Kalba kalba
„Kalba kalba“ – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidė, nuo 2021 m. nagrinėjanti kalbos, literatūros ir kultūros temas. Laidose Ernesta Kazakėnaitė ir Eleonora Terleckienė kalbina fakulteto dėstytojus bei alumnus. Viena rubrika „Kalba kalba kvadratu“ supažindina su semiotika ir jos tyrimais, ją veda Salvinija Cibulskienė ir Aretas Kisielius. Kita rubrika „Kalba kalba studentauja“, pradėta 2025 m., leidžia lituanistėms Emilijai Jūrelytei, Gabijai Gervytei ir Militai Matuzaitei kalbinti studentus apie jų kasdienybę. Tinklalaidė skirta platesnei auditorijai, besidominčiai humanitariniais mokslais.
Epizodai
„Kalba kalba“ studentauja #5 – Tai kodėl filologija?
📚 Tai kodėl filologija? Klausimas toks trumpas, o atsakymams prireikė visos laidos!Penktojo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA epizodo vedėja EMILIJA klausia skirtingų krypčių filologijos studentų, kodėl jie pasirinko būtent šias studijas ir kaip jose sekasi. 🎓 Apie lituanistų perliukus jau kalbėjome pirmojoje laidoje. Dabar galite išgirsti, kokius lobius yra sukaupę kitų programų studentai. Apie tai pasak
Kalba kalba #60 – Kaip tampama tyrėju?
Jau studijų pradžioje kai kurie studentai pradeda svarstyti apie doktorantūrą ir mokslininko kelią, tačiau ne visada aišku, kokios patirtys ir pasirinkimai galiausiai nuveda į akademinę karjerą. Naujausiame tinklalaidės epizode apie tai kalbamės su VU Filologijos fakulteto profesore Egle KAČKUTE. Profesorė pasakoja apie savo studijas, akademinius pasirinkimus ir kelią į mokslinę veiklą. Tinklalaid
Kalba kalba #59 – „C'etait fondue!“ – puota filologams filme „Picassos äventyr“
Šeštąjį tinklalaidės sezoną pradedame pasvarstymais:kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikraižiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme?Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų,
Kalba kalba #58 – Kaip konspektuodavo paskaitas XVII amžiuje?
O kaip paskaitas konspektuodavo XVII amžiuje?Šioje laidoje dėmesio skiriame vienam unikaliam su Konstantinu Sirvydu ir 1620 m. paskaitomis Vilniaus akademijoje susijusiam rankraštiniam šaltiniui – „PaaiškinimaiSaliamono Giesmių giesmei ir šv. Pauliaus Laiškui efeziečiams. [...]“.Kas paliko šiuos konspektus, ką tai rodo, kur jie šiuo metu saugomi ir daug kitų klausimų svarstome su VU FLF profesore
Kalba kalba #57 – Apie (ne)matomą vertimų cenzūrą
Ar galima cenzūruoti vertimą? Pasirodo, ne tik galima, bet tai buvo daroma ir labai sistemingai.Kalbėdami apie cenzūrą, dažniausiai įsivaizduojame draudžiamas knygas, išbrauktas pastraipas ar nutildomus autorius. Tačiau kur kas sunkiau pastebėti tai, kas vyksta vertimuose, nes juose tekstas keičiamas nepastebimai – skaitytojas net neįtaria, kad skaito ne visai tai, ką parašė kūrinio autorius.🎧 Na
Kalba kalba #56 – Apie Lietuvos totorius ir jų tekstus
Apie Lietuvos totorius ir jų tekstusKą bendro turi Kaišiadorys, Keturiasdešimt Totorių ir rankraščiai arabiškais rašmenimis? Atsakymas veda į daugiau nei šešių šimtmečių Lietuvos totorių istoriją.Naujausiame pokalbyje apie tai kalbamės su dr. Galina MIŠKINIENE, VU Filologijos fakulteto dėstytoja. Ji daugmetų dirba kitabistikos srityje, todėl geriausiai žino, kas tie kitabai, chamailai ir tefsirai,
Kalba kalba #55 – Ar išgyvens vertėjo profesija DI amžiuje?
