
Vilnius–Berlynas
LRT 4 epizodai lap 11, 2026
„Vilnius–Berlynas“ – tai radijo pasakojimai apie Lietuvos ir Vokietijos kultūrinius, istorinius, politinius, ekonominius ir saugumo ryšius. Laidą kuria istorikė ir visuomenininkė Rūta Matimaitytė bei televizijos laidų autorė ir prodiuserė Rita Naujokaitytė. Jos kartu su pašnekovais ir įvairių sričių ekspertais nagrinėja, kas sieja Lietuvą su istorine kaimyne ir šiandienine strategine partnere. Nuo dramatiškos istorijos iki politikos bei saugumo aktualijų, nuo kultūrinių ryšių iki gyvenimo svetimoje šalyje ypatumų – laidoje atskleidžiama, kas jungia Lietuvą ir Vokietiją.
Epizodai

Lietuvos ir Vokietijos kultūra: kuo esame susiję ir vieni kitiems įdomūs?
Lietuva ruošiasi 2027 metais pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir pradėti Lietuvos metų Vokietijoje kultūros programą. Kokie kultūros projektai ir iniciatyvos laukia? Kaip Lietuvos kultūra matoma Vokietijoje, o Vokietijos – Lietuvoje? Kokių naujų galimybių kultūros metai atvers abiejų šalių kūrėjams ir kultūros institucijoms?Pokalbiai su Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Irma Šimanskyte, Vo

Vokiečių kalba Lietuvoje: mitai, stereotipai ir naujos galimybės
Kiek moksleivių ir studentų mokosi vokiečių kalbos, kokia jų motyvacija? Ar lietuviams sunku išmokti vokiečių kalbą? Kas skatina rinktis būtent šią kalbą ir kokias perspektyvas ji atveria? Apie tai pasakoja Goethe’s instituto Lietuvoje Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros docentas Daumantas Katinas.Laidoje – ir pažintis su 10 metų Vilnia

Apie futbolą Vokietijoje ir Lietuvoje – su komentatoriumi Vyšniausku ir istoriku Petrausku
Sporto komentatoriaus Ryčio Vyšniausko ir daugelį metų futbolu besidominčio Vilniaus universiteto rektoriaus prof. dr. Rimvydo Petrausko mintys apie Vokietijos futbolo istoriją, kultūrą ir tai, ko galėtume pasimokyti iš šios futbolo šalies.Ved. Rita Naujokaitytė ir Rūta Matimaitytė

Agluonėnai Mažojoje Lietuvoje: istoriniai ryšiai su Vokietija ir Paltinų šeimos istorija
Šių metų Lietuvos mažosios kultūros sostinėje Agluonėnuose, Mažojoje Lietuvoje, išlikę bendros lietuvių ir vokiečių istorijos ženklų. Kas Agluonėnus sieja su Berlynu? Ką apie šio krašto žmonių gyvenimą byloja Agluonėnų etnografinė sodyba ir 290 metų istoriją skaičiuojanti mokykla? Apie tai laidoje pasakoja Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentė, istori

Šimaitytė: Vokietijos vyriausybė jau dabar vadinama paskutiniu demokratijos šoviniu
Pokalbis su Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadove Fausta Šimaityte apie Vokietijos politinę sistemą ir federalizmo ypatumus. Kaip valdoma 16 federalinių žemių turinti valstybė ir su kokiais iššūkiais susiduria? Kodėl praėjus daugiau nei 30 metų po susivienijimo rytų ir vakarų Vokietija vis dar skiriasi? Ką rugsėjį įvykę rinkimai atskleidžia apie šalies politinę situaciją ir kokios įtakos krašt

Apie Vilniaus ir Berlyno jungtis ir iššūkius – ambasadoriai Puodžiūnas ir Zimmermann
2026 m. Lietuva ir Vokietija mini atkurtų diplomatinių santykių 35-metį. Kaip per šį laikotarpį vystėsi Lietuvos ir Vokietijos santykiai? Kokį vaidmenį juose vaidina istorinė praeitis, šalių savitumai ir geopolitiniai iššūkiai? Kaip Lietuvos diplomatas mato Vokietiją, o Vokietijos - Lietuvą?Laidos svečiai: Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje Giedrius Puodžiūnas ir Vokietijos Federacinės

Tarp Vilniaus ir Hanoverio keliaujantis Maksas Melmanas: neturiu savo namų
Grupės BIPLAN vokalistas ir dainų autorius Maksas Melmanas pasakoja, kad didžiąją gyvenimo dalį praleidžia kelyje, o pastaruosius dvidešimt metų jo maršrutai driekiasi tarp Lietuvos ir Vokietijos, tarp Vilniaus ir Hanoverio.Laidoje VILNIUS-BERLYNAS – pokalbis su muzikantu apie vagabondo-klajūno gyvenimą, punktualumą, amžinai vėluojančius traukinius ir kūrybą kelyje, tarp gyvenimo uostų.Ved. Rita N

Tarp tylos ir atminties: kaip Lietuva ir Vokietija prisimena Holokaustą?
Kasmet rugsėjo 23 d. minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną. Kaip apie Holokaustą kalbama Lietuvoje ir Vokietijoje? Kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi mūsų visuomenių santykis su šia istorija? Kaip Holokausto patirtys ir liudijimai perteikiami literatūroje ir kine?Laidoje - pokalbiai šiomis temomis su kino režisiere Giedre Žickyte ir Holokausto tyrinėtojais, istorikais dr. Viole

Vilko vaikai: romano „Mano vardas – Marytė“ istorija herojės sūnaus ir rašytojo akimis
Po Antrojo pasaulinio karo tūkstančiai Rytprūsių vaikų, bėgdami nuo bado, skurdo ir pokario represijų, ieškodami maisto ir galimybės išgyventi pasiekė Lietuvą. Čia jie buvo vadinami vokietukais, o vėliau jų patirtį įprasmino „vilko vaikų“ vardas.Laidoje – autentiškas vilko vaiko Marytės Savickienės, kurios tikrasis vardas Renatė Markewitz (saugotojas LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejus), liu

450 kilometrų dviračiais per pasienio istoriją: ką atranda lietuviai ir vokiečiai?
Jau 4 metus vykstantys dviračių žygiai per istorinį Lietuvos ir Vokietijos pasienį suburia jaunus žmones iš Lietuvos ir Vokietijos ieškoti bendro istorinio ir kultūrinio paveldo.Kaip Lietuvą ir Lenkiją mato tarptautinė keliautojų grupė? Ką apie praeitį galima sužinoti būnant kelyje? Kaip pasiruošti 450 kilometrų kelionei, prisitaikant prie įvairių oro sąlygų ir pasienio režimo?Apie istorijos pažin

Vokietija – nuo pacifizmo prie gynybos? Pokalbis su Vytene Banser
Laidoje su LRT bendradarbe Vokietijoje, žurnaliste Vytene Banser kalbame apie besikeičiantį Vokietijos požiūrį į saugumą ir grėsmes. Kaip per pastaruosius dešimtmečius keitėsi Bundesveras ir kodėl Vokietijai šiandien tenka iš naujo stiprinti savo karinius pajėgumus? Ką vokiečiai mano apie brigadą Lietuvoje ir kiek Lietuva matoma Vokietijos viešojoje erdvėje? Kaip visuomenė vertina didėjantį šalies











