Diagnozė: gyvenimas
Laida apie ilgą, o kartais labai trumpą laiką šioje Žemėje. Kada sulaukti 100 metų bus taip pat įprasta kaip pilnametystės. Kam už tai dėkosime: vaistams ar harmoningam gyvenimo būdui? Laida skirta pokalbiams apie ilgaamžiškumą, mitybą ir santykį su sveiku kūnu. Laidos autoriai gyvensenos medicinos pradininkas Lietuvoje Tomas Vaičiūnas ir šeimos medicinos gydytojas Ignas Klėjus.
Episodes
Farmacininkė detoksikacijos papildus vadina absurdiškais: tiesiog nueikit į pirtį
„Žmogui sveikatos pažadus parduoti labai lengva“, – sako farmacininkė dr. Eglė Pavydė, aktyviai užsiimanti visuomenės edukacija, kaip nepasimesti sveikatinimosi pažaduose. Maisto papildų rinkai pasiekus neregėtas aukštumas, visuomenėje įsigalint ilgaamžiškumo tendencijai ir mirties baimei, socialiniuose tinkluose aktyviai plinta abejotinos reputacijos sveikatos patarimai ir metodai. Kaip atskirti,
Specialistas apie baltymų papildų vartojimo madą: tai baltymų propaganda
Nors baltymai yra neatsiejama mūsų organizmo dalis, socialiniuose tinkluose baltymų vartojimo propagavimas šiandien tapo dar vienu sveikatingumo simboliu: baltyminiai batonėliai, pudingai ar kokteiliai žada geresnę formą, didesnį sotumą ir ilgesnį gyvenimą. Tačiau ar iš tiesų šiuolaikinis žmogus gyvena patirdamas baltymų stoką? Kuo skiriasi skirtingi baltymai ir ar baltymų papildai visada reikalin
Gydytojas apie maistą žarnyno bakterijoms: atvėsintose bulvėse įvyksta biocheminė magija
Vienas didžiausių pasaulyje visuomeninių tyrimų „American Gut Project“, nagrinėjusių žmonių žarnyno mikrobiotą realiomis gyvenimo sąlygomis, parodė, kad didžiausią žarnyno gyventojų įvairovę turi žmonės, vartojantys bent 30 skirtingų augalinių produktų per savaitę. Šiame maiste gausu skaidulų, kurios maitina mūsų žarnyno bakterijas. Jų vidutinis europietis suvartoja gerokai mažiau, nei rekomenduoj
Urologas įspėja dėl sėklidžių vėžio: liga visiškai išgydoma, bet vyrai vengia tikrintis
Balandžio mėnesį Lietuvoje minima kasmetinė vyrų sveikatos iniciatyva „Check Your Balls“, kurią organizuoja Lietuvos urologų draugija, siekiant atkreipti vyrų dėmesį sėklidžių vėžį. Nors informacijos apie onkologines ligas viešojoje erdvėje daugėja, statistika negailestinga: daugiau nei pusė pacientų pas urologą pirmą kartą apsilanko jau ligai pažengus. Pagrindinė to priežastimi išlieka giliai įsi
Mokslininkė apie maisto priklausomybę: pokyčiai smegenyse primena narkotikų priklausomybę
Moksliniai tyrimai rodo, kad itin perdirbtas maistas gali aktyvuoti tuos pačius atlygio mechanizmus smegenyse kaip ir priklausomybę sukeliančios medžiagos, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir žarnyno–smegenų ašiai. Šį kartą laidoje apie tai, kokie mikrobiotos pokyčiai siejami su kompulsyviu valgymu, kaip žarnyno bakterijos gali veikti motyvaciją, impulsų kontrolę ir potraukį saldžiam ar itin pe
Sveikatingumo ir jogos specialistė: jogos užsiėmimai padeda širdies ligų gydyme
„Kai sustoja kvėpavimas, baigiasi ir joga“, – kvėpavimo svarbą pabrėžia jogos terapiją studijuojanti Giedrė Bernotaitė. Joga žinoma kaip viena iš fizinės veiklos rūšių, kitiems tai ir dvasinė praktika, tačiau daugėja užsienio šalių Europoje, kurios taiko jogos terapiją kaip papildomą alternatyvą sveikatos priežiūros sistemoje. Kas vyksta kūne užsiimant joga? Kas yra jogos terapija ir kaip ją galim
Badaras apie žalingas medžiagas aplink mus: požiūris į aplinkos taršą yra pasenęs
„Mūsų požiūris į aplinkos taršą yra pasenęs“, – sako toksikologas, Vilniaus universiteto profesorius Robertas Badaras. Gyvename cheminių medžiagų kokteilių amžiuje – nuo amžinųjų ir neskylančių cheminių junginių iki aplinkos oro taršos. Ką žinome apie šias medžiagas? Kaip jos veikia mūsų kūną ir ar poveikį galima išmatuoti? Pokalbis su toksikologu, VU prof. Robertu Badaru.Ved. Ignas Klėjus ir Toma
Gydytoja apie menopauzės sukeltų pokyčių valdymą: tam ruoštis galima nuo jaunystės
Nors menopauzė natūralus etapas moters gyvenime, tačiau gydytoja akušerė-ginekologė Dovilė Kalvinskaitė pripažįsta, kad apie šį laikotarpį net ir pačios moterys žino per mažai. Ar galima šiam gyvenimo etapui pradėti ruoštis dar jaunystėje? Kaip turėtų keistis mityba ir fizinis aktyvumas, keičiantis moterų hormonams metams bėgant? Apie tai pokalbis su akušere-ginekologe, gyvensenos medicinos gydyto
Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė: iki 40-ies išeikvojame kūną, o tada jau pradedame susiimti
„Atsakomybė visgi yra žmogaus rankose“, – sako ilgametė šeimos gydytoja Jurga Dūdienė. Kokį poveikį poveikį medicnai daro šiuolaikinės sveikatingumo tendencijos, nuomonės formuotojų įtaka ir žmonių sveikatos įsitikinimai? Su kuo kasdien susiduria šeimos gydytojai ir kaip šios profesijos vaidmuo keisis ateityje? Pokalbis su šeimos gydytoja, visuomenės edukatore ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinė
