Be kaukių
Atviri ir įvairiapusiški pokalbiai su kultūros lauko dalyviais, menininkais, kurie turi įvairių pomėgių. Įdėmus žvilgsnis ne tik į kūrėjų veiklos sritis, diskusiniai klausimai ar problemos, bet ir platesnis pokalbis apie mus supantį pasaulį, laisvalaikį, gyvenime patirtus atradimus.
Epizodai
Lora Kmieliauskaitė: vaikystės erdvės užkodavo manyje principus, kuriais šiandien gyvenu
„Daug kartų bandžiau bėgti nuo scenos, bet ji vis mane pasivydavo“, – pasakoja smuikininkė Lora Kmieliauskaitė. Lora – viena kūrybiškiausių menininkių Lietuvos šiuolaikinės muzikos scenoje, nuolatos užsiimanti kūryba, kurioje svarbus bendradarbiavimas su kitu. Kūrybinės idėjos ją buvo nuvedusios tiek už Atlanto, į Niujorką, tiek už poliarinio rato, bet ypatingą žymę jai paliko kūrybinės viešnagės
Mindaugas Survila kuria filmą apie Kuršių neriją: tikiu, kad bus daug geriau už „Sengirę“
„Noriu parodyti žmonėms miškus taip, kaip aš juos matau“, – sako kino kūrėjas, gamtininkas Mindaugas Survila. Jo „Sengirė“ tapo žiūrimiausiu dokumentiniu filmu Lietuvos istorijoje, o šiuo metu režisierius kuria filmą apie Kuršių neriją bei viliasi, kad jis bus žymiai geresnis už „Sengirę“. Laidoje „Be kaukių“ M. Survila pasakoja apie mišką lietuvio gene, siekį mažais žingsniais kurti visuomenę bei
Domantas Razauskas: vaizdo kameros studijoje nužudo pirminį santykį su radiju
„Muzika yra visur: kirpyklose, automobiliuose, prekybos centruose – kaip fonas, kaip muzikėlė, ir tai nesąmoningai kuria tam tikrą vertybinį pasirinkimą, muziką paženklina kaip tam tikrą pramogėlę“, – apie muzikos nuvertinimą šiandien kalba dainų autorius, radijo laidų kūrėjas ir vedėjas Domantas Razauskas, šiemet apdovanotas Romo Sakadolskio žurnalistikos premija už išskirtinę pramogos žurnalisti
Vladas Bagdonas: kada tau įteikiamas auksinis kryžius už gyvenimo nuopelnus, misija baigta
Legendinis teatro aktorius Vladas Bagdonas neatsiejamai susijęs su Jaunimo teatro istorija, su režisieriaus Eimunto Nekrošiaus statytais spektakliais, jo kūrybinė biografija aprėpia daugiau kaip 5 dešimtmečius scenoje ir ekrane. ugdė jaunuosius aktorius Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teatro žiūrovai iki šiol prisimena įspūdingus aktoriaus vaidmenis: Niko Pirosmanašvili, Serebriakovą spekt
Medžių aktyvistus kritikuojantis architektas Ropolas: ne visi medžiai yra šventos karvės
„Mylėti medį yra labai lietuviška“, – sako architektas Andrius Ropolas. Visgi, meilė, pavirstanti į aktyvizmą prieš medžių kirtimus, jam kelia klausimų. Anot architekto, ne visi medžiai yra „šventos karvės“, ir jis ne visada supranta, dėl ko protestuojama. Apie lietuvių meilę medžiams ir norą, kad architektai dalyvautų diskusijose apie šalies ateitį, pavyzdžiui, padėtų sprendžiant mažo gimstamumo
Apie karą Ukrainoje negalintis kurti poetas Jonynas: matau tik bejėgišką beviltiškumą
„Reakcija į Marčėno mirtį parodė, kad poezija yra aktuali ir paveiki“, – sako poetas, vertėjas Antanas A. Jonynas. Laidoje „Be kaukių“ jis kalba apie šiemet išėjusius lietuvių poetus, beprasmišką karą Ukrainoje, apie kurį pats negali parašyti eilėraščio, dalijasi savo skeptišku ir ironišku požiūriu į poeto misiją bei pristato naujausią, kaip pats sako, pabirą ir išbarstytą poezijos knygą „Antologi
Saulius Baradinskas: kurdamas jaučiu, kad esu ištikimas sau – vaikui iš Pašilaičių
„Niekados nebūčiau pagalvojęs, kad man teks gyventi tokį įdomų gyvenimą. Būdamas mažas vaikas aš labai daug piešiau. Piešiau ne dešimtimis, o šimtus piešinių, nes norėjau pabėgti nuo realybės“, – kalba kino režisierius Saulius Baradinskas, augęs Pašilaičių mikrorajone, o šiandien kuriantis miuziklą „Betono muzika“. Pokalbis apie menininko jautrumą, architektūros studijas, darbą, bendražygius, Amer
Menininkė Elžbieta Latėnaitė: nebenoriu daryti dalykų, kurie nebūtini ir atima energiją
„Kodėl mane turi perrengti, dažyti? Kodėl turiu būti dėmesy?“ – šie klausimai pradėjo kilti aktorei Elžbietai Latėnaitei, kuri, supratusi, kad nebemyli vaidybos, iš lėto atsitraukė nuo jos. Dabar pagrindinė jos veikla – rašymas, kuriame jaučiasi kūrybiškai išsipildžiusi. Laidoje „Be kaukių“ kūrėja pasakoja savo kūrybinę kelionę nuo aktorystės iki rašymo, polinkį į kraštutinumus, prisimena savo pat
Meno projektų vadovė Radvilė Buivydienė: esu labai aistringa kovotoja, karė
„Mes dažnai šią veiklą vadiname muzikos eksportu, bet per devynerius savo veiklos metus centre galiu suprasti, kad tai vis dėlto nėra apie pardavimus, tai labiau yra apie partnerysčių kūrimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą“, – apie šiemet 30-metį mininčio Lietuvos muzikos informacijos centro veikimą kalba jo vadovė Radvilė Buivydienė. Pokalbis „Be kaukių“ apie centro augimą, pasaulio muzikos rinką,
