Tendencingai
„Tendencingai“ – tai pasakojimai apie madą, jos santykį su kultūra, istorija, dabartimi bei mumis pačiais. Kiekviena laida yra tarsi smalsus žvilgsnis, atrandantis aktualiausias mados industrijos problemas bei asmenybes, išryškinantis svarbiausius virsmus ir atveriantis naujas galimybes matyti madą kaip visiems suprantamą ir artimą reiškinį. Nuo intriguojančių pasakojimų apie madą kuriančius iki įžvalgų apie ją dėvinčius – „Tendencingai“ siūlo madą išgirsti naujai. Laidą veda mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė. Laida transliuojama trečiadieniais 11.05 per LRT KLASIKĄ.
Epizodai
Dalia Ibelhauptaitė: jei netelpu į drabužį, visad lieka gražūs batai!
Galbūt nuskambės kiek netikėtai, bet su režisiere Dalia Ibelhauptaite įdomu kalbėtis ne tik apie operą ar didžiąsias pasaulio teatrų scenas, bet ir apie... madą. Londone gyvenanti Ibelhauptaitė jau kelis dešimtmečius domisi japonų dizainerių kūryba, puikiai pažįsta „Comme des Garçons“ dizainerę Rei Kawakubo ir net perka drabužius, kurių autoriai – jaunieji Lietuvos mados kūrėjai. Mada svarbi ir jo
„Balenciaga“ filmus kurianti Juškevičiūtė: kartais įdomiau tai, ko rodyti negalime
Paryžiuje gyvenanti mados filmų režisierė Rasa Juškevičiūtė pasakoja, kad kiekvienas naujas projektas ne tik stiprina pagarbą madai, bet ir parodo netikėtus industrijos užkulisius. Kurianti filmus mados namams „Balenciaga“, „Hermès“, „Chanel“, „Kenzo“ ir „Rabanne“, pašnekovė iš arti mato aukštosios mados kūrinių gimimą, teatrų užkulisiuose įrengtas siuvimo laboratorijas ir jaunosios kartos siuvėju
Kaip aprengti „Žalgirio“ faną? Sportinio „mercho“ ir mados dilema
Ilgą laiką sporto atributika apsiribojo žaidėjų marškinėlių imitacijomis bei suvenyrais užkietėjusiems fanams. Vis tik pastaruoju metu sporto komandos pradeda veikti kaip mados prekių ženklai: nuolatinės mados kolaboracijos, riboto tiražo „dropai“ ir stilingi pop-upai patraukia netikėtai plačią auditoriją. Apie naują sportinio „mercho“ erą – pokalbis su Vilniaus FC „Žalgiris“ dalininku Eriku Mališ
Ko šiandien reikia jauniems dizaineriams? Pokalbis su „Young Fashion“ organizatoriais
Šiemet vyks jau penktasis mados festivalis „Young Fashion“, kurio metu didžiausias dėmesys skiriamas būtent jaunosios kartos dizaineriams. Renginio metu savo kolekcijas pristatys net devyni jaunieji mados kūrėjai, o festivalio organizatoriai Nerija Kanapkaitė ir Žygimantas Juška tikisi, kad per penkerius metus nueitas kelias paliks įspaudą lietuviškoje mados istorijoje bei reikšmingai prisidės pri
Jessica Shy: kaip pakeisti koncerto kostiumą vos per dvi minutes?
Vasarą Vilniuje pabaigė du Jessicos Shy koncertai Vingio parke, patraukę apie 100 tūkstančių žiūrovų. Dviejų valandų trukmės koncerte dainininkė pakeitė ne vieną lietuvių dizainerių sukurtą kostiumą, o persirengimui kartais teturėjo dvi minutes. Nors ant scenos Jessica spindėjo, užkulisiuose virė veiksmas: keletą drabužių teko persiūti, užtrauktukus keisti kabliukais, o sceninius batus net platint
Juvelyrė Bankauskaitė: kai papuošalą parodo „Emily in Paris“, reklamai reikia pasiruošti
Tarp Niujorko, Vilniaus ir Meksiko gyvenanti juvelyrė Aušra Bankauskaitė, kurianti „AKA Jewelry“, apie savo kūrybą pasakoja tarsi apibūdintų inžinerines sistemas: jos papuošaluose minimalizmas tampa konstrukcija, o metalas pasiduoda net keisčiausiems sumanymams. Kūrusi dizaineriui Rickui Owensui ir savo papuošalus pamačiusi seriale „Emily in Paris“, juvelyrė pabrėžia, kad net ir lauktai sėkmei rei
Vasaros mados naujienos: nuo madingų cigarečių iki Galliano skandalo
Nors vasaros sezonas mados industrijoje įprastai būna gan lėtas ir ramus, 2026-ųjų vasara nustebino ne viena netikėta naujiena. Paskelbta apie retrospektyvinę Johno Galliano parodą Niujorke, įsigaliojo Europos Sąjungos draudimas naikinti neparduotus drabužius, išpopuliarėjo futbolo marškinėliai, o į madą su europietišku gyvenimo būdu netikėtai grįžo vienas nesveikiausių įpročių - cigarečių rūkymas
Mada ir padirbiniai: kas skiria įkvėpimą nuo kopijos?
Mados pasaulyje dažnai ginčijamasi dėl dizaino autorystės, o patys dizaineriai yra sugalvoję begalę būdų apsaugoti savo kūrybą. Tiesa, kai etiketės nepadeda, gelbsti pirštų antspaudai, tik mažam ratui klientų skirti pristatymai ir net atsisakymas per greitai dalintis kolekcijų nuotraukomis. Vis tik padirbinių rinka milžiniška, o Z karta jau nelaiko jų moraliniu nusikaltimu: kai prabangos prekių ka
Dėvėtas drabužis: leidimas sau pirkti daugiau ar atsakingas pasirinkimas?
