Čia ir dabar
Psichologinės žinios, emocinis raštingumas žmonėms reikalingas kiekviename žingsnyje. Kaip bendrauti? Visų pirma - su savimi, su artimaisiais, kolegomis ir nepažįstamaisiais? Kokias klaidas čia darome, kodėl nesusikalbame? Kaip sau pagelbėti ir išmokti reguliuoti emocijas, užklupus nerimui ar stresui? Kodėl mūsų visuomenėje tiek daug į kitus ar į save pačius nukreiptos agresijos? Kodėl svarbu pažinti save ir ką daryti, jei atradimai nedžiugina? Viso to mūsų mokykloje ar universitete niekas nemoko. Psichologinis raštingumas paliekamas savieigai. Todėl apie viską būtina kalbėti, ir to niekada nebus per daug. Laidoje „Čia ir dabar“ – pokalbiai su psichologijos profesionalais apie tai, kaip gyventi prasmingiau, neatidedant gyvenimo rytdienai ar neužstrigus praeities prisiminimuose, bet čia ir dabar – kaip psichologijai skirta radijo laida ir pavadinta.
Episodes
Radijo laidą kūrusios psichologės Bačiulytė ir Griškonytė: brangiausias dalykas yra ryšys
Psichologinės laidos suteikia žmonėms galimybę save pamatyti tarsi iš atstumo – taip sako net 28 metus Lietuvos radijo 2-ojoje, vėliau „Klasikos“ programoje transliuotos laidos „Pašnekesiai apie tave ir kitus“ autorės, psichologės-psichoterapeutės Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė. Kaip psichologinės temos pradėtos gvildenti radijo eteryje 1993 m., kaip per šį laiką pasikeitė Lietuvos visuomenė,
Psichoterapeutė Nida Silienė: ir per aukšta, ir per žema savivertė nėra sveika
Kodėl daugybę žmonių, ypač kompetentingų savo srityse, bent retsykiais aplanko arba kankina jausmas, kad aplinkiniai tuoj demaskuos, kad jie nieko nemoka? Kas lemia ir priešingą fenomeną – kad mažai išmanantys žmonės jaučiasi pranašesni už kitus? Apie apsimetėlio sindromą ir vadinamąjį Dunningo-Krugerio efektą – psichoterapeutė Nida Silienė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Mokslininkė apie būdus išeiti iš psichologinės kančios: dažnam trūksta tiesiog apkabinimo
Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė Marcinkevičiūtė, kuri ir konsultuoja žmones, ir neseniai apsigynė daktaro disertaciją. Jai Miglė kalbino žmones, kurie yra bandę tuo metu patirtą kančią nutraukti savižudybe. Tačiau rado pagalbos, jėgų gyventi toliau. Ko moko jų patirtys? Kaip
Psichologas Arūnas Žiedelis: žmogaus gyvybingumas su amžiumi gali ir didėti
Nesąmonė! Arba: aš jau seniai tai žinojau! Pasak Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento Arūno Žiedelio, tai – dvi būdingiausios žmonių reakcijos išgirdus psichologijos mokslo naujienas. Kodėl? Mokslininkas nemažai dėmesio skiria žmonių gyvybingumo tyrimams, tad pasikalbėsime šia tema ir ką naujausi duomenys rodo apie mūsų nerimą ir nuobodulį socialinių tinklų eroje.Ved. Giedrė Čiuža
Pogimdyminę depresiją išgyvenusi Lina: išmokau, kad ne viskas gali būti suplanuota
Vilniaus universiteto mokslininkai tiria neseniai gimdžiusių moterų smegenis. Vienas iš neuromokslininkų dominančių klausimų – kodėl daliai moterų malonumo ima nebeteikti anksčiau džiuginusios patirtys. Tokia būsena vadinama anhedonija. Ji tampa ir vienu iš pogimdyminės depresijos simptomų. Ką sako tyrimai ir praktika: kas padeda moterims sveikti, patirti su motinyste susijusius malonius pojūčius
Psichoterapeutė apie jausmą, kad gyvenai neprasmingai: ši diena gali būti antras šansas
Skirtingose gyvenimo situacijose žmogų gali apimti beprasmybės jausmas. Kokia mūsų veikla ir sprendimai net sunkumuose padeda prie gyvenimo prasmės priartėti? Ko klausti savęs, kai mums gyvenime nesiseka? Ir kaip tam galime pasitelkti knygas? Laidos viešnia – psichoterapeutė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Porų terapeutė apie klausimą, ar norėsi turėti vaikų: užduokite jį pirmuose pasimatymuose
Su porų psichoterapeutais Vilija Girgžde ir Viktoru Keturakiu. Svarbiausi gyvenimo kartu dėsniai remiantis terapeutų santuokos kasdienybe ir ilgamete patirtimi konsultuojant kitas poras.Ved. Giedrė Čiužaitė
Neuropsichologė: man nepatinka metodikos, kurios siūlo dvimečius mokyti daugybos
Mažas vaikas dažnai pyksta, atrodo, kad negirdi suaugusiojo, jam trūksta savarankiškumo ir gebėjimo susikaupti? Dalis mąstytojų šiuolaikiniams tėvams pataria: atsigręžkite į seniai žinomus vaikų ugdymo principus. Pavyzdžiui, suteikite daugiau atsakomybių buityje. Nusiveskite į savo darbą. Vietoje ekranų ar matematikos dvimečiams leiskite panuobodžiauti. Kuo tai gali padėt ir vaikams, ir tėvams? La
