Verslo tribūna
„Verslo tribūnoje” – lyderių pokalbiai lyderiams. Tai verslo naujienų ir analizės podcast'as, kuriame aptariamos aktualios verslo temos, interviu su įtakingais verslo atstovais ir lyderiais.
Episodes
Kaip teismai keičia žaidinimo taisykles pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo kontekste?
Pinigų plovimo prevencijos ir tarptautinių sankcijų reikalavimai finansų įstaigoms nuolat griežtėja, todėl vis dažniau kyla klausimų, kaip suderinti šias pareigas su teisėtais klientų interesais. PPTFP ir tarptautinių sankcijų srityje besispecializuojanti WALLESS partnerė Simona Vosylienė bei ginčų srityje dirbantis WALLESS partneris Tomas Balčiūnas sako, kad teismų praktika šiais klausimais dar t
Neobankai: mada, revoliucija ar investavimo galimybė?
„Neobankų stiprybė slypi santykyje su klientu. Dauguma jų įsikūrė kaip finansinių technologijų bendrovės, todėl gali greičiau diegti skaitmeninius sprendimus, vystyti partnerystes ir pasiūlyti platesnį paslaugų spektrą negu tradiciniai bankai“, – sako „Finora Bank” ryšių su investuotojais skyriaus vadovas Dovydas Asanavičius.
Galimybė užfiksuoti patrauklią grąžą 3 metų laikotarpiui
Įmonių obligacijos – tarpinė stotelė tarp indėlių ir akcijų. Šiuo metu platinamos nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo bendrovė AB „Agathum“ obligacijos – gera proga užfiksuoti 9% grąžą 3 metų laikotarpiui, kai 1 obligacijos euras padengtas 5 Eur nuosavo kapitalo ir 10 Eur turto.
35 metai kuriant nepriklausomą Klaipėdos uostą: pokyčiai, sustiprinę valstybę
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet mini 35-erių metų sukaktį. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Klaipėdos uosto direkcija buvo įsteigta kurti ir vystyti savarankišką, modernų ir valstybę stiprinantį uostą. Per daugiau nei tris dešimtmečius Klaipėdos uostas išaugo į šiuolaikišką ir lyderiaujantį transporto ir logistikos mazgą bei yra strategiškai svarbus valstybės ekonomikos variklis
Istorinis Žvėryno projektas atveriamas ir smulkiesiems investuotojams
Vilniaus Žvėryne vystomas nekilnojamojo turto projektas tampa vienu ryškiausių šių metų premium segmento projektų sostinėje. Beveik hektaro teritorijoje planuojamas daugiafunkcis kompleksas, kuriame derinama gyvenamoji, komercinė ir paslaugų paskirtis. Ambicingas projektas atveria duris ne tik prabangos ieškantiems gyventojams, bet ir investuotojams. Per koinvestavimo platformą ROIX prisijungti pr
Kodėl sutelktinį finansavimą dažnas verslas laiko prioritetu?
Sutelktinis finansavimas jau užsitikrino pasitikėjimą ir kaip investavimo, ir kaip finansavimo būdas: investuojamos sumos ir projektų skaičius nuosekliai auga. „Kas mėnesį surenkame 10–12 mln. eurų investuotojų lėšų projektams, kuriuos labai kruopščiai atsirenkame. Be abejo, apskritai lietuviai dabar aktyviau domisi investavimu, tačiau tokį rodiklį laikome investuotojų pasitikėjimu mūsų, kaip sut
„Ignitis gamybos“ vadovė: žalioji energetika neįmanoma be rezervinių pajėgumų
Sparčiai plečiantis vėjo ir saulės energetikai, Lietuvos elektros sistemai vis labiau reikia lankstumo ir rezervinių pajėgumų, galinčių akimirksniu reaguoti į gamybos bei vartojimo svyravimus. Po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais šių pajėgumų reikšmė Lietuvoje tapo ne tik ekonominė, bet ir strateginė – jie yra šalies energetinio saugumo garantas, pabrėžia bendrovės
Darbostogos: kodėl vien gero viešbučio nebeužtenka
Strateginės sesijos Italijoje, žygiai kalnuose ar aktyvios išvykos į Turkiją – šiandien darbostogos daugeliui įmonių yra tapusios įprasta galimybe pakeisti aplinką, įrankiu stiprinti komandą bei organizacijos kultūrą. Pasak Giedrės Kunigonės, „OnWorkation by AirGuru“ darbostogų organizavimo komandos vadovės, svarbiausia tokiose kelionėse ne kryptis ar viešbutis, o gebėjimas suprasti pačios komando
„Grigeo Klaipėda“ bylos pamokos – ką ilgiausia aplinkosauginė byla atskleidė apie sistemą
Šešerių metų prireikė, kad būtų išnagrinėta viena garsiausių pastarojo dešimtmečio aplinkosauginių bylų – AB „Grigeo Klaipėda“ atvejis. Rudenį laukiamas nuosprendis, tačiau bylos nagrinėjimas jau baigtas ir leidžia daryti išvadas, kurios svarbios visai šalies aplinkosauginei politikai, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris Linas Sesickas, byloje atstovavęs bendrovei.
