Swedbank Lietuvoje
Asmeniniai finansai ir verslas.
Episodes
Sveiki(,) finansai #12: kiek iš tiesų kainuoja vestuvės ir kiek „reikia“ dovanoti?
Vestuvės ir kitos svarbios šventės dažniausiai siejasi su džiaugsmu, artimaisiais ir buvimu kartu. Tačiau kartu jos neretai tampa ir nemenku finansiniu bei emociniu išbandymu. Kiek šiandien kainuoja surengti vestuves? Kiek „normalu“ dovanoti? Kodėl tiek jaunieji, tiek svečiai jaučia spaudimą neišleisti „per mažai“? Ir kaip švenčių planavimas kartais tampa ne džiugiu laukimu, o stresu, nuovargiu be
Ilgai ir pelningai #14: rinkos ignoruoja krizes – kiek dar tęsis šis vakarėlis?
Balandis akcijų rinkoms buvo geriausias mėnuo per pastaruosius penkiolika metų. Technologijų bendrovės šturmuoja rekordines vertes, dirbtinio intelekto įmonės ruošiasi istoriniams IPO, o investuotojų apetitas rizikai, panašu, nemažėja net ir pasauliui gyvenant nuolatinėje įtampoje. Naujausiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir ekonomistas
Sveiki(,) finansai #11: atostogos dėl savęs ar dėl turinio? Kaip neperdegti ir neišleisti per daug
Naujausiame „Sveiki(,) finansai“ epizode – apie kelionių biudžetą, impulsyvias išlaidas atostogose, socialinių tinklų įtaką mūsų keliavimo įpročiams ir tai, kodėl pigūs skrydžiai kartais tampa labai brangiomis atostogomis.
Ilgai ir pelningai #13: nuo žinių iki veiksmų – kur prasideda investavimas?
Šiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode Vytenis Šimkus kalbasi su ISM universiteto rektoriumi Daliumi Misiūnu apie tai, kodėl finansinis švietimas savaime dar negarantuoja geresnių finansinių sprendimų. Pašnekovai aptaria, kas iš tiesų padeda arba trukdo žmonėms pradėti investuoti, kaip tai daryti, kaip formuojasi finansiniai įpročiai, bei kodėl šiandien jaunam žmogui nebeužtenka vien žini
Sveiki(,) finansai #10: dirbi sau – kaip ramiai pasitikti deklaravimo etapą ir planuotis pajamas?
Dirbant pagal individualią veiklą, autorines sutartis ar derinant kelias skirtingas veiklos formas, laisvė rinktis didžiulė, bet dažnai ji ateina su mažesniu finansiniu aiškumu. O kartą per metus tenka deklaruoti pajamas, tad klausimas, kaip planuoti išlaidas, pasiruošti mokesčiams ir išvengti streso, kai tavo pajamos nuolat kinta, tampa itin aktualus?Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis
Ilgai ir pelningai #12: ar energijos kainų šokas taps platesne ekonomine problema?
Karas Artimuosiuose Rytuose sudrebino energetikos rinką, tačiau finansų rinkų reakcija kol kas išlieka gana santūri. Naujame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria, kiek žalos pasaulio ekonomikai jau padarė šis energijos kainų šokas, kurios valstybės yra pažeidžiamiausios ir kuo dabartinė situac
Sveiki(,) finansai #9: greitosios mados spąstai – pamirškite keturis sezonus
Pavasarį kartais norisi atsinaujinti: pakeisti šukuoseną, stilių ar įsigyti naujų drabužių. Tačiau greitosios mados pasaulyje noras atsinaujinti vis dažniau virsta nuolatiniu spaudimu pirkti daugiau, nei iš tiesų reikia. Socialiniai tinklai ir nuolat besikeičiančios tendencijos kuria įspūdį, kad vis atsiliekame nuo paskutinio mados klyksmo, o impulsyvūs pirkiniai trumpam pagerinę nuotaiką netrukus
Sveiki(,) finansai #8: finansinė pagalvė – juodai ar baltai dienai?
Kada finansinė pagalvė ramina, o kada mintys apie ją sukelia ir kaltės jausmą? Kodėl net žinodami finansinės pagalvės naudą vis tiek atidėliojame kaupimą? Ir kaip „juodos dienos“ naratyvas veikia motyvaciją – gal gerokai efektyviau kaupti ne „juodai“, o „baltai“ dienai? Apie tai tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode kalbasi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, klimatologas, t
Ilgai ir pelningai #11: pradedu investuoti Baltijos šalių akcijų rinkoje – ką verta žinoti?
