Homo cultus. Žmogus ir miestas
Laidos centre – žmogaus ir miesto sąveikos: kaip abu veikia vienas kito tapatybę? Kaip visa tai keičiasi ir transformuojasi šiais laikais? Laidą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec, architektūros istorikas, architektas Matas Šiupšinskas ir architektas, semiotikas Justinas Dūdėnas. „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ transliuojama pirmadieniais 15:05 val.
Episodes
Kas šiandien gina viešąjį interesą?
Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie viešą interesą mieste: kas gali jį ginti ir kokias galimybes dalyvauti sprendimų priėmime turi vietos bendruomenės, kai jų rajonai patiria intensyvų plėtros spaudimą. Apžvelgsime, ar šiandien gyventojų balsas teritorijų planavimo procesuose yra reali demokratinio dalyvavimo forma, ar dažniausiai lieka tik procedūriniu formalumu. Taip pat aptarsime, k
Terapiniai sodai: kaip kontaktas su gamta veikia mūsų psichiką?
Šioje laidoje kalbamės apie terapinius sodus – erdves, kurios kuriamos žmogaus emocinei bei psichologinei gerovei. Kaip ryšys su augalais ir gamtiniais aplinkos elementais veikia mūsų dėmesį, emocinę būseną ir nervų sistemą? Kuo skiriasi dekoratyvinė žaluma nuo aplinkos, kuri padeda atsigauti? Kiek žmogui svarbu ne tik matyti žalumą, bet ir ją prižiūrėti, stebėti augimą, sezonų kaitą, kasdienius m
Viešoji erdvė ar automobilių stovėjimo aikštelė? Korių įrengimo dilema
Kodėl šiandien, kai daugelis Europos miestų ima reguliuoti automobilizaciją, Vilniuje vis dar plečiami parkingai ir vadinamieji „koriai“? Laidoje kalbėsime apie įtampą tarp darnaus judumo planuose deklaruojamų tikslų ir realių sprendimų Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose. Kaip rengiami ir ar rengiami korių projektai? Kaip analogiškus iššūkius sprendžia kiti Europos miestai? Koks sprendimas bū
Nuo vežikų iki pirmųjų taksi: kaip judėjo Vilnius?
Laidoje „Žmogus ir miestas“ pažvelgsime į Vilnių per judėjimo istoriją – nuo XVIII a. vežikų iki pirmojo tramvajaus, autobusų ir taksi. Kaip keitėsi miestiečių kelionių įpročiai ir maršrutai, kai gatvėse pasirodė naujos transporto priemonės? Kaip buvo administruojamas Vilniaus transportas ir kokios vizijos liko neįgyvendintos? Kokios iškildavo įtampos tarp skirtingų interesų grupių? Ir kokius vieš
Ką prarandame fragmentuodami gamtinį karkasą?
Šiandien Lietuvos miestuose vis dažniau matome, kaip vietos bendruomenės siekia apginti natūralias upių pakrantes ir kitas gamtines teritorijas nuo urbanizacijos spaudimo ir užstatymo. Kauno Žemųjų Šančių bendruomenė, Vilniaus iniciatyvos „Išsaugokime Vilniaus Ozo draustinį!“ dalyviai ar Žirmūnų gyventojai reaguoja į konkrečių, jų kasdienybėje svarbių vietų praradimą. Laidoje kartu su geografijos
Kaip dėmesys aplinkos detalėms gali apsaugoti nuo perdegimo?
Kaip laiku atpažinti pirmuosius perdegimo signalus kūne ir tinkamai reaguoti? Kur slypi riba tarp nuovargio ir giluminio išsekimo? Kaip mus veikia miesto ritmas – tempas, triukšmas ir judėjimo intensyvumas – ir kaip galime su juo susigyventi? Laidoje ieškome atsakymų, kokie kasdieniai įpročiai, ritualai ir scenarijai padeda puoselėti psichinę bei fizinę gerovę. Dėmesys skiriamas ir mažoms aplinkos
Įsiklausant į neuroskirtingų žmonių patirtis: kaip kurti jautresnes aplinkas?
Šioje laidoje kalbamės apie tai, kaip aplinka veikia skirtingus žmones ir kodėl „vienas sprendimas visiems“ dažnai neveikia. Remdamiesi neuroįvairovės idėja, aptariame, kaip skirtingai gali būti patiriami garsas, šviesa, judėjimas ar socialinės situacijos, ir kokie veiksniai lemia, kad vieniems erdvė tampa palaikanti, o kitiems – varginanti ar net nepakeliama.Laidos viešnios: kūdikių ir vaikų ergo
Namų filosofija: ar namai yra vieta, ar jausmas?