„Language, language“, „speak speak“, o gal „the talk is talk“? Tai rezultatai, kuriuos gavome skirtingais mašininio vertimo įrankiais iškart po pokalbio apie vertimo technologijas. Nė vienas iš jų vis dar neišverčia mūsų tinklalaidės pavadinimo taip, kaip mes norėtume. Kodėl taip yra? Naujajame įraše į šį klausimą atsako dr. Dalia MANKAUSKIENĖ – vertėja, VU FLF Kompiuterinių vertimo technologijų d
Kalba kalba #54 – Apie senovės graikų religiją ir kosminius dievus
💫 Kodėl filologijos studentams reikia skaityti antikiniustekstus? Ką bendro turi senovės graikų religija ir kosminiai kūnai? Kodėl bendruomenės veikimas skiriasi nuo paskirų individų veiksmų? 💬 Į šiuos ir daug kitų klausimų atsakė antikinės filosofijos tyrinėtojas ir Filologijos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vilius BARTNINKAS. 🎧 Pokalbyje išgirsite:- kaip antikiniai tekstai pakeičia su jais susid
Kalba kalba #53 – Apie Oskarą Milašių, jo gyvenimą ir kūrybą
2027 metais minėsime vieno žinomiausių su Lietuva siejamųrašytojų – Oskaro Milašiaus – 150-ąsias gimimo metines. 💫 💬 Užaugęs ir studijavęs Prancūzijoje, visą gyvenimą rašėprancūziškai. Vis dėlto po 1918 m. savo tapatybę siejo su nepriklausomybę paskelbusia Lietuva ir buvo paskirtas jos atstovu Prancūzijoje. Jo, kaip diplomato, veikla suteikė galimybę būti tikru lietuvių kultūros ambasadoriumi –dal
„Kalba kalba“ studentauja #4 – Skaitymas ir knygų atradimai
🤔Skaityti ar neskaityti, štai kur klausimas... 📚Ketvirtajame "Kalba kalba" STUDENTAUJA epizode vedėjos MILITA ir GABIJA nusprendė padiskutuoti apie filologams (ir ne tik) taip artimą skaitymą bei knygas. O tam į pagalbą jos pasikvietė poetą, literatūros kritiką, vertėją bei intermedialių literatūros studijų magistrantą LINĄ. 📖Šį kartą sužinosite kaip gimė Juozo Kėkšto ir Salio Šemerio po
Kalba kalba #52 – Apie Pilypą Ruigį ir jo 1747 m. žodyną
Pakeliaukim laiku ir nusikelkime į 1747 metus!Būtent tais metais pasirodė ilgai lauktas pirmasis Prūsijos Lietuvoje lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas. Jo autorius Pilypas Ruigys (1675–1749) – išskirtinė Apšvietos asmenybė, Mažosios Lietuvos kunigas ir kalbininkas, siekęs sistemiškai aprašyti lietuvių kalbą.Šis vardas retai skamba kasdieniuose pokalbiuose, tačiau jo darbai paliko
„Kalba kalba“ studentauja #3 – Gal į Erasmusą?
✈️Ar kada svarstėte apie studijų semestrą Paryžiuje? O gal Brno? O ar į Erasmus studijas gali vykti studentas lituanistas? Kas per vienas yra Erasmus praktika? 🎒Trečiajame „Kalba kalba” STUDENTAUJA epizode vedėjos EMILIJA ir MILITA pasvarstė apie studijų svetur privalumus ir trūkumus. 🌍 Erasmus – tik vakarėliai? Šį ir kitus mitus paneigti ar patvirtinti vedėjoms padėjo trečio kurso Kūrybos komunik
Kalba kalba #51 – Apie kalbos normą ir taisyklingumą
Įtakoti, Kapčiamiestis, motinystės atostogos... Kas šiuos žodžius sieja?Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie kalbą, jos taisyklingumą ir normą su prof. dr. Irena SMETONIENE. VU Filologijos fakulteto profesorė visą dešimtmetį buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė, tad tikrai turi ką mums apie tai papasakoti. Klausėme daug: - kas yra taisyklinga lietuvių kalba ir kur jos ieškoti? - k
Kalba kalba #50 – Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose
Apie apibrėžtumą ir jo raišką kalbose.Su VU Filologijos fakulteto dėstytoju dr. Antanu KETURAKIU kalbamės apie tai, kas yra apibrėžtumas, kaip kalbose tai reiškiama, kuo jam įdomios disertacijoje nagrinėtos romanų kalbos ir kas nutiks su lietuvių kalboje fiksuojamu artroidu?Perklausę sužinosite ne tik, kodėl Antanas savo paskaitose cituoja Beatos kulinarines laidas, bet ir apie jo kelią iki romanų
„Kalba kalba“ studentauja #2 – Atgal į pirmą kursą
⏳️Ar norėtumėte nusikelti laiko mašina atgal į pirmą kursą ir vėl patirti visus džiaugsmus, o gal prisiminti užklupusiasbaimes? 🟣Antrojo epizodo „Kalba kalba“ STUDENTAUJA vedėjos lituanistės GABIJA ir MILITA kaip tik tai ir padarė: prisiminimais nusikėlė į pirmąjį kursą Vilniaus universitete. 📚Epizode išgirsite, kas neramino pirmakursius studentus atvykus į Vilnių iš kitų miestų (ir net kitos šali
Kalba kalba #49 – Tukidido spąstai: karo ir galios pamokos šiandien
Ką Peloponeso karas, vienas didžiausių nesusipratimų, gali pasakyti apie įtampos kupiną XXI amžių? Politinio realizmo pradininkas Tukididas teigė, kad konfliktai kyla iš baimių, interesų ir ambicijų, kurios glūdi žmogaus prigimtyje. Su VU FLF doc. dr. Nijole Juchnevičiene nagrinėjame, kaip Tukidido įžvalgos padeda suprasti šiuolaikinę galios politiką.Kalbina Laisvūnas Čekavičius.
Kalba kalba #48 – Apie Antiką, ženklus ir stebuklus teatre
Ko VU Filologijos fakultete gali įgyti meno atstovai? Kaip ženklo prasmės formuojasi ne tik kalboje, bet ir teatre? Kada spektaklyje įvyksta stebuklas? Apie tai su teatro ir kino aktore, Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės nare ir klasikinių studijų alumne Vaidile Juozaityte. Vaidilė papasakojo, kaip atrado kelią į magistro studijas ir ką jose pavyko atrasti. Pasikalbėjome apie jos magistro
Kalba kalba #47 – Antikos tragedija ir žmogaus ribos
Kodėl mums šiandien svarbios antikinės tragedijos? Kada jos pradėtos versti į lietuvių kalbą? Kokios idėjos apie žmogaus ribotumą ir laisvės santykį su būtinybe jose atsiskleidžia? Apie antikinių tragedijų istorinį kontekstą, skirtumus, reikšmę, recepciją ir aktualumą kalbame su VU FLF doc. dr. Jovita Dikmoniene.Kalbina Laisvūnas Čekavičius.
