Kultūros savaitė
LRT RADIJO laida apie kultūros gyvenimo aktualijas, problemas, naujus reiškinius ir kuriančius žmones. Šeštadieniais, nuo 9:05 iki 11 val., vedėjai - Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis.
Epizodai
Po Pečerų lauros nuniokojimo skaičiuojami nuostoliai: atkurti užtruks mažiausiai pora metų
Savaitgalį įvykusią ataką prieš Pečerų lauros istorinį kompleksą Kyjive Ukrainos kultūros ministrė pavadino viena didžiausių atakų prieš Ukrainos kultūrą ir paveldą per jau daugiau kaip ketverius metus vykstančią invaziją.„Kiekvienas iš menų srities išbrauktas euras turi pasekmių socialinei gerovei ir visuomenės sveikatai“, – sako kultūros ir sveikatos politikos ekspertė Edith Wolf Perez.Šią savai
„Atsinaujinimo atveju lauktų dideli pavojai“: ar realu atgaivinti „Misiją Sibiras“?
Prieš 20 metų įvyko pirmoji „Misija Sibiras“ ekspedicija. Projekto priešistore galima laikyti 1989-aisiais įvykusią vieną pirmųjų lietuvių ekspedicijų į tremties vietas. Jai atminti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje atidaryta Marijos Teresės Rožanskaitės ir brolių Černiauskų paroda „Rešotai“.Mokslinėje konferencijoje apie žydų gyvenimą Kaune viešėjusi Harvardo universiteto tyrėja
Grybkauskas apie Lietuvos radiją sovietmečiu: nereikėtų žiūrėt vien per ideologijos prizmę
Caravaggio darbas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“ – Lietuvoje ir tik iki birželio 30-osios eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje. Birželio 12-ąją minėsime Lietuvos radijo ir viso LRT 100-metį. Šiai sukakčiai paminėti Lietuvos istorijos institutas šią savaitę surengė konferenciją „Radijo 100-metis. Erdvė. Įrankis. Scena“. Vytautas Katkus tapo daugiausia šiemet „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų pel
Vienas po kito užsidaro šalies naktiniai klubai: vien iš patiktukų internete neišsilaiko
Naktinių klubų vieta – muziejuje? Toks klausimas gali kilti stebint jų uždarymo dinamiką. Verta patikslinti – nebeišsilaiko tie klubai, kuriuose muzikinis turinys ne mažiau svarbus negu svaigalų vartojimas. Galbūt muzika tiesiog tapo nepakankamai svarbi, o gal jaunąją kartą namuose sulaiko kitos priežastys? Jų su šį savaitgalį uždaromo Kauno klubo „Lizdas“ atstovu Mantu Pakelčiu ir elektroninės mu
Patrauklūs, kol neparagauja: ar tikrai šaltibarščiai – sėkmingas kelias į turistų širdį?
„Turiu abejonių ar šis masinis, sakyčiau, „hipsteriškas“, ironiškas, „instagraminis“ renginys pritrauks tikruosius gurmanus iš Vakarų Europos <...>. Karnavalinių eisenų programa į šalį nustumia gastronomiją ir jos esmę“, – vertindamas savaitgalį sostinėje vykstantį „Vilnius Pink Soup Fest“, sako gastronomijos publicistas Paulius Jurkevičius. Ar per šaltibarščius galime apie save pasakoti pas
Koncertinį turą Ukrainoje surengęs Digimas: visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę
Šią savaitę paskelbti oro pavojaus signalai tapo išbandymu ir testu kultūros įstaigoms, pasižyminčioms sava veiklos specifika. „Pabuvus Ukrainoje ir grįžus čia atsiveria visiškai kitokia perspektyva į patį karą ir pavojų bei pasiruošimą jam. Ir apskritai pati Ukraina pamatoma visai kitomis akimis, o sugrįžęs namo visai kitaip matau vidinę ukrainiečių stiprybę. Tai įkvepianti patirtis, duodanti pen
Švedų kompozitorius Karabuda apie „Euroviziją“: daug prisitaikymo sistemai, bet ir talentų
„Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alfonsas Karabuda.Roberto Daskevičiaus nuotr.