Jolanta Chockevičiūtė-Laurent: Paryžius buvo ta vieta, kuri užaugino man laisvės sparnus
„Mano svajonė buvo apjungti žmones ir meną, o taip pat – atnešti į Lietuvą senąsias galerijų tradicijas“, – kalbėdama apie galerijos „Drifts“ įkūrimą pasakoja menotyrininkė, galerininkė Jolanta Chockevičiūtė-Laurent. Šiais metais ji kuravo Vilniaus galerijų savaitgalį, kurio programoje netrūko ir netikėtų meno erdvių. Pačios Jolantos teigimu, netradicinės meno erdvės atsiranda iš pačių menininkų p
Denisas Kolomyckis: pavargau nuo kenčiančio menininko klišės ir socialinio neteisingumo
„Bažnyčia toliau nereaguoja, bet dabar visuomenė yra kur kas aktyvesnė ir daugiau reikalaujanti“, – sako menininkas Denisas Kolomyckis. Vaikystėje jis patyrė kunigo seksualinį priekabiavimą, prieš penkerius metus surengtoje parodoje atvirai dalijosi šia istorija. Tuomet kūrėjas sulaukė religinių fanatikų replikų neteršti bažnyčios vardo, kitaip bus nuteistas. Šiandien, anot Deniso, visuomenės poži
Darbuose paskendęs Kojala: trys savaitės atostogų buvo kažkas keisto ir netikėto
„Nežinau, ar todėl, kad 9-oji simfonija turi politinį atspalvį ir turėjo visus tuos šimtmečius, per kuriuos egzistuoja, ar dėl Beethoveno asmenybės ir to gyvenimo kelio, apie kurį esu skaitęs ir kuris man buvo įdomus – kiek žmogui teko iškentėti, patirti, bet galiausiai prasiskleisti ir pačiomis gražiausiomis spalvomis“, – svarsto politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas K
Tadas Kazakevičius: įsigijau pirmą fotoaparatą ir supratau – noriu pasakot apie žmones
Tadas Kazakevičius – vienas žymiausių viduriniosios kartos Lietuvos fotografų, kurio ciklai „Tai, ko nebebus“, „Tarp dviejų krantų“ įvertinti prestižiniais apdovanojimais, tokiais kaip World press Photo, Leica Oskar Barnack, ZEISS, kurio nuotraukas publikuoja užsienio žurnalai ir eksponuoja tarptautiniai festivaliai. Beveik prieš metus Tadas Kazakevičius įgyvendino savo svajonę – atidarė Vilniaus
Teatre vis dar mergaite vadinama Matulevičiūtė: kolegės tylėjo, bet išmokau atstovėti pati
„Aš paraleliai ir Pranės Dundulienės „Pagonybę Lietuvoje“ skaitau, ir Vydūno misterijas tyrinėju, bet labai daug įkvėpimo matau ir japonų kultūroje. Man patinka jungti keistus dalykus kūryboje“, – pasakoja kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie Agnės Matulevičiūtės norą įkurti kompozitorių rankraščių muziejų, japonišką feminizmą, iš atminties ištrintas deives ir moterų
Marius Ivaškevičius: aš esu išvarytas iš Lietuvos kaip dramaturgas
Vilniaus senajame teatre tris dienas viešės Estijos „Südalinna“ teatras, kuris parodys režisieriaus Elmo Nüganeno spektaklį „Dievų aušra“, sukurtą pagal dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesę. Tai pasakojimas apie Ukrainos karą, apie režisieriaus Manto Kvedaravičiaus žūtį, kare artimiausiųjų netekusių moterų istorijos. Pastatytas estų ir rusų kalbomis spektaklis tapo tikru Estijos visuomenės socia
Mirga Gražinytė-Tyla: visi mes esame Čiurlionio vaikaičiai
„Čia mano šaknys, čia mano kalba, čia daug artimų žmonių“, – kalbėdama apie esminį jausmą grįžus koncertuoti į Lietuvą pasakoja tarptautinio garso dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla. Su visais svarbiausiais pasaulio orkestrais dirbanti menininkė teigia, jog kiekvienas jų yra savą charakterį turinti bendruomenė. Apie vaikystę, praleistą kartu su tėvais koncertų užkulisiuose, iš mamos ir tėčio, šviesaus
Žibuoklė Martinaitytė: Niujorke pasiilgstu savo mamos – ji mano visatos centras
Šios dienos laidoje – kompozitorė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Žibuoklė Martinaitytė. Neseniai Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko jos kartu su legendiniu režisieriumi Robertu Wilsonu kurtos operos „Apversta tikrovė“ pasaulinė premjera. Pokalbyje kompozitorė pasakoja, kaip gimė operos pavadinimas, ko labiausiai ilgisi Niujorke ir ko Lietuvoje. Ji taip
Vilma Mačianskaitė: negalvojau, kad mesiu darbą, kursiu galeriją, turbūt esu avantiūristė
„Važiuodama į darbą drabužių kompanijoje pamačiau skelbimą, kad VDU yra meno kuratorystės magistras. Užėjau, sako – bandyk, daug čia tokių bandančių“, – sako ekonomikos ir menotyros mokslus baigusi, galerijos „Contour Art Gallery“ įkūrėja ir vadovė Vilma Mačianskaitė. Kaip tas avantiūrizmas stūmė išbandyti įvairias veiklas, kol atrado meno pasaulį, kaip atsitiko, kad po devynerių klajonių metų s
Genetikas Vaidas Dirsė: kodėl žmogus laukia, kol atsiranda liga, ir tik tada kažko imasi?