Vos per kelis dešimtmečius dėvėtas daiktas daugeliui tapo pirmu pasirinkimu. Ne dėl finansinių sumetimų, o todėl, kad jį įsigyti paprasta bei tvaru. Vis tik toks mąstymas gali būti pavojingas. Ar nusipirkti penkis drabužius iš „Vinted“ tikrai atsakinga, jei perkame dėl pramogos? Kai savo spintą pradedame matyti kaip perku-parduodu katalogą, dažnai nesuvokiame, kad prisidedame prie drabužių gausos
Nuo karo lauko iki pornografijos: ką mums reiškia uniforma?
Kodėl uniformuotas kūnas atrodo patikimesnis, pavojingesnis ar patrauklesnis? Nuo madingo husaro švarkelio ir gydytojo chalato iki pornografijos tropų, gėjų kultūros ir podiumo – uniforma ne tik aprengia, bet ir sukuria vaidmenį, autoritetą bei geismo objektą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Iš gatvių dingusios skrybėlės, prezidentas Kenedis ir MAGA fenomenas
Kodėl dar prieš šimtą metų žmogus be galvos apdangalo gatvėje atrodė keistai, o šiandien kepurė dažniau parodo ne socialinę klasę, bet politines pažiūras? Fedora savo kelią pradėjo kaip su moterų emancipacija siejama skrybėlė, beretė tapo menininkų ir revoliucionierių ženklu, o prezidentas Kenedis iki šiol siejamas su skrybėlių industrijos nuosmukiu. Nuo karūnos, žymėjusios valdžią, iki raudonos M
Prabangios rankinės: klastojamos, mėgstamos sportininkų ir kasmet brangstančios
Kalbėti apie rankinių istoriją - tai suprasti, kodėl ir kaip keliaujame, skirstome daiktus į vyriškus ir moteriškus ar net kažko trokštame. Juk dėl galimybės nusipirkti „Hermès“ krepšį žmonės metus laukia eilėse, o klastočių gamintojai sukuria kopijas, kurias sunku atskirti net ekspertams. Be prabangios rankinės savęs šiandien neįsivaizduoja ir NBA bei futbolo žvaigždės, o kartais net paprastas dr
Ar Silicio slėnis numarino klasikinį kostiumą?
Kostiumas dažnai pristatomas kaip laikui nepavaldus drabužis, tačiau jo istorija pasakoja visai ką kita. Per daugiau nei tris šimtmečius jis buvo aristokratų prabangos ženklas, pramonės revoliucijos produktas, korporacijų uniforma, moterų emancipacijos simbolis ir Silicio slėnio maišto objektas. Kaip keitėsi kostiumo reikšmė ir kodėl apie jį iki šiol kalbame kaip apie vieną politiškiausių drabužių
Nuo bikinio iki burkinio: kas sprendžia, kiek kūno rodome paplūdimyje?
Net jeigu glaudės ir bikiniai yra smulkiausi mūsų spintų drabužiai, jie neišvengiamai kelia daugiausiai diskusijų, klausimų ir net teisinių ginčų. Kol vienos moterys kovoja dėl teisės degintis be liemenėlės, kitos turi teismuose įrodinėti, kad burkinis paplūdimyje pavojaus niekam nekelia. Tad ką iš tiesų mums sako maudymosi aprangos istorija? Ir kas turi teisę spręsti, kiek nuogo kūno gali būti vi
Sportinių batelių paradoksas: skirti žygiams, bet mato tik kavinę
Sportinių batelių istorijoje paradoksų netrūksta. Nors juos avi visi, sportbačių kultūra daugiausia orientuota į vyrus ir nepaiso moteriškos pėdos anatomijos. Taip pat daugelis madingų sportbačių estetiką iškelia virš funkcijos, nors madingiausiais dizaino elementais tampa būtent funkcinės detalės. Galiausiai, gyvename įdomiais laikais, kai daugelis bėgimui ar žygiams skirtų įmantrių batelių geria
Nematoma apatinių drabužių istorija: nuo faraonų įkapių iki „Calvin Klein“ fenomeno
Nors apie apatinius drabužius mandagiau yra nekalbėti, jų istorija kupina įdomių vingių. Dar Senovės Egipto faraonai buvo laidojami su šimtais porų apatinių pomirtiniam gyvenimui, renesanso apatinių madas diktavo kurtizanės, o garsusis feminisčių liemenėlių deginimas iš tiesų yra žiniasklaidos sukurtas mitas. Šiandien žengiame į dar įdomesnį etapą, kai apatiniai reiškia ne tik patrauklumą, bet ir
Baltų marškinių istorija: nuo viduramžių higienos iki korporatyvinio standarto
Iš pirmo žvilgsnio balti marškiniai atrodo kaip neutralus ir kasdienybėje beveik nepastebimas drabužis. Tačiau jų istorijoje atsispindi šimtmečius kitusios idėjos apie kūno higieną, statusą, darbo pobūdį, lytį ir galią. Nuo senovės pasaulio iki šiuolaikinių biurų, nuo aristokratijos iki minimalizmo – balti marškiniai išliko vienu svarbiausių Vakarų aprangos kultūros elementų. Šis vasaros ciklo epi
Mada, vedusi iš dorovės kelio: kaip 1926 metais kunigas iš Kauno padavė ją į teismą
Kas galėtų pagalvoti, kad tarpukariu Lietuvoje ne tik populiarėjo iš Vakarų atkeliavusios mados tendencijos, bet ir... moralinė mados kritika? Dvasininkai, akademikai, medikai ir visuomenės veikėjai sausakimšoje Kauno universiteto salėje surengė viešą mados teismą, kuriame aršiai diskutuota dėl naujo, gerokai laisvesnio miesto moterų įvaizdžio.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kodėl džinsai tapo svarbiausiu moderniu drabužiu?