Ne visada pastebimas, bet būtinas magnis: ką svarbu žinoti apie trūkumą, maistą ir tyrimus
Magnis ir jo papildai šiandien yra tapę vienais populiariausių sveikatingumo ir medicinos rinkoje. Ir nors ne veltui magnis siejamas su poveikiu nervų sistemai, širdies, raumenų, kaulų veiklai ir net retesniais migrenos priepuoliais, visgi dar esame klaidinami skambių reklaminių šūkių. Kaip įtarti ir nustatyti magnio trūkumą? Kiek magnio reikia per dieną, ar patikimi jo tyrimai kraujyje, kuo skiri
Neurologas apie insultą: tai labiausiai kontroliuojama liga, jo galima visai išvengti
Kiekvienais metais Lietuvoje įvyksta daugiau nei 8000 išeminių insultų, kuomet užsikišus smegenų kraujagyslei sutrinka ne tik smegenų, bet ir kitų organų sistemų veikla. Neurologas prof. dr. Dalius Jatužis teigia, jog iki 80 % insulto atvejų būtų galima išvengti. Kada iš tiesų prasideda ši liga - diena, mėnesis, o gal daug metų prieš įvykstant insultui? Kas vyksta kraujagyslėse iki pasireiškiant i
Kai maisto norisi vis daugiau ir daugiau: itin perdirbto maisto sudėtis ir apgaulės kūnui
Atrodo, kad šiandien valgome ne tiesiog paprastą maistą, bet tikrus maisto technologijos kūrinius. Spalva ryškesnė, skonis intensyvesnis, tekstūra tobula – tačiau už viso to slypi emulsikliai, saldikliai, dažikliai, skonio stiprikliai ir kiti priedai, apie kuriuos dažnai net nesusimąstome. Šiame laidos epizode šeimos gydytojas Ignas Klėjus ir Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Tomas Vaičiūnas
Gydytoja ginekologė apie menopauzę: simptomai gali prasidėti ir 10 metų iki menopauzės
„Kartais jau trisdešimtmetės gali jausti pirmuosius hormonų pokyčius ir simptomus“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė Dovilė Kalvinskaitė. Menopauzės apraiškų rasime nuo smegenų ir nuotaikos iki kaulų, širdies bei medžiagų apykaitos. Kartais hormonų svyravimai prasideda gerokai anksčiau, nei galime įsivaizduoti, sukeldami net iki 100 labai skirtingų ir įvairių gyvenimo kokybę keičiančių simptomų.
Klinikinė imunologė: kartais įgimtas imunodeficitas gali pasireikšti ir 40-ies
Mūsų imuninės sistemos apraiškų rasime visur – nuo pirštų galiukų iki smegenų. Kartais imuninė sistema veikia netinkamai, lemdama alergines reakcijas, autoimunines ligas ar net imunodeficitus. Bet ar iš tiesų įmanoma „stiprinti“ imunitetą? O gal tai daug sudėtingesnė sistema, kuriai netinka pasakymai „silpnas“ ir „stiprus“? Pokalbis su alergologe-klinikine imunologe, Vilniaus universiteto prof. La
Kas lėkštėje, tas ir kūne: priešuždegiminės mitybos principai ir nuo ko pradėti
Kas slypi mūsų lėkštės turinyje, o kas pavalgius vyksta kūne ir kokią įtaką daro mūsų savijautai? Pagrindinės civilizacijos lėtinės ligos, kurios keičia gyvenimo kokybę ir trumpina jo trukmę, iš dalies yra nulemtos ir maisto, kurį kasdien vartojame. Lėtinis uždegimas yra vienas svarbiausių procesų, kuris vystosi tyliai ir iš lėto iki tokių ligų, kaip širdies kraujagyslių, vėžio ar demencijos. Šiam
Alyvuogių aliejaus ekspertė: klampumas ir sunkumas burnoje – nekokybiško produkto bruožas
„Vertindami alyvuogių aliejaus kokybę neišvengsime ragavimo“, - sako viena iš nedaugelio profesionalių alyvuogių aliejaus degustuotojų, someljė Liana Davletšina. Alyvuogių aliejus tiek dėl skonio, tiek dėl poveikio sveikatai dažnai vadinamas Viduržemio jūros žaliuoju auksu, o šiame laidos epizode kartu su alyvuogių aliejaus eksperte Liana Davletšina atskleisime jo priešuždegiminės savybes bei ryšį
Gydytojas apie lėtinio uždegimo pasekmes: tylus procesas, spartinantis senėjimą
Lėtinis sisteminis uždegimas vis dažniau įvardijamas kaip vienas kertinių šiuolaikinių lėtinių ligų vystymosi mechanizmų. Nors ūmus uždegimas yra būtinas audinių gijimui ir imuninei apsaugai, ilgalaikis žemo intensyvumo uždegiminis aktyvumas siejamas su ateroskleroze, vėžiu, metaboliniu sindromu, II tipo cukriniu diabetu, demencija bei spartesniu senėjimu. Būklė klastinga ir tuo, kad pradžioje net
Kardiologė apie genetiškai nulemtą aukštą cholesterolį: galime pastebėti jau vaikystėje
Kartais paveldimi genai gali nulemti širdies ir kraujagyslių ligas anksčiau nei aplinka ar gyvenimo būdas. Šeiminė hipercholesterolemija, nors ir skamba sudėtingai, viena iš labiausiai paplitusių genetinių ligų pasaulyje, tačiau dažnai liekanti neatpažinta iki pirmo infarkto šeimoje. Kardiologė dr. Urtė Aliošaitienė ir vaikų retų ligų gydytoja prof. dr. Rimantė Čerkauskienė paaiškina, kaip atpažin
Naujoji JAV mitybos piramidė sukėlė ekspertų diskusijas: dėmesys mėsai ir kontroversijos