„Tildės“ atsakas „ChatGPT“: europinis kalbos modelis be rusiškos propagandos
Po populiariais virtualiais pagalbininkais „ChatGPT“, „Claude“ ar „Gemini“ slypi didieji kalbos modeliai, kurių rinkoje pirmauja amerikiečių ir kinų bendrovės. Europoje šioje srityje ryškesnė tik prancūzų „Mistral“, kurianti modelius tam tikroms kalboms. Siekdama padidinti regiono konkurencingumą, Europos Sąjunga (ES) investuoja į tai, kad europinės bendrovės kurtų dirbtinio intelekto sprendimus,
„Citus“: NT pirkėjams svarbūs ne kvadratiniai metrai, o pridėtinė vertė
Auganti paklausa ir intensyvi plėtotojų konkurencija Vilniuje kelia ne tik NT rinkos temperatūrą, bet ir naujų projektų kokybės kartelę. Šarūnas Tarutis, „Citus“ vadovas, sako, kad dabartinė situacija suteikia plėtotojams galimybę daugiau dėmesio skirti produkto kokybei ir išskirtinumui. Kaip keičiasi sostinės NT sektorius ir kuo šiame kontekste išsiskiria Naujamiestyje plėtojamas projektas „CITUS
Lietuviškas kuras vietoj importinės naftos – vežėjų kelias į energetinę laisvę
Biometanu varomas sunkvežimis jau šiandien yra ekonomiškai naudingesnis už dyzelinį. Kilometro kaina naudojant biometaną yra maždaug keturiais centais mažesnė, o tai per septynerių metų eksploatacijos laikotarpį leidžia sutaupyti apie 40 000 eurų vienai transporto priemonei, skaičiuoja „Scania Lietuva“ regiono vadovas Darius Snieška.Nors Lietuvoje šiais metais dar nebuvo užregistruota nė vieno nau
Lietuva 2030 – kaip laimėti kovą dėl kapitalo, talentų ir technologijų
Lietuva stovi ties slenksčiu, kurį peržengus reikės ne tik naujų technologijų, bet ir visiškai kitokio strateginio mąstymo, neabejoja EY partneris, Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris. Šalis konkuruoja globalioje rinkoje dėl kapitalo, talentų, technologijų, todėl klausimas, kur Lietuva nori būti 2030-aisiais, tampa ne abstrakčia vizija, o labai praktiniu verslo ir valsty
Skaitmeninė transformacija arba kodėl valstybė vis dar reikalauja prašymų gauti tai kas piliečiui priklauso?
Viešasis sektorius šiandien patiria panašų spaudimą kaip ir verslas – paslaugos turi būti teikiamos greitai, aiškiai ir patogiai. Tačiau esminis skirtumas tas, kad gyventojai neturi galimybės pasirinkti alternatyvaus paslaugų teikėjo. Kaip pažymi Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovė Edita Janušienė, „antros Valstybinės mokesčių inspekcijos Lietuvoje nėra“. Todėl viešojo sektoriaus skaitmeninė t
„Savy“: alternatyvus finansavimas turi būti lankstesnis už bankus, bet ne mažiau atsakingas
Būstas nuomai, ilgą laiką atrodęs kaip savaime suprantama investicija, šiandien nebėra toks patrauklus kaip anksčiau. Vilniuje nuomos pajamingumas kai kuriuose rajonuose siekia vos 3–4%, o ilgalaikis vertės prieaugis sukasi apie 4–5%, tad investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų, kurios leistų uždirbti daugiau ir kartu išvengti nuomininkų, administravimo bei kitų rūpesčių.
Verslo klaidos gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų, kaip apsisaugoti?
Praėjusiais metais didžiausia verslo civilinės atsakomybės išmoka Lietuvoje siekė 280 tūkst. eurų už bendrovės klientui pateiktą netinkamą produktą. Iš viso per metus vien tik „Lietuvos draudimas“ fiksavo beveik 1 000 verslo civilinės atsakomybės draudiminių įvykių, o bendra išmokų suma viršijo 1,4 mln. eurų.
D. Bansevičienė: „Antras bankas nėra biurokratija – tai saugumo ir derybų įrankis“
Lietuvoje veikia dvi dešimtys bankų, tačiau smulkus ir vidutinis verslas dažnai lieka prie vieno finansų partnerio tiek iš įpročio, tiek ir manydamas, kad visur tas pats. Praktikoje tai reiškia prarastas galimybes – silpnesnę derybinę galią, brangesnes paskolas ar nepastebėtas alternatyvas.
„Profitus“ žengia į obligacijų rinką – pirmoji emisija užtikrinama listinguojamos bendrovės akcijomis
Obligacijų rinka Lietuvoje išgyvena spartų augimą – per pastaruosius metus išplatintų emisijų vertė šalyje padidėjo apie 50 proc. Reaguodama į tai ir į investuotojų poreikius sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ pradeda naują veiklos etapą ir šalia nekilnojamojo turto projektų siūlo įmonių obligacijas.