Psichologas Paulius Rakštikas: kartais ilsimės ne nuo to, nuo ko pavargome
Vienas įtakingiausių šių laikų filosofų Byung-Chul Han knygoje „Nuovargio visuomenė” kalba apie sekinančius šiuolaikinio žmogaus gyvenimo įpročius. „Net pertrauka tampa darbo laiko dalimi, nes ji skirta tam, kad atgautume jėgas ir vėl gerai atliktume funkciją”, – pastebi jis. Tad nuo ko mes iš tiesų pavargstame? Kaip išmokti ir nepervargti, ir atgauti jėgas sau, o ne kitiems tinkamu būdu? Su psich
Terapeutė Vitkevičiūtė apie priklausomybes: tai ne žaidimas, o gyvybės ir mirties sūpynės
„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks?Ved. Giedrė Čiužaitė
Terapeutė Vitkevičiūtė apie priklausomybes: tai ne žaidimas, o gyvybės ir mirties sūpynės
„Ši liga – kaltės ir gėdos karalienė“. Taip apie priklausomybę sako Gabija Vitkevičiūtė, priklausomybių konsultantė, terapeutė, knygos „Širdies tatuiruotės“ autorė. Sergančių žmonių artimieji stengiasi padėti, kenčia patys ir dažnai jaučiasi pasimetę: ką jie gali padaryti dėl priklausomo žmogaus, o ko tikrai nepavyks?Ved. Giedrė Čiužaitė
Kūno terapeutė Aistė Luišaitė-Jauniškė: pasitelkę kūną, galime gydyti ir giminės traumas
Kai žmogus susiduria su emociniais sunkumais, pavyzdžiui, išgyvena didžiulį nerimą, kartais nuskamba patarimas: kreipkis ne į psichologą ar psichoterapeutą, su kuriuo kalbėtumeisi. Geriau eik pas tokį specialistą, kuris padės rasti atsakymus pasitelkiant kūną. Ar tikrai kūnas niekada nemeluoja ir kaip suprasti, ką jis mums sako? Interviu su kūno ir šokio-judesio terapeute, Lietuvos muzikos ir teat
Knygos apie kritinį mąstymą autorė Lina Dirmotė: brandaus žmogaus požymis yra kuklumas
Psichologė-psichoterapautė Lina Dirmotė naujoje knygoje „Kaip tinkamai naudotis savo protu“ rašo apie kritinį mąstymą: kodėl žmogui svarbu abejoti ir kitų peršamomis idėjomis, ir pripažinti savo šališkumą bei klaidas. Kaip galime ugdyti proto budrumą? Kodėl viena iš svarbiausių kritiškai mąstančio žmogaus savybių yra kuklumas?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichiatrė Goda Tikniūtė: kaip su mumis kalbėjo tėvai, tapo mūsų vidiniu dialogu
Nuo kasdienių juokelių iki frazių gydytojo kabinete: kaip mūsų emocinę savijautą veikia žodžiai? Ir tie, kuriais kalbamės su kitais, ir skiriami sau. „Jei galiu su šiluma ir pagarba kreiptis į pačią save, tą patį galiu nukreipti ir į kitą asmenį“, – sako gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Goda Tikniūtė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Naujų įpročių susiformavimo mitą paneigęs psichoterapeutas: nesąmonė, kad užteks 21 dienos
„Nejaučiu motyvacijos“, – dažnai sakome, kai trūksta nusiteikimo siekti kokio nors tikslo. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis primena posakį: nereikia vežimo statyti prieš arklį, motyvacija atsiranda bedarant. Kaip veikia mūsų smegenys ir kokie įpročiai padeda įgyvendinti planus?Ved. Giedrė Čiužaitė
Medikai apie psichikos ligų gydymo kaitą: ir egzorcistai siunčia klientus pas psichiatrą
Kaip keitėsi žmonijos požiūris į psichikos sveikatą nuo pirmykščių bendruomenių ir Antikos laikų? Ar galima sakyti, kad dabar ja rūpinamės labiau nei bet kada? Kokių žinių apie savo savijautą ir „nervų ligas“ paliko vienas iš Lietuvos kūrėjų, Jonas Basanavičius? Vasario 16-ąją klausytojus pasiekiančios laidos svečiai – medicinos istorija besidomintys gydytoja neurologė, Vilniaus universiteto Medic
Psichologė Rosita Kanapeckaitė: bėgimas nuo realybės visada turi neigiamų padarinių
Naujos knygos apie psichologinį atsparumą „Realybės vadovėlis“ autorė, psichologė Rosita Kanapeckaitė rašo, kad tikrovė žmogui dažnai būna nepatogi. Tačiau tik ją priėmus galima pasiekti vidinę pusiausvyrą. Kaip tai daryti kasdienybėje, ir tada, kai labai sunku? Kodėl ugdant psichologinį atsparumą labai svarbu nepamiršti judėjimo?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė apie per aukštus vaikų lūkesčius sau: gali jaustis nepakankami savo tėvams
Ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai neretai patenka į perfekcionzimo spąstus: kelia sau tokios aukštus lūkesčius, kad bet kokia klaida, pralaimėjimas ar prastesnis pažymys veda prie savigraužos ir kaltės jausmo. Kaip tokiais atvejais galima padėti? Su psichologe Jurgita Smilte Jasiulione.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė apie skirtingą poreikį linksmintis: galima poroje sutarti, kad eisiu vienas