Šiame tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus kalbasi su „Swedbank“ Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovu Andrejumi Rodionovu apie tai, ką verta žinoti pradedant investuoti Baltijos akcijų rinkoje. Pašnekovai aptaria, kodėl maža ir institucinių investuotojų dažnai „pražiūrima“ rinka gali būti itin palanki pradedantiems investuoti bei tiems, k
Sveiki(,) finansai #7: Smegenų triukai, kurie kainuoja brangiau, nei manome
Kodėl net ir gerai apgalvoti finansiniai sprendimai kartais pasirodo esantys klaidingi? Šiame tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizode „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis paprastai ir su kasdieniais pavyzdžiais kalbasi apie tai, kaip mūsų emocijos ir mąstymo klaidos veikia sprendimus, susijusius su pinigais.Pokalbyje aptariama, ar gal
Sveiki(,) finansai #6: „tobuli gyvenimai“ – kaip socialiniai tinklai veikia savivertę ir piniginę
Socialiniuose tinkluose kasdien matome gražius namus, keliones, tobulus kūnus ir išskirtines akimirkas. Nors tai gali įkvėpti, kartu dažnai skatina lygintis, stiprina nerimą ir jausmą, kad esame nepakankami. Ilgainiui socialiniai tinklai ima kenkti ne tik emocinei būsenai, bet ir piniginei: prasideda impulsyvūs pirkiniai ir neproporcingų finansų reikalaujantys sprendimai vardan įsivaizduojamo „tob
Ilgai ir pelningai #10: ko tikėtis 2026-aisiais?
Kokie bus 2026-ieji ekonomikai ir finansų rinkoms? Naujame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode investavimo strategas Vytenis Šimkus ir vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis aptaria pagrindines metų pradžioje ryškėjančias tendencijas, Europos ekonomikos perspektyvas ir JAV dolerio vaidmenį. Pokalbyje taip pat nagrinėjamos svarbiausios 2026-ųjų rizikos – JAV užsienio ir prekyb
Sveiki(,) finansai #5: kokias nuostatas apie pinigus perduodame savo vaikams?
Kaip formuojasi vaikų santykis su pinigais ir kokią įtaką tam daro tėvų vertybės bei kasdieniai pasirinkimai? Nuo kada ir kaip pradėti pokalbius apie pinigus, kaip nuspręsti, ar vaikus geriau skatinti užsidirbti, o gal akcentuoti taupymo įgūdžius? Kokios klaidingos nuostatos apie pinigus gali persikelti į jų gyvenimą suaugus?Penktasis tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ epizodas – apie finansinį raš
Sveiki(,) finansai #4: „Manęs tikrai neapgaus“ – pavojinga iliuzija apie finansinius sukčius
Finansiniai sukčiai kasdien taikosi į mūsų emocijas – baimę, skubą, norą praturtėti ar greitai išspręsti tariamą problemą. Kodėl nuvertiname rizikas, gal ignoruojame nuojautą ir apsigauname? O kodėl po apgavystės apima gėda ir tylime? Ir kodėl mintis „manęs tikrai neapgaus“ kelia pavojų?Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė kartu su „S
Sveiki(,) finansai #3: kalėdinė karštinė – kaip neperdegti ir nebankrutuoti per šventes?
Kalėdos ir prieššventinis laikotarpis siejasi su jaukumu, lėtumu ir buvimu kartu, bet realybėje dažnai virsta bėgimu, pirkimu ir vartojimu, palydimu kaltės jausmo. Kodėl jaučiamės kalti, jei šventiniu laikotarpiu neapdovanojame visų sutiktų? Kodėl gėda, jei negalime prisidėti prie „dar vienos kolektyvinės dovanos“? Gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis ir komikas Evaldas Jasaitis kartu su
Ilgai ir pelningai #9: kaupimas II pakopoje – ar tikrai „pats galiu geriau“?
Devintajame „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ epizode „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir investuotojas, finansų ekonomistas, fondų valdytojas ir edukatorius investavimo klausimais Tautvydas Marčiulaitis kalbasi bene karščiausia tema – kaip po Naujųjų elgtis kaupiantiesiems II pakopos pensijų fonduose: likti, trauktis, o gal bandyti investuoti patiems? Ar likvidumas iš ti
Sveiki(,) finansai #2: socialinis spaudimas ir finansinis nerimas – kaip su tuo susitvarkyti?