„Tikiu, kad skamba taip, lyg viską darome Dievo rankomis, bet viskas juk daroma gerais tikslais. Negi negydysime ligų, jeigu galime jas išgydyti?“, – apie genetinius tyrimus ir siekį suprasti, kaip veikia žmogaus genai, kalba medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas Dirsė. Pokalbis „Be kaukių“ apie mūsų norą gyventi ilgai ir kokybiškai, apie vis platesnes galimybes suprasti, kodėl atsiranda lig
Jolita Vaitkutė: ryto pradžia ir vakaro pabaiga – svarbios dienos kokybės dalys
„Stebiu savo kūną, esu gana silpnas gyvūnas kūniškai, tad išmokau labai jį skenuoti, supratau, kad mano fiziniai pojūčiai dažnai nėra dėl fizinių duotybių“, – apie tai, kaip gimė naujausios jos parodos idėja pasakoja menininkė Jolita Vaitkutė. Parodą „Belly Person“ (liet. „Pilvažmogis“) Jolita Vaitkutė netrukus pristatys Pietų Korėjoje ir Japonijoje. Pokalbis su kūrėja apie etiketes iš praeities,
Apie vaidmenis prancūziškame kine svajojusi Šimulynaitė: kelias nuvedė iki Lietuvos teatro
„Man atrodė – arba Holivudas, arba Prancūzija… Holivudas tolokai, o Prancūzija arčiau, ir kalbą moku…”, – sako apie vaidmenis prancūziškame kine svajojusi aktorė Augustė Ona Šimulynaitė. Galiausiai, kelias atvedė į Lietuvos teatrą, kuriame režisieriai gana dažnai jos paprašo ką nors suvaidinti prancūziškai. Teatre nesilankantys žmonės dar iki šiandien ją atpažįsta kaip Kunigundą – garsiosios Vaido
Operos solistas Kostas Smoriginas: niekada negyvenau tik dainavimu
„Visuomet gyvenime susikuriu tokias situacijas, kurios man būtų nepatogios“, – sako operos solistas, bosas-baritonas Kostas Smoriginas. Šiuo metu jis gyvena intensyvų profesinį laikotarpį, liudijantį naujas kūrybines kryptis. Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie vaikystę teatro užkulisiuose, stebint gražiąsias bohemos puses, apie tėvus, iš kurių perėmė svarbiausias pamokas, ir apie pasikeitusį operos
Mados fotografiją palikęs Morkevičius: mėgstu fotografuoti, o ne konstruoti portretus
„Buvo tie laikai, kai labai jaunos mergaitės būdavo ant viršelių, aš jas fotografuodavau”, – itin ankstyvą savo karjeros etapą prisimena fotomenininkas Visvaldas Morkevičius. Galiausiai kūrėjas pavargo nuo glamūro ir suprato, kad kur kas labiau patinka ne konstruoti portretus, o juos fotografuoti. Šiandien V. Morkevičius yra pasaulio galerijų trokštamas menininkas ir per fotografiją tyrinėja save.
Architektas Rolandas Palekas: didžiausia vertybė – žmogus, tik paskui erdvė ir visa kita
Vieno žymiausių Lietuvos architektų Rolando Paleko studija kuria išskirtinį objektą – Čiurlionio koncertų centrą Kaune, kuris turėtų būti kaip akmuo ant Nemuno kranto, atsispindintis vandenyje. Pokalbis su architektu apie koncertų sales, žaliąsias erdves mūsų miestuose, naujos architektūros santykį su senamiesčio pastatais ir didžiąsias architekto vertybes – pamatyti fasadą iš vidaus, ir suprasti,
Birutė Kapustinskaitė: ar tik darbuose galim rasti gyvenimo prasmę? Gyvenkim
„Dirbdama su studentais visada sakau: nereikia galvoti, kad jų vertė atsiranda tik per nuveiktus darbus“, – kalba dramaturgė, režisierė Birutė Kapustinskaitė, šiandien, kaip pati sako, ypač vertinanti poilsio naudą kūrybai ir gyvenimo kokybei.Apie gyvenimiškas istorijas, nugulančias į scenarijus, apie nežinomybės prisijaukinimą ir Birutės labai laukiamą jos ilgametražį filmą – pokalbyje „Be kaukių
„Skyrybos karo metu“ režisierius Blaževičius: nėra filmų apie laimingus santykius
„Nenoriu nuskambėti arogantiškai, bet tai objektyviai pamatuojami dalykai“, – apie filmo „Skyrybos karo metu“ šansus pelnyti „Oskaro“ nominaciją sako režisierius Andrius Blaževičius. „Sundance“ festivalio prizą pelnęs, malonaus dėmesio JAV sulaukusios „Skyrybos karo metu“ pradeda savo kelionę Lietuvoje. Filmus apie pašlijusius santykius kurianti Blaževičius pasakoja, kad jam labai įdomu, kai žmonė
Rašytoja Viliūnė: vaikystėje kosmonautu tapti atrodė lengviau nei Justinu Marcinkevičiumi
Neseniai rašytoja, istorinių romanų autorė Gina Viliūnė išleido jau penkioliktąją savo knygą – istorinį detektyvą „Mirtis Bernardinų sode“. Didžiausias autorės įkvėpimo šaltinis – Vilnius, miestas, nenustojantis atsiverti vis naujais atspalviais. Pokalbis laidoje „Be kaukių“ – apie meilę knygoms, rašytojo profesiją, kuri vaikystėje atrodė tolimesnė nei kosmosas, istorinių romanų santykį su istorij
Andrius Tapinas: turi suvokti, kad tu neparašei geriausios pasaulio knygos
„Daug kam – ir labai svarbiems žmonėm pasaulyje nepakenktų paskaityti Astridos Lindgren knygų: nuo „Brolių Liūtaširdžių“ iki „Ronja plėšiko duktė“, gal jie kitaip pradėtų matyti pasaulį“, – kalba visuomenininkas, televizijos laidų vedėjas, „Žalgirio“ futbolo klubo prezidentas Andrius Tapinas.Pokalbis apie laiko planavimą, aistros ir užsidegimo svarbą, apie fortepijoninę muziką ir gebėjimą atsilaik
Aktorė Kulionytė apie piktus teatro žiūrovus: kartais jie savo nuomones tiesiog išspjauna
„Ne, niekada“, – paklausta, ar dirbtų su režisieriumi Artūru Areima, panaudojusiu smurtą prieš kolegą aktorių, atsako Digna Kulionytė. Įvairius ir ryškius vaidmenis kurianti aktorė sulaukia daug liaupsių bei pripažinimo, tačiau tenka vaidinti ir spektakliuose, iš kurių masiškai išeina žiūrovai, po to gana netaktiškai reiškiantys savo aštrias nuomones.Laidoje „Be kaukių“ Digna Kulionytė pasakoja ap
Istorikas Teodoras Žukas: atmintis yra blogiausias istorinis šaltinis
Istorijos mokslų daktaro, Europietiškos dešinės instituto vadovo Teodoro Žuko mintys apie praeitį ir ateitį, apie kultūros reikšmę ir visuomenės virsmą bei krizes – pokalbyje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė
Prieš vaiko atėmimą nusistatęs Nerijus Kavaliauskas: ką padarėme, kad nebūtų tokių šeimų?
