Džiazuojanti istorija
Laidų ciklas, skirtas prieš šimtmetį įkurtam YIVO institutui ir platesniems Lietuvos žydų istorijos bei kultūros kontekstams analizuoti. Tai mokslo populiarinimo laida, aktualizuojanti naujausius Lietuvos ir pasaulio mokslo pasiekimus, prisidedanti prie įsitvirtinusių stereotipų laužymo, kokybiškų visuomenės žinių apie Lietuvos žydus plėtimo ir vetybinių nuostatų ugdymo. Laidos kūrėjos yra mokslininkės savo akademinę karjerą dedikavusios plačiam Lietuvos žydų kultūros tematikos spektrui.
Episodes
„Pilkoji zona“: kolektyviniai sodai sovietmečio Lietuvoje
Laidoje su architektūros istoriku Matu Šiupšinsku kalbama kolektyvinius sodus kaip reiškinį sovietinės Lietuvos kasdienybėje bei buvusiųjų sodų perspektyvas šiandien. Architektūros istorikas aptaria pačių kolektyvinių sodų idėjos gimimą ir jos specifinį pritaikymą jau sovietinėje Lietuvoje, lygindamas juos su skirtingais atvejais kitose sovietinėse respublikose, pavyzdžiui, netolimoje Estijoje. La
Kodėl mums šiandien svarbi regioninė tapatybė?
Laidoje su prof. Vasilijumi Safronovu (Klaipėdos universiteto Baltijos istorijos ir archeologijos institutas) kalbama apie Lietuvos regionines tapatybes su akcentu į Vakarų Lietuvos regionus bei jų formavimosi istorinį kontekstą. Istorikas teigia, kad regioninė savimonė yra daugiau nei istorijos klausimas, ji gali būti svarbi ir šiandienos Lietuvai (galimo) pasipriešinimo kontekste. Šiandienos geo
Augintinių istoriją Lietuvoje aptarusi zooarchaelogė: sunku pasakyti, kiek ten buvo meilės
Laidoje su zooarcheologe doc. dr. Giedre Piličiauskiene kalbame apie gyvūnus tiek priešistoriniais, tiek istoriniais laikais mūsų regione. Archeologė remdamasi ilgamete gyvūnų kaulų tyrimų patirtimi pasakoja apie skirtingų gyvūnų atsiradimą Lietuvoje, jų domestikaciją bei vietos gyventojų santykį su gyvūnais - nuo augintinio, pagalbininko darbuose ir kasdienėje veikloje iki jų įtraukimo į maisto r
Ar XXI a. istorikai dar vaikšto į bibliotekas?
Laidoje su kultūros istoriku dr. Aurelijumi Gieda aptariama bibliotekos reikšmė istorikui. Pašnekovas dalindamasis savo asmeninėmis patirtimis bei žvilgteldamas į istorinius pavyzdžius, statistinius duomenis, pristato skirtingas (tiek didžiąsias, tiek mažąsias, tiek specializuotas, tiek labiau visiems pažįstamas) bibliotekas Lietuvoje kaip ypatingą erdvę, atveriančią, bet ne garantuojančią platesn
Kaip šauliai tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi?
Laidoje su VDU istoriku Mindaugu Nefu aptariama Šaulių organizacijos istorija Lietuvoje nuo jos įkūrimo 1919 m. iki pat šių dienų. Istorikas, nevengdamas kontroversiškų atskirų šaulių istorijos epizodų, pasakoja apie šios organizacijos kaip paramilitarinės reikšmę Lietuvos visuomenei tarpukariu, jos tęstinumo išlaikymą po Antrojo pasaulinio karo jau pasitraukusiųjų lietuvių bendruomenėse svetur, b
Seksualumo kultūra Lietuvoje XX a. pabaigoje: tarp draudimų ir kasdienybės istorijos
Laidoje aptariama seksualumo kultūra Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu ir pirmąjį dešimtmetį po nepriklausomybės atgavimo, jos kaita ir išlikę paskiri elementai ar jų adapcijos naujomis sąlygomis. Šįsyk du laidos pašnekovai, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto tyrėjai doc. dr. Tomas Vaiseta ir dokt. Kotryna Bėčiūtė pristato tiek daiktinę kultūrą skirtingais laikotarpiais formavusią seksualumo
Normali lietuvių kalbos istorija, arba Kodėl mes visi iš tiesų mokame kirčiuoti
Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei vieną iš sudėtingiausių, pokalbyje rekonstruojamas lietuvių kalbos kūrimas rašto kultūroje, pabrėžiama jos nuolatinė kaita bei kitų kultūrų įtakos, tur
Tie, kurie nepateko į didįjį pasakojimą: Vilniaus elgetų istorija XVIII a.
Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruo
Skundai sovietmečiu: kam buto, kam pensijos, o kam – sutuoktinio ištikimybės
Laidoje aptariamas skundo - kaip kasdienybės reiškinio - išskirtinumas Lietuvoje sovietmečiu, atskira skundų raštų kultūra bei kalba, skundimo(si) procesą kuravusios institucijos bei pačių skundų mastas. Istorikas Saulius Grybkauskas pasakoja tiek apie skundus, rašytus į Maskvą, tiek vietinei valdžiai. Pokalbyje išryškėja pagrindiniai du skundų tipai - prašymai ką nors gauti kaip nusiskundimai net
Kas skiria kolūkį nuo kolchozo?