Lietuvos fintech įmonės aptarnauja per 40 milijonų europiečių
Lietuva įsitvirtino Europos Sąjungos finansinių paslaugų rinkoje. Mūsų šalyje licencijuotos finansinių technologijų įmonės šiandien aptarnauja daugiau nei 40 milijonų europiečių. Tai jau brandus ir strategiškai svarbus šalies sektorius, praėjusiais metais valstybės biudžetą papildęs 300 milijonų eurų, „Verslo tribūnai“ pasakoja LR Finansų viceministras Januš Kizenevič.
Sklandus institucijų bendradarbiavimas biudžetui gali uždirbti milijonus
Sėkmingas institucijų bendradarbiavimas ir skaitmeninė transformacija valstybės biudžetui gali atnešti milijonus eurų. Tai jau įrodė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) susikalbėjimas su „Regitra“, kuomet įdiegus automobilio savininko deklaravimo kodą, surinkta papildomi 300 milijonų eurų mokesčių. Tokie pavyzdžiai rodo, kad duomenų integracija tarp registrų yra ne tik techninis uždavinys bei p
Lengvatinė paskola kartu su nemokamomis verslo konsultacijomis – EK paskata smulkaus verslo proveržiui
Itin maži verslai Lietuvoje sudaro didžiąją dalį visų įmonių, tačiau dažnai lieka už tradicinio finansavimo ir konsultacinių paslaugų ribų. Kryptingai su smulkaus verslo, ir ypač mikroįmonių finansavimu dirbanti bendrovė „Noviti Finance“ neseniai prisijungė prie Europos Tarybos vystymo banko (CEB) inicijuotos unikalios programos. Joje – ne tik lengvatinė paskola verslui, bet ir nemokamos verslo ko
Valstybės duomenų ežeras – nepakeičiamas viešojo sektoriaus ir verslo partneris
VDA Duomenų technologijų, produkcijos ir inovacijų departamento vadovas Vadimas Ivanovas ir Geoerdvinių ir regionų duomenų analitikė Reda Švelniūtė – atskleidžia, kaip ši ekosistema keičia požiūrį į viešąjį valdymą.
Kaip Lietuva sukūrė vieną moderniausių elektros tinklų Europoje
Kiekvieną dieną Lietuvoje įdiegiama apie tūkstantį išmaniųjų skaitiklių, o devyniasdešimt procentų visos šalies tinklu persiunčiamos elektros jau yra skaitmenizuota. Šie rodikliai atspindi ne tik technologinį šuolį, bet ir visos šalies ekonomikos sveikatą, kuri tiesiogiai priklauso nuo energetinės infrastruktūros būklės, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila.
Savitarnos transformacija: nauji sprendimai iš esmės keičia pirkėjų patirtis ir prekybos tinklų efektyvumą
Prieš dvidešimt metų savitarnos kasa kainavo kaip butas Vilniaus Pašilaičių mikrorajone, šiandien tai jau higiena prekyboje, sako išmanių technologinių sprendimų įmonės „StrongPoint“ produktų direktorius Povilas Kepalavičius. Nors pasaulyje savitarna skaičiuoja jau ketvirtą dešimtmetį, būtent dabar vyksta didžiausia jos plėtra į pačius įvairiausius sektorius.
„Incogni“ vadovas Darius Belejevas: privertėme rinką priimti naujas žaidimo taisykles
Nors dažnai susiduriame su skaitmeninio privatumo spragomis, ne visada pavyksta tiksliai įvardyti lūkestį jas spręsti. Saugumo ir privatumo sprendimų kūrėjos „Surfshark“ produkto „Incogni“ istorija rodo, kad visuomenei aktualūs saugumo sprendimai gali gimti ne tik kaip atsakas į aiškiai suformuluotą poreikį. „Incogni“ vadovas Darius Belejevas pasakoja, kaip nuosekli analizė ir galimų klientų reakc
„Bitės“ transformacija: nuo ryšio operatorės iki technologijų lyderės
Nors daugeliui pavadinimas „Bitė“ vis dar asocijuojasi su mobiliuoju ryšiu ar skambučiais, tačiau realybė jau kelerius metus yra visiškai kitokia. Šiandien bendrovė išgyvena fundamentalų virsmą ir drąsiai deklaruoja, kad yra ambicinga technologijų grupė, kurios strateginis tikslas – tapti neatsiejama skaitmeninio verslo dalimi visame Baltijos regiono kontekste.Kaip pabrėžia „Bitė Lietuva“ technolo
Nuo eksperimentų prie strategijos: kaip Lietuva įsitvirtina DI žemėlapyje
Guoda Šileikytė, advokatų kontoros WALLESS asocijuotoji partnerė ir sertifikuota informacijos privatumo profesionalė (CIPP/E, CIPM) kalbina Luką Fabijonavičių, Inovacijų agentūros Proveržio departamento ICT LAB skyriaus vadovą.
Akimirka iki „blackout’o“ – sausio 20-ąją „LitPol Link“ išgelbėjo regioną
Sausio 20 dieną Baltijos šalių regionas per plauką išvengė visiško elektros sistemos išsijungimo. Šis incidentas Estijoje, Kiisa tapo rimčiausiu egzaminu mūsų energetinei nepriklausomybei praėjus metams po to, kai nutraukėme ryšius su rusiškąja BRELL sistema, neabejoja advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės
DI visiškai keičia tai, kaip žmonės ieško perka internete: kaip pagauti šiuolaikinį vartotoją?
Skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas Aurimas Paulius Girčys sako, kad dirbtinis intelektas iš esmės keičia vartotojų elgseną ir lūkesčius. Jei anksčiau pirkėjai patys analizavo informaciją skirtingose svetainėse, dabar jie šį darbą deleguoja dirbtiniam intelektui. Vartotojas gauna galutinį atsakymą, todėl verslui tampa gyvybiškai svarbu patekti į tą rekomendacijų sąrašą, kurį sufo
Amžiaus barjerai darbo rinkoje: įvairovė tampa strateginiu verslo pranašumu
Lietuva yra viena sparčiausiai senstančių tautų Europos Sąjungoje, tačiau tyrimai rodo, kad tik penki procentai šalies gyventojų neturi išankstinių nuostatų dėl amžiaus. Ši statistika atveria skaudžią darbo rinkos realybę, kurioje amžizmas tampa vis ryškesniu barjeru tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.„Verslo tribūnoje“ draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Jevgenija
„Noviti Finance“ obligacijos su 9% grąža ir Europos institucinių investuotojų pasitikėjimu
Lietuvoje net 84 procentai įmonių priskiriamos smulkaus verslo segmentui, kuris tradicinių bankų nėra laikomas prioritetiniu. Būtent šią nišą užpildo verslo paskolų bendrovė „Noviti Finance“, kuri kviečia investuotojus prisidėti prie jos plėtros per naują obligacijų emisiją.Investuotojams pirmuoju etapu bus siūloma 2 milijonų eurų vertės emisija su 9 procentų metinėmis palūkanomis. Pritrauktos lėš
Nuo pirkimų užsienyje iki lietuviško „Deep Tech“ – kur slypi mūsų gynybos pramonės potencialas?
Šiemet Lietuvos išlaidos gynybai turėtų viršyti 5 proc. BVP, tačiau didžioji dalis šių lėšų vis dar iškeliauja iš šalies perkant techniką užsienyje. „Verslo tribūnos“ pokalbis su ILTE generaliniu direktoriumi Dainiumi Vilčinsku apie tai, kaip investicijos į saugumą gali tapti ne tik išlaidomis, bet ir didele galimybe šalies ekonomikai.
Skaitmeninės rinkodaros agentūra „APG Media“ kuria DI įrankius: kokią vertę jie neša verslui?
Skaitmeninės rinkodaros agentūra „APG Media“ kuria dirbtinio intelekto įrankius, kurie padeda planuoti ir kurti efektyvias reklamines kampanijas. Šie įrankiai prieinami viešai ir nemokamai. Jupitron.ai pagal interneto svetainės adresą automatiškai sugeneruoja reklaminius tekstus. Kitas įrankis, apie kurį pasakoja „Verslo tribūnos“ svečias, skaitmeninės rinkodaros agentūros „APG Media“ vadovas, Au
Ko reikia Lietuvai, kad ekonomikos augimas nesustotų
„Verslo tribūnoje“ Nacionalinio plėtros banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė pasakoja, ar dabartinė ekonomikos struktūra leidžia Lietuvai augti ateityje ir kokie ženklai rodo, kad pokyčiai – neišvengiami.
Griežtėjantys reikalavimai biokurui privers Lietuvą peržiūrėti šilumos ūkio strategiją
Nuo šių metų sausio 1-osios panaikinta PVM lengvata šildymui Lietuvoje praėjo stebėtinai tyliai, laukia ir gilesni šalies energetikos ūkio iššūkiai. Kaip kintantis reguliavimas verčia iš esmės peržiūrėti šilumos gamybos bei vartojimo įpročius ir kodėl Lietuva vis dar stringa dėl vidinių susitarimų trūkumo, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetiko
Konkurencingumo formulė Lietuvai – lanksti ir atspari ekonomika
Globalių tiekimo grandinių persitvarkymas, geopolitinė įtampa, technologinė pažanga ir didėjanti konkurencija dėl kapitalo keičia taisykles, pagal kurias šiandien konkuruoja valstybės. Jų konkurencingumą lemia ne tik ekonomikos augimo tempai, bet ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Nacionalinio plėtros banko ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Geč
Kibernetinės atakos atskleidžia tai, kam įmonės nebuvo pasiruošusios
Skaitmeninės technologijos tapo neatsiejama valstybės, verslo ir kasdienio gyvenimo dalimi, tačiau kartu jos atnešė ir naują rizikų lygmenį. Dabartinėje verslo realybėje kibernetinis saugumas nebėra vien IT specialistų rūpestis – tai valstybės funkcionavimo, verslo tęstinumo ir visuomenės pasitikėjimo klausimas. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas Antanas Aleknavičius sako, kad