Kalbant apie aprangos istoriją, sudėtinga rasti kitą drabužį, kurio kultūrinė, ekonominė ir simbolinė reikšmė būtų prilygstama džinsams. Mada paprastai remiasi nuolatiniu pokyčiu, tačiau džinsai yra išskirtinis atvejis. Per pusantro šimtmečio jų konstrukcija iš esmės nepasikeitė, nors keitėsi visuomenės, ekonomikos modeliai ir net pačios mados samprata. Tai leidžia į džinsus žvelgti ne tik kaip į
Dizainerė Slapšytė: geras dizainas yra tai, kas palengvina gyvenimą
Kiek ironiška, kad nuolat pasakojant apie mados istoriją bei dizainerius retai kada tenka prisiliesti prie pačios dizaino sąvokos, jos reikšmės ir net santykio tarp pramonės poreikių ir socialinės misijos. Tad kas išvis yra dizainas ir kada jį galime laikyti geru? Kodėl dizainą dažnai vertiname tik pagal estetines savybes ir pamirštame, kad į dizaino formulę reikėtų įrašyti ir empatiją?Apie tai –
Atsakymai į jūsų klausimus: kaip madą veikia „griūvančio pasaulio“ nuojatos?
Sulaukus kaip niekada daug jūsų klausimų, teko parengti net du „Tendencingai“ epizodus, skirtus įdomiausioms mados dilemoms. Paskutinis šio pavasario epizodas skirtas klausimams, susijusiems su mados dizainu chaotiškais geopolitikai laikais, mados namų bei nuomonės formuotojų įtakos žaidimais, mados žurnalų ateitimi bei kūrybinėmis krizėmis. Beje, laidą baigia itin įdomus pamąstymas: jei po 500 me
Atsakymai į jūsų klausimus: ką šiandien reiškia kamufliažas ir kur dingo geras skonis?
Ketvirtojo „Tendencingai“ sezono pabaiga skiriama įdomiausiems auditorijos klausimams. O jų šiemet kaip niekada daug: nuo dvejonių, ar chaotiškais laikais verta rinktis kamufliažo raštą, iki klausimo apie tai, kiek atviri bei liberalūs naujienoms turėtų būti mados kritikai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.
Kaip „Prada“ nupirko patį velnią, arba kur suklydo filmas „Ir Velnias dėvi Prada 2“
Nors į filmą „Ir Velnias dėvi Prada 2“ būtų galima žiūrėti tiesiog per patogią estetikos prizmę, filmo scenarijus atskleidžia gerokai daugiau: tai ir mados autoritetų saulėlydis, ir korporacijų aukso amžius, ir, deja, vis dažnesnės kalbos apie ultra–greitosios mados įsigalėjimą. Tad kodėl po pirmosios dalies svajojome apie darbą mados pasaulyje, o antroji dalis šią svajonę brutaliai sužlugdo?Ved.
MET Gala ir paroda „Costume Art“: milijardierių provokacijos ir dėmesys visiems kūnams
Būtų sunku prisiminti kitą Metropoliteno muziejaus Kostiumo instituto parodą bei pobūvį, kuriuos gaubtų tiek daug skandalų. Visų pirma, paroda „Costume Art“ iškėlė kritikus suskaldžiusį klausimą „ar mada yra menas?“ Paskui parodos mecenatais paskirti abejotinos reputacijos milijardieniai Jeffas ir Lauren Sanchez Bezosai. Galiausiai ant raudonojo kilimo pasirodžiusios įžymybės nevengė nei provokaci
Ar minimalizmas gali būti intelektualus? Įspūdžiai iš Helmuto Lango parodos Vienoje
Paroda „Séance de Travail" Vienos muziejuje MAK yra pirmas sistemingas Helmuto Lango mados namų archyvo pristatymas visuomenei. Parodos pavadinimas, reiškiantis „darbo sesiją“, tiesiogiai atspindi Lango požiūrį į kūrybą ne kaip į baigtinį prabangos produktą, o kaip į nuolatinį eksperimentavimo, tobulinimo ir atnaujinimo procesą. Parodoje Vienoje lankiausi ir aš, laidos vedėja Deimantė Bulbenkaitė,
Beata Tiškevič: tai, ką dėvime, parodo ir tai, ko bijome
Kai galvojame apie madą, neišvengiamai susiduriame su tokiomis sąvokomis kaip saviraiška, socialinis statusas, priklausymas grupei, noras patikti, kūniškumas. Visa tai glaudžiai susiję ir su mūsų psichologija. Pasak klinikinės psichologijos magistantės ir tekstų autorės Beatos Tiškevič, drabužis mus gali paveikti išties įvariai bei kartais atspindėti ne tik tai, ko mes norime, bet ir tai, ko bijom
Brazilijos mados ikona: kodėl Bad Bunny ant „Vogue“ viršelio avėjo „Havaianas“?
Braziliška mada yra gerokai daugiau nei tik bikinis ar futbolo marškinėliai – guminės šlepetės čia tampa darbo klasės simboliu, kurias ant „Vogue“ viršelio avi pats Bad Bunny, gatvėse gausu tradicinių afro-braziliškų drabužių, o Rio de Žaneiro karnavalo metu kostiumai pasakoja spalvingą bei turtingą šalies istoriją. Ką jau kalbėti apie brazilų supermodelius, bet kurių neįsivaizduojame šių dienų ma
Protesto drabužio istorija: po lietuvių sijonais slėpti ginklai ir „Pussyhat“ fenomenas
Protestai turi ne tik plakatus, šūkius ar eisenas – neatsiejamas protestų kultūros elementas yra ir vienijantis drabužis. Nuo rožinių „Pussyhat“ kepurių, po Donaldo Trumpo inauguracijos užplūdusių Vašingtono gatves, iki sufražisčių dėvėtos baltos spalvos ar palestinietiškų kufijų, protesto drabužiai bei aksesuarai tampa svarbiais kultūriniais ir politiniais instrumentais, kurie supina estetiką, id
Kodėl latviai Venecijos bienalėje rodys madą ir baltišką 90-ųjų avangardą?
Šių metų Venecijos meno bienalėje Latvija pristatys paviljoną, dedikuotą dešimtojo dešimtmečio Baltijos šalių fenomenui – Brunio Birmano organizuotoms „Nesutramdytos mados asamblėjoms“. Vienas paviljono kuratorių Adomas Narkevičius pasakoja, kad 90-ieji tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje buvo laisvos, avangardinės mados aukso amžius, o į čia organizuotus mados šou atskrisdavo net tokios mados legen
Mados naujienos: kodėl Galliano dirbs su „Zara“ ir kaip kritikai vertina Demnos „Gucci“?