Su psichologe Rosita Pipiriene – apie žmogaus norą puoštis ir švęsti. Kai kuriems tai siejasi su laiko švaistymu, nebrandumu, tuštybe. Kiti pataria ir suaugusiems nevengti pakilti virš kasdienybės, kad ir pasitelkus blizgučius. O ką daryti, jei vienas poros narys veržiasi šokti, o kito netraukia?Ved. Giedrė Čiužaitė
Porų psichoterapeutė: nereikia tikėtis, jog santykiai visada bus ramybės oazė
Psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė apie porų santykius sako: nereikia tikėtis, kad ten, kur susieina du gyvenimai ir dvi asmenybės, visada bus ramybės oazė. Kaip spręsti poroje kylančias įtampas? O kada vis dėlto pasakyti sau: už buvimą santykyje moku per didelę kainą?Ved. Giedrė Čiužaitė
Kriminologas Gintautas Sakalauskas apie blogį: dažniausiai jis padaromas gėrio vardu
Kodėl vieni žmonės tampa nusikaltėliais, o kiti ne? Ar iš žmogaus smegenų galima pasakyti, kad jis pažeis socialines normas? Apie gėrio ir blogio pradus kiekvieno iš mūsų viduje – su kriminologu, Vilniaus universiteto docentu Gintautu Sakalausku.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologinę DI rolę įvertinęs Mockus: leidžia sau sakyti tai, ko profesionalas vengtų
Kišeninis psichoterapeutas – taip kai kurie žmonės vadina dirbtinį intelektą, kai išsitraukia savo išmanųjį telefoną su juo tariasi psichologiniais klausimais. Kada pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu apie savo emocinę savijautą, iššūkius – geras pasirinkimas, o kuriais atvejais tai galima nueiti sau nenaudingu keliu? Laidos svečias – psichologas, „Depresijos įveikimo centro“ vienas įkūrėjų Ant
Psichologė: vaikystėje išmoktus būdus prisitaikyti nešamės ir tada, kai jie nebetinka
Psichologę-psichoterapeutę Aistę Matuliauskę domina žmogaus prisitaikymo mechanizmų tema – kaip mes bandome laviruoti tarp savo ir aplinkos poreikių. „Iššūkių kyla tuomet, kai įprastiniai būdai prisitaikyti gyvenime įgyvendinti savo norus nebetinka“, – sako Geštalto krypties psichoterapeutė. Kaip juos atpažinti ir keisti?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė Giedrė Žalytė apie gyvenimo tempą: sunkiausia nuolat skubėti jautriems žmonėms
Per šventes daugelis sau ir kitiems linkėsime nepaskęsti gyvenimo skuboje. Kokia gali būti psichologinė lėtesnio gyvenimo kaina, ypač tada, kai sustojame ne patys, o sustabdo gyvenimas? Kaip atrasti sau tinkamiausią gyvenimo greitį? Pokalbis su psichologe-psichoterapeute, gamtos terapijos gide Giedre Žalyte.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichiatras apie per didelę empatiją: negali nuolat būti atsakingiausias žmogus kambary
Ką daryti, jei kiti tau sako: esi nejautri, nejautrus. O gal kaip tik jautiesi kitų emocijų kempinė? Ko imtis, jei partnerio reakcijos visada atrodo per šaltos arba vaikas nustebina negebėjimu suprasti kitų žmonių jausmus? Apie empatiją – gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Gintautas Narmontas. Ved. Giedrė Čiužaitė
Specialistai apie neurostimuliatorius: jie populiarėja ir todėl, kad žmonės – tingūs
Vis dažniau reklamuojama neurostimuliacija: įvairūs prietaisai, tinkami naudoti savarankiškai, ir paslaugas teikiančios klinikos. Kada ir kokius stimuliatorius pasitelkia psichiatrai? Kuo skiriasi sveikatinimui ir gydymui skirta įranga? Studijos svečiai – gydytojai psichiatrai: Vilniaus Šeškinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė Elena Šivickienė ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos
Psichologė Agnė Matulaitė apie atvirumą poroje: tikrasis intymumas nėra seksualumas
Lūkesčiai sau ir savo gyvenimo partneriui, kai esi vyresnio amžiaus. Ilgametėse porose ir naujuose romantiniuose santykiuose: kokių kriterijų svarbu nenuvertinti, o kokius įsitikinimus verta permąstyti? Laidos viešnia – psichologė-psichoterapeutė, kelių Lietuvos ir užsienio universitetų lektorė dr. Agnė Matulaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Su psichologu Mykolu Kriščiūnu apie jausmą, kad esi nevykėlis: užtrunka pamatyti kitaip
Ką daryti, jei neapleidžia jausmas, kad esate nevykėlis ar nevykėlė? Nuo ko priklauso mūsų sėkmės suvokimas? Laidos svečias – psichologas, „Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė Veronika Klimenkienė: kartais po skyrybų vaikas imasi tėvų terapeuto rolės
Po tėvų skyrybų vaikams dažnai tenka nevaikiški vaidmenys - taip sako psichologė-psichoterapeutė Veronika Klimenkienė. Vaikai tampa ir saugusiųjų žinučių perdavėjais, guodėjais, kurie jaučiasi atsakingi už mamos ar tėčio emocinę savijautą. Kaip turėtų vykti skyrybos ir gyvenimas po jų, kad vaikas būtų žeidžiamas kuo mažiau?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologas Jonas Eimontas apie viešo kalbėjimo nerimą: prisikuriame trukdančių taisyklių
