Kūno kultūra
Dešimties epizodų tinklalaidė „Kūno kultūra“ nagrinėja kūną kaip kultūrinį reiškinį: jo vaizdinius, vaidmenis, seksualumą ir erotiką. Laida tyrinėja, kaip kūnas tampa troškimo, galios, susipriešinimo, gėdos ir laisvės lauku. Kartu su Urtė Karalaite aptariama, kaip hiperseksualizuotame, bet intymumo stokojančiame laikmetyje keičiasi santykis su seksualumu. Pabrėžiama, kodėl sąmoningas kalbėjimas apie tai šiandien yra būtinybė, o ne provokacija.
Epizodai
Parduodamas intymumas: kai kūnas tampa darbu
Seksualinės paslaugos egzistuoja visose visuomenėse per amžius, nepaisant draudimų. Ir nors šiandien jos keičiasi kartu su technologijomis, visuomenės ir valstybės požiūris dažnai lieka tas pats. Ar seksualinės paslaugos yra išnaudojimas, darbas, o gal abu vienu metu? Ar galima šioje temoje kalbėti apie laisvą pasirinkimą? Ką reiškia dirbti šioje industrijoje ir ar kriminalizavimas ką nors apsaugo
Seksualumo istorija Lietuvoje: ar kada nors buvome laisvi?
Nuo tarpukario iki pirmųjų nepriklausomybės metų – ar iš tiesų tapome seksualiai laisvesni, ar tik pasikeitė taisyklės, kas leidžiama ir kas smerkiama? Kodėl vienais laikotarpiais erotika buvo laikoma grėsme, o kitais – laisvės simboliu? Istorikės Kotryna Bėčiūtė ir Ugnė Marija Andrijauskaitė pasakoja, kaip per šimtmetį keitėsi seksualumo normos, kas jas kūrė ir kodėl visuomenė nuolat balansuoja t
Nešvankioji Lietuva: kokią tautosaką bandėme nuslėpti?
Nors dažnai norime matyti tik šviesiąją lietuvių tautosakos pusę, nešvankios jos pusės nuslėpti negalime. Archyvuose slypi šimtai pasakojimų, dainų ir juokų apie lytiškumą, seksą, seksualinius nukrypimus, neištikimybę, kūniškumą. Kodėl susiformavo mitas apie „kuklią ir dorą“ mūsų tautosaką? Kodėl buvo bandoma nešvankią tautosaką išstumti iš viešumos? Ir ką nešvankybės gali papasakoti apie tikrąjį
Kūnas, geismas ir algoritmai: kaip technologijos perima seksualumo kontrolę
Algoritmai jau formuoja ne tik tai, ką matome, bet ir tai, ko trokštame. Seksualumas technologijų amžiuje tampa personalizuotu produktu – nuo ryšio simuliacijos iki DI kuriamo turinio pagal slapčiausias fantazijas. Kas nutiks, kai erotinis turinys taps beribis, o technologijos pradės pažinti mūsų geismą geriau nei mes patys?Laidos svečiai – Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profe
Seksualumo šaknys: iš kur atsirado įtampa tarp geismo ir proto?
Mūsų seksualumo supratimas formavosi per tūkstantmečius, o vienus svarbiausių jo pamatų padėjo Senovės Graikija ir Roma. Čia kūnas, geismas ir erotika nebuvo nutylimi ar slepiami – jie buvo mąstymo, filosofijos ir net socialinės tvarkos dalis. Visgi, buvo brėžiamos aiškios, kartais net paradoksalios ribos: kas laikoma harmoningu troškimu, o kas jau pavojingu savęs praradimu? Kaip gimė įtampa tarp
Kiek mūsų kūnai iš tiesų priklauso mums?
Politika įvairiomis prieigomis reguliuoja mūsų kūnus – bet ar ji iš tikrųjų bando apsaugoti mus nuo realių grėsmių, ar veikiau kuria kontrolės mechanizmus? Kodėl apie seksualumą taip sunku kalbėti be moralizavimo ir kuo toks tonas yra žalingas? Šioje laidoje keliame paprastą, bet nepatogų klausimą: kiek mūsų kūnai iš tiesų priklauso mums? Laidos viešnios – Lygių galimybių plėtros centro ekspertė,
Religija: seksualinė energija – dvasinė jėga ar pavojinga aistra?
Religija braižo visuomenės moralės ribas – ir viena pirmųjų reguliuoja žmogaus kūną, seksualumą, intymų gyvenimą. Vienose tradicijose seksualinė energija laikoma dvasine jėga, kitose – pavojinga aistra, kurią reikia suvaldyti. Kaip šie skirtingi matymai formuoja žmogaus santykį su savo kūnu, geismu ir intymumu?Apie tai laidoje kalbamės su Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos profesore, Lietu
Jei menas yra laisviausia erdvė, kodėl seksualumo formų įvairovės jame vis dar nematome?
Menas dažnai laikomas viena iš nedaugelio erdvių, kur galima laisvai provokuoti, kvestionuoti ir tyrinėti seksualumo, kūniškumo bei kultūrinių normų temas. Tačiau net ir čia veikia ribos – jas brėžia visuomenė, kartais jų laikosi patys kūrėjai arba jos sąmoningai peržengiamos vien tam, kad šokiruotų ir pritrauktų dėmesį.Kaip kūryboje atskirti tikrą gilinimąsi į seksualumą nuo jo pavertimo lengvai
Seksualinė tapatybė: atradimas ar spaudimas apsibrėžti?
Gyvendami laikais, kai savirefleksija tampa beveik higienos norma, keliame klausimą – ar seksualinė tapatybė yra mūsų vidinė tikrovė, ar tai, kaip išmokome save apsibrėžti? Kiek mūsų seksualumas yra autentiškas vidinis patyrimas, o kiek – kultūros, kalbos ir aplinkos pasiūlytas būdas save suprasti ir įvardyti?Laidos svečiai – psichologas, tinklalaidės „Dialogas“ bendraautoris Gediminas Tumėnas ir
Ar mokame kalbėti apie intymumą, gyvendami hiperseksualizuoto vaizdo aplinkoje?
Šiandien, kai seksualaus ir apnuoginto kūno atvaizdai aplink mus tapo kasdienybe, kyla klausimas, kaip tai veikia mūsų pačių santykį su intymumu ir savo seksualumu. Ar gyvenimas hiperseksualizuoto vaizdo aplinkoje padeda formuoti autentišką seksualinę tapatybę, ar ją užgožia, paversdamas seksualumą labiau reginiu nei patirtimi?Laidos svečiai – medicinos mokslų daktarė, seksualinės medicinos gydyto