Kas iš tiesų kuria namų patirtį – kvadratiniai metrai, šviesa pro langą, baldai ir daiktai, o gal santykiai su žmonėmis, su kuriais dalijamės kasdienybe?Italų filosofas Emanuele Coccia knygoje „Namų filosofija. Namystės erdvė ir laimė“ siūlo pažvelgti į namus kaip į daug daugiau nei fizinę aplinką. Pasak jo, namai yra psichinė ir moralinė erdvė – vieta, kurioje formuojasi mūsų tapatybė, santykiai
Senas medis, naujas medis: šiuolaikinė architektūra Žvėryne
Žvėrynas Vilniuje dažnai pristatomas kaip savitas ir saugotinas medinės architektūros rajonas. Čia vis dar galima rasti XIX ir XX amžiaus pradžios vilų, sodų ir gana retą miesto mastelį – mažesnius namus, daugiau žalumos ir artimesnį ryšį su gamta.Tačiau Žvėrynas nėra ir, ko gero, neturėtų būti tik užkonservuotas istorinis reliktas. Tai gyvas rajonas, kuriame statoma ir rekonstruojama, todėl kiekv
Striptizo klube rasti vitražai ir kitos monumentaliojo meno gelbėjimo istorijos
Spalvų pliūpsniai, šviesa ir medžiagų magija – vitražai, freskos, pano ir kiti interjeruose išlikę monumentaliojo meno kūriniai leidžia mums dar sodriau patirti miestą ir architektūrą. Tačiau jų istorijos kartais būna dramatiškos: nuo striptizo klube netikėtai atrastų vitražų iki gaisruose sunaikintų eksperimentinių darbų ar iš griaunamų pastatų išgelbėtų vertingų meno kūrinių.Laidoje „Žmogus ir m
Tvarus kontekstualumas: betoninė vila Naujojoje Vilnioje ir medinis vasarnamis Preiloje
Kas sieja brutalaus betono gyvenamąjį namą Naujojoje Vilnioje ir švelnaus, minkšto medžio interjerą Kuršių nerijoje? Kaip kurti jaukius namus, kurių dizainas ir medžiagos būtų neatsiejami nuo vietos – greta dundančio geležinkelio arba ošiančios jūros, pramoninio kraštovaizdžio arba smėlio kopų? Laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie tvarų kontekstualumą architektūroje kartu su energijos nestoko
Kaip praeities fragmentai tampa įkvėpimu šiuolaikinės architektūros kūrėjams?
Viena paradoksaliausių Vilniaus erdvių – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kurioje sakralinę tylą kadaise pakeitė bulvių ir kopūstų kvapas. Didinga barokinė šventovė sovietmečiu buvo nuniokota, o jos vidus paverstas daržovių sandėliu – brutalios betoninės perdangos ir laiptinės užgožė puošnius altorius bei skliautus. Šiandien pastatas vėl tarnauja tikinčiųjų bendruomenei, o netrukus ims k
90-ųjų individualūs namai: „kolūkinis barokas“ ar ateities paveldas?
Paskutinis dvidešimto amžiaus dešimtmetis Lietuvoje – tai ne tik politinis ir ekonominis lūžis, bet ir išsilaisvinusios vaizduotės sprogimas. 1987–1998 m. po dešimtmečius galiojusių draudimų vėl pradėti dalinti sklypai individualiai statybai, o svajonė apie nuosavą namą tapo nepriklausomybės ir naujos tapatybės simboliu. Tūkstančiai žmonių statė patys, su architektais ar be jų, skolinosi idėjas, i
Tarp formų ir šviesos: pokalbis su architektūros fotografu Norbertu Tukajumi
Sulėtinus žingsnį ir žvilgsnį, pastatai ima pasakoti istorijas – apie erdves ir jose pasklidusius žmones, apie formas ir jomis slystančią šviesą. Dėl architektūros fotografijos dalis šių pasakojimų nuaidi toli už miesto ar net šalies ribų, jei tik atsiranda, kas sugeba juos pastebėti ir įtaigiai užfiksuoti. Todėl šį kartą į laidos „Žmogus ir miestas“ studiją pakvietėme vieną produktyviausių Lietuv
Tarp viešumo ir privatumo: ką apie mus pasakoja balkonai?
Balkonai – tai mažos, bet labai iškalbingos miesto erdvės. Tarp privataus ir viešo gyvenimo, tarp buto vidaus ir gatvės, jie tampa vieta, per kurią atsiskleidžia kasdieniai įpročiai, svajonės, rūpesčiai ir net santykis su miestu bei gamta. Vieni balkonus paverčia mažais sodais, kiti – sandėliukais, dar kiti – jaukiomis kasdienio gyvenimo stebėjimo aikštelėmis ir meditacijos vietomis. Šioje laidoje
Ar jaučiame nostalgiją masinės statybos rajonams? I. Selenio ir K. Kaupinio pasakojimas
„Aišku, galėtų būti gražesnis kūnas - mano ir rajono. Jeigu būčiau galėjęs rinktis, turbūt ne tokį būčiau pasirinkęs. Bet kai bandau ką dirbtinai pagražinti ar išpjauti, randai tampa dar ryškesni nei trūkumai.“2025-ųjų rudenį pasirodė Imanto Selenio miesto fotografijų albumas „Nostalgijos sala“, skrodžiantis Vilniaus masinės statybos rajonų kraštovaizdį. Devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo
Kaip statybinės medžiagos tampa miesto istorijų pasakotojomis?
Vilniuje ir Kaune statomi bei projektuojami nauji tiltai, kurių autoriai tuo pat metu aktyviai veikia ir meno lauke, kuria drąsius interjerus bei viešąsias erdves – vizualiai intriguojančias ir potyrių kupinas erdves, kviečiančias ne tik jas aktyviai naudoti, bet ir susimąstyti apie šiuolaikinio gyvenimo paradoksus, tvarumą bei statybinėse medžiagose sukauptą kultūrinį krūvį.Šį kartą laidoje „Žmog
Kodėl svarbu apsaugoti natūralias Neries pakrantes?