Daugybė mūsų turime baimių, susijusių su kalbėjimu viešumoje. Viena, kai tai yra gana nesunkiai įveikiamas jaudulys, kita – kai nerimas yra stingdantis, stabdo nuo darbo pokalbių ar rankos kėlimo, kai nori užduoti klausimą dėstytojui. Vilniaus universiteto mokslininkai parengė programą „Kalbu viešai“, kurios dalyviai viešojo kalbėjimo nerimą mažinti gali ir pasitelkę virtualios realybės akinius. D
Psichologė Kristina Paradnikė apie vengimo strategiją: dažnai palengvėja tik trumpam
Ar dažnai vengiate, net ir tų dalykų, kurių giliai širdyje labai norite? Nors vengimo strategija kartais būtina, nuolatos nuo įvairių situacijų ir jausmų išsisukinėjantys žmonės gyvenime gali daug prarasti. Pokalbis apie vengimo priežastis ir kainą su psichologe-psichoterapeute Kristina Paradnike.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė Ieva Šuipė: pyktis – kaip automobilio lemputė, rodanti gedimą
Pyktis. Kokių jo giluminių priežasčių dažnai nesuprantame? Kaip su juo elgtis patiems ir padėti tinkamiau reikšti vaikams ir paaugliams, kurie savo pykčio priepuoliais, sakytum, specialiai stengiasi jus išvesti iš pusiausvyros? Laidos viešnia - psichologė Ieva Šuipė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė Inga Juodkūnė apie terapinį rašymą: gali tapti psichoterapeutu sau
Gali nepuoselėti svajonių tapti rašytoja ar rašytoju, tačiau rašydamas vis tiek padėti sau spręsti įvairius klausimus. Kaip? Apie terapinį rašymą – su psichologe-psichoterapeute Inga Juodkūne.Ved. Giedrė Čiužaitė
Šaulė apie pirmąją psichologinę pagalbą: civiliai ir kariai mokomi skirtingų įgūdžių
Kokios emocijos mums būdingos ekstremaliose situacijose? Kaip padėti sau ir kitam didžiulio streso apimtam žmogui? Įvairios organizacijos rengia pirmosios psichologinės pagalbos mokymus. Laidoje – psichologė-psichoterapeutė, Šaulių sąjungos narė Sandra Anuškevičienė,Lietuvos Raudonojo Kryžiaus psichologė Beata Pučinskaitė-Ragauskė ir mokymų koordinatorė Naomi Koc.Ved. Giedrė Čiužaitė.
Psichologas apie pažinčių programėles: nereikia savo sėkmės matuoti pagal algoritmą
Daug kas norėtų susitikti meilę iš pirmo žvilgsnio, tačiau didesnė tikimybė, kad romantinį partnerį rasi pasitelkęs pažinčių programėlę. Kol vieni tinderių pasaulyje klesti, kiti patiria nemalonių jausmų. Arba išvis nesiryžta susikurti paskyros ir pripažinti – taip, aš norėčiau nueiti į pasimatymą. Kodėl?Apie pažintis internete ir mūsų psichologiją – su „Tinder“ pasimatymus išbandžiusia žurnaliste
Su priklausomais žmonėmis dirbantis Kirilas Glušajevas: kilsi, jeigu darysi veiksmą
Režisierius, aktorius Kirilas Glušajevas yra ir profesionalus dramos terapeutas, dirbantis priklausomybės ligų centre. Jis sako, kad už priklausomybių dažnai slypi nerimas. O kas padeda sveikti?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė Aušra Kurienė: nuolat sekti savo vaikus – vienas iš būdų gadinti sau gyvenimą
Populiarus posakis sako, kad tėvai turi paleisti savo vaikus. Ką tai reiškia kasdienybėje: ir kai į darželį išleidi pirmagimį, ir kai išsikrausto suaugęs sūnus ar dukra? Pokalbis su Paramos vaikams centro steigėja, psichologe-psichoterapeute Aušra Kuriene.Ved. Giedrė Čiužaitė.
Kaip reaguoti, kai tave siekia įžeisti? Su psichologe Gintare Buinickaite
Su psichologe, lektore Gintare Buinickaite – apie mūsų įsižeidimus ir tuos atvejus, kai įžeidžiame kitus, tyčia arba ne. Kokios naudos bandome gauti įsižeisdami? Ir kaip iš tiesų galime kenkti sau?Ved. Giedrė Čiužaitė
Trylikos vaikų mama: kai paauglys padaro kažką blogo, padarykite jam kažką gero
Sužeisto vaiko portretas. Kaip mylėti dygliuotą vaiką? Kaip išburti vaikui laimę.Taip vadinasi skyriai naujoje knygoje „Papasakok apie gražų mūsų gyvenimą“, kurią parašė mama trylikai vaikų, socialinė darbuotoja Vaiva Sikorskienė. Pokalbis apie pasirinkimą mylėti vaikus, gimusius kitiems, gyvenimą didelėje šeimoje po vyro netekties, apie svarbiausią sąlygą augti kiekvienam žmogui.Ved. Giedrė Čiuža
Psichiatrė Ieva Viltrakytė: asmeninė psichoterapija man padėjo nebebijoti gyventi
„Daktarė nusiima chalatą ir kartu su studentais bei moksleiviais išeina ilgųjų vasaros atostogų. Grįšiu rugsėjį. Pernai taip dariau dėl beveik pasiekto sudegimo. Šiemet darau, kad niekada to paties nebepasiekčiau“, – birželio mėnesį socialiniuose tinkluose parašė gydytoja psichiatrė–psichoterapeutė Ieva Viltrakytė. Kokie kūno ženklai ir mintys signalizuoja, kad būtina pristabdyti darbus? Ar tikrai