Ne per seniausiai pasibaigęs mados savaičių maratonas išties neblogai supurtė mados industriją. Kritikai niekaip nesutarė kaip vertinti dizainerio Demnos provokacijas ant „Gucci“ podiumo, redaktoriai apgulė „Chanel“ parduotuves, o „Prada“ Milane netikėtai aplankė pats Markas Zuckerbergas. Lyg viso to būtų per mažai, paskalbta ir apie mados legendos Johno Galliano projektą su „Zara“, kuris nuvylė t
Rimdžius apie debiutą Paryžiuje: tai svajonė, kurios ilgą laiką buvau atsisakęs
Ne paslaptis, kad kiekvienas mados kūrėjas svajoja savo kolekciją pristatyti mados sostinėje Paryžiuje. Kęstas Rimdžius šią svajonę išpildė ir Paryžiaus mados savaitės metu parodė antrąją savo autorinę kolekciją. Su dizaineriu susitikome tiek Vilniuje, kai vėlų vakarą jis dėliojo paskutinius štrichus, tiek ir Paryžiuje, kai užkulisių jaudulys pasiekė aukščiausią tašką.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Per krizės nuojautą į mados dizainą: pokalbis su Artūru Astrausku
Per amžinos krizės nuojautą – į funkcinį mados dizainą. Jaunosios kartos mados kūrėjas Artūras Astrauskas dar prieš keletą metų savo diplominę kolekciją pavadino „Casual Doomsday“, o šiemet pristatė prekių ženklą „Percrisis“. Šio esmė – kasdieniai garderobo pagrindai, į kuriuos verta įsižiūrėti įdėmiau, mat dizaineris renkasi sudėtingas, įdomias konstrukcijas, o kasdienį drabužį mato kaip erdvę, k
Mados dialogai: apie prabangius papuošalus ir juvelyro žvilgsnį su Danieliumi Volkovskiu
Juvelyro amatas reiškia darbą su dešimtosiomis milimetro dalimis, nepaklusniais metalais ir tokiais akmenimis, kurių kainos verčia kilstelėti antakį. Jaunosios kartos juvelyras Danielius Volkovskis pasakoja ne tik apie vaikystę mamos darbe (juvelyrikos parduotuvėje!) ar šimtus valandų treniruojant dėmesingumą detalėms, bet ir pasakoja apie natūralius bei dirbtinius deimantus, madingos juvelyrikos
Mada 1993-aisiais: nuo „Miu Miu“ gimimo iki grandžo ir drag kultūros
Ši nauja „Tendencingai“ rubrika – tai žvilgsnis į konkrečius metus per mados istorijos prizmę. Pirmasis epizodas kviečia nerti į 1993-iuosius: metus, kai Miuccia Prada pasauliui pristatė „Miu Miu“, Marcas Jacobsas neteko darbo ir tais pačiais metais tapo geriausiu JAV dizaineriu, o Kate Moss veidas tapo viso dešimtmečio simboliu. Sykiu šie metai žymėjo ir įdomų subkultūrų persipynimą, tad populiar
Nauja „Maison Alaïa“ era: nuo Azzedine Alaïa mito iki Pieter Mulier meistrystės
Tikrai ne paslaptis, kad mados namai „Maison Alaïa“ yra vieni gerbiamiausių industrijoje. Jų įkūrėjas tunisietis Azzedine Alaïa ne tik nesilaikė mados sistemos taisyklių, bet ir savo meistryste apibrėžė, ką turi sugebėti talentingas mados kūrėjas. Kai 2017 m. Azzedine mirė, jo vietą penkeriems metams užėmė talentingasis belgas Pieter Mulier. Modernus ir „Maison Alaïa“ paveldą naujai kartai prikėlę
Aukštosios mados dilema 2026-aisiais: kam ji skirta ir kas ją kuria?
Ką tik pasibaigusi Paryžiaus aukštosios mados savaitė tikrai buvo istorinė: ant haute couture podiumų savo pirmąsias kolekcijas pristatė tiek „Chanel“, tiek „Dior“ mados namų kūrybos vadovai, o įprasta aukštosios mados kaip meno formos paradigma sulūžo. Kolekcijos įgavo netikėto lengvumo, drabužius pristatė vyresnio amžiaus modeliai, o į aukštąją madą pradėta žiūrėti ne kaip į istorinį reliktą, o
Prisimenant Valentino Garavani: paskutinysis Romos mados imperatorius
„Joks kitas dizaineris nemokėjo tai gyventi kaip Valentino,“ – sakė laikraščio „WWD“ redaktorius Johnas Fairchildas. Išties – pakutiniuoju Romos mados imperatoriumi vadintas dizaineris ne tik rengė XX a. antrosios pusės elitą, bet ir ir pats buvo jo dalimi. Jis pietaudavo su Jackie Kennedy Onassis bei leido laiką su Italijos aristokratija, mat irgi turėjo jachtą bei net keletą pilių. Prisiminti il
Raudonojo kilimo mada: nuo studijų kontrolės iki politinių pareiškimų
Prasidėjus apdovanojimų sezonui verta atsigręžti ne tik į geriausius metų kūrinius, bet ir į raudonojo kilimo mados istoriją. O ši, pasirodo, prasideda dar Senovės Graikijoje, prasmę įgauna geležinkelių industrijoje ir Holivudą pasiekia jau XX a. antroje pusėje. Šiandien raudonojo kilimo mada - tai ne tik estetika, bet ir politiniai pareiškimai, skandalai bei ištisa komercinė industrija, įžymybių
Mados dialogai: Dovilė Gudačiauskaitė apie drabužio atmintį ir tekstilės meną
Tekstilės menininkė ir dizainerė Dovilė Gudačiauskaitė – kūrėja, kurios praktikoje rūbas seniai peržengia dėvimosios mados ribas ir virsta konceptualiu objektu, talpinančiu atmintį ir būties klausimus. Jos kūryboje susitinka tekstilė, menas, etnokultūriniai kodai ir teatras – nuo instaliacijų, rodytų „Art Vilnius“, iki dėvimųjų kolekcijų pristaytu ant „Mados infekcijos“ podiumo. „Rūbas virsta meno
Mados industrija 2026-aisiais: išrankūs vartotojai ir verslų baimė
Kuo mados industrija gyvens 2026-aisiais? „The Business of Fashion“ analitikai ir „McKinsey“ konsultantai parengė išsamią analizę „The State of Fashion 2026“, kurioje nurodomi 10 esminių vektorių, kuriais judės visas globalus mados verslas. Kas mūsų laukia? Dėmesys sveikatingumui, augantys juvelyrikos pardavimai, dirbtinio intelekto rizikos ir prabangos industrija, kuri šiuo metu yra netekusi vart
Mados dialogai: Patricija Regesaitė apie dizainą Rihannai ir darbą su Van Herpen
