Žaidžiam žmogų
Laida tyrinėja žmogaus būseną per įvairias temas – nuo seksualumo iki kosmoso, nuo kūno iki psichologijos. Vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė su empatija ir humoru nagrinėja, ką reiškia būti žmogumi. Nuo 2025 m. rudens laidą perima ir veda Tautė. Nauji epizodai pasirodo ketvirtadieniais.
Epizodai
Psichoanalizės teoretikė dr. Greta Kaluževičiūtė: „Psichoanalizė yra istorinė relikvija“
„Jaučiuosi kaip psichoanalizės kontrabandininkė“, – sako Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentė dr. Greta Kaluževičiūtė. Vienas iš jos dėstomų dalykų – kūrybiškumo psichologija. Greta taip pat yra asocijuota dėstytoja Derbio universitete, garbės dėstytoja Esekso universitete ir viena iš psichoanalitinės psichoterapijos mokymo programos lektorių Lietuvoje. Pokalbyje susipynė psichote
Savais ritualais gyvenanti menininkė Marija Garnak: „Šaknys retai būna vienaskaita“
Meninė akis pasaulį mato simboliškai. Marija Garnak savo magistro darbe tyrinėja gamtinius tikėjimus, apeigų svarbą, šaknis visomis prasmėmis. Jos pačios šaknys – ne iš vienos žemės. „Šiuo metu tūkstantį kartų sunkiau tapatintis su savo rusiškomis šaknimis“, – sako menininkė, kuri jau virš dešimtmečio gyvena senąja lietuvių tautosaka, mitologija, folkloru. Kaip taip nutiko? Kaip autoriniai rituala
Mokytojas Alius Avčininkas: „Būti pakankamai geru mokytoju man būtų išsilaisvinimas“
Prieš trejus metus Alius Avčininkas pasiekė ribą. Po dešimtmečio Užupio gimnazijoje jis uždarė klasės duris, išėjo iš darbo ir metams sustabdė įprastą ritmą. Keliavo, miegojo, ieškojo. Ne naujos profesijos, o naujo santykio su savimi. Alius – Meilės Lukšienės premijos laureatas, vadovėlių autorius, mokytojas ekspertas. Šiandien jis vėl mokykloje. Ką davė metai atsitraukimo? Kokių spalvų mokytojas
Gimdymas neturi būti medicininė procedūra
Išgirsite legendą, kaip istoriškai susiklostė, kad moterys gimdo ant nugaros. Išgirsite, kas yra „mirusio kūdikio korta“. Sužinosite, kas yra bioenerginė analizė. Jums tai pasakos Lina Gabrijolavičienė – kūno psichoterapijos praktikė, ilgai dirbusi dula.Ved. Tautė Šumskė
Klounada gali sudrebinti žmogaus pamatus
Leliukas? Apdegęs kūnas? Vaikas prieš pat operaciją? Niekada nežinai, ką rasi už uždarytų palatos durų, pasakoja Justė Liaugaudė – šiuolaikinės klounados ir fizinio teatro menininkė bei organizacijos „Raudonos nosys“ meno plėtros vadovė. Klounai ligoninėse prieš 15 metų Lietuvoje buvo naujiena, šiandien jau įprasčiau. Justė dalinasi vaizdingomis istorijomis iš klounų patirčių palatose.Ved. Tautė Š
Keramikos menininkė Monika Dombrauskytė: „Laukinis molis – neprognozuojamas“
Molis Moniką gundė jau vaikystėje, kai tėtis statė šeimos namus. Suaugusi ji šią paslaptingą medžiagą atrado iš naujo. Pamažu pažinus molį, pradėjo gimti žmonės – skulptūrėlės, atskleidžiančios įvairias žmogiškosios egzistencijos būsenas. Apie vidinius sodus, sėklas ir sodininkus – su keramikos menininke, tapytoja, dailės terapeute ir edukatore Monika Dombrauskyte.Ved. Tautė Šumskė
Patarėja jaunimo klausimais: „Palaikymas gali keisti paauglių gyvenimo trajektorijas“
Su Auguste Dudutyte – lygių galimybių eksperte, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja jaunimo politikos klausimais – pakalbėjome apie darbo su jaunimu svarbą, augantį ideologinį atotrūkį tarp vaikinų ir merginų, šiek tiek apie vyrosferą ir metaforiškus lošimus gyvenime.Ved. Tautė Šumskė
Žmogus nėra išbaigtas. Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį su jungiste Egidija Šeputyte
„Kiek žmogaus mumyse telpa, tiek ir kito sutalpinsime“, – nuskambėjo pokalbyje. O kiek talpiname savo pačių trapumo? Apie pažeidžiamumo ir stiprybės jungtį per paradoksą – pokalbis su psichologe, jungiškosios krypties psichoanalitike ir poete Egidija Šeputyte. Kalbėjomės ir apie Karlo Gustavo Jungo žmogiškuosius ribotumus, neuroįvairovės vaidmenį šiandienos kolektyviniame gyvenime, taip pat – apie
„Terapeute, myliu jus.“ Perkėlimo reiškinys psichoterapijoje su dr. Asta Adler
„Dabar galėsime eiti gerti arbatos“, – kartais užbaigus terapiją traukia ištarti klientus. Psichoterapijos kabinete gimstantis gilus ryšys – suprantamas, bet turi ypatumų. Pokalbyje su psichologe, jungiškosios krypties analitike, Vilniaus universiteto docente dr. Asta Adler aptariame perkėlimo ir kontraperkėlimo fenomenus: kaip seni santykiai persikelia į terapiją ir ką terapeutams sesijose kylant
Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec: „Miestas yra mūsų trečioji oda“
„Žalioji erdvė žmogui palanki tuomet, kai jis ten gali surengti iškylą“, – dalijasi japonų įžvalgomis apie žaliųjų erdvių ypatumus miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec. Kodėl žaluma mieste – strateginis resursas? Kaip galime pritaikyti vietinį žinojimą ir pasirūpinti savo daugiabučių kiemų augalija, kad vietoj mylimo medžio vieną dieną ten nerastume tik kelmo? Ir kodėl pastaruoju metu gali n
Choreografė apie tai, kaip šokis padeda save, savo kūną patirti skirtingais įsikūnijimais
„Man patinka žvilgsniu provokuoti žiūrovus“, – sako choreografė, šokėja ir šokio mokytoja Miglė Dudavičiūtė. Ji augo mažame Dzūkijos kaimelyje – Punioje, o šiandien turi savo šokių studiją sostinėje ir moko šokio su aukštakulniais, bet dar labiau – drąsos. Ką žmogui duoda pastanga mokytis choreografijos, struktūros?Ved. Tautė Šumskė