„Scania Lietuva“ vadovas: „Tampame rinka Nr.7, bet esame „visiškas nulis“ tvarumo srityje
2025-ieji Lietuvos sunkiasvorio komercinio transporto rinkai rekordiniai. Per 11 mėnesių šalyje jau įregistruota per 11 000 naujų sunkvežimių, o metų pabaigoje tikimasi 12 000. Šie skaičiai rodo spartų Lietuvos rinkos augimą bei koncentracijos didėjimą. Pagrindinis šio augimo variklis yra tarptautiniai vežėjai, sudarantys net 96% naujų registracijų. Šios apimtys leidžia Lietuvai lenkti net tokias
Naujas proveržio variklis: Kauno rajonas siekia tapti agrobiotechnologijų centru
Lietuvos žemės ūkio laukia reikšminga transformacija – technologijos įgalina naujus verslo modelius, o Europos Sąjungos strategija pagrindiniu proveržio varikliu įvardija ne tradicinį maistą, o biomasės perdirbimą. Šis strateginis posūkis Lietuvos agrosektorių skatina tapti ne tik inovatyviu, bet ir itin konkurencingu, sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prorektorė strateginei plėtrai ir fina
„Citus Mūnai“ tęsia sėkmės istoriją
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 1
Teisininkų rinkos iššūkiai – dirbtinis intelektas didina produktyvumą ir išgalvoja neegzistuojančias normas
Šiandien verslo teisė keliauja ten, kur juda verslo klientai, į tarptautiškumą, tačiau didžiausią įtaką rinkai daro dirbtinis intelektas. Nors tai didina teisininkų produktyvumą, kartu kelia daug nežinomybės ir etinių iššūkių. Apie tai, ko tikisi verslas ir kaip prie realijų adaptuojasi teisininkai, „Verslo tribūnos“ pokalbis su advokatų kontoros „Widen“ vadovaujančiu partneriu Tomu Bagdanskiu.
Reali kibernetinių atakų grėsmė verslui: didžiausias pavojus slypi ne serveriuose, o jūsų darbuotojuose
„Santa Monica Networks“ Saugumo operacijų centro vadovė Dovilė Kerienė atskleidžia – labiausiai pažeidžiamas faktorius yra žmogus, o šiuolaikines atakas intensyvina dirbtinis intelektas.
„Wandoo" - fintech be sienų: finansinės prieigos plėtra visame pasaulyje
Kokios įgūdžių, ambicijų ir sėkmės formulės reikia, kad finansinių technologijų (fintech) bendrovė išliptų iš 10 mln. Eur nuostolio ir uždirbtų 5 mln. Eur pelno, tuo pat metu plėsdama veiklą Europoje ir Pietų Amerikoje? Iveta Bruvele, Rygoje įkurtos skaitmeninių vartojimo paskolų ir kredito linijų sprendimų grupės „Wandoo Finance Group“ vadovė ir įkūrėja, sako, kad tai įmanoma tik tuomet, kai tech
IT projektai lėti ir brangūs. „iToDEV“ su DI pagalba pradeda keisti žaidimo taisykles
Dirbtinis intelektas radikaliai keičia programinės įrangos kūrimo greitį, struktūrą ir neišvengiamai pakeis IT paslaugų verslo modelį. Nemaža dalis IT projektų žlugdavo dėl kainos, įgyvendinimo laiko ir su tuo ateinančios didelės rizikos. „iToDEV“ vadovas Justinas Lunskis „Verslo tribūnos“ pokalbyje pasakoja, kaip DI pagalba, jie jau dabar keičia žaidimo taisykles - IT sistemų diegimo tempas didėj
28 milijardai indėliuose: kokie sisteminiai barjerai stabdo Lietuvos verslo augimą
Lietuvos finansinis sektorius, pasak „Noviti Finance“ vadovo Lino Armalio, yra vienas stipriausių regione – ženkliai pranašesnis už kaimyninių šalių rinkas ir siūlantis žemesnes paskolų kainas. Tačiau net ir tokioje pažengusioje rinkoje išlieka sisteminių barjerų, kurie stabdo smulkųjį verslą ir neleidžia efektyviai panaudoti milijardų eurų, gulinčių indėliuose.
Nematoma prabanga: kodėl pigiausi nuotekų valymo sprendimai kelia grėsmę ne tik finansams, bet ir gamtai
Nuotekų valymo sprendimai leidžia gyventi patogiai ir švariai ne tik mieste, bet ir toli nuo miesto infrastruktūros. Tačiau, neefektyvus nuotekų tvarkymas ne tik gadina gyvenimo kokybę skleisdamas blogus kvapus, bet ir kelia rimtą pavojų aplinkai ir jūsų piniginei, sako „BioTornado“ kūrėjai, UAB „Biotechnologijos grupė“ vadovas Julius Mažeika ir projektų vadovas Kęstutis Dakinevičius.
Investicijos į NT ir akcijas: kuo skiriasi ir kurią kryptį rinktis?