Apie kolūkių Lietuvoje kūrimą bei galimas pasipriešinimo formas kolektyvizacijai antrosios sovietinės okupacijos pradžioje laidoje pasakoja istorikas Antanas Terleckas (Vilniaus universitetas). Pokalbio metu aptariami pačių kolūkių kūrimo principai okupuotoje Lietuvoje ir į kolūkius prievarta įtrauktų ūkininkų išgyvenimo strategijos už kolūkių veiklos ribų, prisitaikymo prie sistemos ir drauge ban
Ištiesusieji pagalbos ranką: Lietuvos žydų gelbėjimas nacių okupacijos metais
Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Pokalbyje aptariamos tiek pavienės gelbėtojų iniciatyvos, tiek gelbėjimo tinklai, metodai, kuriuos taikė Liet
Kelias į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą
Kovo 11-osios minėjimui skirtoje šventinėje laidoje į sakytinės istorijos pasakojimą apie Lietuvos žmonių pasipriešinimą, atvedusį link nepriklausomybės paskelbimo, kalbamasi su aktyvia visuomenininke, sąjūdininke Angotina Rupšyte. Pokalbio metu paliečiami idėjiniai ir praktiniai tiek Sąjūdžio, tiek Baltijos kelio organizavimo klausimai, analizuojamas prie jų prisidėjusių asmenų nusiteikimas ir vi
Lietuvių įsitraukimą į prekybą žmonėmis aptaręs istorikas: poreikis buvo didžiulis
Šioje laidoje su istoriku dr. Dariumi Baronu (Lietuvos istorijos institutas) ir jo pasakojimu nusikeliama į pagoniškąsias XIII-XIV a. lietuvių žemes, kurias nuolat reikėjo ginti nuo atėjūnų. Istorikas atskleidžia aktyvų pačių lietuvių pagonių vaidmenį kovose su aplinkinių kraštų gyventojais, kviesdamas permąstyti sovietmečiu skatintą lietuvių pagonių kaip aukos naratyvo įtvirtinimą. Kokios buvo da
Balsai iš kitapus geležinės uždangos: klausymasis kaip pasipriešinimo forma
Šioje laidoje kartu su istorike, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docente ir vyriausiąja Lietuvos archyvare dr. Inga Zakšauskiene atkuriamas pasakojimas apie iš Vakarų (JAV ir Europos) sovietinę Lietuvą pasiekusias specialiai jos auditorijai skirtas radijo transliacijas, daugiausia - Amerikos balsą. Istorikė besiremdama savo ilgamečio tyrimo duomenimis, kurie įtraukia tiek archyvinius šal
Kokį pasipriešinimą minime vasario 17-ąją?
Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX
Knygos kaip pasipriešinimo priespaudai ginklas
„Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie pasipriešinimus Lietuvos istorijoje pokalbiu su istoriku dr. Dariumi Staliūnu (Lietuvos istorijos institutas) apie XIX a. Rusijos imperijoje vykusį skirtingų tautų rusinimo procesą žemėse, prijungtose po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.Rusijos imperijoje vykę lojalių pavaldinių formavimo procesai lietė tiek lietuvius, tiek kitas etnokonfes
Nuo Ginkūnų dvaro iki Naujosios Meksikos dykumos: Aleksandros Kasubos kūrybinis kelias
Pokalbyje su dailėtyrininke, muziejininke ir Vilniaus dailės akademijos dėstytoja prof. Elona Lubyte aptariamas lietuvių menininkės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės (Kasubos) (1923–2019 m.) asmeninis gyvenimas bei kūrybinio kelio paieškos. Aleksandrą Kasubą galime įvardinti kaip itin plataus spektro menininkę – pradėjusi nuo formalių dailės studijų, ilgainiui ji pasuko formos ieškojimo keliu
Šviečiančios ir apsišvietusios lietuvės moterys XIX–XX a. sandūroje
Pokalbyje su Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Olga Mastianica aptariama XIX a. lietuvių moterų savišvietos bei švietimo situacija ir netgi keliama prielaida, kad dažnai tamsiuoju dėl carinės Rusijos priespaudos laikomas XIX a. mūsų krašte buvo savotiškas aukso amžius moterų švietimo kontekste. Kokias galimybes mokytis ir mokyti turėjo šio krašto moterys? Šioje laidoje prisimenamos vien
Kaip Lietuvos vėliavoje atsirado geltona spalva?
Pokalbyje su kultūros istoriku Eligijumi Raila žvelgiama į XIX a. II pusės - XX a. pradžios Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpį ir vieną iš aktyviai lietuvių tautiniame judėjime veikusių, bet nepelnytai viešajame diskurse primirštų asmenybių - Tadą Daugirdą. Tapytojas, archeologas, kolekcininkas ir muziejininkas bei Lietuvos Trispalvės vienas iš kūrėjų - tokia įvairiapusiška personalija buvo T.
Ko mokykloje nepapasakojo apie Vytautą Didįjį?