Piramidė apversta aukštyn kojomis - taip būtų galima apibūdinti mitybos rekomendacijų pokyčius JAV. 2026 metų pradžioje prezidento Donaldo Trumpo administracija paskelbė naujas mitybos gaires ir rekomendacijas amerikiečiams ateinantiems penkeriems metams. Sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kenedis jaunesnysis žada, kad naujosios gairės pakeis JAV mitybos įpročius ir „vėl padarys Ameriką sv
Gydytojas išaiškino, kada praverčia badavimas: jei po valgio norisi miego, reikia suklusti
„Badauti nestebint savo būklės yra žalinga“, – sako gydytojas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius Voldemaras Giedrimas, besigilinantis į badavimo ir maisto apribojimo fenomenus bei jų pritaikymą lėtinių ligų kontrolei. Kaip maisto apribojimas veikia žmogaus kūną? Kas yra Nobelio premija apdovanotas atradimas – autofagijos procesas? Kam maisto apribojimas yra naudingas, o kada tai tam
Profesorius Gruževskis apie laimę: mes sukūrėme gerovę, bet nepavyko jos prisijaukinti
Net dainuojant „su gimtadieniu“ sveikatos palinkėjimas seka po laimės. Ar tai atsitiktinumas, ar gilus kultūrinis suvokimas? Kaip keitėsi laimės apibrėžimas žmonijos istorijoje? Koks laimės ryšys su sveikata? Pokalbis su Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros prof. Boguslavu Gruževskiu.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Julius Neverauskas apie įpročius ir gyvenimą autopilotu: žmonės užmiršta, kad yra mirtingi
„Yra tikėjimas, kad medikai gali išspręsti visas iškilusias sveikatos problemas“, – įsitikinęs Julius Neverauskas teigdamas, jog tai yra priežastis, kodėl taip sunku keisti žalojančius įpročius. Kodėl gyvename autopilotu kartais negalvodami apie save? Kaip formuojasi gyvensenos įpročiai ir kaip juos keisti? Pokalbis su gydytoju psichoterapeutu, LSMU podiplominių psichoterapijų studijų vadovu Juliu
Simptomų daug, o atsakymų nėra: kas yra histaminas ir kaip pasireiškia jo netoleravimas
Apie glitimo ir laktozės netoleravimą girdime dažnai, tačiau ką daryti, kai savijauta bloga, o tyrimų rezultatai nieko nepasako? Galbūt atsakymas, kurio ilgai ieškojote, slypi visai ne ten, kur galvojote. Šiame „Diagnozė: gyvenimas“ epizode išgirsite diskusija apie histamino netoleravimą – būklę, kuri dažnai slepiasi už daugybės skirtingų simptomų – galvos skausmo, viduriavimo, pilvo pūtimo, odos
Burnos higienistė Laura Sviglinskienė: kraujuojančios dantenos yra bakterijų veislynas
Kodėl kraujuojančios dantenos nėra smulkmena? Kaip kasdieniai įpročiai gali iš esmės pakeisti ne tik burnos, bet ir viso kūno sveikatą? Pokalbis su burnos higienos specialiste, lektore Laura Sviglinskiene.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Virš 1000 širdies operacijų atlikęs kardiologas Briedis: suplanuoju kiekvieną milimetrą
Dusulys, galvos svaigimas ir sąmonės netekimai kartais gali reikšti struktūrines širdies ligas, tarp kurių įvairiausios širdies vožtuvų patologijos. Kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Kasparas Briedis laidoje pasakoja apie tai, kaip atskirti, kada šie simptomai reiškia gyvybei grėsmingas ligas, kas lemia, jog vystosi širdies struktūros pokyčiai, ir kaip jos gydomos šiuolaikin
Gydytoja apie į mažakraujystę vedančią geležies stoką: priešai – kava, pienas ir alkoholis
Kodėl organizmui kartais ima trūkti to, ko turėtų būti pakankamai? Kaip mūsų kūnas saugo, paskirsto ir net paslepia geležį? Kuo skiriasi paprasta geležies stoka nuo anemijos ir kodėl kai kurių trūkumų kraujyje nepamatysime vien tik pažiūrėję į hemoglobiną? Šiame epizode kartu su gydytoja hematologe Austėja Dapkevičiūte-Purliene keliaujame į kraujo laboratorijos pasaulį: aiškinamės, kas vyksta, kai
Aiškinosi, kaip gyveno 117 metų sulaukusi moteris: valgiaraštyje – ir daug jogurto
Kuriuo paros metu esame jauniausi? Ar verta žinoti savo biologinį amžių, kuris dažniausiai skiriasi nuo to, kurį matome savo pase? Kas labiausiai veikia mūsų genų veiklą? Pokalbis su gyvensenos medicinos specialiste, genetikos ir epigenetikos entuziaste Rugile Galmine apie genetinę loteriją, gyvenimo būdo įtaką mūsų biologiniam amžiui ir 117 metų Maria Branyas Morera, kurios gyvenimą mokslininkai
Gedminas apie korupciją sveikatos sistemoje: mirštančiam tėčiui pažadėjau tai sutvarkyti
„Mirštančiam tėčiui pažadėjau, kad sutvarkysiu šią sistemą“, – sako skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas. Buvęs Jaunųjų gydytojų asociacijos pirmininkas, prisilietęs prie sisteminių pokyčių vadovaujant Joniškio ligoninėje, šiandien Martynas siekia antros rezidentūros šeimos medicinos srityje. Pats gydytojas teigia, jog jo asmeninis požiūris į žmogaus sveikatą keičiasi, atsigręžiant į tuos
Cholesterolio mitai ir tikrovė: ką iš tiesų rodo kraujo tyrimai ir ar lemia mityba?