Politikų vizijose natūralios pakrantės neretai laikomos nebaigtomis arba neįrengtomis. Tačiau būtent jos vėsina aplinką, palaiko biologinę įvairovę ir leidžia miestui kvėpuoti. Laidoje „Žmogus ir miestas“ kartu su geografijos mokslininkėmis kalbamės apie natūralių Neries pakrančių reikšmę miestui: vandens lygių kaitą, šlaitų eroziją, požeminius šaltinius, migracijos koridorius ir mikroklimatą. Apt
Meksiko chaosmosas su Mindaugu Briedžiu: kaip miestas tampa kūnu?
Šioje laidoje „Žmogus ir miestas“ nukeliausime į Meksikos sostinę, o mūsų vedlys bus filosofas, muzikantas, Panamerikos universiteto (Universidad Panamericana) profesorius dr. Mindaugas Briedis. Su juo kalbėsimės apie Meksiko chaosmosą – patirties režimą, kuriame miestas atsiveria ne kaip stabilus ir tvarkingas gyvenimo fonas, bet kaip nuolat persitvarkantis ryšių, judesių ir įtampų laukas. Kaip p
Gerą interjerą kuriame lėtai: pokalbis su dizaineriu Justinu Dadonu
Kaip kurti gražius ir tvarius namus? Kartais ryškius ir eklektiškus, kartais – kupinus apnuoginto betono ar trimačiu spausdintuvu sukurtų detalių. Su dizaineriu, fiziku ir parodų architektu Justinu Dadonu susitikome pasikalbėti apie tai, kaip savomis rankomis ir idėjomis jis transformuoja standartinius senus butus į žaismingas, patogias kasdienybės erdves. Kalbėjomės apie smalsaus ir kūrybiško žmo
„Mums trūksta ne energijos, o vaizduotės“: kaip naudojame Saulės šviesą architektūroje?
Šviesa architektūroje – daugelį aspektų apimanti tema. Nors dažnai suvokiama kaip techninis sprendimas, šviesa formuoja mūsų kūnišką ir emocinę patirtį mieste ir interjeruose, erdvių nuotaiką, saugumo ir artumo jausmą. Šviesa kuria architektūros ir viso miesto laiką ir ritmą, bet taip pat brėžia ir išryškina socialines skirtis. Apšvietimo taikymas gali būti analizuojamas ir kaip galios bei kontrol
Nuo džiunglių dangoraižyje iki Miškų urėdijos Vievyje: pokalbis su architekte Ubarevičiūte
Tęsiame pokalbius apie tvarumą ir kokybišką dizainą. Šįkart laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie šiuolaikinę medinę architektūrą, betono išsaugojimą ir įdomius projektus ne tik Šiauliuose ar Panevėžyje, bet ir Kopenhagoje bei Honkonge. Architektų biuro „Afterparty“ partnerė Gabrielė Ubarevičiūtė pasakoja apie konceptualią architektūrą ir pašnekovei artimas tvarios aplinkos kūrimo praktikas.
Atokvėpio erdvės: kaip mums padeda želdynai prie darboviečių, psichinės sveikatos įstaigų
Kokias galimybes mums suteikia miesto gamta, kai siekiame atstatyti savo jėgas ir palaikyti savo psichinę sveikatą? Kaip medžiai, paukščiai ir ramaus pasivaikščiojimo takai tampa ne tik malonia aplinka, bet ir gydymo dalimi? Kaip gamta integruojama į meno terapiją? Kokį vaidmenį atlieka žalieji plotai prie darboviečių, sveikatos – ir ypač psichinės sveikatos – įstaigų? Ir kodėl ypatingai svarbu iš
Vilniaus rajonų tankinimas: kokios kokybės siekiama?
Pastarąjį dešimtmetį Vilniaus rajonai sparčiai tankinami, argumentuojant, jog tankinimas stabdys miesto plytimąsi (drieką) į pakraščius – kurios miestai pagrįstai norėtų išvengti. Juk plytimasis į pakraščius reikalauja nemažai resursų siekiant išlaikyti viešąsias paslaugas, infrastruktūrą. Vis dėlto miesto tankinimo kokybės klausimas stebėtinai retai svarstomas: kokią aplinką, paslaugų tinklą siek
Kur baigiasi architektūra ir prasideda menas? Pokalbis su Mantu Peteraičiu
Kaip praktikuojančiam architektui išvengti nuobodžių standartų ir šablonų kartojimo? Kaip išsaugoti rūpestį konkrečia erdve, konkrečia bendruomene, kūriniu ar konkrečiu medžiu? Architektas Mantas Peteraitis laidoje „Žmogus ir miestas“ pasakoja apie savo praktiką, apie meninius, etinius ir politinius aspektus.Laidą veda Matas Šiupšinskas ir Justinas Dūdėnas.
Kas sieja muziejų Belgijoje, vilą Alpėse ir šeimos namą Raudondvaryje?
Kas sieja muziejų Belgijoje, vilą Alpėse ir šeimos namą Raudondvaryje? Ir kodėl ieškoti plytininko Dzūkijos miškuose yra tvaresnis architektūrinis sprendimas nei pažangus kondicionierius? Laidoje Žmogus ir miestas kalbamės apie savitą požiūrį į tvarumą ir kasdienybės erdves, apie vietines statybines medžiagas (molį, medį) ir apie architekto darbo virtuvės skirtumus Belgijoje ir Lietuvoje. Laidos p
Infrastruktūra skurstantiems: kaip išgirsti tikruosius poreikius?