„Kalba kalba“ studentauja #1 – Filologų perliukai
Eteryje nauja tinklalaidės rubrika – „Kalba kalba“ STUDENTAUJA! Joje išgirsite apie filologo džiaugsmusir vargus iš studentų lūpų. Kitaip tariant, apie įstrigimą kažkur tarp Maironio ir memų. 👋Pirmajame epizode su Jumis sveikinasi vedėjosGABIJA ir EMILIJA – trečio kurso lituanistės, pasiruošusios narplioti įvairius studijavimo ir studentavimo klausimus. 🍁Šią rubriką pradėti nusprendėme lengvu irl
Kalba kalba #46 – XVI amžius – įdomus???
1, 2, 3, 4....5!Taip taip, pradedame penktąjį tinklalaidės sezoną!Tokia džiaugsminga proga pagaliau įrašėme seniai planuotą laidą, kur dviese – Eleonora TERLECKIENĖ ir Ernesta KAZAKĖNAITĖ – kalbėjomės apie bendrą tyrimų lauką ir jame matomus skirtingus interesus. Kaip galėsit išgirsti, neduok mudviem pavalgyt, o duok pakalbėt apie senąsias knygas...Papliurpėm apie viską: koks skirtumas tarp Lietu
Kalba kalba #45 – Apie skandinavus
Tai kas tie skandinavai?Visi juos minim, bet ar tikrai turime omeny tą patį? Pavyzdžiui, kaip dėl suomių? Apie tai, kas yra (ir kas visai nėra) Skandinavija, pasakoja VU FLF Skandinavistikos centro įkūrėja, dabartinė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė Ērika SAUSVERDE.Pasiklausę sužinosite ne tik, kaip, kada ir kodėl įsikūrė centras VU Filologijos fakultete, bet ir daug kitų baisiai įdom
Kalba kalba #44 – Apie kalbos praradimą ir jos atstatymą
Filologus domina ne tik ką, kaip ir kada sakome, bet ir ko pasakyti nebegalime.Viena iš tai tiriančių sričių – afaziologija. Šį žodį girdi pirmą kartą? Nieko keisto, mūsų visuomenėje apie ją kalbama retai. Todėl šiame epizode ir siūlome pasigilinti, kas yra afazija, kaip ji pasireiškia, o svarbiausia, kaip ji gydoma ir kuo čia dėti kalbos specialistai.O jei labai trumpai, afazija – po smegenų trau
Kalba kalba #43 – Apie standartinę kalbą ir variantiškumą
Tai reikia ar nereikia mums tos bendrinės kalbos? O gal ji egzistuoja ir egzistuos nepriklausomai nuo to, ką mes manome?Neabejojam, kad ne kartą esi girdėjęs aštrių diskusijų apie mūsų kalbą, jos norminimą ir variantus. Tad apie TAI pasikalbėjome ir tinklalaidėje su VU Filologijos fakulteto profesoriumi Vytautu KARDELIU.Pašnekovas sako, kad kalba – kaip glaistu aplietas sluoksniuotas pyragas. Vis
Kalba kalba #42 – Apie studijas VU Filologijos fakultete iš latvių lūpų
Turbūt sutiksite, kad mūsų fakultete egzistuoja daugybė įdomių ir netikėtų studijų pasirinkimo istorijų. Šįkart siūlome išgirsti dvi iš jų – Elīzos Paulos Graudiņios ir Vanesos Feldmanės. Abi šiuo metu yra antrojo magistrantūros kurso Intermedialiųjų literatūros studijų studentės, kurios po bakalauro pakopos Latvijos universitete nusprendė atvykti į Lietuvą. Tam nesutrukdė nei nemeilė lietuvių kal
Kalba kalba #41 – Apie priesagų produktyvumą, arba kuo čia dėti lemuokliai?
Ar kada susimąstei, kad konkuruoja ne tik žmonės, bet ir priesagos mūsų kalboje?Jau gerus dvejus metus priesagų varžyboms teisėjauja VU FLF Baltistikos katedros tyrėjai prof. dr. Jurgis Pakerys ir dr. Agnė Navickaitė Klišauskienė. Vykdydami LMT remiamą mokslinį projektą, jie grumiasi su ilgiausiais žodžių sąrašais ir siekia sužinoti, koks yra priesaginių žodžių sudarymo produktyvumas. Kitaip taria
Kalba kalba #40 – Švenčiant 40-metį: Kamčiatka, nenupirkti pyragai ir austrų lūkesčiai
Pradedame 4 sezoną ir skelbiame 40-tą tinklalaidės Kalba kalba“ laidą, kurioje švenčiame 40-ties metų jubiliejų.Atsitiktinumas? Tikrai taip!Taip jau nutiko (o kaip tiksliai – išgirskite laidoje), kad žymus austrų vertėjas Cornelius Hell prieš keturiasdešimt metų pirmą kartą apsilankė Vilniaus universitete. Sostinėje pabuvo neilgai (tik 1984–1986), tačiau čia praleistas laikas tapo lemtingas. Grįžę
Kalba kalba kvadratu. Šokių diena.
Tai ar nusibodo jau visą šimtą metų besikartojanti Dainų šventė?