Nors cholesterolis yra būtinas mūsų gyvybei, jo apykaitos sutrikimai laikomi vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių besivystančias širdies kraujagyslių ligas. Tyliai ir nepastebimai, nesukeldamas simptomų. Ką veikia cholesterolis mūsų kūne? Kiek stresas, gyvensena ir mityba prisideda prie pokyčių organizme? Ką iš tiesų rodo kraujo tyrimai?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Kūno žinutės tualete: ką apie mūsų sveikatą atskleidžia išmatų spalva, forma ir kvapas?
Nuo žarnyno mikrobiotos sveikatos iki vėžinių susirgimų pirmųjų signalų. Gastroenterologė Agnė Šiatkienė teigia, kad dalis pacientų į šią temą vis dar žvelgia nepatogiai, nenorėdami matyti net savo paties išmatų tualete. Ką apie mūsų kūną atskleidžia išmatų spalva, forma ir kvapas? Kokius ir kada išmatų tyrimus verta atlikti? Ir kokį vaidmenį šiuo atveju atlieka žarnyno mikrobiota?Ved. Ignas Klėju
Kavos paslaptys ir nauda sveikatai: kodėl kava vartojama su pienu tampa beverte?
Turbūt pritarsite, kad kava yra vienas svarbiausių mūsų planetos gėrimų, tačiau ką žinome apie ilgalaikį jos poveikį sveikatai? Kaip ruošti kavą, jog ji taptų ne tik rytiniu, bet ir praturtinančiu sveikatą gėrimu? Kaip atskirti, kokia kava yra kokybiška? Laidoje išgirsite ne tik naujausias mokslinių tyrimų apie kavą išvadas, bet ir pokalbį su ilgamečiu profesionaliu barista, kavos ekspertu Matu La
Alergijas gydanti Vaiva Lukošienė: nustokim valgyti nesąmones
Alergijas šiandien galėtume pavadinti tyliąja amžiaus epidemija – pasaulyje nuo jų kenčia vis daugiau žmonių. O mokslininkai aiškinasi, kodėl mūsų imuninė sistema vis dažniau reaguoja į iš pažiūros nepavojingas medžiagas. Ar dėl to kaltas pernelyg sterilus gyvenimo būdas, pakitusi mikrobiota, ar aplinkos tarša? Kaip atpažinti maisto sukeltas alergijas? Kuo jos skiriasi nuo maisto netoleravimo? Pok
Ultraperdirbtas maistas, pakeitęs pasaulį ir mūsų sveikatą: kodėl sunku jam atsispirti?
Itin perdirbtas maistas dominuoja šiuolaikinėje mityboje, o mokslininkai pateikia vis daugiau įrodymų, kokią įtaką šie maisto produktai turi ne tik mūsų savijautai, bet ir pagrindinių lėtinių ligų vystymuisi. Kaip atskirti itin perdirbtą maistą? Kokios savybės lemia, jog jo atsisakyti ypač sunku? Ir ar galime tapti priklausomi nuo maisto?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Kardiologas apie širdies ilgaamžiškumą: turime geriausią vaistą širdžiai sau prieš nosį
Naujausi tyrimai rodo, kad fizinės veiklos poveikis širdies sveikatai skiriasi nuo to, kur tą krūvį patiriame – buityje, darbe ar sporto klube. Kaip fizinis aktyvumas veikia širdį bei kraujagysles? Kokius svarbiausius kūno rodiklius sekti sportuojant? Kokiu fiziniu aktyvumu užsiimti sergant širdies ligomis?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Maisto skonio pokyčiai: cukrus kaip prieskonis, perdirbtas maistas ir nuskurdęs skonis
Cukrus, kadaise buvęs prabangus prieskonis, tapo kasdienybe, o pramoninis maistas – mūsų skonio norma. Šie pokyčiai formavo ne tik gastronomiją, bet ir gyvenimo būdą bei tai, ką vadiname „skaniu“. Kokią įtaką visa tai turi mūsų kasdieniams pasirinkimams, gyvenimo būdui bei mitybai?Pokalbis su gastronomijos tyrinėtoju, Vilniaus universiteto prof. Rimvydu Laužiku.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Algirdas Kumža atradęs sveikatos šaltinį Rytų išmintyje: netikėjau, kad tai gali padėti
„Rytų praktika veikia tada, kai joje gyveni“, - sako pirmasis kuksando meistras Lietuvoje, Kovo 11-osios akto signataras, buvęs ambasadorius, alpinistas Algirdas Kumža. Kaip ištikusi liga Algirdą atvedė iki Rytų išminties? Kodėl vyruoja susipriešinimas tarp Vakarų ir Rytų medicinos? Ir kaip tūkstančius metų buvusi slapta kuksando praktika gali pakeisti mūsų kasdienybę?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Va
Oda kaip mūsų gyvenimo veidrodis: amžėjimas, odos mikrobiota ir svarbiausios klaidos
Nieko keisto, kad didžiausias organas yra vienas geriausių mūsų gyvenimo būdo veidrodžių. Per gyvenimą žmogus netenka apie 20 kg odos jai vis atsinaujinant, nors su amžiumi, dėl kolageno gamybos, išorinių veiksnių ir ligų ji keičiasi. Šiuolaikinis mokslas vis daugiau kalba apie tai, kaip žarnyno mikrobiota sąveikauja su odoje gyvenančiais mikroorganizmais, o mūsų kasdieninės buities priemones, mai
Sezono pabaiga: kasdieniai įpročiai, pamokos iš šimtamečių ir gyvenimo kokybės paieškos
Paskutiniame sezono epizode laidos kūrėjai apibendrina ne tik aptartas gyvensenos medicinos temas, bet ir atskleidžia asmeninius kasdienius įpročius, išmoktas pamokas iš ilgaamžių bei galimą lietuvių gyvenimo kokybės potencialą. Kieno rankose žmogaus kūno ir emocinė gerovė - mūsų pačių, o gal aplinkos?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Nuo refliukso iki bakterijos, sukeliančios vėžį: ką apie mus sako „degantis“ skrandis?
