas? Kokį ryšį su mirtimi turėjo praeities žmonės Lietuvoje ir kodėl daugelis archeologų negali žiūrėti istorinių filmų
Psichozę patyrusius konsultuojanti psichoterapeutė: tai išmoko pagarbos kitoniškumui
Ką iš tiesų reiškia atitrūkimas nuo realybės? Kokius jausmus išgyvena žmonės, patyrę psichozę? Ir kaip visuomenėje formuojasi jų vaizdinys? Šiame epizode kalbamės apie vieną labiausiai stigmatizuojamų psichikos patirčių – psichozę. Kartu su psichologe-psichoterapeute dr. Ieva Povilaitiene, kuri kasdien dirba su žmonėmis po psichozės epizodų, ieškome atsakymų: kas vyksta žmogui, kai ryšys su realyb
Antropologė apie kasdienybės medikalizavimą: sveiko gyvenimo paieškos tampa obsesija
Nuovargis vis dažniau tampa sindromu, liūdesys – depresija, o skirtingumas – sutrikimu. Gydytojų kabinetai persikelia į socialinius tinklus, o žmonės, apsiginklavę žiniomis, vis dažniau patys sau užklijuoja medicinines etiketes. Kur yra riba tarp didesnės atidos savo sveikatai ir iškreipto savęs medikalizavimo?Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto antropologe dr. Daiva Bartušiene, įrašytas aud
Kaip atrodys 2050-ieji – metai, kai dabartiniai 40-mečiai išeis į pensiją?
2050-ieji - toli ar arti? Tai metai, kai pirmieji tūkstantmečio kartos atstovai išeis į pensiją, o technologijų ir dirbtinio intelekto pažanga mūsų įprastą kasdienybę gali būti paveikusi neatpažįstamai. Kaip atrodys darbas, laisvalaikis ir senatvė po 25 metų?Ateities spėlionės ir prognozės kartus su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto prof. Antanu Kairiu.Ved. Ignas
Mokslininkė Rūta Morkūnienė: gyvenimo pradžia gimdoje užprogramuoja mūsų sveikatos kryptį
Kodėl olandai aukščiausia tauta pasaulyje, o Afrikos pigmėjai žemiausi? Ar žmogaus kūnas vis dar keičiasi ir evoliucionuoja? Ką apie mūsų kūną atskleidžia vienas didžiausių Lietuvos naujagimių tyrimų?Pokalbis su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja, mokslininke, medicinos gydytoja dr. Rūta Morkūniene.Ved. Ignas Klėjus
Profesorius apie fizinį aktyvumą: jėgos treniruotes galima pradėti ir aštuoniasdešimties
„Netreniruojami raumenys pradeda nykti jau trisdešimtmečiam“, – sako Vilniaus universiteto ir Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas. Mokslininkas įsitikinęs, jog nesvarbu, kiek žmogui metų, pradėti rūpintis raumenimis reikėtų net ir devyniasdešimtmečiams. Kaip tapti fiziškai aktyviu nežalojant savęs ir ką naujo mokslas sužinojo apie raumenis per pastaruosius dešimtmečius?Ved.
Pasakas nagrinėjanti psichologė Žalytė: pasakų veikėjai atspindi žmogaus vidinį turinį
Ką pasakos ir mitai gali papasakoti apie mūsų vidinį pasaulį? Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė kviečia pažvelgti į žmogaus psichiką per pasakų, mitų ir metaforų prizmę. Pokalbis apie tai, kaip pasakų veikėjai atspindi mūsų emocijas, sprendimus, traumas ir augimą ir kodėl senosios istorijos iki šiol kalba apie mus pačius.Ved. Ignas Klėjus
Psichologas apie gyvenimo prasmės paieškas: beprasmybė nereiškia, kad turi pasiduoti
„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau p
Nindzių kovos meno pradininkas Lietuvoje: norėjau, kad mokiniai taptų gerais žmonėmis
„Įvykių matymas į priekį yra mąstymo būdas, kurio mokau“, – sako nindžiucu pradininkas Lietuvoje, savigynos treneris Zenonas Urbonas. Jo auklėtiniai siekė aukštumų tiek kovos sporto, tiek teisėsaugos ir nacionalinio saugumo srityse. Greičiausiai tai žmonės, kuriais žavimės arba dėl kurių galime jaustis saugesni. Apie nindžiucu kovos meno filosofiją ir užaugintas jaunimo kartas pasakoja šios sritie
Kardiologas Rokas Šerpytis: turim didelę ydą – galvojam, kad gyvensim amžinai