Ką ir kaip gali pakeisti skurdo patirtį turinčių asmenų įsitraukimas į socialinės politikos formavimą? Kaip gali pasikeisti institucijų ir plačios visuomenės požiūris į pagalbos suteikimą, transporto organizavimą, socialinimo būsto prieinamumą ir plėtrą – kai sprendimai priimami kartu su skurdo iššūkius patyrusiais žmonėmis? Kaip pasiekti, kad skurdą patiriančių asmenų patirtis ir siūlymai būtų ne
Venecija? Ne, Vilkpėdė. Pokalbis su architektėmis Andre Baldišiūte ir Sabina Grincevičiūte
Ar Vilniuje po kelių dešimtmečių turėsime kanalų sistemas greta namų, metro liniją tarp Naujosios Vilnios ir Vilkpėdės, naują uostą, o į Vilniaus herbą sugrįš kadaise jame vaizduoti laivai? Pasakojimas apie drąsias vizijas, skirtas Vilkpėdės rajonui, ir apie miesto bei vandens santykį pasakoja architektės ir studijos „DO ARCHITECTS“ partnerės Andrė Baldišiūtė ir Sabina Grincevičiūtė.Laidą veda Jus
Nefasadinis Kaunas ir mįslinga Antano Ingelevičiaus asmenybė
Paslaptingi negatyvai muziejaus archyvuose ir anksčiau negirdėtas fotografas leidžia mums pamatyti dar nematytą, neparadinį tarpukario Kauno veidą, atrasti miesto vietas ir žmones kurių balsai ilgai buvo nepastebėti. Kaip atrodė tarpukario Kauno lūšnynai, nestandartiniai žmonės ir trapios miesto vietos? Ir koks paslaptingas fotografas visa tai užfiksavo? Pasakojimo apie tikrą muziejinį detektyvą i
Kiek žingsnių Druskininkų apylinkėse nuėjo M. K. Čiurlionis?
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba glaudžiai susijusi su Druskininkais ir šio miesto apylinkėmis. Čia praleistos vasaros, šeimos namai ir gamtos aplinka tapo šio meninko, kompozitoriaus kūrybos ir įkvėpimo erdve. Šių vietovių architektūrai M. K. Čiurlionis skyrė ir savo eskizus. Druskininkai šiandien kviečia pažinti Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą ne tik muziejuje, bet ir vaikštant jo pėdsakai
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Valgomas miestas. Pokalbis su Rūta Lukošiūnaite ir Evelina Šimkute
Kaip maistas, auginamas miesto daržuose, padeda bendruomenėms burtis ir pažinti vieniems kitus? Kodėl ne tik daržai, bet ir juos puoselėjantys miestiečiai daro mūsų miestus atsparesnius ekonominiams, kariniams ar ekologiniams iššūkiams? Laidoje kalbamės apie urbanistinės maisto gamybos sistemas, kolektyvinės sodininkystės praktikas ir kultūrinius ryšius, susijusius su skoniu, maistu ir ekologija.
Kodėl svarbu apsaugoti miškus prie gyvenviečių?
„Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu prie mano namo ėmė kirsti mišką? Kur sužinoti, kad tai teisėti kirtimai? Kodėl kertama prie pat gyvenviečių? Kodėl išduodami leidimai tokiems kirtimams?“ – šiuos klausimus kasmet iškelia skirtingų vietovių gyventojai, kuriems teko susidurti su kirtimais savo gyvenamojoje aplinkoje. 2021 metais Aplinkos ministerija buvo inicijavusi Nacionalinį susitarimą dėl miškų,
Mažėjanti Lietuva ir augantis Vilnius. Pokalbis su Mindaugu Pakalniu
Lietuvos gyventojų skaičius palaipsniui mažėja ir, remiantis statistikos prognozėmis, toliau mažės. Tuo tarpu Vilnius auga ir neseniai peržengė 600 000 gyventojų ribą, aplenkdamas kaimyninę sostinę Rygą. Ar sostinė ir toliau sparčiai augs? O gal turime pradėti ruoštis ne miesto augimui, o lėtam traukimuisi? Apie demografijos tendencijų poveikį miesto raidai ir urbanistikai kalbamės su urbanistu, b
Gamta, technologijos ir miestų ateitis Venecijos architektūros bienalėje
Gamtos mokslai žvelgia į tokį pasaulį, koks jis yra, o dizainas, architektūra, žvelgia į tai, koks jis turėtų būti. Apie tvaresnę miestų ir architektūros ateitį, apie žmonių gebėjimą ir negebėjimą bendradarbiauti sprendžiant klimato kaitos keliamus iššūkius, apie pažangių technologijų suteikiamas galimybes ir jų kuriamus pavojus pasakoja šių metų Venecijos architektūros bienalės pagrindinis kurato
Humanistinis miesto dizainas. Pokalbis su Džiugu Lukoševičiumi
Su kokiais iššūkiais susiduria miestų planuotojai Švedijoje ir kokių tiksinčių bombų turime Lietuvoje? Kas yra humanistinis miesto dizainas ir kaip kurti kokybišką gyvenamąją aplinką, pasakoja Malmės miesto planavimo biuro architektas Džiugas Lukoševičius. Džiugas specializuojasi viešųjų ir privačių interesų derinimo urbanistinėse struktūrose srityje. Jo kompetencija demokratinio dalyvavimo ir tva
Orios darbo sąlygos ir solidarumas: kodėl verta steigti profesines sąjungas?