Spektaklį pagal Ivanauskaitės kūrybą statantis Jasinskas: jei būtų gyva, būtų mūsų bičiulė
Šiandien kompozitoriui Faustui Latėnui, kurio netekome prieš 5-erius metus, būtų sukakę 70-imt.„Galima sakyti, kad ten daug prisitaikymo sistemai, bet „Eurovizijoje“ būna ir daug netikėtumų. Staiga sėkmę pelno daina, kurios pergalės niekas nesitikėjo, o po kelerių metų visi pradeda ją kopijuoti“, – apie talentų ir prisitaikymo sistemai balansą šiame dainų konkurse pasakoja švedas kompozitorius Alf
Gėda patiems italams? Venecijos meno bienalė patiria moralinę ir reputacijos krizę
Šiandien prasideda 61-oji Venecijos meno bienalė. Specialistai kalba, kad ši bienalė – kaip niekad politiška ir išgyvenanti stiprią reputacijos krizę, o šie metai – tai savotiškas moralinis testas, po kurio šis prestižinis renginys turės spręsti, kaip perkonstruoti save ateityje.Jono Meko archyvas trejiems metams patikėtas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.Paukščių stebėjimas – laikina mada a
ŠMC vadovas Klimašauskas: šiuolaikinis menas rodo mažai dosnumo savo vartotojams
„Daug svarsčiau, kokio darbo reikia šiandien, karų apsuptyje“, – pasakoja menininkė Lina Lapelytė. Jai gimė idėja, kad darbininkai ir dainininkai iš medinių kaladėlių statytų naują, taikų pasaulį – savotišką monumentą žmonijai. Kūrinys „We Make Years Out of Hours“ – tai pirmas menininko iš Lietuvos solo prisistatymas prestižiniame „Hamburger Bahnhof“ muziejuje Berlyne.Kaunas įtrauktas į Europos ki
Skaitymo ambasadorė Kaikarė: viešoje vietoje išsitraukti knygą jau tampa „lygis“
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidaryta mados dizainerės Gretės Labanauskaitės patirtinė paroda „Jausmas“, kurioje autorė kviečia pažinti madą kitaip – pasitelkiant ne vien regą, bet ir lytėjimą, klausą bei uoslę. Iš Odesos Vakarų ir Rytų dailės muziejaus į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų atgabentas pasaulinio lygio šedevras „Kristaus suėmimas“, dar vadinamas „Judo bučin
Parodos apie Z kartą kuratorius: ji jaučia visko daug vienu metu
„Paroda vadinasi „Gen Z. Viskas vienu metu“, nes ji bando paaiškinti, kad ši karta jaučia ne vieną ar kitą emociją, o visko daug ir vienu metu“, – apie atidarytą tarptautinę grupinę parodą MO muziejuje, reflektuojančią Z kartai būdingas aktualijas, sako parodos kuratorius Michalas Novotný.Kaune Labai erzinančių paauglių teatras šį savaitgalį pristato premjerą „Liksiu“, per muziką ir dramaturgiją a
Latvijos roko miestas taps Europos kultūros sostine: daug mokėmės iš „Kaunas 2022"
Latvijos roko sostine vadinama Liepoja kitąmet taps Europos kultūros sostine. Pasimokiusi iš šį titulą neseniai turėjusio Kauno ir Estijos miesto Tartu, Liepoja ketina akcentuoti savuosius kontrastus ir paradoksus bei kurti naują miesto tapatybę.„Aš sakau: nenorėkit, kad jūsų darbai iš karto būtų it Faberžė kiaušinis, tačiau, kai ateisit į parodą ar muziejų ir pamatysite užrašą „emalis“, jau žinos
Į didžiają sceną žengiantis Kaupinis: visais laikais kalbėta, kad nebeliko teatro grandų
Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karolis Kaupinis. Jis ruošiasi debiutui nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje – kitą savaitgalį pristatys spektaklį „Lietuvių mirties pranešimai. Vieno spektaklio istorija“. Šioje istorijoje grupė teatro kūrėjų bando atkurti legendinį spektaklį ir taip sugrąžinti pilnatvę į savo pačių ir t
Lietuva ruošiasi Venecijos meno bienalei: nenorime, kad ten būtų Rusija, bet nebūtų mūsų
„Nenorime, kad bienalėje būtų rusija, bet nebūtų mūsų“, – taip apie dalyvavimą šių metų Venecijos meno bienalėje sako paviljono komisarė Lolita Jablonskienė. Šią savaitę įvyko oficialus Lietuvai atstovausiančios tarpdisciplininės menininkės Eglės Budvytytės kūrinio „gyva gyva-ta“ pristatymas.Visais laikais kalbame, kad nebeliko teatro grandų ir romantizuojame teatro praeitį, sako režisierius Karol
Į hierarchiją teatre baksnojęs Juška: stebėkime, kaip elgiamės su montuotojais, technikais
Vakar Jaunimo teatre įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“. Čia už praėjusių metų darbus apdovanoti menininkai 18 kategorijų, taip pat Benui Šarkai įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės išraiškos formų paieškas, o už ilgametį indėlį į scenos meną pagerbtas dailininkas Jonas Arčikauskas. Netrūko įdomybių tarp nominantų ir apdovanotųjų: dramos aktoriai pastebėti solistų, šokėjų nominac
Čiurlionio kūryba – japonų vertinimui: jis puikiai atspindi nacionalinę lietuvių tapatybę
„Tikimės, kad japonai sugebės pamatyti lietuviškos tapatybės aspektus, kurie perteikiami Čiurlionio paveiksluose“, – sako Nacionalinio Vakarų meno muziejaus Japonijoje kuratorė Minami Asakura. Po 34 metų Tokijuje pristatoma retrospektyvinė paroda „M. K. Čiurlionis: vidinis žvaigždėlapis“, joje – dėmesys ne tik paveikslams, bet ir muzikai.Taivanietei režisierei Shih-Ching Tsou vaikystėje senelis pa
Binkių anūkė Iga: babūnė sakė – kad suprastum žmogaus išsilavinimą, paliesk žydų klausimą
Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Rasa Pranskevičiūtė
Kino kritikas Rožėnas: Žickytės „Šuolis“ galėjo būti mūsų šansas atsidurti „Oskaruose“
Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai (ir ne tik) laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Indrė Kaminckaitė sukino kritiku ir apžvalgininku Vladu Rožėnu aptaria, kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją.