Pokalbyje su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju ir tyrėju dr. Antanu Petrilioniu žvelgiama į Vytauto Didžiojo LDK valdymo laikotarpį bei šio valdovo asmenybę, vėlesnį jo vertinimą visuomenėje, įgavusį netgi savotiškų kulto požymių. Suvokiant Vytautą Didįjį ne vien kaip valdovą, bet kaip žmogų, turėjusį savo pomėgius ir įpročius, aptariami Vytauto kasdienybės pasirinkimai, santykia
Kaip galvojo fizikas? Rašytojo Ričardo Gavelio kelias
Pokalbyje su literatūrologe dr. Jūrate Čerškute aptariamas lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio atėjimas iš fizikos mokslo į literatūros lauką bei bandoma suvokti, kiek fizikos moksle taikyti įgūdžiai prisidėjo prie R. Gavelio, kaip rašytojo, stiliaus autentiškumo. Kadangi Vilnius nuolat buvo centrine Gavelio kūrinių vieta (ar net pačiu veikėju), siekiama rekonstruoti, kas jungė (o gal ir skyrė) lite
Icchoko Mero gyvenimas ir kūryba kaip sudėtingos XX a. Lietuvos istorijos atspindys
Pokalbyje su doc. dr. Loreta Mačianskaite aptariami sudėtingi rašytojo Icchoko Mero asmeninio gyvenimo siužetai - nuo vaikystės tarpukario Kelmėje, išgelbėjimo Holokausto metu, rašytojo kelio pasirinkimo sovietmečiu iki emigracijos į Izraelį ir naujo gyvenimo svetur kūrimo. Į Icchoko Mero asmenybę žvelgiama nuolat atsigręžiant į jo kūrybinį palikimą - pasirinktas temas, vaizduojamus žmonių santyki
Kalėdų Senelis – darbas ar gyvenimo būdas?
Šventiniame „Džiazuojančios istorijos“ pokalbyje savo asmenine istorija dalijasi Vyriausiasis Lietuvos Senelis Kalėda. Šįkart jis dalijasi savo virsmo iš Senio Šalčio į Kalėdų senelį patirtimis, pasakoja apie savo kasdienybę bei tai, kas jį įkvėpė tapti Kalėdų Seneliu. Senelis atsimena dovanojimo tradicijas prieš 30 metų (ir kiek daugiau), lygina jas su šiandienos vaikų troškimais bei pasipasakoja
Kodėl sunku įsileisti Mykolą Romerį į lietuvišką istorinį pasakojimą?
Pokalbyje su ilgamečiu teisininko ir visuomenės veikėjo Mykolo Romerio istorijos tyrėju dr. Rimantu Mikniu (Lietuvos istorijos institutas) aptariamas sudėtingas ne lietuviškos etninės kilmės Lietuvos valstybingumo idėją palaikiusių asmenų XIX-XX a. pr. istorinių tyrimų kontekstas. Atsispiriant nuo šio vietos istorikų „virtuvę“ ankstyvaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais pristatančio p
Vilnius pro Juzefo Čechavičiaus fotoobjektyvą
Pokalbyje su fotografijos meno istoriku dr. Dainiumi Junevičiumi aptariamas XIX a. ankstyvosios fotografijos kūrimo kontekstas, praktiniai iššūkiai, su kuriais susidurdavo pirmieji fotografai. Nuo šio konteksto pereinama prie pasakojimo apie vieną ankstyviausių ir žinomiausių Vilniaus fotografų – Juzefą Čechavičių, jo profesinį kelią link fotografijos bei spalvingą asmeninį gyvenimą. Laidoje su me
Kaip mąsto istorikas? Profesoriaus Edvardo Gudavičiaus fenomenas
Šioje laidoje prisiminimais apie darbą su profesoriumi Edvardu Gudavičiumi dalijasi Vilniaus universiteto profesorė emeritė Irena Valikonytė. Pokalbyje aptariama įvairiapusė prof. E. Gudavičiaus asmenybė, santykiuose su kitais kolegomis atsiskleidę būdo bruožai - nuo žaismingumo ir puikaus humoro jausmo iki smulkmeniško atidumo bei genialios atminties. Per prof. I. Valikonytės prisiminimus keliauj
Kritusios sovietinės žvaigždės ir jų neišpildyti norai: kuo gyveno Sniečkus ir jo aplinka?
Šia laida apie Antano Sniečkaus asmenybę ir jį supusius žmones „Džiazuojanti istorija“ pradeda naują laidų ciklą apie Lietuvos istorijos personalijas. Laidoje su neseniai monografiją apie A. Sniečkų visuomenei pristačiusiu istoriku Mariumi Ėmužiu svarstoma apie priežastis, nulėmusias Sniečkaus ir jo aplinkos žmonių įsitraukimą į komunistinę veiklą, asmeninių pasirinkimų reikšmę. Laidoje aptariamas
Kelionė laiku į vaikystės skersgatvį: žydų istorijos fragmentai Vilniuje sovietmečiu
Šioje laidoje grįžtama prie sakytinės istorijos pokalbio žanro, kurio metu net trys pokalbio svečiai, garsūs Lietuvos menininkai - sesuo ir broliai - scenografė, grafikė ir fotografė Aleksandra Jacovskytė, scenografas, tapytojas Adomas Jacovskis ir knygų dailininkas Jokūbas Jacovskis - dalijasi savo vaikystės ir ankstyvos jaunystės sovietiniame Vilniuje patirtimis, į kurias laidos vedėjos kviečia
Neapykantos kalba ir jos kūrėjai: antisemitizmas nacistinės okupacijos metais Lietuvoje
Laidoje kalbame apie antisemitinę retoriką Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944 m.). Antisemitinė politika buvo aiškiai išreikšta nacionalsocialistų ideologijoje Trečiajame Reiche, žinome, kad jos skatinimas ir palaikymas buvo akcentuojamas ir vokiečių okupuotose kraštuose. Su Lietuvos istorijos instituto mokslininku Stanislovu Stasiuliu aptarsime, kokias strategijas antisemitizmui per spa
