Draugystė veža
Tai laida apie ribų plėtimą, svajonių siekimą ir jų išsipildymą. Laida žmonėms, nesusidūrusiems su negalia, parodanti, kad kiekvienas turime svajones ir galime jas išpildyti, net jeigu iš pirmo žvilgsnio tai atrodytų neįmanoma. Laidoje susitiks ir savo asmenine patirtimi bei išgyvenimais dalinsis fizinius ir emocinius sunkumus patyrę ar įgiję, su jais susigyvenę ir drąsiai gyvenantys, svajonių išsipildymo siekiantys ir savo pavyzdžiu motyvuojantys aplinkinius pašnekovai su negalia. Taip pat - asmeninį augimą, požiūrio pasikeitimą išgyvenantys bei stereotipus laužantys ir socialinės atskirties mažinimo srityje veikiantys pašnekovai.
Epizodai
Mokytojas visą dieną mato kitus. Kas pamato jį?
Mokytoja Monika Lilija Marmė pasakoja, kaip klasėje iš pirmo žvilgsnio neklusnus ar išsiblaškęs vaikas kartais tiesiog klausosi kitaip. O jos vyras Marius, klausydamasis žmonos pasakojimų apie mokinius, pradėjo atpažinti savo paties vaikystės patirtis.Apie vaikus, kuriuos pernelyg greitai pavadiname tinginiais ar nedrausmingais. Apie atpažinimą, kuris gali pakeisti požiūrį į save ir kitus. Ir apie
Socialinis darbas: mitai, kuriuos laikas pamiršti
Socialinis darbuotojas – žmogus, kuris dalina pašalpas? Tvarko dokumentus? Ateina į šeimą, kai jau viskas blogai? O gal turi išgelbėti žmogų nuo jo paties gyvenimo? Socialinis darbas apipintas daugybe mitų. Bet tikrasis jo veidas atsiskleidžia ne stereotipuose, o susitikus su žmogumi.Laidoje – trys jaunos socialinio darbo specialistės: Marija Bočiarovaitė – VU socialinio darbo magistrė, studijas b
Kai pagalbos sistemos nesusikalba, ar inovacijos gali jas sujungti?
Kai medicina nežino, ką gali pasiūlyti švietimas, švietimas – kokios pagalbos reikia iš medikų, o socialinės paslaugos veikia tarsi atskirame pasaulyje, žmogui tenka pačiam sujungti tai, kas turėtų veikti kartu.Ypač sudėtingas šis kelias šeimoms, auginančioms retomis ligomis sergančius vaikus. Diagnozė gali paaiškinti vaiko būklę, tačiau ne visada atsako į svarbiausią klausimą – ką šeimai daryti t
Ar esame atviri demencijai?
Jeigu vieną dieną artimas žmogus jūsų nebeatpažintų? Ar jūs žinotumėte, kaip su juo būti?Demencija į šeimą ateina ne viena. Ji keičia santykius, kasdienybę, vaidmenis ir tai, kaip žiūrime į žmogų, kurio pasaulis pamažu keičiasi. Kartais kartu su diagnoze atsiranda ir baimė, nežinojimas, atsitraukimas.Laidoje kalbamės apie šeimos patirtį, santykį su demencija, pokalbius su vaikais, kultūros ir muzi
Ar mokykla supranta vaiką?
Diktante iš trisdešimties žodžių – daugiau nei dvidešimt klaidų. Už diktantą – dvejetas, o už pasakojimą prieš klasę – dešimtukas.Ilgą laiką Kristijonas Vasiliauskas manė, kad yra tiesiog negabus ir tingus. Tik būdamas 28-erių sužinojo, kad turi disleksiją ir disgrafiją, o vėliau jo istorijoje atsirado ir ADHD. Šiandien jis pats kuria vaikams mokymosi erdves.Laidoje Kristijonas atvirai pasakoja ap
Vasar su savimi. Kaip užauginti čempiones?
Kai Viktorijai ir Kotrynai Žižmaraitėms buvo diagnozuotas cerebrinis paralyžius, jų šeima turėjo iš naujo atrasti, ką reiškia auginti vaikus, kurių kelias bus kitoks. Šiandien merginos – sportininkės, tarptautinių varžybų prizininkės, siekiančios naujų pergalių. Tačiau jų istorija – ne tik apie medalius.Ji apie mamą Laurą, kuri pasirinko dukras auginti ne baimei ir priklausomybei, o savarankiškam
Vasara su savimi. Kiek kainuoja būti „visai normaliu“?
Ką reiškia kasdien būti savo paties detektyvu? Nuolat stebėti save, aiškintis savo reakcijas, bandyti suprasti, kur baigiasi tavo tikrieji poreikiai, o kur prasideda noras atitikti kitų – ir savo paties – lūkesčius.Laura apie tai, kad yra autistiška, sužinojo jau suaugusi. Šiandien ji atvirai pasakoja apie prisitaikymo kainą, kasdienį nuovargį ir kelią į savęs pažinimą. „Aš nenoriu savęs kankinti,
Vasara su savimi. Ar įmanoma perrašyti savo istoriją?
Kartais didžiausios mūsų kliūtys slypi ne dabartyje, o istorijose, kurias apie save nešiojamės daugybę metų. „Nesu pakankamas“, „turiu slėpti dalį savęs“, „turiu įrodyti savo vertę“ – iš kur atsiranda šie vidiniai balsai ir ar įmanoma juos pakeisti?Šioje laidoje kalbamės su hipnoterapeute Laura Steponavičiūte ir laidos „Draugystė veža“ garso režisiere Egle Jarmolavičiūte.Eglė atvirai dalijasi savo
Vasara su savimi. Kai kūnas pradeda kalbėti
„Ne aš jiems padėjau. Jie man padėjo“, – šią mintį Ieva Kvaselytė suprato tada, kai Norvegijoje pradėjo dirbti žmonių su negalia asmenine asistente. Tada ji pirmą kartą iš arti susitiko su žmonėmis, kurių gyvenimai pakeitė jos pačios požiūrį į judesį, kūną ir įtrauktį.Šiandien Ieva – įtraukiojo šokio praktikė, asociacijos „Įtraukties akademija“ įkūrėja. Jos kelias vedė į Kosta Riką, Madeirą, Švedi
Kaukė mirė. Labas, aš Gabija
Gabija beveik 33 metus gyveno su jausmu, kad kažkas jai ne taip. Ji – dviejų mergaičių mama, kūrė šeimą, dirbo, siekė savo tikslų, tačiau viduje nuolat jautė įtampą, nuovargį ir nesupratimą. Kai gyvenimas tapo nepakeliamas, prasidėjo atsakymų paieškos kelias, kuris galiausiai atvedė prie dviejų diagnozių – ADHD ir autizmo spektro sutrikimo.Laidoje Gabija pasakoja apie gyvenimą iki diagnozės – apie
Silpnaregio fotografo paroda „Vidinis gylis“: kodėl portretuose užmerktos akys?