Striptizo ir šiuolaikinio šokio menininkė: perkamas intymumas nenuvertėja
„Kūnas yra nuolatinėse derybose su aplinka“, – pastebi Ieva Navickaitė, šiuolaikinio šokio ir striptizo menininkė. Profesionalų šokėjos kelią ji pradėjo baigusi „Idyllwild Arts Academy“ (JAV). Švedijoje Ievą pakerėjo tai, ką pamatė žymiame striptizo klube, ir jau 10 metų pati užsiima šia veikla. Ko žmonės iš tikro ieško striptizo klubuose? Kaip gali atrodyti santykiai su klientais ir kur čia femin
Algoritmas nevaldo mūsų, sako skaitmeninės rinkodaros specialistas Domantas Širvinskas
Kiek skaitmeninėje erdvėje svarbus žmogiškumas ir kaip jį apibrėžtume būtent virtualybės kontekste? Kaip naviguoti soc. medijų chaose su savo žinute? Kokia pagrindinė emocinė grąža socialiniuose tinkluose? Pokalbis su Domantu Širvinsku – skaitmeninės rinkodaros ir socialinių tinklų komunikacijos specialistu, kuris pradėjo užsiimti šia veikla prieš 16 metų, kai daugelis dar nė žalio supratimo netur
Kultūros pasakotoja internete Dalia Elena: „Jaučiuosi labiau personažas nei žmogus“
„Mane vėl paėmė juokas,“ – taip galima nusakyti šio epizodo pašnekovės, Vilniaus paveikslų galerijos gidės ir interneto veikėjos Dalios Elenos Kaladinskienės laikyseną. Nors rimtų temų ji nevengia – studijavo filologiją, semiotiką, filosofiją, teologiją, egzistencinę psichoterapiją ir sukasi tarp ryškių kultūrai bei mokslui nusipelniusių žmonių. Pavyzdžiui, yra viena iš filosofo Algio Mickūno reda
Intymias paslaugas teikusi Ofelija: „Jaučiausi galios pozicijoje“
„Jie išsitraukdavo iš maišiukų perukus, stringus ir norėdavo žaisti drauges. Neįsivaizdavau, kiek daug vyrų Lietuvoje slepia savo homoseksualumą,“ – ¬¬dalijasi Ofelija (vardas pakeistas). Moteris sako, kad nuo mažens jos seksualumas buvo smalsus ir negėdinamas. Vienu gyvenimo etapu Ofelija nutarė teikti intymias paslaugas Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Kas atveda žmones į šią sritį? Tiek tei
Dialektinės elgesio terapijos specialistas Jan Hilbig: „Įtampa yra energija, kuri veda“
Emocija nėra problema, tik dažnai ja tampa emocijos padariniai. Pavojingiausi – savižala ar savižudybė. Ribinis asmenybės sutrikimas (RAS) dar kartais vadinamas disreguliacijos sutrikimu arba – dialektikos klaida. Taip jį vadino dr. Marsha Linehan, kuri ir pasiūlė šiam sutrikimui taikyti dialektinę elgesio terapiją. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Jan Hilbig – patyręs šio metodo specialista
Giedrė iš „Dydis nesvarbu“: turinį kuriu tiems, kam reikia palaikymo, ne kritikams
Visą gyvenimą man teko apmąstyti save per kūną, dalijasi Giedrė Valavičiūtė, paskyros „Dydis nesvarbu“ kūrėja. Tai – viena pirmųjų paskyrų socialinėse medijose, prieš 10 metų pradėjusi nuosekliai komunikuoti kūno pozityvumo temomis. Kuo šiandien gyvena Giedrė? Pokalbis apie mergas, stilių, storumą, seksualumą, dideles lovas ir draugystes.Ved. Tautė Šumskė
Viktorija, gyvenanti Izraelyje: „Sekti vidumi daug kam atrodo ekstravagantiška“
Viktorija gyvena Izraelyje, 8 metus, ir turi ką papasakoti: nuo dramatiškų pirmųjų pažinčių, meilės istorijų, iki bėgimų į slėptuves su dar 40 žmonių. Ką apie skirtingų bendruomenių santykius fiksuoja Viktorijos akis? Kaip ji matė Jeruzalės turgų po spalio 7 d. tragedijos? „Jaučiu gilų liūdesį, kad negirdimi tie, kurie iš tikrųjų tą gyvenimą gyvena“, – sako Viktorija Einorė-Bechor, knygos „Devinta
Amerikoje patyriau mažiau spaudimo susitvarkyti gyvenimą iki trisdešimties
Herojė filme turi išsirėkti nuo to, kiek spaudimo ir pasimetimo patiria. „Renovacija“ – debiutinis scenaristės ir režisierės Gabrielės Urbonaitės ilgo metro filmas. Jau pelniusi 6 tarptautinius įvertinimus, juosta jautriai pasakoja jaunos poros bandymą rasti savo vietą tarp aplinkos lūkesčių. Su režisiere kalbamės apie jos patirtis gyvenant ir mokantis kino tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tie
Gyvenimus dažnai organizuojamės aplink savo žaizdas
Vaikas iki dvejų metų patiria save tik per kūno pojūčius, sako somatinio judesio terapeutė Aurelija Jurgo. Suaugus kūno pojūčiai dažnai prieštarauja proto sumanymams. Pavyzdžiui, suvilioja populiari idėja nerti į ledo kubilą, bet kažkas kūne stabdo. Kas? Kodėl? Kodėl kyla proto ir kūno konfliktai? O gal nenaudinga atskirti kūno ir proto? Ir kodėl emocines žaizdas patiriame kaip gylį, net mistiką?V
Bendruomenė kaip aukštesnioji jėga
Kaip nereligingam žmogui oriai gyventi religingoje visuomenėje? Nors Europa sekuliarėja, religija Lietuvoje vis dar daro įtaką politiniams sprendimams ir viešajam gyvenimui. Tradicinėms religinėms apeigoms daugėja humanistinių alternatyvų, kurias vis labiau pripažįsta visuomenė, bet dar ne valstybė. Organizacija HIA Lietuvoje atstovauja humanistinėms vertybėms ir kuria nereliginius ritualus – nuo
Aš nesu mano charakteris. Charakterio struktūros iš kūniškos perspektyvos