Ukrainiečiai apie Rusijos grįžimą į Venecijos bienalę: jie dar gali nustebint savo cinizmu
Venecijos bienalės organizatorių sprendimas leisti į šį renginį sugrįžti Rusijai kelia tarptautinį nepasitenkinimą, tačiau patys ukrainiečiai ragina ne siųsti pasipiktinimo žinutes Rusijos paviljonui, o daugiau dėmesio skirti Ukrainai.Kaune – premjeromis dvelkiantis pavasaris. Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo kovo 20-osios kviečia įvertinti Oskaro Milašiaus kūrybos įkvėptą teatro vizionieriau
„Primena „Kablį“ Vilniuje: į ką pavirs atgaivintas tarpukario Kauno kino teatras?
Po kelerių metų pertraukos Rusijos paviljonas atvers duris Venecijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Rusijos atstovai teigia, kad kultūra neturėtų būti izoliuojama, o menas – priklausomas nuo politinių konfliktų. Lietuva šį sprendimą sutinka itin kritiškai.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo per
Choreografas Olivier Dubois: „Populizmas pateikia atsakymus, menininkai kelia klausimus“
Šią savaitę minėjome ketvirtąsias Rusijos sukelto karo Ukrainoje metines. Ukrainos rašytojas Andrijus Kurkovas sako, kad keturi karo metai yra šimtai neparašytų romanų, nors kartu jis džiaugiasi jaunimo susidomėjimu ukrainiečių literatūra, nes jaunimas supranta, kad šis karas yra prieš Ukrainos kultūrą, o savos kultūros ir literatūros palaikymas yra išlikimo garantas.„Populizmas pateikia atsakymus
Metų leidyklos žmogus Raminta Jonykaitė: leidėjai yra patys blogiausi skaitytojai
Jau ketvirtadienį prasidės didžiausias leidėjus, skaitytojus ir autorius suburiantis renginys Lietuvoje – Vilniaus knygų mugė. Jei šiomis dienomis kur nors gatvėje sutiksite „Tyto alba“ leidėją Ramintą Jonykaitę, ji jūsų gali ir nepastebėti, nes visos mintys sukasi būtent apie mugę. Raminta Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamuose Knygos apdovanojimuose pripažinta Metų leidyklos žmogumi. Apie pask
Kultūros ministrės darbo šimtadienį įvertinęs Kirtiklis: jai pavyko žiauriai nesusimauti
Nors ir neparodė ryškios lyderystės, jai pavyko žiauriai nesusimauti, taip kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės pirmąsias šimtą darbo dienų vertina filosofas Kęstas Kirtiklis.Lietuvos leidėjų asociacijos rengiamuose Knygos apdovanojimuose Metų leidyklos žmogumi pripažinta „Tyto alba“ direktorės pavaduotoja Raminta Jonykaitė. Laukdama Vilniaus knygų mugės, ji pasakoja, kad dar nuo mokyklos laik
Knygą išleidusi buvusi Latvijos prezidentė: literatūrai gresia pavojus
„Pasaulis keičiasi siaubingai greitai. Ir man neramu, kad žmonės nebesimoko eilėraščių. Manau, kad literatūrai gresia pavojus“, – sako buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga, savo gimtinės folkloro tyrinėjimus sudėjusi į knygą „Poezijos logika. Latvių dainų struktūra ir poetika“.Kuris kunigas buvo jaunųjų geidžiamiausias, nuo kurio tautos vado išrinktoji vos nepaspruko, o kurio kompozitor
Kaip anyžinis saldainis: vienų mylima, kitų nekenčiama, bet abejingų nepaliekanti estrada
Šiandien Nacionalinėje dailės galerijoje pristatoma knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Lietuvos ir Japonijos diplomatiniams santykiams – 35-eri, o garsiam lenkų ir lietuvių etnografui, antropologui Bronislovui Pilsudskiui šiemet 160-imt. Būtent pastarojo akimis naujoje Istorijų muziejaus parodoje pristato
Masteikaitė apie atakas prieš protestuotojas: išsilavinusi moteris daug kam kelia pavojų
„Nepriklausoma, drąsi, išsilavinusi, turinti ką pasakyti moteris yra pavojingesnė daliai žmonių nei išsilavinęs vyras“, – svarsto Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. Kokį specifinį puolimą ir kodėl patiria pilietiniuose protestuose dalyvaujančios moterys?„Šalia to vaizdų įtaigumo, iš kitos pusės turime nepasitikėjimą jais“, – apie pasimetimą tikro ir netikro vizualin
„Esu jam nusidėjęs“: scenografas Makarevičius atkūrė Kernagio jaunystės kambarį
„Esu Kernagiui nusidėjęs“, – sako nutikimą su juo prisiminęs scenografas Gintaras Makarevičius. Jis naujoje Vilniaus miesto muziejaus Vokiečių 6 parodoje „Artistas iš Brodo“ atkūrė Vytauto Kernagio jaunystės kambarį. Iš artisto šeimos dar 2024-ųjų vasarą asmeninių Kernagio daiktų archyvą gavęs muziejus pasistengė suspėti iki jo jubiliejaus surengti įvairius kūrėjo veidus atskleidžiančią parodą.Tai
Kaupinis: metas kalbėti apie Sausio 13-ąją kaip apie sėkmingą lietuvių karinę operaciją
Kultūros savaitė
Sociologė Pivoriūtė apie Davidą Bowie: jis kūrybiškai reflektavo savo artėjančią mirtį