Kaip žmogus, pasaulį matantis kitaip, atranda fotografiją – meną, kuris daugeliui neatsiejamas nuo regėjimo? Ką reiškia kurti portretą, kai svarbiausia tampa ne tai, ką matai akimis, o gebėjimas pajausti žmogų ir užmegzti su juo ryšį?Laidoje kalbamės su fotografu Simonu Kriaučiūnu, kurio fotografijų paroda „Vidinis gylis“ kviečia pažvelgti giliau nei pirmas žvilgsnis. Kodėl jos herojai fotografuoj
Vasara su savimi. Nesuprantame. Vertiname. Skauda. Sustokime!
Kartais užtenka vieno žvilgsnio ar vienos situacijos, kad susidarytume nuomonę apie žmogų. Matome elgesį, girdime žodžius, stebime reakcijas. Tačiau labai dažnai nematome to, kas slypi po jais.Šioje laidoje kalbamės su Laura Kazlauskaite – mama ir sveikatos psichologijos magistrante. Jos kelias į psichologiją prasidėjo ne nuo profesinio pasirinkimo, o nuo asmeninės patirties – noro suprasti savo s
Kovoje su savimi nėra nugalėtojų
Prieš dešimt metų atrodė, kad jos gyvenime nieko netrūksta – sėkminga karjera, geras atlyginimas, santykiai. Tik vieno žmogaus jame nebuvo – jos pačios.Kaip nutinka, kad išmokstame pasirūpinti visais, tik ne savimi? Kodėl net asmeninis augimas kartais tampa dar vienu būdu save spausti? Ir kaip iš nuolatinės kovos su savimi pereiti į draugystę su savimi?Šioje „Draugystė veža“ vasaros ciklo „Vasara
Vasara su savimi: kai vaikas išveda į kelią
Ar svarbiausios mūsų kelionės prasideda oro uoste? O gal tada, kai gyvenimas netikėtai pakviečia eiti visai kitu keliu?Šįkart laidoje kalbamės su egzistencinės krypties psichoterapeute Gabija Petroniene apie keliones, kurios keičia ne tik maršrutus, bet ir žmogų. Apie sūnų Pijų, kuris visą šeimą išvedė iš komforto zonos, apie besąlygišką meilę, kuri moko atsisakyti noro pasirodyti geresniems, ir a
Vasara su savimi. Laiškai žirgui, kurių neparašome žmogui
„Vaikai tinkamai elgiasi, kai jie gerai jaučiasi.“ Ši vaikų ir paauglių psichiatrės, žirgų terapijos specialistės Viktorijos Palubeckienės mintis tampa raktu į visą pokalbį. Juk už vaiko elgesio dažnai slypi tai, ko jis dar nemoka arba nedrįsta pasakyti žodžiais.Kodėl kartais lengviau parašyti laišką žirgui, nei pasikalbėti su žmogumi? Ką vaikai patiki tuose laiškuose? Ir ko jie gali išmokyti mus,
Ar pirmokui svarbiau išmokti skaityti, ar išmokti nebijoti?
Laidoje kalbame apie tai, kas iš tiesų svarbiausia autistiškam vaikui ruošiantis mokyklai. Apie pokyčius, nerimą, pirmuosius žingsnius naujoje aplinkoje ir tai, kodėl pasiruošimas pirmai klasei prasideda gerokai anksčiau nei rugsėjo pirmoji. Kas padeda vaikui jaustis saugiau? Kaip kurti aiškumą ir nuspėjamumą? Ir kodėl šiam pokyčiui turi ruoštis ne tik vaikas bei jo šeima, bet ir mokykla?Pokalbyje
Paralimpinės pamokos: daugiau nei sportas
Sajus svajojo būti karatistu. Ir nors juda neįgaliojo vežimėliu, jo svajonė nesibaigė ten, kur daugelis būtų nubrėžę ribą.Šioje laidoje kalbame apie vaikų su negalia fizinį aktyvumą, sportą ir teisę dalyvauti. Kodėl judėjimas vaikui reiškia kur kas daugiau nei fizinę sveikatą? Kodėl svarbu ne atleisti nuo veiklų, o ieškoti būdų įtraukti? Ir ką praranda vaikas, kai lieka stebėtoju, o ne dalyviu?Sav
Tėvo istorija: tarp nuolatinio streso ir tėvo meilės
Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.Žmogų, įpratusį reaguoti į krizes, priimti sprendimus, saugoti kitus. Tačiau sunkiausia jo gyvenimo situacija laukė ne tarnyboje, o namuose. Egidijaus Maniko sūn
Kieno planuose esi tu? Baimė, pasirengimas ir žmogus šalia
Lietuvoje jau nuskambėjo pirmasis realus oro pavojus dėl įskridusio drono. Ir daugelis po jo uždavė sau klausimą – ar žinotume, ką ir kaip daryti? O kaip tokiose situacijose jaučiasi žmonės su negalia? Laidoje kalbamės apie pasirengimą, informacijos prieinamumą, bendruomeniškumą, emocinį saugumą ir tai, ką galime padaryti kiekvienas.„Ukrainiečių patirtis liudija: nesitikėkime, kad ekstremalioje si
Niekada nesakykite sergančiam žmogui „viskas bus gerai“
„Gal jau laikas mums ne tik dalyvauti įvairiuose lyderių seminaruose ir mokytis vadovauti minioms, tačiau pradėti mokytis to, kas padėtų pažinti ir suprasti tuos žmones, kurie sudaro tą minią“, - laidoje sako prodiuseris Artūras Povilaitis, jau daugiau nei septynerius metus dirbantis kartu su „Feniksų“ bendruomene, organizuojantis renginius ir seminarus žmonėms su išsėtine skleroze, kuriantis ir į