Ar esate girdėję apie skirtingas charakterio struktūras, pavyzdžiui, rigidiška, isteriška, psichopatinė, oralinė ir panašias? Ar žinote, kuri artima jūsų prigimčiai? Ir kas įdomiausia – kaip kiekviena jų reiškiasi kūne? Kineziterapeutė ir kūno psichoterapijos praktikė, Integratyvios terapijos centro įkūrėja Rasa Skrabutėnas dalijasi žiniomis ir pasakoja apie kiekvieną tipą – kuriuo raidos laiku ji
Dr. Dainius Pūras: „Psichiatrija labai daug skolinga moterims“
Koks ryšys tarp teisės į lytinę sveikatą ir psichiatrijos? Koks mokslas yra psichiatrija? Gydytojas, mokslininkas, vaikų ir paauglių psichiatras bei tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teisių gynėjas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Dainius Pūras epizode dalijasi įžvalgomis apie sistemines psichiatrijos lauko spragas, kurios dažnai neigiamai paveikia žmonių iš sudėtingų psichosocialinių k
Kaip vaizduotė gali padėti išeiti iš traumų?
Didysis klausimas – kaip pilniau gyventi? Kaip prie to priartėti gali padėti įvairios kūrybos pagrindu taikomos terapijos? Jungiškosios krypties psichoanalitikė Elona Lovčikienė dalijasi patirtimi grįstu žvilgsniu apie meno terapijų poveikį žmogaus psichikai.Ved. Tautė Šumskė
Pašvaisčių turų gidė iš Šiaurės: „Švedijoje mačiau, kaip gabena bažnyčią“
„Ten balti kiškiai miestuose vaikšto kaip pas mus katės“, – apie kitokį pasaulį gyvenant Šiaurėje dalinasi pašvaisčių turų gidė Eglė Norvilytė. Kaip ji atsidūrė Švedijos mieste Kirunoje, kuris įsikūręs apie 200 km už poliarinio rato? Spalvingas pasakojimas apie gyvenimą pirštinių ir kepurių kasdienybėje.Ved. Tautė Šumskė
„Dvi akys, o kelių – šimtai“. Kaip moksleivius sudominti pilietiškumu?
Kaip jūs mokėtės būti demokratinės visuomenės dalimi? Aha, turbūt, kad nelabai kas to dorai mokė. Ir atsiranda plyšys – moksleiviai porą metų prisiliečia prie pilietiškumo, tada kimba į baigiamuosius egzaminus ir iškeliauja į pasaulį, o ten – ir pirmieji rinkimai. Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto doktorantė Gintė Marija Ivanauskienė tyrinėja, kaip ugdyti mokinių pilietiškumą dar mokyk
„Disertacija yra apsėdimas“. Dr. Akvilė Giniota apie disertacijos iššauktą depresiją
Kas tai? Lyg gerai, bet ir labai blogai. Ugdymo mokslų daktarė ir lytiškumo ugdymo praktikė dr. Akvilė Giniota dalijasi, kaip paskutiniame ruože rašant disertaciją ją susirado depresija. Užtruko suvokti, nes gyvenimas lyg skilo į dvi teritorijas. Profesijoje ir viešumoje Akvilė reiškėsi gyvybingai ir ryškiai, užtat namuose skleidėsi kitas portretas. Kalbamės apie netipinį depresijos veidą, kol nuk
Kaip teisininkas tapo terapeutu? Linas: „Kai esu prote, nebežaidžiu.“
Vidinių posūkių Lino Juozulyno gyvenime netrūko. Kadaise dirbęs teisėjo padėjėju, vėliau vadovavęs skyriui poliklinikoje, šiandien jis žengia emocinės paramos keliu. Linas studijuoja klinikinę psichologiją, yra sertifikuotas Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos praktikas, „Vaikų linijos“ supervizorius. Kaip vingiavo kelias nuo įstatymų iki emocijų – ir kas šiuos etapus jungia? Pokalbis apie ramybę
Teigiamo kūno vaizdo sporto treneris: „Išorinis spaudimas ilgai nesilaiko“
Sporto treneris Adomas Jasiukėnas save vadina teigiamo kūno vaizdo šalininku ir dalijasi mokslu paremta informacija, kuri glosto prieš plauką viskam, ką dažnai girdime apie sportavimą, o ypač – apie ryšį su kūnu sportuojant. Gal Naujieji – proga keisti savo santykį su judesiu iš autoritarinio į intuityvų, atjaučiantį, smalsų? Adomas smagiai dėsto, kodėl ilgojoje perspektyvoje tai atneša tikrų rezu
Tapytoja Ara Radvilė: „Kai tapau, tampu gyvūnu“
„Man patinka mintis, kad drobė nesibaigia“, – sako tapytoja Radvilė Juozapaitytė, kuri prisistato kaip Ara Radvilė. Jos tapybos centre – moters figūra. Nors dabar Radvilė sako, kad tai labiau didelės galingos belytės pirmapradės būtybės. Pokalbyje menininkė pristato savo sluoksnių principą, kurio moko ir kitus norinčius tapyti.Ved. Tautė Šumskė
Vaidybos mokytoja Elžbieta Latėnaitė: „Improvizacijos variklis – veiksmas“
Metų pabaigoje apkabiname seniai matytus. Laidoje pasisvečiavo buvusi jos vedėja – aktorė, improvizacijos ir vaidybos mokytoja, rašytoja Elžbieta Latėnaitė. Buvo džiaugsmas pakvailioti ir išgirsti apie pagrindinius improvizacijos principus. Pavyzdžiui, „Taip, ir“, toleranciją stereotipams ir klaidoms. Žinoma, ir suimprovizavome. Kuo improvizacija pasitarnauja gyvenime? Kodėl po improvizacijų sunki
Gyvensenos medikė Kotryna Nausėdė: „Atstumas nužmogina, artumas sužmogina“
Kotryna Nausėdė savo kailiu perėjo valgymo sutrikimo labirintus ir atlaikė kitus gyvenimo smūgius. Šiandien ji – gyvensenos medicinos specialistė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė, autobiografinio romano „Ačiū už nieką. Ačiū už viską“ autorė, kuri sako: „Knygoje apsinuoginu, kad normalizuočiau daugybę mūsų žmogiškų patirčių“. Pokalbyje daug dėmesio skyrėme Kotrynos patirčiai gydantis
Monika Malinauskaitė: „Normalumas yra užkeikimas“
„Mano siela yra avantiūristė“, – sako patirčių kūrėja Monika Malinauskaitė. Dar ji sako, kad būtina, tiesiog būtina, norėti išrasti dviratį iš naujo, ir tyrinėti savo vidinę gamtą. Ryški socialinėse medijose, Monika epizode dalijasi savo žvilgsniu į kūrybą. Pokalbis su daug juoko, sutapimų ir ryšio. Ir vienas tų, kuriuos 36 metus LRT dirbanti garso režisierė Rima palaimina: „Malonu klausyti“.Ved.