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tr
Premijos – investuojantiems už Lietuvos ribų
Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas. „Verslo tribūnoje“ įžvalgomis dalijasi sutelktinio finansavimo plat
Augimas 4 kartus greitesnis nei rinkos: „Storent“ inovacijos pasiekė JAV
Norint sutalpinti vien tik Lietuvoje „Storent“ turimą ir statybų sektoriui nuomojamą įrangą, prireiktų daugiau nei dešimties futbolo stadionų. Šis milžiniškas parkas, kurį sudaro daugiau nei 100 000 įrangos vienetų nuo ekskavatorių iki mažiausių elektros instrumentų, padeda bendrovei pasiekti rekordinių rezultatų. „Storent“ auga ne tik Baltijos ir Šiaurės šalyse, bet įžengė ir į didžiausią pasauli
VMI vadovė: kaip iššūkiai tampa galimybėmis
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
Per kibernetinio saugumo spragas – į sužlugdytą reputaciją ar įmonės bankrotą
„Įsivaizduokite: ateinate į darbą ir niekas neveikia. Arba duomenų nebėra. Ir tai gali reikšti ne tik nuostolius ar reputacinę žalą, bet ir jūsų įmonės bankrotą“, - teigia advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės ir IT teisės praktikos vadovė Asta Macijauskienė, kuri „Verslo žinių“ podcaste dalijosi konkrečiais pavyzdžiais, kai kibernetinio saugumo nebu
Vilniaus NT rinka juda ketvirtu bėgiu: kas laukia pirkėjų ir investuotojų?
Apie besikeičiančias rinkos tendencijas, būsto kainų prognozes 2026 metams ir naują plėtros finansavimo modelį per obligacijas „Verslo tribūnos“ pokalbis su „BeMyBond“ platformos vadove Indre Dargyte ir „EIKA Development“ plėtros departamento direktoriumi Tomu Žiaugra.
Nuo „Chevron“ iki Garliavos anhidrito arba kodėl Lietuva neišnaudoja savo gamtinių turtų
Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universitet
Kaip pigiausiai išsiimti pinigus 2026-aisiais. Ekspertės patarimai NT vystytojams
Smulkesniems nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviams, statytojų veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, nuo kitų metų įsigaliosiantys progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai smogs ypač skaudžiai. Iki šiol taikytas 15% GPM tarifas nuo grynojo pelno keičiasi ir gali kilti net iki 32%. Be to, vertinant mokesčių ribas, bus sumuojamos visos asmens pajamos, įskaitant gautas pagal darbo s
Verslo civilinė atsakomybė – drausti galima ir nuo grėsmių reputacijai
Pastarieji metai verslo aplinkoje buvo kupini iššūkių ir netikėtumų, rizika nuolat auga, o šiandien reikalingi saugikliai gerokai skiriasi nuo tų, kurių reikėjo prieš dešimtmetį. Šioje aplinkoje ir verslo draudimo produktai Lietuvoje pernai pasiekė lūžio tašką – pajamų prasme jie aplenkė privačių klientų draudimo produktus. Vien tik „Lietuvos draudimas“ per pastaruosius dvejus metus su verslo civi
Laikai nelengvi, bet lietuvių ūkiai - visa galva aukščiau nei latvių ir estų
Nors Lietuva - maža šalis, lietuviai grūdų augintojai - pasaulio rinkų žaidėjai, kuriuos veikia ne tik klimatas, subsidijų pokyčiai, geopolitinė situacija ar rinkų nestabilumas, bet ir permainos tokiuose nutolusiuose kraštuose kaip Afrika. „Šis žemynas yra miegantis lokys. Reikėtų būti labai budriems, nes mes esame labai priklausomi nuo šio kontinento. Ten keliauja mūsų žaliava. Ir jeigu Afrika pr
„Scandagra Group“ vadovas: rinkų keliamus iššūkius ūkininkams gali padėti įveikti ir ypatingas mąstymo būdas
Pasaulio grūdų rinkai šiuo metu būdingas itin didelis nepastovumas kelia iššūkių Lietuvos ūkininkams. Produkcijos kainos linkusios balansuoti ties žemesne riba, o sąnaudos išlieka aukštos. Norint išsaugoti pelningumą, tampa kritiškai svarbu ne tik suprasti rinkos logiką, bet ir įvertinti sprendimų priėmimo subtilybes.
Klaipėdos jūrų uostas keičiasi: istorinis virsmas į modernų logistikos centrą
Per tris pastaruosius dešimtmečius Klaipėdos uostas išgyveno įspūdingą transformaciją. Iš sovietmečiu gana paprasto prekybos ir žvejybos uosto jis virto moderniu, automatizuotu ir tarptautinėje logistikos sistemoje svarbų vaidmenį atliekančiu transporto mazgu.
Lojalumas, patirtis ir stabilumas – kodėl darbdaviai vis dar atstumia 50-mečius?
Šiandien kas penktas dirbantysis yra 50 metų ar vyresnis, tačiau ši darbuotojų grupė vis dar dažnai nepelnytai nurašoma ir neįvertinama. „Verslo tribūnoje“ su Užimtumo tarnybos atstove Inga Nomeikiene aptartas Užimtumo tarnybos užsakymu „Vilmorus“ atliktas tyrimas atskleidė paradoksalią situaciją: nors darbdaviai skundžiasi darbuotojų trūkumu, patyrusius specialistus vis dar stabdo amžiaus stereot
Viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse: apie plėtrą ir iššūkius su Modestu Sudniumi
Spalio 6 d. startavo viena didžiausių obligacijų emisijų Baltijos šalyse su mažiausiai 9,5% metinėmis palūkanomis. 250 mln. eurų investicijų siekiantys pritraukti „Eleving Group“ planuoja dar didesnę plėtrą Europoje, Azijoje bei Afrikoje ir atskleidžia, kas jiems padeda užtikrinti sėkmingą veiklą ir tinkamą valdymą nuo Lietuvos nutolusiuose ir kultūriškai skirtinguose kraštuose.