Ar teisūs tie, kurie skelbia šią šventę nusidėvėjusiu anachronizmu? Užsikonservavusia tradicija?
Prancūzistė ir semiotikė, ilgametė Dainų šventės dalyvė, tautinių šokių šokėja, Indrė Antanavičienė teigia, kad nėra viskas taip savaime suprantama su ta Dainų švente ir imasi ją tyrinėti per įdomią prizmę: modernumo ir tradicijos sant
Kalba kalba #39 – Dirbtinis intelektas: filologo draugas ar priešas? Su Diana Šileikaite-Kaishauri ir Virginija Masiulionyte
Filologai neatsiejami nuo tekstų: mes juos kuriame, verčiame, redaguojame, analizuojame. Tačiau tą patį, tik daug sparčiau, geba ir dirbtinio intelekto įrankiai. Tad kaip į juos verta reaguoti – bandyti drausti, o gal mokytis įvaldyti?
Apie dirbtinį intelektą diskutuojame su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto germanistėmis Diana Šileikaite-Kaishauri ir
Kalba kalba #38 - Kuo žavi baltistika?
VU FLF Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas Diego ARDOINO pabrėžia, kad jam labai svarbu puoselėti draugiškus Italijos ir Lietuvos santykius, skatinti šių šalių bendradarbiavimą ir studentų mainus. Misija nelieka nepastebėta – visai neseniai Diegas už šiuos nuopelnus buvo įvertintas valstybiniu apdovanojimu – Italijos Žvaigždės ordinu.
Tačiau pokalbį pradedame nuo pat pradžių – nuo jo
Kalba kalba kvadratu. (Ne)mirtis pelkėje
Tarkime, kad lietuviškojoje mitologinėje mąstysenoje, vanduo galėjęs būti ateities, dabarties ir praeities vandeniu. Su vandeniu taip pat susijęs kriokimas ir baubimas, o specifiškai su praeities vandeniu - ne-mirtis.
Painu suprasti? Pasiklausykit ką apie visa tai papasakos semiotikė Banguolė Žalnieriūnaitė.
--
Laidos pabaigoje siūlome IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo
Kalba kalba #37 – Ar sunku parašyti vadovėlį? Su Agne Navickaite-Klišauskiene
Šįkart laidoje kalbinome VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytoją Agnę Navickaitę-Klišauskienę. Ji papasakojo apie savo meilę latvių kalbai, dėstymo iššūkius ir visai neseniai kartu su kolegomis parengtą antrąją lietuvių studentams skirto latvių kalbos vadovėlio „Skaidrs!“ (‘Aišku!‘) dalį (2023).
Vadovėlis įdomus ne tik todėl, kad yra skirtas lietuviškai, tad kitaip l
Kalba kalba kvadratu. Namų kinas
Įsivaizduokite, kad tai, ką jūs filmuojate savo šeimos archyvui, savo atminčiai, kažkokiu būdu tampa reikšminga visiems gyvenantiems Lietuvoje, kitaip tariant, sieksime paaiškinti kaip namų kinas gali tapti kultūrinės atminties tekstu.
--
Laidoje svečiuojasi semiotikė, kuratorė, medijų edukacijos ir tyrimų centro "Meno avilys" rodymų srities vadovė, Vilniaus dokumentinių filmų festivali
Kalba kalba #36 – Apie šnekos technologijas su Gediminu Navicku
Balsu diktuojame žinutes, pirkinių sąrašus ar valdome įrenginius, bendraujame su virtualiais pokalbių asistentais ar klausome parašyto teksto. Ir visa tai galime daryti lietuviškai.
Kuo prie tokių šnekos technologijų raidos prisideda filologai? Kaip kuriami garsynai, leidžiantys vėliau kalbėtis su virtualiu asistentu lietuviškai? Kada nebeatpažinsime, su mumis kalba tikras žmogus ar kompiuteris?
Kalba kalba kvadratu. Triukšmo siena
TRIUKŠMO SIENA - garsinis fenomenas, kuris perkeičia didelio triukšmo prasmę: pasirodo, triukšmas galįs būti estetiškas, meditatyvus, reikšmingas.
-
Apie tai kalbėsimės su laidos viešnia - semiotikos studijų alumne, triukšmo muzikos entuziaste ir koncertų organizatorių grupės „Facial Tumour Booking“ nare - Greta Statkauskaite.
-
Laidos pabaigoje siūlome ir jums išbandyti IŠNARPLIOTI PRASMĘ - tai t
Kalba kalba #35 - Apie žiaurumus lopšinėse ir pasakose su Vita Džekčioriūte
Kalendorinės žiemos vidurys, kai tamsa trunka ilgiau nei šviesa, o ir ta šviesa neretai apniukusi, yra puikus laikas pasikalbėti ir apie tamsiąsias pasakų bei lopšinių puses. Ką rodo tokio nepatogaus folkloro egzistavimas ir kam mums to reikia? Kuo ir kodėl dažniausiai yra gąsdinami vaikai? Ar lietuvių vaikų bauginimai skiriasi nuo kitų tautų gąsdinimų? Ar mums derėtų atsisakyti žiaurumu alsuojanč
Kalba kalba #34 - Antikos muzika: tarp praeities ir dabarties
Muzika, atrodo, neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, ypač per
šventes, kai jos sunkiai kur galime išvengti. Tačiau ar taip buvo visuomet? Ką apie muziką galvojo ir žinojo senovės graikai? Ar mes ją suprantame panašiai? Kas yra ir kuo buvo ypatinga negirdimoji muzika? Studijoje viešėjo Šarūnas Šavėla – Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos ir Filosofijos gretutinių studijų alumnas, 2022 m. Bolonij
Kalba kalba kvadratu. Muzika kine
Kokiu būdu muzika kine, arba kitaip - filmo garso takelis, gali sukurti kitą filmo prasmės sluoksnį?