Kaip formuojami ir palaikomi solidarumo tinklai darbovietėse ir vietos bendruomenėse? Ko galima pasiekti steigus profesinę sąjungą? Kiek resursų reikalauja profesinių sąjungų steigimas ir gyvybingumo palaikymas? Kokio pasipriešinimo sulaukia norintys steigti profesines sąjungas? Kas yra „geltonosios“ profesinės sąjungos? Šioje „Žmogus ir miestas“ kalbėsimės apie drąsą kelti, svarstyti ir keisti sa
Daiktai, lobiai ir šiukšlės kraustantis bei ruošiantis mirčiai
Mūsų nugyventas laikas dažnai virsta daiktų sankaupomis. Kai tenka keltis į kitus namus, šios sankaupos tampa iššūkiu – ką su savimi pasiimti, ką palikti, kokias daiktais atsikratyti? O kaip tvarkomi daiktai šeimininkams mirus? Ar mūsų visuomenėje galima atrasti savo namų organizavimo tradicijų, analogiškų švediškajam susitvarkymui prieš mirtį („döstädning“), kai šeimininkai patys nusprendžia savo
Kaip keičiasi naktinis miesto ritmas ir vakarėlių vietos
Kokius naktinius klubus nešiojatės atmintyje, o į kokius vis dar užsukate? Jų būta skirtingų, visoje Lietuvoje, su margomis ir palaipsniui besikeičiančiomis bendruomenėmis. Dalis elektroninės muzikos klubų kūrėsi postindustrinėse erdvėse, kiti kvietė į brangius ir modernius interjerus sukurtus būtent šiai funkcijai. Kartais klubai tapdavo iki tol primirštos miesto dalies gentrifikacijos liudininka
Miesto plėtros „migla“ – meninio tyrimo objektas
Urbanistinė kaita ir ją lydinčios praktikos bei įtampos gali būti diskutuojamos iš skirtingų pozicijų – aktyvaus gyventojo, vietos bendruomenės atstovo, atsakingų institucijų darbuotojo, NT verslo atstovo. Ką į susiformavusį diskusijų ir konfliktų lauką gali įnešti menininkai? Kaip meninis tyrimas virsta kritine miesto plėtros praktikų refleksija, kokias priemones pasitelkia? Šios „Homo cultus. Žm
„Lapas“ ir architektūros gidai
Galbūt žinote ar net turite architektūros gidus, kuriuos leidžia leidykla „Lapas“. Po Kauną, Klaipėdą, Palangą, Neringą, Vilnių (dvi versijos) ir net mėnulį. Tai unikalus edukacinis žanras: per giduose pateikiamus objektus pasakojama ne tik apie architektūros vertes, jos istoriją ir miestų kaitą, bet ir apie visa tai lėmusius kultūrinius bei politinius kontekstus.Šiemet sukanka 20 metų kai šį žanr
Kaip susigrąžinti mūsų miestų gatves? Pokalbis su Silvestru Dikčiumi ir Luku Rekevičiumi
Kaip susigrąžinti mūsų miestų gatves? Kol mes formuojame gatves ir miesto infrastruktūrą, gatvės formuoja mus. Jos keičia mūsų gyvenimo ritmą, veikia savijautą ir daro įtaką miestiečių santykiui su miestu. Apie gatves ne tik kaip apie susisiekimo arteriją, bet ir kaip viešąją socialinės saveikos erdvę, ir knygą „Greičiausiojo teisė“ pasakoja klimatologas, profesionalus pėstysis Silvestras Dikčius
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Miesto želdynai ir teritorijų planavimas
Šioje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ laidoje nagrinėjame, kaip suderinti miesto plėtrą su želdynų apsauga. Kokią reikšmę turi gamtinės teritorijos miesto ir rajonų tapatumui? Kaip planuojamos ir administruojamos miesto gamtinės teritorijos? Kokie teisiniai dokumentai užtikrina arba turėjo užtikrinti didelio potencialo rekreacinių teritorijų apsaugą? Kokia instancija turi prižiūrėti, kad Vilniaus
Ar dirbtinis intelektas ir biotechnologijos pakeis statybų industriją?
Statyba yra vienas labiausiai žemę teršiančių sektorių, o maži pokyčiai šioje srityje gali sukelti didelį poveikį mus supančiai aplinkai, jos kokybei ir tvarumui. Lietuvoje su inovacijomis, žadančiomis naujas projektavimo ir statybų galimybes, darbuojasi žmonės, žongliruojantys tarp meno, inžinerijos ir verslo. Todėl šį kartą laidoje „Homo cultus. Žmogus ir miestas“ norime išgirsti apie juos ir jų
Kas lemia keliavimo mieste įpročius?
Europos miestuose pastaruosius dešimtmečius vyksta intensyvūs mobilumo pokyčiai formuojant naujus gyventojų kelionių įpročius. Miestai skelbia, kad pertvarkydami mobilumo sistemas, ketina išspręsti taršos ir triukšmo problemas, užtikrinti sveiką aplinką gyventojams; siekia geresnės gyvenimo kokybės. Tačiau taiko skirtingas strategijas ir priemones. Šioje „Žmogus ir miestas“ laidoje kalbėsimės apie
Ko reikia, kad viešasis transportas veiktų sklandžiai?
