Buvo nebėra
Lengvą šoką keliantys pasikeitimai ir šypseną spaudžiantys prisiminimai. Tinklalaidė „Buvo nebėra“ rausia LRT archyvus ir nagrinėja reiškinius, kurie jau išnyko iš mūsų kasdienybės, tačiau dar neatsidūrė istorijos vadovėliuose. Autoriai: Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Epizodai
Kiek bus be kvituko? Dešimtojo dešimtmečio verslo užkulisiai
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje keitėsi mokesčiai, o valdžia suko galvą, kaip papildyti biudžetą. Tai nebuvo lengva – legaliai atlyginimus mokėjo retas verslininkas. Jie turėjo savų rūpesčių. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos pirmininkė Daiva Čibirienė prisimena: bent vienas kolega į darbą tuo metu nešėsi ginklą.Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Taksofonų pikas, kainos ir rinkimų pasiutpolkė: kuo gyvenome 1996 metų spalį?
Šį kartą susikrauname daiktus ir sėdame į „Buvo nebėra“ laiko mašiną, kuri nukelia į 1996 metų spalį. Kaip tada atrodėme? Kas skaudino? Su kuria kaimynine valstybe pykomės? Žiūrime, klausome, analizuojame bei švelniai pasijuokiame iš savęs ir to, kokiais buvome tada.Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė
Alternatyvioji Utena: pagoniškų šaknų paieškos pramonės mieste
Trikotažo, nealkoholinių gėrimų ir mėsos kombinatai – dėl jų sovietmečio Utena tapo regiono pramonės centru. Tačiau nepriklausomybės epochoje čia užgimė alternatyviosios muzikos scena, atsigręžusi būtent į pagonybės idėjas. Čia atsirado grupės „Poccolus“, „Zpoan Vtenz“, „Ha Lela“ ar gotišką roko grojusi „Siela“. Vilniaus universiteto istorikų komanda ėmėsi tirti šį reiškinį. Apie tai laidoje „Buvo
Ką reiškė būti mokytoju 90-aisiais: nesibaigiančios reformos ir skurdas mokyklose
Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius prisimena, kad pradėjus dirbti mokytoju itin ekonomiškai sunkiu metu teko pagalvoti, ar tikrai pavyks išgyventi iš atlyginimo, papildomai imtis sargo darbo. „Reikia atiduoti pagarbą tos kartos direktoriams, kad jie sugebėjo praktiškai palikti plyname lauke užtikrinti tam tikrą mokymą, tęstinumą, išgyvenimą“, – sako jis apie mokymą permainų laikotar
„Ką su jais reikėtų daryti?“: nepatogi LGBT tema netolimos praeities žiniasklaidoje
Žiniasklaidoje jų tarsi nebuvo, o tema ilgą laiką buvo laikoma tabu. LGBT bendruomenė 2000 metais Lietuvoje susidūrė ir su šmeižto kampanija Lietuvos žiniasklaidoje, kurią platinęs leidinys įvardintas kaip „smurtinis“. Treji metai prieš tai nuskambėjo ir kitas atvejis – Arkikatedroje surengtos dviejų vyrų vestuvės sukėlusios didžiulį bažnyčios pasipiktinimą.Pokalbis apie seksualines mažumas ir jų
Tarp prabangos ir treningų: kas buvo madinga paskelbus Nepriklausomybę?