Jidiš tarmė - kaip simbolinis tiltas tarp Žemaitijos ir Estijos
Šiame „Džiazuojančios istorijos“ laidų cikle, skirtame YIVO istorijai, kiekvieno pokalbio kontekste atkreipiamas dėmesys ir į jidiš kalbą, kuri ir buvo bei yra YIVO veiklos prioritetu. Tad šioje laidoje atskirą dėmesį ir skirsime būtent jidiš kalbos istorijos aptarimui iš lingvistinės perspektyvos. Apie tai, kada susiformavo jidiš kalba, kokios aplinkybės lėmė jos atsiradimą, kokios kitos Rytų Eur
Ar knyga brangesnė už gyvybę? Žydų kultūros vertybių išsaugojimas Holokausto metu
Šiandien „Džiazuojančioje istorijoje“ kalbėsime apie neginkluotą pasipriešinimą nacių vykdytai žydų kultūros naikinimo politikai Vilniaus gete. Pokalbio metu aptarsime, kas sąlygojo tai, kad būtent Vilniaus getas nacistinės Lietuvos okupacijos metais tapo neginkluotos žydų rezistencijos židiniu bei kokias neginkluotos rezistencijos formas galime išskirti kalbant apie Vilniaus geto egzistavimo laik
Ar kitados buvo lengva būti moterimi mokslininke? Tarpukario Vilniaus jidišisčių patirtys
Šioje laidoje kviesime į kol kas mažai žinomą XX a. pr. aktyviai visuomenėje veikusių Vilniaus žydų moterų – mokslininkių, mokytojų, visuomenininkių – pasaulį. Iš pradžių žydų studijų laukas XIX a. Rytų Europoje (ir ne tik) – tiek tyrėjai, tiek temos – visiškai iš vyrų perspektyvos ir apie vyrus, moterys tiek kaip mokslininkės, tiek kaip mokslinių tyrimų objektas į žydų studijas jungiasi vėliau, i
Kaip skamba žydiška muzika? Nuo pirmųjų instrumentų iki profesionalios muzikos genijų
Šioje „Džiazuojančios istorijos“ laidoje prabilsime prie kol kas Lietuvoje tik fragmentiško dėmesio akademinėje erdvėje susilaukiančios žydų muzikos reiškinio. Būtent šiai mažai grupei tyrėjų, apjungusių istorines ir muzikologines studijas analizuojant žydų muzikos fenomeną mūsų regione, galima priskirti ir pokalbio pašnekovę – doc. dr. Kamilę Rupeikaitę. Atsispirdamos nuo Šventojo Rašto – kaip pi
Ką turi nuveikti, kad taptum kolaborantu?
Vietinių gyventojų kolaboravimo su okupaciniais režimais Lietuvoje tema nuolat pasirodo viešajame diskurse. Šioje laidoje į kolaboravimo temą iš atminties studijų perspektyvos pažvelgsime kartu su VU TSPMI dėstytoja ir mokslininke, Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Liucija Vervečkiene. Laidoje aptarsime pačios kolaboravimo sąvokos kaitą, jos taikymą istoriniuose ir atmint
Kokia būtų žydų literatūra be YIVO?
Kas istoriniame kontekste laikytina žydų literatūra? Ar tai visa literatūra, kurta žydų kilmės rašytojų, ar vis tik svarbu joje dominuojantys simboliai, tematika, kalba, kuria ji buvo kuriama? Ar jos kūrimas Lietuvoje skyrėsi nuo kitų šalių, regionų žydų literatūros savo tematika, stilių ir formų įvairove XIX a.-XX a. pr.? Laidoje keldamos šiuos konceptualius klausimus kalbėsime apie konkrečių dvi
Iš kur ir kas TAI žinojo? Lietuvos visuomenės santykio su Holokaustu kūrimas po 1990-ųjų
Lietuva buvo viena pirmųjų Europoje, valstybiniu lygmeniu atsigręžusi į Holokausto minėjimo problemą, pasirenkant rugsėjo 23 d. – Vilniaus geto likvidavimo datą 1943 m. - kaip Lietuvos žydų genocido atminimo dieną. Ji minėtinų dienų kalendoriuje atsidūrė jau 1990 m. rugsėjį. Laidoje aptariami pirmieji Lietuvos politinio lauko veikėjų bandymai viešai kalbėti apie šią tragediją, santykis su atsikuri
Kodėl pagalvė buvo būtina išvykstant? Žydų migracija tarpukario Rytų Europoje ir Lietuvoje
Emigracija kaip reiškinys šiandien Lietuvoje plačiai aptariamas per lietuvių emigracijos tiek XX a. pradžioje, tiek šiuolaikinėje Lietuvoje kontekstus. Šioje laidoje kalbame apie vietos žydų emigraciją iš dabartinės Lietuvos teritorijos XIX a. pab.-XX a. pr. bei keliame klausimą, ar žydų emigracija skyrėsi (ir jei taip, kodėl) nuo kitų vietos gyventojų emigracijos, kokios buvo jos pagrindinės kryp
Literatūros vertimai kaip būdas suprasti vienas kitą
Nors šiandien verstiniai XX a. pradžios kūriniai iš jidiš kalbos lietuvių skaitytojams gali pasirodyti naujiena, tačiau tokių verstinių tekstų, leidžiančių iš arčiau per literatūrą pažinti vietos žydų kultūrą, publikavimas tarpukario Lietuvoje jau buvo įsibėgėjęs procesas. Paraleliai vyko ir kūrinių lietuvių kalba vertimas į jidiš ar hebrajų kalbas. Laidoje kalbama apie tai, kas buvo šio kultūrini
Kas sieja Vilniaus YIVO su Lietuvos Kaunu?