Jaunosios kartos mados dizainerės Patricijos Regesaitės kūrybinis kelias driekiasi per labai skirtingas mados sistemos teritorijas – nuo paaugliškų autorinių kolekcijų ar laimėjimų mados konkursuose iki patirčių aukštosios mados ateljė pas Iris van Herpen ir Robertą Wuną. Tiesa, 2024-ųjų pabaigoje Patricija grįžo į Lietuvą iš pristatė ir moteriškos mados projektą „Preges Studios“.Ved. Deimantė Bul
2025-ieji madoje (II dalis): Wintour pasitraukimas, Demnos eros pabaiga
Laidoje „Tendencingai“ – antroji metų apžvalgos dalis, skirta 2025-iesiems mados pasaulyje. Kas įdomaus įvyko? Anna Wintour paliko žurnalo „Vogue“ vyriausiosios redaktorės postą, bet ne savo kabinetą, dizaineris Demna baigė deišmtmetį trukusią karjerą „Balenciaga“ mados namuose, o popiežius Leonas XIV-asis netikėtai buvo pripažintas viena geriausiai besirengiančių pasaulio asmenybių.Ved. Deimantė
2025-ieji madoje: nuo „Labubu“ manijos iki naujo požiūrio į mados istoriją
Šie metai mados industrijoje tikrai nepagailėjo siurprizų, atradimų bei netekčių. Rugsėjį įvykęs mados savaičių maratonas nustatė naujas kūrybos kryptis daugeliui svarbiausių europietiškos mados namų. Populiarumo piką pasiekė menininko iš Hong Kongo sukurtas žaislas „Labubu“, tapęs madingiausiu prabangos aksesuaru. Atsisveikinome su legendiniu dizaineriu Giorgio Armani bei sugrąžinome idėją, kad i
Apie madą ir prabangą, aukcionuose vertinamą milijonų eurų
Ką 2025-aisiais reiškia prabanga? Žvelgiant iš vienos pusės, prabangos industrija dar niekada nebuvo tokia nutolusi nuo mados vartotojo: nuolat augančios kainos ir, paradoksalu, prastėjanti kokybė lemia užsitęsusią prabangos prekių ženklų krizę ir besitraukiančius pardavimus. Kita vertus, vis daugiau žmonių domisi mados istorija, o aukcionuose parduodama legendinių dizainerių kūryba įvertinama mil
Mados dialogai: apie lietuvišką madą 1900-ųjų parodoje Paryžiuje su dr. Lebednykaite
Ką tik Istorijų namuose Vilniuje atidaryta paroda „Ant Paryžiaus parodų bangos“ pasakoja apie Lietuvos pastangas būti matomai pasaulyje geopolitinių iššūkių kontekste, pasitelkiant kultūrinę diplomatiją ir savęs pristatymą per meną, tradicijas bei simbolius. Pirmasis lietuvių prisistatymas Pasaulinėje 1900 m. parodoje Paryžiuje buvo daugiau nei kultūrinis įvykis. Tai buvo drąsi politinė deklaracij
Apie breiko kostiumus ir devintąjį dešimtmetį su Paliušyte ir Mikulionyte
Kaunas, devintasis dešimtmetis. Pilką sovietinę kasdienybę skrodžia elektroninės muzikos garsai ir įspūdingi breiko judesiai. Jų autorius - legendinis šokėjas ir choreografas Algirdas Stravinskas. Būtent apie šį laikmečio paradoksą bei išskirtinę aistrą šokiui menininkė Gerda Paliušytė sukūrė filmą „Laivas“, o filme rodoma dokumentinė medžiaga pateikia ne vieną siurprizą - tarkime, breiką šokančią
Mados dialogai: apie mados archyvavimą su Emilija Poplavskyte
Šiandien socialinėse medijose po truputį kyla mados archyvavimo banga. Jauni mados entuziastai vintažo parduotuvėse bei perpardavimo platformose ieško mėgstamų dizainerių kūrinių, o kartais sugeba net atrasti daiktus, savaip formavusius mados istoriją. Lietuvoje savo archyvą, daugiausia dedikuotą belgų kūrėjams, kuruoja stilistė Emilija Poplavskytė, įdomių pirkinių ieškanti tiek internete, tiek ke
Mados dialogai: dizainerė Karina Panina apie konceptualumą madoje
Jaunosios kartos dizainerės Karinos Paninos kūryba pasiekia gerokai didesnes auditorijas nei tiesiog mados entuziastų bendruomenė. Jos kolekcijos nagrinėjo sėkmės, nostalgijos, net įkvėpimo neturėjimo temas ir su grupe „Katarsis“ pasiekė didžiąją „Eurovizijos“ sceną. Tiesa, dizainerė pastebi, kad šiuo metu išgyvena kūrybinį lūžį. Kur jis nuves toliau? Laidoje K. Panina dalinasi mintimis apie mados
Mados dialogai: Rimdžius apie naują kolekciją ir Rygos bei Vilniaus skirtumus
Nors Kęstas Rimdžius vis dar šiek tiek prisibijo save vadinti dizaineriu, naujausia jo kolekcija jau pristatyta tiek Vilniaus, tiek Rygos mados savaitėse. Kas toliau? Galbūt žingsnis į užsienio rinką, o gal – dar didesnės avantiūros. Laidoje pašnekovas dalinasi kolekcijos kūrimo užkulisiais, lygina Vilniaus bei Rygos mados bendruomenes ir renginius, bei dalinasi mintimis apie tai, ką madoje šiandi
Mados dialogai: apie mados verslo užkulisius su „Undress“ įkūrėja Ana Savicka
Pasak prekių ženklo „Undress“ įkūrėjos ir vadovės Anos Savickos, per pastarąjį dešimtmetį mados verslui teko ne vienas didelis iššūkis: auga gamybos kaštai, sudėtingėja santykiai su didesniais prekybos tinklais, o ir patys klientai kartais neadekvačiai vertina pirkimo bei grąžinimo sąlygas. Vis tik verslininkė džiaugiasi, kad lietuvės vis dažniau renkasi lietuvišką produkciją, o sunknelių verslas
Mados dialogai: apie ateities technologijas ir madą su Odeta Jace
Pasak naujos kartos tendencijų analitikės Odetos Jacės, kalbėti apie mados ateitį vienaskaita negalima, mat ateičių scenarijų - gausu. Tiesa, daugelyje jų pinasi tos pačios tvarumo, virtualybės ir sąmoningo vartojimo prognozės, tik geras klausimas, kurios inovacijos iš tiesų prigis, o kurių savo kasdienybėje taip ir neprisijaukinsime.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Kodėl mados namai keičia dizainerius ir kas apibrėžia gerą debiutą?