Skrandžio rūgštingumas, refliuksas, rėmuo ar nemalonus pojūtis virškinimo trakte – tai simptomai, kuriuos jaučia didelė dalis visuomenės. Dažnai šie negalavimai priimami kaip neišvengiama kasdienybės dalis, nors iš tiesų jų visai neprivalome jausti. Be to, vis dažniau kalbama apie helicobacter pylori bakteriją ir jos ryšį su skrandžio vėžiu.Apie tai, kas iš tiesų vyksta mūsų skrandyje, kada verta
Klajoklio nervo stimuliacija: raktas į ramybę ar gražiai supakuota mada?
Visuomenėje vis labiau populiarėja išoriniai, namuose naudojami klajoklio nervo stimuliatoriai – prietaisai, kurie siunčia elektrinius impulsus į klajoklį nervą, siekiant paveikti nervų sistemos veiklą. Gamintojai teigia, kad tokie stimuliatoriai gali padėti mažinti nerimą, stresą, nuovargį bei gerinti miegą. Nors medicinoje klajoklio nervo stimuliacija taikoma jau ne vieną dešimtmetį, daugiausia
Linksmieji gliukozės kalneliai: kodėl mums rūpi gliukozės šuoliai?
Tikri „biohakeriai“ yra pamišę dėl gliukozės ir jos koncentracijos sekimo kraujyje. Nors reguliarūs gliukozės šuoliai kraujyje neišvengiami mums maitinantis, kyla klausimas, ar tikrai suprantame, kodėl ta gliukozė mums rūpi? Kas yra atsparumas insulinui ir kaip tai susiję su mūsų savijauta bei didžiausiomis gyvenimo žudikėmis?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
„Laukiniai vakarai“ maisto papildų pasaulyje: ar tikrai žinome, ką vartojame?
Maisto papildų rinka laikoma viena sparčiausiai besiplečiančių medicinos pasaulyje. JAV ir ES atlikti moksliniai tyrimai rodo, jog maisto papildų sudėtis ne visada atitinka realybę, o tarp gausybės skambių sveikatos šūkių išties lengva pasiklysti. Kaip susigaudyti maisto papildų pasaulyje ir kada iš tiesų tai yra gera pagalba siekiant asmeninės sveikatos.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Vitamino D trūkumas, gamyba odoje ir maisto papildai – ką svarbu žinoti?
Nors mūsų kūnas evoliuciškai prisitaikęs pasigaminti vitaminą D savo odoje, tačiau jau seniai dienos šviesoje praleidžiame gerokai mažiau laiko nei mūsų protėviai, o kur dar visi kiti svarbūs veiksniai, darantys įtaką šios svarbios medžiagos natūraliai gamybai. Kodėl vitamino D stoka siejama su sezonine depresija? Kaip išvengti vitamino D trūkumo ir ką svarbu žinoti apie maisto papildus?Ved. Ignas
Vyrų lytinės sveikatos vingiai – apie ką (ne)bijoma kalbėti urologo kabinete?
„Kas žudo kraujotaką, žudo ir varpą“, – sako urologas Arnas Bakavičius. Kuomet kalbame apie vyrų sveikatą, turbūt galvoje neretai turime lytinę funkciją, tačiau ar iš tiesų nieko nepamirštame?Pokalbis apie libido, erekciją ir testosteroną su urologu dr. Arnu Bakavičiumi. (S)Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.
Neurologė Ryliškienė apie migreną: nėra kitos ligos, kur tiek daug veiktų placebas
Net ir susiruošus būti ilgaamžiu, kenčiant dažnus galvos skausmus gyventi šimtmetį gali būti labai niūru, o tie, kas serga migrena, kaip niekas kitas supranta, koks gyvenimas negražus šių priepuolių metu. Kaip suprasti, kodėl skauda galvą? Kodėl susergama migrena? Ar iš tiesų maistas ir gyvensena gali turėti įtakos dažniems migrenos priepuoliams?Pokalbis su neurologe, Vilniaus universiteto doc. Kr
Žarnyno mikrobiota ir ilgaamžystė: kaip puoselėti žarnyno gyventojus mūsų naudai?