Kiek toli kultūriškai viena nuo kitos tarpukariu buvo Vilniaus ir Kauno žydų bendruomenės? Kodėl netgi šiais metais švenčiant YIVO įkūrimo šimtmetį YIVO tinklo santykis su Lietuva tarpukariu lieka žinojimo užribyje? Laidoje pristatomas tarpukariu Vilniuje įsikūręs YIVO institutas bei jo (ne)tikėti ryšiai su tarpukario Lietuvos žydų bendruomene, ypač – jos centru Kaune. Pasakojimas apie tuometinės
Džiazuojanti istorija. Maketo takais: kokių gatvių ir pastatų nerastumėte 1832 metų Vilniuje?
Kokią funkciją XIX amžiuje atliko miestų maketai? Kodėl 1832 metais į Vilnių atvyko karo topografų grupė ir kokią užduotį jie turėjo? Ką apie Vilniaus miesto raidą atskleidžia Lietuvos nacionaliniame muziejuje šiuo metu eksponuojamas Vilniaus maketas, leidžiantis nusikelti du šimtus metų į praeitį?Atsakymų į klausimus ieškome su Lietuvos nacionalinio muziejaus mokslo darbuotoja, Vilniaus maketo ty
Džiazuojanti istorija. Kaip žydų istorija vaizduojama lietuvių rašytojų literatūroje?
Kodėl žydų istorijos siužetai vis dažniau sutinkami lietuvių rašytojų kūryboje? Kokie stereotipai dominuoja arba priešingai – kokių įvaizdžių vengiama? Kokie žydų istorijos epizodai grožinėje literatūroje buvo populiariausi tarpukariu, dar iki Holokausto? Atsakymų į klausimus ieškome kartu su VU Istorijos fakulteto dėstytoja ir Lietuvos istorijos instituto podoktorantūros stažuotoja dr. Akvile Nau
Džiazuojanti istorija. Kodėl tarpukario Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius la
Kaip tarpukariu kūrėsi Lietuvos kariuomenė? Su kokiais sunkumais susidūrė? Kodėl Lietuvos karininkai privalėjo gauti vado leidimą vesti, o jų būsimos žmonos – rašyti motyvacinius laiškus? Iš kur būdavo gaunami ginklai, apranga, avalynė ir kaip atrodė gyvenimas kareivinėse?Lietuvos kariuomenės ištakas aptariame kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vy
Džiazuojanti istorija. Kaip Jonas Basanavičius lietuvių Trojoje „ieškojo“?
Kaip Jonas Basanavičius prisidėjo prie archeologijos raidos Lietuvoje? Kodėl archeologijos pradininko H. Schliemanno tyrimus ieškant Trojos miesto Basanavičius interpretavo kaip senovės lietuviškų pilių Mažojoje Azijoje ir Graikijoje įrodymo faktą? Kaip senienų rinkimas stiprino tautinio atgimimo judėjimą?Atsakymų ieškome kartu su istoriku, Vilniaus universiteto istorijos fakulteto docentu Eligiju
Džiazuojanti istorija. Ekskursijos po Vilniaus mikrorajonus: kaip atsiranda neturistiniai maršrutai?
Kodėl verta leistis į ekskursijas po Vilniaus mikrorajonus? Kur slypi pramoninių kompleksų žavesys? Kokiomis ypatybėmis pasižymi Fabijoniškės, Šeškinė, Pašilaičiai ir kiti Vilniaus mikrorajonai? Apie tai kalbamės su gidu, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju Albertu Kazlausku.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas
Džiazuojanti istorija. Ar dvi Lietuvos – Mažoji ir Didžioji – iš tiesų susijungė į vieną?
Kas yra lietuvininkai ir kuo jie skyrėsi nuo lietuvių? Kaip Klaipėdos krašto gyventojai vertino Lietuvą iki lemtingų įvykių 1923-iais? Su kokiais sunkumais susidūrė Lietuva integruodama kraštą į savo sudėtį? Ir kokius randus Klaipėdos istorijoje paliko Antrasis pasaulinis karas?Šiuos klausimus gvildename kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docente
Džiazuojanti istorija. Ar rašytoja Žemaitė skyrė mažąsias raides nuo didžiųjų?
Ar Žemaitė pati sugalvojo savo slapyvardį? Kaip J. Jablonskis ir P. Vileišis prisidėjo prie „kaimo pasakorės su skarele“ tapimo literatūros klasike? Kiek ji buvo žinoma ir skaitoma savo amžininkų? Ar 1913 m. tapusi „Lietuvos žinių“ atsakingąja redaktore ji atliko realias funkcijas ir dėl kokių mįslingų aplinkybių buvo atsidūrusi kalėjime?Šiuos klausimus svarstome drauge su Lietuvių literatūros ir
Džiazuojanti istorija. Ką žinome ir ko dar nežinome apie lietuvių išeivių istoriją Argentinoje?
Kada į Argentiną išsikėlė pirmieji išeiviai iš Lietuvos? Kaip jiems sekėsi integruotis į Pietų Amerikos žemyną, kokius darbus dirbo ir kokiais bruožais išsiskyrė iš vietinių gyventojų? Kokie šaltiniai padeda atkurti lietuvių Pietų Amerikoje istoriją? Šiuos klausimus gvildename kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas
Džiazuojanti istorija. Ką partizanų bunkeriuose veikia archeologai?
Kas yra naujausių laikų konfliktų archeologija? Kaip archeologai tyrinėja partizanų bunkerius ir ką naujo apie juos gali papasakoti? Ir kaip Vakarų valstybėse vyksta Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų mūšių vietų archeologiniai tyrimai?„Archeologiniai radiniai nemeluoja – gali būti netikslios nebent jų interpretacijos“, – sako Klaipėdos universiteto ir Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas d
Džiazuojanti istorija. Kaip kūrėsi NATO ir kiti gynybiniai-kariniai aljansai?