Antroje tinklalaidės „Sveiki(,) finansai“ serijoje „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė su „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovu, psichologu Mykolu Kriščiūnu diskutuoja apie finansinį nerimą. Epizode aptariamos dažniausios jo priežastys ir įveikos būdai, kalbama apie aplinkos ir socialinių tinklų spaudimą bei formuojamus stereotipus.Tinklalaidėje taip pat pristatoma ir naujiena
„Swedbank“ investuotojams – 3 nauji investiciniai fondai, tarp jų – ir gynybos
Geopolitinio neapibrėžtumo ir saugumui didinamų išlaidų kontekste sparčiai augantis gynybos ir technologijų sektorius vis labiau traukia investuotojų dėmesį. Atsižvelgdamas į šias tendencijas, „Swedbank“ plečia gyventojų investavimo galimybes gynybos srityje ir pristato naują investicinį fondą „Swedbank Robur Security and Defence“. Rugsėjį Švedijoje įsteigtas fondas jau yra prieinamas ir Lietuvos
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | IV dalis Lenktynės. 16 skyrius. Monopolių šešėlyje
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | IV dalis Lenktynės. 15 skyrius. Šachas ir matas
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | IV dalis Lenktynės. 14 skyrius. Miglota pražūties nuojauta
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | IV dalis Lenktynės. 13 skyrius. Labas, „ChatGPT“
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | III dalis Sąskaitos. 12 skyrius. Mitų griovėjai
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | III dalis Sąskaitos. 11 skyrius. Didžiųjų technologijų bendrovių gniaužtuose
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | III dalis Sąskaitos. 10 skyrius. Dydis yra svarbu
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | II dalis Leviatanai. 9 skyrius. Galijoto paradoksas
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | II dalis Leviatanai. 8 skyrius. Viskas tiesiog puiku
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | II dalis Leviatanai. 7 skyrius. Žaidžiant žaidimus
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | I dalis Svajonė. 6 skyrius. Misija
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | I dalis Svajonė. 5 skyrius. Dėl utopijos, dėl pinigų
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | I dalis Svajonė. 4 skyrius. Tobulesnės smegenys
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | I dalis Svajonė. 3 skyrius. Gelbsint žmones
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | I dalis Svajonė. 2 skyrius. Pergalės skonis
Knyga „Dominavimas“ Parmy Olson | I dalis Svajonė. 1 skyrius. Vidurinės mokyklos herojus
Knyga „Dominavimas“, Parmy Olson | Prologas
„Swedbank“ suteikė 14 mln. eurų finansavimą „Cgates“ verslo plėtrai
„Swedbank“ suteikė 14 mln. eurų finansavimą vienam didžiausių šalyje televizijos ir interneto paslaugų teikėjų – bendrovei „Cgates“. Lėšos bus skirtos bendrovės „Splius“ verslo dalies įsigijimui ir integracijai bei tolimesnei tinklo plėtrai.
„Akola Group“: stiprūs rezultatai sudėtingomis sąlygomis
Daugiausia dėl smarkiai išaugusio grūdų, aliejinių augalų ir pašarų bendrojo pelningumo, konsoliduotas bendrasis pelnas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 26,7 proc. - iki 55,9 mln. eurų, o EBITDA ir grynasis pelnas atitinkamai šoktelėjo 33,2 proc. (iki 34,3 mln. eurų) ir 61,7 proc. (iki 18,3 mln. eurų) per pirmąjį fiskalinį ketvirtį (kalendorinis trečiasis ketvirtis). Komentuoja Andrej Ro
Nuo 2025 m. įsigaliojusi investicinė sąskaita: ką svarbu žinoti investuojantiems gyventojams?
Nuo 2025 m. Lietuvoje įsigaliojo naujas investavimui skirtas sprendimas – investicinė sąskaita. Jos tikslas yra paskatinti šalies gyventojus investuoti į įvairias finansines priemones, o reinvestuojamas pelnas nebus apmokestinamas. Ką šie pakeitimai reiškia esamiems ir būsimiems investuotojams?
„Juodojo penktadienio“ savaitė: ramiai dėl savo išlaidų jaučiasi 2 iš 5
Per išpardavimus, tokius, kaip „Juodasis penktadienis“, nurodo apsiperkantys kiek mažiau nei pusė šalies gyventojų (42 proc.). Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa. Tačiau tik du penktadaliai pirkėjų yra tikri, kad prieš tai patikrino kainas ir žino, jog sutaupė.Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė.