Mažieji gyventojai, įsikūrę mūsų viduje, nuo bakterijų iki grybų, formuoja savijautos ir sveikatos ašį, o mokslas vis daugiau sužino apie preciziškus šių gyventojų vykdomus darbus. Kaip tinkamai puoselėti žarnyno mikrobiotą? Kaip pasirinkti probiotikus ir ilgiau išlaikyti šiuos gyventojus gyvus?Pokalbis su žarnyno mikrobiotos tyrinėtoja, biochemijos mokslų dr. Indre Aleknavičiene.Ved. Ignas Klėjus
Geležies stoka: kokį vaidmenį čia atlieka maistas, varis ir slaptoji skrandžio bakterija?
Apie tai, kaip nesėkmingai sekasi kovoti su geležies stoka, asmeninės tautosakos rinkinį galėtų parašyti tiek gydytojai, tiek įvairius būdus išbandę žmonės. Trumpai tariant, tai aktuali problema, kuri susijusi ne tik su anemija, bet ir plaukų, odos, nagų, ar net psichologinės gerovės problemomis.Į ką verta atkreipti dėmesį dar neturint geležies stokos ir jau su ja gyvenant?Ved. Ignas Klėjus ir Tom
Judėjimo ir nejudėjimo kraštutinumai: kodėl žmogaus kūnas nesukurtas sėdėti?
Gyvendami vis greitesnėje visuomenėje, kurioje sėslumas tapo konstanta, esame aklesni savo kūnui. Kada paskutinį kartą įlipai į medį? O kūnas dar atsimena keisčiausius ir nerangiausius vaikystės judesius?Kineziterapeutė Indrė Kalnutė teigia, jog žmogaus kūnas nėra sukurtas sėdėti. Kodėl?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Pametę galvas dėl svorio: ar jau atradome stebuklingą lieknėjimo piliulę?
Istorijoje buvo visko - nuo narkotinių iki sprogstamų medžiagų, kurias žmonės naudojo norėdami sulieknėti. Ir nors galvojame, jog tai modernių laikų siekis, apie tai rašoma dar romėnų laikų raštuose. Pastaraisiais metais plačiai kalbama naujus svorio kontrolės vaistus – GLP1 agonistus, kurie visų pirma buvo sukurti 2 tipo cukrinio diabeto gydymui. Ar iš tiesų tai ilgai ieškota panacėja?Ved. Ignas
Kasdienis medžiagų kokteilis, kuriame gyvename: ar žinote, ką tepate ant savo odos?
Kosmetika, higienos priemonės ir tualeto gaivikliai - tai tik maža dalis mūsų buities, kurioje kiekvieną dieną susiduriame su didžiuliu cheminių medžiagų kokteiliu. Ką žinome apie šias medžiagas, kurias naudojame savo buityje? Kaip jos veikia mūsų kūną? Ir ar galima viską stebėti?Pokalbis su Kauno technologijos universiteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja, mokslininke Violeta Kaunelien
Beata Nicholson apie 20 metų maisto kultūroje: išbandžiau kone visas madingas dietas
Kaip maistas formuoja gyvenimo kokybę? Ar pasikeitė lietuviškas skonis per pastaruosius dvidešimt metų? Ir kaip maisto kultūra keičia gyvenimą?Pokalbis apie skonio ir sveikatos balansą su televizijos laidų vedėja Beata Nicholson.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Singapūro raktas ilgam gyvenimui – ar iš tiesų galima sukurti ilgaamžių tautą?
Vos per vieną žmonių kartą Singapūro vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 20-čia metų, dėl to šalis visai neseniai gavo garbingą šeštosios mėlynosios zonos titulą pasaulyje, kurioje gyvena neproporcingai daug ilgaamžių. Tad ar iš tiesų įmanoma sukurti ilgaamžių tautą? Kokius metodus taikė Singapūras? Galbūt mums tai gali pavykti ir čia, Lietuvoje?Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Rauginto maisto atgimimas: ar visada tai šventė mūsų žarnynui?
Jau prieš 6 tūkstančius metų žmonės fermentuodami, nieko nenutuokdami apie mikroorganizmus, naudojo jų nepaprastas savybes ypatingam maistui ir gėrimams gaminti. Šiandien raugintus produktus mes siejame su nauda žarnyno mikrobiotai, o maisto rinka siūlo pilnas lentynas fermentuoto maisto - nuo seno gero jogurto ir raugintų agurkų iki kimči bei kambučos gėrimo. Ar iš tiesų visas fermentuotas maista
Riebalai, riebalai, visur riebalai – kas tikra šventė kūnui, o kas žalinga iliuzija?
Praėjusio amžiaus pabaigoje pagimdyta baimė riebalams vis dar gyva. Tačiau mokslininkai pripažįsta, jog problema ne pats riebalas, o jo šaltinis. Neatsiejamas riebalų pasaulis, be kurio mūsų kūnas neišgyventų, vis dar kelia daug diskusijų. Kas yra blogieji ir gerieji riebalai? Kaip susigaudyti pasaulio virtuvę keičiančiuose aliejuose? Ir kokią įtaką riebalų pasirinkimas turi mūsų kūno sveikatai?Ve
Profesorius Saulius Geniušas: mes vis dar neturime atsakymo, kas yra skausmas
„Skausmas yra dovana, kurios niekas nenori“, - sako Honkongo kiniškojo universiteto profesorius Saulius Geniušas. Ne vienerius metus tyrinėdamas skausmo fenomeną, filosofas pripažįsta, jog šiuolaikinėje medicinoje dominuoja požiūris, kad skausmą galima pašalinti iš gyvenimo.Ar tikrai skausmas yra tik biologinis reiškinys? Kaip paaiškinti skausmą nesant ligos? Ką mums atskleidžia išskirtinai reti a
2 kg mikrobiotos mūsų viduje: kaip maitintis, kad žarnyno bakterijos klestėtų?