„Citadele“ banko vadovė R.Ežerskienė: „Nuo skaitmeninės transformacijos iki DI: kaip bankui išlikti arti kliento“
Finansų pasaulis transformuojasi neįtikėtinu greičiu – šiandien bankas iš esmės yra aukštųjų technologijų įmonė, teikianti finansines paslaugas su banko licencija, sako „Citadele“ banko generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
Energetika – nebe nepastebima eilutė sąmatoje, o faktorius, galintis sustabdyti visą statybos projektą
Jei prieš dešimtmetį energetika statybos biudžetuose tebuvo nematoma sąmatos eilutė, šiandien ji tapo veiksniu, galinčiu iš esmės sustabdyti projektus. Apie tai, kaip energetika tapo kritiškai svarbia statybų dalimi, „Verslo tribūna“ kalbina generalinės rangos ir statybos bendrovės „Gilesta“ gamybos vadovą Paulių Ruką.
V. Mačiulaitis, „WIDEN“ partneris: Darbo kodekso pakeitimai dėl skaidraus darbo užmokesčio reikalavimų – jau Seime
Europos Sąjungos reikalavimai dėl skaidraus darbo užmokesčio artėja Lietuvos link. Iki 2026 m. birželio 7 d. šalys narės privalo perkelti atlygio direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Darbo kodekso pakeitimų projektas jau registruotas Seime, kuris rudens sesijoje turės juos svarstyti, todėl įmonės turėtų nelaukti ir pradėti ruoštis pokyčiams iš anksto, perspėja ekspertai.
„LTG Cargo“ investicija – 500 naujų vagonų iš Ukrainos Lietuvos derliui gabenti
Lietuvos grūdų derlius šiais metais arti rekordinio – nuimta per 8 milijonų tonų, daugiausia dėl padidėjusių pasėlių plotų. Tačiau lietinga vasara kėlė ir iššūkių – didelė dalis derliaus labiau tinkama pašarui, o tai keitė prekybininkų išankstinius pardavimų planus ir privertė peržiūrėti kainas bei laviruoti tarptautinėse rinkose.
„Profitus“ sutelkta suma pasiekė 300 milijonų
„Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.
„StrongPoint“: greitis ir savitarna – naujieji Lietuvos pirkėjų prioritetai
Lietuvos pirkėjų įpročiai unikalūs – beveik 70 procentų apsiperka kasdien, o ne kas savaitę, kaip įprasta Vakarų šalyse, rodo „StroingPoint“ užsakymu atliktas pirkėjų įpročių tyrimas. Tokia kasdienė apsipirkimo rutina reikalauja greičio ir patogumo bei skatina technologijų diegimą, „Verslo tribūnai“ sako „StrongPoint“ vadovas Baltijos šalims Rimantas Mažulis.
Nuo CO2 pėdsako iki pelno – anglies kreditų ekonomika
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – finansiniai vienetai, kuriuos įmonės gali sukurti pašalindamos iš aplinkos arba sumažindamos CO₂ emisijas. Šis finansinis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip uždirbti mažinant poveikį klimatui. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui
Protingiau, o ne pigiau: kodėl Lietuvos verslui būtinos inovacijos?
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę
Lietuva – lyderė tarp Baltijos šalių NT ir sutelktinio finansavimo rinkose: kas laukia investuotojų?
Nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimas jaučiamas visose Baltijos šalyse, Lietuvoje aktyvumas kaip 2021-aisiais, o nuotaikos pozityvios, sako sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ Verslo vystymo Latvijoje ir Estijoje vadovas Arnoldas Antanavičius: „Lietuva nubėgo į priekį ir Lietuva dabar yra lyderė“.
Lietuvos energetikos pokyčiai teisininko žvilgsniu: nuo saulės elektrinių iki dirbtinio intelekto
„Verslo tribūnos“ kalbina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotąjį partnerį, energetikos teisės ekspertą Mindaugą Jablonskį, apie laukiančius pokyčius energetikoje, šio sektoriaus reguliavimą ir teisinius iššūkius, kylančius bandant reguliavimą keisti. Lietuvoje diskusijos apie perėjimą prie vadinamosios „net billing“ sistemos gaminantiems vartotojams tęsiasi, tačiau, anot M.Jablonskio, pats pav
Vilniaus šilumos tinklai „išaugo“ pavadinimą: naują požiūrį į miesto energetiką formuoja „Gijos“
Didžiausia šilumos tiekimo ir gamybos bendrovė Lietuvoje pakeitė pavadinimą – AB Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“, veikianti kaip miesto energetikos ekosistema. Kartu pristatytas ir naujas prekių ženklas „Gijos“. Pasak energetikos įmonės vadovo Gerimanto Bakano, sprendimą lėmė sparčiai įgyvendinami strategijos veiksmai, išaugęs teikiamų paslaugų spektras ir siekis atspindėti šiuolai
Ne tik debesija: kodėl verslas vėl renkasi vietinius serverius?