--
Kalbiname humanitarinių mokslų daktarę, semiotikę, vokalo mokytoją, dainų autorę ir grupės „Sun Francisco“ atlikėją, kultūros žurnalo “370” bendraautorę - GIEDRĘ IVANOVĄ.
--
Laidos pabaigoje siūlome išbandyti IŠNARPLIOTI PRASMĘ: atlikti trumpą, intelektualinio malonumo suteikiančią užduotį, kur
Kalba kalba #33 - Apie filologą mokykloje su Elžbieta Banyte
Turbūt sutiksit, kad mokytojo klausimas filologams alsuoja į nugarą: nuo susirūpinusių šeimos narių, besiteiraujančių, ar po studijų dirbsi mokykloje, iki mokslo metų pradžioje studentus į mokyklą viliojančių skelbimų ir dėstytojų raginimų. Vis tik mokytojo kelią pasirenka absolventų mažuma. Laidoje į klausimą, kodėl taip yra, tiesiogiai neatsakome, bet su mūsų fakulteto Lietuvių ir naujosios grai
Semiotika – ieškantiems prasmės. Su Salvinija Cibulskiene ir Aretu Kisieliumi
Kas yra semiotika? Ką studentai studijuoja semiotikos studijose? Kuo svarbus Algirdas Julius Greimas? Kas yra semiotinis kvadratas? Ar semiotika lieka teoriniame lygmenyje, ar vis tik yra pritaikoma praktiškai? VU Filologijos fakulteto tinklalaidėje viešėjo Salvinija Cibulskienė ir Aretas Kisielius – Semiotikos magistrantūros studentai, iš pirmų lūpų papasakoję apie studijas, savo kelią link jų ir
Kalba kalba #31 - Apie kalbinę Kazachstano lietuvių tapatybę su Loreta Vilkiene
Šįkart į svečius pasikvietėme Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros vadovę, profesorę Loreta Vilkienę. Diskutavome apie kalbinę tapatybę – kas ji yra, kas ją formuoja ir lemia. Pašnekovė papasakojo apie skirtingus būdus, kaip galima tirti tokį fenomeną, bei pasidalino savo atliktais darbais – Saratovo srities Rusijoje ir Kazachstane gyvenančių lietuvų kalbinės
Kalba kalba #30 - Apie prūsistiką su Vytautu Rinkevičiumi
Naujausioje laidoje apie prūsų kalbą diskutavome su Vilniaus universiteto Baltistikos katedros docentu, aktyviu baltų istorinės gramatikos, latvistikos ir prūsistikos tyrėju Vytautu Rinkevičiumi. Svarstėme apie senosios prūsų kalbos ypatumus, panašumus ir skirtumus su latvių bei lietuvių kalbomis. Pašnekovas pasakojo apie išlikusius prūsiškuosius tekstus, įdomias jų atradimo istorijas ir apie tai,
Kalba kalba #29 – Apie latvių literatūrą ir jos vertimus su Laura Laurušaite
2023-ieji – latvių literatūros metai!
Laidoje svečiavosi „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatė, VU Filologijos fakulteto dėstytoja, Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos pirmininkė Laura Laurušaitė. Pašnekovė papasakojo apie pirmąją pažintį su latvių kalba, studijų patirtis Vilniaus universitete bei pagrindinę savo tyrimų sritį – literatūrinę baltistiką.
Plačiai diskutavome apie latvių l
Kalba kalba #28 – Apie meilę chemijai, kirčiavimui ir muzikai su Bonifacu Stundžia
Į paskutinę šių metų laidą pasikvietėme Vilniaus universiteto profesorių, buvusį Filologijos fakulteto dekaną, kalbininką Bonifacą Stundžią. Kalbėjomės apie jo kelią į universitetą, akademijoje praleistus metus, gražiausius prisiminimus ir pomėgius – meną, literatūrą, muziką ir, žinoma, chemiją. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kviečiame užsiprenumeruoti mūsų kanalą ir klausytis laidų visose jums prie
Kalba kalba #27 - Doktorantūra – būti ar nebūti? Su Karolina Bagdone ir Arūnu Žiedeliu
Naujausios laidos pagrindine tema tapo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos atlikto doktorantų psichologinės būsenos tyrimo rezultatai. Pasak jų, vidutinis doktorantas Lietuvoje – “išsekusi moteris“. Todėl pasikalbėti apie šviesesnes ir kiek tamsesnes doktorantūros studijų puses pasikvietėme VU Filologijos fakulteto alumnę, LLTI ir Lietuvos kultūros tarybos darbuotoją Karoliną Bagdonę bei minėto
Kalba kalba #26 – Apie anglų kalbos dėstymo pokyčius su Roma Kriaučiūniene
Nuo 2018 metų Užsienio kalbų institutas pradėjo esmingą dalykinės anglų kalbos kurso aprašo pertvarkymą. Pokyčiai grįsti nauja, veiklos atlikimu (angl. Action-oriented approach) paremta metodika, skatinančią dėmesį sutelkti ne į “sausą“ užsienio kalbos mokymą, o į kalbą kaip instrumentą, panaudojamą specialybės kontekste iškilusių problemų sprendimui.