Sklandžiai veikiantis viešasis transportas – sveiko miesto sąlyga. Iš kokių veiksnių susidaro viešojo transporto patrauklumas? Kokiomis nuostatomis viešojo transporto atžvilgiu vadovaujasi politikos formuotojai? Ar viešasis transportas turi būti pelningas? Ką būtina gerinti viešojo transporto vadyboje, kad keleiviai galėtų keliauti oriai? Laidos svečias – Nacionalinės viešojo transporto keleivių a
Ar egzistuoja lietuviškasis architektūros stilius? Pokalbis su Vaidu Petruliu
Vienas iš savičiausių ir reikšmingiausių lietuvių bendruomenės JAV architektų Jonas Mulokas yra sukūręs ne vieną įdomų sakralinį pastatą, o kai kurie iš jų savu laiku yra susilaukę ir pasaulio spaudos dėmesio. Šiemet knygynų lentynose pasirodė Jonui Mulokui skirta monografija kurioje pasakojama ne tik apie jį, bet ir apie visą architektų kartą pasinėrusią į lietuviškojo architektūros stiliaus paie
Kauno urbanistiniai pokyčiai. Pokalbis su Živile Šimkute
Kaunas sparčiai keičiasi, čia netrūksta architektūrinių naujienų kurias norisi pamatyti ir aptarti, o kartu ir urbanistinių transformacijų kurios vyksta arba vyks tolimesnėje ateityje Šančiuose, Žemojoje Fredoje arba Aleksote. Taigi - kaip ir kodėl keičiasi Kauno urbanistinis audinys? Kas laukia Kauno ateityje ir kokie sėkmės scenarijai gali būti užkoduoti dabar gimstančiuose planavimo dokumentuos
Medžių priežiūra žaliojoje Europos sostinėje: ką turime pagerinti?
Miesto parkai, skverai, pievos ir žalieji kiemai yra reikšmingas miestų įvaizdžio aspektas. Taip pat miestų želdynai ir pavieniai želdiniai yra ypatingai svarbi komfortiškos, sveikatą tausojančios miesto aplinkos dalis. Šioje „Žmogus ir miesto“ laidoje diskutuosime, kaip galima pagerinti miesto želdinių ir jų aplinkos priežiūrą, kokie reikalingi specialistų pajėgumai ir kuo gali prisidėti miesto g
Architektūrinės refleksijos 2024
madas ir virsmus galime pastebėti lėtai besikeičiančiame architektūriniame lauke? Kokie svarbiausi įvykiai nutiko pastaraisiais metais, kaip mes atrodom Europos ir pasaulio kontekste? Patogiausias laikas tokiems apibendrinimams - metų sandūra, o pašnekovas - architektas ir apžvalgininkas Andrius Ropolas.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Moterys architektės. Pokalbis su M. Drėmaite, G. Janulyte–Bernotiene ir G. Zykuviene
Kaip jaučiasi moterys architektės šiandieninėje Lietuvoje? Su kokiais iššūkiais jos susiduria kuriant, gaunant užsakymus arba valdant procesus? Kokie stereotipai vis dar gajūs, ir kokį kelią iki šios situacijos nuėjome? Laidoje Žmogus ir Miestas apie tai kalbamės su architektūros istorike, VU dr. Marija Drėmaite, architekte KTU docentė Gražina Janulytė–Bernotiene ir architekte, G.Janulytės-Bernoti
Kaip kvapų pagalba sukurti šventines erdves?
Kuo kvepia kasdienės ir šventinės miesto erdvės? Kaip galime patys formuoti savo poilsio ir darbo erdves pasitelkdami kvapus? Apie miestiečių santykį su kvapais ir būdus tyrinėti kvapus savarankiškai ir kartu su kitais pasakoja parfumerijos, aromakologijos ir kvapų kultūros edukatorė, olfaktorinių ir sensorinių degustacijų vedlė Toma Vyšniauskienė.Ladą veda miesto antropologė Jekaterina Lavrinec
Piliečių asamblėja Vilniuje
Vilniaus miestas planuoja surengti pirmąją Lietuvoje piliečių asamblėją - pasitarimą su gyventojais svarbiausiais miesto klausimais. Kol asamblėja dar ankstyvoje planavimo stadijoje, jau verta apie ją diskutuoti: koks tai procesas, kokia jo reikšmė pilietinei galiai ir kokie galimi rezultatai? Apie tai laidoje “Žmogus ir miestas” pasakoja Vilniaus miesto vyriausios architektės patarėja Beatričė Um
Ar šiandienos miestas draugiškas neregiams ir silpnaregiams?
Kaip miestą patiria regos negalią turintys žmonės? Kaip silpnaregių ir neregių patirtis gali padėti geriau pritaikyti miestą kitoms naudotojų grupėms? Kokie Vilniaus rajonai patogesni ir saugesni gyventi? Kokios technologijos ir dizaino sprendiniai padeda geriau orientuotis miesto erdvėse? Ką būtina tobulinti Vilniaus viešojo transporto valdyme, kad jis taptų draugiškas visiems? Kada pagalba silpn
Dalyvaujamieji biudžetai
Galbūt esate girdėję apie tokį reiškinį kaip savivaldybių dalyvaujamasis biudžetas. Tai galimybė miestiečiams patiems pasiūlyti naujas idėjassavo aplinkoje ir demokratiškai išrinkti pačias populiariausias, kurios bus iš tiesų įgyvendintos. Kaip veikia dalyvaujamieji biudžetai ir kokios gilesnės idėjos už jų glūdi - aiškinamės su šiuos projektusglobojančiais žmonėmis: Ingrida Kalinauskiene iš Trans
Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?