Šiandien minime dešimtąsias vieno iš žymiausių anglų dainininko Davido Bowie mirties metines. Sausio 8-ąją jam būtų sukakę 79-eri. Per savo 69-ąjį gimtadienį muzikantas išleido savo paskutinį albumą „Blackstar“. Po dviejų dienų visas pasaulis sužinojo apie Davido Bowie mirtį, taip pat nutylėtą ligą – vėžį, su kuriuo jis kovojo pusantrų metų. Pasak sociologės Miglės Pivoriūtės, paskutiniame albume
Poetas Stankevičius apie Sausio 13-ąją: ten buvę pasmerkti visą gyvenimą to ilgėtis
Ten buvę pasmerkti visą gyvenimą to momento ilgėtis, pasakoja poetas Rimvydas Stankevičius. Jis 1991-ųjų sausio 13-osios naktį buvo prie parlamento. Dabar šiuos išgyvenimus jis gali pasitelkti kurdamas tekstus Aistės Smilgevičiūtės ir grupės Skylė epui „13 NAKTIS „Mūsų širdžių laužai“. Kaip atrodė kūrybinis procesas ir kas buvo svarbu kuriant šį muzikinį epą su Aiste Smilgevičiūte ir Rimvydu Stank
„Viešoji skulptūra tampa liaudies menu“: 2025-ieji per paminklų ir skulptūrų prizmę
„Viešoji skulptūra po truputį tampa liaudies menu“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Įvykių ir įtampų paminklų ir viešosios skulptūros lauke pernai išties netrūko. Šie kūriniai tapo vandalų taikiniu ir karštų, dažnai nepagarbių diskusijų objektu. Vis dėlto, įpaminklinimas, nors kartais ir stringa, visgi, nemažina pagreičio. Kokias įpaminklinimo pamokas išmokome 2025-aisiais? Su Ernestu Pa
ISM universiteto rektorius Misiūnas: šiandien Lietuvos politikoje nėra vietos mokslui
Kol Lietuva gyvena praėjusių Kalėdų ir artėjančių naujųjų nuotaikomis, kolegė Justė Luščinskytė pasidomėjo kaip šios šventės yra minimos ir kokios tradicijos vyrauja Sakartvele, Graikijoje, Danijoje ir Australijoje.Šiandien Lietuvos politikos ekosistemoje nėra vietos mokslui, sako ISM universiteto rektorius Dalius Misiūnas. Indrė Kaminckaitė su juo kalbasi apie mokslininkų vaidmenį politikoje.Šiem
Čiurlionio metai: jis tapo vertybinės kovos simboliu jaunajai kartai
2025-ieji Lietuvoje itin gausūs protestų. Kas lėmė, kad visuomenė taip dažnai nepasitenkinimą rodė išeidami į gatves ir ar tai gali lemti didesnį jos įsitraukimą į politinius procesus ateityje?„Šie metai nukėlė Čiurlionį nuo aukšto pjedestalo, mitinę asmenybę pavertė artimesne, labiau pažįstama“, – sako menotyrininkė, Druskininkų gidė Aušra Česnulevičienė. Nuo kamerinių renginių įvairiuose Lietuvo
Reklaitė apie mažinamą kultūros biudžetą: gali pakenkti Lietuvos reprezentacijai užsienyje
Seimui patvirtinus 2026 metų biudžetą, traukiasi finansavimas įvairioms kultūros institucijoms. Kokie bus 2026-ieji kultūrai, sumažėjus finansavimui?Šią savaitę paskelbti Lietuvos nacionalinės kultūros meno premijų laureatai. Pasak eksperčių Lolitos Jablonskienės ir Eglės Kačkutės, šių metų sąrašas – išskirtinai subalansuotas.Lietuvoje savo poziciją jau įtvirtino „Jaunojo tapytojo prizas“, galbūt
Alytaus radijo FM99 vadovas: politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės supratimą
„Politikai žurnalistus vertina pagal savo moralės ir etikos supratimą, o viešojo intereso gynimas dažnu atveju jiems neaktualus“, – sako radijo stoties FM99 įkūrėjas ir vadovas Liudas Ramanauskas. Kodėl neretai politikai žiniasklaidą laiko priešu?„Norėdamas išgirsti kitą, turi apriboti savo laisvę“, – kalbėdamas apie tarpusavio susikalbėjimą visuomenėje, sako Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Či
Istorikas Grybkauskas: Brazauskas vykdė evoliuciją, o Landsbergis buvo revoliucionierius
„Tai žmogus-diva“, – taip breiko Lietuvoje pradininką Algirdą Stravinską apibūdina kino režisierė Gerda Paliušytė. Jos dokumentika apie šį šokėją „Laivas“ uždarė Kauno bienalę ir atidarė Vilniaus dokumentinio kino festivalį. Sudėtingoje sovietinėje realybėje augęs Algirdas Stravinskas netikėtai įsitraukė į šokio pasaulį, plėtė žanro ribas ir priešinosi vyravusiai cenzūrai.„Vytautas Landsbergis yra
Kultūros asamblėja ragina imtis atsakomybės: nustokime laikyti politiką tamsiu reikalu
Praėjo didysis Kultūros asamblėjos mitingas, pažymėjęs protesto mėnesio pabaigą. Kas toliau? Pokalbis su Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariais Karoliu Kaupiniu ir Gintaute Žemaityte.„Švelnus pokyčių darymas yra labai svarbi strategija ir dažniausiai tai daro moterys“, – apie kraftaktyvizmą sako Vilniaus dailės akademijos profesorė Eglė Ganda Bogdanienė. Kuo kraftaktyvizmo protesto forma
Kultūros bendruomenė nori „ryškios lyderystės“: ar ją gali parodyti Vaida Aleknavičienė?