Keturios priežastys, kodėl verslui naudingas tvarumas
Per pastarąjį dešimtmetį tvarumo tema versle perėjo kelias stadijas: „gerų darbų darymo“, privalomų ataskaitų ruošimo ir pasiekė šiandieninę – finansiškai atsiperkančių inovacijų diegimo. Tvarumas nebėra vertybinis klausimas – tai dalis efektyvios verslo valdymo logikos. Įmonės, kurios geba susieti tvarumo pokyčius su kaštų struktūra, finansavimo poreikiais, verslo plėtros planais ir reputacijos s
„Merko Ehitus“: pasinaudoti proga
Kaip ir buvo tikėtasi, trečiąjį ketvirtį grupės pajamos sumažėjo 57,8 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 73,9 mln. eurų. Nors pajamos atitiko mūsų lūkesčius, statybos paslaugų EBITDA marža padidėjo daugiau nei dvigubai – nuo vos 9,3 proc. antrajame ketvirtyje iki įspūdingų 20,1 proc. trečiajame ketvirtyje. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities
„Ignitis grupė“: „Curonian Nord“ galvosūkis
III ketvirtį grupės koreguotas EBITDA sumažėjo 2,7 proc. iki 104,3 mln. EUR ir buvo 4,6 proc. mažesnis nei mes prognozavome, nes geresni Tinklų (+10,3 mln. EUR iki 60,2 mln. EUR) ir Žaliųjų pajėgumų rezultatai (+2,4 mln. EUR, iki 48,8 mln. EUR) buvo atsverti prastesnių Rezervinių pajėgumų rezultatų (-5,9 mln. EUR, iki 5,9 mln. EUR) ir padidėjusių nuostolių Sprendimuose klientams (-14,6 mln. EUR, i
Šildymo sąskaitos po renovacijos: realybė lenkia gyventojų lūkesčius
Pusė (52 proc.) senos statybos daugiabučiuose gyvenančių lietuvių norėtų, kad jų namas būtų renovuotas, o dauguma (59 proc.) tarp svarbiausių naudų tobulinant būstą nurodo pinigų taupymą. Visgi 56 proc. žmonių nuvertina renovacijos poveikį šildymo sąskaitoms, kuris yra didesnis, nei daugelis mano. Tą atskleidė „Swedbank“ inicijuoto tyrimo duomenys.
Sveiki(,) finansai #1: kai ateitis per toli, kad rūpėtų – kaip pergudrauti savo smegenis?
Kodėl mums taip sunku ir dažniausiai visai nesinori galvoti apie ateitį? Ypač, kai kalba pasisuka apie pensiją ir senatvę? Specialistai sako, kad tai visiškai natūralu, tačiau neefektyvu, ir nors esame sutverti koncentruotis į dabartį, tikrai galime pasirūpinti ir ateities finansais. Apie tai, kaip veikia mūsų smegenys, kokius įsitikinimus apie senatvę turime ir kokius įpročius galime išsiugdyti j
Ilgai ir pelningai #8: populiariausia investicija – būstas. Ar ilgai NT grąža džiugins investuotojus?
Aštuntoje „Swedbank“ tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ serijoje „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir „Swedbank“ vyr. ekonomistė Greta Ilekytė aptaria naujausias Lietuvos būsto rinkos tendencijas ir jų pokyčius. Kodėl NT vis dar išlieka populiariausia investicijos forma, kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių ir Vakarų Europos kontekste? Ar NT grąža dar ilgai džiugins investuotojus? Apie
M. Laukevičius: JAV – augimo nuotaikos, Europa bando vytis, bet ne itin sėkmingai
JAV akcijų rinkose pastarąsias dvi savaites netrūko optimizmo – investuotojus teigiamai nuteikė puikūs technologijų įmonių rezultatai, švelnesnė pinigų politika ir mažėjanti įtampa su Kinija. Europa tuo metu atsiliko – nors euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei tikėtasi, pelningumo atotrūkio nuo JAV įveikti nepavyko. Komentuoja Matas Laukevičius, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų speciali
,,Swedbank“: būsto įperkamumas toliau auga, bet jį slopins kainų šuoliai
„Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumas trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje ir Klaipėdoje šiek tiek padidėjo, o Kaune net šiek tiek sumažėjo. Tolimesnė perspektyva nėra pirkėjų pusėje – Europos Centrinio Banko (ECB) palūkanų kirpimo ciklui artėjant prie pabaigos, o kainų augimui įsibėgėjant, gyventojų galimybės įpirkti būstą laikysis žemiau ilgalaikio istorinio vidurkio. Būsto įperkamumas Vilni
Tarp finansinės realybės ir socialinio spaudimo: su kokiais iššūkiais susiduria šalies jaunimas
Net 64 proc. jaunų 18–29 metų suaugusiųjų Lietuvoje bent kelissyk per mėnesį jaučia finansinį nerimą. Tokius duomenis rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šios amžiaus grupės gyventojų apklausa. Pagrindine nerimo priežastimi jie įvardija nepakankamas pajamas, tačiau tyrimas atskleidžia kur kas kompleksiškesnį nerimo priežasčių paveikslą.