Kęstutis Kaupas: „Anksčiau sau neleisdavau jokio jautrumo“
„Ne visi papuola į kalėjimus, ne visi tampa narkomanais, bet tikrai nemaža dalis jų kaunasi su savo vidiniais demonais, kurie lieka nepastebėti“, - taip apie užspaustas emocijas, sąmoningai ar ne slepiamą neuroskirtingumą turinčius vyrus sako Kęstutis Kaupas – festivalio „Debesų pieva“ organizatorius, dirbantis saugumo vadovu naftos platformose Norvegijoje, savanoriaujantis kalėjimuose ir atvirai
„Viskas prasidėjo nuo nemigos“: Vesta pasidalijo pogimdyminės depresijos patirtimi
„Viskas prasidėjo nuo nemigos. Pradžioje nelabai kreipiau dėmesį į tai. Grįžus namo, situacija blogėjo, viskas baigėsi visišku išsekimu, apatija, nerimu, pykčiu, nebežinojimu kur dėtis. Pripažinti, kad reikalinga specialistų pagalba, nebuvo lengva“, - pasakoja Vesta apie išgyventą pogimdyminę depresiją.Motinystė dažnai matoma kaip natūraliai džiaugsminga ir pilna prasmės patirtis. Tačiau realybėje
Apie motinystę, netelpančią į jokius standartus
Yra motinystė, kuri telpa į atvirukus… Ir yra motinystė, kuri prasideda nuo skambučių iš mokyklos. Kartais – iš ligoninės. O kartais – net iš policijos. Šioje laidoje, skirtoje Motinos dienai, kalbamės apie šeimą, kur ADHD yra kasdienybė visiems. Apie vaikus, kurie atrodo labai skirtingai – vienas tylus, kitas intensyvus, trečias – irgi įdomus. Ir apie mamą, kuri sako: „Aš nustojau slopinti jausmu
Toma Razmislavičiūtė: „Kaip man susigrąžinti savo karūną?“
„Kaip man susigrąžinti savo karūną? – toks klausimas man kilo, kai vienoje iš tūkstančio situacijų norėjau pasirodyti gera mama, o dėl Adomo ypatumų, nepavyko“, - sako aktorė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką sūnų, kuriam jau prasidėjo ankstyvoji paauglystė.Artėjant Motinos dienai ir dar gyvenant autizmo pažinimo mėnesio ritmu, laidoje kalbame apie tai, kad esmė yra ne viską padaryti teis
Vienos istorijos galia: kaip knygos keičia mūsų požiūrį
Kartais vienas pasakojimas gali pakeisti daugiau nei ilgi paaiškinimai. Kaip knygos padeda suprasti tai, ko patys nesame patyrę? Kur jos padeda, o kur jų nebeužtenka? Ar knygos gali būti pirmas saugus būdas susitikti su kitoniškumu?Šioje laidoje dalyvauja vertėja Aigustė Vykantė Bartkutė, auginanti keturis vaikus, iš kurių dvi dukros – neuroskirtingos, ir Lietuvos įtraukties švietime centro Autizm
Bipolinis sutrikimas: kas atsiveria už diagnozės?
Prieš ketverius metus Irmos gyvenime pasireiškė bipolinis afektinis sutrikimas. Mergina pasakoja, ką jai teko išgyventi: „Man pasireiškė psichozės epizodai, mūsų buvo dvi – aš dabar ir aš maža mergaitė“.Laidoje dalyvaujanti klaipėdietė menininkė ir bendruomenės „SocialTabūnas“ įkūrėja Irma Bušmaitė kalba apie gyvenimą su bipoliniu sutrikimu, drąsą gyventi autentiškai, kūrybą kaip gijimo kelią ir į
Barbių kolekcionierė Rūta: „Jei egzistuoji lėlių pasaulyje, reiškia - tu esi“
Įsivaizduokite namus, kuriuose gyvena keli šimtai Barbės lėlių. Skirtingi veidai, skirtingi stiliai, skirtingos istorijos. Vilnietė Rūta – Barbių kolekcininkė. Bet ši kolekcija – ne tik apie žaislus. Tai pasaulis, kuris turi savo tvarką, savo logiką, savo prasmę. Rūta Voitechavičiūtė laidoje sako: „Niekada nesupratau, kodėl žmonės susikuria taisykles, kurių patys nesilaiko. Nuo pat vaikystės jauči
Kunigas Gabrielius Satkauskas: „Būkime Velykų žmonėmis“
Ar kiekvienas žmogus gyvenime išgyvena savo Velykas? Tą momentą, kai po tamsos ateina šviesa? Laidoje – atviras pokalbis apie laukimą, viltį ir antrą šansą. Savo istorija dalijasi Dorota, kuriai buvo transplantuotas inkstas. O Santaros klinikų kapelionas kunigas Gabrielius Satkauskas pasakoja, ką mato žmonių širdyse sunkiausiomis jų gyvenimo akimirkomis.Dorota pasakoja, kad nėra paprasta priimti t
Skirtingos kojinės – vienas pasaulis
Kovo 21-ąją pasaulis mini Pasaulinę dauno sindromo dieną. Tai diena, skirta ne tik kalbėti apie sindromą, bet ir apie žmones – jų gyvenimus, svajones, darbus ir draugystes. Šioje laidoje – žmonės, kurie kiekvieną dieną primena, kad gyvenimo džiaugsmas dažnai slypi paprastuose dalykuose.Laidoje dalyvauja Dominykas Damkauskas. Jam 34-eri. Tikras vilnietis. Didelis Vilniaus „Ryto“ fanas. Ir jau septy
Jei sistema neveikia sunkiausiems – ar ji iš tiesų veikia?