Vaida Aleknavičienė šią savaitę paskirta kultūros ministre. Ir nors naujoji kultūros ministrė atitinka Kultūros asamblėjos keltus reikalavimus, planuotas mitingas lapkričio 21-ąją įvyks. Bendruomenė nori „ryškios lyderystės“, ar Aleknavičienė gali ją parodyti?Kiauksintis vaikų choras, po didmiestį turistaujanti medinė pašiūrė, pasivažinėjimas mersedesu pagal armėnišką muziką, padirbti kvepalai ir
Sinkevičius apie vilkintą kultūros ministro kandidatūrą: norėjosi pauzės nusiraminti
Mėnesis be ministro, ignoruojant bendruomenės kritiką paskirti viceministrai ir vieno iš jų atsistatydinimas vos po kelių dienų darbo, galiausiai – antrą kartą pateikta Vaidos Aleknavičienės kandidatūra. Ar po virtinės skandalų dar įmanoma atkurti pasitikėjimą Kultūros ministerija?Vertėjams skiriama Straelenerio premija, laikoma svarbiausia Vokietijoje, taip pat viena reikšmingiausių Europoje, ati
Asamblėja ragina politikus atriboti nuo kutlūros: ar tai įmanoma regione?
In memoriam Kostas Smoriginas.Kultūros asamblėja ragina atriboti politikus nuo kultūros renginių. Kaip tai sekasi daryti kultūros organizacijoms regionuose?„Kodėl Lietuva baigiasi Vilniuje?“ – šį klausimą išgirdo NARA žurnalistai, nutarę keliauti po mažesnius Lietuvos miestus ir išgirsti ten gyvenantį žmogų, patyrinėti, ar skirtis tarp vadinamojo Vilniaus elito ir likusios Lietuvos egzistuoja.Pasa
Vitkienė: kultūros biudžete dar bus staigmenų – ne tik Čiurlionio paroda gali likt be lėšų
Ingos Ruginienės Vyriausybė dirba jau mėnesį, bet tris savaites be kultūros ministro. Į Seimą atkeliavus kitų metų biudžeto projektui, kultūros bendruomenės atstovai skambina pavojaus varpais – tokių finansinių netekčių jau seniai nebuvo. Kokia finansinė ateinančių metų kultūros perspektyva?Neapykanta internete virsta realiu smurtu: teroristiniais išpuoliais, smurtu šeimoje, netgi šaudymais mokykl
Nebesitaikysime su nepagarba: Gimbutaitė apie asamblėjos siekį kelti politinę kultūrą
„Prie šito tikslo prisidės kiekvienas, kuris nesusitaikys su parodytais nepagarbos ir cinizmo gestais“, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė. Protestuojanti kultūros bendruomenė sako siekianti kelti Lietuvos politinę kultūrą. Kokie ženklai rodo jos nuskurdimą?Kultūros bendruomenės judėjimas jau vadinamas kultūros sąjūdžiu. Kokius šių įvykių panašumus ir skirtumus
Politikavimu kaltinami kultūrininkai: į politiką nesikišam – norime kelti politinę kultūrą
Kultūros ministerija – mėtoma iš rankų į rankas, o Inga Ruginienė, aukodama kultūrą, rūpinasi savo tikslu būti ministre, teigia Simonas Kairys. Vienintelis būdas stabilizuoti politinės suirutės situaciją – socialdemokratams susigrąžinti Kultūros ministeriją, sako Šarūnas Birutis. Buvę kultūros ministrai sutaria: politinis sąmyšis kultūros politiką jau nubloškė pora metų atgal.Viešojoje erdvėje gir
Kritikė Ivaškaitė: kultūros ministras yra tik simptomas, liga – „Nemuno aušros“ partija
„Valstybės valdyme kultūros sektorius tikrai nėra kažkokia tai likutinė sritis, kurią gali patikėti atsitiktiniams politikams...“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas. Jis ieško paralelių tarp 2023 metų rudens Klaipėdoje ir šių dienų nacionalinės politikos.„Žmonės nuolat kartodavo: negalime būti pernelyg radikalūs. Daugiausia jie pasirašydavo peticiją – ir viskas. Nebuvo demonstrac
Gintarė Masteikaitė: turime istorinį šansą sustabdyti Trojos arklį valstybėje
„Dingęs štetlas“ Šeduvoje: šveicariški pinigai, kritika ir baltas kitų muziejų pavydas
Šeduvoje atsidarė muziejus „Dingęs štetlas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė. Režisierius Valentynas Vasyanovičiussavo juostoje „Iki pergalės“ žvelgia į Ukrainos visuomenę po pergalės kare. Kokius iššūkius jis bando parodyti savo filme, apdovanotame pagrindiniu Toronto kino festivalio prizu? Domisi Marius Eidukonis.Ji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dukra, niekada nemačiusi savo tėvo, bet mamos Sof
Nuogumą tyrinėjanti fotografė Bondarev: jis atveria pažeidžiamumo erdvę
Istorinėje „Stumbro“ gamykloje Kaune išdygo laikinas statinys – lyg pašiūrė, lyg gyvas kūnas su oda, randais ir dusliu balsu. Tai 15-osios Kauno bienalės dalyvio Cudelice'o Brazeltono IV instaliacija, kurią autorius kviečia patirti visomis juslėmis. Su kūrėju kalbasi Kotryna Lingienė.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jisvyksta Kl
Šalies teatrų vadovų kaitos intrigos: ar Budraitį nacionaliniame teatre pakeis Juočys?