Laisvus nuo studijų metus pasirinkusi Lukrecija: žmonėms atrodo, kad metus praleisi lovoje
Dalis jaunų žmonių, išlaikę abitūros egzaminus ar pradėję studijuoti, padaro pertrauką savęs paieškoms: savanoriauja, keliauja. Panašius laisvus metus karjeroje renkasi arba apie tokius svajoja ir kai kurie suaugusieji. Kokių netikėtų psichologinių iššūkių gali kilti pasirinkus studijų ar darbo pertrauką?Laidoje – neuropsichologiją studijuojanti Lukrecija Žuromskaitė, kuri asmeniškai patyrė, kas y
Psichologė apie pamotes ir patėvius: nėra vienos taisyklės, kaip jais būti
Kokių iššūkių gali kilti tapus pamote, patėviu ar kuriant romantinį ryšį su žmogumi, kuris turi vaikų iš ankstesnių santykių? Dažniausias patarimas – nebandyti atstoti tikro tėčio ar mamos. Tačiau kuo tada būti vaiko gyvenime ir kaip dėliotis santykius su kitais sudėtinės šeimos nariais? Pašnekovės – Palaimintojo Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro psichologė-psichoterapeutė Rimantė Eidukevič
Mokslininkas: sėkmingiau nuotoliu dirba tie, kurie po darbo valandų negalvoja apie darbą
Kokie vadovo laiškai nuotoliu dirbantiems žmonėms padeda labiau įsitraukti, jaustis komandos dalimi? Tokius ir panašius klausimus Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai aiškinosi eksperimentu apie nuotolinį darbą. Išvadas aptariame su vienu iš tyrėjų – VU Filosofijos fakulteto mokslininku, psichologu Arūnu Žiedeliu. Kalbėsime ir apie socialinius tinklus, technologijas, kurios dirbant iš namų gyve
Į kokią būseną bėga psichologai? Su Vita Mikuličiūte ir Pauliumi Skruibiu
Laisvalaikiu bėgiojančių žmonių kiti kartais klausia, su filosofine potekste: o nuo ko jūs bėgat? Šį klausimą laidoje užduosiu psichologams, kurių viena iš gyvenimo aistrų yra bėgimas.Kodėl patys treniruojasi, įveikia maratonus, kokį judėjimo poveikį savo psichinei sveikatai jaučia, ar klientus sportuoti kada nors nukreipia? Atsakys psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto asisten
Profesorė Gražina Gudaitė apie autoritetus: brandžiam žmogui svarbu turėti nuolankumo
Vienas iš dėsnių, kurį pastebi mokslininkai – kad kuo labiau žmogus maištauja prieš autoritetus, tuo labiau yra jų veikiamas. Apie autoritetus mūsų gyvenime – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė, Vilniaus universiteto profesorė Gražina Gudaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Porų psichoterapeutė Virginija Mikėnienė: meilė yra varomoji jėga ir neapibrėžtumo metu
Psichologai pastebi, kad dalis žmonių nenuspėjamos ateities laikais bijo rizikuoti kurti artimus ryšius, poros vengia planuoti, įsipareigoti. Tačiau porų psichoterapeutė Virginija Mikėnienė sako, kad būtent meilė gali būti stipri varomoji jėga nelengvais laikais. Kas padeda įveikti su santykiais susijusias baimes?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologas Mykolas Valainis: kartais „prašau“ sakome taip, kad kitas pasijaučia puolamas
Psichologas, nesmurtinio bendravimo lektorius Mykolas Valainis dažnai konsultuoja žmones konfliktų sprendimo klausimais – nuo asmeninių santykių iki įtampų sveikatos įstaigose. Jis sako, kad kai bandome reikšti savo poreikius, būna, jog mūsų prašymą kitas supranta kaip puolimą. Nelengva po spygliuotomis kitų frazėmis pamatyti ir tikruosius kitų poreikius. Kaip mokomasi nesmurtinio bendravimo?Ved.
Psichologas Viktoras Keturakis apie toksiškus santykius: nebijokime nustatyti ribas
Nemalonūs žmonės ir santykiai šiais laikais dažnai apibūdinami vienu žodžiu: toksiški. Nuodingi. Internete gausu patarimų, kaip tokius atpažinti ir nuo jų atsitraukti.Psichologas-psichoterapeutas Viktoras Keturakis sako, kad išgirdus, jog kokį nors žmogų ar jo bendravimo būdą kitas pavadina toksišku, pirmiausia kyla abejonė, ar tikrai taip yra: juk mūsų santykiai turi daug veidų. Laidoje – apie ju
Psichologė Jurga Dapkevičienė: kai patiriame netektį, klausimas „kodėl“ niekur neveda
Psichologė Sigita Valevičienė apie šių laikų motinystę: gyvenimo patogumai turi savo kainą
Psichologė, jungiškosios krypties psichoterapeutė Sigita Valevičienė du dešimtmečius domisi motinyste: mūsų kultūroje, gyvenime ir smegenyse. Šiai temai neseniai skyrė knygą „Motinystės šešėliai“. Į kokius klausimus svarbiausia atsakyti tapus mama, tėčiu arba stebintis šiuolaikine tėvyste iš šalies?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė Aušra Kurienė: per daug skubame paauglius taisyti, svarbiau rodyti susidomėjimą