Kam priklauso besilaukiančios moters kūnas?
Besilaukianti moteris visuomenėje ir kultūroje dažnai mitologizuojama ir gali patirti spaudimą, manipuliacijas turėti kūdikį, nepaisant aplinkybių. Kompozitorė ir atlikėja Jūra Elena Šedytė pristato meninį projektą „Potencialas“, kuriame nagrinėja moters reprodukcinių teisių padėtį Lietuvoje, remdamasi autobiografine patirtimi. Drauge su kūrinio dramaturge Egle Poškevičiūte pokalbyje jos dalinasi
Pinigų tema jautri, nes po ja – išlikimo tema
Svarbu pasakyti, kad laidos vedėjai Tautei kalbinti šįkart buvo ypač sunku. Smegenis jau pokalbio pradžioje apgaubė rūkas – ir tai būdinga daugeliui, kai kalba pasisuka apie pinigus. Net ir psichoterapijos kabinetuose žmonės vengia pinigų temos, laiko ją viena nepatogiausių. Psichologė, psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė į studiją atnešė didžiulį šios temos gylį – nuo santykio su praeities kartomi
Meno daktarė Brigita Bublytė: „Reikėtų atidaryti raudų mokyklą“
Ar žinojot, kad galite pakeisti savo balso tembrą? Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Brigita Bublytė kadaise to panoro ir pradėjo keliauti ilgą balso kelionę. Jos kulminacija – disertacija ir monografija „Balso kaukės“. Įsigilinusi į „balso fabriko“ subtilumus, Brigita laidoje dalinasi niuansėliais ir praktiniais patarimais. Balsas gali būti pirmasis įrankis harmonizuoti savo būsen
Archeologė dr. Gabrielė Rimkutė: „Su civilizacija ateina ir degradacija“
Esame pratę sakyti „civilizuota visuomenė“, kai turime omenyje „gebanti susitarti taikiai, vertinanti žmogaus orumą, pažangi“. Bet archeologė dr. Gabrielė Rimkutė viską apverčia ir kviečia atsigręžti ir įsikvėpti iš Akmens amžiaus. Koks žmogus buvo tuomet? Kaip gyveno? Pokalbyje vietos radosi ir Marijos Gimbutienės vizijai apie Senąją Europą.Ved. Tautė Šumskė
Kūrybos vadovas Aurimas Kadzevičius. Kaip pailsėti kūryboje?
„Ta nuostaba man ir pačiam paslaptis,“ – apie kūrybos aktą sako dizaineris Aurimas Kadzevičius, agentūros „Pencil & Lion“ įkūrėjas ir kūrybos vadovas. Paryčiais grįžęs iš Meksikos, pašnekovas dar buvo tarp sapno ir dienos, tad iškart įplaukėme į tą minkštą minties būseną, kai drąsiau aptarti nepraktinius dalykus, kad ir mirties fenomeną kūryboje ar Meksikos dvasią. Reklamos srityje jis arti 20
Kokią savo dalį marginalizuoji?