Dalykinė anglų kalba integruota į beveik visas
Kalba kalba #25 – Skaitytojas – režisierius! Su Aušra Martišiūte-Linartiene ir Kristina Janulyte
2022 m. lapkričio 24–25 dienomis Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Šiuolaikinė dramaturgija: slinktys, iššūkiai ir temos“. Renginio metu iš literatūrologinių pozicijų bus reflektuojamos šiuolaikinės dramaturgijos problemos ir jų procesai.
Į naujausią laidą pasikvietėme dvi šios konferencijos organizatores ir dramaturgijos tyrėjas: LLTI direk
Kalba kalba #24 – Apie daugiakalbės Vilniaus literatūros fenomeną su Mindaugu Kvietkausku ir Rimu Užgiriu
Naujausiame epizode apie Vilniaus daugiakultūriškumą ir šio miesto tapatybę kuriančią literatūrą diskutavome su dviem poetais, vertėjais bei kritikais – VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros profesoriumi Mindaugu Kvietkausku bei Vertimo studijų katedros asistentu Rimu Edvard Užgiriu. Kas darė įtaką XIX–XX a. pradžios Vilniaus kultūrai bei kuo ji išsiskiria kitų miestų kontekste? K
Kalba kalba #23: Apie vertėjų dosnumą su Carmen Caro Dugo
Svečiuose lankėsi VU Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docentė, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėjomės apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams.
Kalbina El
Kalba kalba #22 - Kodėl su "lengva" kalba nėra lengva? Su Justina Bružaite-Liseckiene
Lengvai suprantama (arba lengva) kalba – bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinama tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami intelekto ar mokymosi negalią turintiems žmonėms.
Naujausioje tinklalaidės laidoje kartu su Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja Justina Bružaite-Liseckiene diskutavome apie tai, kas yra ir k
Kalba kalba #21 – Kaip formuojamos teksto gyvatvorės? Su Pauliumi V. Subačiumi
Atostogaujantys klausytojai naujausioje laidoje gali išgirsti pokalbį su VU Filologijos fakulteto profesoriumi, Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu, literatūrologu Pauliumi V. Subačiumi. Grįžome prie ištakų ir kalbėjomės apie tekstą bei tekstologus ir jų galias. Kur slypi teksto koncepcijos sudėtingumas ir kodėl būtent metafora gali padėti ją suprasti? Kaip tekstologai keičia nusistovėjusius
Kalba kalba #20 - Vaikų literatūra – vaikų darbas? su Egle Baliutavičiūte
Šį kartą kalbėjomės su vaikų rašytoja ir literatūrologe Egle Baliutavičiūte, dar žinoma kaip Gaja Guna Eklė. Kaip ji pasakojo laidoje, per pastaruosius penkerius-dešimt metų vaikų literatūra Lietuvoje stipriai keitėsi. Anksčiau dominavo verstinės knygos, o dabar netrūksta gerų savų rašytojų. Apie tai ir kalbėjomės – ar vaikų literatūros klasika keičiasi, koks šių knygų tikslas, kokį vaidmenį čia u
Kalba kalba #19 - Kaip užrašyti garsą? Su Evaldu Švageriu
Svečiuose – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojas Evaldas Švageris, tyrinėjantis eksperimentinę fonetiką. Kas ji tokia ir kuo skiriasi nuo fonologijos? Kur gali būti pritaikomi tokių tyrimų rezultatai ir kaip atliekami patys eksperimentai? O ar žinojote, kad kodėl garsų turime daugiau nei grafemų? Daugiau apie žodžius, garsus ir kaip filologai juos tyrinėja – laidoje. Kalbina Erne
Kalba kalba #18 – Apie filologą žurnalistikoje su Ida Mažutaitiene
Naujausioje tinklalaidės laidoje kalbiname Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto alumnę Idą Mažutaitienę, šiuo metu einančią LRT kultūros ir laisvalaikio grupių vadovės pareigas. Kalbėjomės apie studijų metus ir filologo pasirinkimą sukti į žurnalistiką, apie įprastą jos dieną – temų paieškas, antraščių taikymą, skaitomumo rodiklius ir įsiveliančias klaidas. Kalbina Ernesta Kazakėnaitė.
Kalba kalba almanachas #4 – Apie Adomo Mickevičiaus poeziją ir romantikus-psichoanalitikus su Brigita Speičyte
Prieš 200 metų, 1822-aisiais Vilniuje, pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, mūsų literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga į laidą pasikvietėme fakulteto profesorę, Lietuvių literatūros katedros vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją.