Architektūra ir žmogaus emocinė būsena yra glaudžiai susijusios, o kas ketvirtas žmogus gyvenime bent kartą susiduria su psichikos sveikatos sunkumais. Todėl šį sykį laidoje „Žmogus ir miestas“ kalbamės apie psichikos sveikatą ir architektūrą, apie aplinkos, erdvių, gamtos svarbą mūsų savijautai ir erdves skirtas sveikti. Laidos pašnekovai yra gydytojas psichiatras, Vilniaus psichiatrijos ligoninė
Tarp technologijų ir meistrystės. Architektūra Švedijoje, Japonijoje ir Lietuvoje
Kodėl kuriant erdves yra svarbus santykis tarp parametriniu technologijų ir meistrystės? Kaip derinti architektūrinę praktiką ir edukaciją? Apie tai ir apie architektūrą skirtinguose kultūriniuose kontekstuose - Švedijoje, Japonijoje ir Lietuvoje - kalbamės su architektais Aya Voišnis ir Gediminu Kirdeikiu.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.
Miestiečio teisės, pareigos ir tankėjantis Vilnius. Advokatas Evaldas Klimas
Apie teisininkus ir kaip jie žvelgia į miesto plėtrą, apie miestiečių teises ir pareigas, apie besikeičiantį Vilnių ir apie miesto žaliuosius plotus pasakoja advokatas dr. Evaldas Klimas. Jis pirmasis Lietuvoje apgynė daktaro disertaciją statybos teisės tema ir jau 15 metų dirba su sudėtingais nekilnojamojo turto projektais. Tad šį kartą laidoje Žmogus ir miestas turime progą išgirsti ne architekt
Miestiečių rūpesčiai XX a. pradžios satyrinėje spaudoje – su dr. Olga Mastianica-Stankevič
Spaudos kioskai ir laikraštininkai bei jų būdai pritraukti pirkėjus buvo XX a. pradžios Vilniaus miesto scenografijos dalis. Kokios temos ir problemos rūpėjo modernėjančio miesto gyventojams, skirtingoms etninėms grupėms? Su kokiais iššūkiais susidurdavo satyrinės spaudos, reaguojančios į tuometines aktualijas, leidėjai? Kas buvo satyrinės spaudos leidėjai? Ir kaip veikė tuometinė cenzūra? Šios la
Sąmoningą visuomenę ugdanti architektūra II. Pokalbis su dr. Vytautu Petrušoniu
Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri
Sąmoningą visuomenę ugdanti architektūra I. Pokalbis su dr. Vytautu Petrušoniu
Architektūra nėra tik pasyvus plieno ir betono kūnas tenkinantis mūsų poreikius, bet ir mūsų kultūros dalis atspindinti ir keičianti tai ko tikimės iš supančios aplinkos. Ar architektai ir architektrūra gali ugdyti žmogų ir bendruomenę? Ar ji gali kesiti mūsų „sąmonės tekstą“ ir taip prisisėti prie darnesnės ir socialiai atsakingesnės visuomenės formavimosi? Ar architektai geba save kontroliuotri
Kodėl miestams reikalingos legalios graffiti sienos?
Šį pokalbį paskatino gatvės menininkų bendruomenės reakcijos į Vilniaus mero V. Benkunsko paskelbtą kovą su grafičiais, kainuosiančią 1,5 mln. eurų. Prasidėjus anksčiau legalizuotų sienų valymui, gatvės menininkai ima kelti klausimą apie kovos su grafičiais tikslingumą ir svarsto jo pasekmes. Jie klausia, ar kova su grafičiais yra politinių viešųjų ryšių akcija?Šioje „Žmogaus ir miesto“ laidoje ap
Menininkė Kamilė Krasauskaitė. Apie vietas, erdves ir ertmes
Architekto, kaip ir dažno miestiečio žvilgsnis į aplinką pirmiausia pastebi jos funkcijas ir ima skaityti estetinius ir istorinius kodus. Tuo tarpu menininkės Kamilės Krasauskaitės perskaitymai apipinti mitologijomis, metaforomis ir savitos vietokūros idėjomis. Pokalbyje išgirsite apie galios objektus, hiperobjektus, partizaninę sodininkystę bei apie „krosnies paviljoną“ kultūros erdvėje Sodas2123
Vilniaus Markučiai - pasaulio centras
Markučių rajone gyvenantis fotomenininkas Saulius Paukštys savo publikacijose atskleidė daugelio Lietuvos istorinių veikėjų ir pasaulio garsenybių ryšius su šia unikalia vieta. Saulius mielai sutiko aprodyti šį istorinį Vilniaus priemiestį, kurį yra išvaikščiojęs su savo pudeliu. Šis istorinis priemiestis išsiskiria ne tik dinamišku kraštovaizdžiu, bet ir kontrastingu garsovaizdžiu, kuriame persip
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Aplinkos psichologija. Kaip fizinė aplinka keičia jausmus?