Kuri tavo dalis neturi balso grupėje? Kai į vieną erdvę susirenka žmonės iš Lietuvos, Kenijos, Ukrainos, Izraelio, Urugvajaus, Australijos, Vietnamo ar Tailando – konfliktai neišvengiami. Bet gal jie – kelias į gilesnį ryšį? Giliosios demokratijos institutas, veikiantis tarptautiniu mastu ir besiremiantis darbo su procesu (processwork‘o) principais, šiemet savo savaitės trukmės patirtį surengė Lie
Žmogaus potraukiai ir kultūra – pasmerkti konfliktui
Regis, mokame mėgautis kultūra. O gal nesąmoningai ant jos ir pykstame? Kultūra Sigmundas Freudas laikė sritis, kurios padeda įveikti gamtą. Šio psichoanalitiko knygoje „Nerimastis kultūroje“, kuri 2023 m. išleista lietuvių kalba, iškeliami du instinktai – agresijos ir seksualumo, kurie patiria įtampą su kultūra. Kodėl ir kaip, aptariame su filosofijos doktorantu ir filosofijos bei logikos mokytoj
Šokio ir judesio terapeutė Kamilė Pundziūtė: „Būtų liūdna numirti nesužinojus, kad esi šok
„Kaip gera būti manimi“ – savo veiklomis pašnekovė siekia, kad žmogus galėtų tai pajusti bent kartą gyvenime. Šokio ir judesio terapeutė, somatikos specialistė, šokėja ir artistė Kamilė Pundziūtė 15 metų organizuoja „Šokio erdvę“ – tai blaivūs sąmoningo šokio susibūrimai, kviečiantys patirti judesį be choreografijos, tik klausant muzikos ir kūno vedimo. „100 % gyvas ir laimingas“ – tokį šūkį atneš
Kino režisierius Vytautas Katkus: „Būtis man – labai praktinis dalykas“
Pašnekovas sako, kad filmuose jam norisi parodyti personažą pasaulyje. Paklaustas apie didžiuosiuos mokytojus, atsako: draugai. Ir supranti, kad patekai į didelio žmogiškumo lauką. Kino kūrėjas – ilgus metus geidžiamas operatorius, vėliau – trumpo metro filmų režisierius – Vytautas Katkus 2025 m. debiutavo su ilgo metro filmu „Svečias“, kuris Karlovi Varų festivalyje iškart pelnė prizą už geriausi
Kalėjimuose savanoriaujantis Kęstutis Kaupas: „Mes visi kur nors užsidarę“
Aukštalipys Kęstutis Kaupas gyvenimo mėtytas ir vėtytas, bet šiandien jis savo skausmingas patirtis pavertęs dovanomis ir grąža visuomenei: pats perėjęs priklausomybių ir kitokios žmogiškos tamsos tuneliais, keliauja į Lietuvos kalėjimus ir kalbasi su nuteistaisiais apie priklausomybes ir bendrai gyvenimą. Pokalbis apie bausmes, stebuklus ir kaip mes, kaip visuomenė, galime paūgėti mąstydami apie
Organus persodinimui vežantis K. Šimkus daug juokauja ir kviečia apsispręst dėl donorystės
Jei jūs kada išvysite „pagerintą“ greitosios pagalbos automobilį su sirenom ir mėlynais švyturėliais, skriejantį 200 km/h greičiu, ir lydimą dviejų policijos automobilių, tai žinokite du dalykus: pirma, jį greičiausiai vairuoja šio mūsų epizodo svečias – buvęs motokroso sportininkas, jau 31-erius metus transplantologijos automobilio vairuotoju dirbantis Kęstutis Šimkus. Antra: tuo automobiliu veža
5 vaikų mama Izabela apie mamystę: viskas įgavo kitokį laiko išmatavimą
Ką apie žmogų yra supratusi moteris, kuri augina jau penktą iš jų? „Esmė visada yra – pamatyti vaiką“, – sako Izabela Stankevičienė.Ved. Tautė Šumskė ir Elžbieta Latėnaitė
Aukos, budelio ir gelbėtojo trikampis santykiuose. Su psichoterapeute Evelina Vasiljeva
Psichologė, Geštalto krypties psichoterapeutė Evelina Vasiljeva pasakoja apie „aukos“, „gelbėtojo“ bei „budelio“ vaidmenis šeimoje, terapiniam santykyje ir kitur, dar vadinamą Karpmano dramos trikampiu. Evelina pasakoja, kaip šie vaidmenys mumyse vaikystėje susiformuoja ir atvirauja, kaip pagal kūno pojūčius atpažįsta, ar žmogus dalinasi tikrais jausmais, ar įkritęs į vieną vaidmenų. Kalbam apie g
Somatinė seksualumo edukatorė Ieva: „BDSM gali padėti pažinti savo galias“
Galios dinamikos egzistuos visada. BDSM žaidžia jomis. Pokalbyje su somatine seksualumo edukatore, platformos „Body Mind Eros“ kūrėja Ieva nardome po alternatyvaus seksualumo vandenis – fetišų, kinkų, BDSM, sutikimo temas. „Tyrinėjame mano karalystę“, – tarsteli Ievos klientai po asmeninių sesijų. Ieva primena, kad BDSM nėra terapija, tai visų pirma žaidimai. Ryšio kūrimo, gyvybinės energijos paie
Kaip klinikoje „Neuropulsas“ magnetiniai impulsai depresiją gydo
Dvi draugės ir buvusios kursiokės kognityvinė neuromokslininkė Justina Šidlauskaitė ir verslininkė, psichologė Ona Juodkienė įsteigė inovatyvią (ir pirmą privačią Lietuvoje) kliniką „Neuropulsas“, kur teikiamos moksliškai pagrįstos, pasaulyje plačiai taikomos neinvazinės neuromoduliacijos paslaugos arba rTMS. Čia elektromagnetiniais impulsais sėkmingai gydoma depresija, obsesinis kompulsinis sutri
NASA centre dirbusi poetė Justina Žvirblytė: „Ypatingiausi žmonės yra astronautai“
„Jei darbe pasakyčiau, kad viskas paprasta, kolegos ilgai juoktųsi“, – mintimi dalijasi biochemijos mokslų doktorantė ir poetė Justina Žvirblytė. Jos debiutinė poezijos knyga „Mikrosfera“ 2023 m. laimėjo Pirmosios knygos konkursą, o 2024 m. pelnė Metų debiuto premiją už originalią kūrybinę raišką. Justina sako, kad ją persekioja ir įkvepia absurdai. Bet visai neabsurdiška, kad ji laimėjo stažuotę
Agnė Kavaliauskaitė: iki vėžio diagnozės nemokėjau sakyti „ne“
Daugiau nei prieš metus jauna aktyvi moteris Agnė Kavaliauskaitė apsičiupinėjusi dešinėje krūtyje rado įtartiną darinį. Kadangi mėgsta žinoti visą informaciją, ji išskubėjo tirtis. Paaiškėjo, kad serga II stadijos krūties vėžiu, labai agresyvia forma. Jautraus pokalbio metu kalbamės, koks buvo Agnės gyvenimas ir savijauta prieš ir po vėžio diagnozės, kokius išbandymus patyrė gydydamasi, ko nuolat
Jungiškosios krypties analitikė: „Savastis ir būtų Didysis Kitas“. Apie depresiją
Kaip depresiją mato jungiškosios krypties analitinė psichologija? Kas yra tikroji ir netikroji savastis? Kas yra aktyvioji vaizduotė ir kaip ji gali padėti kelyje iš depresijos? Kada ji nesaugi? Koks Eroso vaidmuo santykyje su depresija? Šiuos aspektus aptariame su jungiškosios krypties psichoanalitike Elona Lovčikiene.Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir Tautė Šumskė.