Prieš maždaug tridešimt metų Lietuvoje iškilo iki šiol žinomiausiais vadinami dizaineriai, kolekcijas pristatyti važiavo pasaulinio garso kūrėjai. Tačiau greta prabangos akis badė klastotės ir ne visada geriausias skonis. „Gyvenome laikotarpiu, kuris buvo kupinas klastočių. Lengviausia padirbti logotipą, užrašą – buvo labai sunku atskirti originalą nuo kopijos“, – apie „devyniasdešimtųjų“ madas ir
Diena, pakeitusi pasaulį: kuo gyvenome prieš ir po rugsėjo 11-osios
Prieš 25-erius metus viso pasaulio televizijos transliavo vaizdus iš „degančios Amerikos“. 2001 m. rugsėjo 11-oji pakeitė pasaulį. Minint nelinksmą sukaktį tinklalaidė „Buvo nebėra“ tradiciškai pažvelgė į archyvus. Kuo gyveno Lietuva ir pasaulis iki ir po lemtingųjų įvykių? O ką laikėme „tikra“ tragedija rugsėjo pradžioje?Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Pirmoji Lietuvos vasara: sausainiai be cukraus, Palangos tiltas be lentų
Šiame epizode išgirsite pirmosios Lietuvos vasaros, 1990 metų birželio–rugpjūčio archyvus. Kaip ekonominė blokada darė įtaką poilsiui prie jūros? Kokios buvo pirmosios valstybinės šventės? Ir netgi tai, koks tuo metu buvo degtuko ir cigaretės metimo į tolį rekordas.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Pirmieji lietuviški festivaliai: iš lūpų į lūpas informacija apie bliuzą Žemaitijoje
1993 metais pirmą kartą nugriaudėjo tai, ką laikome seniausiu gamtoje vykstančiu festivaliu. Palapinės, ežeras, vakarėliai iki ryto ir laisvės pojūtis. Būtent „Bliuzo naktys“ prasidėjo kaip keliasdešimties žmonių avantiūra kažkur Žemaitijoje. Apie pirmuosius festivalius, jų iššūkius ir pasikeitusią jų virtuvę kalbame su Algirdu Barniškiu-Blėka.Laidos autoriai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
1994 metais buvo bijoma, kad Lietuva laimės „Euroviziją“ – kodėl?
Šiandien gegužės mėnesis neatsiejamas nuo Eurovizijos dainų konkurso, Lietuvos atlikėjams pavyksta užimti vis aukštesnes vietas. To nepalyginsi su situacija 1994 metais, kai į konkursą išsiuntėme Ovidijų Vyšniauską, o komentatoriai tikėjosi, kad jis nelaimės, mat reikėtų sumokėti milžiniškas pinigų sumas už organizavimą. „Absoliučiai nebuvo supratimo, kas tas konkursas, kaip jis veikia“, – nesėkmi
Kilnojimas barzda ir tūkstančiai atsispaudimų: ypatingos devyniasdešimtųjų keistenybės
1995 metais Lietuvoje buvo bandoma pasiekti Lietuvos atsispaudimų rekordą. Į tokią šventę sukvietė pasiekimus fiksuojanti agentūra „Factum“. Vėliau pasiekimų buvo įvairiausių – nuo barzda pakeltos alaus bačkos iki didžiausio sumuštinio. Apie svajones, siekius ir norą įsitvirtinti Lietuvos rekordų ar ypatingų pasiekimų knygoje kalbame su Vytautu Navaičiu.Ved. Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė
Supermarketas, bazė, akcija: kaip atrodė pirmieji prekybos centrai
Reklamistas – taip vadinosi tuometinės Giedriaus Juozapavičiaus pareigos. Jis buvo atsakingas už daugelio užsienio prekių ženklų atkeliavimą į Lietuvą ir tai, kad mes pamėgtume naujus Vakarų skonius. O po to reikėjo atidaryti prekybos centrus. „Tuo metu tai buvo geresnio gyvenimo ženklas. Kuo daugiau modernių prekybos centrų, tuo labiau didėja pragyvenimo lygis, turime vakarietiškesnį gyvenimą“, –
Kas vogė šiferį? Liūdnas kolūkių likimas nepriklausomybės pradžioje
Dauguma girdėjo, tačiau yra ir mačiusių. Apie ką čia? Šiferio vagystę, žinoma. Lietuvoje nepriklausomybė prasidėjo neefektyvių kolūkių griūtimi. Žmonės susigražino žemę, tačiau šiandien šis procesas prisimenamas su kartėliu ir ironija. Kaip gimė vagiamo šiferio mitas? Apie tai pokalbis su dr. Antanu Terlecku.