Iki 2 kilogramų svorio - tiek gali sverti žmogaus mikrobiota, žarnyne gyvenančių mikroorganizmų visuma. Šiuolaikinė medicina vis daugiau dėmesio skiria žarnyne įsikūrusiems gyventojams. Nors mokslininkai ginčijasi, bet bakterijų čia gali būti tiek pat, o kartais net ir daugiau, nei žmogus turi kūno ląstelių. Čia gyvenantys mikroorganizmai ne tik padeda virškinti maistą, bet ir lemia mūsų imuninės
Omega-3 revoliucija ir gerieji riebalai ant tavo stalo – ar tai kelias į ilgesnį gyvenimą?
Du danų mokslininkai beveik prieš 50 metų pastebėjo, jog Grenlandijos eskimai miokardo infarktu serga gerokai rečiau nei Europos gyventojai. Pasirodo, kad čia svarbų vaidmenį atliko omega-3 riebalų rūgštys. Valgydami kone viską, ką įmanoma pagauti jūroje, gauti pakankamą kiekį gerųjų riebalų nebuvo labai sudėtinga. Tačiau šiandien aišku, kad net ir kibirais vartoti šių riebalų neužtenka, - taip ti
Gyvensenos mediciną studijuojanti gydytoja: sveikas maistas nebūtinai turi būti brangus
„Sveikas maistas nebūtinai turi būti brangus“, - apie gyvensenos keitimą gydant lėtines ligas pasakoja Simona Neliubšienė. Būdama šeimos gydytoja, Simona nusprendė pradėti studijuoti gyvensenos mediciną, dar vienas studijas šalia ilgamečių mediko mokslų. Pasak jos, sprendimas paprastas: konsultuojant pacientus neatrodė logiška skirti vaistus dėl pasekmės, neišsprendus priežasties.Kaip gyvensenos m
Linksmieji hormonų kalneliai: ar hormonai valdo mus, ar mes juos?
„Iš kraujo tyrimų galiu pasakyti, ką žmonės valgo“, – juokiasi endokrinologė Ieva Auglytė. Gydytoja pripažįsta, jog neretai pasitaiko, jog žmonės atlieka savo hormonų tyrimus neturėdami jokių nusiskundimų, o tai, jos nuomone, prilygsta adatos ieškojimui šieno kupetoje.Kokie esminiai hormonai lemia mūsų bendrą savijautą ir elgesį? Kaip tinkamai juos testuoti, ar galime juos kontroliuoti? Ir kaip pa
Neurologas Jokūbas Fišas: galima sirgti, bet nereikia jaustis ligoniu
Ar galite įsivaizduoti, kaip smegenyse nyksta prisiminimai, kol pamažu nebepažįsti pats savęs? Nors demencijas išskirtinai tapatiname su vyresniu amžiumi, daugelis mokslininkų pripažįsta, jog apie tai pradėti galvoti turime gerokai anksčiau. Siekiant ilgaamžiškumo susimąstymas „o gal ir aš sirgsiu Alzheimeriu?“ yra neišvengiamas.Nors šiuolaikinis mokslas dar nėra suradęs būdų, kaip išgydyti Alzhei
Prieinami būdai gyventi ilgiau, arba kaip nesusirgti cukriniu diabetu?
Per pastaruosius kelis dešimtmečius žmogaus gyvenimo būdas pasikeitė, tapome mažiau judantys, o beveik neriboto maisto kiekio toli ieškoti nereikia - jis čia pat šaldytuve. Nesame prisitaikę prie taip staigiai pasikeitusio gyvenimo, o tai lemia šiuolaikinės epidemijos, 2 tipo cukrinio diabeto plitimą. Prieš kelis šimtus metų ja sirgdavo tik aukštuomenė – šiandien ši valdovų liga prieinama kiekvien
Mokslininkė apie situacijas, kai placebas gydo: tai rodo, kiek daug sugeba mūsų psichika
Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas yra sakęs, jog dažnas kartojimas yra patikimas būdas priversti žmones patikėti melu, nes pažįstamus dalykus nėra lengva atskirti nuo tikros tiesos.Kaip veikia placebas? Kokie sveikatinimosi būdai yra tiesiog tvirtas mūsų įsitikinimas? Ar placebo efektas gali būti naudojamas gydymui?Pokalbis su medicinos psichologe Laura Šalčiūnaite-Nikonove ir farmako
18 metų priklausomybes gydantis psichiatras: mums evoliuciškai užkoduota siekti malonumo
„Ir kai kurie gyvūnai gamtoje svaiginasi“, – sako psichiatras Mindaugas Jasulaitis, o tai, pasak gydytojo, atspindi gilesnes problemos šaknis. Ne vienus metus besigilinantis į alkoholio ir kitų svaigalų priklausomybes, psichiatras pasakoja, jog gydymas susijęs ne su stebuklingomis tabletėmis, bet su paties žmogaus elgesio keitimu, o tai ne ką mažiau sudėtinga, nei išmokti naują užsienio kalbą.Kaip
101-erių gydytojas Aleksas Petrauskas: nesilaikau jokios dietos, prisilaikau kūno svorio
„Sulaukti šimtmečio sunku dėl pasikeitusio gyvenimo tempo“, - sako 101-erių metų Aleksas Petrauskas. Tyrimai rodo, kad šimtamečiai miršta daugiausiai nuo tų pačių veiksnių kaip ir jaunesni, tačiau tomis pačiomis ligomis jie suserga net keliais dešimtmečiai vėliau. Kas tai lemia? Gyvenimo loterijoje iš tėvų paveldėti puiki genetinė informacija, gyvenimo būdas, o gal ilgaamžiškumo genai?Apie šimtame
Medicinos antropologė Daiva Bartušienė: o kas, jeigu ilgas gyvenimas nėra žmogaus tikslas?