Po istorinio mados sezono, kai debiutines kolekcijas žinomuose mados namuose pristatė net 15 dizainerių, natūraliai norisi klausti: kurie debiutai pavyko, o kuriems taip ir nepasisekė tinkamai interpretuoti prekių ženklo istorijos ar sulaukti kritikų pagyrų? Šiame laidos epizode - esminės priežastys, kodėl madoje nuolat kinta kūrybos vadovai, ir sėkmingos debiutinės kolekcijos formulė.Ved. Deimant
Istorinis mados savaičių maratonas: debiutai, lieknumo kultas ir „Chanel“ stebuklas
Per mados sostines nusiritusi mados savaičių banga šį sezoną išties atnešė gausybę istorinių pokyčių. Net 15-oje žinomų mados namų debiutavo nauji dizaineriai, kaip niekad daug diskutuota apie prabangos krizę bei naująsias medijas, o ant podiumų grįžo žalingas lieknumo kultas. Tiesa, prie didžiųjų debiutų prisidėjo ir lietuviški vardai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados diskusija: ar mada yra pilnavertė Lietuvos kultūros lauko dalis?
Ar Lietuvos dizainerių kuriama mada šiuo metu laikoma pilnaverte lietuviško kultūros lauko dalimi? Kas liudija jos sąsajas su kultūra, o kur galbūt atsiranda erdvės ar argumentų tų sąsajų nematyti? Ar deramai įvertiname madą kaip svarbią dizaino sritį sykiu įvertindami jos komercinį/taikomąjį potencialą bei globalų paveikumą? Apie - tai diskusija su Vilniaus dailės akademijos docente Juste Tarvyde
Mados dialogai: dizainerė Gabrielė Mockevičiūtė apie studijas Central Saint Martins
Užaugusi Kaune ir baigusi studijas prestižiniame Londono mados universitete Central Saint Martins, jaunosios kartos dizainerė Gabrielė Mockevičiūtė šiandien kloja savo kelią į mados industriją. Merginos darbai sulaukė dėmesio iš pasaulinio garso stilistų, fotografų bei nuomonės formuotojų, tačiau sėkmė iškart neatėjo, o studijų procesą lydėjo ir psichologiškai sunkūs etapai.Ved. Deimantė Bulbenkai
Mados dialogai: apie lietuviškus bestselerius ir jauno prekių ženklo iššūkius su Aliukaite
Kaip įkurti sėkmingą lietuvišką mados prekių ženklą, kurio sėkmę paliudytų ne tik socialinis kapitalas, bet ir realūs pardavimai? Jaunosios kartos dizainerė Liepa Aliukaitė per maždaug trejus metus pristatė keletą sėkmingų kolekcijų ir sukūrė gatvėse nuolat matomus aksesuarus, jau vertus bestselerių vardo. Beje, dizainerės produkcija savo klientą randa jau ir už Lietuvos ribų.Ved. Deimantė Bulbenk
Mados dialogai: apie aprangos etiketą su Indre Briedeliene
Nors šiais laikais neretai sakoma, kad etiketo taisyklės laisvėja, o aprangos kodai kvietimuose nurodomi vis rečiau, išmanyti aprangos etiketą vis tik svarbu. Juk skirtingai apibrėžiamos griežta ir laisva verslo apranga, egzistuoja atskiras aksesuarų etiketas, o net tarpusavyje gan panašios progos gali reikalauti skirtingų stiliaus sprendimų. O gal šiuolaikinė mada ir etiketas - nesuderinami? Apie
Atsakymai į jūsų mados klausimus: nuo tendencijų prognozavimo iki „Philipp Plein“ vertės
Baigiant trečiąjį laidos „Tendencingai“ sezoną visas dėmesys skiriamas auditorijos klausimams. Koks mados istorijoje buvo tvarumo vaidmuo? Kaip ugdyti kritinį mąstymą apie madą? Kodėl mados ekosistemoje turi egzistuoti net tie mados ženklai, kuriuos laikome blogo skonio etalonais? Klausimų gausu, o atsakymai – verčiantys susimąstyti. Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados dialogai: Gintarė Pečkytė – apie mados juvelyriką ir darbą su Paryžiaus grandais
Žiūrėdami į podiumu einantį modelį turėtume atkreipti dėmesį ne tik į drabužius, bet ir į papuošalus. Svarbu paminėti, kad jie ne tik pratęsia kolekcijos temą, bet ir pereina per tikrai nemažai rankų, kol galiausiai tampa pristatymo dalimi. Papuošalų kūrėja Gintarė Pečkytė visus šiuos procesus pažįsta iš arti, mat jau metus gyvena bei dirba Paryžiuje, kur kartu su kolegomis kuria juvelyriką, skirt
Mados dialogai: Karolis Inokaitis – apie kelią nuo modelio darbo iki žinomo mados turinio
Mados turinio kūrėjas Karolis Inokaitis karjerą pradėjo kaip modelis, dar šešiolikos išvykęs dirbti į Milaną. Vis tik pandemijos metu jaunas vyras kiek pakeitė savo karjeros trajektoriją ir pasinėrė į vyriškos mados turinio kūrimą socialiniame tinkle Instagram. Šiandien Paryžiuje gyvenantis ir bene 300 tūkst. sekėjų turintis Karolis ne tik dirba su tokiais mados namais kaip „Prada“ ar „Dior“, bet
Mados dialogai: apie vyrišką madą ir partizanų uniformų atkūrimą su dizaineriu Paulausku