Skulptorius Nerijus Kavaliauskas ne tik kuria autorinius darbus, bet atkuria unikaliuose kraštovaizdžiuose buvusius kūrinius. Taip į Užutrakio parką grįžo antikos skulptūrų kopijos, o šalia Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios atstatyta Viešpaties Jėzaus koplytėlė. Vilniuje gimęs ir Čiurlionio menų mokyklą bei Vilniaus dailės akademiją baigęs Nerijus Kavaliauskas šiandien su žmona resta
Aktorė ir šokėja Greta Grinevičiūtė: nenoriu, kad mano vertė būtų siejama su mano kūnu
„Mano vyras nesieja mano grožio su kūniškumu – nepagiria, jeigu numetu ar priaugu svorio“, – pasakoja aktorė ir šokėja Greta Grinevičiūtė. Pasak kūrėjos, santykiuose su vyru Vytautu ji išlaisvėjo ir dabar gali į kūniškumo temą pažvelgti atviriau ir drąsiau.Už šokėjos Elenos vaidmenį Marijos Kavtaradze filme „Tu man nieko neprimeni“ „Sidabrinę gervę“ pelniusi Greta prisimena iš filmo žiūrovų sulauk
Pramogų žurnalistu dirbęs Tomas Dirgėla: vis dar laukiu Ryčio Cicino skambučio
Ar ne vienerius metus iš eilės populiariausiu vaikų rašytoju tituluojamas Tomas Dirgėla niekuomet dėl to nebuvo užrietęs nosies? Ar vaikystėje pats buvo aistringas skaitytojas? Kokias tradicijas puoselėja su savo didele šeima? Kieno skambučio vis dar laukia nuo tų laikų, kuomet dirbo pramogų žurnalistu? Ir ką jis norėtų pasakyti lietuvių kalbos mokytojoms? Pokalbis apie tai ir dar daugiau laidoje
Mykolas Katkus: klasikinė muzika, tėčio įtaka man davė gebėjimą suprasti struktūras
Pokalbis su komunikacijos ekspertu Mykolu Katkumi apie šiandieninį informacijos perteklių, reikalingą informacijos higieną, apie Mykolo tėčio – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro įkūrėjo ir ilgamečio meno vadovo bei vyriausiojo dirigento prof. Donato Katkaus įtaką Mykolo mąstymui. Taip pat – mintys apie tikėjimą ir jėgą, kurą tikėjimas duoda žmogui.Ved. Gerūta Griniūtė
Edukologė, pedagogė Emilija Sakadolskienė: Didžiausia Lietuvos švietimo blogybė – egzaminai
Nuolat reformuojama švietimo sistema kelia didžiulę įtampą mokytojams ir vaikams, tačiau kasmet įvedamos naujovės neatneša norimų rezultatų. Tačiau kokią mokyklą mes iš tikrųjų norime sukurti? Laidoje kalbėsime ne apie dar vieną švietimo reformą, o apie pačią sistemos prasmę – kokį žmogų norime užauginti ir kokio mokytojo tam reikia. Ar mokykla turi rengti tik egzaminams, o gal padėti vaikui bręst
Atrakcionų parke užaugęs menininkas Urbonas: pas mus trūksta žaidimo aikštelių suaugusiems
„Lietuvoje, apskritai Vakaruose, trūksta žaidimo aikštelių suaugusiems“, – sako menininkas, tyrėjas, inžinierius, Julijonas Urbonas. Klaipėdos atrakcionų parke vaikystę leidęs kūrėjas šiandien pasigenda žaismės viešosiose erdvėse. Julijonas Urbonas dažnai vadinamas vizionieriumi, pats savo projektus apibūdina kaip priartėjančius prie absurdo ribos. Jis siūlė kurti „Planetą iš žmonių“ – 3D skeneriu
Švietimo ekspertė Unė Kaunaitė: norisi ugdyti kūrybišką, mąstantį, problemas sprendžiantį žmogų
„Pirmiausia, kai galvoju apie mokyklą, prisimenu mokytojus“, – paklausta apie gražiausius su mokykla susijusius prisiminimus pasakoja švietimo ekspertė, EDU Vilnius direktorė ir rašytoja Unė Kaunaitė. Prasidedant naujiems mokslo metams laidoje „Be kaukių“ diskutuojame apie švietimo sistemos spragas ir proveržius, ilgesnio pradinio ugdymo naudą, memais tapusią idėją Lietuvai, kasdienį darbą, atneša