Laidoje kalbamės apie gyvenimą bendruomenėje ir apie tai, kas dažnai lieka už ribų. Išgirsime trijų mamų ir organizacijų vadovių balsus: kai paslaugos tinka tik „lengvesniems atvejams“, sunkiausi lieka pamiršti, o šeimoms ateitis neaiški. „Deinstitucionalizacija turi būti tikra ir visapusiška – kad gyvenimas bendruomenėje būtų pasirinkimas visiems, įskaitant ir tuos, kuriems reikia intensyvios pag
Projektas „Mes taip nesitarėm“ tapo istoriniu
Įsivaizduokite muziką, kurios negirdite. Muziką, kuri gimsta iš ritmo kūne, iš judesio, iš vaizdo, iš jausmo. Ši laida – apie kūrybą, kuri sujungė kurčiuosius ir girdinčiuosius. Projektas „Mes taip nesitarėm“ tapo istoriniu – pirmą kartą Lietuvoje kurčiųjų bendruomenės nariai tapo oficialiais muzikos kūrinių autoriais.Laidoje dalyvauja projekto „Mes taip nesitarėm“ meno vadovas ir projekto iniciat
Dvipusiai žmonės
Kova tarp ADHD ir autizmo, kai viena smegenų pusė rėkia „varom!“, kita šaukia „Nejudėk!“. Viena trokšta naujovių, kita prisiriša prie rutinų – Sandros Merulos kasdienybė. Dar, kad „mažai nebūtų“, Sandros gyvenime susipina 1 tipo narkolepsija su katapleksija. Laidoje - pokalbis apie kasdienybę, kurioje reikia nuolat derintis prie savo kūno, savo tempo. Apie šią patirtį Sandra parašė knygą „ADHD ir
Tureto sindromas – kas tai?
Šioje laidoje veža kalbamės apie tai, kas dažnai matoma, tačiau vis dar nesuprantama. Apie garsus ir judesius, kurių neįmanoma tiesiog sulaikyti. Apie gyvenimą, kuriame kartais labiau skauda ne simptomai, o žmonių reakcijos. Apie Tureto sindromą ir gyvenimą su juo papasakoja Brigita Baužaitė, VšĮ „Nesislėpk“ vadovė, ir Paulina Danilevičiūtė, turinti Tureto sindromą.Abi merginos atvirai dalijasi sa
Valentino dieną – apie meilę be širdelių, tačiau su tikru buvimu
Nė keturiasdešimties metų neturinčios Anos gyvenimo istorijoje jau buvo: įgimta širdies liga, vaikystė ligoninėse, keturios širdies operacijos, vaikelio ir brolio netektys, laikas, kai teko ne tik gedėti, tačiau ir pačiai stengtis tiesiog išgyventi, kai dėl užspausto nervo galvoje prasidėjo paralyžius.Ana laidoje sako: „Kai pas mane į ligoninę ateidavo mokytoja ir verkdavo, aš nesuprasdavau, kodėl
Kai pasaulis kalba kita kalba
Kartais gyvenime ilgai turime jausmą, kad mums kažkas ne taip. Stengiamės labiau, prisitaikome tyliau, pavargstame greičiau – ir vis tiek atrodo, kad pasaulis veikia pagal kitokias taisykles.„Atrodo, gyveni gyvenimą ir visą laiką jautiesi, kad kažkas tau negerai. Kai gauni diagnozę, supranti, kad nesi brokuotas ar „klaida“, tiesiog tavo smegenys veikia kitaip“, - sako Elita. „Sunkiausia buvo supra
Ar tu šiandien gyvas?
Ar žinai, kad žmogus gyvas, kol jaučia, kol leidžia sau klysti, būti pažeidžiamas, kol santykyje – su savimi ir kitu? Klausimas – ar tu šiandien gyvas?„Stovėjau kaip ta mergaitė kaimo šokiuose, o staiga atsiradau mėsos parduotuvėje, kur svarbu ūgis ir svoris. Ir jei man gali pasiūlyti tik lubrikantus, tai gal aš pasirūpinsiu pati“, – apie patirtis pažinčių programėlėje „Tinderis“ pasakoja dramos t
„Keiskime tai, ką galime pakeisti“, – kviečia vertėjas Matas Geležauskas
„Aš moku gražiai pakalbėti. Dažnai žmonėms atrodo, kad man viskas visada labai gerai, tačiau, kai jie mane pažįsta geriau, sužino, kad būna tokių momentų, kai mano kūnas mane erzina“, - sako Matas Geležauskas – vertėjas, mokytojas, nuo vaikystės turintis cerebrinį paralyžių, ir paprašo pokalbio metu kuo mažiau kalbėti apie negalią.Matas skaityti išmoko būdamas ketverių metų ir, suprasdamas, kad ji
Gal einam kavos, kolega?