Su viena garsiausių Lietuvoje psichologių-psichoterapeučių, knygos „Kaip užauginti žmogų“ autore Aušra Kuriene – apie paauglystę ir jos iššūkius. Kas slypi už daugelio įtampą keliančių situacijų ir kas padeda nepamiršti, kad paauglystė gali būti ne tik sunki, bet ir įdomi?Ved. Giedrė Čiužaitė
Buvusi „Gelbėkit vaikus“ vadovė savanoriauja kalėjime: ten įvyksta stebuklų
18 metų organizacijai „Gelbėkit vaikus“ vadovavusi Rasa Dičpetrienė smarkiai prisidėjo prie dviejų svarbių pokyčių Lietuvoje: čia nebeliko didelių vaikų namų ir įstatymu draudžiamas fizinis smurtas prieš vaikus. Dabar Rasa – geštalto terapijos praktikė ir savanoriauja įkalinimo įstaigose. „Ten sugrioviau visus įmanomus savo mitus“, – teigia pašnekovė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Su psichoanalitike Rasa Šilalyte – apie veidrodžio efektą mūsų gyvenime, arba projekcijas
Pokalbis apie veidrodžio efektą mūsų gyvenime, arba projekcijas. Kai, pavyzdžiui, piktinuosi tomis kitų žmonių savybėmis, kurių turiu pats, nors nebūtinai tai jaučiu ar pripažįstu. O gal kaip tik – žavimės kitu ir nežinome, kodėl? Laidos viešnia – psichologė, jungiškosios krypties psichoanalitikė Rasa Šilalytė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė apie vidinį žmogaus „tremtinį“: dažnai tai mums patiems būna paslaptis
Pokalbis su psichologe-psichoterapeute Giedre Žalyte. Naujoje knygoje „Prieraišumo paradoksai“ ji rašo apie žmogaus vidinį prieštaringumą ir kodėl norint save suprasti, svarbu įsiklausyti, ką sako, pavyzdžiui, tavo vidinis vadybininkas ar gaisrininkas. Ir kaip suprasti, kokias savo psichikos būsenas ištrėmei, nors jos yra natūralios ir reikalingos?Ved. Giedrė Čiužaitė
Knygą apie perdegimą parašęs Almantas Dulkys: „Nuo jo nepailsėsi per atostogas“
Kokia dirbančio žmogaus savijauta signalizuoja, kad jam gresia perdegimas? Kokios vidinės savybės ir aplinka didina riziką, kad atsidursime ten, kur reikės iš naujo mokytis kurti pusiausvyrą savo gyvenime? Laidos svečiai – knygą „Geltonas feniksas“ apie asmeninę perdegimo istoriją parašęs Almantas Dulkys ir psichologė, geštalto terapijos praktikė Diana Noreikienė, kuri veda ir grupes žmonėms, jauč
Kaip mūsų vietą pasaulyje lemia gimimo eilė šeimoje? Su psichologe Rasa Bieliauskaite
Prieš daugiau nei šimtą metų vienas garsiausių istorijoje psichiatrų, individualiosios psichologijos pradininkas Alfredas Adleris atkreipė dėmesį, kad kiekvienai asmenybei įtakos turi gimimo eilė šeimoje. Ką apie tai kalba šiuolaikinė psichologija? Ar tikrai mūsų gyvenimo stilių veikia faktas, kad mes pirmagimiai, vidurinieji ar jauniausieji?Laidos viešnia – psichologė, psichoterapeutė, ilgametė V
Kūno psichoterapijos besimokanti Jurgita Jurkutė: tai padeda jausti pagrindą po kojomis
Kaip kiekvieno kūnas – sudėjimas, eisena, būdingos veido išraiškos ir kita - atspindi mūsų vidinį pasaulį? Kaip žinant apie tai daugiau galima sau padėti? Laidos viešnios bus kūno psichoterapijos programoje studijuojanti aktorė, laidų vedėja Jurgita Jurkutė-Širvaitė ir psichoterapeutė Brigita Kaleckaitė, „Soma studijų centro“ įkūrėja, tarp kurios domėjimosi sričių – bioenerginė kūno analizė, Lietu
Apie lyginimąsi su kitais ir savimi – sporto psichologė Aistė Žemaitytė
Vienas iš dažnų palinkėjimų tam, kam gyvenime trūksta laimės – nustok lygintis ir varžytis su kitais. Vis dėlto daliai žmonių konkuravimas yra energijos šaltinis. Sportininkai sako: be to nebūtų medalių. Apie lyginimąsi su kitais ir savimi įvairiuose gyvenimo kontekstuose - sporto psichologė Aistė Žemaitytė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologės: norint gyvenime sumažinti apkalbų, reikia drąsos
Kalbos apie kitus neretai tampa apkalbomis. Kodėl apšnekėti būdinga žmogaus prigimčiai? Ar įmanoma paskalų išvengti ir kaip reaguoti į jų keliamą įtampą, nesusipratimus?Apie apkalbas – su skirtingų kartų psichologėmis, organizacijų konsultantėmis Mirolanda Trakumaite ir Raminta Aleliūnaite-Kliokmane.Ved. Giedrė Čiužaitė
Karininkė, psichologė Rosita Kanapeckaitė: pokyčiai – kaip lipimas į nežinomo gylio upę
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, apie mūsų visuomenės pokyčius ir psichologinį atsparumą situacijose kai gali jaustis kaip išstumtas iš lėktuvo be parašiuto. Laidos viešnia – majoro laipsnį turinti psichologė, psichoterapeutė Rosita Kanapeckaitė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Kaip laimėti bent pusantros sekundės išmintingesniam atsakymui?