Edgaras Montvidas: nešiau Pavarotti peruką kaip šventąjį Gralį
„Turėjau galimybę dvi valandas bendrauti su Luciano Pavarotti ir gauti patarimų <...>, man, kaip žmogui, kaip dainininkui, tai paliko neišdildomą įspūdį. Maža to, po to susitikimo, jis paklausė kur aš po pamokos važiuosiu. Sakau, važiuosiu į teatrą, o jis man sako: ar tau nebūtų sunku nuvežti mano peruką į teatrą?“, – neišdildomais įspūdžiais apie Londone sutiktą pasaulinio garso tenorą Luci
Tati Frank apie mielai skambančią lietuvių kalbą: atrodo lyg visada kalbėtum su vaikais
Fotografė iš Ukrainos Tati Frank jau ne vienerius metus gyvena ir kuria Vilniuje. Laidoje „Be kaukių“ – pokalbis apie jos kelią į fotografiją, darbą su žmonėmis prieš kamerą, pozavimo mokymą ir tai, kaip fotosesija gali padėti žmogui pamatyti save kitaip.Taip pat – apie gyvenimą Lietuvoje, lietuvių kalbos mokymąsi, ryšį su Ukraina ir muziką, kuri Tati primena namus, lydi fotosesijose ir pakelia nu
Smuikininkas Pijus Česaitis: kodėl paprašiau Kalėdų senelio smuiko – ir pats nežinau
Kada prabilti muzikos kalba Pijui tapo lengviau nei žodžiais? Kokie iššūkiai laukia skirtingose scenose? Pokalbis su smuikininku Pijumi Česaičiu.Ved. Gerūta Griniūtė
Miltinio teatro aktorė Brikė apie naujausią skandalą: netikiu, kad šis teatras prakeiktas
Sunkiausias etapas Juozo Miltinio dramos teatre aktorei buvo tuomet, kai po premjeros neteko Ledi Makbet vaidmens spektaklyje „Makbetas“. Kodėl? Iki šiol nėra išsiaiškinusi, bet įtaria, kad kolega nenorėjo su ja vaidinti.Būtent dėl spektaklio „Makbetas“ šiuo metu skandale atsidūrusį Miltinio teatrą Ieva vadina savo kūrybos namais. Pasak aktorės, šis teatras „truputį mitologinis“, turintis magišką
Londone gyvenanti ir kurianti pianistė Jelena Makarova – apie Lietuvos ilgesį
Kokie keliai pianistę Jeleną Makarovą atvedė į Londoną? Kokia muzika skamba jos kasdienybėje ir kaip ji užsienio klausytojams pristato Lietuvos kompozitorių kūrybą?Ved. Gerūta Griniūtė
Medijų raštingumo moksleivius mokantis Šklėrius: stengiuosi nekovoti su šeimos nuomone
Pasak medijų raštingumo mokytojo Povilo Šklėriaus, kartais moksleivių gebėjimą atpažinti Rusijos dezinformaciją ir savarankiškai ją analizuoti nustelbia šeimoje vyraujanti nuomonė. „Stengiuosi su šeimos nuomone nekovoti“, – sako P. Šklėrius.Vilniaus Vyčio gimnazijos mokytojas, rašytojas P. Šklėrius pasakoja apie posūkį į mokyklą ir įvykusią ego mirtį, kitokį mokytojavimą nei pats patyrė būdamas mo
„Visi skirtingi – visi lygūs“ vadovė Rancova: mano diena yra chaosas, bet tuo nesiskundžiu
„Man reikia adrenalino. Chaoso žmogus be jo gyventi negali. Adrenalinas ne todėl, kad man kyla grėsmė, bet adrenalinas susidoroti su visuomenės nuostatom, kartais su instituciniu spaudimu mūsų tikslinei grupei“, – apie tai, kas ją motyvuoja, kalba Nacionalinio socialinės integracijos instituto programos „Visi skirtingi – visi lygūs“ vadovė Inga Rancova.Pokalbis apie programos iniciatyvas, pažeidži
Plaukiojantis istorikas Kasparavičius: kirbėjo esminis klausimas – kodėl užmiršome upes?