Jau šią savaitę knygų prekybos vietas pasiekė Barboros Suisse knyga „Kolegos. Kaip bendradarbiams ir vadovams būti draugiškiems negaliai“. Knygoje – dvidešimt žmonių su negalia gyvenimo ir profesinės istorijos. Tarp jų - ir tų žmonių, kuriems įdarbinimo tarpininkai SOPA padėjo rasti savo vietą darbo pasaulyje. Šioje laidoje – pokalbis apie darbą, kolegas ir supratimą. Laidoje dalyvauja Barbora Sui
Kai laikas skaičiuojamas sekundėmis, o sprendimas – vienas
Gydytoja anesteziologė reanimatologė, pirmosios pagalbos instruktorė Jekaterina Romanovienė sako: „Pirmosios pagalbos kursai – pirmiausia tam, kad prireikus, galėtume padėti savo artimajam“.„Matėsi, kad praeiviai šalinasi tos vietos, kur gulėjo žmogus, kuriam reikėjo pagalbos. Kai jau jį gaivinau, tik viena moteris iš tolo paklausė manęs, ar gali man kuo nors padėti“, – pasakoja Vygis Radžiukynas,
Kai gyvenimas pasikeičia vienu sakiniu
„Tavo asmeninis gyvenimas nuo šiol baigėsi“, – kartu su žinia apie sūnaus diagnozę išgirdo tinklaraštininkė Ilona Plavska, į ką ji visiems atsako kuriamu projektu „Autizmas – ne nuosprendis“. Laidoje moteris prisipažįsta: nors ir labai norisi kurti pozityvų turinį, pačiai susitaikyti su situacija prireikė pusantrų metų, o kiekviena diena yra tarsi mokykla, kurioje ji mokosi kartu su savo sūnumi ir
„Pasaulis nėra mums skolingas“, – keisti mąstymą ir dėkoti kviečia psichologė Grudienė
„Smegenys, kaip ir raumuo, ką treniruoji, tą ir turi. Jei mums pavyksta nulaužti „išgyvenimo režimą“, mes stipriname save“, – pasakoja laidos viešnia psichologė, vadybos konsultantė Solveiga Grudienė. Dėkingumas yra galinga emocija, galinti padidinti laimės jausmą, o taip pat pagelbėti sunkiais gyvenimo momentais.Kodėl ir kaip į mūsų gyvenimus ateina dėkingumas būtent tuomet, kai išgyvename sudėti
„Geriausia daugyba yra dalyba“, – sako 77- erių Aldona
Šventės neretai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir nerimą. Ir vienišumas švenčių metu gali sukelti stipresnius jausmus. Kaip sušvelninti šį jausmą, padėti sau ir kitiems ne tik švenčių metu, laidoje pasakoja Aldona Katilienė ir Laura Balčiūtė – projektų 60+ autorė ir senjorų draugė.„Aš gyvenimą švenčiu, nebūnu viena, einu į žmones ir būnu su žmonėmis, gyvenu savo gyvenimą”, – pasakoja 77-erių Aldona,
Ar savižudybė gali būti paveldima?
„Man išgyventi labiausiai padėjo skaudžios patirties įprasminimas, bendruomenės, kurioje jaučiuosi saugiai, radimas“, - sako Viktorija Andreikėnaitė – SafeTalk ir A-SIST mokymų lektorė, „Žvelk giliau“ projekto ambasadorių koordinatorė, daugiau nei prieš dvidešimt metų išgyvenusi tėčio savižudybę.„Labai svarbu, kad kiekvienas žmogus pastebėtų galimos savižudybės artėjimo ženklus“, - laidoje pasakoj
Vaikų lūpomis išsakoma suaugusiųjų nuomonė
Kokia yra šiuolaikinė karta? Ar noriai priima kitokį? Ar šiuolaikinė mokykla yra stereotipiška erdvė? Kokia reali situacija mokyklose šiandien?Laidoje dalyvauja istorijos mokytojas, švietimo aktyvistas Antanas Jonušas, Sandra Gaučiūtė – „Nepatogaus kino klasės“ programos vadovė, Atviros Lietuvos fondo projektų vadovė ir neformaliojo ugdymo fanė ir kino kūrėja, edukatorė, dirbanti su vaikais ir jau
Kokius reikalavimus kelia paralimpietės Oksanos Dobrovolskajos sužadėtiniui jos brolis?
Laidos pabaigoje paralimpietė disko metikė Oksana Dobrovolskaja, jos brolis Andrejus ir sesuo Jelena susižvalgo, nusijuokia ir sutartinai sako: „Taip atvirai apie savo šeimą, mūsų tarpusavio santykius dar niekada nekalbėjome“. Vyriausioji iš jų – Jelena – pasakoja, kaip ji, augdama neregių šeimoje, jautėsi kitokia ir dar vaikystėje taip pat norėjo nematyti. Andrejus buvo tas žmogus, kuris lydėjo s
Po 150 dienų ligoninėje namo – su deguonies aparatu
„Buvo akimirkų, kai bijojau garsiai džiaugtis, nes rytojus galėjo viską atimti. Bet liūdėti negalėjau – liūdesys žudo viltį. Ir - reikėjo veikti“, – sako Veronika Valančienė – dvynukių ankstukių mama. Laidoje išgirsime Viltės ir Ievos istoriją nuo 500 ir 615 gramų iki šviesių, žaismingų 7-mečių mergaičių. 150 dienų ligoninėje, grįžus namo, vienai iš dukryčių buvo būtinas deguonies aparatas... „Tai
Gydytoja nefrologė: buvę atvejų, kuomet žmogus nesusitaiko, kad jo kūne – svetimo organas
Edvardas iki transplantacijos diabetu sirgo apie dvidešimt keterius metus. Trejus metus buvo dializuojamas. 2014 m. jam atlikta kasos inksto komplekso transplantacija. Ir jau vienuolika metų Edvardas gyvena be insulino injekcijų ir dializių.„Diabetas „suvalgo“ inkstus, pažeidžiamos kraujagyslės, išsivysto aterosklerozė“, – laidoje sako gydytoja nefrologė, gydanti Edvardą, Ilona Rudminienė.Kasos in
Apie 28 kilogramus numetusi 41-erių Ieva: pasakiau sau, kad dabar – mano laikas žydėti
„Pradėsiu nuo pirmadienio. Ne, gal pradėsiu nuo sausio 1-osios“, - daug kartų sakė sau Ieva Brogienė. Ir, sau pasakiusi, kad tai paskutinis mėginimas numesti svorio, pradėjusi sveikai maitintis, atsikratė 24 kilogramų. „Per 8 mėnesius išmokau suprasti, ką ir kodėl dedu į burną“, – laidoje pasakoja pašnekovė. Dietistė Ieva Balnionė dalijasi receptu: „Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo sveikatą ir
Dvareckas: žmonės gyvenimą vertina pagal gebėjimą savo naudingumą skaičiuoti ekselyje
„Nėra šventojo be praeities ir nusidėjėlio be ateities“, - cituodamas popiežių Pranciškų, kunigas, priklausomų žmonių bendruomenės „Aš esu“ įkūrėjas ir vadovas Kęstutis Dvareckas pasakoja apie savo ir kitų priklausomų žmonių kelią. Priklausomo žmogaus artimieji neretu atveju savo noru įsisuka į priklausomybės palaikymą, ne į pagalbą sveikti. „Per daug mačiau artimųjų kančių, kurie lieka tik su kup
Gyvenu taip, kaip jaučiuosi!