„Apranga“: nutraukta nesėkmių serija
Trečiąjį ketvirtį grupės pardavimai parduotuvėse šoktelėjo 10,6 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iki 82,2 mln. EUR, augant apyvartai visose trijose šalyse. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.
„Tallink“: visada gali būti geriau
„Tallink“ pirmą kartą per septynis ketvirčius pranešė apie teigiamus pokyčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.
„Infortar“: patikslinti lūkesčiai
Trečiajame ketvirtyje koreguotas EBITDA išaugo 56,7 mln. eurų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, ir siekė 101,6 mln. eurų, viršydamas mūsų prognozę 18,8 proc. arba 16,1 mln. eurų. Šį rezultatą daugiausia siejame su didesniu pelningumu energetikos segmente ir „Tallink“ veikloje. Komentuoja Andrej Rodionov, CFA, Baltijos šalių akcijų tyrimų srities vadovas.
Kodėl bankams svarbus verslo tvarumas?
Šiandien įmonės, kreipdamosi dėl finansavimo, be įprastų finansinių dokumentų vis dažniau turi atsakyti ir į klausimus apie savo veiklą tvarumo srityje. Įmonėms gali tekti pateikti informaciją apie įmonės šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, turimų pastatų energinio naudingumo sertifikatus, energijos suvartojimą ar kitus duomenis, susijusius su veiklos poveikiu aplinkai. Tai nėra lai
Gyventojams grynųjų prireikia vis rečiau – juos išstumia skaitmeninės atsiskaitymų alternatyvos
Bent 3 iš 4 šalies gyventojų kasdienėse situacijose jau galėtų apsieiti be grynųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šią tendenciją patvirtina ir banko duomenys – gyventojai vis rečiau gryninasi pinigus bankomatuose, sparčiau auga operacijų negrynaisiais skaičius ir apimtis, kuri sudaro vis didesnę dalį visų piniginių operacijų.
Daugiau nei pusė šalies gyventojų naudoja DI: kaip tai daryti saugiai ir be finansinių nuostolių
Dirbtinis intelektas į mūsų kasdienybę įžengė sparčiai bei užtikrintai. Daugeliui technologijų reikia laiko pritraukti savo vartotojus, tuo metu „ChatGPT“ pakako 5 dienų ir įrankis jau turėjo 1 mln. vartotojų. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei pusė (54 proc.) Lietuvos gyventojų naudojasi DI bent kartais, o daugiau nei ketvirtadalis jį pasitelkia konsultacijoms finansiniams
„Swedbank“ ekonomikos apžvalga: trapi euforija tirštame rūke
Didžiųjų pasaulio ekonomikų atsparumas šiemet buvo didesnis nei tikėtasi, tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad neigiama importo muitų įtaka dar pasireikš, o augimas kitais metais bus lėtesnis. Tuo metu Lietuvos ekonomikos augimas 2026 metais bus sparčiausias regione, bet paremtas beveik vien tik vidaus paklausos didėjimu.
Lietuvos gyventojai į pensiją išeitų jau šiandien, jei turėtų didesnę nei 300 tūkst. eurų pagalvę
Kas ketvirtas Lietuvos darbingo amžiaus gyventojas sau leistų išeiti į pensiją, jei turėtų papildomai sukaupęs daugiau nei 300 tūkst. eurų. Per metus norinčių turėti didesnę sukauptą sumą skaičius išaugo, rodo „Swedbank“ inicijuotas nuomonės tyrimas
Minint pasaulinę taupymo dieną: neįdarbinti pinigai finansinės ramybės neatneš
Finansinis saugumas – vienas svarbiausių šiuolaikinio žmogaus poreikių. Planuojantys išlaidas bei santaupas savo rankose išlaiko kontrolę, o užklupus netikėtumams – juos atremia išvengdami didelių emocinių ir finansinių nuostolių. Šiandien, minint pasaulinę taupymo dieną, verta paklausti – ką iš tiesų reiškia būti finansiškai saugiam? Komentuoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ finansinio raštin
Vėlinių savaitgalį – daugiau kelionių ir pavojų keliuose: ką daryti susidūrus su laukiniu gyvūnu?