Šios laidos svečius – psichologą, atidos mokytoją Paulių Rakštiką ir fasilitatorių, komunikacijos konsultantą Rytį Juozapavičių - įvairios organizacijos samdo mokymams bei konsultacijoms: apie asmeninį efektyvumą, pokyčius, lyderystę. Abu konsultantus vienijanti veikla yra ir meditacija. Kas yra geri mokymai? Kaip įnešti norimų pokyčių organizacijos ar asmeninį gyvenimą, tarkime, išmokti medituoti
Psichoterapeutas iš Utenos Gintaras Biruta: neinu į savo darbą būti geresnis už klientą
Apie psichoterapiją - utenientiškai. Su Geštalto krypties psichoterapeutu, supervizoriumi Gintaru Biruta, kuris konsultuoja Utenoje, anksčiau dirbo giluminio nardymo instruktoriumi ir papasakos, kaip kūno kontrolės ir tylos pojūtis paskatino domėtis naujais dalykais bei keisti profesiją.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologai apie vyrų ir moterų draugystę: potencialo romantinei traukai visada yra
Kas yra geras draugas, pasakytų ir visai mažas vaikas. Vis dėlto draugavimas nėra savaime suprantamas reiškinys. Ar tiesa, kad evoliuciškai žmogus užprogramuotas labiau puoselėti giminystės ryšius, o ne draugystę su žmonėmis už šeimos ribų? Ar moterys ir vyrai gali būti geri draugai be romantinių ar seksualinių poteksčių? Daug klausimų Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesoriui Anta
Psichologė: kad dėkingumas padeda žmogus jaustis geriau - ne pramanas, tai įrodyta mokslo
Vis dažniau galima išgirsti, kad žmonės mokosi dėkingumo arba apie save sako: praktikuoju dėkingumą. Ką tai reiškia? Kas, vertinant iš šios perspektyvos, yra nedėkingas žmogus? Pokalbis su psichologe Danute Savickiene ir „Dėkingumo dienoraščio“ autore, jogos mokytoja Egle Luotyte.Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichikos sveikatos ambasadorės atveria asmenines istorijas: reikėjo drąsos, tačiau verta
Ką reikia numatyti, jei apie savo jautrias patirtis atsiveri kitiems? Kodėl daugeliu atveju verta tai daryti - dėl savęs ir kitų? Pokalbis su projekto „Žvelk giliau“ dalyvėmis – psichikos sveikatos ambasadorėmis: slaugytoja Lina Mozūraityte, kuri žino, kas yra depresija ir ilgus metus serga reumatoidiniu artritu, dailės terapeute Giedre Markauskiene, kurios sūnus turi iš pirmo žvilgsnio nepastebim
Terapinį ūkį antrais namais vadinantys paaugliai: kai kurių nesąmonių nebedarome
Prieš daugiau nei dvejus metus psichologas Kristijonas Žičkus su bendraminčiais įkūrė Terapinį ūkį. Švenčionių rajone, buvusioje Seno Strūnaičio kaimo mokykloje, dažniausiai renkasi vaikai ir paaugliai. Kai kurie savo gyvenimuose patiria nelengvų iššūkių ir su čia dirbančių psichologų bei socialinių darbuotojų pagalba mokosi į juos reaguoti. Kaip veikia terapinis ūkis ir kodėl apsilankiusieji čia
Ko imtis, jei nebejaučiu gyvenimo prasmės? Su psichoterapeutu Robertu Petroniu
Kas yra mano gyvenimo prasmė? Vienais gyvenimo etapais tai gali atrodyti lengvas filosofinis klausimas. Kitais jis duria, slegia ar kitaip kelia įtampą. Kaip mes suteikiame prasmę viskam, su kuo gyvenime susiduriame? Ko imtis, kai prasmės jausmas dingsta ar apima sunkumas praradus tai, kas mums turi didelę vertę? Su psichologu, psichoterapeutu Robertu Petroniu.Ved. Giedrė Čiužaitė
Programą tėvams į Lietuvą atvežusi psichologė: svarbu suprasti, kas vyksta vaiko galvoje
Auginant vaikus pasitaiko etapų, kai labai sunku suprasti, kodėl nepaisant gerų norų prasiveržia šiurkštus elgesys, žodžiai, dėl kurių paskui apmaudu.Psichologai kviečia į Lietuvoje gana naują tėvystės programą „Švyturys“, kur kalbama, kaip būti su vaikais sudėtingaisiais momentais.Dauguma baigusių šią programų tėvų tyrime sako, kad ji duoda naudos. Tarkime, jie ėmė rečiau gėdinti vaikus, sumažėjo
Psichologė Gintarė Buinickaitė: introvertai dažnai girdi klausimą „kas su tavimi negerai“?
Laikote save ekstravertu ar introvertu? Prieš daugiau nei 100 metų psichiatro Karlo Gustavo Jungo pasiūlyti terminai iki šiol padeda apibūdinti žmones pagal jų poreikį dažniau būti tarp kitų arba atgauti jėgas vienumoje. Tiesa, dažnas introvertas jaučiasi spaudžiamas elgtis ekstravertiškai – daugiau ir drąsiau bendrauti, tiek darbe, tiek laisvalaikiu. Kaip uždaresnio būdo žmonėms įsipatoginti stim
Psichiatrė, septynių vaikų mama Aurima Dilienė: išmokau pykti taip, kad sau patikčiau
Su psichoterapeute, psichiatre, knygų autore ir septynių vaikų mama Aurima Diliene – apie vaikų, paauglių ir suaugusiųjų pyktį. „Pati esu pikta ir daug gyvenime nuveikiu iš šios emocijos“, – su šypsena sako Aurima.Ved. Giedrė Čiužaitė
Kaip išsiravėti puikybę? Su psichologe Lina Dirmote ir aktoriumi Vaidotu Martinaičiu
„Nerasime psichikos sutrikimo, prie kurio neprisidėtų puikybė“, – rašo psichologė, psichoterapeutė Lina Dirmotė. Aktorius Vaidotas Martinaitis sako, kad ne kartą yra sirgęs žvaigždžių liga ir tai yra viena iš puikybės formų. Kaip išsimatuoti, kiek turime puikybės, ir kaip ją išravėti, jei ji trukdo gyventi? Kuo puikybė skiriasi nuo sveiko pasitikėjimo savimi?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologė Anna Vinkovskienė: jei vis atidėliojate, svarbu atsakyti sau – kodėl?