Šalies teatrai pradėjo naujus sezonus ir jau kviečia į pirmąsias premjeras. Tačiau dalies teatrų šiuo metu vystomos kryptys bei nusistovėję įvaizdžiai greitu metu gali pradėti keistis. Ne vienas teatras galbūt atsisveikins su ilgamečiais savo vadovais. Kokios didžiausios intrigos laukia? Domisi Indrė Kaminckaitė.Šiais metais minime Žydų mokslo instituto YIVO šimtmetį. Šiam jubiliejui paminėti Liet
Kultūros bendruomenė apie Aleknavičienę: reikės pakilti iš savivaldos į nacionalinį lygį
„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. <...> Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prūsevičienė. Socialdemokratams dėliojant galimą ministrų kabinetą, šią savaitę priimtas spre
Ukrainos laisvės orkestro įkūrėja: mūsų svajonė – koncertuoti Kremliuje
„Didžioji sinagoga nėra dekoracija, kurią galima gražiai atstatyti. <...> Nebėra kam melstis. Atstatyti šventą vietą, kad ji gražiai atrodytų, nebėra prasmės“, – sako poetas, eseistas Sergejus Kanovičius. Šiuo metu griaunamas Vilniaus Vokiečių g. esantis darželio-mokyklos pastatas, sovietmečiu atsiradęs ten, kur buvo Didžioji sinagoga. Šis sprendimas priimtas siekiant atkurti ir atverti Viln
Naujus instrumentus kuriantis Nekrošius ir kulinarių performansų menininkė Gudrita Lapė
Nuo pirmadienio darbą pradeda Lietuvos kultūros atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Adelė Dovydavičiūtė. Atašė funkcijos susijusios su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027-aisiais kultūros programos rengimu ir įgyvendinimu Briuselyje. Adelė Dovydavičiūtė – architektė, kultūros projektų vadovė ir meno kūrėja. Kaip pasakoja, Lietuvos sezonas Prancūzijoje – itin sėkmingas ir pavykęs pr
Rašytojos Gabijos Grušaitės sovietmečio žaizdų tyrimai ir užmiesčio kultūra Aleknaičiuose
„Dažnai norima „nustumti“ sovietinio paveldo klausimą – neva skulptūras nereikalingas nukėlėm ir nebėra jokio sovietmečio. Aš norėjau į sovietmečio palikimą pažiūrėti kaip į tam tikrą nesaugumą, kuris yra tiek mano, tiek jaunesnėje kartoje“, – sako rašytoja Gabija Grušaitė. Ši savaitę Švenčionių rajone, Sarių kaime ji pristatė vienos dienos meninę instaliaciją „Ferma“. Apie tai pasakoja Indrė Kami
Režisieriaus Roberto Wilsono netektis ir tarpukario Lietuvos prezidentų fotografijos
„Žmogus, pamatęs Wilsono spektaklius scenoje, galėtų apie savo teatro ir estetikos suvokimą kalbėti iki Wilsono ir po Wilsono“, – pasakoja kritikas ir kultūros apžvalgininkas Vaidas Jauniškis. Pasaulinio garso režisierius, savo kūrybą pristatęs ir Lietuvoje, mirė, sukaukęs 83-ejų. Režisierių prisimena Donatas Šukelis.Jau dešimtą kartą Lietuvoje vyksta lituanistinių mokyklų stovykla, kurioje šiemet
Bučos angelu vadinamas Konstantinas: nelaikau savęs didvyriu, nes pasielgiau kaip žmogus
„Jeigu turime nepalūžusias moteris, turėkime ir atsidavusių vyrų metus”, – reaguodamaį nutarimą 2027-aisiais minėti Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus, sako lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė. Jai kliūva pasirinktas pavadinimas. Kodėl trims Lietuvai nusipelniusioms moterims nutarta rengti bendrą minėtinų metų programą? Domisi Justė Luščins
Afrikos genčių architektūra ir lietuvis majoras Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje
Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktū
Juozo Jakavonio-Tigro 100-metis ir partizanų muziejus bei griūvantys sporto rūmai Vilniuje
Šią savaitę minėjome partizano Juozo Jakavonio-Tigro šimtmetį. Ryšininkui atminti šiandien jo gimtuosiuose Kaščiūnuose atidaromas partizanų muziejus. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Nieko nedarydami po 3-4 metų galime prarasti Vilniaus koncertų ir sporto rūmus, sako Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovas Juozapas Blažiūnas. Valstybinė kultūros paveldo komisija teigia, kad rūmai šiandien išg
Kauno urbanistikos vizionierius Palys ir „Stasys Museum“ architektūrinė sėkmė