„Man įdomiausias žmogaus santykis su vandeniu, su upe“, – sako Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkas, istorikas, mokslų daktaras Gediminas Kasparavičius, besidomintis ir tyrinėjantis Lietuvos upių bei upeivystės istoriją.Noras geriau pažinti upeivystę iš praktinės pusės paskatino istoriką patį išmokti valdyti laivą.Pokalbis apie Kauno istoriją, tyrimus ir domėjimosi sritis,
Vyrų psichinės sveikatos temą tyrusi Sabonytė: jie nepratę prie moterų emocinio intelekto
„Pastebiu, kad vyrai manęs bijo“, – sako projekte „Amžinai veikia“ vyrų psichinės sveikatos temą tyrinėjusi meno vadybininkė Rugilė Sabonytė. Anksčiau ji buvo aktorė, tačiau išsigando teatro pasaulio ir jame pastebėto psichologinio smurto. Sako esanti nepatogi, o teatrui, anot Rugilės, reikia patogių žmonių.Ved. Indrė Kaminckaitė
Lietuvos kultūros atašė JAV Kavaliauskaitė: ieškau atvirų laidų, kuriuos galiu sujungti
Kokiu ritmu šiandien gyvena kultūros atašė pareigas Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėse Valstijose einanti Akvilė Kavaliauskaitė?Ved. Gerūta Griniūtė
Motinystės veidus komiksuose vaizduojanti Upė Lučiūna: tokio nuoširdumo kaina labai saldi
Mamos irgi yra laumės, teigia menininkė Ugnė Upė Lučiūna. Anksčiau laumių egzistavimą XXI a. nagrinėjusi menininkė dabar savo komiksuose vaizduoja įvairius motinystės veidus. Sūnelį Marcelijų su vyru Tomu auginanti Upė juokauja, kad kartais vyrui nepiktai pagrasina – jei suerzins, atsidurs komikse. Ugnė Upė Lučiūna laidoje pasakoja apie apie poreikį būti ne tik mama, bet ir kūrėja.Ved. Indrė Kamin
Smuikininkė Simona Venslovaitė: kurį laiką savęs be muzikos net nesuvokiau
„Kurį laiką savęs be muzikos net nesuvokiau“, – pasakoja Vokietijoje gyvenanti smuikininkė Simona Venslovaitė. Jos kūrybinėje biografijoje be kitų faktų – ir darbas tokiuose įspūdinguose orkestruose kaip „Kremerata Baltica“, ar Leipcigo „Gewandhaus“. Pokalbyje „Be kaukių“ – apie anksti paliktus namus, darbą su Donatu Katkumi, Gidonu Kremeriu ir Andriu Nelsonu, pirmą išmanųjį telefoną, gastrolių me
Kampanologas Žalėnas: vertingiausias Lietuvos varpas nupirktas už „samagoną“ ir kiaulieną
Pokalbis su dailės istoriku, kampanologu dr. Gintautu Žalėnu apie Lietuvos ir pasaulio varpus, varpų apsaugos padėtį Lietuvoje, daug žinių reikalaujančią profesiją bei iš Lietuvos išvežtus varpus. Gintautas Žalėnas teigia, kad siekiant apsaugoti kai kuriuos varpus, jie buvo užkasti žemėje, tačiau norint juos atrasti reikia noro, pastangų ir investicijų, tačiau netikėtų atradimų kartais pasitaiko.V
Šimonių girioje gyvenanti Simona ragina duoti miškui: neprisirinkime bagažinės grybų
„Mums patinka miškų tautos įvaizdis, nors statistika rodo, kad miško neturime daugiau nei vidutinė Europos tauta“, – sako Šimonių girios bendruomenės narė, visuomenininkė Simona Vaitkutė. Ji ragina žmones daugiau duoti miškui ir prisidėti prie jo išsaugojimo, pavyzdžiui, nuvykus grybauti neprisirinkti „bagažinės grybų“.Laidoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie apgaulingą lietuvių gamtos mylėtojų tapaty
Vasiliauskas apie esmingą susitikimą su Rastausku: tuščioj gatvėj kelias minutes tylėjome
„Tai buvo labai turiningas patylėjimas“, – prasmingą susitikimą su Rolandu Rastausku prisimena literatūrologas Saulius Vasiliauskas. Prieš dvejus metus mirusį rašytoją jis vieną naktį sutiko tuščiame, žiemiškame Vilniaus senamiestyje, šią akimirką apibūdina kaip itin kinematografišką kadrą.Laidoje „Be kaukių“ su rašytoju, literatūrologu ir Europos rašytojų tarybos valdybos nariu Sauliumi Vasiliaus
Pianistas Kasparas Mikužis: taip, Londonas yra galimybių miestas
2025 m. į prestižinį britų radijo stoties „Classic FM“ kylančių žvaigždžių sąrašą buvo įtrauktas Londone gyvenantis lietuvių pianistas Kasparas Mikužis.Kasparas Lietuvą paliko būdamas vos šešiolikos. Per beveik dešimtmetį praleistą Londone spėjo ne tik įgyti naudingos patirties Karališkojoje muzikos akademijoje, bet ir debiutuoti prestižinėje „Wigmore Hall“ salėje, groti Londono mados savaitėje, s
Meno rinkos ekspertė Ramašauskaitė: menininkai turi jausti atsakomybę prieš visuomenę
Su meno rinkos eksperte Ornela Ramašauskaite kalbame apie meną ir meno rinką arabų šalyse bei svarstome, kodėl dirbtinis intelektas gali įnešti daugiau skaidrumo meno rinkoje.Ved. Marius EidukonisGabijos Morkūnaitės nuotr.