Sunkiai atėjusi Lietuvos energetinė laisvė
Metas, kai gyventojai buvo raginami mažiau važinėti liftais ir liautis vogus elektros laidus. Dešimtąjį dešimtmetį Rusija galėjo tai prisukti, tai priveržti dujų tiekimą, chaotiški atsiskaitymai už energiją vyko traktoriais ir maisto produktais, o „Mažeikių naftos“ privatizacija sukėlė vieną didžiausių politinių skandalų istorijoje. Anot žurnalisto Ryto Staselio, atsijungti nuo Rusijos valios buvo
Kas į krizę įstūmė posovietinės Lietuvos vyrus?
1994 metais Lietuva pasiekė mirčių nuo alkoholio rekordą – pagal šiuos skaičius Vakarų visuomenes lenkėme du kartus. Sociologas Daumantas Stumbrys nagrinėja, kodėl vyrus nepriklausomoje Lietuvoje ištiko alkoholio ir sveikatos krizė.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Kai balandžio 1-ąją „Panorama“ juokaudavo: legendinių apgaulių popuri
Balandžio 1-ąją siejame su melagių ir pokštų diena. Įvairios keistos akcijos, Užupio respublikos gimtadienis ar tris kartus vykęs „lovų slalomas“. Tačiau žiniasklaida nevengdavo juokauti – tiek „Panoramoje“, tiek kitur pasirodydavo netikri reportažai. Atsistatydinęs Seimas? Žinoma. Anksčiau laiko įvestas litas ar euras? Be abejo. Laidoje „Buvo nebėra“ analizuojame balandžio 1-osios pokštus.Laidą v
„Golfai“ ar metalo laužai: kuo įdomus mūsų nepriklausomybės automobilių parkas?
Išsivadavę iš sovietinio lagerio patraukėme į Vakarus ir ratuoti grįžome su naudotais „golfais“, „kadettais“ ir „fordais“. Prasidėjo automobilių ir jų turgų klestėjimo laikas, kuris šiandien atrodo kaip visiškai laukinė erdvė. Ką tuo metu laikėme „tautos“ automobiliu ir kokius iššūkius tai kėlė? Pirmųjų automobilių prekeivių keliais važiavome su žurnalo „Pakruoje žieds“ leidėju ir senų automobilių
Kai LRT eteris tapo laisvas: gyvenimas po sovietinės cenzūros
Vos pasibaigus sovietinės cenzūros laikui, LRT žurnalistams atsiverė laisvė dirbti taip, kaip nori, o radijo klausytojams amą atėmė galimybė skambinti į tiesioginį eterį bei užduoti klausimus aukščiausiems pareigūnams. Tačiau visuomeninis transliuotojas greitai susidūrė su menkančiu populiarumu, finansavimo problemomis ir savicenzūra. Specialus „Buvo nebėra“ epizodas LRT šimtmečiui su LRT RADIJO v
SMS žinutės, el. laiškai ir internetas: kuo remsimės rašydami nepriklausomybės istoriją?
Archyvai sparčiai pildosi dokumentais ir artefaktais. Tačiau kokia bus situacija su mūsų virtualiais pėdsakais, kokie dokumentai pasimetė sumaištyje ir ką iš vakardienos šaltinių paliksime saugoti archyvuose? Apie netolimos praeities archyvus kalbamės su Lietuvos valstybės naujojo archyvo archyvarėmis Rūta Sakalauskiene ir Aiguste Starkute.Tinklalaidę veda Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Individualizmas po nepriklausomybės – mitas: kas lėmė mažesnį gimstamumą?