„Aš nepasakysiu tikslaus skaičiaus operacijų, kiek man teko išgyventi. Manau, virš 20 tai tikrai“, - sako vos dvidešimt aštuonerių metų vertėja Urtė Atkucevičiūtė. – „Tarp operacijų ir visų sunkumų vyksta daugybė gerų ir gražių dalykų. Gyvenime aš renkuosi koncentruotis į tai“.„Tėvams buvo pasakyta, kad aš neišgyvensiu, tačiau, kaip matote, prognozės nepasitvirtino“, - šypsosi kita pašnekovė Ieva
„Jaučiausi kaip visatos valdovė“, - sako pogimdyminę psichozę išgyvenusi Giedrė
Kaip jaučiatės šį rudenį? Kai prastėjant orams mus visus vis dažniau užklumpa slogi nuotaika, tampame vangesni, neretai ir motyvacija apleidžia. Prie viso to dar prisideda dabartinis sociokultūrinis kontekstas – karai, ligos. Dėl informacinių technologijų nesunku paskęsti informacijos gausoje, o socialinių tinklų realybė neretai iškreipia tikrąjį suvokimą apie tai, kas aš esu, dėl ko esu.Šioje lai
Kad dovanotum gyvenimą, nereikia mirti
Donorystėje po mirties – viskas yra konfidencialu, o gyvojoje donorystėje mes pažįstame vieni kitus. Kai kamienines kraujodaros ląsteles dovanojame nepažįstamajam – praėjus dviems metams, gavus abiejų pusių sutikimus – galima bendrauti – susitikti, dėkoti ir džiaugtis gyvenimu. Apie vieną iš tokių susitikimų – pokalbis laidoje.„Jūs neįsivaizduojate, ką reiškia apkabinti žmogų, kuris išgelbėjo tavo
Mokykla – mūsų visuomenės atspindys
„Mokykla yra mūsų visuomenės atspindys“, - sako vilnietė istorijos mokytoja Erika Meškauskienė ir papildo, kad kiekvienas laikmetis formuoja savitas asmenybes. O jei skundžiamės, kad su mūsų vaikais kažkas negerai, atsigręžkime į save ir paklauskime savęs, ką darome ne taip. Kita pašnekovė - pradinių klasių mokytoja šiaulietė Daiva Žičkienė pasakoja, kad sunkų darbą atperka vaikų meilė ir noras be
Darbas, keičiantis likimus
Kokia yra socialinio darbo esmė? Kokie mitai gaubia šią specialybę?Minėdami Lietuvos socialinių darbuotojų dieną, laidoje kalbamės su socialinėmis darbuotojomis: Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vedėja Janina Rageliene ir atvejo vadybininke Rita Trečiakauskiene.Pašnekovės pasakoja, kaip ir kodėl jos rinkosi dirbti socialinį darbą, su kokiomis situacijomis susidur
Ar galima išmatuoti gerumą?
Mažosios kovotojos Ignės, gimusios su dauno sindromu ir šiuo metu dar kovojančios su onkologine liga, mama Simona Mikšytė laidoje sako, kad labiausiai jų šeimai nereikia užuojautos ir liūdnų žvilgsnių. Kita pašnekovė Renata Dilienė, kartu su vyru globojanti šešerių metų berniuką, jau seniai organizuoja įvairias labdarines veiklas ir labai stengiasi pagelbėti likimo nuskriaustiems vaikams.Rugsėjis
Ašaros vyro akyse – pergalė ar pralaimėjimas?
Pokalbis su vyrais apie vyrus. Kaip jie priima iššūkius, kaip su jais tvarkosi. Ar vyrai verkia? Ar ašaros vyro akyse, jų manymu, pergalė ar pralaimėjimas?Šioje laidoje dalyvauja triatloninkas, renginių vedėjas, specialusis pedagogas, logopedas, tėtis, auginantis įvaikintą sūnų, Arnas Šimonis ir fotografas, vaizdo turinio kūrėjas Giedrius Matulaitis, kurio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė, kai
Nepateisinama, jei nekalbi tos šalies kalba, kurioje gyveni!