Vėlinių laikotarpiu šalies keliuose tradiciškai padidėja automobilių eismas – daugelis vairuotojų keliauja ilgesnius atstumus, dažniau važiuoja užmiesčio keliais. Kartu šiuo metu išauga ir rizika patirti eismo įvykius – trumpėjantis šviesusis paros metas, prastesnis matomumas bei laukinių gyvūnų migracija lemia didesnį susidūrimų skaičių. „Swedbank“ duomenimis, rudenį tokių įvykių fiksuojama vis d
Sukčiai taikosi ir į vaikus: kaip apsaugoti juos nuo finansinių pavojų interneto erdvėje
Finansiniai sukčiai taikosi ne tik į suaugusiuosius, bet ir į nepilnamečius – siekia išvilioti jų prisijungimo duomenis, pinigus ar prašo leisti pasinaudoti asmenine sąskaita. Policijos duomenimis, per 2025 m. 9 mėn. pradėti 27 tyrimai dėl nuo finansinių sukčių nukentėjusių nepilnamečių, tačiau, ekspertų vertinimu, realus atvejų skaičius gali būti dešimtis kartų didesnis.
M. Laukevičius: JAV vyriausybės uždarymo kontekste nuotaikos rinkose saikingai optimistinės, bet yra ir perspėjimo ženklų
Užsitęsus JAV vyriausybės uždarymui, investuotojų nuotaikos išlieka saikingai optimistinės, nors bendro ekonominio augimo kontekste matyti ir perspėjimo ženklų.
Ko NT sektoriuje tikėtis kitais metais? Greta Ilekytė, „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė
Būsto rinkoje šiemet toliau tęsiasi klestėjimo etapas – nuo praėjusių metų pabaigos stebimas itin išaugęs rezervacijų bei sandorių skaičius. Pavyzdžiui, Vilniaus pirminėje rinkoje būsto rezervacijų skaičius yra aukščiausiame lygyje nuo pat 2021 metų. Panašios tendencijos stebimos ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kitais metais būsto rinką paveiks ne tik reguliaciniai pokyčiai, bet ir pi
Braškanti Rusijos ekonomika
Pastaruosius dvejus metus Rusijos ekonomikos augimas viršijo daugelį prognozių ir lūkesčių – iš dalies dėl to, kad jos pramonė greitai persiorientavo nuo sviesto prie ginklų. Tačiau šiemet augimas jau išblėso, o naujos JAV ir ES sankcijos gali stumtelėti ją link recesijos.Komentuoja dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
„TKM Grupp“: tegul nusėda dulkės
Trečiąjį šių metų ketvirtį bendrosios pajamos išaugo 1,5 % palyginti su praėjusiais metais ir siekė 232,7 mln. eurų, o tai gerokai viršijo mūsų prognozes, kurios buvo 213,9 mln. eurų. EBITDA sumažėjo 4,9 % iki 21,5 mln. eurų, o grynasis pelnas – 5,7 % iki 8,1 mln. eurų, tačiau vis tiek viršijo mūsų prognozes atitinkamai 24,1 % ir 114,8 %.
„Swedbank“ prisideda prie didžiausio vėjo parko Baltijos šalyse finansavimo
„Swedbank“, kartu su Europos investicijų banku (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) bei Šiaurės investicijų banku (ŠIB), suteikė finansavimą „Ignitis grupės“ vystomam Kelmės vėjo parkui – didžiausiam sausumos vėjo energetikos projektui Baltijos regione. Bendras projekto finansavimo paketas siekia 318 mln. eurų. Iš jų 98,5 mln. eurų paskolą suteikė „Swedbank“, 100 mln. eurų – EIB,
Aktyviai finansuojant verslą ir gyventojus „Swedbank“ paskolų portfelis pasiekė beveik 11 mlrd. eurų
Šalies ekonomikai toliau augant, „Swedbank“ Lietuvoje nuosekliai didino finansavimo apimtis verslui ir gyventojams. Paskolų portfelis per metus išaugo 15 proc. ir rugsėjo pabaigoje siekė 10,9 mlrd. eurų. Mažėjant palūkanoms, banko pajamos per tris šių metų ketvirčius buvo 17 proc. mažesnės nei pernai ir sudarė 508 mln. eurų.