Vis mažiau santuokų, šeimyninio gyvenimo kurti neskubantis jaunimas, o šalia – tokios bėdos, kaip alimentų vengiantys sutuoktiniai ar skurde gyvenančios motinos. Dešimtojo dešimtmečio socialinės problemos ir aktualijos atsiskleidžia LRT archyvuose, kurių klausome kartu su sociologe Aušra Maslauskaite.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Ukraina prieš 30 metų: pirmosios Rusijos pretenzijos ir galvas keliantys oligarchai
Ar galima karo Ukrainoje užuomazgas įžvelgti daugiau nei trisdešimties metų senumo įvykiuose? LRT archyvai atskleidžia, kad ir tuomet Rusija diktavo sąlygas Ukrainai, o šios politikai manė, kad pavyks sėkmingai išlaviruoti tarp pasaulio galingųjų. „Ji save laikė didele valstybe“, – Ukrainą pirmaisiais nepriklausomybės metais prisimena buvęs ambasadorius Vytautas Plečkaitis.Vedėjai Jurga Bakaitė ir
Po 50 metų sugrįžusi nepriklausomybė: Šapoka, Smetona ir Vasario 16-osios idealai
1988 metais Vasario 16-oji buvo drausta paskutinį kartą. Prasidėjus tautiniam atgimimui tarpukario idealai, tekstai ar politiniai lyderiai vėl grįžo į viešąją erdvę. Kartu su istoriku dr. Aurelijumi Gieda kalbėjome apie Vasario 16-osios reikšmę Kovo 11-osios Lietuvoje. Tinklalaidę rengia Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Magiškasis realizmas naftininkų mieste: kodėl „90-ųjų“ pasaulis panašus į fantaziją?
Grožinės literatūros tekstuose vis dažniau atsigręžiama į „90-ųjų“ miestą, aplinką, atsiminimus, kurie kartais perauga į fantastinius siužetus. Vieno iš tokių tekstų geografinis centras – naftininkų miestas, dar vadinamas Mažeikiais. Apie nostalgiją, netolimos praeities įvykius, siurrealų praeities pasaulį ir naujausią knygą „Raudonasis albumas“ tinklalaidėje kalbėjome su rašytoja Lina Simutyte.Ti
Humoras ir „jumoras“: anekdotai, persirengėliai ir Petriuko fenomenas
Juokėmės visais laikais, tačiau žvelgdami atgal į ankstyvąją nepriklausomybę šiandien stebimės prastu skoniu ir lėkštais juokeliais. Tada egzistavusi humoro kultūra šiandien jau pasikeitė iš pagrindų. Kodėl tada juokėmės iš Petriuko, o į humoro varžytuvių „Juokis“ gastroles būdavo išperkami visi bilietai? Apie humorą ir „jumorą“ LRT RADIJO laidoje „Buvo nebėra“ kalbame su dr. Salomėja Bandoriūte-L
Žemės grąžinimo retrospektyva – kaip buvo taisoma istorinė skola
Planas po sovietmečio grąžinti nusavintą žemę buvusiems savininkams buvo vienas ambicingiausių regione. Tada tikėtasi idiliško sugrįžimo į tarpukario sodžių, tačiau greitai iškilo norintieji pasipelnyti. Sociologas Karolis Dambrauskas tyrinėjo, kaip vyko restitucija pietryčių Lietuvoje ir klausia, kodėl procesas nebuvo vienodai teisingas visiems.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
„90-ųjų“ ABC pagal „Faksimilį“: kalbą, biznis ir sąžinė
Šefas Gintas ir dalininkas Sigis, arba Tautvydas Rasiulis ir Mantas Pelakauskas jau dešimt metų iki smulkmenų atkūrinėja dešimtojo dešimtmečio kasdienybę kaip išgalvota reklamos agentūra „Faksimilis“. Pasak jų, beveik absoliuti dauguma pasakojimų yra realūs.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė
Badautojų namelis, „kaspervizija“ ir Nixonas Vilniuje: 1991 metai su Karoliu Kaupiniu
Po Sausio 13-osios Lietuvoje įtampos laikėsi iki pat rugpjūčio pabaigos. Ir šis „tarp“ laikotarpis truko 222 dienas, kurių metu įvykiai rutuliojosi nuo tragiškų iki tragikomiškų. Iš pastatų išvaryti televizijos darbuotojai paskelbė bado akciją, Vilniuje lankėsi Richardas Nixonas, o gegužės 1-ąją į darbą atėję generalinės prokuratūros darbuotojai į darbą įleisti nebuvo. Apie laikmetį, jo nuotaiką b
Žiūrėk po kamšteliu! Kaip atrodė reklamos prieš ketvirtį amžiaus
Mėgėjiškos, naivios, ir būtinai kalbinamas įmonės direktorius: taip atrodė pirmosios lietuviškos reklamos. Šiame epizode išgirsite visą spektrą tiek ikoniškų, tiek į užmarštį nugrimzdusių lietuviškų reklamų, tiek žavėjimosi importiniais ženklais, tiek pagyrų tradicinei lietuviškai produkcijai. Taip pat sužinosite apie užsienio verslų Lietuvoje sukurtas kampanijas ir bandymus pakeisti lietuvio vart
1995 metų suvestinė: „Windows 95”, taksofonai ir žmones pykdę bankai
Metus palydime įvairiomis apžvalgomis, o tinklalaidė „Buvo nebėra“ nutarė apžvelgti 1995 metus. Buvo (ir nebėra) visko – nuo banko problemomis prasidėjusio premjero skandalo iki istorinio atsiprašymo. Kol Lietuva atnaujino taksofonų tinklą, prekyboje pasirodė kompiuterių pasaulį pakeitusi „Windows 95” operacinė sistema. Tuo pačiu metu kovota su piratavimo problema turgavietėse, o populiariausia me
„Devyniasdešimtųjų“ krikštatėvis Kmita: šis laikas traukia laisve spręsti
Rašytojas, literatūrologas Rimantas Kmita naujausiame romane „Editas kompleksas“ ir vėl į atmintį grąžina persitvarkančios Lietuvos ir besikeičiančio žmogaus klausimus. Jis pastebi, kad ankstyvosios nepriklausomybės laikotarpis domina ir dabartinius paauglius: „Matyt, jie jaučia, kad tuo metu galėjai improvizuoti, ieškoti (...). Viskas buvo nerašyta ir galėjai daryti tokius dalykus, dėl kurių niek
Į kairę, dešinę ar populizmo link: politinių idėjų karuselė XX amžiaus pabaigoje
1993 metų apklausos rodė, jog šalyje populiariausias yra Algirdas Brazauskas, šalia jo rikiavosi Egidijus Bičkauskas ir Romualdas Ozolas. Tačiau politinė situacija veikiau priminė karuselę, kurioje suposi kairės bei dešinės politikai, o iš geriausių vietų situaciją stebėjo centro partija su gimstančiais liberalais. Apie politiką ir politikus kalbėjomės su VU TSPMI dėstytoju, politinės minties tyri
Laisvo žodžio istorija – kaip atsirado nepriklausomos Lietuvos žiniasklaida
Pirmosios lietuviškos žiniasklaidos priemonės, dabar virtusios žinomais komerciniais kanalais, atsiskyrė nuo cenzūros kontroliuojamų sovietinių leidinių. Profesorius Deimantas Jastramskis pasakoja apie to meto diskusijas ir protestus, kurie prasidėjo netrukus po Sausio įvykių.Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Nostalgija, spalvos ir svajonės, kuriomis gyvenome atkūrę valstybę