„Nekalbėjimas kalba tos šalies, kurioje gyveni, yra nusiteikimas prieš tą šalį“, - laidoje lietuviškai sako tik ketvirtus metus Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai karo pabėgėliai Ihoris, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo mama Svitlana Didukh Romanenko. „Nebijokite klysti, kalbėkite lietuviškai“, - kviečia Sonia Labunskaja, turinti cerebrinį paralyžių, pati susiradusi lietuvių kalbos kursus
Kelionių patirtys. Monika Ošmianskienė ir Rasa Urbonaitė
„Mane labiausiai nuliūdino, kad net didžiausiuose Europos miestuose trūksta pritaikymo žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėliu, - sako neseniai iš paskutinės kelionės grįžusi Monika Ošmianskienė. – Keltuose žmonėms su judėjimo negalia kajutės kainuoja brangiau, nors taip neturėtų būti. Tačiau tegul tai nesustabdo noro keliauti, juk kas ieško, tas randa ir gerų vietų“, - dalijasi pašnekovė.Pakutin
Kelionių patirtys. Agnieška Toločko ir Augustas Navickas
Du žodžiai – „Lietuva“ ir „Kelionės“. Ką jie reiškia Lietuvos paralimpinės rinktinės kandidatei, neįgaliųjų vežimėlių tenisininkei Agnieškai Toločko ir irkluotojui, paralimpiečiui Augustui Navickui? Abiem šios laidos pašnekovams tenka daug keliauti, tad ir nuotykių bei iššūkių netrūksta.Agniešką pagauti Lietuvoje darosi vis sunkiau, o Augustas, prie visų savo veiklų, dar šiais metais organizuoja į
Kelionių patirtys. Edita Keliauninkė ir Roberta Orlauskaitė
Vasara tęsiasi, ir mes tęsiame laidas, kuriose savo kelionių patirtimis dalijasi žmonės, turintys kokią nors negalią. Šioje laidoje kalbamės su Edita, kuri taip ir prisistato – Edita Keliauninkė. Edita studijoje ne viena, ji su savo vedliu šuniu Gio. Kita viešnia – Roberta Orlauskaitė, šiuo metu laukiasi antrojo vaikelio, tačiau dar visai neseniai grįžo iš tolimojo Mauricijaus, dar spėjo suskraidy
Kelionių patirtys. Adomas Bukauskas
Savarankiška kelionė į Aziją, judant neįgaliojo vežimėliu, skamba įspūdingai, tiesa? „Negalia yra brangiausias mano hobis“, - sako verslininkas Adomas Bukauskas, šios laidos svečias. Istoriją apie tai, kaip Adomas tapo neįgaliu ir dabar juda tik neįgaliojo vežimėliu, tikriausiai girdėjote jau daugelis - vyrui nebuvo laiku suteikta tinkama medicininė pagalba. Tačiau mes šiandien kalbamės apie kitus
Kelionių patirtys. Irma Jokštytė-Stanevičienė
Laidoje - pokalbis su patyrusia keliautoja Irma JokštyteStanevičiene, turinčia regos negalią. Kodėl Irma ir jos draugai melavo draugės egiptietės tėvams, kad ramiai ilsisi viešbutyje, kai tuo metu blaškėsi po visą Egiptą? Kaip jai sekėsi Indijoje ir pereiti Izraelio–Egipto sieną, kaip keitėsi Irmos kelionės, kai ji ištekėjo už Mindaugo, turinčio judėjimo negalią, ir kiti įspūdingi nuotykiai.Ved. Ž
Kelionių patirtys. Jurgita Vasiliauskienė ir Daiva bei Valdas Kulvinskai
Vasara tęsiasi ir laidoje tęsiame pokalbius apie atostogas ir keliones bei patiriamus nuotykius, iššūkius kelionese. Šį kartą kalbėsime su ukmergiške Jurgita Vasiliauskiene ir marijampoliečiais Daiva ir Valdu Kulvinskais, auginančiais vaikus, turinčius specialiųjų poreikių. Vaikų negalia šeimoms nėra kliūtis gyventi aktyviai ir keliauti, pramogauti, aplankyti ir labai tolimas šalis. Šioje laidoje
Kelionių patirtys. Vėtrė Antanavičiūtė ir Tomas Gerčys
Vasara – atostogų ir kelionių metas, jau įsibėgėjo. O mes pradedame laidų ciklą, kuriose pašnekovai, patys turintys kokias noras negalias, ar auginantys vaikus, turinčus matomas ar nematomas negalias dalinsis savo patirtimis, iššūkiais, kelionių nuotykiais.Pirmojoje laidoje dalyvauja patyręs keliautojas ir kelionių organizatorius tauragiškis Tomas Gerčys ir vilnietė fotomenininkė Vėtrė Antanavičiū
Dirbtinio intelekto ir savivertės draugystė
Kaip savivertę augina ir gyvenimą paprastesnį daro įvairios išmaniosios technologijos laidoje pasakoja Eglė Jarmolavičiūtė ir Andžėjus Ravanas. Abu pašnekovai turi regos negalią, tačiau tai jiems netrukdo pasitikėti savimi, spinduliuoti džiaugsmą gyvenimu, norą pažinti, kai nemenka dalis žmonių šiandien linkę skųstis, dejuoti, kaltinti aplinką dėl savo nesėkmių ir, pasak jų, nenusisekusio gyvenimo
Žmonės su negalia civilinės saugos kontekste
Ar skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas?Laidoje kalbamės apie žmones su negalia civilinės saugos kontekste. Ką daryti, kad nerimą keistų žinojimas? Ar gausime reikiamą informaciją apie ekstremalią situaciją laiku ir kaip tada reikės elgtis? Kaip tinkamai pasirengti galimoms situacijoms jau šiandien?Laidoje dalyvauja Pilietiškumo ugdymo akademijos lektorė, Lietuvos kariuomenės
Gydytojai alergologai – tarsi detektyvai
Apie alergiją ir sunkiausią jos formą - anafilaksinį šoką laidoje kalbamės su Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidente, gydytoja alergologe profesore Violeta Kvedariene.Kokios alergijų priežastys? Ką turi žinoti alergiškas žmogus bei jo aplinka? Ar alergija būdinga tik kažkuriai amžiaus grupei? Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kiekvienam ir daugybė kitų svarbių dalykų. „Mūsų darbas yra lab
Kas yra negalia – padėtis ar situacija?
Ar nuo pat seniausių laikų žmogaus vertė ir pats žmogiškumas yra vertinami pagal sveiko kūno ir sveiko proto matą? Ir vis dėlto kas yra negalia? Laidoje pokalbis su Simona Aginskaite, Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadove, kai Vilniuje yra susirinkę negalės teisių judėjimo aktyvistai iš visos Europos Sąjungos ir tai yra svarbus pritaikomumo egzaminas mūsų miestui.Laidoje išgirsi
203 gyvybes Bučoje išgelbėjęs Konstantinas: kiekvieną dieną žiūrėdavau mirčiai į akis
Apie ką galvoja žmogus, kai jam į smilkinį įremtas pistoletas, arba tenka laidoti tuos, kurių važiavo gelbėti? Kodėl turime nepavargti, neužsimiršti ir tikrai mylėti kitą bei gerbti savo šaknis?Konstantinas Gudauskas – lietuvio ir Kazachstano žydės sūnus, per Bučos okupaciją išgelbėjo 203 gvybes. Žmonės jį vadina Bučos angelu. Konstantinas pasakoja, kad jis suprato – kiekviena misija gali būti pas
Ar tikrai žmogus yra jaučianti būtybė, kuri kartais mąsto?