Mokytoja, kuri ieško vyro: „Būk pagrindinis savo gyvenimo personažas“
Tai pokalbis tarp žmogaus ir jo kūrinio. Turbūt pirmas toks pokalbis, kuomet personažo autorė ir atlikėja Elžbieta Latėnaitė kalbasi su savo kurtu personažu iš jos ir Olego Šurajevo serialo „Mokytoja ieško vyro“, prieš kelis metus užkariavusio daugybę širdžių. Pokalbis apie tai, ar Raimonda vis dar mokytojauja, ką nuoširdžiai ji mano apie vaikus, kokią fizinę transformaciją patyrė, kaip leidžia va
Reperis ir poetas Pijus Opera: „Per kalbą suprantu, kad esu“
„Improvizacija – tai pasąmonės srautas, kurį bandai suvaldyti“, – sako Pijus Vasiliauskas, geriau žinomas kaip Pijus Opera. Jis – repo kūrėjas, atlikėjas ir poetas, drąsiai eksperimentuojantis su kalba, garsu ir raiška; pirmąjį tekstą parašė vos šešerių. Pijui priklauso du su repu susiję rekordai, tarp jų – 10 valandų trukmės vieša improvizacija: kokia būsena užklumpa tokiu atveju? Apie tai ir api
Ugnė Dominaitė (Dj Nevykele): „Man labiausiai patinka geri žmonės“
Ugnė ką tik išleido labai stiprų albumą „Atominė“, kuriuo didžiuojasi. Išmintę primenanti 19-metė filosofiškai dalinasi pamąstymais apie meną, pasaulio pabaigą ir geoplitiką, apie drąsą veikti tada, kai bijai ir apie savo Dj Nevykele tapatybę. Rudenį Ugnė pradės muzikos prodiusavimo studijas Anglijoje ir kurs save toliau. Aptariam ir šlovės lemiamą vienišumą bei atskirtį, kurių iš šono nesimato. U
Kai prasmė nugali diskomfortą. Apie emocinį atsparumą
Kaip išsilaikyti gyvenimiškoje karuselėje, o nukritus pakilti? Vienas iš raktų gali būti emocinis atsparumas. Bet kas tai iš tiesų? Ir kaip jį ugdyti? Organizacijų konsultantė ir egzistencinės psichoterapijos studentė Airina Nourian dalinasi savo žiniomis ir patirtimi. Laidoje nuskamba atsparumo tyrėjos Lucy Hone siūlomi žingsniai bei austrų psichiatro Viktoro Franklio, knygos „Žmogus ieško prasmė
Urtis Šulinskas. Žaidimui sukurti kartais reikia mokslinio užsispyrimo
Kaip sukurti žaidimą, kuris sulauks pasaulinio pripažinimo? Pokalbis su žaidimų autoriumi Určiu Šulinsku. Jo naujausias kūrinys „Syllabus“ pateko į prestižinių „Kinderspiel des Jahres“ apdovanojimų šešetuką. 2020 m. šiame konkurse jo kurtas „Riedantis ežiukas“ laimėjo pagrindinį prizą. Šie apdovanojimai kartais pavadinami žaidimų pasaulio oskarais. Tai turim, jei ką!Ir apie „Emojito“ pakalbėjom –
„Žaidžiam žmogų” gyvai teatre. Kas pakeis genijus?
Ar turite autoritetų? Kokią emociją kelia žodis „genijus”? Antrasis gyvas „Žaidžiam žmogų” įrašas su publika įvyko Lietuvos nacionaliniame dramos teatre 85-tojo sezono pabaigtuvių proga. Kalbėjom su psichoterapeute dr. Rasa Bieliauskaite ir psichologu Gediminu Tumėnu apie slinktį nuo vieno galios centro prie kolektyvinės kūrybos ir ką viena ar kita padėtis reiškia mūsų psichikai. Laidoje skamba ir
Kalbos mokslininkė Jolanta Zabarskaitė: „Kalba už mus stipresnė“
„Ir staiga supratau – aš slepiuosi už kalbos“, – dalinasi prof. dr. Jolanta Zabarskaitė. Ką tai galėtų reikšti ir kokiais atvejais patys taip elgiamės? Pokalbis su kalbos mokslininke apie tai, kaip kalba ir pasaulis santykiauja, kada kalba virsta „į kalbą panašiu dariniu“ ir apie kalbos bangą. Taip pat – apie garsų reikšmes. Tarkim, koks garsas šaltas, koks – šiltas. Apie žodžių „mama“ ir „tėtė“ g
Dizaineris ir stilistas Lukas Ivanavičius: „Man patinka įsikūnyti į personažą“
Šį sekmadienį nuo 14:00 Nacionalinėje dailės galerijoje mados dizainerio Luko Ivanavičiaus sumanyto performatyvaus vyksmo „Jungtuvės“ metu vienos lyties poros turės galimybę pasipuošti ir simboliškai sumainyti žiedus stebint daugybei žmonių. Lukas poras stilingai aprengs ir suteiks žiedus, nes ir pats mėgsta vestuves ir nori pakviesti kartu švęsti meilę, laisvę ir stilių.Lukas atskleidžia savo vai
Dizainerė Olesė Kekienė: „Kūnas išduos, koks tikrasis tavo įvaizdis“
Vienodi dalykai skirti lygintis. Ir kai stinga savivokos, ieškome išorinių determinančių. Tuo parema masinė produkcija. Masinė produkcija dažniausiai orientuota į tobulybę, kaip ir didelė dalis savikūros. Kad ir kokiu keliu nueinam savo išvaizdos klausimu, tai kažką sako – išraiška koduoja būseną. Pokalbis apie įvaizdį giluminiu požiūriu su menininke, įvaizdžio ir mados dizainere Olese Kekiene. Ap
Nepavykusių santykių (EX)POZICIJOS kūrėjai: „Kiekvienas žmogus turi meilės istoriją“
Keturi draugai nuo pirmo kurso, sujungti meilės kūrybai, gegužės 23–25 dienomis Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų gotikiniuose rūsiuose pristato savo pirmąją parodą – nepavykusių santykių (EX)POZICIJĄ. „Keturiais signatarais“ juokais pasivadinę Sandra Jurytė, Domantas Vaišnoras, Darvydas Kilmanas ir Andrejus Čisleris paprašė aplinkinių pasidalinti pasibaigusių santykių simboliais – įv
Neuromokslininkė Laura Mačiukaitė vaikystėje runkelių lysvėse išmoko išbūti
Emocijų neuromokslas skaičiuoja tik 30 metų, daug neaišku ir neatrasta, o neuromokslininkė ir trijų vaikų mama Laura Mačiukaitė aistringiausiai tyrinėja paauglių emocijas. Paauglystė – antras reikšmingiausias laikotarpis vaiko gyvenime po kūdikystės, kai daug šeimos įpročių galima perprogramuoti, vertybių įdiegti, klaidų ištaisyti. Išgirskit, kodėl Laura žavisi paaugliais, rengia jiems edukacijas