Fotografė Elena Krukonytė kuruoja didžiulės sėkmės sulaukusį Lietuvos vizualinės kultūros archyvą 1990-2004 metų laikotarpiu. Kokios buvo to meto spalvos ir kodėl šiam laikotarpiui jaučiama ypatinga nostalgija? Apie tai naujausioje tinklalaidės „Buvo nebėra“ serijoje.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė
Lietuvos diplomatijos pradžia su „NATO baliais“ ir nepilnavertiškumo jausmu
Kai Lietuva po 2002–ųjų NATO viršūnių susitikimo gavo kvietimą į aljansą, Andrius Kubilius sakė, kad jaučiasi kaip per savo vestuves. Pokalbis su politologu Justinu Lingevičiumi apie ankstyvąsias užsienio politikos diskusijas, to meto burtažodį „grįžimas į Europą“ ir abejones, ar Lietuva gali būti tokia, kaip Vakarai.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
„Dievo bausmė“ neįprastai architektūrai: naujos bažnyčios nepriklausomoje Lietuvoje
1996 metais Vilniuje pašventinta pirmoji naujai pastatyta bažnyčia. Tais pačiais metais krikščionys sulaukė ir savo maldos namų sovietmečiu pastatytuose Elektrėnuose. Abu pastatus pasivijo kritikos lavina dėl sakralinei architektūrai nebūdingų projektų. Apie naujų religinių objektų statybas, jų sėkmes ir nesėkmes kalbamės su architektūros istorike Kamile Steponavičiūte.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tom
Išnykusi videosalonų ir kasečių romantika: kaip žiūrėjome pirmuosius vakarietiškus filmus
Oficialiai nerodomi filmai slapčia buvo peržiūrimi dar sovietmečiu, o į žymiausius videosalonus eidavome ne tik išsinuomoti juostos, bet ir patekti į ypatingą bendruomenę. Vis tik šis, dabar jau išnykęs, verslas dažnai buvo nelegalus, o filmai perrašomi ir įgarsinami kuo pigiau ir paprasčiau. „Kiekvienas miestelis turėjo videoteką, videosaloną ar bent žmogų, kuris tuo užsiėmė“, – sako kino entuzia
Kodėl dainuojanti revoliucija tapo žiopčiojančia: lietuviškos muzikos bėdos 90-aisiais
Į nepriklausomybę Lietuva ėjo roko muzikos garsais. Tačiau po kelių metų to laikotarpio himnus ėmė keisti gerokai lengvesni, masiniam vartotojui pritaikyti garsai, o 2002 metų įvykius tinklalaidės „Buvo nebėra“ pašnekovas, muzikologas ir LRT OPUS vyresnysis redaktorius Darius Užkuraitis vadina muzikiniu dugnu.Apie muzikai sudėtingą laikotarpį, jo įtakas ir nesusipratimus D. Užkuraitį kalbino Jurga
Ekstrasensas vietoje gydytojo ar policininko. Kodėl prieš 30 metų klestėjo kašpirovskiai?
Atsikūrusioje Lietuvos valstybėje autoriteto vakuumą neretai užpildė ezoterika, o asmeninę aiškiaregę turėjo net vienas iš prezidentų. „Nuolatinėje streso ir nerimo būsenoje žmonės griebiasi bet ko, kas jiems padeda geriau paaiškinti pasaulį“, – sako sąmokslo teorijų tyrėjas Alfredas Buiko.Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė.
Nuo rublio ant „meškutės“: dingę pinigai ir lietuviška ekonominės sėkmės istorija
Atkūrusi nepriklausomybė Lietuva keliavo į ekonominį sunkmetį. „90-ieji“ dažnai prisimenami kaip sudėtingos privatizacijos, hiperinfliacijos ir laukinio kapitalizmo laikas. Tačiau pamirštama, jog didžiausią įtaką tam turėjo nepavykęs planinės ekonomikos eksperimentas. Apie pinigus, privatizaciją ir prekybą pasakoja tinklalaidės „Buvo nebėra“ svečias dr. Algirdas Bartkus.