In memoriam Jurgis Rimvydas Palys.Kodėl Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose sužibėjo „Stasys Museum“?„Kasos aparatas įdomesnis nei šio menininko paveikslai“. „Vidutinių niekam nereikia“. „Turbūt tavo tėvams labai gėda“. Šios Lietuvos menininkų išgirstos frazės tapo grafikės, dailininkės Urtės Jasenkos performanso „Blogiausi“ dalimi. Menininkė šiuo darbu kviečia susimąstyti, kas šiandien
Didžiausia Kęstučio Svirnelio gyvenimo paroda ir Čiurlionio aranžuotės gitarai
Gitaristas Rokas Jurkus prie jubiliejinių M. K. Čiurlionio metų prisideda nauja viniline plokštele. Joje skamba klasikinei gitarai aranžuoti Čiurlionio kūriniai.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus h
Lietuviška reivo kultūra – nuo šiol muziejuje. Kauno modernizmas ir miestiečių poreikiai
PVM visų rūšių meno ir kultūros renginių bilietams didės nuo 9 iki 12 procentų. Koncertų organizatorius ir muzikos vadybininkas Martynas Tyla tikina, kad 30 eurų kainavęs bilietais brangs mažiausiai 7 eurais.Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo ko
Tyrimas apie lietuviškosios Z kartos lūkesčius studijoms, fotografiškiausios Kauno vietos
Šią savaitę minėjome 99-ąjį radijo gimtadienį. Apie radijo archyvų lobius pasakoja LRT archyvų redaktorius, istorikas Tomas Vaitelė.„Kūniškumas nebuvo toks stigmatizuotas, tai buvo visiškai natūralus dalykas. Tarkime, jei esi piligrimas, buvo natūralu įsisegti falo ar vulvos formos ženklelį, kad tave lydėtų sėkmė“, – apie renesanso laikų žmogaus gyvenimą sako parodos „Nešventieji radiniai“ kurator
Žemaitės literatūrinė pradžia, erotika lietuvių tekstilėje, Europos rašytojų suvažiavimas
Birželio 4 dieną minėjome 180-tąsias Žemaitės gimimo metines. Kokia buvo rašytojos literatūrinė pradžia?„Jei būčiau studijavusi teisę, būčiau norėjusi būti advokate, tikrai ne prokurore <...> Mano prigimtis advokatiška“, – apie savojo laiko ir jame kūrusių rašytojų, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries teisinimą kalba lietuvių literatūros tyrėja Viktorija Daujotytė. Įvairias profesines ir asmenines
Paveikiausi šimtmečio Dainų šventės kūriniai ir Lietuvių gestų kalbos įstatymas
Vienas didžiausių praėjusių metų kultūrinių įvykių – šimtmečio Dainų šventė. Šiandien galima jau kaip faktą pasakyti, kad ji lietuviams turėjo stiprų emocinį ir fizinį poveikį.Kodėl reikia keisti nuo 1995 metų gestų kalbai galiojantį Vyriausybės nutarimą ir parengti Lietuvių gestų kalbos įstatymą?Kuo amerikietiškas kinas skirias nuo europietiško? Pokalbis su lietuvių kilmės kino profesoriumi Jeili
Po Oskaro Koršunovo teatro istorijos – savivaldybės pažadai ir kitiems meno kolektyvams
Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę
Kūrybiški miestai, diskusija apie teatro vietą pasaulyje ir istorikas Gintautas Terleckas
„Daugelis kūrybingiausių vietų nebūtinai yra tokios žinomos kaip Frankfurtas ar Miunchenas. Kartais tai yra vietos, kurios lieka nepastebėtos“, – sako vienas iš Nacionalinio kultūros forumo dalyvių, miesto plėtros ir inovacijų ekspertas Charles Landry.„Baisu, bet kartu ir didinga“ – apie prieš 53 metus susideginusio Romo Kalantos auką sako istorikas Gintautas Terleckas. Disidento Antano Terlecko s
Kaip keisis buvę rašytojų butai? Poetė Jakas ir nebaigtas Ivanausko muziejaus fasadas
Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrin
Šuns ir žmogaus draugystė, cenzūra kine ir istorinė Šiaulių vaistinė
„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybė
Ar mada tikrai gali būti tvari? Menas ant troleibuso ir riedlenčių
Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, d
5000 margučių kolekcija, videožaidimai kaip meno kūriniai, kauniečių kultūriniai įpročiai
„99 proc. lietuvių per šv. Velykas turi margučių“, – sako tautodailininkė Odeta Bražėnienė, savo kolekcijoje turinti 5000 margučių.Video žaidimai, plečiantys kūrybines ir estetines ribas, atkreipiantys dėmesį į aktualias socialines ir politines problemas, bei ugdantys empatiją. Su jais susipažinti ir juos patirti galite naujoje MO muziejaus parodoje „Game Play“ („Žaidžiant pasaulį“).Kokie yra kaun
Čiurlionio viršukalnė Azijos kalnuose, legendinė grupė „Post Ars“ ir DI muzikos kūryboje
Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keli