Įdomus paradoksas: nors dizaineris Giedrius Paulauskas vyrišką madą kuria jau daugiau nei dvidešimt metų, jį vis labiau traukia ne ateities dizaino idėjos, o istoriniai uniformos ir tautinio paveldo aspektai. Jo projektas „Laisvės kariai“ – tai netikėtas istorijos ir dizaino susitikimas, kuris, dirbant archyvuose, leidžia atkurti garsiausių Lietuvos partizanų uniformas bei pasakoti apie jas ateiti
Vyriškos mados istorija: nuo XX a. Povų revoliucijos iki žvilgsnio į ateitį
Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deim
Vyriškos mados istorija: nuo XVIII a. revoliucijos iki XX a. vidurio maištininkų
Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių
Trumposios vyriškos mados istorijos: nuo Bideno akinių iki Karolio III-ojo tvarumo
Ar žinojote, kad buvęs JAV prezidentas Bidenas savo mėgstamiausius Ray-Ban akinius dovanojo ir kitų valstybių vadovams? O kad dramaturgas Wilde'as pirmasis segėjo žalią gvazdiką kaip queer kultūros simbolį? Daugiau nei dešimt vyriškos mados istorijų – tai smalsūs žvilgsniai į tai, kokie vyrai kūrė madą, ją įdomiai dėvėjo ar savo laiku reprezentavo.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Apie „sneakerheadų“ kultūrą ir sportinius batelius su Luku Misiukevičiumi
Kalbėti apie sportbačius šiandien – tai kalbėti ne tik apie avalynę, bet apie visą šiuolaikinės kultūros ekosistemą. Kadaise buvę tiesiog patogūs batai bėgimui ar krepšiniui, sportbačiai XXI amžiuje virto socialiniu manifestu ir kolekcionavimo objektais. „Nike Air Jordan 1“, „Adidas Superstar“, „Yeezy Boost 350“, „Balenciaga Triple S“ – tai ne tik modeliai, tai skirtingas kartas ir estetikas apibr
Mados dialogai: apie funkciją, futurizmą ir dizaino edukaciją su Dainiumi Bendiku
Dizaineris ir Vilniaus dailės akademijos docentas Dainius Bendikas ne tik ugdo jaunąją mados dizainerių kartą, bet ir savo tyrimais bei eksperimentais apmąsto dizainą plačiąja prasme. Koks drabužio ir gamtos santykis? Kiek šiandien svarbi funkcija? Galų gale, kokios ateities vizijos formuoja spekuliatyvaus dizaino lauką? Kaip teigia pats pašnekovas, šie klausimai – kompleksiški, bet dabartinio diz
Tomas Narkevičius apie sceninį įvaizdį: iki Free Fingos pradžios rengiausi bet ką
Dainininkas, prodiuseris, dainų autorius Free Finga – vienas stilingiausių Lietuvos muzikos scenos atstovų. Dažnai dirbantis su jaunosios kartos mados dizaineriais ir talentingais stilistais, Finga (arba Tomas Narkevičius) ne tik drąsiai imasi įvaizdžio eksperimentų, bet ir drabužiais šokinėja per įvairiausius žanrus nuo hiphopo iki metalo, sykiu nepamiršdamas ir lietuviškos estrados įtakų.Ved. De
Mados dialogai: dizaineris Lukas Ivanavičius apie projektą „Jungtuvės“
Dizaineris Lukas Ivanavičius jau keletą metų įvariais formatais pasirodo lietuviškos mados scenoje. 2021-aisiais jo bakalauro darbo kolekcija „The Bigger the Better“ ne tik parodyta ant „Mados infekcijos“ podiumo, bet ir atrinkta į „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursą. Šiuo metu Lukas studijuoja Mados dizaino magistro studijose Vilniaus dailės akademijoje bei nagrinėja itin įdomią temą – vestuviniu
Apie drag meną Lietuvoje su Aura More: iš nišinės naktinės kultūros – ant viršelių
Drag menas – tai jau ne vieną tūkstantmetį žinomas kultūros fenomenas, dažnai siejamas ne tik su naktiniu gyvenimu, bet tapęs svarbia LGBTQ+ bendruomenės subkultūra. Vis tik šiandien drag atlikėjai bei atlikėjos savo auditoriją atranda naujuose kontekstuose: pavyzdžiui, Lietuvoje drag karalienės kviečiamos į televiziją bei radiją, yra fotografuojamos mados žurnalų viršeliams, taip pat neretai veda
Mados dialogai: fotografas Kumža apie darbą su „Bottega Veneta“ ir objektų fotografiją
Amsterdame gyvenantis lietuvis fotomenininkas Vytautas Kumža pastaruoju metu vis dažniau minimas ne tik meno, bet ir mados kontekste. Praeitais metais dirbęs su mados namais „Bottega Veneta“, rengęs fotosesijas žurnalams „Vogue Man“ bei „Another Magazine“, šiame pokalbyje Vytautas pasakoja apie objektų fotografiją, estetišką groteską ir jį itin dominantį psichologinį reiškinį – pareidoliją.Ved. De
Jessica Shy apie įvaizdžius: mane įkvepia išgyvenimai, viltį perteikiu per rūbus
Viena žinomiausių Lietuvos atlikėjų Jessica Shy yra žinoma ne tik dėl įspūdingų koncertų ar rekordus mušančių dainų perklausų, bet ir dėl ypatingo santykio su lietuviška mada. Jos sceninius bei raudonojo kilimo įvaizdžius dažnai ruošia talentingiausi jaunosios kartos dizaineriai, sugalvoti su stilistės Viltės Kinderevičiūtės pagalba, o kiekvienai detalei ištobulinti reikia daugybės primatavimų, pr