Kaip atrodė NATO kūrimosi priešistorė? Kokias sąlygas turi atitikti valstybė, kad būtų priimta į šį aljansą? Kokie gynybiniai kariniai aljansai egzistavo pirmojo pasaulinio karo metu? Ar Baltijos šalyse buvo kolektyvinės gynybos užuomazgų? Šiuos klausimus svarstome su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, karo istorijos ir karybos tyrėju bei praktiku dr. Kęstučiu Kilinsku.Ved. Jurgi
Džiazuojanti istorija. 1863–1864 m. sukilimas: kuo skiriasi lietuviškas, lenkiškas ir baltarusiškas pasakojimai?
Kuo ypatingas 1863-64 metų sukilimas? Kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje susiformavo skirtingi pasakojimai apie sukilimą? Kaip sukilimas interpretuotas sovietmečiu ir kaip jo samprata kinta nepriklausomoje Lietuvoje? Šiuos klausimus svarstome kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoju dr. Dariu Staliūnu.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas
Džiazuojanti istorija. Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose?
Kokia yra indoeuropiečių kalbų kilmė? Kokiomis archajiškomis savybėmis išsiskiria baltų kalbos? Koks yra pirmasis lietuviškas žodis, užfiksuotas rašytiniuose šaltiniuose? Šiuos klausimus gvildename kartu Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi dr. Jurgiu Pakeriu.Ved. Agnė Čivilytė ir Dainius Vanagas
Džiazuojanti istorija. Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė?
Kaip atrodė Vilniaus geto kasdienybė: mityba, higiena, elektros tiekimas, žmonių judėjimo kontrolė? Kaip šiandien vertinama geto žydų policijos viršininko Jakovo Genso asmenybė? Apie ką savo dienoraščiuose rašė geto gyventojai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškome kartu su Lietuvos istorijos instituto darbuotoju dr. Stanislovu Stasiuliu.Ved. Marius Ėmužis ir Dainius Vanagas
Džiazuojanti istorija. Kaip keitėsi visuomenės ir valstybės santykis su religija Lietuvoje nuo XX a. iki šių dienų?
Koks yra tradicinių religijų požiūris į naująsias, nedominuojančias religijas? Kuo skiriasi religijos nuo religinių judėjimų? Kokį poveikį religiniam Lietuvos gyvenimui turėjo Sovietų Sąjungos okupacija? Ir kuo ypatingas „Romuvos“ atvejis? Šiuos klausimus gvildename su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore Milda Ališauskiene.Ved. Jurgita Verbickienė ir Dainius Vanagas
Džiazuojanti istorija. Kaip XX a. Vilnius tapo migrantų miestu?
Kaip keitėsi Vilniaus demografinė padėtis XX-ajame amžiuje? Kiek skirtingų tautų čia sugyveno ar priešingai – nesugyveno? Ir kodėl, cituojant Marcelijų Martinaitį, „senoji ir naujoji vilniečių kartos taip ir nesusitiko"? Tamsius Vilniaus istorijos puslapius sklaidome su Lietuvos istorijos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja Vitalija Stravinskiene.Ved. Dangiras Mačiulis ir Dainius Vanagas
Džiazuojanti istorija. Kokia muzika skambėjo LDK dvaruose?
Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Demokratijos ištakos Lietuvoje: ką LDK seimūnai patartų šių dienų politikams?
Kuo ypatingi bajorų seimai ir seimeliai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuose? Kaip spręsdavo tarpusavio ginčus ir kokias galios priemones pasitelkdavo? Ir ką LDK bajorai patartų šių dienų Seimo nariams? Lietuvos demokratijos ištakų ieškome kartu su dviem svečiais – Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju ir partnerystės prorektoriumi Artūru Vasiliausku ir Vytauto Did
Džiazuojanti istorija. Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė?
Kodėl karininko profesija tarpukariu buvo prestižinė? Koks buvo karininkijos santykis su besikuriančios valstybės valdžia? Kodėl įvyko karinis perversmas? Koks jame buvo karo aviacijos karininkų vaidmuo? Kokios tarpukario Lietuvos ir Italijos aviacijos santykis? Pokalbis su istoriku Kęstučiu Kilinsku.Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Vilniečiai ir miestiečiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje
Sausio 25-ąją šventėme sostinės 700-ąjį gimtadienį, tačiau galbūt svarbesnė data yra 1387 m. kovo 22-oji, kuomet Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės? Kokia buvo šios teisės privilegija? Kas galėjo ja naudotis, kuo skyrėsi vilnietis miestietis nuo miesto gyventojo? Kas sudarė LDK miesto valdančiųjų sluoksnį, elitą ir kitas, labiau pažeidžiamas bendruomenes? Kaip skirtingos žmonių grupės sugyveno ta
Džiazuojanti istorija. Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai?
Kada nepriklausomoje Lietuvoje pradėjo virti pilnavertis politinis gyvenimas? Koks jis buvo? Kaip Lietuvos rinkėjų širdis bandė laimėti Steigiamojo Seimo kandidatai? Kokie buvo jų politiniai pažadai, kiek iš jų pateisinta? Pokalbis su istoriku Artūru Svarausku.Ved. Dangiras Mačiulis ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Kino filmų vertos Lietuvos moterų nusikalstamumo istorijos
Kokius nusikaltimus Lietuvos moterys vykdė tarpukariu? Kokie buvo jų motyvai ir dažniausios aukos? Kokių bausmių jos sulaukdavo, kokias galimybes apsiginti turėjo? Ką šis nusikalstamumo žemėlapis gali mums papasakoti apie to meto visuomenę ir jos gyvenimą? Kokios nusikaltimo istorijos galėtų tapti kino filmų scenarijais? Pokalbis su istoriku Robertu Každanu.Ved. Agnė Čivilytė ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Kodėl Gorbačiovas nebuvo apklaustas Sausio 13-osios byloje?