Aktorius Meliešius apie replikas, kad yra nepotizmo vaikas: negaliu įrodyti priešingai
„Ateina kažkokios abejonės ar kvailas noras įrodyti, kad esi vertas, gal net geresnis...“, – pasakoja aktorius Šarūnas Rapolas Meliešius. Jis išduoda – vieną, kitą buvo išgirdęs replikų, kad yra nepotizmo vaikas, tačiau negali įrodyti priešingai.Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie klaidingus stereotipus apie augimą menininkų šeimoje, jos įdiegtą meilę gamtai, mokymąsi ilsėtis ir neseniai pasibaigusi
Nida Degutienė: virtuvė – du trečdaliai mano namų
„10 metų iki išvykimo į Australiją pradėjau domėtis šia šalimi, tad atvažiavus į ją, man viskas jau buvo pažįstama“, – sako kadenciją Australijoje baigusio ambasadoriaus žmona, kulinarinių knygų autorė Nida Degutienė. Kuo ypatingos patirtys Australijoje ir kodėl Nida Australiją vadina šalimi, kurią turi aplankyti kiekvienas gurmanas?Ved. Marius Eidukonis
Statkevičių sukritikavęs Raimedas Latvys: vėliau apsisuko lazda ir jis man pasakė tą patį
„Vėliau apsisuko lazda, jis buvo komisijoj „Mados klube“ ir man žodis į žodį tą patį pasakė“, – teigia dizaineris Raimedas Latvys, kadaise pasakęs, kad Juozas Statkvevičius „nieko naujo nebeparodo“.Po pergalės televizijos šou „Mados klubas“ Raimedas sako pastebėjęs, kad nebėra tik Z kartos dizaineris – jo kūryba domisi ir vyresni žmonės.Laidoje „Be kaukių“ Raimedas Latvys svarsto apie televizinius
Eimantas Bešėnas: vien akademinės scenos neužtenka
Kodėl atlikėjams neužtenka vien akademinės scenos? Kuo dar ypatingi istoriniai Dubingiai? Kuri scenos pusė atneša daugiau pilnatvės? Kaip vienuose namuose sutelpa du menininkai Laidoje „Be kaukių“ vieši dainininkas, vokalo pedagogas ir Dubingių festivalio meno vadovas Eimantas Bešėnas.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė
Mūza Svetickaitė: išmeskim iš galvų vidinius kritikus, kalbančius dėdžių ir tetų balsais
Vilniaus universiteto kultūros istorijos ir antropologijos studentė Mūza Svetickaitė – apie kūrybą, pilietiškumą ir skambančią Uteną.Ved. Gerūta Griniūtė
Tomas S. Butkus: esu idėjų menininkas, man įdomu išeiti iš standartinės mąstymo dėžutės
Tomas S. Butkus neapibūdinamas vienu epitetu. Dar mokykloje pradėjęs kurti eilėraščius, įsteigė idėjų dirbtuves „Vario burnos“ ir čia leidžia išties unikalaus dizaino knygas. Baigė architektūros studijas ir apsigynė daktaro disertaciją, išleido ne vieną knygą apie urbanistiką. Taip pat Tomas yra naujadarų kūrėjas, pradėjęs leisti mažas knygeles Čiabukai, už kurias 2003 m. Londone Britų tarybos sur
Smuikininkė Dalia Simaška: šiandien suprantu, kad profesiniame gyvenime esu labai laiminga
Ar muzikai profesionalai garsų pasaulyje vis dar gali rasti atokvėpį? Pokalbis su smuikininke, Vilniaus ansamblio NIKO nare, Lietuvos kamerinio orkestro muzike, Alantos muzikos festivalio kūrėja Dalia Simaška.Ved. Gerūta Griniūtė
Galerijos „Fojė“ įkūrėja Edita Tamulyte: prieš parodas labiau švenčiame nei nervinamės
„Galima sakyti – atostogauju“, – sako galerijos „Fojė“ Trakuose įkūrėja, restauratorė Edita Tamulyte. Pokalbis apie senojoje Trakų klebonijoje atidarytą galeriją, norą spėti surengti meno grandų parodas ir paveikslų restauraciją, kuri Editą Tamulytę lydėjo nuo vaikystės.Ved. Donatas Šukelis
Menininkas Linas Kaziulionis: patriotiškumas man – tai žodžio ir kūrybos laisvė
Birželio pabaigoje tapytojas, muralistas Linas Kaziulionis galerijoje „Arka“ atidarė naują parodą „Susitarimų žaidimas“, kuriame tyrinėja golfą kaip galios erdvę. Linas – menininkas, kurio apdovanojimų kišenėje ir „Jaunojo tapytojo prizas“, ir geriausio Europos gatvės menininko vardas.Laidoje „Be kaukių“ kalbamės apie pavojus, tapant didžiules drobes, puošiančias daugybės Lietuvos ir ne tik Lietuv
Vertėjas Mantas Tamulevičius: yra buvę, kad ryte įsėdai į „Spartaną“, vakare – parskridai
Kaip lavinamas sinchroninio vertimo įgūdis? Kokie vertimai yra pareikalavę daugiausia pastangų? Kaip tekstus muzikoje girdi vertėjas Mantas Tamulevičius?Ved. Gerūta Griniūtė
Mados tyrėja Justė Tarvydė: į dešimtą dešimtmetį mielai atsigręžiu, bet kartoti nenoriu
„Mane nuo studijų laikų erzino paviršutiniškas požiūris į madą“ – sako VDA docentė, dizaino krypties meno doktorantė tinklaraščio „Antra oda“ autorė, žurnalo „Moteris“ mados redaktorė, menininkė Justė Kubilinskaitė-Tarvydė. Pokalbis apie tai, kai mada gali būti suvokiama kaip socialinis reiškinys, apie mados tyrimus sociologine prasme, greitos mados ir drabužių etikečių įtaką vartotojams bei naują
Apie dainavimą, aranžavimą ir tylos poreikį – „Vilnius Voices“ narys Rimantas Žaldokas
Kas yra gera kūrinio aranžuotė? Ką reiškia kurti su seserimi? Pokalbis su dainininku, aranžuotoju, „Vilnius Voices“ nariu Rimantu Žaldoku.Ved. Gerūta Griniūtė
Senesnius savo darbus kritiškai vertinanti Eglė Rakauskaitė: tai buvo neetiška
Pokalbis su tarpdisciplininio meno kūrėja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate Egle Rakauskaite apie gyvenimą ir kūrybą Anykščių rajone, gritišką požiūrį į senesnius savo kūrinius, šiuolaikinio meno reabilitaciją ir santykį su tėčio, vieno garsiausių Lietuvos fotomenininkų Romualdo Rakausko, kūtyba.Ved. Donatas Šukelis
Dainininkė, kūrėja Barbora Matuzaitė: svarbiausias dalykas – atrasti savo autentiškumą
Kaip užčiuopti kūrybą? Kas geriausiai padeda atsiriboti nuo išorės triukšmo ir šiandienos diktuojamo tempo? Pokalbis su dainininke, dainų autore Barbora Matuzaite.Ved. Gerūta Griniūtė
Kaituotojų „sektai“ priklausanti fotografė Ridikaitė: vėjas smegenyse susuka šratelius
„Tai mano odė jėgos aitvarų bendruomenei“, – apie knygą „Vėjyje“ sako sporto fotografė Aistė Ridikaitė. Laidoje „Be kaukių“ ji pasakoja apie į knygą sugulusias jėgos aitvarų bendruomenės istorijas, gyvenimo būdą pakeitusį kaitavimą ir šiai „sektai“ priklausančius žmones ir moterų sporto fotografių patiriamus iššūkius.