Apie įtakingiausią dizainerę, kurios nežinote, bei kūrybą, vedančią fanatizmo link
Šios savaitės laidoje „Tendencingai“ – net trys intriguojantys mados pasakojimai. Laidą pradedame nuo istorijos apie bene įtakingiausią XX a. pirmosios pusės mados dizainerę Madeleine Vionnet, kurios vardas šiuo metu nepelnytai pamirštas, paskui keliaujame link temos apie mados ir meno santykį bei „pasiskolinto prestižo“ metodą, o laidą užbaigiame trumpu ir gan juokingu pasakojimu apie madą, aplin
Mados dialogai: apie humorą ir komunikaciją su dizaineriu Raimedu Latviu
Jaunosios kartos mados dizaineris Raimedas Latvys puikiai išmano ne tik drabužių konstrukcijos subtilybes, bet ir įvaldė mados komunikacijos kalbą. Jo socialinių medijų profiliuose pinasi humoras ir kūrybos pristatymas, o kolekcijose - įspūdingi hiperbolizuoti tūriai, įžvalgos apie visuomenę bei... atostogų Lietuvos pajūryje atgarsiai.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados dialogai: apie vestuvių aprangos specifiką su nuotakų stiliste Akvile Dambinskaite
Vestuvių apranga – tai gerokai daugiau, nei tik balta suknelė. Nuotakų stilistė Akvilė Dambinskaitė, įkūrusi konsultacijų platformą „Ištekėjimai“, prieš vasaros švenčių maratoną pasakoja ne tik apie praktinę šventinių įvaizdžių parinkimo pusę, bet ir nurodo dažniausiai jaunųjų daromas klaidas, atskleidžia, dėl ko kyla didžiausi ginčai suknelių salonuose. Ir primena, kad mados tendencijos kinta, o
Mados dialogai: kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė
Kostiumų dailininkės darbas kartais gali nuvesti iki labai netikėtų projektų, su, pavyzdžiui, legendine Lietuvos kompanija „Lelija“, skirtingais teatrais ir net atlikėjais iš skirtingų šalių. Stilistė bei kostiumų dailininkė Elena Marija Veleckaitė savo karjerą pradėjo nuo vintažinių drabužių archyvo kaupimo bei pardavinėjimo „Instagram“ platformoje, o šiandien dirba su įdomiausiais jaunosios kart
Mados dialogai: mados dizainerė ir kostiumų dailininkė Marija Petraitytė
Net jei nesate girdėję Marijos Petraitytės vardo, jos kurtus drabužius veikiausiai būsite matę. Galbūt ant Eurovizijos scenos Silvester Belt pasirodymo metu, Jessicos Shy koncerte, ant Šiaulių ar Panevėžio teatrų scenų, mados festivaliuose ar net bokso ringe. Panevėžyje kurianti jaunosios kartos dizainerė Marija savo pavyzdžiu rodo, kad avangardinė mados kryptis ir baltų genčių įkvėpta estetika ga
Mados dialogai: parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė
„Gyvename parfumerinio pertekliaus amžiuje“, – sako parfumerijos ekspertė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, apie kvapų meną bei verslą rašanti dar nuo 2009-ųjų. Pasak Rimantės, šiandieninės parfumerijos mados atitinka pasaulyje jaučiamą nerimą, bet sykiu jaučiamas ir poreikis savaip diegti tvarias praktikas bei stumtelti parfumerijos meną į ateitį.Ved. Deimantė Bulbenkaitė
Mados dialogai: mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė
Prieš daugiau nei dešimtmetį Marija Palaikytė Lietuvą sudomino itin netradicine savo profesija – baigusi studijas Florencijos mados institute „Polimoda“, ji prisistatė kaip mados tendencijų prognozuotoja. Po to sekė gausybė kitų įdomių projektų: nuo vyrų mados savaitės, organizuotos Vilniuje, iki televizijos stilistės darbo. Šiuo metu Marija veda realybės šou „Mados klubas“ ir į lietuviškos mados
Mados dialogai: „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi teatro kostiumų dizainerė Liucija Kvašytė
Už kostiumų dizainą Nauberto Jasinsko spektaklyje „Sugrįžimas“ „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi Liucija Kvašytė pasakoja, kad teatro scenoje svarbu ne tik aprengti personažą, bet ir perteikti pjesės viziją. Pavyzdžiui, siurrealistinė Čilės autoriaus Roberto Bolaño „Sugrįžimo“ nuotaika buvo sukurta detalėmis: hiperbolizuotomis formomis, tarsi nereikalingais akcentais, logiką peržengiančiais sprendi
Mada Lietuvoje: Vilniaus modelių namų veikla ir vėlyvojo sovietmečio individualumas
Sovietmečiu Vilniaus modelių namai drabužius kurdavo pagal gan griežtas taisykles: kiekvieno drabužio gamybą turėjo sudaryti lygiai septynios operacijos, apimant netgi sagų prisiuvimą. Nutikdavo ir taip, kad įdomaus dizaino modelis kartais likdavo nepatvirtintas, nes kokia vietinė ministrė nemėgdavo žalios spalvos. Tokia buvo sovietmečio realybė, bet vis stiprėjančios Vakarų įtakos pamažu keitė ir