Neuromokslininkai sako: mitas, kad žmogus yra mąstanti būtybė. Iš tiesų žmogus yra jaučianti būtybė, kuri kartais mąsto. Ar tikrai? Laidoje tai aiškinamės su psichologe, traumai jautrių metodų praktike ir lektore, Vilniaus kolegijos dėstytoja Liudovika Pakalkaite ir ergoterapeute, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Giedre Sasnauskiene.Kaip mūsų smegenys priima sprendimus? Kaip jas veikia stre
Kodėl verkia tėčiai?
Dažnai girdime istorijas, kai, susirgus vaikui ar jam nustačius negalią, vyrai palieka šeimas. Norite išgirsti, ką atsakė šios laidos pašnekovai, paklausti, ar jiems nekilo tokių minčių?Dominykas Šumskis su žmona Silvija augina ketverių metų sūnų Joną, kuriam diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas. Ankstesniuose interviu Dominykas neslėpė, kad etapų būna ir labai sunkių, kaip pats sako, „kartais no
Išsėtinė sklerozė – klastinga liga. Ar įmanoma „susidraugauti“ su ja?
Klastinga liga žurnalistei Daivai Ausėnaitei, kaip ir daugeliui kitų pacientų, buvo diagnozuota ne iš karto. Išsėtinė sklerozė Daivą jau ligoninėje vėl suvedė su Ana Staševičiene, Išsėtinės sklerozės draugijos „Feniksai“ pirmininke, kurią anksčiau buvo kalbinusi pati. Moterys susidraugavo ir jau daug metų veikia kartu.Studijoje skamba juokas, nors kalbamės apie labai jautrius ir asmeninius dalykus
Dr. Peter Vermeulen: „Jūsų smegenys jus apgauna – jos spėja, o ne mąsto“
Smegenys kaip ir kompiuteriai apdoroja informaciją – taip dažnai manome. Tačiau pasaulinio garso psichologas ir autizmo ekspertas dr. Peter Vermeulen (Belgija) teigia, kad mūsų smegenys veikia kitaip. Remdamasis naujausiais neuromokslo atradimais, jis išryškina svarbų skirtumą: smegenys labiau spėja, nei apdoroja informaciją. Lietuvoje šią nuomonę išgirdome balandžio mėnesį jau ketvirtąjį kartą vy
Už stiprybės stovi realybė
Ką reiškia atstovauti Lietuvai, kai esi mažiau girdimas – tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme? Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pristato socialinę kampaniją „Už stiprybės stovi realybė“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į kurtumo negalią turinčių sportininkų pasiekimus, kasdienius iššūkius ir lygių galimybių trūkumą sporte.Kampanija pasakoja apie žmones, kurie savo rezultatais garsina Lietuvą
Kaip gyvena ir ką patiria mamos, turinčios negalią
Reda - dar jauna mama, jos durytei Augmilei dar tik metukai ir mėnuo. Savo istoriją Reda jau pasakojo mūsų laidoje: jos ūgis yra tik 124 cm, gyvenimas jai siuntė įgimtą ligą – kaulų augimo sutrikimą, sukeliantį neproporcingą kūno augimą.Rūtos dukrai Miglei – jau dešimt. Ji dėl savo įgimtos negalios (Rūta juda neįgaliojo vežimėliu) praeityje sulaukdavo daug ne pačių maloniausių žvilgsnių ir replikų
Ką išvysime, išgirsime ir patirsime?
Kompozitorės, tyrėjos Snieguolės Dikčiūtės rašytojo, chirurgo Gasparo Aleksos intraOpera „Ėriukėlis stiklo ragais“ kviečia pasinerti į tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Žiūrovai taps kūrinio dalyviais, keliaujančiais per menamą žmogaus kūno vidų. Pastate, kuris virs žmogaus kūno modeliu, jie keliaus per keturis žmogaus kūno ir psichikos aspektus
Šv. Velykų išvakarėse – pokalbis apie dovaną gyventi
Lina, dar visai neseniai palaidojusi savo sūnų, atvirai dalijasi visais jausmais: „Net ir mums, išgyvenusiems širdies transplantaciją sūneliui, nebuvo paprasta priimti tai, kad tokie atvejai nutinka, tik kažkam mirus“. Linos Šerėnienės sūnaus Edvardo atvejis ypatingas tuo, kad tai buvo tik ketvirtasis atvejis Lietuvos organų ir donorystės istorijoje, kai asmuo, pats gyvenęs su donoriniu organu, po
Mada niekada neturėjo ir neturės amžiaus ribų!
„Wrinkles of Style“ – ne tik madų šou. Tai – gyvenimo šventė, kuri įkvepia drąsiai žengti į priekį, mylėti save ir parodyti, kad stilius neturi amžiaus ribų!”, - sako viena iš projekto organizatorių Gabija Veronika Barkauskė.Kartu su ja laidoje dalyvaujančios projekto dalyvės Virginija Cimermonienė ir Nijolė Forman pasakoja: „Kada, jei ne dabar? Kodėl daugeliui atrodo, kad vyresnio amžiaus žmonės
Autistišką sūnų auginanti Toma: sunkiausia – ne autizmas, o aplinkinių reakcija
„Aš nesu stipri. Neapsigaukite. Aš esu trapi ir labai didelė bailė“, - taip prieš keletą metų dalijosi aktorė ir tinklaraštininkė Toma Razmislavičiūtė, auginanti autistišką dešimtmetį sūnų. Šiandien ji jau suprato, kad nereikia norėti keisti sūnaus, reikia keistis pačiai, tačiau ir šiandien liudija: „Sunkiausia – ne autizmas, sunkiausia – aplinkinių reakcija“.Balandis visame pasaulyje minimas kaip
Dirbtinis intelektas – konkurentas ar pagalbininkas?
O ar nėra pavojaus įsimylėti dirbrinį intelektą? Vieni džiaugiasi dirbtiniu intelektu, kiti liūdi, dar kiti ir prisibijo. O štai Eglės Jarmolavičiūtės, LRT radijo garso režisierės gyvenimą dirbtinis intelektas tik dar labiau išlaisvina.Kita pašnekovė laidoje – fotografė, Lietuvos fotomeninkų sąjungos narė, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pelniusi daugybę apdovanojimų Vėtrė Antanavičiūtė-Meš