Aštuntąkart paramą į Ukrainą vešianti Violeta Tamelytė: „Už eurą galiu nupirkti vaistų“
Žmogaus teisių aktyvistė, lyderė Violeta Tamelytė kažkada daugiausiai ėmė iš kitų, o vėliau – daugiausiai duodavo. Nei vienam šių polių nesijautė gerai, kol išmoko abu suderinti, rasti laiko psichoterapijai, poilsiui, pramogoms ir romantikai su mylima partnere.Jei jus ima nerimas, paklausykit Violetos. Jei norit daugiau padaryt dėl Ukrainos, žmonių su negalia ar LGBTQ+ bendruomenės, – paklausykit
Ieva Krivickaitė: „Aš galiu viską, jei save saugosiu“
„Susipažinęs su mano ligos istorija gydytojas per vizitą paklausė, kas mane atvežė iki kabineto. O aš ruošiuosi netrukus bėgti pusmaratonį.“ Tokie paradoksai dažni Ievos gyvenime. Apie svajotą profesinę kelionę į Japoniją, datules, kovos meną ir Ievos jėgų šaltinius – pokalbis su juodąjį kyokushin diržą turinčia karatė mokytoja, gerumo fondo „Ne apie mane“ įkūrėja Ieva Krivickaite.Laidos vedėjos E
Miškas gali atskleisti santykį su mirtimi
Takoskyra tarp jauno ir seno žmogaus miške sumažėja. Gamta suvienodina, kiekvienam primena apie laikinumą. Galbūt todėl bijoma gilesnio santykio su gamta, medžiais? Ar negali nepagarba brandiems medžiams būti susijusi su amžizmo tendencijomis? Gamtosaugininkė, kraštovaizdžio dizainerė ir miško gidė Austė Juozapaitytė-Gruodė dalinasi savo žiniomis apie Lietuvos politikos laikyseną miškosaugos klaus
Adas Burkšaitis: „Į kūrybą iš programavimo atvedė ryšio noras“
Vienas iš naujausių lietuviškų trumpametražių filmų programos „Trumpas kinas. Subtilūs reikalai“ filmų – „Tušinukas“, tad šiandien kalbamės su jo scenarijaus autoriumi ir režisierium Adu Burkšaičiu. Programuotojas, teatro režisierius, kino režisierius – tai kelios Ado profesijos. Kalbamės apie naujo kelio ilgesį ir paeiškas, lūkesčius, realybę, baimę, sąmoningumą kuriant. Padiskutuojam apie filmus
Pyktis skirtas išsaugoti santykiui
Kai norime ką nors nugalėti – tai tas pats, kas norėti atimti galią. Ar savo dalies, ar kito žmogaus. Čia galia tampa trofėjumi, kuris neva gali priklausyti tik vienai pusei. Sveika galia tiki: ir aš galiu, ir tu gali. Su kūno psichoterapijos praktike Laura Kuznecova epizode vaikštinėjomės po pykčio, agresijos ir smurto teritoriją kūno psichoterapijos požiūriu. Pavyzdžiui, kodėl pykdami dažnai „pr
Mama (tėtis) eina į pasimatymus. Su Aiste Natkevičiūte
Šįkart mūsų tema – vienišų mamų ir tėčių meilės svajos ir pasimatymų realybė, skyrybų pasekmės šeimai, savęs vaizdo ir savivertės iššūkiai. VA Caritas nuteistųjų konsultavimo centro vyriausioji socialinė darbuotoja ir grupinės psichoterapijos kandidatė Aistė Natkevičiūtė aptaria moters ir mamos (bei vyro ir tėčio) vaidmenų integravimą pažindinantis su naujais potencialiais partneriais, atvirumą pr
Agnė Jokšė: „Dalį kūrinių sukuriu sapnuose“
Šiandien žaidžiame su menininke, aktyviste ir visai neseniai Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke tapusia Agne Jokše. Menininkė atskleidžia savo intymų ir autentišką santykį su kalba nuo pat vaikystės iki dabar, pristato savo sukurtą „Anininkinę“ kalbą, aptariame kalbą kaip tradiciją, kaip būseną, daug žaidžiame žodžiais, juos išgalvojam ir paaiškinam. Danijos karališkojoje m
Deimantė Rudžinskaitė Ivanauskė: „Laikantis dogmų, gyvenimas eina pro šalį“
Jei vienas žmogus pasakytų, kad iš dangaus nusileido, pavyzdžiuis, milžiniškas ežiukas ir kažką pasakė, tai gal atrodytų keista. O jei ežiuku tikėtų tūkstančiai, milijonai, ar tai virstų nauju religiniu judėjimu?Augusi Jehovos liudytojų bendruomenėje su smurtaujančiais tėvais, fotografė ir bestselerio „Pasaulietė“ autorė Deimantė Rudžinskaitė Ivanauskė turėjo daug iškęsti, kad išgyventų, susiformu
Karjeros konsultantė Marija Serbintaitė: darbas gali nešti prasmę, bet neprivalo
Šiame „Žaidžiam žmogų“ epizode su karjeros konsultante ir edukatore Marija Serbintaite – apie karjeros pokyčius, vidinius kritikus ir drąsą perrašyti savo profesinę istoriją. Taip pat – apie darbo aplinkos toksiškus bruožus ir kaip nesupainioti jų su tiesiog iššūkiais. Ir apie testą, kuris gali padėti suprasti santykį su turimu darbu: ar sutinku šluoti grindis?Laidos vedėjos Elžbieta Latėnaitė ir
Smalsumas ir atvirumas padeda neužstrigti savy. Psichoterapeutė Rūta Kavaliauskienė
Kuriame sluoksnyje fiksuojat realybę: mintimis, kūnu, emocijomis? Kaip viską apjungti? Ką galima daryti apėmus stipriam nerimui ar kitam nemaloniam jausmui? Kokia empatijos sau įtaka sunkiais momentais? Ar visi kartais viduje emociškai spazmuojamės dėl kito žodžių ar veiksmų? Kas padeda kurti santykį su labai skirtingais žmonėmis negu mes? Jau antrąkart „Žaidžiam žmogų“ viešinti psichoterapeutė Rū
Vartotojo moralė – vaikiška. Dorinio ugdymo mokytojas Algirdas Davidavičius
Šiame epizode – apie gėrį ir blogį be paviršutinių atsakymų. Ar turim laisvą valią, ar esam nulemti? Kodėl vartotojas tenkinasi pseudomorale, o kitoniškumas kelia net fiziologines reakcijas? „Geras žmogus“ – komplimentas ar pašaipa? Dorinio ugdymo mokytojas Algirdas Davidavičius dalinasi, kaip neuromokslai, pandemija ir masinės visuomenės iššūkiai keičia mūsų santykį su morale.Laidos vedėjos Elžbi
Dr. Evaldas Kazlauskas. Kodėl žmogus kariauja?