Į pagalvę sukištas modemas: kaip atrodė pirmasis internetas Lietuvoje
„90-ųjų antroje pusėje buvo įmanomas toks dalykas, kaip viso Lietuvos interneto susitikimas“, – sako kriminologė Maryja Šupa, prisimindama, kaip naktimis slapčia nuo tėvų jungdavosi prie pasaulinio tinklo. Prieš trisdešimt metų Lietuvoje atsiradęs internetas atrodė visai kitaip, nei šiandien.Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Erotikos perteklius ir gražuolių rinkimai: uždrausti vaisiai 90–ųjų Lietuvoje
Pirmieji striptizo klubai, atvirai reklamuojamos erotinės paslaugos, seksas literatūroje ir kine žadėjo laisvę. Valstybė į tai atsakė kontrolės institucijomis, moralės prievaizdais ir negrabiais draudimais. Vizualiai pasikeitė viskas, bet ar žmonės pradėjo mąstyti laisviau? Tokį klausimą apie pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį kelia istorikė Kotryna Bėčiūtė (S).Vedėjai Tomas Vaitelė ir Jurga Baka
Šiame name gyvens šešios kartos: 500 kvadratinių metrų nepriklausomo ploto su bokšteliu
Lietuvoje – tikras statybų renesansas. Tokia eilute pradedama 1999 metais įrašyta statybinių prekių parduotuvės reklama. Pirmasis nepriklausomybės dešimtmetis buvo pažymėtas gyvenamojo ploto augimu nuo 50 iki 500 kvadratinių metrų. Finansinę galią simbolizavo ir kiti atributai: arkos, bokšteliai, baseinai ar net šaudyklos.Statybos turėjo kur kas gilesnę prasmę ir reikšmę, o šiandien šios epochos g
Kriminalais pažymėta Nepriklausomybės pradžia su lavonais pirmuosiuose puslapiuose
Permainos valstybėje po Nepriklausomybės atkūrimo atnešė nusikaltimų bangą. Sociologas Aleksandras Dobryninas grėsmę įžvelgia kitur: politikai ėmė svaidytis pareiškimais, kad šalyje per daug demokratijos, Seime nebuvo valios atsisakyti mirties bausmės. Ar galėjome pasukti Baltarusijos keliu? (S)Vedėjai Jurga Bakaitė ir Tomas Vaitelė
„Organizatoriai nepageidauja matyti vyrukų su treningais“: lietuviško reivo paslaptys
Spalvoti rūbai, slapti šokiai, o žiniasklaidoje – susirūpinimas ir kaltinimai. Laisvė, kuria pasižymėjo pusiau slapti ir legalūs reiverių susibūrimai buvo negirdėta nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Tačiau situacija ėmė keistis 2000-aisiais. Apie reivą, reiverius ir subkultūras šiame epizode klausydami archyvinių įrašų kartu su Juste Kostikovaite.Ved. Tomas Vaitelė ir Jurga Bakaitė.
Vaikystė prie kiosko. Ką reiškė augti 90–aisiais?
„Mediniai žaislai, smėlio dėžės, sunki vaikystė“: taip prasideda vienas 1993 metų televizijos reportažas. Šie vaikai svajojo apie LEGO ir barbes, kai kurie bandė patys tam užsidirbti, dažnai nelegaliai. Sociologė Goda Damaševičiūtė sako, kad niūrumas, kalbant apie Nepriklausomybės kartos augimo sąlygas, prisimenamas dažnai, ir vis tik šis laikas talpina daugiau: „Būnant vaiku, man tai niekada neat
Brazauskas, Landsbergis ar Cobainas: kuo ypatingi lietuviški „90-ieji“?
XX amžius baigėsi kompiuterinės apokalipsės nuotaikomis, tačiau laikotarpį, kurį netaisyklingai vadiname „90-aisiais“, uždarėme vėliau, Lietuvai jau mojuojant mėlynomis Europos Sąjungos vėliavomis.Kuo ypatingas šis laikas ir kaip šį netolimos praeities reiškinį reikėtų tyrinėti istorikams? Apie tai tinklalaidėje „Buvo nebėra“ kalbame su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju dr. Mariu