IT pasaulyje vyksta įdomus lūžis – etapą, kai verslas masiškai „kraustėsi“ į debesiją, keičia hibridinis modelis, kuomet debesų (cloud) sprendimai apjungiami su vietinių (on-premise) serverių paslaugomis. Valdomų debesijos ir IT paslaugų tiekėja „Skaylink“ – viena pirmųjų Lietuvos rinkoje, sugebėjusi atliepti verslo lūkesčius ir pasiūliusi įmonėms diegti serverius šalia IT priežiūros bei „cloud“ p
Miškų ateitis – su mažiau plynųjų kirtimų ir daugiau gyvybės
„Verslo tribūnoje“ – pokalbis apie biologinę įvairovę miškuose ir iššūkius, su kuriais susiduria miškininkai, nuo didelio atgarsio visuomenėje sulaukiančių plynųjų kirtimų iki Lietuvoje pasirodžiusių meškų ir kovos su invazinėmis rūšimis, tarp kurių ir neseniai Lietuvoje pasirodę meškėnai. Klimato kaita taip pat kelia iššūkius miškininkams, sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Gamtos apsaugos, re
ILTE kviečia: „Milijardas verslui“ fondas dar atviras naujoms idėjoms
Nacionalinio plėtros banko ILTE finansavimo priemonė „Milijardas verslui“ startavo pernai gegužę ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Jau pasirašyta sutarčių už daugiau nei 300 milijonų eurų, dar per šimtas milijonų eurų jau paskirta verslams ir laukia sutarčių pasirašymo, dalis projektų vertinami, tačiau atsirado galimybių ir naujiems, pasakoja ILTE valdybos narė, Klientų finansavimo tarnybos vadov
Uosto vadovas Algis Latakas: Klaipėdos uostas ruošiasi priimti daugiau jachtų ir pramoginių laivų
Lietuvoje daugėja pramoginių laivų – tiek jachtų, tiek nedidelių laivelių – tačiau infrastruktūra kol kas nespėja koja kojon su augančiais pramoginės laivybos poreikiais. Trūksta tiek vietos šiems laivams švartuoti, tiek aptarnavimo paslaugų. Kaip pasakoja Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius, pokytį žada uosto projektai, kurių metu bus įrengtos dvi na
VDU Žemės ūkio akademija įgyvendina puoselėtą viziją: kuria Agrobiotechnologijų tyrimų centrą
Inovacijos ir nauji sprendimai agrobiotechnologijų sektoriuje – nebe rytdienos, o šiandienos būtinybė. Tokį poreikį diktuoja sparčiai besikeičianti visuomenė ir globalūs iššūkiai, susiję su klimato kaita bei tvariu ekonomikos augimu. Šiuos uždavinius užsibrėžė spręsti VDU Žemės ūkio akademijos kuriamas Agrobiotechnologijų tyrimų centras.
„Radio City by Citus“: konversijoje atgimstantis kompleksas su gyva bendruomene ir daugybe galimybių
Sudėtinga pradžia ir daug žadantis rezultatas, taip galima apibūdinti „Radio City by CITUS“ – istorinėje Kauno vietoje plėtojamą projektą. Pradedamas antrasis ir paskutinis projekto etapas. „Tai – „miestas mieste“ su daug funkcijų bei galimybių. Jis nuolatos bus gyvas, lankomas, nes turės platų paslaugų asortimentą, o tai yra vertė visam Žaliakalniui“, – pasakoja CITUS plėtros vadovas Artūras Ži
„Surfshark“ užaugino dėmesys klientui
Dovydas Godelis, įmonės direktoriaus pavaduotojas, sako, kad buvimas arti kliento leido prieš 7 metus rezultatyviai įžengti į rinką, o joje išsilaikyti padeda budrumas ir pastangos atliepti skirtingus vartotojų poreikius visame pasaulyje.
„Summus Capital“ plėtra Lenkijoje ir nauja obligacijų emisija: „Atsivėrė galimybių langas“
Estijos investicijų bendrovė „Summus Capital“, veikianti nekilnojamojo turto srityje ir Lietuvoje valdanti biurų kompleksą „Park Town“ bei prekybos centrą „Nordika“, specializuojasi srautiniuose objektuose ir šiuo metu valdo turtą, kurio vertė viršija 500 milijonų eurų. Dabar bendrovė leidžia naują obligacijų emisiją plėtrai Lenkijoje.
„Agrochema“: kuriame tai, ko reikia rinkai
Lietuvos trąšų rinkoje daugiau nei 30 metų lyderiaujanti „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Agrochema“ ne tik gamina ir prekiauja skystosiomis trąšomis, bet ir įtraukia ūkininkus į naujų produktų kūrimą. Skystąsias trąšas bendrovė pradėjo gaminti 2002 metais. Šiandien „Agrochema“ vienintelė Baltijos šalių rinkoje, kuri neimportuoja, o pati gamina tokio tipo produktus, „Verslo tribūnai“ sako į