Teisininkė, kriminologė Salomėja Zaksaitė buvo vieno kaltinamųjų advokatė Sausio 13-osios byloje. Kaip ši patirtis padėjo jai vėliau rengiant mokslinį tyrimą apie 1991-ųjų sausio įvykius? Kas yra selektyvus teisingumas ir kaip jis buvo taikytas Sausio 13-osios byloje? Kodėl M. Gorbačiovas nebuvo net apklaustas? Ar galima Sausio 13-osios bylą palyginti su kokiu nors kitu užsienio atveju?Ved. Marius
Džiazuojanti istorija. Pypkiavimas Europoje ir LDK: kaip dūmus pavertė į pinigus?
Kaip europiečiai dūmus pavertė į pinigus? Kokia buvo tabako ir pypkių kelionė į Europą ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę? Ką pypkės mums pasako apie to meto visuomenę, jos žalingus įpročius? Kada apie tabaką, kuris iki tol ir demonizuotas, ir laikytas gydančių galių turinčia medžiaga, pradėta galvoti kaip apie kenkiantį sveikatai? Pokalbis su archeologu, pypkių tyrinėtoju Atu Žvirbliu.Ved. Mariu
Džiazuojanti istorija. Filosofas Kęstas Kirtiklis: „Istorija ne kartojasi, o rimuojasi“
Kada filosofai pradeda apmąstyti istoriją? Kaip laikui bėgant keitėsi istorijos suvokimas? Kodėl, anot filosofo Kęsto Kirtiklio, istorija ne kartojasi, o rimuojasi? Ar egzistuoja globali istorija?Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Kokia muzika skambėjo LDK dvaruose?
Kada ir kaip užsienio kompozitorių muzika pasieka LDK dvarus? Kas diktavo jų muzikos madas? Kaip mūsų didikai prisikviesdavo garsius to meto pasaulio kompozitorius? Kada mūsų muzikai tapo kultūrinio eksporto dalimi? Pokalbis su senosios muzikos specialiste, muzikologe dr. Aleksandra Pister.Ved. Jurgita Verbickienė ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja sostinės istoriją?
Kunigaikštis Vildaugas, „Žalgiris“, berniukas Vilnius... Kokie personažai pasakoja 700 metų trunkančią sostinės istoriją? 50 jų atrinkta Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose vykstančioje parodoje „Aš esu vilnietis“. Apie išskirtines istorines asmenybes ir net keistuolius, kurie atskleidžia Vilniaus įvairovę ir kosmopolitiškumą, pokalbis su muziejininke Diana Streikuviene.Ved. Marius Ėm
Džiazuojanti istorija. Istorijos mokymas mokykloje: datų atsisakymas ir ugdymas bendražmogiškų vertybių
Džiazuojanti istorija. Ved. Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. „Žinutės su tikslu“: Vakarų radijo balsai sovietų Lietuvoje
Kam ir kada kilo sumanymas pradėti radijo bangomis transliuoti alternatyvias žinias iš laisvojo Vakarų pasaulio sovietinių respublikų gyventojams? Kokios valstybės ir kokiomis kalbomis kūrė radijo laidas Sovietų Sąjungos gyventojams? Ką šiose laidose norėta pasakyti už geležinės uždangos gyvenantiems žmonėms, kaip siekta pritraukti skirtingo amžiaus auditorijas? Kaip transliacijos buvo slopinamos
Džiazuojanti istorija. Ką klimatologas A. Bukantis atsakytų klimato kaitos skeptikams?
Kokiais dabartiniais metodais ir technologijomis tiriamas klimatas praeityje? Ką klimato istorija gali mums pasakyti apie to meto visuomenėje vykusius politinius, socialinius procesus? Kada ir kaip pradėta prognozuoti apie laukiančius klimato kataklizmus? Kokie yra esminiai klimato kaitos istorijos lūžiai? Ir ką klimatologas Arūnas Bukantis pasakytų skeptikui, sakančiam, kad klimato pokyčiai yra n
Džiazuojanti istorija. Režisierius Karolis Kaupinis: žmogui lengviau žiūrėti į dabartį praeityje
Anot kino režisieriaus Karolio Kaupinio, sunku suprasti, kas iš dabarties įvykių taps istoriškai svarbiais. Todėl jam įdomesnis toks istorinis kinas, kuris nekalba apie vadovėliuose užfiksuotus įvykius. Kokia yra Karolio Kaupinio istorinio kino samprata? Kokius istorinius siužetus jis laiko tvariais, kalbančiais apie amžinybę? Kada kino filme istorija pradeda trukdyti fikcijai?Ved. Jurgita Verbick
Džiazuojanti istorija. Ar egzistuoja istorinė tiesa?