Kalbėjomės apie patį Mickevičių ir jo kūrybą, apie poezijos knygelės inovatyvum
Kalba kalba #17 – Ką apie mus pasako mūsų vardai? Su Daiva Sinkevičiūte
Laidoje kalbiname Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorę Daivą Sinkevičiūtę, onomastika susidomėjusia dar mokykloje. Kalbėjomės ne tik apie žmonių vardus ir pavardes, bet ir kaip keičiasi tendencijos suteikiant vardus augintiniams ar trumpinant moteriškas pavardes. Taip pat laidoje profesorė pasidalino, kaip mokyklose vykdomos prevencinės programos prieš patyčias paveikė pravardžių
Kalba kalba #16 – Ukraina šiandien kuria herojinį epą. Su Inga Vidugiryte-Pakeriene
Naujausia laida skirta Ukrainos realijoms ir dabarties įvykiams. Į laidą pasikvietėme fakulteto docentę, literatūrologę Ingą Vidugirytę-Pakerienę, 20 metų dirbusią Rusų filologijos katedroje, dėsčiusią rusų bei kitų slavų literatūrų ir kultūrų kursus, 2017–2020 m. ėjusią Lietuvos kultūros atašė pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Rusijos Federacijoje, dabar vadovaujančią Lygina
Kalba kalba #15 – Kaip užkalbėti ligą? Su Asta Skujyte-Razmiene
Šį kartą su fakulteto alumne, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Asta Skujyte-Razmiene kalbėjomės apie tautosakos tekstus. Kokią informaciją mums pateikia archyvinė medžiaga ir kaip tautosaką mes kuriame šiandien? Kodėl mums svarbu įmitologinti vietą? Kokios lietuviškos tautosakos galime rasti „Witcher“ video žaidime? Galiausiai – kas yra Dark Academia ir kaip ji gali būti na
Kalba kalba #14 - Kaip ir kiek žodžių mokame? Su Laura Vilkaite-Lozdiene
Naujausioje laidoje kalbamės su VU Filologijos fakulteto dėstytoja Laura Vilkaite-Lozdiene apie jos psicholingvistinius tyrimus bei nemažiau įdomų studijų kelią Lietuvoje ir Anglijoje. Tad kas yra ir nėra psicholingvistika, kuo skiriasi gimtosios ir svetimosios kalbos tyrimai, ką apie kalbą gali pasakyti akių judesių įrašymo technika ir kas yra mentalinis leksikonas. Taip pat klausiame, kodėl reik
Kalba kalba #13 - Kaip dirba redaktorius? Su Greta Ambrazaite ir Mindaugu Karaciejumi
Naujausiame epizode kalbiname du redaktorius ir Filologijos fakulteto alumnus – Gretą Ambrazaitę ir Mindaugą Karaciejų. Nors abu pašnekovai labai skirtingi, Greta yra grožinio stiliaus tekstų redaktorė, o Mindaugas – daugiausia mokslinio, bendrumų tikrai netrūksta. Tačiau ką, pasak jaunųjų redaktorių, reiškia redaguoti tekstą? Koks redaktoriaus vaidmuo knygos leidybos procese? Kas yra taisyklinga
Kalba kalba #12 - Apie kalbas, jų tipologiją ir dalelytes su Vladimiru Panovu
Šįkart su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbamės apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandome išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstome, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvis
Kalba kalba #11 - Apie vertimus ir literatūros agento darbą su Jaydu Willu
Tinklalaidėje svečiuojasi Baltijos šalių literatūros į anglų kalbą vertėjas Jayde Will. Gimęs ir augęs Amerikoje, studijavęs Estijoje, dirbęs VU Filologijos fakultete, šiuo metu Jaydas dienas leidžia Rygoje Latvijoje. Joje ne tik verčia ar pats rašo, bet dirba ir latvių literatūros agentu. Ką reiškia būti tokiu agentu? Iš kur meilė lietuvių kalbai? Kodėl lietuvius suprasti padėjo tik Gavelis ir Ku
Kalba kalba almanachas #3 - Apie Viljamą Šekspyrą su Greta Kaikaryte
Trečiojoje almanacho ciklo laidoje kalbamės apie Viljamą Šekspyrą - su Šekspyro tyrinėtoja, Erudito licėjaus anglų kalbos ir literatūros mokytoja, vertėja ir VU Filologijos fakulteto alumne Greta Kaikaryte. Koks yra Šekspyro teatras? Kaip mus pasiekė jo kūrinių tekstai? Kodėl „Hamletas“ - keista drama? Ko siekia Šekspyras savo komedijomis ir kaip pats žaidžia literatūros tradicija? Kokia šio autor
Kalba kalba #10 - Apie neofreskas su Kristina Kurilaite ir Timotiejumi Norvila-Morfai
Dešimtoji mūsų laida šiek tiek ne į temą, bet ne ką mažiau įdomi – apie gatvės meno neofreskas, apie jų kūrimą, kolekcionavimą ir vietą miesto kontekste. Laidos svečiai – pirmojo lietuviško žurnalo apie gatvės meną „Gatvės meno galerija“ sumanytoja ir vyriausioji redaktorė Kristina Kurilaitė, bei žinomas Kauno gatvės menininkas Timotiejus Norvila-Morfai.
Mus galite rasti Spotify, YouTube, Google P
Kalba kalba #9 - Apie kognityvinę lingvistiką ir metaforas su Inesa Šeškauskiene
Šįkart tinklalaidėje kalbamės su VU Filologijos fakulteto alumne, šiuo metu dekanės pareigas einančia profesore Inesa Šeškauskiene. Kalbos būta daug ir įdomios – apie jos pasirinkimą studijuoti anglistiką sovietmečiu, semantikos tyrimus disertacijoje, kognityvinės minties kelią bei kursą pas žymųjį George‘ą Lakoffą. Taip pat svarstėme, ar kalbos prigimtis iš tiesų yra metaforiška, ar metafora yra
Kalba kalba almanachas #2 - Apie Vaižgantą su Aiste Kučinskiene
Pirmoji rudeniška laida skirta ne kam kitam, o pačiam mylimiausiam Lietuvos bočeliui Juozui Tumui Vaižgantui. Kartu su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotoja Aiste Kučinskiene kalbėtasi apie Tumo biografiją, jo tekstų svarbą, „popieriškumą“, vaidmenį tarp kitų kunigų-intelektualų ir statusą mokyklinėje programoje.