Režisierius Antanas Laurušas: per kiną įdomu pažvelgti į žmonių dvilypumą
Kaip režisierius, prodiuseris ir LRT TELEVIZIJOS laidos „Čia – kinas“ apžvalgininkas Antanas Laurušas girdi kino filmus? Kokią įtaką jo gyvenime darė ir tebedaro senelio – kompozitoriaus Vytauto Laurušo kūryba?Ved. Gerūta Griniūtė
Be kaukių. Ved. Justė Luščinskytė
Laidoje „Be kaukių“ lankosi Rokas Grajauskas – sporto komentatorius, reperis ir improvizatorius, kurio veikloje dera krepšinis, muzika, humoras ir greita reakcija į tai, kas vyksta čia ir dabar. Pokalbyje – apie sporto komentatoriaus darbą, sceną, improvizaciją, kūrybą ir gebėjimą skirtinguose amplua išlikti savimi.Ved. Justė Luščinskytė
Smuikininkė Julija Andersson: augindama sūnų ir tęsdama koncertinę veiklą jaučiu pilnatvę
Pirmą koncertą smuikininkė Julija Andersson grojo praėjus vos porai mėnesių po sūnelio gimimo. Kūrybinės veiklos nusprendusi nestabdyti menininkė teigia, jog buvimo mama derinimas su kūrybine veikla atneša tikrąją pilnatvę. Kaip suderinti aktyvią koncertinę veiklą ir motinystę? Kokius naujus požiūrius į atlikimo meną jai atvėrė doktorantūros studijos? Ar skirtingas jausmas apima grojant mažo miest
Alpinistas Saulius Damulevičius: kas bijo rizikuoti – bijo ir gyventi
Kodėl žmonės šimtmečius nori pasiekti viršukalnes? Kokia muzika skamba alpinisto Sauliaus Damulevičiaus kasdienybėje ir kelionėse į kalnus?Ved. Gerūta Griniūtė
Pasaulyje graibstoma menininkė ir mama Lapelytė: „Mene nepageidautina turėti vaikų“
Berlynas, Niujorkas, Londonas, Paryžius, Šanchajus... Menininkė Lina Lapelytė savo kūrybą pristato prestižiškiausiuose meno renginiuose ir erdvėse visame pasaulyje. Laidoje „Be kaukių“ Lina Lapelytė pasakoja apie namų sampratą, menininkės karjeros ir motinystės derinimo iššūkius, prestižinių meno renginių reputacijos krizę ir rudenį įvyksiančią parodą Vilniuje.
Emilija Latėnaitė: šiandien žmonės alksta prasmės pojūčio
Aktorės Emilijos Latėnaitės veiklos pastaraisiais metais vilnija gerokai plačiau nei tik tradicinė teatro scena. Jos kūrybos maršrutuose – kelionės po Lietuvą su pačiais įvairiausiais projektais, teatro mokytojos vaidmuo dirbant su vaikais ir paaugliais, savanorystė kalėjime. Naujausias Emilijos amplua – festivalio organizatorė, kadangi kartu su broliu Baliu jie ėmėsi organizuoti Sartų teatro fest
Kūrybiniais keliais – su dainininke, dainų kūrėja, meno daktare Raminta Naujanyte-Bjelle
Kokie muzikiniai skersvėjai šiuo metu siaučia Ramintos Naujanytės-Bjellės gyvenime? Apie kūrybą ir ką tik apgintą meno daktarės vardą – pokalbis su kūrėja.Ved. Gerūta Griniūtė
Su teatralais „stand-up'us“ rengiantis Juška: kai kas ateina pažiūrėti, kaip susimausim
Teatro režisierius Adomas Juška šiandien ne tik kuria spektaklius, bet vis aktyviau pasirodo komedijos scenoje. Apie tai, kas patraukė į komediją, absurdiškus dalykus teatre ir visiškai nejuokingą naujausią savo spektaklį jis pasakoja laidoje „Be kaukių“.Ved. Indrė Kaminckaitė
Iš JAV grįžusi Gražina Michnevičiūtė apie naują etapą: Jonas Mekas yra mano likimas
Pareigas pradeda eiti Jono Meko vizualiųjų menų centro vadovė Gražina Michnevičiūtė. Pokalbis apie naujas atsakomybes, ilgą laiką Niujorke, einant Lietuvos kultūros atašė pareigas, vienuolika metų dirbant žurnalo „Moteris“ vyr. redaktore ir vaikystėje senelio įdiegtą meilę muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė
Apie Barto priekabavimą kadaise prabilusi Bocullaitė: pamačiau daug išskaičiavimo žmonėse
Ved. Indrė KaminckaitėBertos Bocullo-Kaziliūnės nuotr.
Sigita ir Gintaras Balčiūnai: klasikinė muzika nebuvo sukurta stadionams ar sporto salėms
„Kuriantis žmogus, nesvarbu, ką jis kuria, jaučia prasmę“, - sako Sigita Balčiūnienė. Kartu su vyru Gintaru Rokiškio rajone stūksančiam Gačionių dvarui jie įpūtė naujos gyvybės – šiuo metu ten galima ne tik lankytis ekskursijose, pasigrožėti gamta, bet ir pamatyti parodas, kuriose eksponuojami darbai iš Gintaro ir Sigitos asmeninės kolekcijos, o taip pat – ir išgirsti klasikinės muzikos koncertus.
