Nuo jūros iki jūros
Tinklalaidė „Nuo jūros iki jūros“ aptaria svarbiausius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos etapus, asmenybes ir reiškinius su istoriku, profesoriumi, Viduramžių epochos ekspertu ir VU rektoriumi Rimvydu Petrausku. Tai tinklalaidė, skirta tiems, kurie nori pagilinti istorijos žinias, susikurti platesnį istorinį suvokimą, sužinoti negirdėtų faktų, įdomybių. Laidoje pasakojama ne tik „kaip buvo“, bet ir kokią reikšmę šie istoriniai įvykiai turėjo dabarties kontekste. Laida skirta ir istorijos mylėtojui, ir moksleiviui, ir studentui, ir žmogui, kuris tik pradeda gilintis į Lietuvos valstybės ištakas.
Episodes
Valdovo diplomatija, arba apie ką byloja pirmoji rašytinė lietuvių sutartis?
Devintojoje „Nuo jūros iki jūros“ pasakojimų apie LDK istoriją dalyje su profesoriumi Rimvydu Petrausku kalbamės apie didžiojo kunigaikščio Gedimino diplomatiją. Kas buvo rašoma žymiuosiuose Gedimino laiškuose ir kas juos rašė? Kiek tuose laiškuose išgirstame paties Gedimino balsą? Ką pamato ir sužino popiežiaus pasiuntiniai Gedimino dvare? Kiek Gediminas buvo žinomas Europoje ir kaip atsiliepta į
Didysis kunigaikštis Gediminas ir jo paslaptingasis draugas
Aštuntoje „Nuo jūros iki jūros“ pasakojimų apie LDK istoriją dalyje su profesoriumi Rimvydu Petrausku aptariame didžiojo kunigaikščio Gedimino kilmę, jo įsitvirtinimą soste, Vilniaus kaip sostinės iškilimą ir didvalstybės kūrimo pradžią. Kuo išskirtinis buvo Gedimino valdymas ir kodėl jo atminimas toks svarbus mūsų istorijoje?Ved. Rimvydas Petrauskas ir Paulius Gritėnas
Nauja valdovų dinastija: ar didysis kunigaikštis Vytenis žuvo trenktas žaibo?
Septintojoje LDK istoriją pasakojančios tinklalaidės „Nuo jūros iki jūros“ dalyje su profesoriumi Rimvydu Petrausku aptariame vieną mažiausiai įvertintų Lietuvos valdovų – Vytenį. Kaip Vytenis išvedė lietuvius iš tamsiųjų amžių? Ar jo nuopelnu galima laikyti tai, kad žemaičiai liko Lietuvos dalimi? Kokia Vytenio sąjungos su Rygos arkivyskupu svarba? Kaip politiškai buvo stabdoma Ordino ekspansija
Tamsieji amžiai: kaip duktė išsaugojo didžiojo kunigaikščio Traidenio atminimą?
Šioje tinklalaidės „Nuo jūros iki jūros“ dalyje su profesoriumi Rimvydu Petrausku kalbamės apie LDK istorijos laikotarpį, kurį galima pavadinti tamsiaisiais amžiais – kelis dešimtmečius po karaliaus Mindaugo nužudymo. Kodėl apie šį laiką tiek mažai žinome? Kuo išsiskyrė kunigaikščio Traidenio valdymas? Kaip keitėsi lietuvių taktika kovose su Ordinu? Ar šiuo laiku Lietuvoje prasidėjo pirmieji dviva
Mindaugo kraujas: kerštas dėl žmonos ir lietuviški sostų karai
Šioje LDK istoriją pasakojančios tinklalaidės „Nuo jūros iki jūros“ dalyje su profesoriumi Rimvydu Petrausku kalbamės apie karaliaus Mindaugo nužudymą ir toliau sekusius sostų karus. Kodėl buvo nužudytas pirmasis ir paskutinis Lietuvos karalius? Kokios priežastys buvusius sąjungininkus pavertė sąmokslininkais? Koks karalienės Mortos vaidmuo Mindaugo likimui? Kas sėda į sostą po Mindaugo? Kur dings
Krikštas ir karūna: Mindaugo Lietuva – paskutinė karalystė Europoje
Ketvirtojoje tinklalaidės „Nuo jūros iki jūros“ serijoje su prof. Rimvydu Petrausku kalbamės apie vieną didingiausių lietuvių valstybės etapų – Mindaugo krikštą ir karūnaciją. Ar pirmas ir paskutinis Lietuvos karalius buvo žudikas ir išdavikas? Ar galėjome tapti Tautvilo Lietuva? Kaip Mindaugas sukaupia savo galią, kaip laimima konkurencinė kova ir kodėl kyla idėja karūnuotis? Ar karalystės status
Lietuvos kariauna: kaimynų siaubas ir sunkiausias lietuvių grobis
Trečiojoje tinklalaidės „Nuo jūros iki jūros“ serijoje su profesoriumi Rimvydu Petrausku kalbamės apie XIII a. lietuvių kariaunų žygius ir grobius, monarcho didžiosios kariaunos susiformavimą ir politinės integracijos pažangą. Kodėl lietuvius istoriškai galime laikyti karių, o ne pirklių tauta? Kaip formavosi lietuvių karinė galia ir kuo lietuvių karys skyrėsi nuo vakariečio riterio? Kas lėmė, kad
Kryžiumi ir kalaviju: viena žymiausių LDK giminių kilo iš Kalavijuočių ordino
Antrojoje tinklalaidės „Nuo jūros iki jūros“ dalyje su istorijos profesoriumi Rimvydu Petrausku kalbamės apie Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinų atsiradimą Lietuvos pašonėje. Kas buvo šie krikščioniškieji ordinai? Kodėl žemaičiai atsilaikė prieš kalavijuočių invaziją? Kiek stiprūs buvo kryžiuočiai tuometės Europos kontekste? Ar būtent išorės grėsmė lėmė Lietuvos valstybės susiformavimą?Ved. Rimvyda
1009-ieji: Lietuvos vardą pirmoji užrašė moteris
Prof. Rimvydas Petrauskas pirmojoje tinklalaidėje „Nuo jūros iki jūros“ pasakoja, kokioje Europos situacijoje ir kokiomis aplinkybėmis pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas. Ko iš tiesų ieškojo į rytus keliavusi šv. Brunono krikštijimo misija? Koks buvo pirmasis europiečių ir lietuvių susitikimas? Kodėl po jo europiečių susidomėjimas šiuo kraštu beveik keliems šimtmečiams nutrūko? Kuo Lietuvos var