Kuo tiesa skiriasi nuo ne melo? Ar egzistuoja istorinė tiesa? Jei taip, kaip ją atrasti? Kaip tampama istorijos herojumi ir kada šis titulas atimamas? Pokalbis su istoriku, filosofu prof. Vytautu Ališausku.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Viskas istorijoje „eina“ bangomis, taip pat ir mada
Mada – visuomenės atspindys, o jei kartojasi karai, natūralu, kad kartojasi ir mados, akcentuoja žurnalistė ir apžvalgininkė Deimantė Bulbenkaitė. Ką mados istorija mums gali pasakyti apie praeitį? Kada ir kaip įvyko aukštosios mados demokratizacija? Kaip formuojasi mados sostinės? Kaip mada iliustruoja visuomenės emancipaciją?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Kaip Lietuvos rusai integravosi į mūsų visuomenę tarpukariu ir sovietmečiu?
Kaip šiandien galime apibrėžti Lietuvos rusus? Pagal kokius tapatybės požymius juos galima išskirti? Kokios yra pagrindinės rusų atvykimo į Lietuvą bangos? Kaip rusai integravosi į mūsų visuomenę LDK laikais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip šiandien Lietuvoje elgiamasi su jų kultūrinių palikimu? Pokalbis su Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vadovu dr. Andriumi Marcinkevičiu
Džiazuojanti istorija. Restauravimas – tarp istorijos ir medicinos
Karo Ukrainoje metu prisiminėme klausimą – kaip tokiomis aplinkybėmis elgtis su meno kūriniais, kaip juos apsaugoti, arba, jiems nukentėjus, atkurti? Anot Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus restauratorės Rūtos Kasiulytės, į meno kūrinį restauratoriai turi žiūrėti kaip į pacientą. Tad koks restauravimo santykis su istorija, medicina ir filosofija? Kokia yra Lietuvos restauravimo istorija? Kokio
Džiazuojanti istorija. Slaptas Lietuvos partizanų ir šnipų gyvenimas
Anot istoriko ir rašytojo Bernardo Gailiaus, jei galime apie tam tikrą istorinį epizodą sukurti pramogą, tai parodo mūsų sveiką santykį su tuo laikotarpiu. Tad koks mūsų santykis su partizanų istorija? Kaip apie partizanus parašyti trilerį? Ar jau galėtume parašyti trilerį, pavyzdžiui, apie Sausio 13-osios įvykius? Ir kuo partizanai panašūs į šnipus?Ved. Marius Ėmužis ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Adomas Mickevičius – lietuvis, bet kartu ir lenkas
„Genialus poetas, bet politinės nuovokos neturėjo“, – sako dr. Viktorija Šeina-Vasiliauskienė, knygos „Savas svetimas dainius. Adamas Mickiewiczius lietuvių literatūros kanone“ autorė. Koks buvo lenkų ir lietuvių visuomenių santykis su A. Mickevičiumi jo gyvenimo metais, tarpukariu bei sovietmečiu? Kaip jį vertiname dabar, ar vis dar nesutariame – lenkų ar lietuvių jis poetas? Ką žinome apie A. Mi
Džiazuojanti istorija. Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija?
Kaip klostėsi Vilniaus universiteto botanikos sodo istorija? Kokių augalų XIX ir XX a. ten būta tikrai, o dėl kurių kyla abejonių? Kokios pasaulinio garso asmenybės susijusios su šio botanikos sodo istorija ir plėtra? Pokalbis su VU botanikos sodo Vingio skyriaus vadove Regina Juodkaite.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė Kaminckaitė
Džiazuojanti istorija. Kaip Kauno tarpukario laikotarpis atsiskleidžia per Arno Funko asmenybę?
„Džiazuojančios istorijos“ vedėjo amplua debiutuojantis Marius Ėmužis kviečia nusikelti į Kauno tarpukario laikus ir pasidomėti žymiojo architekto Arno Funko asmenybe. Architektūros istorikė, naujos knygos „ARNO FUNKcionalizmas. Architekto Arno Funko (1898–1957) gyvenimas ir kūryba“ autorė ir Kaune veikiančios parodos apie šią asmenybę kuratorė Marija Drėmaitė pasakoja, kaip laikmečio istorija skl
Džiazuojanti istorija. Lietuvos žydų kasdienybė iki Holokausto, sovietmečiu ir dabar
Kaip Lietuvos žydų kasdienybė atrodė prieš ir po Holokausto? Kodėl žydai rizikavo savo „sovietinėmis karjeromis“, kad puoselėtų savo kultūrą? Kaip galima paaiškinti šiandieninį europiečių susidomėjimą žydų kultūra ir istorija? Kodėl įsitvirtino tradicija statyti paminklus užsienyje išgarsėjusiems litvakams, o Lietuvoje gyvenantys primirštami? Kokias tradicijas savo kasdienybėje išsaugojo šiandieni
Džiazuojanti istorija. Bliuzas, religinė muzika ir istoriniai muzikos sprogimai
Kaip įrodyti, kad bliuzas gali būti laikomas religine muzika? Tokį uždavinį sau išsikėlė muzikantas, filosofas Algis Fediajevas. Su juo pirmajame naujojo sezono „Džiazuojančios istorijos“ epizode kalbamės apie istorinius XX a. muzikos sprogimus bei aistrą tranzuoti, taip pat karo metu vykstančias keliones į Ukrainą.Ved. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė ir Indrė KaminckaitėAsmeninio albumo nuotr.
Džiazuojanti istorija. Diskusijos su istorine Lietuvos virtuve
Kas šefą Liutaurą Čepracką paskatino domėtis istorine gastronomija? Kaip jis polemizuoja su istorine virtuve? Kodėl, anot jo, Lietuvoje reikia peržengti „bulvės ir rūgpienio“ barjerą? Kuo pasižymi jo „Lietuviškos modernios virtuvės manifestas“? Kokia bus moderni Lietuvos virtuvė?Ved. Rimvydas Laužikas ir Indrė Kaminckaitė