Lietuvos pastangos išsaugoti dipukų bažnyčią JAV, Bolonijos knygų mygė ir 17-mečių paroda
Šiemet Bolonijos knygų mugėje kaip šalis viešnia dalyvauja Estija, dėl to papildomo dėmesio sulaukia ir Lietuvos literatūros vaikams specialistai.„Pirmiausia – ugdyti jaunimo pastabumą aplinkai“, – apie kūrybinių fotografijos dirbtuvių Lietuvos jaunuoliams tikslus sako tarptautinio projekto koordinatorė Gintė Žulytė. Projekto galutinis rezultatas – paroda „Mums 17“.Ką galime padaryti, kad būtų išs
Grėsmė lietuviškai architektūrai JAV, kankliavimo tradicija ir moterų fotografių paroda
Lietuvos išeivijos architekto kūriniui, Niujorko Kristaus Atsimainymo lietuvių bažnyčiai, iškilo grėsmė būti uždarytai ir nugriautai. „Lietuva prarastų ryškiausią dipukų kartos sukurtą pastatą, kuris reprezentuoja tos kartos politinį siekį per architektūrą parodyti, kad Lietuva egzistuoja“, – sako architektūros istorikas Vaidas Petrulis.Festivalis „Kanklės mano rankose“ švenčia ne tik 10-ąjį jubil
Hitleriui tarnavusi kino kūrėja Riefenstahl ir mokesčių pakeitimų įtaka kultūros atstovams
150-ajam M. K. Čiurlionio jubiliejui Emiija Škarnulytė sukūrė naują kūrinį „Sofija“. Kuo Čiurlionis aktualus šiuolaikinei, visame pasaulyje kuriančiai menininkei?Kultūros bendruomenės atstovus vienijančios organizacijos sunerimo dėl svarstomų mokesčių pakeitimų. Dėl ko bijoma ir kokios išeitys siūlomos?Leni Riefenstahl yra fašizmo prototipas, sako kino režisierius Andresas Veielsas. Jo dokumentiko
Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? „Akiplėšos“ lietuviška premjera ir YIVO – 100
Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė su
„Kino pavasario“ nuopelnai Lietuvai ir Narkaus receptas, kaip patekti į Venecijos bienalę
Prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?Jau paskaičiuota Lietuvos sezono Prancūzijoje statistika, o artimiausiu metu daugiau dėmesio mūsų šalis sulauks Italijoje, pradedamas ir pasiruošimas sugrįžimui į Gėteborgo knygų mugę.Kaip patekti į Venecijos bienalę? Tokį klausimą savo disertacijoje kelia šiame renginyje dalyvavęs Robertas Narkus ir anali
Kaip Kaunas tapo lietuviškiausiu miestu? Paroda Valančiui ir Čiurlionio rekompozicijos
„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Vakar buvo žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus gimimo diena. 224-i, prieš tiek metų gimė Valančius, tad kitąmet minėsime jo jubiliejų. Savaitgalį kelia
Vietoj Ševčenkos paminklo pastatyti Puškino: rusų metodai okupuotose Ukrainos teritorijose
„Įprastas metodas yra sudeginti ukrainietiškas knygas ir jas pakeisti rusiškomis, vietoj Ševčenkos paminklų pastatyti Puškino", – apie veiksmus, kurių Rusijos valdžia imasi okupuotose Ukrainos teritorijose, pasakoja Ukrainos Kultūros ir informacinės politikos viceministrė Galyna Grygorenko.Muziejininkų kompetencijų kėlimas gali būti viena iš tvarumo praktikų, akcentuoja Lietuvos nacionalinio muzie
Skandalas Latvijos kino pasaulyje ir ES pirmininkaujančios Lenkijos dėmesys kultūrai
Pirmąjį šių metų pusmetį Europos Sąjungai pirmininkauja Lenkija. Koks dėmesys skiriamas kultūrai?Klimatologas Justinas Kilpys teigia: radijas yra viena „žaliausių“ žiniasklaidos priemonių. Šią savaitę minėjome pasaulinę radijo dieną, šia proga UNESCO skatino atkreipti dėmesį į klimato kaitos iššūkius.Kiek porų – tiek ir meilės kalbų, tradicijų, žodynų. Tai įrodo trijų muzikų ir jų romantinių partn
Kaip knygos veikia emocijas? „Garso“ Panevėžyje likimas ir scenos meno užkulisiai
Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai
Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas, „Moterų detektorius“ ir nacionalinė filmoteka
Šią savaitę buvo pristatyta Nacionalinės filmotekos galimybių studija.Jei neskaičiuosime atminimo lentų ir gatvių pavadinimų, Kaune nėra įamžintas nei vienos istorijai svarbios moters atminimas. Šią paradigmą pakeisti nori Labdaros ir paramos fondas FRIDA, inicijavęs projektą „Moterų detektorius“.Menininkai Lukas Pavilionis ir Vasarė Kuprevičiūtė „The Rooster Galerry“ pristatė parodą „Namas“, kuri