Kalba kalba #8 - Apie jauną rašytoją sovietmečiu (ir šiandien) su Sauliumi Vasiliausku
Laidoje kalbamės su rašytoju, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantu Sauliumi Vasiliausku - apie sovietinių struktūrų labirintus jaunųjų rašytojų kelyje ir tuos, kurie juose paklydo, apie debiutus ir jų svarbą, apie atmintį ir apie paties Sauliaus kaip jauno rašytojo jausenas ieškant savosios vietos literatūros lauke.
Kalba kalba #7 - Apie neapykantos kalbą su Jovita Žėkaite ir Samanta Kietyte
Socialinių iniciatyvų dėka, vis daugiau pradedame kalbėti apie neapykantos kalbą – kas ji tokia, kaip ją identifikuoti, kur jos ribos, koks jos poveikis ir t.t. Pasidomėti pabandėme ir mes, pasikviesdami į laidą dvi specialistes – Jovitą Žėkaitę, VU doktorantę, Lietuvos kriminologų asociacijos narę, ir Samantą Kietytę, Bendrosios kalbotyros magistrantę, Lietuvos teismo ekspertizės centro vyresniąj
Kalba kalba almanachas #1 - Apie Dantės Dieviškąją komediją su Tomu Rikliumi
Pristatome naują laidų ciklą – Kalba kalba: almanachas! Čia kalbėsimės apie svarbiausius klasikinius kūrinius, bandydami pateikti jų istorines aplinkybes, biografinę apybraižą, išryškinti temas ir, labiausiai, į šipulius daužyti stereotipus. Pradedame nuo vienintelio ir nepakartojamo – keistuolio Dantės Aligjerio, savo darbu pranokusio amžininkus. Kas padėjo pamatus Komedijos sukūrimui? Kokia buvo
Kalba kalba #6 - Apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų būklę su Aldžiu Gedučiu ir Kęstu Kirtikliu
Šeštojoje laidoje apie humanitarinius mokslus, kalbėjimo apie juos būdus ir tikrą ar tariamą humanitarinių mokslų krizę diskutuojame su dviem filosofais – Vilniaus universiteto docentu Kęstu Kirtikliu ir Klaipėdos universiteto profesoriumi Aldžiu Gedučiu. Tad ar yra krizė? Ar mes patys mokame kalbėti apie humanitarinius mokslus? Kokiais argumentais grindžiama jų reikšmė ir prasmė? Ar Lietuvoje api
Kalba kalba #5 - Apie skaitymo įpročius ir rašymo papročius su Virginija Cibarauske
Tęsiame pokalbius ir pristatome jau penktąją laidą. Šį kartą šnekiname rašytoją, literatūros kritikę Virginiją Cibarauskę. Kalbamės apie knygas, skaitymo įpročius, kritikos žanrą ir santykį su savo tekstais.
Kalba kalba #4 - Apie knygų vertę, kultūros projektus ir moralinę motyvaciją su Benu Arvydu Grigu
Ketvirtojoje laidoje kalbamės apie knygas ir jų sklaidą su leidyklos RARA įkūrėju Benu Arvydu Grigu. Pokalbį įkvėpė neseniai išėjusi VU emerito, filosofo Arūno Sverdiolo esė „Mažaraštė kultūra“ („Kultūra čia ir dabar. Penkios esė“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2021). Joje atkreipiamas dėmesys į gluminančiai menką knygų apyvartą humanitarinių, socialinių ir kitų tyrimų lauke. Atsispirdami n
Kalba kalba #3 - Apie literatūrą kaip mąstymo būdą su Dalia Satkauskyte
Kalba ir toliau kalba! Trečiojoje laidoje kalbamės apie literatūrą kaip mąstymo būdą, literatūros mokslų pasirinkimą, literatūros teoriją, sovietmečio ir išeivijos literatūros vertinimus bei asmeninius gyvenimo kelius ir atradimus. Šnekamės su VU Filologijos fakulteto ir Limožo universiteto kviestine profesore, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke Dalia Satkauskyte. Kaip l
Kalba kalba #2 - Apie Saulę ir jūrą, kalbas be sienų ir Boloniją su Erika Urbelevič
O kas toliau? Erika Urbelevič – VU Filologijos fakulteto alumnė, koordinuojanti šiuolaikinės operos-performanso „Saulė ir jūra“ (Marina) turo pasirodymus. Šis Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės projektas 2019 m. atstovavo Lietuvai Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje ir buvo apdovanotas „Auksiniu liūtu“. Tad kalbėjomės apie daug ką – jo reikšmę pandemijos laikotarpiu, užs
Kalba kalba #1 - Apie kalbą, galią ir kontrolę su Axeliu Holvoetu ir Pauliumi V. Subačiumi
Ar kalbėjimas gali būti neutralus? Kokius santykius su kitais kuriame kalbėdami? Kas laimi kalbiniuose galios žaidimuose? Nepastebimai bendraudami žaidžiame vaidmenimis, mėginame atliepti klausytojo lūkesčius arba jį paveikti, kontroliuojame ir esame kontroliuojami, mus stebi institucijos, o visuomenės naratyvui įtakos turi ne tik išsakytos mintys, bet ir jų raiška. Gyvename socialiniuose burbuluo