Kas atsakingas už mūsų sveikatą? Kodėl kartais jos likimą atiduodame vaistams, technologijoms ir medikams, patys neprisiimdami atsakomybės už savo kūną? O kas, jeigu iš tiesų ilgas gyvenimas nėra žmogaus tikslas?Atsakomybės už savo sveikatą ir kartais keisto žmonių elgesio analizė kartu su Vytauto Didžiojo universiteto medicinos antropologe dr. Daiva Bartušiene.Ved. Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas
Gydytojas Gintautas Narmontas: nepasitenkinamas savo išvaizda tampa statistine norma
Noras būti ilgaamžiu gali būti labai stiprus, jog visai to nepastebėdami savo gyvenimo būdą galime paversti nuolatine asmenine kontrole. Dar daugiau - kompulsyvus elgesys, nerimas ir nepasitenkinimas rezultatais gali tapti sutrikimu, paveikiančiu tiek gyvenimo kokybę, tiek ir jo trukmę. Juk ant sveiko kaulo nededame gipso, tad ir metaboliškai sveikam žmogui radikalios dietos gali būti žalingos.Kod
Kiek suaugusiojo sveikatos sėkmės lemia vaikystės pasirinkimai?
Kaip dažnai susimąstote, jog vienas ar kitas vaikystės įprotis nulėmė tai, kaip jaučiatės šiandien? O jei žinotumėte, kad tie romantizuojami pašėlusios paauglystės įpročiai paveikė jūsų gyvenimo trukmę? Vaikystės pasirinkimai ir jų įtaka suaugusiojo sveikatos sėkmei neretai tampa pamirštami, todėl norisi į ją pažvelgti iš arčiau.Vaikystės elgesio poveikio sveikatai analizė su LSMU mokslininku prof
Cukrus, cukrus, visur cukrus – kaip atskirti geruosius ir bloguosius angliavandenius?
Šiuolaikinė ir moderni žmogaus mityba tapo sunkiai atsiejama nuo saldaus skonio, o evoliucijos šalininkai drąsiai teigia, jog be angliavandenių vaidmens neturėtume tokių dantų, ūgio ar smegenų.Tačiau lėtai tūkstančius metų besikeitusiam kūnui esant neprisitaikius prie šiuolaikinio Homo sapiens gyvenimo būdo, įsivyravusio vos per paskutinį šimtmetį, galime tapti neracionaliai vartojamų angliavanden
Ilgaamžiškumo fenomenas Loma Lindos mieste – koks maistas ilgaamžių lėkštėse?
Čia 10 metų buvo uždrausta įsikurti naujiems greito maisto restoranams, čia žmonės gyvena dešimtmečiu ilgiau nei likusioje šalies dalyje, čia parduotuvėse sudėtinga rasti mėsos gaminių. Tai Loma Lindos miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose.Viena iš mėlynųjų zonų pasaulyje, kurioje ilgaamžiškumas siejamas su čia gyvenančių adventistų religinės bendruomenės gyvenimo būdu.Bet ar iš tiesų viskas susi
Neišspręsti ginčai dėl cholesterolio – tylusis žudikas ar nepagrįsta baimė?
„Kol nesuvaldysime širdies ligų, tol apie ilgaamžiškumą galime negalvoti“, - teigia kardiologas Raimondas Kubilius. Ne veltui dar prieš keturis šimtus metų britų gydytojas Tomas Sydenhamas yra pasakęs, jog žmogus senas tiek, kiek senos jo kraujagyslės. Mintis tokia taikli, jog žmonija, turėdama kaip niekad daug žinių apie širdį ir kraujagysles, vis dar miršta nuo šių ligų.Kaip paveikti savo krauja
Pertekliaus pasaulis ir tuščias maistingumas – ar tikrai verta skaičiuoti kalorijas?
Kai kurie gyvensenos ekspertai šiuolaikinį pasaulį vadina pertekliaus era - maisto turime daugiau nei bet kada. Nors maistas jau seniai nėra tik energijos šaltinis, neretai į jis tokiu tampa, kai maistingumo į kasdieninę lėkštę įdedame nedaug.Kaip keitėsi požiūris į maistą ir jame slypinčias veikliąsias savybes? Ar iš tiesų verta skaičiuoti kalorijas? Kodėl viršsvoris užima svarbią, bet vis dėlto
Šimtamečių sala – ko galime išmokti iš japoniško ilgaamžiškumo?
Okinavos sala Japonijoje yra viena tų vietų pasaulyje, kurioje žmonės gyvena ilgiausiai. Šia vieta žavisi ne tik turistai, bet ir sveikatos ekspertai. Kodėl turėdama mažiau gyventojų už Lietuvą, tokiame krašte gyvena net penkis kartus daugiau šimtamečių? Kokia gyvenimo filosofija ir gyvenimo būdas lemia šią ilgaamžystę? Ką mes, lietuviai, galėtume pritaikyti savo kasdienybėje?Japoniškos ilgaamžyst