Ilgai ir pelningai #7: kaip investuoja gimnazistai?
Investavimo kelionę pradėti bei sėkmingai ją vystyti galima dar mokyklos suole. Tai savo pavyzdžiu įrodė tinklalaidės „Ilgai ir pelningai“ pašnekovė Emilija Čapkauskaitė. Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivė pirmuosius žingsnius finansų pasaulyje žengė dar 8 klasėje, o dabar ji – savo gimnazijos paramos fondo (VJG) direktorė. Apie moksleivių įkurto fondo investavimo strategiją, asmeninius investi
Sugriovė e. komercijos mitus: perka ir vyresni
Elektroninių mokėjimų srityje klaidingų įsitikinimų netrūksta. Vis dar galima išgirsti pamąstymų, neva, e. mokėjimus renkasi tik jaunimas, kad kortelėmis atsiskaityti nesaugu, o e. komercijoje besisukantiems verslams užtenka tik vieno mokėjimo būdo. Ekspertai įsitikinę – tai netiesa.
Vilniaus akcijų birža tapo didžiausia ir aktyviausia Baltijos šalyse
Vilniaus akcijų birža išsiveržė į priekį pagal akcijų prekybos apyvartą ir listinguotų įmonių kapitalizaciją. Per trečią 2025 m. ketvirtį Vilniaus biržoje listinguotų įmonių vertė pasiekė 5,3 mlrd. eurų, o Talino biržoje ši vertė smuko ir siekė 4,7 mlrd. eurų, Rygos biržoje ji sudarė 0,5 mlrd. eurų. Iki šiol, neatsižvelgiant į kelis trumpus laikotarpius, Talino birža buvo vienareikšmė lyderė tarp
„Swedbank“: lietuvių vartojimo krepšelis artėja prie 900 eurų, daugiau išleidžiama pramogoms, sveikatai ir grožiui
Šalies gyventojų vidutinės išlaidos pasiekė 870 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ mokėjimo kortelių duomenys. Palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vartojimo išlaidos šiemet išaugusios 13 proc. Be to, pastebima, kad išlaidų augimas tapo spartesnis už atlyginimų augimą, kas rodo, jog šalies gyventojai ima išlaidauti mažiau galvodami apie ateities poreikius.
M. Laukevičius: rinkas vėl neramina politinės naujienos – JAV vyriausybės uždarymas ir prekybos karų tema
Finansų rinkas pastarosiomis savaitėmis drebino politinės naujienos – JAV vyriausybės uždarymas, dar viena Prancūzijos vyriausybės griūtis, atsinaujinusi prekybos karų tema. Nors tokių politinių naujienų poveikis rinkoms dažniausia būna trumpalaikis, visa tai žymi toliau išliekantį didelį neapibrėžtumo lygį. Geriausias to atspindys yra auksas, kurio paklausa tarp investuotojų nemažėja ir kurio kai
Silvestras Dikčius, klimatologas. Klimatas, kava ir šaltas dušas
Kava, kuri dabar garuoja ant mano stalo, pabrango ne šiaip sau. Kažkur Brazilijos gilumoje jau kelerius metus besitęsiantys sausringi ir karšti orai menkina kavamedžių žydėjimą ir kavos vaisių vystymąsi. Tas pats vyksta su kakava (taigi, brangsta šokoladas), bei alyvuogių aliejumi. Šie produktai mums yra savaime suprantami, tačiau jau kurį laiką mokame už juos brangiau. Globaliame pasaulyje viskas
„Swedbank ir „Luminor“ suteikė 100 mln. eurų finansavimą „Hanner“ vystomo Nacionalinio stadiono statyboms
„Swedbank“ ir „Luminor“ suteikė 100 mln. eurų vertės sindikuotą paskolą įmonei „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“, priklausančiai bendrovei „Hanner“. Lėšos bus panaudotos Nacionalinio stadiono ir daugiafunkcio komplekso statyboms Vilniuje. „Swedbank“, veikiantis kaip sandorio agentas, skyrė 65 mln. eurų finansavimą, „Luminor“ – 35 mln. eurų.
„Swedbank“ tyrimas: nuo saldumynų iki svajonių pirkinių – kaip vaikai leidžia ir taupo savo pinigus?