Daugybė žmonių svarbius darbus palieka paskutinei dienai ar netgi nakčiai. Naršo socialiniuose tinkluose užuot paskambinę skubiu reikalu. Kodėl mes atidėliojame ir kas padeda tokį įprotį keisti? Laidos viešnia – psichologė, psichoterapeutė Anna Vinkovskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė
Ko imtis, kai sukrečianti patirtis slegia ir nepaleidžia? Su psichologe Odeta Geležėlyte
Būna sukrečiančių gyvenimo akimirkų, kurias vėliau ilgai atsukinėjam savo atmintyje tarsi filmus. Psichologai dažną tokią patirtį vadina traumine ir sako, kad jų patiria apie 70-80 procentų žmonių ir yra būdų tokių įvykių sukeltą stresą mažinti. Kaip?Pokalbis su psichologe, Vilniaus universiteto docente Odeta Geležėlyte. Ji su kolegomis kviečia nemokamai išbandyti ir internetinę programą SPRING, s
Miško terapijos pradininkai JAV ir Lietuvoje: terapeutas yra miškas, mes - tik gidai
„Nerimas, dirglumas gali būti sumažinti per valandą – pusantros atliekant lėtą miško terapiją“, – sako japoniškas miško maudynes Vakarų kultūrai pritaikęs amerikietis, į lietuvių kalbą išverstos knygos „Miško terapija: praktinis miško maudynių vadovas“ autorius Amosas Cliffordas. Kita laidos pašnekovė, šią knygą vertusi Mila Monk pati daugiau nei penkerius metus yra miško maudynių gidė ir taip pat
Ką reiškia mylėti per stipriai? Su psichologe Kristina Paradnike
Kai kada apie santykiuose esantį žmogų sakoma: jis myli per stipriai. „Problema – ne pati meilė. Problema – kai žmogus būna santykyje, kuriame jis nelygiavertis, pametęs save, per daug besiaukojantis, toleruojantis tai, ko nereikėtų toleruoti, išnaudojamas“, – sako šios laidos viešnia, psichologė, psichoterapeutė Kristina Paradnikė.Koks mylimo žmogaus ar paties elgesys – signalas, kad verta imtis
Kaip vaikams ir paaugliams padėti išgyventi netektis? Su psichologe Irma Skruibiene
Kai vaikai ir paaugliai susiduria su netektimi – mirus artimam žmogui, skiriantis tėvams, mylimai mokytojai išvykus gyventi į kitą šalį ar nustipus pirmajam gyvenime žiurkėnui, – jiems gali kilti sunkių jausmų ir netikėtų klausimų. Kaip padėti išbūti netektį? Ar reikia į laidotuves vestis ir pačius mažiausius vaikus? Apie įvairias situacijas – pokalbyje su psichologe, psichoterapeute Irma Skruibie
Ką balsas sako apie mūsų vidinius išgyvenimus? Su muzikos terapeute Laura Budreckyte
„Reikšmingi gyvenimo įvykiai vienaip ar kitaip nusėda mūsų kūne, atsispindi ir per balsą“, – sako muzikos terapeutė, džiazo dainininkė Laura Budreckytė, kuri pradėjo studijuoti ir balso psichoterapiją. Kaip dirbant su balsu galima prisikasti iki vaikystės traumų, nerimo, pykčio priežasčių ir padėti sau? Kaip pati Laura tvarkosi su stresu viešai kalbant ir ką daro, kai prieš svarbų koncertą ima kim
Kada sakyti „ne“, kada – „kodėl gi ne“? Su psichologe Jurga Dapkevičiene apie pasitikėjimą
Su psichologe-psichoterapeute Jurga Dapkevičiene – apie pasitikėjimą kitais ir savimi. Kas mus skatina būti itin įtariais arba priešingai - pernelyg kliautis netikrais herojais? Kada vietoje „ne“ verta sakyti „kodėl gi ne“?Ved. Giedrė Čiužaitė
Psichologinis atsparumas. Kodėl jo daugeliui trūksta? Su psichologe Gintare Buinickaite
Paskutinėje šio sezono laidoje „Čia ir dabar“ – apie žmogaus atsparumą: psichologinį, emocinį, dvasinį. Kodėl ekonomiškai gero gyvenimo laikais tiek žmonių atsparumo stinga ir kas padeda mokytis atsitiesti po sunkių situacijų? Pokalbis su lektore, psichologe Gintare Buinickaite.Ved. Giedrė Čiužaitė
Kodėl reikalingos šiurpios pasakos ir siaubo filmai? Su psichiatru Jonu Fugaliu ir folkloriste Jurga Sivickaite-Sadauskiene
Vieni žmonės mėgaujasi siaubo filmais, o kiti laiko juos beprasmiu nekultūringu reiškiniu ir siūlo perrašyti netgi liaudies pasakas vaikams, kuriose pjaunamos galvos ir barstomai veikėjų kauleliai. Kokią funkciją atlieka kinas, romanai, pasakos su šiurpiais motyvais? Ką daryti, kai vaikas ar paauglys ilgam išsigąsta pamatęs tai, ko nesitikėjo? Ar blogas žmogus yra jūsų sutuoktinis, jeigu vakarais