Šiandien laidoje kalbamės apie aplinkos psichologiją, aplinkos poveikį mūsų savijautai ir įtampas kurias jaučiame kaitos metu. Laidos pašnekovės - psichologė psichoterapeutė Irma Skruibienė ir aplinkos psichologė Audra Balundė.Irma Skruibienė - psichologė, tinklaraščio "Namų terapija" kūrėja, knygos „Namų psichologija“ bendraautorė.Audra Balundė - aplinkos psichologė, Mykolo Romerio universiteto (
Apie platformą smalsuolis.lt su Eimantu Norkūnu
Būti rūpestingu piliečiu dažnai trukdo informacijos apie aplinką stygius. Apie naujas statybas neretai sužinome per vėlai, dėl to kyla nepasitenkinimas, o projektų svarstymai dažnai tampa proga išsilieti. Bet ar žinojote, kad apie projektus, vykdomus greta jūsų namų ar sodybų, dabar galite būti informuoti automatiškai, tiesiog elektroniniu paštu? Jums tereikia pažymėti rūpimas teritorijas naujoje
Ar tai kas madinga yra ir stilinga? Pasakoja architektas Marius Mateika
Mados veja viena kitą, bet ar tai kas madinga yra ir stilinga? „Parsidavėlis“ architektas, daugybės komercinių ir visuomeninių interjerų kūrėjas Marius Mateika pasakoja apie savo požiūrį į madą, funkcionalumą, daiktinės aplinkos stilingumą ir skirtumus tarp to ko norime ir ko mums kartais iš ties reikia. Marius Mateika net 20 metų atstovavo nekilnojamojo turto vystytojus, iš arti matė kaip funkcio
„Stasys Museum“ architektūra – paprastumas, logika ir fantazija
Laidoje kalbamės apie tik ką atsidariusio Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje architektūrą. Pasaulinių multifunkcinių menų centrų tendencijas siekiantis atliepti muziejus siūlo lanksčias, besitransformuojančias erdves, kuriose bus eksponuojama ne tik plačiai žinomo menininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinių kolekcija, bet ir kita modernioji ir šiuolaikinė Lietuvos bei užsienio menininkų kūry
Gatvės maistas, maisto saugumas ir bendruomeninės virtuvės
Pokalbis apie gatvės maistą, maisto saugumą, bendruomenines virtuves, aplinkos dizainą, politiką ir dar daug kitų aspektų kurie atsiveria sugretinus du dalykus: miestą ir maistą. Nes maistas mieste yra būtinas, jis yra galimybė ir problema, o urbanistinėje aplinkoje jo ruošimas ir vartojimas apauga savais socialiniais ritualais ir strategijomis kaip jį patiekti. Čia tampa svarbios skirtingų kraštų
MiniVilnius: kaip atrodytų miestas, jeigu jį kurtų ir valdytų vaikai?
Aštuntajame dešimtmetyje Miunchene sukurtas edukacinis mini miesto projektas suteikė galimybę vaikams kurti ir valdyti savo miestą. Jame veikė pilnaverčiam miesto gyvenimui reikalingos įstaigos ir įmonės, vaikai jame mokėsi, dirbo, pramogavo ir užsiėmė politika. Jie patys priimdavo sprendimus aktualiais klausimais ir galėjo kurti savo taisykles. „Mini-Munich“ modelis įkvepė daugelį kitų pasaulio m
Mokslo sala Kaune, veržli architektūra ir požiūris į kritiką
Paniręs žaliame šlaite nutįsta architektūrinis darinys virš kurio sklendžia masyvus prasivėrusio stogo mėnulis. Kauno Nemuno saloje baigiamas statyti ir tuoj atsidarys išskirtinio dizaino Mokslo ir inovacijų sklaidos centras. Apie techninių ir kultūrinių iššūkių kupiną projekto realizavimo procesą, apie kūrybą, požiūrį į kritiką ir Kaune vykstančius architektūrinius pokyčius kalbamės su architekta
Viešosios erdvės internete
Visi suprantame, kad miesto viešoji erdvė yra bendras turtas ir vertybė, kurią bendrai išlaikome, ir kurią giname nuo įvairialypių bandymų pasisavinti. Šiuolaikinė demokratija, kadaise užaugusi urbanistinėje Agoroje, dabar gerokai labiau remiasi skaitmenine vieša erdve, o ypač pastarąjį dešimtmetį - socialiniais tinklais. Kaip mes suprantame skaitmenines viešas erdves ir kokie procesai ten vyksta,
Kuo vilioja, stebina ir baugina miestų rajonai? Pokalbis su žurnalistu Donatu Šukeliu
Apie daugiabučių rajonų kasdienybę, potencialą, atmintį ir ateitį kalbamės su žurnalistu Donatu Šukeliu, vedančiu laidą „Rajonas” (LRT OPUS).Ved. miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.
Žmogus ir miestas
Homo cultus. Žmogus ir miestas
Ateities mokykla Ukrainai
Lietuva Ukrainai padeda ne tiktai ginklais, ir ne tik dabartiniu momentu. Savo kompetencijas įdarbina ir architektai, siūlydami surasti modelį greitesniam ir modernesniam mokyklų atstatymui, kurio Ukrainai šiuo metu itin reikia. Tam Lietuva skelbia tarptautinį architektūrinį konkursą, apie kurį pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Co-create Future of Ukraine programos vadovas Artūras Žarn
Architektūra, literatūra, daugiabutis
Dideli namai savyje talpina daug gyvenimų ir tas gyvenimų knibždėlynas masina išmonės nestokojančius rašytojus konstruoti pasakojimus, atsispiriančius nuo kasdienybei skirtos architektūros. Architektūra net ir nebūdama pagrindiniu dėmesio objektu visą laiką yra greta, ji suteikia pasakojimui karkasą, ant kurio galima mauti sodrias scenas, kupinas gyvenimo absurdo, įtampos, džiaugsmų ir nuopolių. P