Prieštrauminis stresas – būsena, kai baimė dėl galimos grėsmės tampa nuolatiniu palydovu. Su Vilniaus universiteto profesoriumi dr. Evaldu Kazlausku aiškinamės, kaip šis stresas gali pasireikšti ir kaip atskirti sveiką budrumą nuo destruktyvaus nerimo. Ar galima psichologiškai pasiruošti dideliems sukrėtimams? Kaip istorinės traumos veikia mūsų santykį su dabartinėmis grėsmėmis? Diskutuojame ir ga
Gyd. Ieva Auglytė. „Reguliarus mėnesinių ciklas – sveikatos rodiklis“
Sveikata – didžiausias turtas, kurį gydytoja endokrinologė Ieva Auglytė mato kaip stalą ant keturių kojų. Kalbam apie tai, kas tos keturios kojos, kada jos tvirtos ir kas jas išklibina. Aptariam tokius kasdienius dalykus kaip stresas, judėjimas, maistas, mūsų įpročiai su ekranais ir socialiniais tinklais. Ieva dalinasi savo pačios išbandytais kasdieniais patarimais, nešančiais jai sveikatą, džiaug
Dr. Audrius Beinorius. Joga ir politika: Indijos švelnioji galia ant kilimėlio
Kiek jogos jūsų aplinkoje? Šiandien jogos kilimėliai driekiasi toli – nuo senųjų Indijos ašramų iki pat mokyklų, kalėjimų, biurų Vakaruose. Čia ji dažnai pristatoma kaip pasaulietinė veikla, kartais ir atkakliai atsiribojant nuo dvasinių saitų. Už ramybės pratimų slypi įdomūs klausimai: ar joga gali išlikti neutrali? Ką toks populiarumas Vakaruose sako apie Indijos švelniosios galios ambicijas? Fi
Režisierius Ignas Miškinis. „Žaidimas mane išgelbėjo iš sąstingio“
Jau kultiniu tapusio filmo „Pietinia kronikas“ režisierius Ignas Miškinis atvirauja, kad vis dar negali nusakyti šio gyvenimo momento. Neatskleisdami filmo turinio aptariam kelias didžiulės jo sėkmės prielaidas, bimbinėjimo svarbą, Igno profesinio kelio atradimus ir subtilius darbo komandoje niuansus. Ignas papasakoja, kaip žaidimas jį išgelbėjo iš kūrybinio sąstingio, o finaliniam tinklalaidės ža
Neuromokslininkė Laura Bojarskaitė. Trūkstant miego, pasaulis atrodo grėsmingas
Miego mokslininke vadinama Laura Bojarskaitė smalsiai tyrinėja vieną svarbiausių žmogui veiklų. Šiandien ji aptaria naujausius mokslinius tyrimus ir atskleidžia, kokie yra gero miego įpročiai, kokią įtaką miegas turi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai ir net socialinei gerovei. Mokslininkė spėja ir apie obsesyvaus miego sekimo išmaniais prietaisais pavojus. Išgirskite daug praktinės inform
Filosofas Algis Mickūnas: „Gyvenam pagal savo kūrinius“
Mažai kas taip puikiai žaidžia žmogų kaip filosofas dr. Algis Mickūnas. Šis Ohajo universiteto profesorius daugybę metų gyvena ir dėsto Jungtinėse Amerikos valstijose, bet nuolat grįžta į Lietuvą dalintis žiniomis ir šviesiu gyvenimo džiaugsmu. Pats dažnai save vadina kaimiečiu, bet ir leidžia knygas apie kosminę sąmonę. Nuopelnų sąrašas ilgas, vien tų knygų parašyta penkiasdešimt, bet svarbiausia
Psichologas Kristijonas Žičkus: „Terapiniame ūkyje visi atranda savo galią“
„Mums labai svarbu laikytis kartu“ – sako psichologas Kristijonas Žičkus. Kažkada dirbdamas „Vaiko raidos centre“ jis pastebėjo, kad aplinka turi didžiulę įtaką vaikų gijimui, savijautai ir orumui. Ilgai svajojo ir stengėsi, kol Švenčionių rajone kartu su žmona Egle įkūrė unikalią organizaciją – „Terapinį ūkį“. Ten jaunimas, iškritęs iš švietimo sistemos, turi galimybę dirbti ūkio darbus, rūpintis