Tėvai vaikų kišenpinigiams skiria nuo kelių iki daugiau nei 100 eurų per mėnesį, rodo „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas. Mažesni vaikai dažniau pinigus leidžia saldumynams ar žaislams, tuo metu vyresni – pramogoms ir taupymui didesniems pirkiniams, pavyzdžiui, įvairiems technikos įrenginiams.
Gynybos obligacijos gyventojams vis dažniau tampa pirmuoju žingsniu investavime
Spalio 6–20 dienomis valstybei platinant naują gynybos obligacijų emisiją, „Swedbank“ pastebi, kad gyventojų susidomėjimas šia investavimo priemone šiemet smarkiai išaugo. Padaugėjo ne tik jų įsigyjančių žmonių, bet ir į šią priemonę nukreipiamų lėšų suma. Tipinio investuotojo į obligacijas portretas atskleidžia, kad jas dažniau renkasi didmiesčių gyventojai ir vyresni investuotojai, kurie nukreip
Finansai sulaukus pilnametystės: 3 žingsniai, siekiant finansinės laisvės
Pagaliau 18. Dabar tėvai, aplinka (ir tu pats) iš tavęs ima tikėtis suaugusiam žmogui būdingų sprendimų. Ir tai nėra paprasta – daug ką savarankiškai tenka daryti pirmą kartą, slegia atsakomybė „nesusimauti“, socialiniuose tinkluose matai visomis prasmėmis turtingo gyvenimo pavyzdžius, kurie nebūtinai yra tikri, tačiau verčia jaustis prastai. Tačiau pilnametystė – ne tik atsakomybė, bet ir galimyb
Kaupti, stabdyti ar atsiimti? II pensijų pakopos pasirinkimų skirtumai gali siekti dešimtis tūkstančių eurų
Nuo 2026 m. pradžios daugiau kaip 1,4 mln. šalies gyventojų atsivers naujos pasirinkimo galimybės dėl II pensijų pakopos, bet tuo pačiu metu teks prisiimti ir didesnę atsakomybę dėl savo ateities. Nuo dabar padaryto pasirinkimo gali priklausyti, kaip atrodys mūsų ateitis vyresniame amžiuje. Skaičiavimai rodo, kad ji, priklausomai nuo tolesnės kaupimo formos, gali būti labai skirtinga.
Vytenis Šimkus. Kas per 20 metų uždirbo daugiau – investuojantys į NT ar į akcijas?
Nekilnojamas turtas dominuoja Lietuvos namų ūkių turte kaip pati didžiausia turto klasė. Net 87 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, o apie penktadalis turi daugiau nei vieną NT objektą. Investavimas į būstą dažnai ir apklausose įvardijamas kaip pati populiariausia pinigų įdarbinimo kryptis. Tuo metu į vertybinius popierius tiesiogiai investuoja tik apie 7 proc. gyventojų. Vis dėlto investavima
M. Laukevičius: sumažintos palūkanos tapo impulsu JAV mažos kapitalizacijos akcijoms
Kaip ir buvo galima tikėtis, finansų rinkų dalyviai palankiai reagavo į bazinių palūkanų sumažinimą JAV, o pagrindiniai indeksai užfiksavo naujus rekordinius lygius. Šį kartą išsiskyrė mažos kapitalizacijos akcijų indeksas „Russell 2000“, kuris nuo vasaros ūgtelėjo daugiau kaip 10 proc. Be to, JAV ekonomika toliau demonstruoja lūkesčius pralenkiančius rezultatus, o vartotojai kol kas nelinkę ribot
Nuo sukčių yra nukentėjęs beveik kas dešimtas, vidutiniai nuostoliai dažniausiai sudaro kelis šimtus eurų
Maždaug vienas iš dešimties gyventojų yra patyręs žalos dėl sukčių veiklos, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Nuo sukčių keliamos grėsmės automatiškai neapsaugo nei išsilavinimas, nei užimamos pareigos, nei pajamų dydis, rodo duomenys.
Kodėl maisto kainos Lietuvoje ir vėl sparčiai auga?
Išankstiniai Valstybės Duomenų Agentūros duomenys rodo, kad per metus kainų augimas kiek paspartėjo ir siekia 3,7 proc. Didžiausią spaudimą infliacijai nuo metų pradžios darė maisto produktai – itin brango pieno produktai, kiaušiniai, mėsa ir vaisiai. Rugpjūtį metinis maisto kainų augimas perkopė 6 proc. ir sudarė daugiau nei pusę visos infliacijos. Kyla klausimas, kodėl maisto produktų brangimas