„Nemaža dalis mūsų miršta 26 metų, o būna palaidojami 70-ties“, – apie žmogišką rutiną sako kardiologas dr. Rokas Šerpytis. Gydytojas kritiškas sau ir visuomenei teigdamas, jog neretai galvojame, kad gyvensime amžinai. Nors per paskutinius 50 metų širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių išgyvenamumas labai pagerėjęs, pastaruoju metu esame pasiekę taip vadinamą „plateau“ stadiją - širdies
Psichologė Paulina Želvienė apie potrauminį augimą: turi prarasti, kad kažką atrastum
„Tai, kas suaugusiam atrodo nieko ypatingo, vaikui – trauma“, – sako psichotraumatologė dr. Paulina Želvienė. Mokslininkė teigia, jog traumos yra mūsų gyvenimo dalis, bet dažnai apie tai nenorime kalbėti. Tačiau net ir patirtos negatyvios patirtys turi šviesių akimirkų, viena jų - potrauminis augimas.Kaip mūsų vaikystės traumos lemia tolimesnius mūsų gyvenimo pasirinkimus?Pokalbis su Vilniaus univ
Režisierius Aurimas Kamantauskas: didžiausia motyvacija išgirsti „Aurimai, tai neįmanoma“
„Vienas svarbiausių elementų – būti įdomiu žmogumi“, – sako renginių režisierius Aurimas Kamantauskas. Daugiau nei du dešimtmečius renginius organizuojantis Aurimas siekia save vis nustebinti – „o ką aš dar galiu?“. Vaikystėje pradėjęs nuo televizijos šou prototipų kiemo draugams, šiuo metu režisierius linksniuojamas pasaulio įtakingiausių renginių organizatorių šimtuke.Kaip lavinamas kūrybiškumas
Ekstremalių situacijų specialistas Klimenka: turim įprasti vaikščioti didelius atstumus
„Dažnai ekstremaliomis sąlygomis ateistai tampa tikinčiais“, - pasakoja Gabrielius Klimenka. Nuo paranormalių reiškinių iki pasirengimo ekstremalioms situacijoms. Patį Gabrielių Klimenką būtų galima pavadinti šios srities mitų griovėju ir racionalaus proto puoselėtoju. Kaip nepasiklysti šios informacijos džiunglėse?Pokalbis su paranormalių reiškinių tyrinėtoju-skeptiku, pasirengimo ekstremalioms s
Kino mokslininkė Natalija Arlauskaitė: yra labai nedaug filmų, kurie pakeitė pasaulį
Turbūt žinote tą akimirką, kuomet po kino filmo peržiūros atrodo, lyg pasaulis nuo šiol nebus toks pats, o emocijos kunkuliuoja ašarų sriuboje. Kaip kinas keičia požiūrį ir formuoja stereotipus?Savo patirtimis, istorijomis ir filmais dalinasi kino tyrinėtoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykiu ir politikos mokslų instituto prof. Natalija Arlauskaitė.Ved. Ignas Klėjus
Neurochirurgas Andrius Radžiūnas: būna chirurgų, kurie įsivaizduoja esantys dievais
„Tai, kas buvo rašoma mokslinėje fantastikoje, dabar tai tapo realybe“, - sako Kanadoje šiuo metu patirtį gilinantis neurochirurgas Andrius Radžiūnas.Ar galime sukurti netikrą laimės jausmą smegenyse? Kaip depresiją gali išgydyti neurochirurgai? Kokias galimybes atveria kuriama smegenų kompiuterio sąsaja?Pokalbis su neurochirurgu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Andriumi Radžiūnu.Ved.
Gydytoja Latauskienė: žmogus, kuris sako, kad jam niekad nieko neskauda, man kelia nerimą
Socialiniuose tinkluose Justės Latauskienės įrašus skaito tūkstančiai, o medicininės kasdienybės patirtis gydytoja aprašė savo pirmoje knygoje. Ko reikia geram susikalbėjimui su savo gydytoju? Kokia mūsų medicinos ir sveikatos ateitis laukia? Ką daryti, kai nežinai, kodėl skauda?Pokalbis su šeimos gydytoja, psichoterapeute Juste Latauskiene.Ved. Ignas Klėjus
Masažuotojų neregių saloną įkūręs Mindaugas: nėra didesnio įžeidimo už vadinimą „invalidu“
Nuo šešerių netekęs regėjimo, Mindaugas Dvylaitis gyvena labai spalvotą gyvenimą. Jo patirtis – pasaulio ir Europos plaukimo čempionatai, laimės paieškos muzikoje ir įkurtas masažuotojų neregių salonas. Ar pakankamai suprantame nematančių pasaulį?Pokalbis su Pasaulio žmonių su negalia plaukimo čempionato prizininku, Europos stalo teniso vicečempionu, projekto „Žvelgk giliau“ ambasadoriumi, masažuo
